\f48Ų SALIŲ PROlgT ARAI. VIENYKJT&S1
SIAME
CTMJVBIPIS
sccioencas
NUMERYJE: į XXX ,SMD ŽINIOS" Nr. 9. ŠIANDIEN SKIRIAMOS ISTORIJOS FAKULTETO STUDENTU MOKSLINEI VEIKLAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS________________________________
EfDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. rugsėjo 21 d., penktadienis
C&RJ/BIFlfS! INTERVIU sccioenuas ------------------
Sėkmę lems
DARBAS Naujieji mokslo metai jau prasidėjo. Šimtai vaikinų ir merginų kasdien skuba į sa vąją Alma Mater. Skirtingi jie visi, bet jungia juos vi sus vienas bendras troški mas — siekti mokslo aukš tumų. kuo didesnį žinių krai tį išsinešti iš senojo Univer siteto. Gal rečiau susitinka me su neakivaizdininkais, bet jie taip pat priklauso gausiam Universiteto studen tų būriui. Apie studijas neakivaiz diniame ir vakariniame sky riuose paprašėme papasakoti Universiteto prorektorių Ig ną Žeberskį. — Gerbiamasis prorekto riau, prašome pasakyti, kaip sekėsi šįmet komplektuoti neakivaizdinio skyriaus kon tingentą? — Vilniaus V. Kapsuko universitete, be stacionarinio skyriaus, yra neaklvalzdnls ir vakariniai skyriai, taip pat veikla Universiteto Kau no vakarinis fakultetas. Pri ėmimas j pastaruosius sky rius vyksi;: birželio ir rug pjūčio mėnesiais. Reikia pa sakyti, kad šjmet labai gerai buvo organizuotas priėmi mas j Kauno vakarini fakul tetą daug padirbėjo dės tytojai, Kauno miesto įmo nėj organizacijos. Dar ge ro! ai prieš stojamuosius egzanlnus, miesto ir rajono laKraščtuose, taip pat visuo se žinybiniuose leidiniuose nr kartą buvo spausdinami straipsniai, supažindinantys ra (vairiomis specialybėmis kurias galima įsigyti studi juojant Universiteto Kauno vakariniame fakultete. Todėl nenuostabu, kad į Kauno va karinio fakulteto visas spe cialybes buvo konkursas. Šį met Universiteto pirmakursių Kaune — 240. Pirmą kartą Kauno radijo gamykloje buvo organizuotos detalesnės kon sultacljoti Ir egzaminų prl ėmimas i darbo ekonomikos buhalterinės apskaitos, pra monės planavimo ir finansų specialybes. Iš 25 stojusiųjų tik keli studentai gavo nepa tenkinamą pažymi. Tokią ini clatyvą reikia palaikyti. Neatsitiktinai pradėjau po kalbį apie Kauno vakarin fakultetą — šjmet ten buvo tikrai daug staigmenų ir vi sos labai malonios. Deja apie studentų priėmimą Vilniaus fakultetus šito paša kytl negalima. Čia taip pa buvo staigmenų, bet jos grel čiau sukėlė rūpesčių, n< džiaugsmo. Visų pirma — bu vo labai skirtingas konkur sas. Daug norinčių buvo stu . dijuotl teisę, biologiją, pre
bo šįmet Istorijos fakulteto dekanatas: buvo užmegzti ryšiai su LTSR Kultūros mi nisterija, kuri pavasari suor ganizavo renginį „Pokalbis su dirbančiais bibliotekinin kais, kurie nebaigė aukštojo mokslo“. Po to, VU rektora to ir Kultūros ministerijos iniciatyva, buvo organizuoti kursai bibliotekininkams. Jų metu buvo skaitomos paskai tos iš tų disciplinų, kurios Įeina ( stojamuosius egzami nus. Darbas davė gerus re zultatus: iš 75 studentų, ku rie šįmet Įstojo Į biblioteki ninkystę, 55 dirba pagal specialybę, o abiturientų ne buvo priimta nė vieno. — Nėra lengva studijuoti neakivaizdiniame skyriuje tad norėtume paklausti, kaip organizuojamas mokymo pro cesas neakivaizdiniame ir va kariniame skyriuose? — Čia yra nemaža spragų Išdėstyti kursą neakivaizdinio ar vakarinio skyriaus studen tams, katedros patiki nepatyruslems dėstytojams. O neakivaizdininkui reikia kaip tik kvalifikuotesnio dėstymo medžiaga turėtų būti patei kiama aiškiai. Šiais me tais fakultetuose, kur yra neakivaizdinis skyrius, sie kiama, kad neakivaizdininkai būtų priimami kiekvieno mė nesio pirmąjį šeštadienį — laikyti egzaminus, įskaitas visuomenės mokslų katedro je, 2-ąjį šeštadienj neakivaiz dininkų laliks matematikos ir užsienio kalbų katedros, o paskutinį šeštadienį Juos pri ims fakultetų katedros. Ži noma, tai sukels nepatogumų dekanatams, bet jie gali šj klausimą išspręsti. Iki šiol studentai neakivaizdininkai atvykdavo paskutinį mėnesio šeštadienį ir sudarydavo kamšatis, buvo perkraunami dėstytojai, o studentai, kad ir kaip stengiasi, išsilaikyti kelių jskaitų, egzaminų per vieną dieną nepajėgia. Ti kimės, kad šjmet studijuoti neakivaizdiniame skyriuje bus geriau. Mes dėsime visas pastangas, kad page rintume mokymo procesą' Universitete. — Galbūt mūsų skaityto jui bus įdomu sužinoti, ko dėl ne visi fakultetai ir ne visos specialybės turi neaki vaizdinį skyrių? — Visų pirma, studentų skaičius yra planuojamas Žiūrim, kokių specialistų la biausiai reikia, į tą specialy bę Ir daugiau priimama. An tra priežastis, tai specialybės kurias baigę studentai, sun kiai gauna darbo, pavyz džiui, psichologai. Jųi kol kas nereikia daug, tai dau giau ateities specialybė. Ir dar — pavyzdžiui, chemikai Jų nemažai ruošia kitos au kštosios mokyklos. Norėtųsi, kad visi, kurie stoja Į Universitetą, gerai pasvertų savo gabumus bei norus, nebijotų darbo ir džiugintų mus gerais rezul tatais. Dėkojame už pokalbį.
kybą. I kitas specialybes taip pat buvo konkursas, kuris svyravo nuo 0,5 Iki 1,5 žmo nių | vietą. Pradėdamas kal bėti apie priėmimą j Vil niaus universiteto neakivaiz dinį ir vakarini skyrius užsi miniau apie nelauktas staig menas: vieną iš tokių „siurp rizų“ pateikė EKF fakultetas Tat vienintelis fakultetas, Į kurt šįmet nebuvo konkurso. Negana to, Į kai kurias spe cialybes nesurinktas kontin gentas. .. — Galbūt yra kažkokios priežastys, paaiškinančios to kią situaciją? — Viena iš tokių priežas čių — studentų komplek tavimo darbui ( vakari nį ar neakivaizdini sky rius yra skiriamas per mažas dėmesys. Busimuoju kontin gentu susirūpinama tik pasku tinėmis dienomis. O tai re zultatų nepakeičia. SĮmet gerą pavyzd) parodė Kauno vakarinis fakultetas. Juo rei ktų sekti ateityje. Ir antra, reiktų rimtai ap skaičiuoti, kokių specialybių žmonių dar labai trūksta, o kokių specialistų ruošima reiktų sumažinti. Žinoma, ta! ateities darbas, bet jj rei kia padaryti. Trečia problema — tai dar palyginti žemas stojančiųjų Į vakarini ir neakivaizdinį skyrius, pasiruošimo lygis šią problemą turėtų padėti išspręsti rektoratas, fakulte tų dekanatai. Pateiksiu fak tą: j Vilniaus universiteto vakarini Ir neakivaizdini skyrius buvo paduoti 1524 pareiškimai, išlaikė egzami nus teigiamai 923 žmonės. J Universitetą buvo priimta 800 studentų. Įsigilinkime j skaičius — 123 asmenys liko už borto ir... 600 stojančių jų gavo neigiamą pažymį Taigi, stojamieji egzaminai — rimtas barjeras, iškyla klausimas, kaip, kokiu būdu pradėti ruošti žmones stoja miesiems egzaminams. Apie 1985 m. studentų komplekta vimą privalome galvoti jau šiandien. Verta labai rimtai pagalvoti, kur ir kaip organi zuoti paruošiamuosius kur sus, pradėti kontaktuoti su organizacijomis ir žinybomis. — Ar yra Universitete ko kia nors specialybė, kuri . pažengė“ į priekį? — Taip. Bibliotekininkys tė. Dar neseniai j šią specia lybę labai nenoriai stojo žmonės, vos surinkdavo kontingentą. o ką jau ten kalbė ti apie konkursą... Bet, štai jau keleri metai, kaip norin čiųjų studijuoti šią specialy bę, daugėja. Ypač daug dir Kalbėjosi Eugenija VITKIENE
Nr. 27 (1286)
XXX
Kaina 2 kap.
® RUDENS TALKOS @
Čia reikalingos mūsų rankos Ar Jums kada nors teko keliauti po Trakų rajoną? Ne vasarą, kai visi skuba me ilsėtis prie ežerų, o ru denį, skinant žemės subran dintus daigus. .. Truputį pavydėjau tądien mūsų Universiteto studen tams. Marytės Melnikaitės kolūkyje talkininkauja Pra monės ekonomikos pramonės planavimo I—II grupių stu dentai. Aplankiau juos ką tik sugr.žusius iš valgyklos. — Džiaugiamės, kad labai gerai organizuoti darbai kol ūkyje talkininkams, — pasa kojo ekonomistų vadovė Onutė Lavrinovič (PEF, pra monės įmonių planavimo ka tedros vyr. laborantė). Kad studentai gerai dirbtų, nepri trūktų darbo ir lietui lyjant, rūpinasi kolūkių vadovai. — Visai nelaukiame lie taus, tada tenka dirbti san dėliuose. Pailsėti niūresnę dieną niekaip neišeina, , — juokavo merginos. M. Melnikaitės kolūkio talkininkai per dieną suren ka po 17—18 tonų bulvių. Normas įvykdo visi — pri renka po 510 kg. bulvių. Būna dienų, kai prikasa po 600—671 kg. bulvių. Tada, sako, dienos sėkmingos bū ta. . . Kolūkio kontoroje pasako jo apie studentus, jų globą. Kas vakarą atveža šviežio pieno, netrūksta obuolių, daržovių. — Kolūkio pirmininkas Kostas Žukauskas pats daž nai atvažiuoja į laukus mū sų lankyti. Vis rūpinasi, ar pavalgę, nesušalę, — kalbė jo vadovė O. Lavrinovič. Iš tiesų, patiems talkinin kams nesinori kolūkio ap vilti. Juk čia taip reikalin gos jų rankos, brangi kiek viena minutė, kiekviena bul vė, nuriedėjusi į kolūkio aruodus.
— Studentai — rimti tal kininkai. Penkti metai Jūsų Alma Mater auklėtiniai — mūsų pagalbininkai. Kitąmet tokių gerų ir darbščių vai kų aš lauksiu, — pasakė kol ūkio pirmininkas K. Žukaus kas. Dar dvi savaitės, ir WU auklėtiniai atsisveikins su vaizdingomis Pastrėvio apy linkėmis, Strėvos upelio pa krantėmis, kolūkio tvenkinių mėlynėmis, kalvotais miške liais. . . XXX
Daugiau nei dešimtį metų rajono „Lenino" kolūkis draugauja su Universiteto studentais. Šiemet 51 Teisės fakulteto studentas dirba rudens talkose. Jau į kolūkio aruodus stu dentai supylė 210 tonų bul vių. Kiekvienas iš jų per dieną turi prikasti 500 kilo gramų bulvių. Normas jie (vykdo, net viršija. — Net sunku išskirti pa čius darbščiausius, — pasakė kolūkio vyriausioji ekono mistė Teresė Zapareckienė. Ovidijus Burkauskas, Vytau tas Krikščiūnas, Kęstas Gaubys, Osvaldas Martinkus, Ingrida Kiseliūtė, Jolanta Slikaitė, Rima Rimšaitė, Ele na Sandaraitė — šį sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti, nes jų daug. . . Bet čia tik tie, kurie neleidžia kitiems aptingti. Kolūkis talkininkams pa statė naują bendrabutį. Kam bariai erdvūs, šviesūs. • Gyvenimas kaip kuror te, — juokavo studentai. — Turime televizorių, radiją, yra vonia, šiltas vanduo. — Tik bulvių vagose per dieną lankstytis prailgsta, tai nieko — .iškęsime, — tei sininkės optimistiškai nusi juokia.
© KONKURSUI
XXX Iš tiesų, šių metų rugsėjį gamta pašykštėjo gero oro. Sunku kolūkio vadovams, sunku talkininkams. Proble mų daug. Neįmanoma bulvių priart: visai dienai, nes ne žinai, lis ar ne po pietų. O išartos bulvių vagos ir neiš rinktos į aruodus — jau nuostolis. Kaip skubiai išarti bulvių kuo daugiau, jei gerą pusdienį buvo giedra? — Skubu visiems. „Leni no" kolūkyje 80 hektarų bulvių. Studentai jau prika sė 210 tonų bulvių. Pagal planus jie turėtų nukasti 600 t. bulvių. Ko gero, kad dėl blogų oro sąlygų planus teks sumažinti, — pasakojo, kolūkio partinės organizaci jos sekretorė Adelė Speičienė. Myli studentus kolūkiečiai. Pasirūpina, kad kas vakarą gautų šilto pieno, daržovių. Gali kas vakarą kino filmus žiūrėti, savaitgaliais į šokius eiti. Viskas vietoje — stu dentų bendrabučiai, kultūros namai. Studentų vadovas vyr. d. A. Andriuškevičius pasakojo, kad vaikinai Seme liškių vidurinės mokyklos salėje sportuoja, rengia sporto varžybas. Nepamirš studentai darbo akimirkų- Tų pirmųjų, kai labiausiai nuvargę krisdavo į lovą. O rytojaus dieną džiaugdavosi, kad šis tas jau padaryta. . . Prisimins ir eks kursiją su dėstytoju K. Virkiečiu j Trakų pilį, pasivai kščiojimus po Trakus. Laukia dar keletas įdomių ekskursi jų. Kolūkio partinės organiza cijos sekretorė A. Speičienė su studentų vadovu A. And riuškevičiumi daug rūpinasi, kad studentai būtų viskuo aprūpinti. Aldona ŠILALYTE, neetatinė „T.S.“ koresp.
„TRECIASIS SEMESTRAS" &
GERUMO NEGALIMA PAMIRŠTI trumpas, bet... Kai jau seniai buvo pasi baigus! vasara, rodos, už miršti jos darbai ir prisėsta prie naujų, Universitetas ga vo laišką su... vasaros at garsiais. Leningrado gyven toja V. Michailova rašo: „Noriu papasakoti apie Vil niaus universiteto dviejų studenčių gerą darbą... Rugpjūčio 18 d. vykome 604 traukiniu iš Kretingos į Vil nių. n vagone nebuvo švie sos. Per dvi minutes tamsoje reikėjo sulipti, susirasti sa vo vietas... Palydovės vi siems padėjo Į vagoną įkelti daiktus, išvedžiojo keleiviui į vietas. Atsiprašė, kad ne Geležinkelio traukinių pa gali išvirti arbatos... O ry lydovės sutinka ir išlei te — jos vėl ant kojų. Ste džia žmones. Bendravimas bėjomės, kaip dvi visai neNė vienas nesuabejos, kad labai svarbu savo darbą ge rai dirbti. Ir ne vien dėl konkrečių rezultatų. Dažnai jie būna neapčiuopiami, bet daug ką sakantys. Sutinki kartais žmogų ir jauti, kad tau geriau pasi daro, lyg viskas nušvistų. Ir pats nori būti geresnis. Tai nuostabi žmonių bendravimo šiluma, nematomi gėrio spinduliai, prasibraunantys j tave. Ir nereikia kažko labai daug: kartais užtenka pa prasčiausio dėmesio kitam, žodžio, gerai dirbti savo dar bą. XXX
galiūnlškos išvaizdos mergi nos Į abi kelio puses (Vil nius—Klaipėda—Vilnius) dė mesingai aptarnavo vagoną be šviesų". XXX Mes visai nežinome, kas tos merginos. Jos — Univer siteto studentės. O tame re gione, iš kurio atėjo laiškas — kelionės nuotrupa, dirbo trys specializuoti studentų būriai: „Kontikis“ (FilF), „Palydovas" ir „Ekspresas" (EKFF). Gėris niekada nebūna pa mirštas. Vienaip ar kitaip jis lieka žmonėse. Ir pats didžiausias gėris, kurį galime teikti kitiems — mūsų pa čių geras darbas. i Jūratė MARKEUONAITE
Tarybinis studentas 2
KOKS TU, PIRMAKURSI?
Šiais metais siekti pasirink tosios specialybės i Universi tetą atėjo 3249 abiturientai spec. vidurinių. technikos mokyklų absolventai, demo bilizuoti kariai, parengiamų jų kursų klausytojai. Jau keleri metai iš eilės didžiau sias konkursas buvo j vadi namąsias „deficitines" spe cialybes: prekių mokslą ir prekybos organizavimą — 3,44 pareiškimų j vietą, į psichologiją — 3,28, į teisę — 3,61, į gydomąją medici ną — 3,92 pareiškimų į vietą. Tuo tarpu kitos spe cialybės — fizika, radiofizlka, matematika — vos surin ko reikiamą kontingentą, ten konkursas siekė 1,12— 1,30 pareiškimų j vietą. Per-
žvelgus žinias apie stojančių jų vidutinį balą peršasi liū dna išvadą, kad dalis abi turientų realiai neįvertina savo galimybių, stoja ten, kur nėra konkurso — tie siog ieško lengvesnio kelio. Tačiau yra ir kuo pasi džiaugti. Pareiškimus į Uni versitetą atnešė gražus bū rys medalininkų — 150, iš jų priimti — 115. Stojamuo sius egzaminus gerais ir la bai gerais pažymiais išlaikė 1014 stojančiųjų. Su aukš čiausiu balu stota j Medici nos, Prekybos, Filologijos fakultetus. Šiemet stojančiųjų žinios iš matematikos egzamino raštu buvo vertinamos ESM. Kiekvienas stojantysis turėjo išspręsti 16 uždavinių, kurie buvo parinkti jš kelių pro gramos skyrių. Kaip praėjo šis eksperimentas, papasako jo dieninio skyriaus priėmi mo komisijos atsakingasis sekretorius J. Markelevlčius — Egzaminų metu esminių sutrukimų nebuvo. Palengvė jo darbas, vertinama buvo objektyviau. Psichologiškai
stojantieji gerai priėmė šią naujovę. Iš anksto jiems buvo įteikę doc. A. Apynio ir doc. Nagelės parengtas programas. Eksperimentas pavyko. Tikėsimės, kad ir sekančiais metais dalį dės tytojų triūso pakeis šalta kraujiškos ESM. Šią vasarą stojamuosius egzaminus išlaikė 2370 sto jusieji, buvo priimti 1649, iš jų — 22 kitų respublikų pasiuntiniai. Iš parengiamojo skyriaus atėjo 45 žmonės. Nemažas būiys pirmakursių — 41 įstojo, baigę respubli kos spec. vidurines, profesi nes ir technikos mokyklas. Dar viena naujovė buvo tai kyta susumuojant egzaminų rezultatus. Prie surinktų balų skaičiaus nebuvo pridedamas atestato vidurkis. Tai leido objektyviau įvertinti stojan čiųjų žinias. •Po mandatinės komisijos užkalbinau keletą busimųjų pirmakursių. Vilma Ruzgutė baigė Tel šių Žemaitės vidurinę mo kyklą: — Pasirinkau chemiją. Ja
©KONKURSUI „TRECIASIS SEMESTRAS"©
Po paskaitų — trečiasis semestras: tonos betono, mūru surikiuotos plytos, neišbrenda mas laukas agurkų, iš po tamsaus debesio vogčiom išvežtas šienas... Ir tas pojūtis, jog daug kam reikalingos tavo rankos Kartu su savo kolega darbininkiško triūse skonis suprastas ne tik studentų statybos ar žemdirbystės būryje. Kai kam tokia tre čiojo semestro vasara buvo ir praktika. Pirmojo kurso žurnalistai dirbo spaustuvės darbininkais LKP CK leidykloje. Jų būsimajam darbui, specialybei svarbu pajusti ta nelengvą balto popieriaus lapo kelią nuo spausdinimo mašinos iki skaitytojo. Spausdiname antrojo kurso žurnalistės Ninos SEMIONOVOS ratinį.
Laikraščio gaminimas Dzin, dzin — į naktinio žibinto šviesą beldžiasi vė lyvas skrajūnas. Miegančio miesto gatvėmis, atsispindė damas ką tik po vakario lietaus sublizgusiose balose lekia autobusas. ViTšuliškės, Lazdynai, Šeškinė, Centras, Baltupiai. . . Antakalnis. Jau po penkių. Kiekvieną naktį pravažiuodamas šešrolikaaukščius,- žvilgteli į langus: ar kas nemiega? Paskutiniame aukšte — šviesa. Užeitum, paklaustum, kas atsitiko. .. „Senoji plytinė" — šilta drėgme alsuojantis asfaltas. Klykteli vienišas paukštis — tuk, tuk, tuk — tankiau su plaka širdis. Solveiga įsikim ba į parankę. Jau, jau čia
— darbas Viršui iškėse, ką tik pradėjusioje veikti nau jojo spaudos komplekso da lyje. Penkios praktikantės: Solveiga, Jolanta, Aiškutė, Birutė ir aš. Laikraščių ce chas pasitinka mus monoto nišku ūžesiu ir spaudos dažų kvapu. Išklausėme saugumo technikos instruktažą. Išduo ti specialūs drabužiai — kombinezonai, kuriais apsi rengusios jaučiamės pasi ruošusios greičiau darbui po vandeniu nei spaustuvėje. Žadamas neblogas užmokes tis, talonas vakarieniauti ir pieno pakelis. . . Slysta iš rankų laikraščių XXX ryšulys. Virvė susiraizgo de Pirmoji gamybinė praktika vyniais mazgais. Apsidairai — į pagalbą tau atskuba brigados draugai. Vytas tvirtina, kad jis spėsiąs rišti ir prie dviejų konvejerių, viena mūsų tepailsi. Bet čia jau garbės reikalas — mik link pirštus, kad kitą kartą tokios bėdos nebūtų — vi sas stalas užverstas laikraš čiais, jau dedi ant žemės. . . Pasirodo — persistengėm — sumezgėm abu virvės ga lus. . . Baigiasi talonai ir su šviežiu laikraščiu skubi že myn — į mašinų cechą.
pat bendrabutis. Miegosim iki pietų. .. Užmerki akis — konvejeris važiuoja ir va žiuoja. Kol kas — dar tuš čias. Po poros minučių pasi rodys pirmasis laikraščio nu meris. Ir... Greitis auga, au ga. . . Imi pirmą penkiasde šimtį laikraščių — dedi j krūvą antraštė — į save, antrą — antraštė — nuo sa vęs. Mikliose Solveigos ran kose gyvatuke raitosi virvė. Spėji tik žvilgtelėti, nusi šypsoti. Kiekvienam laikraš čių ryšuliui — talonas. Lė tai tirpsta jų krūvikė.. .
domiuosi nuo aštuntos kla sės, taigi pasirinkau šią specialybę neatsitiktinai. No rėčiau gilintis į analitinės chemijos paslaptis ir, žino ma, tapti gera pedagoge. Rūta Marcinkevičiūtė, bai gusi Vilniaus 9-tąją viduri nę mokyklą: — Nutariau tapti rusų kalbos ir literatūros specia liste. Šiai profesijai ruošiau si nuo devintos klasės. Būti pedagogu — tai reiškia būti visą laiką, judėti žmonių sū kuryje. . . Na, o ką mano apie savo profesiją buvęs Vilniaus 8tosios vidurinės mokyklos abiturientas Lechas Mickevi čius? — Įstojau į chemijos fa kultetą. Kodėl? Dalyvauda vau olimpiadose, patiko. Na, ir pati chemija rikiai patin ka. Ką gi, palinkėkime jiems, o taip pat ir visiems Uni versitetų pirmakursiams smalsumo, kantrybės, se miantis profesijos žinių, ir, žinoma, gražaus saulėto ru dens, talkininkaujant res publikos ūkiuose. Daiva MACIŪTE
Draugiškai šypsosi tepaluoti vyrukai. Iš tolo ranka pamo ja Vania. Ivan Veligor — mūsų mašinos šeimininkas — aukštas, šviesiaplaukis vy ras: — Jolki, paiki, čia jums ne juokus krėsti, — ir įteikia po skudurą. Sumirkai žiba le ir šveiti, atrodo, taip jau švarutę mašiną. Rankos atsi duoda žibalu, pajuodusios nuo dažų. Jei ne pasta, vargu ar nuplautume tą juodu mą ir kvapą... Tenka padirbėti ir senojo je spaustuvėje. Čia spausdi nama ne ofsetine, o iškiliosios spaudos technika: prie pat ausies dundanti mašina ir tamsiame, geroku dulkių sluoksniu apsinešusiame vei de — blizgančios draugo akys. O po pamainos nakties tyla apsvaigina tave. Apglė bia ir nepaleidžia. Vedasi tolyn ir tolyn. .. XXX
Autobuso žibintai plėšia iš tamsos balikę po balikės. Jam sustojus, įsispokso į priešais suspindusią. Vienišą figūrą pasiglemžia senamies čio kiemas. Šešioliktame aukšte kažkas dar nemiega. Kakta atsirėmęs į šaltą stik lą, akimis nuseka „Senojon plytinėn" skubantį autobusą. Kur per patį įmygį?. . Į pa langę dzinkteli lašas. Nesu prasi: ar lietus, ar nakties rasa... Paryčiais autofurgonas su užrašu , Paštas” išvežioja laikraščius į ryšių skyrius ir kioskus. O prie spaudos kiosko eilutė, laukianti „Komjaunimo tiesos" ar „Sporto"...
© UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI ©
LIETUVIŠKOSIOS FIZIKŲ IR CHEMIKŲ MOKYKLOS ĮKŪRĖJAS Tarp pirmojo ir antrojo pasaulinio karo greta Viiniaus S. Batoro universiteto dabartinėje respublikos teritorijoje veikė ir .antrasis — Lietuvos (nuo 1930 m. — Vytauto Didžiojo) universitetas Kaune, kuris taip pat laikomas 1832 m. uždaryto senojo Vilniaus universiteto „įpėdiniu". Kaip tik jame buvo ugdoma prieškarinės Lietuvos šviesuomenė, sunkiais pokario metais ant savo pečių pakėlusi didžiąją dalį rūpesčių, tekusių tarybiniam Vilniaus universitetui. Žinomiausias Vytauto Didžiojo universiteto chemikas buvo prof. Vincas Čepinskis (1871—1940), viena iš ryškiaušių ne tik Universiteto, bet ir viso krašto asmenybių. 1894 m. baigęs Petrogrado universiteto MatematikosGamtos fakulteto fizikinės chemijos specialybę, jis kurį laiką dirbo Rusijos Matų ir saikų rūmuose D. Mendele jevo laborantu ir asistentu vėliau gilino žinias Ciuricho Politechnikos, Leipcigo Fizi kinės chemijos ir Giotingeno Fizikos-chemijos institu tuose. V. Čepinskis klausėsi įžymių to meto chemijos ir fizikos profesorių R. Loren co, G. Vėberio, G. Lungės, V. Ostvaldo, V. Nernsto pa skaitų. dirbo jų vadovauja mose laboratorijose. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, jis rū pinosi Vilniaus universiteto atkūrimo reikalais, skaitė pa skaitas Aukštuosiuose kur suose, buvo vienas iš akty viausių Universiteto Kaune įkūrimo iniciatorių, daug prisidėjo, kad Universitetas gautų autonomines teises, gana demokratišką' statutą bei pasaulietišką struktūrą. Nuo pirmųjų Lietuvos uni versiteto įkūrimo dienų V. Čepinskis vadovavo Fizikos katedrai, o 1926 m. perėjo į jo paties organizuotą Fiziki nės chemijos ir elektroche mijos katedrą ir dirbo jos vedėju iki išėjimo į pensiją 1936 m. Prof. V. Čepinskis buvo plačiai žinomas visuo menės veikėjas: kurį laiką buvo seimo narys, Lietuvos
vyriausybės atstovas Londo. ne, švietimo ministras, tris! kadencijas buvo Universiteto rektoriumi. V. Čepinskis garsėjo kaip labai plataus pro. filio specialistas, eruditas ir oratorius, tad klausytis j0 temperamentingų, sąmojingų kruopščiai paruoštų paskaitų, kuriose būdavo keliamos filosofinės gamtos mokslų problemos, skleidžiami materialistinės pasaulėžiūros pradmenys ir kritikuojamos visuomenės gyvenimo negerovės, susirinkdavo didž. lė įvairių fakultetų studentų auditorija. Prof. V. Cepinskis pirmasis fakultete pradėjo rašyti vadovėlius: 1923— 1926 m. išleido didelį 7 dalių fizikos paskaitų kursą o 1928—1933 m. — beveik 1200 psl.' apimties 4 dalių fi zikinės chemijos vadovėlį. Pasaulinėje literatūroje ilgą laiką buvo cituojami V. Če pinskio mokslo darbai, kuriuose nagrinėta išlydytų elektrolitų termodinamika vandenilio ir deguonies elektrodų galvaninės celės elektrovaros jėga, joninių reakcijų entropija. Prof. V. Čepinskis labai daug dėme sio skyrė ir jaunosios moks lininkų pamainos ugdymui. Jis buvo sudaręs Universite to ir katedros mokslinio dar bo programą, rūpinosi spe cialių Fizikos-chemijos in stituto rūmų statyba ir nau jausios mokslinės ąparatūro; įsigijimu, stengėsi atrinkti moksliniam darbui gabiausius studentus, išrūpindavo jiemstipendijas tobulintis ge riausiuose užsienio univers tetuose. Pats būdamas so cialdemokratinių pažiūrų prof. V. Čepinskis pasirink davo busimuosius bendrada bius pagal jų dalykines sa vybes, nekreipdamas dėm< šio j politinius įsitikinimus sakydamas, kad „mokslas kaip ir saulė, vienodai švie čia kiekvienam žmogui". Prof. V. Čepinskis ir jo su burtas būrelis chemijos ertuziastų sudarė pradinį lie tuviškosios fizikų - chemikų mokyklos branduolį. Doc. Z. MAClONIS
WWWVWVVWWWVWWWV\AA/VWVWVWVVW
Dėmesio: Konkursas tebevyksta!
Autorės nuotraukos.
LABORES PARIUNT HONORES Šiandien F11F 84 auditorl- nal Bukellenel, turtinga nuojoje šie žodžiai skiriami Lie- traukų — ko gero pačios tuvių literatūros katedros do- (domiausios smalsiam stucentei, (žymiai lietuvių lite- dentui — tai akimirkos iš ratūros kritikei Elenai Buke- docentės studijų Vilniaus llenei. universitete, na, o koleIš tiesų filologai turi gra- goms artima viskas — E. Bužią tradiciją — fakulteto kelienės namų ir darbų kasmuziejuje rengti kolegų dienybė bei šventės, mokslo darbų, nuotraukų paMuziejuje šalia gaiusial rodąs, skirtas FilF darbuo- eksponuojamų docentės motojams, pažyminticms pras- kslo darbų ir sūnaus Mamingur gyvenime ir darbo riaus tapytas „Mamos portjubiliejus. retas". Ekspozicija, pašvęsta EleUnė VIDUKLYTE
Primename, kad konkursas „Trečiasis semestras" tebe vyksta. Laukiame rašinių bei nuotraukų, pasakojančių I apie kolegas vasaros darbų bei derliaus nuėmimo metu.
3 Tarybini* studentas
ISTORIJOS FAKULTETO SMD GERIAUSIO BŪRELIO KONKURSO REZULTATAI
LEID2IA VU STUDENTŲ MOKSLINIO DARBO TARYBA ® BŪRELIUOSE @
Ką veikia psichologai? Ruduo — ataskaitų metas, diskutuojama. Paminėtini asmenybės teorijas. Vyrėsįvairių mūsų darbų susuma- {domūs Ir Išsamūs IV k. nių kursų studentės Naujovlmo Ir apsvarstymo metas, stud. N. Gedminaitės prane- slos Vilnios psichiatrinėje Kuo praėjusiais mokslo me- Šimas „Kūrybiškumo sam- ligoninėje susipažino su kai tais gyveno Ir ką veikė prata šiuolaikinėje užsienio kuriomis psichologijos diagSMD psichologijos būrelis? psichologijoje", V kurso stu- nostikos metodikomis. Ypač Pagal ankstesnių metų pa- denčlų D. Gražauskaitės Ir aktyvios šioje sekcijoje butirtį buvo nuspręsta, kad I. Lekavičiūtės pranešimas vo II kurso psichologės E. tikslingiausia daugumą būre- „D. Bogojavlenskajos Inte- Keldušytė, E. Paliukaitė, S. lio užsiėmimų organizuoti lektualinlo aktyvumo kon- Paldavičlūtė, M. Mažeikaitė, sekcijose. Taigi mokslo me- cepcija". Be to, seminaro Kitas psichologo praktinio tų pradžioje studentai vėl dalyviai praktiškai suslpažl- darbo sritis nagrinėjo sociabuvo pakviesti i bendrosios no su kai kuriomis kūrybl- llnės ir pedagoginės pslchopsichologijos (mokslinė va- nlų sugebėjimų dlagnozavi- logljos sekcijos nariai. Va dovė doc. E. Rimkutė), so- mo priemonėmis. I k. stud. dovaujami v. d. A. Suslavlclallnės ir pedagoginės psl- S. Puklnskaitė Ir II k. čiaus, jie lankėsi Vilniaus chologljos (moksliniai vado- stud. S. Jazellūnas pabuvojo Aklųjų kombinate, kur stevai doc. G. Buakienė ir v. d. Kijeve vykusioje konferencl- bėjo aklųjų darbo proceA. Suslavičius) Ir medldni- joje kūrybos klausimais. Su sus, susipažino su ten dirnės psichologijos (mokslinė konferencijos tematika ir bančlos psichologės-konsulvadovė L. Juozaltytė) sekei- {domesnių pranešimų minti- tantės R. Bandzevlčienės darjas. Kiekviena sekcija pasi- mis jie supažindino ir mūsų bo turiniu ir problemomis, rinko labiausiai savo narių seminaro lankytojus. Iš ak- Toliau buvo plėtojami Ir jau Interesus ir galimybes ati- tyvaus dalyvavimo seminaro seniai užmegzti psichologijos tinkančią darbo krypt). užsiėmimuose, ilgai neslbai- spec. studentų ir II profesiBendrosios psichologijos glančių diskusijų galima nės technikos mokyklos-lnsekclja numatė derinti Indi- spręsti, kad ši darbo forma temato ryšiai. Naujiems būvidualųjj tikrinamąjį darbą buvo Įdomi, naudinga ir to- relio nariams buvo organlsu bendresnių psichologijos Ilau tęstiną. zuota ekskursija j šią moproblemų kolektyviniu naI kurso studentai, kurie kyklą, kur dirba Ir mokosi grinėjlmu. Todėl pernai plr- gausiai susirinko į bendro- sunkaus elgesio paauglės, mą kartą pabandėme orga- slos psichologijos sekciją Vyresniųjų kursų studentės, nizuoti teorinį seminarą taip pat gavo darbo. Jiems vadovaujamos v. d. A. Susskirtą temai, kuri aktuali buvo pasiūlyta tyrinėti stu- lavlčlans, čia tęsė anksčiau kiekvienam psichologui — dentų verbalines asociaclias pradėtus tyrimus, bandė tal„Kūryblškumas, kaip žmo- Vadovaujami doc. E. Rimkų* kyli kai kuriuos elgesio kogaus egzistencijos ypatybė", tės jie ištyrė 300 įvairių rekcijos būdus. V. k. stuI seminarą pakvietėme ir psi- aukštųjų mokyklų studentų dentės R. Jokūbauskaitė ir chologljos katedros dėstyto- ir pagal šią medžiagą paren- L. Jucevičiūtė savo tyrimus jus, aspirantus. Surengėme gė pranešimą SMD konferen- apibendrino pranešime, kurį šešis šio seminaro užsiėmi- cljat. Vertinimo komisija perskaitė mokyklos personamus, skirtus atskirų kūrybiš- teigiamai Įvertino šių studen- iul. kūmo problemų nagrinėju tų darbą. Kita šios jungtinės sekcimul. Pradėjome nuo diskuslMedicininės psichologijos jos grupė, vadovaujama doc. jos apie kūrybiškumo pasi- sekcija taip pat nagrinėjo G. Butkienės, užmezgė ryreiškimo formas. Kitų užsi- kai kuriuos teorinius klausi- Sius su specializuotomis Kapėmimų metu buvo išklausyti mus, — svarstė klinikinėje suko ir Vilniaus vaikų Ir pranešimai, po kurių buvo psichologijoje populiarias jaunių šachmatų mokyklo
© MOKSLO DARBAI ®
„Bibliotekų darbo“ referatų
atsp i n dys.
mis. Mokinių intelektinio ak tyvumo klausimai ypač su domino V k. studentę D. Grakauskaitę, kuri atliko psi chologinius tyrimus, pagal surinktą medžiagą parengė ir perskaitė pranešimą respub likiniame šachmatų trenerių seminare. Sekcijos narės V. k. stud. I. Lekavičiūtė ir D. Gražauskaltė kartu su moks line vadove doc. G. Butkie ne parengė pranešimą ir res publikinei psichologų kon ferencijai. „Kai kurie moki nių Intelektinio aktyvumo ypatumai", — taip vadinosi jų pranešimas, perskaitytas gegužės 19 d. konferencijo je, skirtoje asmenybės pažįstamajai velkiai. Turbūt galima sakyti, kad SMD psichologijos būrelyje susiklostė ir tam tikros ben dravimo su kitais universite tais tradicijos. Jau kelinti metai pas mus į SMD' kon ferencijas atvyksta studentai iš Tartu, Tbilisio, Leningra do ir Kijevo universitetų. Mūsų studentai beveik kas met pabuvoja šių universite tų konferencijose. Malonu, kad mūsų studentų praneši mus gerai vertina svetur. Pernai Kijevo universiteto konferencijoje I vieta buvo pasktrta IV k. stud. D. Kantakevlčlūtel už pranešimą „Semantinio diferencialo tai kymas etnopsichologlnlų klausimų tyrimui" (moksl. vad. v. d. A. Suslavičius). Gerai buvo {vertintas ir TV k. stud. R. Jokubauskaltės pranešimas „Statusų dina mika deilnkventlnėje grupė je" (moksl. vad. v. d. A. Suslavičius), kurį autorė per skaitė Tbilisyje vykusioje SMD konferencijoje. V. IVONYTE, J. grikeviCiCte Psichologijos spec. V kurso studentės
fijų ir patentinių aprašymų, išeinančių 131 šalyje 66 kal bomis. Jis užima pirmą vie tą tarp panašių žurnalų ir skirtas plačiam informacijos srities darbuotojų ratui. Padeda susipažinti su šioje srityje spausdinama moksli^■■tMj^naujausiais ............
Pavasarį „Tarybiniame studente" (Nr. 10) paskel bėme 1983—1984 mokslo metų Istorijos fakulteto SMD geriausio būrelio konkurso nuostatus. Nuo statai buvo parengti atsi žvelgiant į fakulteto hu manitarinį profilį ir moks linių būrelių darbo turinį. Šiandien, po būrelių ata skaitinių susirinkimų su žinojome kiekvieno veik los rezultatus. Pagal pa teiktas 14 būrelių ataskaitas-anketas vertinimo ko misija, kurioje dalyvavo prodekanas doc. S. Dubau skas, fakulteto SMD mo kslinis vadovas e. doc. p. D. Kaunas, tarybos pirmi ninkas IV kurso studen tas V. Berenis, visų keturiu specialybių atstovai — moksliniai vadovai doc. E. Rimkutė, doc. A. Mie žinienė, asistentai A. Ku lakauskas ir V. Bartasevi čius, paskirstė vietas. Ge riausiųjų grupei pagal balų skaičių priklausytų šie būreliai:
pirmoji vieta — Moks linės informacijos (30 na rių), mokslinė vadovė vyr. dėst. V. Voverienė, pirmininkas K. Skaisgirys) — 1335 balai; antroji vieta — Psicho logijos (42 nariai, moksli nė vadovė doc. E. Rim kutė, pirmininkė J. Grikevičiūtė)T— 1117 balai; trečioji vieta — TSRS ir LTSR istorijos (10 na rių, mokslinis vadovas asist. A. Kulakauskas, pir mininkas V. Berenis) — 965 balai; ketvirtoji vieta — Kny
miausi respublikos informati kai, bibliotekininkai, biblio grafai. Referuoti straipsnius pradėta 1970 m. Per 1970— 1983 m. referuota 272 svai psniai. Daug autorių yra ni ūsų Universiteto dėstytojų. V. d. O. Voverienė savo straips niuose nagrinėja informacinio- da-th.- - - ----------------—
gotyros (24 nariai, moks linis vadovas e. doc. p. D. Kaunas, pirmininkė S. Totorytė) — 914 balų; penktoji vieta — Žur nalistikos (21 narys, mo kslinis vadovas asist. V. Bartasevičius, pirminin kas M. Lukošiūnas) — 756 balai; šeštoji vieta — Entografijos (15 narių, moksli nė vadovė prof. P. Dun dulienė, pirmininkė A. Lazauskaitė) — 725 balai; septintoji vieta — In formacijos paieškų siste mų (13 narių, mokslinė vadovė doc. A. Miežinie nė, pirmininkė D. Jana vičienė) — 673 balai; aštuntoji vieta — Ar cheologijos (25 nariai, mokslinis vadovas asist. A. Luchtanas, pirmininkas G. Zabiela) — 600 balų. Kiti būreliai (Pedagogi kos, Bibliografotyros, Vi suotinės istorijos, Lektologijos, Bibliotekininkys tės, Bibliotekų mechanizavimo ir automatizavimo) surinko 200—300 balų mažiau ir gerokai atsiliko nuo lyderių. Vertinimo komisijos sprendimu pir mąsias tris vietas užėmę būreliai apdovanojami pi niginėmis premijomis. Pa gyrimo raštus pelnė SMD darbo veteranai ir akty vistai D. Janavičienė, V. Pronskutė, S. Totorytė, A. Bubnys ir K. Skaisgirys. Panašus konkursas bus rengiamas ir šiais moks lo metais. E. doc. p. D. KAUNAS Istorijos fakulteto SMD mokslinis vadovas
karnų šakų mokslininkai ir specialistai. Kas dėl referatų pasirodymo operatyvumo, reikėtų, pastebėti, kad tai syklė — nuo straipsnio pa sirodymo iki referato patal pinimo į RŽ turi praeiti ne daugiau 75 kalendorinės die nos — čia pažeidžiama. Pa prastai,^ praeina 4—5 mėnedarbųjį
Tarybinis studentas 4
0 IS UNIVERSITETO SMD ISTORIJOS ®
vadovu I. Klsinu sudarė tok) renkant ir tvarkant. Darbas buvo skaitytas tryliktojoje darbo planą: universiteto studentų moksli BIBLIOTEKININKYSTES SPE- nėje konferencijoje. CIALYBĖS MOKSLINIO BO2. Antrąįą vietą ir garbės RELIO 1952-53 M. M. DAR raštą skirti III k. stud. Rubinskaitei Reginai už kursini Universiteto Studentų mo veiklai ši reorganizacija atsi įvairių kartų Universiteto reikšmingas 1951 m. kovo BO PLANAS darbą tema „Valkų bibliote kslinė draugija, kaip liudija liepė kiekybiškai ir kokybiš auklėtiniai V. Puzinaitė, B. 27 d. rašytas tokios informa I- sls semestras: kos užsienyje". Naudodamasi (skelbiamų archyve išlikę dokumentai, kai.. Bibliografijos ir spaudos DiTgėlaitė, A. Putinaitė, A. cijos rankraštis a) Pranešimai: 1. Lingė A gausiais llteratūrlnialso šalti buvo įkurta 1948 m. balan istorijos būrelis liko Moksli Baublys, 5. Totorytė ir kiti. dokumentų kallra netaisyta): V. I. Leninas ir J. V. Stali niais studentė sugebėjo visa džio 9 d. Tad ji greitai pa nės informacijos katedros Šiame ‘ straipsnyje nurodėNAUJAS MOKSLINIS BŪ nas apie bibliotekas ir jų pusiškai išnagrinėti temą ir sieks gražią keturių dešimt globoje. Be to, 1973 m. prie me vos kelias gaires iš mūmečių darbais paženklintą šios katedros įsikūrė Moksli sų SMD praeities. Išsamią RELIS ISTORIJOS-FILOLOGI darbą; 2. Kunevičius. Mark paruošti platų, išsamų dar sizmo-leninizmo klasikų dar bą. gyvenimo atkarpą. Bibliote nės informacijos, 1981 m. — jos veiklos analizę dar rei- JOS FAKULTETE. bas su knyga; 3. Brazaitis S. 3. Trečiąją vietą ir garbės kininkų moksliniai būreliai Bibliografotyros būreliai. La kės parašyti. Tiesa, pradžia Kovo mėn. 27 d. (vyko Vilniaus sritinės bibliotekos raštą skirti V k. stud. Neskiek jaunėlesni: pirmojo įstei bai dinamiškai klostėsi Bib jau padaryta. 1984 m. laidos renkaitei Danguolei už dip bibliotekinin abonemento darbas. katedros absolventas K. Karalis apgy steigiamasis gimo data — 1951 m. kovo liotekininkystės b) Ekskursijos: 1. Į Kauno lominį darbą (jo Ištraukos globojamų būrelių gyveni nė diplominį darbą apie kystės mokslinio būrelio su Istorijos-filologi centrinę biblioteką; 2. { Vil buvo skaitytos studentų mo mas. 1973 ni. ji įsteigė pir- bibliotekininkų būrelių kai sirinkimas. kslinėje konferencijoje) te mąjj savo būrelį — Lygina- kuriuos mokslinės veiklos ir jos fakulteto SMD tarybos niaus sritinę biblioteką. ma „Kartografinė medžiaga II- sis semestras: mosios bibliotekininkystės, organizacijos raidos ypatu- pirmininkas drg. Vyt. Mažiu a) Pranešimai: 1. Vokėnal mokslinėse bibliotekose". kuris, vadovaujamas IFLA lis savo įžanginiame žodyje trumpai nurodė plačius nau tė O. Vilniaus valstybinio dalyvio doc. K. Sinkevičiaus, bene daugiausia domėjosi jo būrelio darbo barus Vil universiteto mokslinė biblio Vilnius, užsienio šalių patyrimu. 1979 niaus universiteto sąlygose teka; 2. Sasnauskas K. Cent 1960.VI.1 V. d. I. Kisinas konkrečiai ralizuotas katalogavimas Lie metais Lyginamosios bibliote Bibliotekininkystės sek išdėstė ištisą eilę organizaci tuvos TSR; 3. Kaunaltė V kininkystės būrelis jos entu cijos žiuri komisija nių priemonių būreliui dirb Aprašo vystymasis Lietuvos ziastingo vadovo pasiūlymu pirmininkas (L. Vladlmirovo buvo likviduotas ir įsteigti ti. Į naujojo būrelio valdybą TSR. parašas) ) Ekskursija Į Baltosios išrinkti: S. Borkertaitė (11 penki nauji: Bibliotekų isto nariai (K. Sinkevičiaus rijos, Spaudos istorijos, Lekk.), O. Vokėnaltė (II k.), K. Vokės popieriaus fabriką. parašas) tologijos, Informacijos paieš Sasnauskas (I k.) ir V. Pu i Nemaža minimų asmenų, kų sistemų ir Bibliotekų dar zinaltė (I k.). Būrelio seniū (I. Kisino parašas) gilinę profesines žinias Kny ne išrinkta S. Borkertaitė Būrelio vadovas bo mechanizavimo. Tačiau būrelio pirmtako pirmieji du būreliai greitai Bibliotekininkystės studentų (V. Puzinaitės parašas) gotyros iširo. SMD gretos vėl pasi tarpe naujasis būrelis sukėlė Būrelio seniūnas gretose, šiandien tapo auto ritetingais mokslo, kultūros pildė, kai Bibliotekininkystės didelį susidomėjimą. Stei bibliotekinin katedros docentu 1981 m. giamajame susirinkime daly 1959 m. gruodžio 9 d. darbuotojais, Būrelio pirmasis mokslinis kystės praktikais. K. Sas vavo beveik visi pastoviai pradėjo dirbti ži Universiteto SMD tarybos specialybės vadovas vyr. dėst. I. Kisi nomas studentai. bibliotekininkystės posėdžio protokole atskirai nauskas yra valstybinės res nas. J. PILYPAITIS pažymėta itin vaisinga Bib publikinės bibliotekos direkspecialistas S. Dubauskas. Jo pavaduotojas, S. Ist.-Fll. fak. II k. stud. liotekininkystės būrelio velk- toriaus pastangomis XXXIV SMD Būrelio antroji pirmininkė 27 d. Jis buvo pavadintas konferencijoje 1982.IV.2 jau la. Yra išlikęs ir tų metų Brazaitis — respublikinės mokslinės techninės biblioteIšliko ir 1951 m. turbūt darbo pianas: Bibliotekininkystės, 1970 m. veikė Bibliotekininkystės se Vanda Puzinaltė. kos direktorius, B. Lipeikaipats pirmasis būrelio pla— Bibliotekininkystės ir bib kcija, kurios dalyviai tapo liografijos, 1973 m. — Bib naujo Bibliotekininkystės bū mus, trečiakursė V. Norku nas: BIBLIOTEKININKYSTES Bū- tė-Butkevičienė — Universi teto bibliotekos direktoriaus RELIS liografijos ir spaudos istori relio branduoliu. Daugiau tė — kursinį darbą apie pavaduotoja, A. Lingė — jos, 1976 m. — Knygotyros permainų tuo metu nebe Knygotyros būrelio genezę. BIBLIOTEKININKYSTES MO atskleidžiant KSLINIO BŪRELIO DARBO būreliu. Mūsų specialybės įvyko. Šiandien biblioteki Visapusiškai 1. Spalio 10 d. Lelevelio LTSR savanoriškos knygos knygų kolekcija VVU bib bičiulių draugijos valdybos raidai didelės įtakos turėjo ninkystės specialybės studen SMD istoriją labai pasitar PLANAS Referatai: septintajame dešimtmetyje tai darbuojasi 7 moksliniuo nauja pirminiai dokumentai liotekoje. Ats. B. Lipeikaitė. -•‘sakingasis sekretorius, M. — archyvų medžiaga. Vieną — 1. Leninas ir tarybinė bibprasidėjusi bibliotekininkys se būreliuose. 2. Lapkričio 18 d. 1) Eks Milašiūtė - Karpavičienė Vilniaus kultūros mokyklos Tobulinant SMD veiklą ne kitą iš jų norėtume ir pa llotekinlnkystė (L. V. 2<|- libris. Ats. Kaškelytė. tės mokslo diferenciacija (ga 2) Kaip paruošti mokslinį dėstytoja, V. Puzinaitė-Stonielutinai susiformavo knygoty mažai nusipelnė būrelių mo skelbti. Šie seni, paskubomis mantas, X1.5). nė, L.-V. Že:mantas. V. Ur2. Ką mums duoda kny- darbą. Ats. d. V. Žukas. ros, informatikos discipli ksliniai vadovai. Iš jų kone primarginti mokyklinio sąsiu 3. Lapkričio mėn. Literatū bonas — Universiteto docennos), pastebimas Universiteto daugiausia dėmesio jaunųjų vinio lapai jau tapo svar- ga (M. Milašiūtė). 3. Biblioteka lietuvių rašy rinis teismas: J. Marcinkevi- tai. Daug talentingų būrelio mokslininkų tiriamojo darbo mokslininkų ugdymui pasky biais ir būrelių, ir daugeli© Lietuvos žinomų tojų kūryboje (V. Puzinaitė, čius, „Pušis, kuri juokiasi". auklėtinių vadovauja biblio pagyvėjimas, naujų padalinių rė ir tebeskiria vyr. dėst. Tarybų šalti- X1.19). biografijos Ats. Žaibutė ir V. Urbonas. tekoms įvairiuose respublikos kūrimasis. 1973 m. vietoje 1. Kisinas (1904—1958), prof. žmonių 4. Gamybinė ekskursija į -'■■'Šiuose. 4. Marksizmo - leninizmo vienos katedros įsteigiamos V. Žukas, doc. K. Sinkevi niais. Universiteto SMD tarybos Bibliotekininkystės specia- klasikų veikalai lietuvių kal Joniškio rajono bibliotekas dvi savarankiškos: mokslinės čius, doc. A. Miežinienė, archyve (saugomas studentų Ats. V. Urbonas. informacijos ir Bibliotekinin vyr. dėst. O. Voverienė. Mi lybės SMD ir Knygotyros ba (š. Borkertaitė, XII.5). 5. VVU mokslinės bibliote 5. Susitikimas su Estijos kultūros klubo patalpose) kystės. Studentų mokslinei nėtini būrelių pirmininkai — būrelio ištakoms atsekti itin yra labai vertingų rankraškos suvestinio abėcėlinio ka bibliotekininkais. čiu. Šių eilučių autorius talogo projektas (K. Sasnau 6. Išleisti laikraštėlį. skas, XII. 17). 1959—1960 m. m. bibliote ieškodamas sau medžiagos 6. Lietuvos TSR MA bib kininkų studentų mokslo ti na«<ebėio pirmųjų pokarinių liotekos fondai, jų komplek riamosios veiklos rezultatus SMD kūr'most dokumentu tavimas ir organizacija (skai iliustruoja darbų apžiūros —• a-s1!n nkų K. Korsako, P. Pakarklic. J. Viščako. J. to tos bibliotekos atstovas). protokolas: Stonio, rašytojų V. Mykolą i 7. Lietuvos TSR valstybi J. Marcinkevinės centrinės respublikinės VILNIAUS M. AUKŠTŲJŲ č:o-Putino. bibliotekos abėcėliniai katalo MOKYKLŲ STUDENTŲ MO- čiaus ir kitų autografus ar gai (skaito tos bibliotekos KSLINIŲ DARBŲ APŽIŪROS ba juos liečiančius rankraš atstovas). BIBLIOTEKININKYSTES SEK- čius. Archyvą reikėtų sutvar Šefavimas: šefuoti Ist.-fll. CIJOS ŽIURI KOMISIJOS kyti ir kuo greičiau paimti fak. istorijos ir lituanistikos POSĖDŽIO PROTOKOLAS apsaugon: SMD įkūrimo 40seminarų bibliotekas. mečio išvakarėse žingeidžių Studentų mokslinių darbų tyrinėtojų būrys gerokai iš Ekskursijos Į Kauno cent rinę respublikinę biblioteką, apžiūros bibliotekininkystės augs. Žvelg;ant į tokia ori Lietuvos TSR MA biblioteką sekcijos žiuri komisija, (...) ginalios medžiagos sankaupa ir rajoninę miesto biblioteką. susipažinusi su apžiūrai pa kv'a ir k‘ta mintis. Ar busi 1952 m. spalio 15 d. įvy teiktais studentų moksliniais mojo jubiliejaus proga ne kusiame Istorijos-filologijos darbais nutarė: galėtume parengti turiningo fakulteto SMD tarybos ata 1. Pirmąją vietą Ir pinigi leidinio ap'e SMD? Universi Studentų mokslinės skaitiniame susirinkime bib nę premiją skirti III k. stud. teto liotekininkams buvo pareikš Sapaiaitel Teresei už darbą, draugijos 40-ties metų plėtros ta nemaža priekaištų, ypač skaitytą studentų mokslinia kebas ir pasiekimų apibend dėl silpnos veiklos, būrelio me būrelyje tema „Senojo rinimas. galėtų tapti gera seniūnės Š. Borkertaltės pa Vilniaus universiteto bibliote tema kandidato disertacijai syvumo. Neužilgo po šio su kos fondų sugrąžinimas'. Ypač aspirantui iš istorikų sirinkimo būrelio seniūne iš Darbas remiasi archyvine arba pedagogų katedrų. renkama labai aktyvi antra medžiaga, o taip pat asme- E. doc. p. Domas KAUNAS Jungtinė Minsko pedagoginio instituto ir Vilniaus universiteto bibliotekininkų SMD kursė Stiy1"1”** ’' n—-tnnt'į. nlniais studentės stebėjimals Knygotyros būrelio mokslinis konferencija Minske apie 1953 m. Pranešimą skaito mūsų būrelio pirmininkė V. Puzikm i—c===————_ Landus ,sunaitė, prezidiume — prof. L. Vladimirovas ir kiti. vadovas
Prie bibliotekininkystės mokslinių būrelių ištakų