uaRž/eos scuoencas i
Visų šalių proletarai, vienykitės!
Al f
b
1974 m. rugsėjo 6 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
GERBTI IR MYLĖTI MOKSLĄ, DARBĄ, ŽMOGŲ Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius Naujųjų mokslo metų pra džia mums visada reiškia ir svarbių įarbų pradžią, ir di delę šventę. Šios šventės pro ga Universiteto rektorato ir visuomeninių organizacijų vardu sveikinu visą Universi teto kolektyvą, o ypač pirma kursius, linkėdamas daug sėk mės, atkaklumo, žengiant į mokslo ir žinių pasaulį. Jaunimas — mūsų ateitis. Jie tęs savo tėvų darbą keyje į komunizmą. Todėl la bai svarbu, kad busimieji iteities kūrėjai būtų išsilavi nę ir kultūringi, ištikimi ko munizmo idealams. Šiais mokslo ir technikos revoliutijos laikais vis didesnį vaid menį vaidina aukštosios mo kyklos. Tolesnė mokslo ir technikos pažanga, sparti eko nomikos ir kultūros raida reikalauja gerų, labai kvaliĮucuotų specialistų, sugeban čių kūrybingai taikyti šiuo laikinio mokslo ir technikos laimėjimus, giliai įsisąmonikušių marksistinę-lenininę koriją. I Todėl Komunistų partija, Tarybinė vyriausybė, visa ta rybinė liaudis visada skyrė ir f-ibar skiria daug dėmesio Įaunimo mokymui, auklėjimui, I ikštosios mokyklos proble moms. Į Nuolatinį Partijos ir Vy riausybės rūpestį jaučia ir mu lų Universitetas. Į Mes didžiuojamės savąja plma Mater — seniausia Ta[ybų Sąjungos aukštąja motykla, kuri po penkerių meI švęs savo keturių šimtų •retų jubiliejų. Turtinga ir Įudėtinga jos istorija. Daug larbingų puslapių puošia jos metraščius. Ji turi daug nuolelnų ne tik mūsų gimtosios Įietuvos, bet ir gretimų kraš■ mokslo bei kultūros istoĮjai. Yra metraščiuose ir pusl'Pių su skaudžių įvykių UniĮersiteto gyvenime aprašy mais. Vyresniosios kartos mūĮ kolektyvo nariai gerai at|mena slogius hitlerinės okuĮ rijos metus, kada Univer■ dirbęs labai sunkiomis • lygomis, pagaliau buvo užjirytas. Šiais metais Tarybų ■ etuva iškilmingai paminėjo Rspublikos išvadavimo tris■ šimtmetį. Ši sukaktis labai f'kšminga ir Universitetui. | ' kaip legendiniam fenik■ ‘ atgimusiam 1944 metais, ■ir vakaruose griaudžiant •brankoms. Didžiuodamiesi f rbinga praeitimi, neturime ■'tiršti, kad tik Tarybų val iuos dėka Universitetas virto Ikru Lietuvos mokslo ir kulB ros židiniu, kuris kartu su • tomis respublikos aukšto
siomis mokyklomis vaidina svarbų vaidmenį respublikos gyvenime. Pokario metais Universitetas augo, plėtėsi, didėjo studentų skaičius, to bulėjo jo darbas, turtėjo ma terialinė bazė. Pokario metais Universitete aukštąjį mokslą įgijo 26.173 absolventai. Maž daug kas ketvirtas respubli kos darbuotojas, turįs aukš tąjį išsilavinimą, yra Univer siteto auklėtinis. Sunku rasti respublikos kampelį, įstaigą ar įmonę, kuriose nebūtų Univer siteto absolventų. Mes džiau giamės respublikos ūkiniais ir kultūriniais laimėjimais, kartu didžiuojamės, kad čia didelį indėlį įdėjo ir Universi teto auklėtiniai. Daugelis mokslinių krypčių, kuriomis šiandien pagrįstai didžiuoja mės, užgimė mūsų Universi tete. Nemažą vaidmenį Uni versitetas vaidina įvairiuose kultūrinio ir ideologinio dar bo baruose. Universitetas yra stambus ne tik mokymo, bet ir mokslo centras. Už nuopel nus jis apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu. Šiuo metu Universitete yra 16.032 studentai (tarp jų 7882 dieniniame skyriuje), 13 fakultetų, 95 katedros, 5 prob leminės, keletas žinybinių la boratorijų. Dirba 1009 dėsty tojai (tarp jų 77 mokslo dak tarai bei profesoriai, t. y. trečdalis respublikos mokslo daktarų; 520 mokslo kandi datų bei docentų), o iš viso yra 2789 darbuotojai. LKP CK ir LTSR Ministrų Taryba, nuolat skirdami daug dėmesio įvairiapusiam Univer siteto darbui, rūpinasi ir jo materialinės bazės plėtimu. 1965 metais priimtas nutari mas statyti naują Universite to rūmų kompleksą Antakal nyje simbolišku vardu pava dintoje Saulėtekio alėjoje. Per pastaruosius keletą metų pa statyti du mokymo korpusai, statomas auditorinis korpusas. Rekonstruojami Centriniai Universiteto rūmai. Naujųjų mokslo metų pra džia yra viso Universiteto šventė. Tačiau didžiausi jos kaltininkai yra naujieji, pir mojo kurso studentai. Mūsų šalyje universitetinis išsilavi nimas yra labai vertinamas. Jis duoda gerus mokslų pa grindus. Stipriame mokslo ko lektyve, kuriame yra įvairiau sių mokslo šakų atstovų, yra geros sąlygos jaunuoliui įvai riapusiškai išprusti. Todėl kasmet didelis jaunuolių būrys nori studijuoti Uni versitete. Šiemet į dieninį sky rių priimta 1635, o pareiškimų
buvo 3611. Į vakarinį skyrių iš 997 priimta 450. Į neaki vaizdinį skyrių iš 1019 pada vusių pareiškimus priimta 755. Iš viso priimta į pirmą jį kursą 2840 naujų studentų. Dieniniame skyriuje į vieną vietą pretendavo vidutiniškai 2,21 studento. Studentų parinkimo proble ma — labai sudėtinga. Mūsų tikslas — priimti gabiausius ir geriausiai pasiruošusius jaunuolius. Tai nėra lengva. Reikia atsižvelgti į jaunuolio gabumus, jo pasiruošimą ir tinkamumą pasirinktai spe cialybei. Kol kas nėra tobulų kriterijų, kurie leistų viena reikšmiškai parinkti tinka miausius kandidatus. Priėmi mo taisyklės, nors laikas nuo laiko tobulinamos, nėra abso liučiai tobulos. Viena iš nau jovių, kuri taikoma jau trečią kartą, — atestato vidurkis yra laikomas lygiaverčiu su sto jamųjų egzaminų pažymiais. Deja, šiais metais, daugelio egzaminatorių nuomone, labai didelio atestatų skaičiaus pa žymiai labai skiriasi nuo realių žinių. Tai daro žalą iš esmės gerai idėjai — atsi žvelgti į atestato pažymius, sprendžiant priėmimo į aukš tąją mokyklą klausimą. Manome, kad šiais metais priimtieji studijuoti į pirmą jį kursą tikrai vertai buvo pa rinkti iš didelio stojančiųjų skaičiaus. Draugai pirmakursiai, šios dienos iškilmės yra jūsų pri ėmimo į Universiteto kolektyvą, arba, vartojant tradicinį
Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius įteikia pirmakursiams studijų knygeles.
terminą, imatrikuliavimo ak tas. Universitetas — tai visi mes: profesūra, jaunesnysis ir pagalbinis mokslo personalas, administracija, studentija. Stu dentai yra ne vien tik moki niai, bet ir tam tikra prasme mūsų jaunesnieji bendradar biai. Mus visus jungia bend ras darbas ir pastangos, bend ri tikslai ir uždaviniai. Priim dami naują jaunimo būrį į Universiteto kolektyvą, mes jaučiame ir suprantame, kad į mūsų akademinę darbo bend ruomenę įsijungia nauja jė ga, kuri vienaip ar kitaip veiks mūsų darbą. Mes juos nuoširdžiai priimame į savo tarpą ir esame iš anksto op timistiškai nusiteikę jų at žvilgiu. Kartu norime pasakyti ir kai kurių patarimų. Jaunieji kolegos, jūs įsto jote į Universitetą, kad įgytumėte žinių, išlavintumėte savo visuomeninį jausmą, iš moktumėte gerbti ir mylėti mokslą, darbą, žmogų, jo šviesius idealus ir troškimus. Jums reikės daug kruopš taus darbo ir ištvermės per kelerių metų studijas, kurios gerokai skiriasi nuo moky mosi vidurinėje mokykloje. Jei anksčiau pakakdavo iš mokti tai, kas parašyta vado vėliuose ir ką išaiškina mo kytojas, tai čia to nepakaks. Atidžiai klausyti paskaitų, skaityti vadovėlius — tai dar tik jūsų darbo dalis. Šiuolai kinio mokslo šakos vystosi nepaprastai sparčiai. Todėl net labiausiai kvalifikuotas dėstytojas fiziškai negali per duoti visų žmonijos sukauptų žinių. Tam nėra laiko ir, iš viso, tai neįmanoma. Paskai tose bus nubrėžiamos tik pa grindinės vienos ar kitos dis ciplinos gairės, iškeliamos problemos, į kurias reikia at kreipti dėmesį. Reikalingas papildomas žinias tenka pa čiam įsigyti, išmokti analizuo ti, apibendrinti, daryti išva das. Šiandien reikalingas specialistas-kūrėjas, turįs ne tik savo specialybės žinių, bet ir tyrinėtojo įgūdžių, sugebąs
plačiai mąstyti, eksperimen tuoti, savarankiškai spręsti gyvenimo keliamas proble mas. Aukštojoje mokykloje mes orientuojame busimąjį specialistą, kad jam teks susidutti su iš principo naujais procesais, naujais metodais, kad diplomas yra ne moky mosi galutinis tikslas, o tik svarbi gairė jo tolesniame ke lyje. Ypač norėčiau atkreipti jū sų dėmesį į visuomenės moks lų studijavimo svarbą, nes vi suomeninio gyvenimo organi zavimo uždaviniai, iškylantys dabartinei komunizmo kūrėjų kartai, reikalauja ne tik spe cialisto kvalifikacijos savo profesijoje, bet ir visapusiško išsilavinimo, pilietinio akty vumo, tvirtos moralės, moks linės pasaulėžiūros. Tarybinės visuomenės na rio kultūra — žymiai daugiau, negu profesija, tegul ir pati inteligentiškiausia (jei galima vartoti tokį žodį). Galima bū ti mokslininku, menininku, bet menkai kultūringu žmo gumi, nes kultūra neatskiria ma nuo jausmų, elgesio, va lios, troškimų. Kultūringas žmogus sieks ne tik pažinti pasaulį, bet ir padaryti jį gra žesnį, geresnį. Inteligentas — tai pilietis, kuris jaučia atsa komybę sau, visuomenei. Norėčiau pabrėžti darbo svarbą jauno žmogaus gyve nime. Tinginiavimas — tai ne tik nuostolis visuomenei. Stu dentas praktiškai beveik ne duoda betarpiškos naudos vi suomenei, o jo mokymas Uni versitete kaštuoja valstybei apie tūkstantį rublių per me tus. Tinginiavimas — didelė žala pačiam jaunam žmogui. Mes, žmonės, jau taip sudary ti, kad tobulumo laipsnis, ku rį teikiame savo darbams, da ro įtakos visam mūsų gyveni mui ir veikia toliau visą mū sų gyvenimą. Visas žmogus palaipsniui darosi toks, kaip jis atlieka savo darbą. Įpra timas prie rūpestingo ir tiks laus darbo stiprina mūsų dva sią ir tobulina charakterį. Ir
Nr. 27 (886) atvirkščiai, jei savo darbą netvarkingai ir nerūpestingai atliekame, tai nuo to smunkame ir mes patys. Daug jaunų žmonių svajoja atlikti ateityje didelių darbų. Tačiau tik tas juos padaro, kas iš jaunystės įpranta siste mingai dirbti. Niekam ne paslaptis, kad yra studentų, kurie mėgina nedirbti. Štai pereitais metais dėl nepažangumo teko iš braukti iš studentų sąrašų be veik du šimtus pirmojo kur so studentų, tai yra beveik kas aštuntą priimtąjį. Sunku net suprasti, kad taip neleng vai patekę į Universitetą, taip lengvai jo išsižada. Ryžtas, parodytas per stojamuosius egzaminus, greitai užgęsta, nelyginant bengališkos ugnys. Ne visi įstoję yra vienodų gabumų ir ne vienodai pasi ruošę. Mes pasiryžę kiekvie nam, kuris stengiasi ir daro pažangą, visokeriopai padėti, tačiau .nesigailime ir nesigai lėsime tinginių. Mieli draugai studentai! Pradedame naujuosius metus. Tiesa, šiais metais didesnei jūsų daliai teks kuriam laikui nutraukti darbą auditorijose ir laboratorijose ir vykti į kol ūkius padėti nuimti derlių. Tikiuosi, kad ir čia studentija tinkamai supras savo pareigą ir šauniai pasidarbuos. Universiteto dėstytojų ko lektyvas tikisi, kad šie moks lo metai bus sėkmingi. Tiki mės, kad studentija savo ge ru mokymusi, pavyzdingu el gesiu, politiniu sąmoningumu ir pilietiniu aktyvumu patei sins Komunistų partijos, Ta rybinės vyriausybės, visos mūsų liaudies lūkesčius. Tikimės, kad visas Univer siteto kolektyvas ir šiais me tais negailės jėgų jam kelia miems uždaviniams spręsti. Linkiu dėstytojų kolektyvui ir studentijai sėkmingų naujų jų mokslo metų ir visokerio pos kloties. Kalba pasakyta sporto rūmuose 1974 m. rugsėjo 2 d. Spausdiname sutrum pintą.
Iškilminga naujų mokslo metų pradžia Kviečiami pasižymėję Pirmadienio vakarą til telis per Nerį savo nuga įstojusieji visų fakultetų ra pajuto įvairiausių žings atstovai. Rektorius prof. nių. Į Sporto rūmus sma dr. Jonas Kubilius jiems gūs trepsėjo pirmakursiai įteikia Studijų knygeles, Studentų profsąjungos — įstojau... įstojau! .. Tvirtais ir išdidokais pirmininkas Antanas Gra žingsniais perėjo sugrįžu- bauskas papuošia studento sieji iš Jakutijos. Ne daž kepuraitėmis. Alma Mater pirmakur nam juk tenka kad ir lėk tuvu išmatuoti Tarybų Są sius sveikino Universiteto jungos dydį — skrieti virš rektorius prof dr. J. Kubi tuzino valandų. Darbo, te lius, LTSR Aukštojo ir spe nykščio gyvenimo pažini cialiojo vidurinio mokslo mas — džiugesnis už ministras prof. H. Zabulis, įveiktus įspūdingus atstu partijos Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekre mus. Kiekvienas studentų sta torius V. Sakalauskas, tybininkų būrių dalyvis — LLKJS CK sekretorius R. iš Kapsuko KMK, Smo Baltrušaitis. Iškilmėse da lensko, Krymo savo dar lyvavo Lietuvos KP CK bo vasara savaip džiaugia sekretorius A. Barkauskas, Lietuvos KP CK Mokslo ir si. Tąvakar Sporto rūmai mokymo įstaigų skyriaus vedėjas J. Bielinis, TSRS buvo jaunatviškiausi!.. Tūkstančiams jaunų ir Aukštojo ir specialiojo vi vyresnių universitetiečių durinio mokslo ministeri dieninio skyriaus priėmi jos darbuotojas A. Trumo komisijos atsakingasis bycinas. Studentų statybininkų sekretorius Vytautas Va liukėnas pranešė stojamų būrių atstovai fakto ir juo jų egzaminų rezultatus ir ko kalba raportavo Rek priimtųjų skaičius. Šurmu toriui apie darbus mūšų Sąjungos lys (jo reikšmę pasakyt respublikoje, tarptautinėse sunku) palydėjo žodžius, statybose, kad merginų įstojo perpus darbo ir poilsio stovyklo se. Universiteto vadovybei daugiau, negu vyrų...
įteikiami ir daiktiniai raportai-suvenyrai. įspūdin giausi — didžiuliai brie džio ragai ir kailinukai, kuriais buvo aprengtas prorektorius doc. B. Sudavičius, — atvežti būrio ,,Juventus-74" iš pačių To limųjų Rytų. Po darbo vasaros stu dentai užtikrino, kad kaip reikiant padės žemdir biams doroti derlių. Nėra nė mažiausios abe jonės, kad fuksai dėkingi už kardinalius pamoky mus „visiems laikams". Po koncerto viena pirma • VISŲ FAKULTETŲ PIRMAKURSIAMS PIRMADIENĮ BUVO IŠKILMINGAI ĮTEIK kursė stebėjosi draugei ir negalėjo patikėti, kad Dainų ir šokių ansamblis TOS STUDIJŲ KNYGELES • IŠKILMES SPORTO RŪMUOSE « PIRMAKURSIAI PASI. bei Akademinis choras — studentų, o ne iš to duoną ŽADA PATEISINTI STUDENTO VARDĄ • valgančių atlikėjų. Iškilmės pristatė pirma kursiams Universitetą. Pa matę jo gyvenimo dalį, tesistengia greičiau pasida Nuotraukose: ryti tikrais šeimininkais rugsėjo 2-ąją Sporto rū. — gerais studentais, ski riančiais studijoms pirme muose; nybę prieš visus kitus da raportuoja studentų statybi lykus. ninku būriai; A. STANEVIČIUS
vasaros dovanos.
PASITIKĖJIMĄ PATEISINSIME
Siandien mums, pirmakur siams, studentiškas gyvenimas dar labai neaiškus ir nepažįs tamas, kaip ir daugumai mū sų senasis Vilnius — juk su važiavome iš visų Nemuno krašto kampelių. Bet šiandien Vilnius savas miestas ne tik
vilniečiams. Mes pamilome jį jau tomis karščiausiomis mūsų darbo savaitėmis, kai, suspau dę egzaminų lapelį, nekantriai laukėme paskutinio egzamino Ir skaičiavome balus... Mums buvo sunku. Bet ir mus egzaminavusiems dėstyto jams buvo ne lengviau —juk studentais troško būti kur kas daugiau, negu jais tapo. Todėl mes, Universiteto pirmakur siai, tariame didelį ir nuošir dų „ačiū" už pasitikėjimą ir studento vardą. Sako, sunku. Ypač I ir II kurse. Aišku, nelengva. Bet mes privalome viską pakelti, jeigu norime būti istorikai, matematikai, filologai, eko nomistai. O juo labiau, kad tada, kai po 5-ių metų mums įteiks diplomus, senasis Vil niaus universitetas, alsuojantis jaunyste ir veržlumu, švęs sa vo 400 metų gyvavimo sukak tį. Tad mūsų laukia dviguba šventė. Mes Universitetą turi me papuošti savo jaunomis, darbščiomis rankomis, savo degančia širdimi ir protu. To dėl prisiekiame, kad mums stu dijų metai bus įtempto kūry binio darbo, aktyvios visuo meninės veiklos metai.
Tarybų Lietuvos mokyklos istorija
Išspausdinta A. Bendžiaus knyga „Bendrojo lavinimo ir mokykla Tarybų M. RAIŽYTE aukštoji I k. lituanistė | Lietuvoje 1940—1970 m."). Joje, kaip nurodo jos auto rius, pirmą kartą mėginama nušviesti bendrojo lavinimo ir aukštosios mokyklos raidą Tarybų Lietuvoje per trisde PADĖSIME ŽEMDIRBIAMS! šimtį metų (1940-—1970). Pirmoje dalyje „Bendrojo lavinimo mokykla" autorius Šj savaitgalį j talką respublikos žemdirbiams iš- atskleidžia buržuazinės švie timo sistemos pertvarkymo vyksta Universiteto II—IV kursų studentai. ir naujos tarybinės mokyklos Respublikos ūkiuose talkininkaus apie 5000 uni. kūrimo procesą, jo sudėtin gumą, parodo kovą už so versitetiečių. cialistinės liaudies švietimo Sėkmės! sistemos įtvirtinimą. Daug
MOŠŲ DĖSTYTOJŲ KNYGOS
skiriama mokyklų vietos tinklo organizavimo, visuoti nio mokvmo, pedagoginių kadrų ugdymo, mokymoauklėjimo turinio analizei. Antroji knygos dalis skirta aukštojo mokslo raidai nu šviesti. Autorius parodo lai. mėjimus, rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus liaudies ūkiui, švietimui. Knygoje plačiai ir visapu siškai parodyta socialiniųekonominių poslinkių ir ideologinės kovos įtaka liau dies švietimui ir aukštojo
mokslo vystymuisi Lietuvoje, išryškintas Komunistų partijos vaidmuo, kuriant naują mo kyklą ir tobulinant visas jos grandis. Remdamasis konkrečia me džiaga, autorius parodo kitų sąjunginių respublikų patir ties panaudojimą ir paramą pertvarkant ir tobulinant liau dies švietimo sistemą Lietuvo je. A. Bendžiaus knyga para šyta remiantis labai turtinga archyvine, publikuotų doku, mentų rinkinių, statistinių lei
dinių, spaudos ir kita džiaga. Gili mokslinė mirt šaltinių analizė, kritiškas -I žiūris į juos padėjo auton-| teisingai interpretuoti naeM nėjamus klausimus. ■Nagrinėjamiems proce : I paryškinti autorius pateik'! 37 rūpestingai ir kruopščiai sudarytas lenteles. Jose dausl vertingos konkrečios . infoi I macijos ras kiti švietimo tfi rinėtojai ir praktikai. Apskritai A. Bendžia-veikalas yra rimtas darta-1 tyrinėjant Lietuvos kultui problemas. . N. KASTANAUSKAIū doc. H. ŠAD2IU
A. Birmantaltė, V. Veličkaltė, E. Dziska ir A. Joneliunas pagaliau tikri
(„kr,/kštytl"I) i'uksai lituanistai.
V. BRAZIŪNO ir A STANEVIČIAUS nuotr.
• PIRMAKURSIAMS • PIRMAKURSIAMS • PIRMAKURSIAMS • PIRMAKURSIAMS • PIRMAKURSIAMS • PIRMAKURSIAMS • PIRMAKURSIAMS • PIRMAKURSIAMS Nuolat reikalingas knygas (vadovėlius, žodynus ir pan.) studentai nusiperka knygynuose. Vienas iš jų yra Universiteto Centriniuose rūmuose. Kitos knygos bei periodiniai leidiniai studijoms gaunami bibliotekose. Universiteto biblioteka gali naudotis visi studentai. Skaitytojai įrašomi kasdien, išskyrus sekmadienius, nuo 10 vai. iki 20 vai. (šeštadieniais — iki 17 vai.) bibliotekos abonemente (Centriniai rūmai, I a.). Įsirašant skaitytoju, reikia turėti studento pažymėjimą, pasą ir 2 nuotraukas (3x4 cm), susipažinti si! naudojimosi biblioteka taisyklėmis ir, pasižadant jas vykdyti, pasirašyti. Įsirašęs skaitytoju, studentas gauna skaitytojo pažymėjimą. Jį reikia pateikti bibiiotekininkui, skolinant knygas į namus abonemente bei imant spaudinius skaityklose. Skaitytojo pažymėjimo negaĮima perduoti kitiems asmenims, negalima kam nors laikinai „paskolinti", o pametus reikia tuojau pranešti bibliolai. Skaitytojai turi stropiai laikytis naudojimosi biblioteka tvarkos ir taisyklių. Paimtos knygos turi būti grąžintos bibliotekai ne vėliau nustatyto termino. Sugadinęs (šutePęs, išplėšęs lapus ir pan.) arba pametęs knygą, skaitytojas privalo suieškoti knygynuose ir grąžinti bibliotekai tokią pačią knygą arba kompensuoti atstatomąją jos vertą, kuri siekia dešimteriopą knygos kainą. Knygos skaitytojams į namus išduodamos abonemente, Abonementas dirba kasdien, išskyrus sekmadienius, nuo 10 vai. iki 20 vai. (šeštadieniais — iki 17 vai.). Pagalbiniame abonemento fonde yra marksizmo-leninizmo klasiku
veikalai, visuomeninių disciplinų vadovėliai, grožinė literatūra. Šie leidiniai skaitytojui pateikiami tuojau pat, jų pareikalavus. Abonemente galima gauti knygų ir iš pagrindinių bibliotekos šau gyklų, tačiau jas reikia užsakyti iš anksto, maždaug prieš valandą. Studentas vienu metu j namus gali paimti iki 10 knygų ne ilgesniam kaip 1 mėn. laikotarpiui. Esant reikalui, reikia kreiptis į bibliotekininką, ir knygos grąžini mo terminas gali būti pratęstas. Vadovėliai išduodami semestrui. Nesilaikantiems naudojimo si biblioteka taisyklių (gadinantiems, vėluojantiems grąžinti, bandantiems išnešti iš bibliotekos knygas be leidimo, „skolinantiems" skaitytojo pažymėjimą jo neturintiems ir pan.) skaitytojams bibliotekos direktorius arba Universiteto Rektorius gali skirti įvairias administracines nuobaudas iki pašalinimo iš Universiteto. Bibliotekoje yra bendroji skaitykla, fakultetų skaityk los ir kai kurių skyrių specializuotos skaityklos. Bendroji skaitykla (Centriniai rūmai, II a.) dirba kasdien nuo 9 vai. iki 23 vai., šeštadieniais — iki 21 vai., sekmadieniais — iki 17 vai. Pagalbiniame skaityklos fonde: marksizmo-leninizmo klasikų veikalai, žodynai, enciklopedijos, visuomeninių disciplinų vadovėliai. BendrojoJe skaitykloje galima užsaky ti knygas bei periodinius leidinius iš pagrindinių bibliotekos saugyklų. Griežtai draudžiama išnešti į namus skaitykios knygas, žurnalus ar laikraščius. Fakultetų skaitykl°se skaitoma vietoje, o kai kuriuos vadovėlius bei mokymosi literatūrą galima skolinti į namus.
KVIEČIA...
•.. Ansamblis Nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis priima studentus, norinčius šokti, dainuoti arba groti įvairiais muzikos inst rumentais. Priėmimas vyks rugsėjo 9 ir 10 d. nuo 19 vai. Aktu salėje (Čiurlionio 21) Ansamblio valdyba
• •. Visuomeninių profesijų fakultetas Nuo šių, 1974-ųjų, metų Universitete veikia Visuomeni nti} profesijų fakultetas su paskaitinės propagandos, spor to, meno profesijų ir kt. skyriais (plačiau skaitykite „TS" •s,r- 2—3). Studentams, sėkmingai baigusiems fakultetą, bus įteikiami pažymėjimai apie visuomeninės profesijos Įgijimą. VPF klausytojais gali būti pažangūs antro ir vyresnių kursų studentai (į meno profesijų bei sporto skyrius gali būti priimti ir I kurso studentai). Pareiškimus reikia rašy ti VPF dekano vardu ir iki rugsėjo 25 d. atnešti į atitin kamus skyrius (Sporto ar Estetinio lavinimo -Katedrose) arba j VU komjaunimo komitetą.
torijos fakulteto skaitykla (Universiteto 7), Teisės ir Ekonomikos fakultetų skai tyklos (Saulėtekio ai. 9, I korp.) ir Filologijos fakulteto trys profilinės skaityklos — lietuvių kalbos ir literatūros skaitykla (Centriniai rūmai), rusų kalbos ir literatūros skaitykla '(Gorkio 15) ir už sienio kalbų ir literatūros skaitykla „Mažvydo salė" (Gorkio 15). Universitete yra Marksiz mo-leninizmo kabinetas su tarpfakultetine visuomeninių mokslų skaitykla (Centriniai rūmai), kuria gali pasinaudoti įvairių fakultetų studentai. Visuomeninių mokslų skai tykla turi filialą naujuose bendrabučio rūmuose (Čiur lionio 25a).
nių komplektai skaitytojams išduodami pagal užsakymo lapelius. Užsakymo lapelyje skaitytojas įrašo knygos au torių, antraštę (arba periodi nio leidinio pavadinimą), šif rą, savo pavardę ir kitus duo menis. Pagal lapelius bibliote kininkas suranda leidinius lentynoje. Suprantama, spau dinį surasti fonde sunku ar ba ir visai neįmanoma, jeigu užsakymo lapelis užpildytas nepilnai, neaiškiai ar klaidin gai. Kai kurias knygas skaityto jas gali rasti skaityklų atviruose fonduose pats. Čia jos išdėstytos sistemine tvarka, mokslo šakomis, arti mos tematikos knygos surink tos vienoje vietoje. Tačiau atviruose fonduose išdėstyta
tik nežymi bibliotekos fondo dalis. Todėl, norint tiksliai sužinoti, ar bibliotekoje yra reikiama knyga bei koks jos šifras, reikia kreiptis į kątalogus, kurie yra Centrinių rūmų II aukšte, greta bendrosios skaityklos (atviri kasdien, iš skyrus sekmadienius, nuo 9 vai. iki 20 vai., šeštadieniais — iki 17 vai.). Bibliotekoje yra dviejų rū šių katalogai — abėcėlinis ir sisteminis. Ieškant konkrečios knygos, kurios autorius bei antraštė yra žinomi, reikia kreiptis j abėcėlinį katalogą. Šiame ka taloge knygų kortelės išdės tytos autorių pavardžių abė cėlės seka (atskirai lotyniška ir rusiška abėcėlėmis). Jeigu knygą yra parašę keli ar daugiau autorių arba jeigu autorius nenurodytas iš viso, tąsyk reikia jos ieškoti pagal pirmąjį antraštės žodį. Parti nių, tarybinių ir kitų organi zacijų oficialioji medžiaga (įstatai, rezoliucijos, nutari mai ir kt.) abėcėliniame kata loge išdėstomi pagal organi zacijų pavadinimų abėcėlę. Sisteminiame kataloge kor telės išdėstomos pagal knygų turinį, mokslo šakas. Vieno tuiinio knygų kortelės suren kamos vienoje katalogo vie toje. Dėl to į šį katalogą tiks linga kreiptis tuo atveju, kai žinoma tik tema ar klausimas. Orientuotis sisteminiame ka taloge, susiieškoti reikiamą jo vietą padeda katalogo sche ma arba abėcėlinė dalykų ro dyklė. Abonemente, skaityklose ir kai kuriuose bibliotekos sky riuose (bibliografijos, senų spaudinių, rankraščių, metodi niame) yra pagalbinių fondų katalogai. Periodiniuose leidiniuose išspausdintą medžiagą surasti padeda kartotekos.
JEIGU TU NORI kultūrin gai praleisti savo laisvalaikį, o be to, labai mėgsti teatrą ir jauti, kad turi pats talento bei gabumų „vaidinimo me nui", tai užsuk į Universiteto Istorijos fakulteto studentų
Požemio teatrą. Požemio teatras — jaunas Universiteto meno saviveiklos kolektyvas. Jam — tik treji metai. Tai „mažos pjesės", miniatiūros, novelės, pritčo. kamerinio žanro eksperimenti
nis teatras. Šio teatro reper tuare: V. Sarojano, A. Čecho vo, mūsų prozininkų novelių inscenizacijos. Požemio teatras savo spektakliais — lyrinėmis miniatiūromis jau yra iškovo jęs populiarumą ir pripažini-
Universitete yra šios fakul tetų skaityklos: Matematikos ir mechanikos bei Fizikos fa kultetų skaitykla (Partizanų 24), Chemijos fakulteto skai tykla (Partizanų 24), Gamtos fakulteto skaitykla (Čiurlio nio 21), Medicinos fakulteto skaitykla (Čiurlionio 21), Is
Studentams — SMD na riams, dirbantiems mokslo — tiriamąjį darbą, leidžiama dirbti mokslo darbuotojų skai tykloje bei retų spaudinių ar rankraščių skyrių skaityklo se. Abonemente ir skaityklose knygos bei periodinių leidi
UNIVERSITETO BIBLIOTEKA IR SKAITYKLOS
Susiorientuoti spaudinių gausybėje ir susirasti reikia mą medžiagą padeda taip pat bibliografija: spaudos metraš čiai, įvairios rodyklės, referatiniai žurnalai. Iš šių šaltinių galima sužinoti ir apie tuos leidinius, kurių Universiteto bibliotekoje nėra. Reikalui esant, biblioteka gali juos pa rūpinti, pasiskolindama iš ki tų bibliotekų. Bibliotekos bibliografinia me skyriuje (Centriniai rū mai, III a.) yra gausus įvairių informacinių - bibliografinių leidinių fondas, sudaromos įvairios kartotekos. Bibliogra fai teikia skaitytojams biblio grafines informacijas. Biblio grafinis skyrius dirba kas dien, išskyrus sekmadienius, nuo 9 vai. iki 18 vai., šešta dieniais — iki 17 valandos. Nemaža įvairių informacinių bibliografiniu atitinkamos te matikos leidinių sukaupta fa kultetų skaityklose. Bibliotekos skaityklos nuo latos rengia naujų knygų bei temines parodas, padedan čias skaitytojui pasirinkti knygą. Su senųjų biblioteko je saugomų knygų ekspozici ja galima susipažinti Smugle vičiaus salėje. Ekskursijos piiimamos kasdien, išskyrus šeštadienius ir sekmadienius, nuo 12 vai. iki 14 vai. Eks kursijų registracijos ir infor macijos telefonas 2-73-11 nuo 9 vai. iki 17 valandos. Studentas privalo išmokti naudotis katalogais, kartote komis, bibliografiniais bei referatiniais leidiniais, mokėti susirasti bibliotekose reikia mą medžiagą. Tai svarbu tiek studijų metais, tiek ir jas bai gus, praktiniam darbui, kai reikia sekti savo srities moks lo bei technikos naujienas. Šias žinias įsisavinti padeda visų specialybių I kurso stu dentams skaitomas Informati kos pagrindų kursas.
mą ne tik Universiteto stu dentų, bet ir sostinės teatrinės visuomenės, svečių iš užsienio tarpe. Priėmimas į Požemio teatrą vyks rugsėjo 9, 11 d. — 19 vai., 10 d. — 17 vai.
Š. m. rugsėjo mėn. 8 d., 15 ir 16 vai., (sekmadienį) Jums, pirmakursiai, teatras suvaidins spektaklį „Lietus". Įėjimas nemokamas su studento pažymėjimu.
Teatro adresas: Stuokos-Gucevičiaus kiemas.
Universitete, su kuriuo
Žodis gydo, žodis žeidžia
draugaujame Vilniaus ir Baltarusijos universitetai tapo draugais — juos sieja draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. Vasarą dviejų broliškų respublikų studentai išmėgina jėgas ir iniciatyvą statybiniuose būriuose: jie yra pasi rašę socialistinio lenktyniavimo sutartį.
Žodžiai, kalba yra grynai loginis ir gydomasis fakto žmogiška ypatybė, kurios ne rius" (M., 1957 m.). turi jokia kita biologinė būty Jeigu mūsų kalba, žodžiai, bė. Kalba yra labiausiai papli jų turinys, prasmė bei intona tusi žmonių bendravimo for cija sužadina žmoguje teigia ma. Kalba atspindi žmogaus mas emocijas, tuomet mūsų išsilavinimą, įgytas žinias, organizme įvyksta labai daug specialybę, jo kultūros laips naudingų fiziologinių proce nį, jausmų turtingumą, charak sų: atsileidžia kraujagyslių terį, sveikatos bei nuotaikos spazmai, sulėtėja kvėpavimas, būklę. mažėja kraujospūdis, pagyvė Išgirstas žodis — tai ne vien ja vidaus organų veikla, net akustinis signalas, bet specifi pagerėja klausa, regėjimas ir nis dirgiklis, sužadinąs mumy atmintis. Žmogus tampa darse įvairiais mintis, jausmus — bingesnis, aktyvesnis, intelek tai „signalų signalas". Kartais tualiai produktyvesnis, geriau išgirsta frazė ar sakinys su miega. kelia daugybę prisiminimų, Jeigu mūsų kalba, išsireiš apmąstymų, teigiamų ir nei kimai sužadina pašnekovui giamų emocijų, nes mūsų kal neigiamas nusivyli boje atsispindi ir pats žmo mą, baimę, emocijas: pyktį, pavydą, įžei giškumas, žmogaus ASMENY dimą, neviltį, liūdesį, tuomet BE. organizme įvyksta neigiami Savo laiku V. Belinskis ra poslinkiai. šė, kad neįmanoma atskirti neurofiziologiniai Žmogus negali susikaupti, žmogaus fiziologijos nuo jo nuosekliai mąstyti, pablogėja anatomijos, kaip neįmanoma fizinis ir protinis darbingu atskirti psichologijos, dvasi mas. Jautresnėms asmenybėms nio pasaulio nuo jo mąstymo, kalbos. Mes kalbame daug ir žodis turi ne tik psichinį po ir fizinį. Pavyzdžiui įvairiai. Tačiau retas susimąs veikį, bet būdu pacientui galime tome apie savo pasakytą fra įtaigos padidinti seilėtekį, pakelti kū zę ar mintį. no temperatūrą, sužadinti ne M. Mudrovas rašė, kad žo Susitikimo vietos buvo įvairiose kūno vietose dis — kaip menas, jis gali jautrą ir pan. Šiandien jau neginči Universitetas, piktą sušvelninti, nuliūdusį — jamai įrodyta, kad daugeliu įvairios. Čiurlionio paguosti, nekantrų — sustip atvejų cukraligės, kraujospū bendrabutis, rinti, uždarą padaryti atvires džio, opaligės, o ypač neuro gatvė arba Lenino pros niu, o įsisiautėjusį — net su zių priežastimi esti netinka pektas. Bet mes pro šalį tramdyti. Ypač savo kalba tu mas bendravimas tarp bendra nebepraėjome, kaip praei rėtų rūpintis žmonės tų profe darbių ar nevykęs viršininkų na visi kiti pirmakursiai. sijų, kurios reikalauja nuolati. administravimas, kalboje nau Mes irgi pirmakursiai, nio bendravimo su žmonėmis. dojant netinkamus žodžius, iš bet jau seni draugai ir bi Prie tokių profesijų priskiria sireiškimus, kurie sužadina čiuliai. Tas laikas, pra me pedagogus, dėstytojus, ad neigiamas emocijas ir žeidžia ministratorius, įmonių ir įstai žmogų ne vien dvasiškai, bet leistas drauge nuo praeitų metų gruodžio mėnesio gų vadovus, medikus, teisinin ir fiziškai. parengiamajame skyriuje, kus, rašytojus, spaudos dar Įsiklausius į studentų pokal. .padarė mus ne tik pažįsta buotojus. girdėti mais. Bėdos kažkaip ištir Įžymus pedagogas Makaren- bius, neretai tenka ka pažymi, kad balso intona daug žargono, neologizmų, po, pasimačius ir pasikal cijoje, jo tembre pasireiškia perfrazuotų svetimų minčių, bėjus, džiaugsmai įgavo žmogaus įsitikinimai, pažiūros, pasigendama nuoširdumo, dva didesnį svorį, nes taip ge prieraišumas, meilė ar neapy sinio turtingumo, o neretai ra jausti, kad šalia drau kanta kitam žmogui. Jis prisi pokalbiai pilni paniekos, už pažino, kad tik tuomet pasiju gaulumo. Malonu sutikti žmo gai. Daug draugų. Ir todėl to esąs auklėtojas ir pedago gų, su kuriuo pasikalbėjęs nuo šiltų gerų žvilgsnių gas, kada trumpą frazę „eik pajunti, kad praturtėjai dva čia, Universitete, taip ra čia" išmoko ištarti 20 atspal siškai, paalsavai jo nuoširdų, mu ir užtikrinta. Gal ir vių, panaudodamas balso into mu, jaurumu. Nuo jo žodžių nebus to didžiulio pajuti naciją, žestus, mimiką, pozą ir pasijunti lyg ūgtelėjęs, sutvir- mo, kad štai aš jau stu kt. Garsus žodžio meistras Ber tėjęs, užsikrėtęs ryžtu, nauja dentai, nes Rektoriaus pa. nardas Šo taip pat sakė, jog energija. Gyvenimas tampa sirašytas įsakymas apie žodį „taip" arba ,,ne" galima gražesnis ir lengvesnis. Su priėmimą kabo nuo liepos pasakyti 50 būdų. Tas pats tokiais žmonėmis norisi susi žodis, pasakytas įvairia into tikti, jų gyvenime pasigendi ir pradžios. Bet yra kitas jausmas. Pasitikėjimo, pir nacija, gali turėti-įvairią pras ieškai. Kalba yra didžiulis visuo mę: nustebimą, nusivylimą, prašymą, maldavimą, reikala menės turtas. Jos dėka mes vimą, įsakymą, draudimą, nu galime pasinaudoti visais rodymą, pagyrimą, įžeidimą mokslo ir kultūros lobiais. To dėl šį žmogišką ginklą, ku ir t. t. Kaip veikia mūsų organiz riuo mes taip gausiai apsi mą įvairūs dirgikliai, pavyz ginklavę, naudokime tik gėrio džiui, šaltis, skausmas, karštis, ir gražio puoselėjimui, mora alkis, baimė, įvairios spalvos, linių savybių ugdymui. Kalbė kvapai, garsai — mokslinin kime tik tą, ką išdrįstume pa kų išnagrinėta seniai. Pasku kartoti šimtus kartų ir taip, tiniais dešimtmečiais moksli kad būtų malonu klausytis ki ninkai nuodugniai studijuoja tiems bei patiems išgirsti tai kalbas, žodžių poveikį į žmo iš kitų. gaus organizmą bei jo psi J. ANDRIUŠKEVlClENE chiką. Šiuos tyrimus gražiai Nervų ir psichikos apibendrino ir aprašė profeso ligų katedros rius K. Platonovas savo mo docentė nografijoje „Žodis kaip fizio
* Nuotraukoje matome Baltarusijos universiteto Filologijos fakulteto stu dentus — statybininkų būrio narius. Jie dirba kartu su melioratoriais Mins ko srityje, Smolevičiuose.
KAIP JUMS SEKASI, BIČIULIAI? mumo ir tai, kad mes čia jau nebe naujokai. Ir jei gu manęs paklaustų, kurie iš jų geresni, aš, tur būt, laiduočiau už antruosius. O kaip sekasi kiekvie nam iš mūsų? Viena ekonomistų grupė buvo net Jakutijoj. Grįžo padirbėję iš peties. Bet darbo buvo ir Universite te. Reikėjo ruošti remon tui antrąjį bendrabutį, iš plauti kavinę ir valgyklą, kasti griovį kabeliui prie dirbtuvių. Ir visi dirbo. Vieni liepos mėnesį, kiti — rugpiūtį. Po atostogų vėl atvažia vom. Pilni įspūdžių ir ne kantravome greit pasima tyti ir išsidalinti tuos įspū džius. Nelabai sekėsi istorikui Petrui Juknevičiui. Bet dabar jo ranka jau užgijo, ir mes tuo džiaugiamės dar labiau, negu jo nau jais sąmojais. Silva Orenderytė grįžo
iš Palangos ir sako, kad tokių saulėtų dienų ir tiek daug jodo nebuvo mačiusi visą savo gyvenimą. Pasi sekė jai! Aleksandras Mačiulis vadovavo vieno techniku, mo statybininkų būriui Sakių rajone. Grįžo su dar didesniais organizaciniais gabumais ir patyrimu. Romas Vosylius spėjo vesti, ir mes užtikrinom, kad vaikus auginti padėsi me. .. Bet argi papasakosi apie visus? Mes vėl džiaugiamės susutikę ir, nors būsime įvai riuose fakultetuose, nebe kartu klausysim paskaitų ir laikysim egzaminus, pa matę vienas kitą kur nors Universiteto koridoriuose ar poilsio vakare, skaityk loj ar gatvėj, pasisveikinę būtinai pasakysime: „Kaip laikaisi?" Tas klausimas bus labai nuoširdus, ir ja me skambės tikros gaidos. Patikėkite manimi.
-R
Violeta PAVYDYTĖ I k. lituanistė
GERBIAMI
SKAITYTOJAI! Kviečiame jus užsiprenumeruoti Universiteto laikraštį „Tarybinis studentas". Jį skaitydami, jūs geriau sužinosi te įvairias naujienas, kaip gyvena jūsų kolegos kituose fa kultetuose, laikrašty jūs galėsite pasidalyti savo mintimis, jis padės jums geriau orientuotis studijų ir visuomeninės veiklos reikaluose. \ Prenumeratą priima fakultetuose profbiurai arba gruporgai. Surinktus pinigus nešti į Studentų profkomitetą (Centriniai rūmai, III a.). Kaina iki Naujų metų — 32 kap.
(iiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiniiiiiiiim^
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI Pramonės ekonomikos fa kulteto I k. stud. L. Lukoševičiūtė ir P. Skardžius, Istorijos fakulteto I k. stud. B. Lukošfevičiūtė, II k. stud. D. Baliukaitė,
RASTIS EINA 1950 METŲ
Medicinos fakulteto I k. stud. B. Leonavičiūtė, IV k. stud. J. Lizdenis, Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. M. Leonavičiū tė ir V. Asijavičius, Matematikos ir mechanikos Rugpiūčio 27 d. stojamųjų fakulteto I k. stud. L. Dovka, II k. stud. D. Žardininas, egzaminų į neakivaizdinį ir Filologijos fakulteto I k. stud. J. Kaminskaja ir M. Šė vakarinį skyrius metu Matemis. matikos ir mechanikos fakul-
KAINA 2 KAP.
Skelbimai
teto 101 auditorijoje rastas rankinis laikrodis. Kreiptis į Filologijos fakulteto Rusų li teratūros katedrą.
į Birštoną — nuo IX.2O., į Druskininkus — nuo IX.27. Kelialapių kaina 105—120 rub. Studentų profsąjungos nariai moka 30% kelialapio vertės. Pareiškimus priima studentų profsąjungos ko. studentų profkomitetas, tarpi mitele yra sanatorinių kelia- ninkavus fakultetų profbiulapių: rams.
232000 Vilnius -- MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, ,,Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 2979
Vilniaus
Universiteto
Sodininkų draugijos nariai
ir valdyba
reiškia
gilią
užuojautą valdybos pirmi ninkui
doc. Antanui
ŠIR
VAIČIUI dėl motinos mir ties.
LV. 00653
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA