Tarybinis Studentas, 1959 m. rugsėjo 10 d. Nr. 27 (338)

Page 1

visų

Salių proletarai,

O

vienykitės i

D

•/

Nr. 2^4337)

Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai—atsakinga kam­

Vilnius,

1959 m. rugsėjo mėn.

10

panija komjaunimo organi-

KETVIRTADIENIS

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

n

'zz/zz//////z/z//z/zzzzz//zz/z///<zzzzzz į I

LIETUVOS TSR

M. GEDVILO SPAUDOS KONFERENCIJA

$

MOKYKLA SEPTYNMETYJE

mokytojas”, na, žinoma, ir Dabar daug sunkumų bū­ „Tarybinis studentas” sėdėjo na darbo jaunimo mokyklų laikraščių atstovai. mokiniams, mokantis iš tų pa­ Daug buvo kalbėta, aiškin­ čių vadovėlių, kaip ir dienos tasi per radiją ir laikraščių mokyklos moksleivių. Šiuo numerius apie švietimo siste­ metu jau yra sudaryti planai ŽIUGU matyti tiek mos pakeitimus, tačiau Ml- leisti naujus, tik jiems skir­ daug žurnalistų ir i” > nlstrui ir žurnalistams iš laik­ tus, vadovėlius. svarbiausia, vienu raščių rūpėjo dar daūg kas. Jaunimo vakarinėse mokyk­ metu, — tokiais žodžiais—praKlek ­ yra besimokančių lose bus skirta valandų moiksdėjo savo kalba LTSR Švie­ kaimo jaunimo darbo viduri­ lelvių-darbinlnkų kvalifikaci­ timo ministras drg. Gedvilas. nėse mokyklose, kaip jiems jai kelti. Vilniaus VI darbo Užvakar įvykusi radijo ir padedama? — pasidomėjo jaunimo vidurinėje mokyklo­ televizijos spaudos konferen­ „Komjaunimo tiesos” atsto­ je, kur daugiausia mokosi cija Švietimo ministro ka­ vas. „Lelijos” fabriko darbininkai, binete mūsų respublikoje Drg. Gedvilas papasakojo, dėstys siuvimo technologiją. buvo pirmoji. Prie staliukų kad šiuo metu kaimo darbo Buvo atsakyta ir į klausi­ su etiketėmis „Tiesa”, „Kom­ jaunimo moksleivių yra 4500, mus apie mokyklų su pailgin­ jaunimo tiesa”, „Tarybinis o netrukus padidės dvigubai. tų pamokų laiku darbą, mo­ kyklinių kolūkių išaugimą ir susiliejimą su didžiaisiais kolūkiais. Ikimokyklinio amžiaus vai­ kų skyriaus vedėja drg. Kliukienė papasakojo, at­ sakydama į klausimą, apie Vos prasidėjo naujieji kurso studentą S. Roseną. Iš­ kadrų ruošimą šiam darbui mokslo metai, ir vėl mūsų fa­ tikimas savo „tradicijai“ ir IV Šiaulių pedagoginiame institu­ kultetų dekanatuos kabo skel­ kurso prekybos specialybės te, metodinės literatūros lei­ bimai: „Žemiau išvardinti stu­ studentas E. Šliteris, kuris ir dimą. dentai... iki rugsėjo 15 priva­ anksčiau įsiskolinimus turėda­ „Tarybinio studento^’ redak­ lo išlaikyti įsiskolinimus”. vo po kiekvienos sesijos. cija paklausė, ar nebūtų tiks­ Pavasario sesijoje 16 stu­ linga Universiteto kai kuriuos Taip kartojasi kiekvienais me­ tais, tik kartais sąrašai būna dentų gavo įsiskolinimus ir fakultetus sujungti su VPI. Teisės mokslų' fakultete. Tai Ministras pastebėjo, kad apie ilgesni, kartais trumpesni. Ta­ II kurso studentai Alg. La­ tai galvojama, svarstoma, ta­ čiau Filologijos fakultetas šas, Alg. Puplavičius, M. čiau jis asmeniškai esąs prieš šiuo atžvilgiu ir šiemet „pir­ Meškauskas. To paties kurso šitokį sujungimą, nes Univer­ sitetas ruošia žymiai platesnio mauja“. Filologų-skolininkų studentai Just. Stanskas ir V. profilio specialistus. sąraše atrandame dar pernai Spaudos atstovų konferenci­ Bukauskas turi įsiskolinimus už tą patį „linksniuotą” II k. iš tarybinės civilinės teisės. ja Ministro kabinete užtruko žurnalistę S. Meškauskaitę. Minėti draugai buvo pasiryžę dvi valandas. Buvo atsakyta Meškauskaitė dabar jau turė­ išsibrauktl iš skolininkų sąra­ į visą eilę klausimų. tų būti IV kurse, tačiau ji tu­ šų pirmomis rugsėjo dienori TSKP istorijos egzamino, mis. Tačiau Bukauskas ir vėl matome prie naujos sesi­ fizinio lavinimo už keturis se­ jos egzaminų stalo, nors dar Stanskas tikėjosi, atrodo, dau­ mestrus ir dar dviejų įskaitų giau dėstytojo „malonės”, o įsiskolinimai nelikviduoti. Praėjo jau savaitė naujųjų Įsiskolinimus, ir todėl vargu patys pasiruošę buvo blogai. metų, tačiau jei pasi­ ar teisinga vadinti ją net tre­ Taigi, jiems ir vėl „nepasise­ mokslo žiūrėsime į kai kuriuos Che­ čiakurse. Ne mažesnes skolas kė”. Prie skolininkų sąrašų mijos m. fakulteto žurnalus, turi ir III k. lituanistas G. prisegti jų egzaminų lapeliai, atrodo, kad dar nebuvo nė vie­ Brukąs, III kurso ruslstė Ž. kuriuose pažymėta: „nepaten­ nos paskaitos. Sitai galima spręsti pavarčius visų kursų Cebelytė, IV kurso vokiečių kinamai”... paskaitų lankomumo dieny­ kalbos ir literatūros specialy­ Jeigu Teisės ir Ekonomikos nus. III kurso seniūnai K. bės studentė I. Rinkaltė. Iš mokslų fakultete į skolininkus Juodkazis ir G. Clegytė suge­ viso Filologijos fakultete ru­ žiūrima griežčiau, tai Istori­ bėjo tik surašyti savaitės pa­ dens semestre įsiskolinimus jos-filologijos fakultetas jau skaitas, o atžymėti paskaitas lankančius studentus ir duoti turi laikyti net 59 studen­ nuo seno garsėjo tinginiams dėstytojui pasirašyti — jie tai (I). „tėviška” ranka. Dešimt kar­ neįstengė. Tokie pat „švarūs” dienynai ir II kurso technolo­ Dar nemažai turi skolinin­ kų ir Ekonomikos mokslų fa­ tų kabinami raginimai išlai­ gijos specialybės bei chemijos kultetas. Skolininkų sąraše už­ kyti egzaminus, dešimtis kar­ V kurso rusų grupės (grupės tinkame pramonės specialybės tų studentai „braukiami iš seniūnai V. Ivanušklnas, R. ii kurso studentą A. Milevi- studentų sąrašų”, bet gudrūs Vaitkevičius, I. Blažys). Pana­ člų (politinės ekonomijos ir Filologijos tinginiai nukėlinėja šių faktų sutiksime Ir kituose fakultetuose. Štai kur reikia TSKP istorijos egzaminai), E. Kiškį, P. Stravinską, buhalte­ egzamino laikymo datą, ir to­ kaip tik ir ieškoti skolininkų rinės apskaitos specialybės III dėl, atėjus kitai sesijai, juos tragedijos šaknų! Praleidžian-

D

„PASAKA" TURI BAIGTIS

v

VĖL PAS MUS SVEČIUOSE pokalbis Sis draugiškas tarp solisto Romano Marijošiauš ir Universiteto merginų įvyko praeitą šeštadienį Radi­ jo ir Televizijos estradinio koncerto pertraukos metu. Aktų salėje tą vakarą srvečiavosi ir kiti mūsų mėgiami artistai. Tai — studentų vi­ sad entuziastingai sutinkama Vlada Mikštaitė ir jaunas, dainininkas Eduardas KaniaPo koncerto salėje dar Ilgai nenutilo jaunatviškos studen­ tų kalbos, juokas. Visi dali­ nosi patirtais įpūdžlais, gin­ čijosi, linksminosi.

V. Puplauskio nuotr.

zadjos gyvenime!

Kaina 20 kap.

AUGA KOMJAUNUOLIŲ SEIMĄ

Visuomeninio gyvenimo kronika Užvakar LLKJS CK įvyko aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų aktyvo pasitarimas vasaros atostogų rezultatams suvesti. Už plačiai išvystytą studentų vasaros darbo stovyklų tinklą ir masišką studentijos įtraukimą į visuomenei naudin­ gą darbą mūsų Universiteto komjaunimo organizacijai pripa­ žinta pirmoji vieta. Didelė grupė statybininkų apdovanota. Šiandien įvyksta Universiteto visuomeninių organizacijų buities sektorių, bendrabučio tarybų, Universiteto butų skyriaus darbuotojų ir kt. aktyvo pasitarimas bendrabučių buities pagerinimo klausimu ryšium su naujais mokslo metais. Pasitarime dalyuauja Universiteto Rektorius drg. J. Kubilius.

*#* Rytoj į tradicinę kelionę maršrutu Vilnius—Pirčiupis—Dau­ gui—Šiauliai—Zarasai—Utena—Švenčionys—Vilnius išvyksta Universiteto tarnybinė mašina su statybininkais bei visuomeni­ nio darbo aktyvistais.

***

Universiteto komjaunimo komiteto biuro nutarimu rugsėjo 20 d. numatoma sušaukti Universiteto komjaunimo komiteto plenumą vasaros atostogų darbo rezultatams apsvarstyti.

Jie jau ne svečiai Eina Filologijos kiemais R. Trimonis, R. Mališauskas, VI. And­ rijauskas Ir kiti Istorijos-filologi­ jos komjaunimo ir profsąjungos biurų nariai ir atidžiai apžiūri­ nėja kiekvieną praeinančių bū­ relį. O štai ir Jie, ieškomieji, — visas būrys, — skundžiasi, kad per visą studijų savaitę teturė­ jo. .. vieną paskaitą. — Mes pas Jus. — susipažinti, pasikalbėti. — Labai malonu, tik ar labai rimtai kalbėsim? — teiraujasi linksma akis vaikinukas.. O pokalbis buvo ir rimtas, ir nerimtas. Svarbiausia, nuoširdus. Gal ne vienam teko ir dar teks paklysti mūsų kiemų, auditorijų labirintuose. Niekai: diena kita, ir Jie nebebus klaidūs, —iš karto pataikysi į savąją auditoriją be

tieji paskaitas be pateisina­ mos priežasties turi būti svarstomi pirminės komjauni­ mo organizacijos bei profsą­ jungos susirinkimuose, turi būti baudžiami administraci­ nėmis priemonėmis, nes aka­ deminės drausmės pažeidinėji­ mas, kaip taisyklė, veda į to­ kius liūdnus rezultatus, kaip ilgi skolininkų sąrašai, kaip „nepataisomi” skolininkai. Už nesąžiningai einamas parei­ gas turi būti baudžiami ir gru­ pių seniūnai. Įsiskolinimų laikymo „pasa­ ka be galo” kartą turi baig­ tis. Visi skolininkai turi išlai­ kyti egzaminus iki griežtai nustatytos datos, o paskui, jeigu jau braukti iš Universi­ teto, tai ne „pagą/dinlmul”, o iš tikrųjų. Tegul pagaliau, silpnavaliai ir veltėdžiai įsiti­ kina, kad IS UNIVERSITE­ TO PASALINAMA NE TIK UŽ BLOGĄ ELGESĮ, BET IR UŽ BLOGĄ MOKYMĄSI. Didelė kaltė už skolininkus tenka ir daugelio fakultetų komjaunimo organizacijoms, kursų komjaunimo grupėms, kurių kai kurie vadovai dar vis galvoja, kad mokymosi klausimai nepriklauso komjau­ nimo organizacijos kompeten­ cijai, kad tai dekanatų rūpes­ tis. Dar daugiau! Skolininkų sąraše nemažą procentą suda­ ro VLKJS nariai, o su šiuo faktu taikstytis komjaunimo organizacijoms tikrai gėda. Nedaug tedaro šiuo klausi­ mu ir profsąjunginės organi­ zacijos. Mokymosi klausimai dar retai svarstomi profgrupių susirinkimuose, atviruose kom­ jaunimo susirinkimuose, tiek komjaunimo, tiek profsąjun­ gos biurų posėdžiuose. O be to, apie tai reikia ne tik rim­ tai pakalbėti ataskaitinių ir priešataskaitinių susirinkimų metu, bet ir nuo pat pirmų savaičių imtis atitinkamų veiksmingų priemonių. .

senųjų studentų pagalbos, Bet pasirūpinti tuo, kad jie, jaunie­ ji, nesuklystų darbe, kad Jau pirmomis dienomis atrastų, tai, kas domino mokykloje, kad nė akimirksniu nesi justų svetimi studentų šeimoj — vyresniųjų pa­ reiga. štai kodėl į kiekvieną pir­ makursių grupę užsuko biurų nariai sužinoti, kuo kiekviena domisi, ką mėgsta, kokį visuome­ ninį darbą dirbo mokykloje. — Savaime suprantama, la­ biausiai domėjausi ir domiuosi literatūra. Dar mėginu tapyti, mėgstu muziką. Nuo aštuntos klasės komjaunuolis, trejus me­ tus dirbau sekretoriumi, — pa­ sakoja raseiniškis Česlovas Ka­ lenda. žinoma, ir pas mus Jis bendradarbiaus sienlaikraštyje bus literatūros ir kritikos būre­ lio narys, visuomenininkas. Algis Gaižutis, Justas Paleckis mėgsta žurnalisto darbą. Jų lau­ kia „Tarybinis studentas”. Tik būkite drąsūs, ir iš pat pradžių į darbą — toks svar­ biausias mūsų patarimas. Ne, šie žmonės nesnaus bend­ rabučio lovoje. Jau po kelių die­ nų jie su senais komjaunimoipatruliais budėjo gatvėse, jie ruo­ šiasi pirmakursių vakarui. Jie jau ne svečiai Universitete. G. ZENIULYTĖ

Neseniai Istorijos-filologijos fakultete III istorikų kurse įvyko komjaunimo susirinki­ mas, kuriame į VLKJS eiles buvo priimti du kurso drau­ gai — O. Salkauskaltė ir A. Petrošius. III k. istorikų kom­ jaunuolių šeima išaugo. A. Navikas DARBAI TĘSIAMI

Visi žino, kad vasarą Medi­ cinos ir Teisės mokslų fakul­ tetų studentai Šiaulių rajone statė pirmąją respublikoje ,,Raudonosios vėliavos” kol­ ūkio ligoninę. Kadangi staty­ bos aikštelėje iki mokslo me­ tų pradžios dar ne viskas bu­ vo padaryta, pirmadienį, t. y. rugsėjo 7 d., į šį kolūkį išva­ žiavo didelė įvairių kursų me­ dikų ir teisininkų grupė. Išvykusiejl studentai išbus ten apie dešimt dienų, kol staty­ ba bus baigta. K. Plekšnytė SPORTININKAI VĖL KOVOS

Naujus mokslo metus pra­ dėdami, USK futbolininkai padarė susirinkimą. Čia su treneriu drg. Danila aptarė pavasario varžybas miesto fut­ bolo turnyre. Jos vyko neperblogiausiai. Studentai sužaidė kovingai ir II grupės koman­ dų tarpe užėmė I vietą. Ta­ čiau pavasarį jie dalyvavo be konkurencijos. Sį rudenį jie vėl nutarė žaisti II grupėje miesto pirmenybių I rato fut­ bolo rungtynes, kad paskui būtų galima pereiti į I grupę, į pagrindinę futbolo vienuoli­ kę buvo priimti nauji žaldėjaipirmakursiai. T. Jukna

iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiL

ŠIAME NUMERYJE

Prie šimtamečių bylų... — 2 psl.

Draugams pirmakursiams -2 psl.

Apie jas dar nerašė 2 psl.

Silvos Kalpokaitės eilės — 3 psl.

KOVA UŽ Ž

OGŲ

3 psl.

Sporto naujienos iš Kauno — 4 psl.


Neužmirštama vasara...

iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

APIE JAS DAR NIEKUR NERAŠĖ • • • Mašina lėkė greitai greitai. Vėjas pasiutusiai taršė gels­ vus plaukus. Didelius, stam­ biom bangom krintančius ant pečių. Bet ši liekna, pablyš­ kusi mergaitė vis žvelgė į lau­ kus. Kartais pora žodžių per­ simesdavo ji su Algiu Navai­ čiu, sėdinčiu priešais. Kas ji? — Nežinojau. Ir kodėl toks kūdikis važiuoja į statybas;?! Poezija? JI ten rūsti... O ir vėjas vis švilpė. Ir žmonės — ketvirtoji pamaina — tylėjo, Tylėjo ir kai mes su Antanu pavalgydlnom šiuo tuo, rastu virtuvėje. Virėjų nebuvo... Bijojom apie tai pradėt kal­ bėti. .. Bet panikos niekas nekėlė. Tik kažkaip bejėgiš­ kai pasižvalgė virtuvėje Ele­ na Bunytė — IV kurso ruslstė — tada sužinojau jos pa­ vardę — to vaiko su vešliais plaukais. Elena, Genė, Tanė.. . Glindaitė ir Sabarova: viena am­ žina nenuorama, šarkelė, kita — Tanė juodais kaip naktis plaukais, giliom akim, tyli — jėgos įkūnijimas, priešingai abiem. Bet stovykloje jos visos tik pirmą kartą, Pirmą, bet... — Kada paruošti pusryčius? — tepaklausė Genė Al­ gio. Ryte prikėlė mus šeštą. Ra­ sa buvo tokia šalta. Saulė — vos lindo raudona. O valgo­ majame dideliam mūsų nuste­ bimui garavo virtiniai, kvepė­ jo blynai su serbentais. Kada jos kėlėsi? Kada spėjo? .. Per pietus pirmiausia nu­ stebino Algis N. Žiūriu — guli mano lovoje. Čia dabar? — pagalvojau. O jis guli ir burba kažką, nepatenkintas.. . lovų paklojimu. Kokių lovų?. . Žiūriu — iš tikrųjų: vyrų kambaryje — ideali tvarka. Lovos švyti bal­ tom paklodėm ir naujom apt-

klodėm, lyg parade kvepia iš­ plautos grindys ir gėlės ant spintelių, gėlės ant stalų. Kambariai — rodos praplatėję, pašviesėję. Ir sienos, ir tos iki pusės nuplautos. Kada jos suspėjo? Juk gulė jos dvyliktą, kėlė — ketvirtą. Ir vis tik suspėta. Poilsio valan­ dėlėm. Kada po savaitės jos pasi­ prašė į statybą, visi sutiko. „Tegu pailsi ten. — Surasim lengvesnio darbo“, — sakė. Eleną paskyrė prie betonuotojų. Iš pradžių Severi­ nas, mūsų skrldlninkas, paten­ kintas. šypsojosi, matydamas, kaip ji tempė sunkius betono košės, pilnus kibirus. Pati dar viršun Juos užtraukdavo. Bėgo, tempė.. . Ir vis pasku­ bom, plonais aptvarstytais pirštais tempdama kibirus. Paskui Eleną padarė mūrinin­ ku. Suprato, kad ši mergaitė nenustos bėgioti, nepasakys: „negaliu“... O Genė su Tane?. Jos irgi dirbo. Tempė mū­ rininkams plytas, košę... Kar­ tą pusė betonuotoj ų išvažiavo atvežti žvyro. Likusieji bėgi­ nėjo už du, nespėdami visur. Tada į talką atėjo Genė su Tane. Neprašomos nešė žvy­ rą, maišė košę, tempė ją į viršų. Ir dar pas mūrininkus nubėgdavo padėt. O kiek kar­ tų Genė pešėsi su Ryčiu dėl

Laiškas redakcijai Vilkijos rajone „Veliuonos" kolūkyje pas savo tėvus atosto­ gavo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto Isto­ rijos-filologijos fakulteto prancūzų specialybės V kurso studen tė Danutė Mačiulytė. Drg. Mačiulytė nuo pirmųjų atostogų dienų aktyviai daly­ vavo kolūkinėje gamyboje. Ji atliko įvairius darbus, ravėjo ir salietravo kukurūzus, aktyviai dalyvavo rugiapiūtės darbuose. Per atostogas drg. Mačiulytė išdirbo 98,9 darbadienio. Kolūkio valdyba ir kolūkiečiai šiltu žodžiu prisimena drg. Mačiulytę už puikų dalyvavimą kolūkinėje gamyboje, ir prašo Universiteto daugiatiražinio laikraščio redakciją šią padėką paskelbti laikraštyje. „Veliuonos" kolūkio valdyba ir kolūkiečiai linki Istorijosfilologijos fakulteto V- kurso studentei drg. Mačiulytei sėkmės moksle. A LB. VALATKEVICIUS „Veliuonos" kolūkio pirmininkas

košės kibiro! Pastarasis vis o siela. Kokia ji? Ar didelė, neduodavo jai nešti. Per sun­ norinti puošti žemę, ar mažu­ ku, girdi. O ji vis tiek pasi­ tė, įsikibus tik savo reikalų, čiupdavo kibirą ir tempdavo pasaulėlio? Ir todėl, pagalvo­ prie skridinio, išplėšdavo vir­ jus, kad kitais metais vėl teks ginčytis dėl „merginų klausi­ vę vyrams Iš rankų. mo“, norisi, pasiūlyti, kad, Dabar jau rugsėjis. Kada prieš siųsdami žmones (mereinu pro pastoliais vainikuotą ginas ar vyrus — nesvarnamą bet kurioje sostinės gat­ bu), būsimleji vadovai pa­ sižlūrėtų ne tik į jų fizinę Iš­ vėje, Ir pasisukęs vėjas Ima orę, bet ir į. . . dvasinį vi­ krėsti nuo medžių lapus, aš dų. Jeigu kursai pasiųs ten vėl nenorom regiu Elenos gerlausiuosius, jie neapvils, plaukų auksą, Adutiškį, ply­ kaip Elena, kaip Genė, kaip tas Ir mąstau.. . Gal pirmą­ Tanė — mergaitė su tamsiom kart gyvenime taip apgavo akim. O apie jas, beje, dar žmogaus išorė. Bet kai pagal­ niekas nerašė... voju — čia nieko keisto. Juk Vanda Jaslnskaitė svarbiausia ne žmogaus Išorė,

Nau-ii muzieiciLis eksponatai vasaros atostogų metu istorikai-etnografai buvo suruošę ekspediciją Dieveniškių apylinkė­ je. Ekspedicijoje jaunieji etnografai prirašė dau­ giau kaip 1000 puslapių aprašų, nufotografavo apie 900 medžiaginės kultūros objektų, nubrai­ žė dauq braižinių iš liaudies meno, audinių, Juostų, tautinių drabužių, darbo įrankių ir kt. Be to, mūsų etnografijos muziejų ekspedicija praturtino žagre su Jungu, mediniu dubeniu, „kukore”.

Nuotraukoje: iš ekspedicijos atvežti eks­ ponatai.

Pirmoji dėstytojo paskaita Gvidas Vaitkus gyveno viename kambary­ je su savo geru draugu Povilu. Liūdnoka buvo skirtis su juo. Tiesa, Gvidas niekur nevažiavo. Tačiau tai buvo atsisveikinimas ne tik su draugu, bet Ir su studentiškomis dienomis, įskaitomis, nesibaigiančiomis sesi­ jomis — sesljėlėmls. Kas neprisimena tų vi­ sų egzaminų per penkerius metus, kas nesi­ jaudindavo, eidamas pas dėstytoją atsakinėti? Gvidui daugiau nebebus studentiškų sesijų, bet jaudintis. . . vis tiek reiks. Tiesa, dabar jam atsakinės studentai, dabar jis pasirašys savo pavardę į studijų knygutę, o gal kurį nors ir „pavarys“. . . Pirmoji paskaita Gvido gyvenime. . . O prieš keletą metų net mintis į galvą nega­ lėjo ateiti, kad jam teks sėdėti už stalo au­ ditorijoje ir pasakoti. Pasakoti apie seną­ ją prancūzų literatūrą, kalbėti apie tai, kas per penkerius metus skaityta Iš knygų, klau­ sytas! paskaitose. Skaityta, konspektuota. . . Bet klek mažai! Kad Ir įžanginei paskaitai. . . Dėstytojų skaitykloj prie knygos palinkusi Gvido galva. Verčia puslapį, o už puslapio — auditorija. Tiesa, nedidelė auditorija. Vi­ sos merginos. Joms pasakosi, o Jos į tave žiūrės, gal ką pasižymės. . . Kaip įėjo, kaip pasakojo, beveik nepa­ mena. Jautėsi laisvai. Ir sėdėjo. Ir vaikš­ čiojo. Laikas bėgo nepaprastai greitai. Gal geriau be pertraukos, vienu yipu? Kažkodėl labai lengva, gera, atrodo, kalbėtum Ir kal­ bėtum. Prieš akis — akys ir konspektai. Ge­ riau žiūrėti į akis. Kas konspekte — gerai žinoma. Merginos šį tą užsirašo. Šiandien tik įžanginė paskaita. Vėliau jos daugiau užs Įrašinės. .. .Kodėl jį draugai sveikina? Ach, su pir­ ma paskaita! Lygiai taip, kaip penketu apgy­ nus diplominį darbą. Gvidas dar nenorėjo, kad draugai ateitų į Jo paskaitą. Dar per anksti. Kitą kartą jis pats pakvies. . . .Pro šalį praeina dvi matytos studentės. Tai jis joms skaitė, davė literatūros sąrašą. — Atrodo, bus neblogas dėstytojas, — pasakė viena. Bet Gvidas negirdėjo. J. Vaicekauskas

„TARYBINIO PEDAGOGO,, PUSLAPIUOSE „Mes aplankėme Maskvą“, „O mes keliavome po Tarybų Lietuvą“, „Padirbėjome šau­ niai“ ir daug dar kitų patrau­ kiančių dėmesį antraščių mir­ ga šiauliečių „Tarybinio pe­ dagogo“ puslapiuose. Busimieji mokytojai, matyt, tikrai įdomiai, kūrybingai ir planingai praleido nuosta­ bios vasaros dienas. Jie, kaip ir visų mūsų respublikos aukš­ tųjų mokyklų studentai, pra­ liejo auginti savo muskulus ne lik daug sportuodami, bet ir dirbdami fizinį darbą. Vasa­ ros metu Bazilionuose veikė šiauliečių darbo-poilsio sto­ vykla. Joje per tris pamainas padirbėjo 75 žmonės. Studen­ tai stovykloje gamino plytas komjaunuoliškai Šiaulių mies­ to kultūros namų statybai. Šauniai padirbėjo busimieji pedagogai, savo neįguduslomis rankomis pagamino apie 200 tūkstančių plytų. Į busi­ mųjų kultūros namų sienas bus sudėtos plytos, kurias su ■didžiule energija gamino stu­ dentai R. Grakauskaitė, J. Vainauskas, J. Bielskis ir daug kitų. ....... Iš pradžių viliojan­ čiai traukia aukštas darbinin­ kų atlyginimas, palyginti že­ mos lengvųjų automašinų, pr? monės dirbinių kainos, bet ke i sužinai apie medicininio ap­ tarnavimo, butų kainas, kai sužinai, jog studentai ne tik negauna stipendijos, bet dar moka už mokslą — nuotai-

PATARIMAI PIRMAKURSIAMS

IŠ VISOS ŠIRDIES Jūsų žingsniai Jau nuskambėjo mūsų Alma Mater korido­ riais, gal ne vienas jau sugirgždinote didžiulės skaityklos kėdę. Laikas. Tik vakar, rodos, ir mes buvome tokie pat kaip jūs — pradedantieji studijas. Manėme, kad penki studijų metai — tai labai daug. Todėl ne vienam pasitaikė, kad ne Iš karto paskyrėme jėqas tam, kam reikia — mokslui, visuomeniniam darbui. Todėl ir norime Jums pasakyti nors keletą tikrai draugiškų patarimų, norime iš visos širdies Jus padrąsinti, kad neišsigąstumėte pirmų nepasisekimų. Tegul jie grūdina Jus, moko, kaip ir mus.

Dauguma iš jūsų, brangūs draugai, Jau ragavę prakaito skonį, žinote, ko jūs atėjote ir ko Jums reikia. Tačiau ne­ pagalvokite, kad jums reikia mažiau mokytis, negu draugui iš vidurinės mokyklos Žinių niekada nebus daug. Tai dešim­ tis kartų įrodyta. Ir darbščiausias studentas, atliekantis ga­ mybinę praktiką ar baigęs, bedirbdamas iš pat pirmos die­ nos pajunta, kad daug, oi daug nežino, nesupranta, kad da­ bar turės atidirbti už laisviau praleistas studijų dienas. O kada totuos dienos buvo? Rodos, mokėsi, dirbo paskutiniai­ siais metais. Kiekvienas graužiasi dauqiausia dėl to, kad mažai dirbo pirmaisiais dviem studijų metais.

Mūsų Universitetas — tai didžiulis lobynas ne tik moks­ lui semtis, bet ir kultūrinąai bei naudingai praleisti gra­ žiausių dienų laisvalaikius. Vienas už kitą gražesni skelbimai kviečia dainuoti, šokti, sportuoti, dirbti mokslinį darbą. Ne­ skubėk, mielas drauge. Gerai pagalvok, kur tave traukia, pamąstyk, ar turėsi ištvermės ten išbūti, ar tau duos nau­ dos. Eik į vieną kolektyvą, bet tvirtai, noriai. Neišsigąsk perskaitęs pavadinimą „Studentų mokslinė draugija”. Daly­ vavimas moksliniame būrelyje nereiškia, kad tu turėsi išrasti ką nors naują, negirdėtą. Ten darbštus chemikas pra­ deda nuo paprasčiausių bandymų, filologas — parašydamas kelių puslapių pranešimą.

Jaunasis drauge, neapsikrauk nuo pat pirmos dienos de­ šimtimis pareigų bet ir niekada nesakyk: tegul kitas dir­ ba. Savo laika suskirstyk taip, kad galėtum paskaitas išklau­ syti, atlikti visuomenines pareigas, paskaityti knygą, nueiti į teatrą. Nuo pat pirmų dienų įprask dirbti sistemingai, gi­ liai, o jeigu tau koks nors „gudruolis” pasakos apie sesijų „šturmavimą”, apie lengvas studijų dienas, žinok — Jis tau nedraugas. Gal būt, ne vienam iš jūsų pasitaikys sutikti ir tokių vy­ resniųjų lengvabūdžių draugų, kuriems TSKP, Politinės ekono­ mijos seminariniai konspektai — mokyklinis įprotis. Patikė­ kite, draugai, kad marksistinės-lenininės teorijos įsisavinimas reikalauja nuoseklaus ir gilaus studijavimo. Gerai ruoškitės kiekvienam seminarui, skaitykite marksizmo klasikų kūri­ nius. Marksistinę-lenlninę teoriją turi tvirtai Įsisavinti ne tik humanitarinių mokslų fakultetų studentai. Tai būtina kiekvie­ nam tarybinės aukštosios mokyklos auklėtiniui, kiekvienam komunizmo statytojui.

Brangūs draugai, Komunistų partija mums sudarė geriau­ sias sąlygas lavintis, gražiai leisti jaunystės dienas. Tegul dabar didžiausias Jai atsilyginimas būna ųeras mokslas, rim­ tas ruošimasis būti gerais tarybiniais inteligentais. Dirbkite taip, kad kasdien įgytumėte naudingų žinių, kad bręstų Jūsų sveika nuomonė, komunistinė pasaulėžiūra. Po trejų-ketverių metų Jūs būsite politiškai subrendę ir neatpažinslte daugelio savo minčių, galvosenos. Tai ir bus jūsų rimtų studijų vaisius. O širdimi, pasiryžimu ir meile visada likite tokie, kokie esate šiandien — darbščiais, stropiais ir nuoširdžiais pirmakursiais. J. SIMONAVICIUS, ChMF, R. KUNSKAS, GMF, R. BATŪRA, IFF, V. DĖNAS, IFF, L. ANDZ1ULEVICIUS, EMF

Prie šimtamečių bylų V kurso istorikai paskuti­ niuosius studijų metus pradė­ jo praktika. Kiekvieną rytą į Centrinį Valstybinio Archyvo penkia­ aukštį namą ateina diploman­ tai ir susėda prie stalų. O

ka krinta“, — pasakoja sa­ vo įspūdžius iš Maskvoje su­ rengtos JAV parodos fizikos specialybės V kurso studentas A. Paulauskas. Tuo metu, kai Maskva žydėjo spartakiados dienomis įvairiausių tautų vė­ liavomis, kai mūsų parodos paviljonų lankytojus gaivino aukštai trykštančių fontanų vėsa, 39 studentų grupė, va­ dovaujama dėst. S. Jakučio, keliavo po didžiąją šalies sos­ tinę. Daug kur pabuvojo institu­ to studentai. Sunku jiems vis­ ką išpasakoti. Tik per metus, kaskart vis prisimenant įdo­ miausias dienas, galima išsa­ kyti įspūdžius. Azovo ir Juodosios jūrų pa­ krantėse keliavo turistai, ak­ tyvistai stovyklavo Trakuose. Studentai visur kultūringai poilsiavo, domėjosi vietos gy­ venimu, nes kiekvienas žino­ jo, kad ne tik pats turi turėti naudos, bet ir draugams pa­ pasakoti, pamokyti. Vasara pasibaigė. Studentiška šeima vėl mopolitinė. Dabar pats laikas apie darbą, mokymąsi pagal­ voti ir būti nuolatiniu skai­ tyklų, laboratorijų lankytoju. Kokios instituto vysty­ mosi perspektyvos? — paslįdomauja studentai. į šį klausimą atsako insti­ tuto direktorius drg. Žukaus­ kas. pedagoginis — Šiaulių institutas greitai taps vienin­ tele respublikos aukštąja mo­ kykla, ruošiančią mokytojus su aukštuoju mokslu pradi­ nėms mokyklom.:. Institute atidarytas Ir naujas ikimokyk­ linio auklėjimo fakultetas.

aplinkui — vien tik bylos. . . Storos ir plonesnės, vienos iš jų verčiamos pirmą kartą, o kitas — dešimtos rankos var­ to. Busimiesiems istorijos tyri­ nėtojams, pedagogams archy­ vinės praktikos uždavinys — susipažinti su archyvo loby­ nais, išmokti surasti reikalin­ gą medžiagą. Todėl pačiomis pirmosiomis praktikos dieno­ mis studentai susipažino su aprašų knygomis, iš kurių iš­ sirašė temai reikalingas bylas. Lietuvos istorijos jaunieji spe­ cialistai susipažįsta su doku­ mentine to meto medžiaga apie 1832 — 1848 m. m. revo­ liucinį judėjimą. TSRS istori jos — studijuoja 1859—186:) m. m. revoliucinę situaciją. .Susipažinę su pagrindiniais1 archyvo darbo bruožais, dip­ lomantai renka medžiagą ir saį vo diplominiams darbams.| Studentė Stasė Overaitė Jani seniai domėjosi vienu stipriau-] šių 1859—1863 m. m. revoBuciniu Peterburgo komitetui Ta tema ji rašė seminarini darbą, o dabar jį papilde naujais faktais, gilina savo ži nlas. Stasę labai domina An tano Mackevičiaus laiškai^ pa sialškinlmai, kuriuose sukilę llų vadas Išsako savo mintiSi nusistatymą: „...Mano velki mai buvo surišti su meile tie sal ir savo liaudžiai“, — skai tome viename laiške. Stas Overaitė, gerai išstudijavuf svarbią istorinę medžiagą, p< rašys įdomų ir reikšming diplominį darbą. Ne visi Istorikai rašys c11| lomlnius darbus Iš tolimi praeities, apie pirmuosius r voliuclnlus žingsnius. St. Iv nauskaitė, J. Vidūnas ir kl rinks medžiagą diplominlan darbams iš Lietuvos komja nlmo istorijos. O istorikai-etnografai ir t cheologal praktikos atlikti važiavo į Leningradą. Paskutinioji diplomai: praktika prie šimtamečių I lų užtruks mėnesį. Pas! mes vėl juos sutiksime audi rijose, skaityklose. E. Grigaliūnaitė


štai Jie. Du seni, geri draugai. Neperskiria­ mieji radiometristai, kaip vadindavo Juos krei­ seryje. Tris metus tarnavo kartu kariniame Jū­ rų laivyne Vytautas Strekonis ir Olegas Jaroševas. Vagojo skersai išilgai kreiseris Baltijos bangas. Prismeigę žvilgsniais, laikė savo lokato­ rių ekranus abu draugai. O laisvą minutę (kurių deja, nedaug tebūdavo), nukrypdavo Jų akys į šalia gulinčius vadovėlius, knygas. Įnikdavo ta­ da Vytautas į MendelieJevo periodinę elementų sistemą, dingdavo reakcijų lygtyse. Naujos kny­ gos, nauji kūriniai, gilesnis klasikų palikimo pa­ žinimas ir išstudijavimas atverdavo prieš Olegą vis naujesnius ir platesnius horizontus. Atrodė, Baltija plati, bekraštė. Bet tas didysis Puškino, Nekrasovo, Turgenevo, Gorkio pasaulis atrodė dar didingesnis ir tikrai beribis: kuo giliau jį pažįsti, tuo platesni toliai atsiveria. Taip tarsi nejučiom gimė noras studijuoti literatūrą 1958 metų ruduo. Demobilizacija. Išlydėdamas stotyje, spaudžia ranką Vytautas. Nesako „viso gero”, o tik „iki pasimatant”. Jūreiviškąją besnapę pakeičia Universiteto studentiškoji. Pirmosios paskaitos rusų kalbos ir literatūros specialybėje, amžinai verdantis fakulteto visuomeninis gyvenimas. Kiek jame veržlumo ir gyvybės! Štai gimsta filologų ,.daugiatiražinis”. Olegas būtinai pridės prie Jo savo teptuką, bendrabutyje pasirodo komunistinės buities daigai, jis vėl: „Vyručiai, laivyne ne to­ kią tvarką darėme”. Nepamiršo O. Jaroševas ir senų draugų. Iš Universiteto laivynan V. Strekonio adresu plau­ kė laiškai, grožinė, mokslinė, specialioji litera­ tūra, programos. Kokia šypsena pasipuošė Olegas, kai neseniai ilgame įstojusiųjų į Universitetą sąraše po ant­ rašte „Chemijos fakultetas” jis perskaitė: Vy­ tautas Strekonis. Net laimingai išsmukus iš 9 balų nirtulingo štormo, nebūdavo taip linksma. Ir štai vėl drauge. Kovinio ir politinio pasi­ rengimo pirmūnai laivyne ir Universitete nežada būti atsiliekančiais. M. JAUNIAUS tekstas ir nuotr.

22 SILVA KALPOKAITĖ

IŠ CIKLO „AŠ EINU PER ŽEMĘ”

Žemė kelia žolę, žolė—rasę... O tu priglusk prie žemės, Prie šaltos rasotos. Įsiklausyk — šitoji* žemė verkia. .. Čia ir rasa sūri sūri... Lyg žemės ašara žolės kylėta.

Priglusk, priglusk prie šitos žemės! Šimtai prigludę — nesikėlė, 0 tu pakilsi nuo šaltos rasotos, Sūri rasa, į kraują įsisunkus, Pakels tave, kaip žemė kėlė žolę. Pakels tave, kaip žolę — ir nueisi. Sūri rasa, į* kraują įsisunkus. . . Ir eisi tam, kad vėl prigludus, Išgirstum skardų žemės juoką Ir kad nebūtų niekur niekur Rasa, žolės kylėta, Taip sūri, sūri.

Vengrų smuikui Tu amžinai verki. , . Kažkas neišsakyto ir nuslėpto širdy. Ir šventės spindesy nutrūkusi styga. .. Kažkaip Iš kart, staiga... Manęs tu paklausyk — girdi?

Man pasakyk tu tą neišsakytą Ir nuslėptą giliai Tyliai tyliai. . . Te niekas negirdės — juk aš tavos širdies Klausysiuos, o ne stygų.

Aš netikiu, kad ir širdy rauda. Tu pasakyk man tą. , . neišsakytą, Gal tai rasa, užkritus ankstų rytą, Ant tavo stygų, ir pravirkdė jas? Tu pasakyk tą. . . nuslėptą giliai Tyliai tyliai... Te niekas negirdės.

Meile! Aš žinau — neateisi rasom Ar mėnulio taku tylią naktį. Kai žvaigždelės aušroj baigia degti Neateisi rasom. Ir nelaukiu, nenoriu tokios! Tu — žvaigždė. Tau nereikia žvaigždžių Ir tamsiąją naktį girdžiu Tavo balsą iš tolo. Tu ateisi į širdį audra. Mano meile, ištaršytomis vėjo kasom! Juk ne snaudžiančiom pievų rasom — Tu ateisi audra.

TALENTINGŲ ENTUZIASTŲ LAIMĖJIMAS

Akademinis dramos būrelis žinomo kompozitoriaus simfo­ Kalbant apie kitus atlikėjus, neseniai pakartojo Universite­ nija šiame uždangstytų lan­ labiausia prisimena N. Baužy­ to scenoje vieną iš ryškesnių gų gyvenime niekad nebus at­ tės sukurta madmuazei Kuku. mano supratimu, nesusidorojo savo darbų — rumunų rašy­ likta, — tam būtinai truks Pjesė šiam personažui davė su šykščia ir sunkia medžiaga, IV kurso lituanistas dėkingą, bet kartu Ir pavojin­ skirta šiam paveikslui veika­ J. Lazauskas vienerius tojo Sebastljano pjesę „Be­ kad ir anglų rago, įdomūs pjesėje Nežinomo­ gą medžiagą. Mano suprati­ le. vardė žvaigždė”. metus dirbo vienos ne­ sios Ir jos vyro Grygo pa­ mu, N. Baužytė pilnai susido­ pilnamečių nusikaltėlių Nepažįstamosios Įdomus Kūrinys mus nuveda į veikslai. Moteris, kuriai nusi­ su gana nelengvu vaid­ vaidmuo Ingi galėtų būti dau­ kolonijos auklėtoju. Mes nuošalų provincijos mieste­ bodo tuščias gyvenimas bur­ rojo meniu. Jos komizmas išraiš­ paprašėme jo pasidalin­ lį trisdešimtųjų metų bur­ žuazijos viršūnių sferoje, ke­ kus ir visur prasmingas. Net­ giau nukreiptas paveLkslo ti per metus sukaupto žuazinėje Rumunijoje. Jau lintą kartą bando pabėgti iš gi atrodo, kad pilnesnį savo prasmės Išryškinimo linkme. pedagoginio darbo paty­ Nežinia, ar V. Jakutytei tinka pirmieji paveikslai negailes­ namų ir kartu iš to supuvusio sugebėjimą atlikėja parodė šis vaidmuo, Ledui kuriant rimutingai išjuokia skurdų, supu­ betikslio egzistavimo. Deja, ji kaip tik pačiose komiškiausio- astronomijos mokytojo pa­ J. Lazausko užrašus vusį miestelio inteligentų pati jaučia, kad neturės jėgų se scenose. Madmuazei Kukū veikslą? siūlome ir mūsų skai­ gyvenimą. Madmuazei Ku­ nutraukti ryšius su įgrisusiu — bene geriausiai pavykęs Aplamai pjesė pastatyta su­ tytojams, besidomin­ kū, pasigailėjimo verta figū­ gyvenimu Ir grįš namo. Ji — „Bevardės žvaigždės” paveiks­ maniai ir įdomiai. Spektaklis tiems auklėjimo klausi­ ra, atrodo lyg simbolis tų jė­ lyg palmė išauginta po stiklu. las. mais. rodo, kad aktorius J. Meš­ gų, kurios palaiko šio miestu­ Toks medis nepersodinamas į Šiltai sukurtas ir astrono­ kauskas dirba su talentingų Redakcija ko Ir dvasinę, ir administra­ atvirą žemę, — jis žus arba mijos mokytojo (I. Ledas) entuziastų būriu. Dramos bū­ cinę pusiausvyrą. Šitokiam nuo saulės, arba nuo šalnų. vaidmuo. Tačiau jis atrodo relis jau turi savitą, įdomų gyvenime jai vienai netrūksta Nežinomoji nesuprato, kad dar ne visur S pat ryto stambiais vienodai iš­ veidą ir šalia kitų saviveikli­ kąsniais dribo ir driryžto, ir panelė Kukū, gal būt, pasaulis, atrastas mokytojo na­ baigtas. 1 „Šviesos spindu­ nių dramos kolektyvų respub­ bo. Vakarų vėjas plėpati jaučia, kad atstovauja muose, ne jos pečiams pakel­ lys”, — taip galima pava­ likoje užima prideramą vietą. šė palto skvernus, draskė kalnų supuvusią buržuazinio gyveni­ ti. Bėgimas jai tik vieną tie­ ražienas. Aš ėjau. Žingsnis po dinti šį veikėją pjesės audi­ Laikas apie mūsų dramos ko­ žingsnio, mo moralę Ir grožį. nebodamas nieko, — są atskleidė, kurią ji kartojo ny, galėtų būt šviesesnis, la­ lektyvą šnekėti garsiai ir juk aš stoju dirbti į vaikų auk­ Muzikos ir astronomijos savo vyrui: „Grygai, mes la­ remti taip pat, kaip didžiuo­ lėjimo koloniją... Ir man atrodė, biau apibendrintas, Juo la­ sius Universiteto saviveiklos kad žengiu į nuostabų, nepa­ mokytojai — vieninteliai žmo­ bai nelaimingi!” prastą gyvenimą. nės, kurie moka šiame miesBe abejo, pats stipriausias ibiau, kad A. Samulionls, pa­ kolektyvus. Tikrovėje tai buvo daug sudė­ te svajoti ir siekti. Bet pjesėje yra Grygo charakteris. pildantis pirmąjį paveikslą, R. Sadauskas tingiau ir neperdėsiu pasakęs, — Jie bejėgiai ir vieniši. Ko- Jisai žymiai daugiau už kitus ’ sunkiau. kią reikšmę madmuazei Ku- žino, kokį gyvenimą turi jis Praūžė Naujieji metai, su Šal­ kū arba stoties viršininkui pats, jo žmona, madmuazei čio dovanomis, darbuotojų bėgio­ jimu ir menine programa (kolo­ turi tai, kad danguje bus Kukū ir kiti. Grygas, blaiviai KARPATŲ TAKAIS nijoj tai ne lengvai pasiekiama!). atrasta nauja žvaigždė? Kam galvodamas, supranta, kad jie Administracija paskyrė man vyjiems reikia naujos simfoni­ bejėgiai pradėti kitokį gyve­ jos? „Knygos labai didelė nimą. J. Subačiui pavyko pui­ blogybė!”, — aiškiai perspė­ kiai atskleisti šio personažo jamas astronomas. Tai mieste­ pasaulį. Jis žiūrovui supranta­ lio daugumos nuomonė. Ir mas, įsimenamas, be nereika­ todėl žiūrovui aišku, kad ne­ lingų manierų.

aelno’ bent ta.p man .aua ąlTociė. .. Migio pasakojimai draugams ųren įgriso, iviaoau, kau uie.o ir jo Lu^.uojiina, pasakotu l\a2Kc4S jį Jaua.no. Jis kartais ilgai ir įiemptai galvodavo. Apie ką gi? lai ouvo nauja irusio, kurią reikejo zut Put įminu. uar gyvendamas namuose, Aigis susipažino su sene K. i r uaoar Jis jaute Jai didžiulę pagaroą. ligai ir kruopščiai rase jai laiškus, Apie tai žinojo t:k keietas jo pacikimiausių draugų. O kad tai žinoma ir man, Algis ne­ žinojo, iš visko atrodė, kad Algis nuo manęs tai siėpė, kaip Jam slėpė tėvų auresą ir ką rašo laiškuose. Bet kartą aš vis dėlto ryžausi atsakingam, ilqam ir atvii «m po­ kalbiui. Pokalbio Algis buvo la­ bai sujaudintas. Pirmas zinqsnis puvo ženqtas. Algis norėjo, kaa visa tai liktų paslapty ir klausė kiekvieno ma­ no žoazio. Rūpinosi savo drau­ visada gais. Kaip ir anksčiau uz jų reikalus kovojo. Bet praei ties kl aidos ir gatvės „bagažas’’ dažnai ir labai dažnai prasi kišdavo. Už pusmečio turėjo įvykti specialybes egzaminai, Algis buvo valandų. praleidęs daug darbo Algis tai Juto ir pastebimai pra­ dėjo krimstis. Ir tai nenuostabu. Juk gavę staliaus atskyri, jo draugai bus įdarbinami, u jis.' — Išlaikysi, Algi, tik pasistenk, — kartodavau jam. — Jei ne su pirma, tai su antra, trečia grupe, apsvarsty­ sim. . . — žadėjo jam meistras, mokytojai. Ir Alqis stengėsi kaip niekada. Visų pirma dėl to, kad praeities atsiminimai jam buvo gyvi ir jaudinantys. Algis mylė­ resniųjų auklėtinių septintą sky­ jo motiną, troško namų šilumos. rių, ir aš įsijungiau... į kovą, Ir vėl buvo reikalingas laikas. Dabar dažnai jis prieidavo kuri pareikalavo nemaža valios ir darbo, nervų ir širdies. .. prie manęs koridoriuje. Pats siū­ lydavo skaityti tėvo laiškus ir

KOVA

Kodėl bėdos neišbėdoja/nos Atvėrę bendrabučio Nr. 3 skaityklos duris, išpūtėm akis. Žmonės sėdi ant stalų. — Argi taip galima! — nejuokais piktinamės. Vaikinas pakelia nuo knygos akis ir, supratęs, kad prie­ kaištas jam skirtas, porina: — Kad kambaryje daug svečių. . . — Bet jūs elkitės mandagiau — ant kėdės, o ne ant stalo sėdėkite. —Taigi aš ir sakau: mano kambaryje svečiai, nega­ lėjau kėdės atsinešti. » — Mes gyvenam penkios, o kėdė tik viena, sulūžusi, — nė neklausta ima teisintis mergina. — Čia kiekvienas su sava ateina, o išeidamas vėl lšslneša, — aiškina skaitytojai naująją „savęs apsitarnavimo“ tvarką. Ne vien tik šioje skaitykloje ta įdomioji nauja tvarka (teisingiau sakant: senoji netvarka). — Šiukšlių dėžė be dugno, tai ranka uždengtam Ir išnešam šiukšles. O kol šluotą kur nors pasiskolint gau­ nam! Bet svarbiausia — durys atlapos, be jokio užrakto, — bėdoja 89 kambario gyventojas pirmakursis. — Greitai pasenslme, — dejuoja bendrabučio Nr. 6 ■merginos. — Antra savaitė nesipraususlos. Siame bendra­ butyje, pasirodo, ištisom dienom neveikia vandentiekis. Kuriame bendrabutyje beprašytum administratoriaus įstiklinti išdaužtą langą, sukalti kėdę, pataisyti užraktą, Iš­ girsti panašų atsakymą: — O kas Išdaužo, kas sulaužo? Jus. Tai Ir talsyklt. „Jūs, mes” — šios sąvokos apima šimtus žmonių — buvusius kambario gyventojus, neakivaizdininkus, stojan­ čiuosius, įvairius ekskursantus. Bet kas iš jų visų tikrasis kaltininkas? Niekam nebuvo ir nėra ūpo pasidomėti. Kodėl už viską turi atsakyti nuolatinis gyventojas, nors jis tuos du vasaros mėnesius, iper kuriuos kaip tik, gal būt, atsira­ do netvarka, bendrabutyje, negyveno. Arba vėl: ar dabar laikas reikalauti Iš studentų grąžinti patalynę, paim­ tą 1957 metais? Jeigu Jos negrąžino, kam buvo duodama dar dvejus—trejus metus, kam tie ilgi sąrašai parašų atsi­ skaitymo lapeliuose? Ką veikia griežtieji revizoriai? Bėdų daug, bet jos Išbėdojamos. Griežta kontrolė lai­ ku, o ne po kelių mėnesių ar metų. Jau daugelį kartų kal­ bėta apie kontrolę neakivaizdininkams, daug kur užrašyta, kad gyventojai gali Išvykti tik bendrabučio tarybai ar ad­ ministratoriui patikrinus kambario Inventorių. Kuriame bendrabutyje keliuose kambariuose tikrino? Štai todėl niekam neaišku, kur dingsta kėdės, kibirai, šepečiai, dažnai nekaltam tenka mokėti už nuostolius. O dabar ne kaltininkų Ieškoti reikia, bet kuo greičiau­ siai pašalinti netvarką, kliudančią žmonėms dirbti. 1

Z. GARUNKSTYTĖ

* * *

— Petruso vir­ šūnė, kalnai, kalnų pievos, kalnų slėniuose skambantis var­ pelių aidas. . . Filologas RAČKAITIS šią vasa­ rą iš tikrųjų keliavo stačiais ir vingiuotais Karpatų kalnais. Jo nepaprastai o nūs įspūdžiai — bus sekančia­ me „T meryje.

pasakoti — Kiek metų nesimatėm! — juokaudami sveikinosi ansamblie­ čiai, rinkdamiesi l pirmąją šiais metais repeticiją. O iš tikrųjų prabėgo tik pora mėnesių, kai išsiskyrė, išleido diplomantus. Ir vasarą kartais susitikdavo, pasikalbėdavo. Šokė­ jai netgi visi kartu Palangoj bu­ vo. Bet šiandien tai neturi reikš­ mės — vis tiek yra apie ką pa­ sišnekėti, apie ką pasakoti. Tą vakarą taip ir nerepetavo­ me — vieni kalbėjo, kiti beveik išsižioję klausėsi. Kalbėjo apie planus ateičiai ansamblio vadovas LTSR Nusi­ pelnęs artistas Vladas Bartusevi­ čius, kalbėjo užsienyje buvę draugai. Įspūdžių iš Vienos netrūko nei VIJoleI-Vaitkevičiūtei, nei Daivai Kubiliūtel, nei Romui Ozolui — VII Pasaulinio festivalio laurea­ tams.

Paskutinis tarė žod) Jonas Ki­ sielius. Vidai Zizaitei ir jam (vienintelei šokėjų porai iš Tary­ bų Sąjungos) teko garbė atsto­ vauti Lietuvą Tarptautinėje Pa-

baltijo Jaunimo stovykloje prie Rostoko (VDR). Taip, buvo kas pasakoti, įdo­ mu buvo klausytis. Bet menas reikalauja triūso, ir jau sekančią dieną ansamblyje prasidėjo repe­ ticijos, nuolatinis darbas. H. KUOLAITĖ

Kolonijon Algis D. atvyko 1956 m., turėdamas nemažą chuligano „bagažą”. Namuose sąlygos buvo nepakenčiamos: tėvas kiek už­ dirbdavo, tiek praleisdavo per gerklę. Motina vaiko auklėjimui beveik neturėjo įtakos, nes bu­ vo užsiėmusi kitais reikalais. To­ dėl didesnę laiko dalį vaikas pra­ leisdavo gatvėje, vagiliaudamas. Atvežė jį iš Kauno. Charakte­ ristikos blogiausios. Kaip ir dau­ geliui penkiolikmečių, pirmomis dienomis nuotaika nekokia. Algis neramus. Su juo susikalbėti sun­ ku — nervuotas, kaip reta. Auk­ lėtojai nesurado bendros kalbos. Ir seka logiška išvada — auk­ lėtinis šešis kartus bėga iš kolo­ nijos, šešis kartus grąžinamas ir laikomas ypatingoje prižiūroje. Pirmas susitikimas su auklėti­ niais nieko gero ateityje man ne­ žadėjo. į namus grįžau sutrikęs. Nusiminti? Ne. Dar kartą paban­ dysiu. .. Pastebėjau, kad auklėtiniai la­ bai mėgsta ,kada auklėtojas va­ karais užeina pas juos į miega­ mąjį, pasėdi ir ką nors papa­ sakoja. žinoma įdomiai. Nori — nenori. Kitaip tu joks auklėtojas. Algis klausėsi mano pasakojimų labai atsargiai. Užtat kaip jis mė­ go pasakoti pats! Pasakodamas tiesiog užsimiršdavo. Tiesa, jo „iškalba” buvo nekokia. Bet man tai buvo puiki medžiaqa. Po ke­ lių vakarų aš jį pamačiau „kaip

N e a.t s i liksime Nors Iš žurnalistikos specialybės pirmakursių padirbėti buvome išskirti tiktai dviese, bet draugai, sužinoję, kad rei­ kalingos darbo rankos, mielai sutiko talkininkauti. Šešios darbo valandos prabėgo nepastebimai. O pada­ ryta nemažai: pristatyta iš sandėlių j remonto vietas du kubai lentų, apie tris kubus miško medienos, 600 plytų, molio, išvalytas Fizikos-matematikos fakulteto kiemas, „Tauro” bendrabučio valgykla. Šauniai padirbėję, I kurso žurnalistai D. Mickevičius, A. Drungilas, A. Strumskis, V Sidaras ir kiti iš daribo grį­ žo patenkinti. Juk visi atėję Iš gamybos ir darbas visiems artimas — nesvarbu, ar su plunksna, ar su kastuvu. A. Berželionis I kurso studentas

UŽ ŽMOGŲ pagaliau visų kolonijos auklėti­ nių susirinkime kvietė gerai dirbti. Mokykloje išdaigų nesigir­ dėjo. .. įsiviešpatavo tyla, kuri būna paprastai prieš__ audrą.

Pavasarėjant Algiui atsiuntė iš namų siuntinį. ir kaip keista: siuntinyje tėvas, be „velykinių pyragų”, siuntė__ du pokelius cigarečių. Mažame kambarėlyje buvome dviese. Algis dėliojo produktus ant stalo, aš stebėjau. Staiga Al­ gio pirštai sudrebėjo... Cigare­ tes pareikalauvau palikti ant stalo, čia tai Jau prasidėjo! Al­ gis pratrūko raudoti, keiktis, blaškytis, trenkė durimis ir išbė­ go. .. Po valandos užėjau į gre­ timą miegamąjį. Ten buvo ir Al­ gis. Viskas baigta! Iš miegamojo Algį išvarau. Kadangi tokių Algio pykčio prasiveržimų buvau girdėjęs, ma­ nęs tai nenustebino. Kaip ir anksčiau, vienodai dėmesio krei­ piau visiems. Tai atrodo papras­ ta, bet ne taip jau lengva. Nors Algis skaudžiai mane įžeidė, lemiamą pokalbį pradėjau aš. Tokio pobūdžio pokalbis man buvo ne pirmas ir baigėsi tuo, kad Algis pravirko... Kitą dieną manęs atsiprašė. Iš jo pokalbio aš galutinai sužinojau, kur silp­ niausia jo vieta. Taip buvo įveik­ ta pagrindinė aukštuma. Vasarą leidau grįžti Algiui į namus atostogų. Daug kas netikėjo, kad jis grįš, juk tai senas „bėglys”. O aš tikėjau Juo. Algis grįžo laiku. Praeis dar kiek laiko, ir jis grįš ne į kolonlją, o į gyvenimą. Kova už žmogų laimėta!

Nedaug, tik keletą savo skyriaus auklėtinių ___ išleidau i gyvenimą. Kai kurių biografi­ jos daug kuo skiriasi nuo Algio D. iš Kauno. Aš tikiu, kad Jie eis geru keliu. Meilė ir pasiti­ kėjimas žmogumi visada nugali. J. LAZAUSKAS IV kurso lituanistas


FOTOKON KURSAS

MUMS RAŠO

Kaip mes praleidom poilsio vakarq

USK rankininkai—Pabaltijo zonos nugalėtojai

USK žaidėjas Geštautas atakuoja MAI vartus.

Praeitą sekmadienį Kaune prasidėjo TSRS rankinio pirmenybių Pabaltijo zonos varžybos. Jose dalyvauja Mask­ vos, Leningrado, Latvijos ir Lietuvos pirmenybių nugalė­ tojai. Daugiakartinlam Tarybų Lietuvos čempionui — Uni­ versiteto vyrų komandai, kovojančiai dėl teisės vykti Kijevan, į pirmenybių finalą (iš kiekvienos zonos pateks po dvi geriausiai pasirodžiusias komandas), pirmąją varžybų dieną teko rungtyniauti su labai stipriu varžovu — ša­ lies sostinės čempionu Maskvos Aviacijos Instituto vienuo­ like. ' Pradėję žaidimą iš aikštės centro, mūsiškiai puolime praranda kamuolį, ir netrukus tik akrobatiškas Ufimcevo šuolis išgelbsti komandą nuo įvarčio. Vėl seka kelios mask­ viečių atakos, ir gerai žaidęs Ufimcevas nuginkluojamas. 1:0 veda maskviečiai. .. Na, o mūsų puolėjai? Iš pradžių žaidimas jiems aiškiai neslklijuoja, puolama siauru frontu, kraštiniai puolėjai ne­ iškerta kamuolio ant linijos. Tik kėlinio viduryje Ivanovas apeina du MAI gynėjus ir nuo linijos įmeta 1:1. Kauniečiai ragina mūsų rankininkus. Atlikę greito puolimo derinį, Adomavičiaus metimu USK išeina J priekį. Rezultatu 2:1 ir baigiasi pirmas kėlinys. Po pertraukos pakeitę žaidimo planą, mūsiškiai sten­ giasi išvesti tolimiems metimams Samaitį, Šakalį, Urboną. Tai jiems pavyksta. Įslžaidęs Samaitis maždaug iš 20 met­ rų atstumo reto gražumo metimais net penkis kartus nu­ ginkluoja MAI vartininką. Galutinė susitikimo pasekmė 8:6 USK naudai. Ir taip pirmoji pergalė iškovota. G. BLAŽAITIS

VAKAR PRANEŠĖ: Pirmadienį USK rankinin­ kai susitiko su Rygos KASK. Rungtynės vyko akivaizdžia mūsiškių persvara ir pasibai­ gė jų pergale rezultatu 17:10. Po šio laimėjimo USK ranki­ ninkai užsitikrino teisę žais­ ti finale. Užvakar 18 valandą į žalią­ ją stadiono veją paskutinėms Pabaltijo zonos rankinio tur­ nyro rungtynėms Išbėgo Le­ ningrado KKKI ir USK ran­ kininkai. Prieš tai leningra­ diečiai sužaidė lygiomis su Rygos KASK (10:10), o mū­ siškiai latvius įveikė, kaip jau minėjome, rezultatu 17:10. Tad visi susirinkusieji galvo­ jo, kad KKKI rankininkai ne­ bus mūsiškiams „kietas riešu­ tas”. Bet pati rungtynių pra­ džia sudaužė visas prognozes. Pirmą įvartį pasiekė svečiai. Vėliau Urbonas išlygina, o Samaitis persveria rezultatą USK naudai. Mūsiškiai nusi­ žengia, priteisiamas 14 m baudinys, kurį leningradiečiai tiksliai realizuoja. O nuo tada rezultatas pradėjo greitai aug­ ti KKKI sportininkų naudai ir net pasiekė 6:2. Keičiami mu­ sų komandos vartininkai. Vie­ toj Ambraso išeina Ufimcevas. Tai suteikia komandai pasiti­ kėjimą savo jėgomis, ir pirmas kėlinys baigiasi 7:5 leningra­ diečių naudai. Pačioje antrojo kėlinio pra­ džioje leningradietis Kozlovas kelia rezultatą iki 8:5, bet tada ryžtingiau pradeda žaisti USK rankininkai. Rezultatas darosi 8:6, 9:7, 10:8, 10:9. Esant tokiam rezultatui, prasi­ deda tokia dramatiška kova, kokios dar nebuvo viso tur­ nyro metu. Mūsiškiai neapsa­ komai stipriai atakuoja, bet netaikliai mėto į vartus (šešis kartus iš eilės nepataiko). Pagaliau 20 min. rezultatas išlyginamas 10:10, bet pra­ ėjus vos minutei, leningradie­ čiai vėl persveria rezultatą savo naudai 11:10, ir nuo ta­ da jie pradeda delsti, permeti­ nėti kamuolį vienas kitam. Taip jie ir laimi. Paskutinėse rungtynėse ypač silpnai žaidė mūsų gynė­ jai, aplamai jautėsi komandos nuovargis. Tačiau nors ir pra­ laimėjo, bet mūsiškiai Pabalti­ jo zonoje užėmė I vietą ir iš­ kovojo teisę žaisti finale, į kurį taip pat pateko ir kita Lietuvos komanda — ŽŪA rankininkės.

PATRULIS EINA PER MIESTĄ Milicijos seržantas Pranas Šumskas apžvelgė susirinkusių komjaunuolių grupelę ir pratarė: — Važiuojam! Milicijos skyriaus darbuotojų operatyvinė mašina su patruliuo­ jančiais Universiteto komjaunuo­

liais pasuko Antakalnio link. Trumpas sustojimas. Milicijos seržantas P. Šumskas (nuotr. 1) perskaito gatves, kuriomis turi patruliuoti filologai J. Lazauskas, M. Filipenkovas, A. Naudžiūnaitė ir kiti. Vidurnaktis. Miestas Jau nutilęs po dienos triukšmo, na­ mų akys taip pat skendi tamsoje. Miega žmonės. Ir kad Jų ramy­ bės niekas nedrumstų — gatvė­ mis patruliuoja komjaunuoliai. Eina A. Naudžiūnaitė, sustoja, įsi­ klauso. Retkarčiais gatve pralekia automobilis, ir vėl tylu. Nepaste­ bi ramybės drumstėjų Ir milici­ jos darbuotojai. Šią naktį gatvėse budėti pade­ da komjaunuolių patruliai. 140 komjaunuolių iš Universiteto, pe­ dagoginio instituto, Liaudies ūkio A tr?leJbusll valdybos išėjo palaikyti tvarką troleibusuose, parkuose, gatvėse, šokių paviljonuose. Praeina valanda, kita. J Lenino rajono komjaunimo komitetą vienas po kito užsuka patruliai.

Pirmas naujųjų mokslo metų sekmadienis. Dar gerokai prieš aštuonias. švitėdami išlygintais kostiumais ir išblizgintais batais, sukinėjomės prie Aktų salės durų. Arčiau kaip per de­ šimt metrų negalėjome prieiti — didžiulė studentų minia veržėsi pro duris lyg i šturmuojamą tvirtovę. Tačiau antplūdžiai tarsi Jūros bangos beviltiškai sudužda- | vo. O būrys kaskart didėjo. Su­ spausti. grumdomi ir stumdomi ! lyg bulvės katile, judėjome viso­ mis kryptimis. Staiga bilietų kasa atsidūrė prie įėjimo iš kiemo pusės. Visi plūstelėjo ten. Ir prie tų durų visa pasaka kartojosi iš naujo. .. Bet staiga vėl balsas: — Bilietai parduodami bendra­ butyje. Ir kasininkas, pasikišęs surink­ tus pinigus po pažastimi, nukurė Į studentų miestelį. Tačiau bend­ rabutyje jis kaip ugny sudegė. Grįžom namo. Po tokio ..poil­ sio’’ vakaro jautėmės subukinti. sudaužyti ir nuvargę lyg po karš­ čiausios rugiaplūtės. . . Gal tai vienintelis kartas? Oi. ne. šeštadienį prie durtį buvo ne mažesnės grumtynės, ir ateityje gal būt, taip eis, jei tvarkos ne­ bus. Ar negalima bilietų parduo­ ti anksčiau, kad paskui nebūtų keblumų prie durų. Bilietus, pa­ kvietimus galima būtų platinti fakultetuose. Kodėl gi ne? Lai apie tai pagalvoja kultūros klu­ bas, profsąjunga. Universiteto liaudies milicija. Dar lai prisime­ na, kad prie durų turi būti ne tik tvarka, bet ir kultūra! L. BRAZIULIS ST. DUBAUSKAS

I

Sutrumpintų vardų rodyklė (IŠ STOVYKLOS Nr. 3 DIENORAŠČIO. TĘSINYS) NORBERTAS — VĖLIUS NORBERTAS. Fakultete: pasakų Ir dainuškų karalius, didelis ginčininkas ir labai rimtas vyras. Stovykloje: trambuotojų trambuotojas, lakūnas, skrai­ dąs sienomis ir klojiniais, visados šokėjas, „pupuliukas”, vienas iš lėto valgymo ideologų, kai kurių merginų „slap­ toji svajonė”. Ne labai įimtas žmogus. RIMAS II — JAKŠTAS RIMAS. Fakultete: be galo kuklus lituanistas. Stovykloje: pagarsėjęs kaip ėjimo čempionas, atėjęs į stovyklą pėsčiomis, tuo „sukardamas” 30 kilometrų per tris valandas. Blogai sugyveno su inžinierium, todėl mė­ tomas iš darbo į darbą. Galutinė specialybė — armatū­ ros kapotojas, atsiskyrėlis. Vaikinas nepaprastai rimtas. RIMAS I - MALIŠAUSKAS RIMGAUDAS Fakultete: žymus komjaunimo biuro narys, rūstus ir principingas. Studijuoja rusų kalbą. Stovykloje: stovyklos viršininkas, aršus ir valingas kovo­ tojas su merginų silpnybėmis, virėjų garbės saugotojas, pa­ sižymėjęs kaip geras darbininkas bei principingas musių priešas. Labai retai juokdavosi.

STASĖ — PILKAUSKAITĖ STASĖ.

Fakultete: visai nepastebima asmenybė. Stovykloje: valinga medžiagų tiekėja ir šio dienoraščio perrašinėtoja. Viena iš kovos su virėjomis dalyvių. Nuken­ tėjo dėl Rimo I neapdairumo jos kakta, bet blogų pasekmių iš to nebuvo. Iš arčiau pasižiūrėjus, mergina kaip reikiant. Nesiduoda už nosies vedžiojama. TOMAS — BABICIUS TOMAS.

Fakultete: anglistas, patyręs daug sunkumų kovoje su fonetika. Stovykloje: santūrus ir tobulas dailidė, tienintelis var­ totojas panagių valymo įrankių, nė kreivai nepažvelgęs į merginų pusę. Pagarsėjo kaip krepšininkas. Inteligentiškas žmogus. VIDA — TAMOŠIŪNAITĖ VIDA. Fakultete: labai sunkiai pastebima asmenybė. Stovykloje: ištverminga ir išdidi betono maišytoja, arši kovotoja su virėjomis. Daug laimėjimų pasiekė ir kaip ko­ lonų trambuotoją. _ sta,ino prospekte ramu! _ Antaka|nio qatvėje triukšmadarių nepastebėta! — praneša jie stabui- Ir kituose postuose triukšmadariai nepasirodė. patenkint! patruliai III kurso ekonomistai J. Jatulis, St. Krasauskas, M. Mikučionis (nuotr. 2).

Nuotr. A. SUTKAUS

VVU Studentų profsąjungos komitetas ir Teisės mokslų fa­ kulteto fotomėgėjų būrelio valdyba PAKARTOTINAI SKELBIA FO­ TONUOTRAUKŲ paroda-konkursą. Konkursui pateikiamos nuotraukos 24x30 formato, Nuotraukų tematika — mūsų studentijos gyvenimas. Tai ir paskaitos, gamybinės praktikos, ir komjaunimo, profsąjungos, organizacijų, SMD veikla, vasaros darbo stovyklos, sportinis gy­ venimas, saviveikla, studentų buitis, Universiteto ryšiai su kito­ mis aukštosiomis mokyklomis, su gamyklų kolektyvais ir t. t. ir t. t. Konkurse gali dalyvauti visi Universiteto fotomėgėjai. Geriausi darbai bus premijuoti: I premija — 150 rb. II premija — 1C0 rb. III premija — 75 rb. Nuotraukas pristatyti iki š. m. rugsėjo 30 d. Studentų profkomitetui. Pastaba. Geriausios fotonuotraukos po parodos-konkurso bus paliktos nuolatiniams Universiteto fotostendams. VVU STUDENTŲ PROFKOMITETAS, TMF FOTOMĖGĖJŲ BŪRELIO VALDYBA

SPYGLYS ŠYPSOSI

VIRĖJOS (TRIJUOSE ASMENYSE): ŠUKYTĖ STASĖ, BALTĖNAITĖ GRAŽINA, TAUJINSKAITĖ VERONIKA.

1. REVIZION1ZMAS — SVAR­ BIAUSIAS PAVOJUS. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1959. 307 p. į šį rinkinį įtraukti svarbesnieji 1958 m. cent­ rinės tarybinės periodikos straipsniai, atskleidžian­ tys šiuolaikinio revizionizmo esmę bei tikslus, konkrečias jo reiškimosi formas įvairiose mark­ sizmo-leninizmo teorijos ir praktikos srityse.

2. POLITINIŲ ŽINIŲ PAGRIN­ DAI. Mokymo priemonė polit. m-loms ir savarankiškam lavini­ muisi. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1959. 472 p. su ii. Ši mokymo priemonė yra perdirbtas pataisytas ir papildytas knygos „į pagalbą politinių mokyk­ lų klausytojams” leidi­ mas.

3. JACOVSKIS J. UŽDANGĄ NUPLĖŠUS... Gruodžio 1 d. fa­ šistinis perversmas ir visiškas atstovavimo teisės likvidavimas Lietuvoje 1926 — 1940 m. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1959. 179 p. su ii. Remdamasis įvairiais dokumentais, archyvine medžiaga, o taip pat bur­ žuazijos valdymo laiko­ tarpio spauda, knygos au­ torius aprašo 1926 m. perversmą ir smetoninių fašistų mūsų krašte su­ kurtą politinę santvarką. 4. MATULIONIS J. AUKŠTOJI MATEMATIKA. Aukšt. techninių mokyklų kursas. 1 kn. V. Valst. 1959. polit. ir moksl. lit. l-kla. 690 p.

MENO 5. LITERATŪROS IR METRAŠTIS. 1959. V. Valst. grož. lit. l-kla. 1959. 464 p. su iimeno ir Literatūros metraštis yra skiriamas atžymėti svarbesniems įvykiams ne tik periodi­ niuose spaudos leidiniuo­ se, bet ir platesnės apim­ ties knygose. Šioje — 1959 metų — metraščio knygoje atžymėti svar­ biausi 1958 metų kultūri­ nio, literatūrinio ir meni­ nio gyvenimo įvykiai. 6. LASINSKAS M., MACEVI­ ČIUS J. ir JABLONSKIS J. LIE­ TUVOS TSR UPIŲ KADASTRAS. D. I. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla. 1959 m. 214 p. 15 žemėl. lap. 7. KOČINAS N. IVANAS KULIBINAS. (1735 — 1818). V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1959 m. 240 p.

8. MISEVIČIUS V. VIENUOLY­ NO POŽEMIO VAIDUOKLIAI. Apy braižos. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1959. 90 p. Knygos autorius, pats stebėjęs aprašomus įvy­ kius, ir remdamasis ar­ chyvine medžiaga, vaiz­ duoja buržuazinės val­ džios laikus ir pirmuosius pokarinius metus, tų lai­ kų skaudžius bei kruvi­ Pasižiūri į tokį „didvyrį”, Ir nus įvykius ir dvasininki­ gaila. Koks narsus „dėl drą­ jos vaidmenį juose. sos’ išgėręs A. Baronas at­ rodė šokių paviljone ir koks pasigailėtinas atrodė komjaunimo štabe. Bandė jisai teisintis, iš pradžių svetima pavarde slėpėsi, Redaktoriaus pav. net verkti ėmė. Bet kokios ten J. STEPSYS girto žmogaus ašaros. O gėdą vis tik pajuto! Nepatogu, kai reikia žiūrėti žmonėms į akis. Gal to­ dėl dengėsi ranka veidą ir šitas III kurso teisininkai paauglys (nuotr. 3), pamatęs J jį reiškia gilią užuojautą sa­ nukreiptą fotoobjektyvą. vo kurso draugams Į komjaunimo štabą pakliūva DUBURIUI AINIUI, įvairaus amžiaus žmonės, padarę motinai mirus, ir įvairius chuliganiškus išpuolius. BAKUČIUI ALGIUI, Juos čia atveda komjaunimo pat­ broliui mirus. ruliai. J. LYDUOKIO tekstas ir nuotr.

Fakultete: lituanistės ir, rodos, visos literatės. Stovykloje: garsios savo pupelių sriuba ir greit yran­ čiais kotletais. Labai lipšnios ir dosnios. Pagarsėjo savo vienybe, eilių monolitiškumu kovoje su nevirėjomis. Parodė didelę ištvermę ir narsą kovoje su musėmis ir virtuvės karš čiu. Padarė daug vardan mū ų pilvų. Jaunimo sode, kuriame Jie patru­ liavo, taip pat neatsirado nė vie­ no viešos tvarkos pažeidėjo. Gerai būtų, kad patruliuoti gatvėse iš viso nereikėtų. Tačiau vis dar pasitaiko tokių, kuriems nepatinka praeiti gatve neužkabi­ nus žmogaus, nenusikeikus. To­ kiems reikia duoti atkirtį. Ne­ blaiviam piliečiui A. Ivanovui nepatiko, kad Puškino vardo par­ ke stovi šiukšlių dėžės — ėmė Jas daužyti. II kurso lituanistai J. Kubilius ir B. Sriubas paklau­ sė Jo pavardės. A. Ivanovas ėmė keiktis, bandė net pabėgt:, bet turėjo paklusti patruliams. Kom­ jaunimo štabe viešos tvarkos pa­ žeidėjui buvo sustatytas aktas.

LV 11542

Lynojant...

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė

Užs. Nr. 1360


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.