Visų SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
uai’vbidis VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1980 m. spalio 17 d.
EINA NUO 1950 METŲ
KOMUNISTO VARDAS ĮPAREIGOJA Rugpjūčio mėnesi įvy kęs Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto plenumas nutarė sušaukti LKP eilini XVIII suvažia vimą 1981 metu sausio 29 d. Respublikos komu nistu ruošimasis jam — sudėtinė daiis visai tary binei liaudžiai nepapras tai svarbios politinės kam panijos, prasidėjusios po TSKP CK birželio plenu mo, kuris paskelbė TSKP XXVI suvažiavimo sušau kimą. Birželio plenumo nutarimai, draugo L. Brež nevo pranešimas plenume sužadino vis besiplečianti tarybiniu žmonių politini ir gamybini pakilimą, ir partiniu organizacijų už davinys — kuo veiksmin giau panaudoti ii, spren džiant gyvenimo keliamus klausimus. Komunistai turi kelti sau ir savo draugams aukštus kriterijus. Ir vie nas iš i u — lenininis ko vingumas, sugebėjimas ir
Nr. 27 (1130)
Kaina 2 kap.
KVIEČIAME VISUS I KONFERENCIJĄ! S. M. SPALIO 22 d. 10 VAL. PRADĖS DAR BĄ I VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSI TETO JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ IR SPECIALISTŲ KONFE RENCIJA. SEKCIJŲ DARBO VIETA NURODYTA PAKVIET1 M U O S EPROGRAMOSE. JAS GALIMA ĮSIGYTI FA KULTETŲ JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ IR SPECIALISTŲ TARY BOSE. Organizacinis komitetas
Spalio 7-oji - TSRS Konstitucijos diena
DESIMTAJAM PENKMEČIUI — SPARTUOLIŠKĄ Prieš trejus metus TSRS FINIŠĄ, Aukščiausioji Taryba pri TSKP XXVI ėmė naująją mūsų šalies SUVAŽIAVIMUI — Konstituciją. Nuo tos die nos, kaip pažymėjo savo GARBINGĄ kalboje Konstitucinės ko SUTIKIMĄ!
sunkiose situacijose su telkti jėgas, matyti per spektyvą ir atkakliai jos siekti. Partijos ir liaudies tikslu vienybė daro mūsų istorini žygi nenugalimą. Bet niekas už mus neiš spręs keliamu problemų, kartais ir gan sudėtingu. Tai pirmiausia turi pada ryti komunistai, telkdami visus darbo žmones orga nizuotam, drausmingam, kūrybiniam darbui, suda rydami gerą nuotaiką dar bo kolektyvuose, puoselė dami šiltus žmogiškus santykius, draugiškumą kolektyviškumą.
misijos pirmininkas drau gas L. Brežnevas, apibend rindamas diskusijos Aukš čiausiosios Tarybos sėslio je ir deputatų balsavimo rezultatus, naujasis mūsų Pagrindinis įstatymas pra dėjo galioti, gyventi, veik ti. Jis galioja, atspindėda mas socializmo statybos metais ivykusius pasikei timus mūsų visuomenėje ir nurodydamas tolesnes jos vystymosi kryptis. Jis gyvena, įtvirtindamas išsi vysčiusio socializmo gali mybes ir numatydamas są lygas toms galimybėms vi sapusiškai ugdyti. Jis vei kia, išreikšdamas liaudies masių interesus ir remia mas jų pritarimo, paslrelš-
kuslo ir Konstitucijos pro jekto visaliaudinio svars tymo metu, ir {gyvendi nant praktikoje konstituci nes nuostatas. O 45-asis TSRS Konsti tucijos straipsnis skelbia: „TSRS piliečiai turi teisę 1 mokslą. Šią teise užtik rina tai, kad visu rūšių mokslas yra nemokamas, kad įgyvendinamas visuo tinis privalomas jaunimo vidurinis mokslas, plačiai vystomas profesinis tech ninis, specialus vidurinis ir aukštasis mokslas, sie jant mokymą su gyveni mu, su gamyba; neakivaiz dinio ir vakarinio moky mo plėtojimas; valstybinių stipendijų ir lengvatų tei kimas moksleiviams bei studentams; nemokamas aprūpinimas mokykliniais vadovėliais, galimybė mo kytis mokykloje gimtąja kalba, sąlygų savišvietai sudarymas".
Į TALKAS — ANTROJI PAMAINA Šeštadienio rytas neža dėjo nieko gero. Dulkė smulkus, jkyrus lietus Štai tau ir bobų vasara! Sakoma, gera pradžia — pusė darbo. O ie gu pra džia tokia kaip šiandien? Bet nuliūdusių ir susirau kusių tarp Istorijos fakul teto studentų nesimatė. Lietus rudeni — Įprastas dalykas. Kokia nuotaika? — klausiu ant laiptu sutū pusius studentus. — Žvali ir iškilminga, — šypsosi trečio kurso žurnalistas Rimas Jankauskas, slėpda mas fotoaparatą po liet palčiu. — Mūsų kursas su džiaugsmu važiuoja tal kon. Pamatysit, kaip mes dirbsim. Gaila, oras pras tokas. Fotografuoti bus sunkoka. Kas kam rūpi, — pagalvojau.
Baigiasi dešimtasis penkmetis. Išaugo, išgražėjo musų senasis Universitetas per tą laiką. Atšventėme įkurtuves fizikos fakulteto rūmuose, naujuose bend rabučiuose. Tarp žalių pušynų aki džiugina WU skaičiavimo centras. Didžiuojamės gražiai atrestauruotu Alma Mater architektūriniu ansambliu, kylančiais daugiaaukš čiais pastatais Studentų miestelyje. Arvydo SATKAUS nuotraukos.
— O kur geriau — pa skaitose ar kolūkyje? — užduodu provokacini klau simą. — Kolūkyje! — choru atsako dvi studentės ir, nespėjus man pasiteirauti kuriame kurse tokios nuotaikos, pasislėpė už virtinės autobusų, išsiri kiavusių Kutuzovo aikštė je.
— Tai, matyt, jaunes niųjų kursų atstovės, — svariai taria žodi ketvirto kurso istorikas Jonas Urka. — Visi gerai supran tame, kaip reikalinga šiuo metu žemdirbiams mūsų pagalba. Manome, kad kolūkiečiai bus patenkinti nuveiktais darbais. Vasa rą statybiniame būryje neapvylėme — Jonas bu vo SSB „Žiiinai-80" va das. Pateisinsime pasitikė jimą ir dabar. Ilgiau pasišnekėti nete ko. Būriu vadai pradėjo kviesti vaikinus ir mergi nas. Vienas po kito iš Ku tuzovo aikštės pajudėjo autobusai. Išsislapstė po lietsargiais paivdintys Paskutini paukščiuką iš vykstančių i talka studen tų sąraše padėjo Istorijos fakulteto prodekanas S Jegelevičius. Sėkmės jums, talkininkai! Jūsų jaunos rankos, energija ir entuziazmas labai reika lingi žemdirbiams. Pagal ba tokiu sunkiu darbyme čio metu — nejkalnuojama. O lietūs? Kaip daino je sakoma — jei plaka jauna, karšta širdis, nei kalnas, nei jūra ne kliū tis! R. PRANCKŪNAS
Laukia netyrinėtos sritys Augalų fiziologijos ir mikrobioloigiios katedros dėstytojai ir studentai su kosi naujųjų mokslo metų darbu verpete. Praveriu laboratorijos duris. Čia katedros vedėjas orof P. Bluzmanas apsuptas stu dentų. Ant stalo tvarkin gai sukrauti segtuvai. Pa varčius supratau, kad tai studentu vasaros praktiku ataskaitos. Darbai labai kruopščiai apipavidalinti, padaryti su išmone. Paga liau suradus minute lais vo laiko klausiu prof. P. Bluzmana: Pavasario egzaminų se sija jau praeityje. Kaip ją laikė jūsų studentai? — Žiemos sesijos rezul tatai mus labiau džiugino. Vidurkis buvo 4,5. Pava sari. kaip sako studentai, sunkus metas mokslui, to dėl, matyt, ir egzaminų vidurkis žemesnis. Busi mieji gamtininkai mokosi gerai. Tačiau tobulėti nė ra ribų. Neseniai baigėsi trečia sis semestras. Kuo užsi ėmė fakulteto vaikinai ir merginos i o metu? — 'Visi vyksta i prakti kas. Mokomoji gamybinė praktika trunka viena mė nesi, o gamybinė — 2,5. Atlieka ia įvairiose ištai gose, pavyzdžiui Kauno botanikos sode, Dotnuvo je ir kitur. Daugelis stu
dentų jau apgynė savo praktikas. Įvertinimai la bai gerai ir gerai mus džiugina, nes darbai gerai atlikti. Praktikas atlieka ne tik respublikoje, bet ir už jos ribų. Mikrobiologai ir fi ziologai buvo už poliari nio rato. Du katedros stu dentai lankėsi Vokietijos Demokratinėje Respubli koje, — su pasididžiavi mu pasakoja profesorius. Laikas nestovi vietoje. Studentai renkasi kursiniu darbu temas, kurios vė liau taps iu diplominių darbų pagrindu. Dar tiek daug neitvrinėtų sričių laukia jaunųjų gamtinin ku. — Mes talkiname dau gelio sričių specialistams. Sį karta stengsimės ateiti i pagalba mūsų žemdir biams. Ieškosime naujų būdų derlingumui kelti. Po rudens talku Gamtos fakulteto studentai vėl su grįš i savo auditorijas, la boratorijas. Ieškos, tyri nės, atras. Visus pasieki mus moksle, visuomeninė je veikloje jie skiria artė jančiam Partijos forumui. Eugenija SKARBALIŪTE
SPALIO 5-OJI — MOKYTOJU DIENA
KNYGYNAS ŠVENČIA ĮKURTUVES
Centrinė simetrija
Nuvilnijo, sušurmuliavo Sarbievijaus kiemas Daug svečiu. Universiteto darbuotoju susirinko i Li tuanistikos centro skliau tuose įsikūrusio knvgvno atida ryma. Pagal architekto V. Viz girdos projekte Respublikinio paminklu restaura vimo tresto ir kitu orga nizacijų meistrai įrengė pusrūsyje erdve prekybos sale, kitas patalpas. Dvejus metus čia dar bavosi dailininkas A. Kmieliauskas. Jis dekora vo patalpos lubas įspūdin ga freska, pasakojančia apie mūsų Alma Mater is
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO
ORGANIZACIJOSE
TIES PASIEKTA - NESUSTOTI Rugsėjis — ne tik nau skaitu lankymo rezultatu rinėjant asmeninius kom jųjų mokslo metu pra aptarimas ne viena stu pleksinius planus. Kai ku džia. Sj mėnesi visuose dentą privertė pasitempti riose grupėse jie buvo su studentu mokymo daryti paviršutiniškai, ne Universiteto kursuose, Tai akademinėse grupėse auklėjimo komisijos dar konkrečiai. Fakultete pagyvėjo in vyksta komjaunimo ata bo vaisiai. Tačiau dar per skaitiniai rinkiminiai susi mažai bendradarbiaujame ternacionalinis darbas. Su rinkimai. Komjaunimo su fakulteto partiniu biu rengta daug įdomių susiti kimų, vakarų su studentų biuru sekretoriai atsiskai ru, dekanatu. Ataskaitiniu laikotarpiu statybiniu būrių nariais, to už nuveikta darbą, ak tyvistai dalykiškai ir prin vyko lenininės įskaitos dirbusiais socialistinėse cipingai tariasi, kaip ša baigiamasis etapas, skir šalyse. Apie fakulteto inlinti pasitaikančius trūku tas V. Lenino 110-osioms terklubo veikla pasakojo mus ir nesklandumus. gimimo metinėms. Padary stendai, rašiniai „Tarybi Gimsta nauji sumanymai ta nemažai. Tačiau pasi nio gamtininko" sienlaik taikė nesklandumų, suda raštyje. Fakulteto atstogražios iniciatyvos. Daug svečių ir delegatų dalyvavo Gamtos fakulte to komjaunimo ataskaiti nėje rinkiminėje konfe rencijoje. Pranešima pa darė Saulius Gulbinskas Ataskaitiniu . laikotarpiu didelis dėmesys buvo ski riamas formuoti jaunojo specialisto dalykinius ir visuomeninius įgūdžius. Vienas svarbiausių kom jaunimo darbo barų — idėjinis politinis darbas Mes turime stengtis auk lėti komjaunuoli ne pasy viu stebėtoju, o aktyviu kovotoju darbe, moksle ir visuomeniniame gyve nime. Svarbiausia studentijos pareiga —- mokytis. Džiu gu, kad fakultetas pagal pažangumą žengia pir maujančių gretose. Gerė Rimo PRANCKŪNO nuotraukose: konferencijos ja paskaitų lankymas. Viešas pažangumo ir pa- prezidiumas; balsuoja delegatai.
Lazdynai. 40-oii viduri- Galbūt šiam mokiniui tai nė mokykla. Nauja, erd pirmoji pažintis su tokiais instrumentais. vi, bet savo raitytais ko dideliais ridoriais primena senus Abu sutaria: ir mokinys, Universiteto pastatus. Pai ir mokytojas žino, kad nu. Tad prašau koridoriu brėžia simetriška kvadra je sėdinčios mergytės pa tą pasirinko taško atžvil galbos. Bet ir ii nežino giu. Ir abu patenkinti: kur tas mokytoju kamba mokiniui pasisekė nubrėž rys. Ju mokytoja tai i bu ti, jaunajai mokytojai — fetą nuėjusi. Dar minutė išaiškinti. ir sučirškia skambutis — Toliau dar vienas žings iš kabinetu virsta klege nis Iš tiesu, o kodėl gi sys. nepaimti taško kvadrato Pertrauka. O Universi centre. Ir vėl — taškas A teto matematikos fakulte simetiiškas taškui Ai, taš to diplomantė Laima Bra- kui B: — taškas B... Bet zaitytė ruošiasi pamokai pasirodo, kad Ai tai tas Jai padeda mokytojas pats taškas C, kad. .. Tai Vladas Vitkus. gi gavome ta pati kvad — Žinoma, pačiai sė ratą. Jis simetriškas pats dėti auditorijoj ir klausy sau! Apsižvalgau — ka ti, kaip aiškina dėstyto žin aš pats sau simetriš torija. Freskoje įkompo jas, paprasčiau, — sako kas ar ne? O mokiniams nuota dvidešimt ' mokslo Laima. — Kažkaip nedrą klausimas: „Ar turi simet rijos centrą trikampis?" meno, literatūros Lietuvo su atsistoti prieš klase. Ypač pirma karta. Daly Žinoma. Penktokai — da je pradininku portretu. Tapyba atlikta retai kiniu žinių — per kraštus bar gudrūs, Laima. Neap naudojama antikine ,.šla Bet kaip, kada ir ka sa gausi. — Trikampis turi simet pios freskos" technika kyti, kad tuos pirmuosius J,os dėka išryškėja spal geometrijos elementus su rijos centrą, — atsako prastu ir įsimintu kiekvie drąsiausias klasės moki vos. nas penktokas. Čia iau nys. Salėje taip pat pamaty Na. matote! Ir man taip sime savitus ąžuolinius dėstymo metodika. Bet baldus, kurie buvo paga vadovėliu ne tiek daug atrodė. Bet čia, broli, ma minti, remiantis specialia skaityta — mergina studi tematika, ir atrodo — ne technika. Originalūs ži javo specialybės gamybi argumentas. Ir užsispyrusi bintai, spalvingi langu niame profilyje. Kiekvie naujoji mokytoja netiki nas atvejis ir vadovėlyje — būtinai įrodyk. vitražai. Iškviečia Laima mokini Universiteto rektorius išanalizuotas nebus. Taigi prof. J. Kubilius knvgvno geriausias vadovėlis — prie lentos. Sis rodo tri atidaryme pabrėžė, kad patirtis. Ji Laimai kaip tik kampio centrą — taip, šis knvgvnas — tai dar dabar ir prasideda — mes čia ir yra trikampio si vienas puikus žiedas se pirmojoje įskaitinėje jos metrijos centras. įrodyk, neliame mūsų aukštosios pamokoje. Mergina jaudi- įrodyk, įrodyk! Žaidimas. mokyklos architektūrinia naši. Bet ne tiek, kad pa Taigi ir taip aišku. Štai simestu. Atrodo ii rami, tiesė, joje atkarpa AO ly me ansamblyje. gi atkarpai OAi, atkarpa Raimundo KŪGINIO susikaupusi. Pamokos tema — cent CO... Tu žiūrėk — sujun nuotraukose: naujojo knv gvno atidarymo akimir rinė simetrija. Jeigu yra gė taškus gavome naują centrinė, turėtu būti ir ne- trikampi. Kažkokia šešia kos. centrinė. O gal dar kokia kampė žvaigždė. Tai kitokia? Mokytoja lentoje kaip... Negalėjo ir tribraižo kvadratą. Keturi kampis turėti simetrijos vai lankėsi pas kolegas statūs kampai, keturios ly centro. O dabar štai pra Tartu universitete. Taip gios kraštinės. Teisingai, laimėjome — ir mokinys, pat graži draugystė sieja Toliau mokytoja vienoje ir aš. su Latvijos P. Stučkos ir viršūnių ima tašką. įdomu, Bet laimėjo Laima — Jakutsko universitetų kas gi čia toliau? Laimai ne vieno mokinio simpati gamtos fakultetais. padeda mokinys. Kaip ja, gerus mokytojo Vlado Daugeli metų Gamtos fa sunku jam su tuo skriestu Vitkaus žodžius ir pirmąjį kulteto sieninė spauda bu vu, liniuote! Kitas seniai penketą. L. ADUTIS vo pavyzdžiu kitiems fa jau būtų atėmęs, pats nu kultetams. Dabar padėtis brėžęs. Tik ne pedagogas. Vilniaus 40-o|i pablogėjo. Viena iš prie Mokytoja kantriai laukia. vidurinė mokykla žasčių, kad ši darbą atlie ka vienas žmogus. Akade minės grupės nerodo jo kios iniciatyvos. Apie tai reikia visiems susimąstyti Sieninė spauda — fakulte to veidas. Pagyvėjo agitacinis pro pagandinis darbas. Pradė jo veikti ateizmo taryba Dideli susidomėjimą suNukelta j 3 psl.
„Saloon", o gal koeficientas Šią vasarą du mėnesius — liepą ir rugpjūtį — 111 mūsų Universiteto pasiuntinių tal kino spartuoliškose BAM-o statybose, pietiniame Jakuti jos mieste Nerlungryje. Šau niai padirbėjo būrys, vado vaujamas Chemijos fakulteto asistento Rimo Giedraičio ir Istorijos fakulteto trečiakur sio Vido Medeišiaus. Studen tų statybinio būrio „Vilnius80" nariai atliko darbų už 620 tūkst. rublių, vietos gy ventojams surengė 48 kon certus, perskaitė 102 paskai tas apie mūsų respubliką, jos pasiekimus Tarybų valdžios metais, apie senąjį Vilniaus universitetą. Išvažiuojamasis studentų statybinis būrys į Jakutijos ATSR išvyko toks didelis pir mąkart. Todėl iškilo Ir naujų organizacinių sunkumų, pasi taikė nenumatytų keblumų, kuriuos pašalinus dabar, ra dus būdų jiems išspręsti, ma nome, Universiteto pasiunti niai kitais metais galėtų siekti dar geresnių rezultatų, dar turiningiau praleisti lais valaikį, palaikyti glaudesnius santykius su vietos gyvento jais.
Anksčiau čia kerojo krūmai, į saulę stiebėsi nuskurę maumedžiai, styrojo viena ki-ta neūžauga pušelė, sliūkinėjo meška, savo ragus oriai nešiojo elnias, Bet kaip tik šiuose taigos kalnuose negi liai stūksojo 40 milijardų tonų anglies. Sugaudė maši nos, suūkė traukiniai — at ėjo žmogus. Jis vertė, sprog dino, statė. O šią vasarą į pagalbą buvo užprašyti ir mūsų Universiteto talkinin kai. Jakutijos pietuose ant aukšto Viršutinės Neriungrinkos kranto šiais metais buvo įsikūręs studentų staty binis būrys „Vilnius-80". Bir želio pabaigoje atkakę mūsų mokyklos vyrai pastatė čia visą palapinių gatvę. Ir iš kart populiariausia joje tapo valgykla — diskusijų klubas „Saloon". Būrio valdžia iš valdybos, kurioje dirbo stu dentai, išprašė „Taurą". At gabeno. pakylėjo aukščiau — tegu visi žiūri Maskvos olim pines žaidynes. Aistros liedavos per kraštus. Bet ypač jos būdavo liepsningos, kai ateidavo metas kiekvienam būrio nariui nu statyti jo darbo kokybės koe ficientą, pagal kurį apskai čiuojamas mėnesinis atlygini mas. Pinigai, pinigėliai... Ir
Ne vienam sugraudino širdį,
priminė gimtuosius namus būrio liaudies dainų atlikėjai.
TIES PASIEKTA — NESUSTOTI Atkelta Iš 2 psl. kėlė surengta ateistinė sa vaitė, įvairūs stendai. Fa kulteto studentai buvo aktyvūs mokslinės ateiz mo konferencijos daly viai. Didžiuojamės savo liau dies draugove. Ji — vie na geriausiu Universitete Draugovininkai budi gat vėse, lanko vaiku kamba rio įskaitoje esančius pa auglius. Vis dar opi bendrabu čiu problema. Tenka stu dentus bausti už girtavi mą mūsų antruosiuose na muose. Dar užtinkami 'Zuikiai". Ateityje reikia
suaktyvinti šį darbo bara Konferencijos delega tai ir svečiai išklausė fa kulteto „Komjaunimo pro žektoriaus" štabo viršinin ko pavaduotojo P. Milimavičiaus ataskaita, kitų biuro nariu, aktyvistu pa sisakymus. Gamtos fakul teto partinės organizaci jos atstovas J. Lazutka šefavęs komjaunimo orga nizaciją, įvertino darba a,ptarė nesklandumus. Dekanas prof. R. Tarvy das džiaugėsi dalykiškais pranešimais, išsakytomis kritiškomis pastabomis Jis tikisi, kad visa tai padės siekti dar didesnio pažangumo, gero paskaitų lankymo. Bendromis deka nato, partinio ir komjau nimo biuru pastangomis deramai pasitikti TSKP XXVI suvažiavima. VVU komjaunimo ko miteto atstovas E. Bogušas aktyviausiems fakulte to komjaunuoliams įteikė Garbės iraštus. Konferencija išrinko nauja komjaunimo biurą ir „Komjaunimo prožekto riaus" štaba.
Rimas PRANCKUNAS
Vilniečių palapinių miestelis. Stovykla laukia atidarymo. asmeninės ambicijos — jis man anąkart šaižesnio žodžio nepagailėjo, jo darbą pasiū lysiu įvertinti žemiausiu ba lu. Ot, dykaduonis! Tokiais atvejais galutinis žodis, su prantama, vado Rimo Giedrai čio. Tik ar sužiūrėsi viską — studentų daugiau kaip šim tas, o jis? Ne, iis ne vienas.
Yra dar komisaras. Dar meistrai. Du, iš Vilniaus inži nerinio statybos instituto. Patinka nepatinka — jie pa skirti: gavai ir kentėk. Beje, ir jiems kiekvieną mėnesį svarstomas darbo kokybės koeficientas. Tad teko grieb tis šio šapelio: meistras Sta sys Ašmonas už liepos mėne sį gavo 0,5, kai dauguma — 1,1—1,2. Žinoma, jis dar gau na ir „savo" mėnesinį atlygi nimą: 360 rublių. Būtinai gauna. Nei per daug nei per mažai? Vis dėlto: norint vir šininkauti, reikia mokėti va dovauti. Ir dar — norėti žmo niškai elgtis su tokiais pat studentais, tik ne su popie riais rankose, o su kastuvais dviejų metrų gylio griovyje. Maža detalė — pernai iš kuoptame ekskavatoriaus, da bar pagal meistriuko nurody mą vėlek užverstame: „Iška stai per naują, nes reikia gi lesnio". Ir studentai kasa. Iš kapsto šiukšles, iškelia akme nis, paskui su laužtuvu kala amžinąjį pašalą. Pagaliau jiems įkyri, ir patys apsuk riausi suieško ekskavatorių. Sukrunta ir Stasys. Bet tuokait užeina liūtis, paplauna iki mažiausio grumstelio pažįsta mą griovį. Ekskavatorius da bar jau neprivažiuos, tad studentams išrašomi ilgi pušnys. „Tai kokį -koeficientą Ašmonui?" — nuo popierių galvą vėl pakelia vadas. „Nulis trys... Nulis penki. .—
Alvydas SATKUS
Auksiniai lapai krinta. Apnuoginta trapi šaka. Jau taip saulelės stinga, Tik vėjas džiūgauja — gana. ..
Mažytė ašara lapu nubėgus, Dar virpa, kaip styga. Vorai tinklus patiesę, Žvilgsniu jau seka ją. Dangus taku plačiuoju Giesmes nusinešė sparnai. Širdy pasaugok grūdą, Nes tu prie žemės palikai.
Kai saulės laikrodis sustos, Atplauks tamsybė debesų. Perkūnai plyšaus su žaibais, Lietus barbens languos namų.
Į žemėje įspaustas pėdas Skubės putodamas vanduo. Saulėgrąžų žieduos subrendęs, Į žemę grįžta vėl ruduo. Autoriaus nuotraukos.
tai drąsesni ir tylesni balsai. „Baikit juokaut" — meistras ne vienas, yra dar vadas. Šįkart eiliniai būrio nariai vis dėlto pasiekė savo. Bent jau tam vakarui. „Vilnius-80" turi 111 narių, tad štabas jau pačią pirmą dieną būrį suskirsto į brigadas. Savaip suskirsto, savo nuožiūra ir brigadininkus pa skiria. Iš anksto nutarta: jų darbo kokybės koeficientas — 1,3. Nors nereto jų visa organizacinė veikla — rytais darbų vykdytojui paspausti ranką. Kas gi tie laimingie ji? Tie patys studentai, kaž kuo patikę vadui. Gal ne kažkuo, gal stropumu. Per vieną dieną? Taigi brigados geresnės ar prastesnės jau suformuotos. Jos dirba skirtingus darbus, ir jų nariai pasimato tik va kare. Tai ir koeficientą tegu nustato pati brigada — tiek nariams, tiek brigadininkui. Ir vadas neturėtų jų savo nuožiūra padidinti arba su mažinti. Jeigu brigadininkas nuėjo ieškoti traktoriaus, va dinasi, jo kastuvas įsmeigtas patvory. O gal galima dorai atlikti abu darbus? Vadas ir turėtų nustatyti tik koefici ento svyravimo ribas. Briga dininko darbą vertintų tie. kurie su juo kartu dirbo. Be jokių išankstinių štabo paža dėjimų. Tiesa, antrąjį mėnesį dviem brigadininkams koefi cientas nuo 1,3 buvo suma žintas iki 1,25, bet vėlgi —
vienašališkai vado. Mėnesio gale saviveiklinin kams, sportininkams paski riamos premijos iki 50 rub lių. Teisingai, už aktyvų da lyvavimą visuomeninėje veik loje skatinti reikia. .Bet ko dėl pinigais? Be rublių juk dar yra pagyrimo raštai, dar yra įdomios ekskursijos.. . O diskusijos klube tebesi tęsia. Vadas, sykį eidamas pro šalį, kažkaip nužiūrėjo, kad Egidijus žaidžia su vieti niais vaikais. Įdomūs tie „sibiriukai“. O, va, dabar Egi dijaus koeficientas smunka. Jis aiškina, kad nebuvo dar bo, kad... Bet Rimo Giedrai čio „viskas užrašyta": „Aš už kampo stovėjau gal kokias 15 minučių ir laukiau, kada gi tu eisi dirbti". Mieste darbo metu šmiži nėja trys vaikinukai. Ir vėl — „stovėjau už kampo"!? Tuokart, „nusikaltimo vieto je" nesakoma nieko, tik „vis kas užrašoma", o paskui per susirinkimą visam šimtui vardijami „nusižengusieji". Jie ginasi: „Mus paleido.. . Mes ilsėjomės. .. Mums sa kė. . ." O šimtukas valgykloje — diskusijų klube sėdi, klauso ir šypsosi, o gal paprasčiau siai — snaudžia. Akys limpa ir vadui. Jis, kaip paprastai, atsisveikina šūkiu-raginimu „Vyrai, reikia dirbti!", ir visi sulenda į pa lapines. O ryte — maištas: mergi nos negamina valgyti. Vy riausioji virėja, TSKP istori jos katedros asistentė V. Pogoželskienė, jau pačiomis pirmosiomis savaitėmis iš būrio kažkur dingo. Gal jai atsibodo virti vis tas pačias košes, gal aplinka nepatiko, kad ji ėmė ir paliko studen tus. Ėjo kalbos, jog ji su vadu Susitarusi gyventi Neriungrio mieste, o valgykloje dirbti šeštadieniais ir sekma dieniais, tačiau daugiau asi stentė stovyklos zonoje pa stebėta nebuvo. Tad mergi nos sunkią valandą, kai būrio vyrija nutarė jų darbą įver tinti 0,8 balo, buvo vienos. Bet širdelės joms greitai atsileidžia: jau šeštadienį „Saloon" grindys braškėjo nuo trankaus šokio. Laisva laikiu, žinoma, buvo dar pa skaitos, saviveiklininkų pasi rodymai draugams, vietos gyventojams. O vakarais „Saloon" dažnai netildavo įdomūs ginčai, diskusijos, ku riose studentai ieškodavo ge riausio sprendimo, tiesos. Adolfas LEKAVIČIUS „T.S." koresp. Juliaus SVIDZINSKO nuo traukos.
„KOMJAUNIMO
PROŽEKTORIUS"
AR VERTA SIEKTI TOKIŲ LAURŲ? įpratę studentauti, o ne studijuoti vaikinai ir mer ginos žino, kad įvairios komisijos, tikrinančios lankymą, dažniausiai už griūva prieš šventes arba po jų. Rugsėjo pabaigoje jokiu švenčiu nenusimatė. Be to visai neseniai buvo (Patikrintas Pramonės eko nomikos fakultetas. Ir kam čia i tas paskaitas eiti. Geriau nusnausti valandė
le menka. Tuojau išveš j kolūki, tai ten jau nebus laiko gulinėti. Taip ar pa našiai galvojo visi tie, ku riu „Komjaunimo prožek torius" neužtiko auditori jose Ekonominės kiberne tikos ir finansų fakultete. Šis reidas priminė įspū dingas sportines varžy bas. Nė vienas kursas ar akademinė grupė nenorė
jo nusileisti. Visi atkak liai kovojo dėl nugalėtoju lauru. Tik ar verta kovoti dėl tokiu „garbingu" ap dovanojimu? Pateiksim keletą rezul tatu. „Komjaunimo pro žektoriaus" štabo nariai tikrino, kaip studentai lanko pirmąsias paskaitas. Beje, tarpusavvie varžėsi tik II—V kursu studentai, nes iš patikimu šaltiniu
buvo sužinota, kad pirma kursiai šia diena susirin ko beveik visi. Šauniai pasirodė finan sų ir kredito specialybės trečiakursiai — paskaito je dalyvavo tik 23 žmo nės. Kai tuo tarpu trijose akademinėse grupėse mo kosi 78 vaikinai ir mer ginos. Jiems nenusileido ir buhalterinės apskaitos
antro kurso studentai. Pa gal sąrašus iu turėtu būti 104, o paskaitos kažkodėl klausėsi tik 56. Ypač pa sižymėjo šio kurso III gru pė — iš 27 studentu rado me vos 6. Neatsiliko ir IV to paties kurso grupė — iš 30 tikrinimo metu rasti 9 atstovai. Ekonomi nės kibernetikos trečia kursiai itin draugiški. Ma tyt, iš anksto pasiskirs čius pusė iu klausosi pa skaitos. na, o kiti (26 žmonės iš 48) tvarko savo neatidėliotinus reikalus. Kas tai atsitiktinumas, ar nuolatinis reiškinys šiame kurse? Turbūt visiems labai maga sužinoti, kas šiose „varžybose" nugalėjo. Truputi kantrybės. Tuojau sužinosite i u vardus. Tai finansų ir kredito specia lybės diplomantai. Jie šj karta neturėjo sau lvgiu. Visi reido dalyviu ieško jimai surasti penktakur sius buvo bevaisiai. Soli darus kursas. Kad niekam skriaudos nebūtu, i pa skaitas jie neatsiuntė nei vieno atstovo. Tik norė tųsi paklausti, ar ne per anksti jie užmiršo savo pareigas. Tegul nenusimena tie, kuriu nepaminėjome šia me rašinyje. Bus nemažai progų parodyti savo su gebėjimus. VVU komjau nimo komiteto ir „Kom jaunimo prožektoriaus" štabo nariai norėtu, kad tokiose varžybose nebūtu nugalėtoju. Na, o ši karta „apdovanojimais" pasirū pins Ekonominės kiberne tikos ir finansų fakulteto dekanatas, komjaunimo biuras. Reidas baigėsi. Rezulta-
Šių metu LTSR aukštų jų mokyklų spartakiadoje Universiteto futbolo rink tinė iškovojo aukso me dalius. Sunkus ir ilgas buvo kelias iki garbingu apdo vanojimu. Kelerius metus „Mokslas" negalėjo pa
Universiteto „Mokslo" futbolo komanda — LTSR aukštuiu mokyklų sparta kiadoje.
tai verčia daryti atitinka mas išvadas. Tarp mūsų studentu įsigalėjo kaž koks, švelniai tariant, keistas požiūris i mokslo metu pradžia. Rugsėjo mėnesi niekaip negalime i vėžes ieiti. Ar čia vei kia vasaros nuotaikos? Ar artėjančios rudens talkos susikaupti neleidžia? Matvt, ne vienas pagalvoja, o ko čia man stengtis. Juk netrukus i kolūki iš veš. Dėstytojai užmirš apie praleistas paskaitas. O po visu darbu tuoj kib siu i mokslius. Iš karto kyla klausimas, ar mes mokomės tik dėlto, kad dėstytojas pliusą uždėtu, ar rengiamės būti gerais liaudies ūkio specialis tais? Kolūkinės nuotaikos... Galima teisinti EKFF stu dentus, kad jie nedalyvavo penktadieni paskaitose dėl rimtos priežasties — reikia namo parvažiuoti, šiltesniu drabužiu, apavo pasiimti. Bet nepamirški me, kad viską reikia da ryti savo laiku. Skelbimu lentoje nuo rugsėjo vidu rio kabo dekano informa cija. Joje juodu ant balto parašyta — studentai i kolūki bus vežami rugsė jo 27 d. Susitvarkyti ne atidėliotinus reikalus tik rai buvo laiko. Deja, fa kulteto studentai, matyt, gyvena truputi pakeitė patarle: ka gali padaryti rvtoi, niekad nedaryk šiandiena'. Alius ŠMAIKŠTELE. REDAKCIJOS PRIERA ŠAS. Lauksime atsakymo iš fakulteto dekanato, vi suomeniniu organizacijų. Antano BUNIKIO pieši nys.
kilti aukščiau ketvirtosios vietos. Trūko meistrišku mo, sportinės laimės. Mus aplenkdavo VVPI, KKI KPI studentai, turintys senas šios sporto šakos tradicijas. Pavasari Vilniaus zono je Universiteto komanda surinko 5 taškus iš 6 ir įgijo teise kovoti dėl me daliu. Baigiamajame tur nyre susitikome su stip riausiomis Kauno zonos komandomis. Mus lydėjo sėkmė. Sutriuškinome KKI II komanda 4:0, pas kui tokiu pačiu rezultatu KKI I vienuolike — LTSR aukščiausiosios lvgos sen buve. Ši pergalė mums užtikrino medalius. įvar čius susitikimuose pelnė V. Paramonovas, R. Ra dzevičius, I. Jakubovskis Susitikimai su būsimais futbolo specialistais sutei kė mums pasitikėjimo įrodė, jog viską lemia no ras kovoti ir nugalėti. Pagaliau ilgai lauktos rungtynės su „Politechni ka". Pirmaii įvarti iš 11 m baudinio pasiekė C. Okinčič. Antrajame kė linyje svečiai švelnina skirtumą. R. Radzevičiaus ir V. Paramonovo įmušti
ALBINAS SARPALIUS Teisės fakulteto kolektyvą ištiko skaudi nelaimė — 1980 m. spalio 11 d., eida mas 34 metus, staiga mi rė ilgametis fakulteto dar buotojas, Darbo teisės ka tedros asistentas Albinas Sarpalius. Velionis gimė 1947 m. ge gužės 22 d. Vilkaviškio rajo no žemčinės kaime, valstie čių šeimoje Mokėsi Pagramdų pradinėje ir Vilkaviškio S. Nėries vidurinėje mokyk lose. Nuo 1961 m. jis prade da gamybinę veiklą Vilka viškio metalo dirbinių ga mykloje darbininku ir kartu mokosi darbo jaunimo vidu rinėje mokykloje, kurią sėk mingai baigia 1965 m. 1966 m. A. Sarpalius su agmyklos siuntimu atvyksta studijuoti Į Vilniaus Valsty binio V. Kapsuko Universite to Teisės fakultetą. Nuo pir mųjų studijų metų A. Sarpa lius — drausmingas, gabus studentas, mokslo pirmūnas. Nuo 1967 metų Jis VLKJS na rys ir aktyviai įsijungė j fa kulteto visuomenini gyveni mą; dalyvauja SMD darbe, 3 metus renkamas fakulte to studentų profsąjungos or ganizacijos biuro pirmininku. Mokydamasis tik labai ge rai A. Sarpalius 1971 m. bai gė Universitetą su pagyrimu Ir kaip gabus Jaunas specia listas paliekamas dėstytoju Darbo teisės katedroje, o vė liau šioms pareigoms pakar totinai perrenkamas. Dirbdamas fakultete, A. Sarpalius puikiai užsireko mendavo moksliniame - pe dagoginiame darbe ir visuomeninėie veikloje. Jis skaitė „Tarybinės teisės“ kursą Ir speckursą „Valstybinės pre kybos teisinis -reguliavimas TSR Sąjungoje“ ekonomikos fakultetų studentams, vedė šių disciplinų seminarinius užsiėmimus, vadovavo Tei sės fakulteto studentų kursi niams ir diplominiams dar bams. Aktyviai A Sarpalius reiškėsi Ir moksliniame dar be: Jis vadovėlio teisės fa kulteto studentams „Tarybi nė darbo teisė“ vienas iš bendraautorių, — paskelbė 7 straipsnius darbo teisės klausimais. Nuo 1976 m. A. Sarpalius kelia savo kvalifikaciją Maskvos M. Lomonosovo uni versitete stacionarinėje aspi rantūroje, kur parengė kan didatinę disertaciją „Darbo
įvarčiai atnešė komandai pergale. Rezultatas 4:2. Aukso medaliai bus įteikti H. Tiškui, V. Ki liui, I. Jakubovskiui, S. Gorlinui. R. Vai,ginui (visi EKFF studentai), V. Paramonovui, K. Vipartui, J Murauskui (MaF studen tai), G. Gelžiniui (MF), C. Okinčič ir A. Pakniui (TF), R. Radzevičiui (PEF), V. Stanevičiui (IF) R. Siniauskui (ChF) ir ko mandos treneriui A. Ži linskui.
sutarties šalių materialinė atsakomybė“ ir sėkmingai Ją apgynė. Nepaisant didelio mokslinio — ir pedagoginio darbo krūvio, A. Sarpalius aktyviai dalyvavo visuomeni niame gyvenime. 1971 m. Ir 1972 metais jis buvo Teisės fakulteto darbuotojų profsą jungos biuro pirmininko pa vaduotoju, o 1973 ir 1974 metais — pirmininku. 1975 ir 1976 metais buvo fakulteto Jaunųjų mokslininkų tarybos pirmininku, Vilniaus m. Leni no rajono liaudies teismo Liaudies tarėjų tarybos teisi nių žinių propagandos sekci jos pirmininku. Velionis bu vo kuratorius, aktyvus „Žini jos“ draugijos narys, atsa kingas už stažuote jaunųjų specialistų, dirbančių LTSR Socialinio aprūpinimo siste moje, spausdino teisės pro pagandos straipsnius perio dinėje spaudoje. A. Sarpalius savo pareigas Ir visus pavedimus atlikdavo laiku Ir sąžiningai. Už tai ne kartą buvo paskatintas, ap dovanotas. principingas, draugiškas, nuoširdus ir pa prastas, reiklus sau ir ki tiems Jis turėjo dideli autori tetą bendradarbių Ir studen tų tarpe. Šviesus Albino Sarpallaus atminimas neišblės visų Ji pažinojusių atmintyje.
Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dekanatas, Visuomeninės organizacijos
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 781397, Iš duotą PF studentei PA KALNYTEI Ritai, laikyti negaliojančiu.
R. SINIAUSKAS
Baigėsi respublikos aukštuiu mokyklų 1980 metu studentu žaidynės. Kaip jose pasirodė Uni versiteto sportininkai? Sėkmė lydėjo moterų rankinio komanda. Trene rės I. Genevičienės auklė tinės po ilgos pertraukos vėl iškovojo pirmaia vie ta. Silpnai ši karta starta vo dziudo ir dviračiu ko mandos. Užimtos atitinka mai aštunta ir šešta vie tos. Nuliūdino ir moterų tinklinio komanda. Dauge li metų Universiteto tinklininkes matydavome pri zininku gretose. Šiose žai dynėse ios pasitenkino ketvirtąją vieta. Staigme na pateikė VISI tinklininkės. Jos iškovojo aukso medalius. V. VERTELIS
Istorijos fakulteto TSRS istorijos katedros kolek tyvas nuoširdžiai užjaučia vyr. dėstytoją E. GUDA VIČIŲ dėl tėvelio mir ties.
Humanitarinių mokslų anglų kalbos katedros ko lektyvas nuoširdžiai už jaučia Filologijos fakulte to prodekaną doc. A. į LAUCKĄ dėj motinos | mirties.
Germanų-romanų filolo gijos ir užsienio kalbų katedrų darbuotojai nuo širdžiai užjaučia Filologi jos fakulteto prodekaną doc. A. LAUCKĄ dėl mo tinos mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 811179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Tiražas 4500 Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapu6nHHC cryĄeH'rac» («Cobctckhh CTyĄCHTn). OpraH naprKOMa peKTopaTa, kommtcto AAKCM, npo<j)KOMa opĄeHOB TpyĄOBoro KpacHoro LV 15720 3aaMeHH n ĄpyjKSbi HapoĄOB BHASHioccKoro ynuBepaaTeTa hm. BnHųaca Kancynaca Aht, CCP. Ha ahtobckom s3MKe. ^^tJžs^Nr^56i
REDAKTORE A. NUGARAITE