visu Saliu proletarai, vienykitEs!
Eina nuo 1950
Į
VYKDYTI KOMUNIZMO
STATYBOS
PLANUS |
BUS GALIMA TUO SĖKMINGIAU, KUO DIDESNIS |
_ 7/į)Q
1968 m.
O,
spalis
Įaugančiosios
11d. penktadienis
pamainos sąmoningumas. Į ^TIK TVIRTŲ IDĖJINIŲ ĮSITIKINIMŲ, POLITIŠKAI^ Į SUBRENDĘ, IŠSILAVINĘ, LABAI DRAUSMINGI ^ORGANIZUOTI ŽMONES, NEBIJĄ JOKIŲ SUNKU- i ^MŲ IR IŠMĖGINIMŲ, GALI GARBINGAI iSSPRĘSTlĮ
Į ISTORIJOS ĮSKELTUS SOCIALISTINEI SANTVAR
Nr. 27 (650)
Kaina 2 kp.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
KOVO DEKRETAS Lietuvių tautos, kaip ir vi sų buvusios Rusijos imperi jos tautų istoriją iš pagrindų pakeitė Didžioji Spalio socia listinė revoliucija. Jos idėjų pergalė. Komunistų partijos vadovavimas darbo žmonių išsivadavimo kovai kėlė ir Lietuvos darbo žmones j nau ją išsivadavimo kovos etapą, j kovą už Tarybų valdžią. Lietuvos darbininkai Ir var gingieji valstiečiai. Komunis tų partijos vadovaujami, 1918 m. pabaigoje ir 1919 m. pradžioje didžiojoje Lietuvos dalyje nuvertė vokiškųjų im perialistinių okupantų jungą, palaužė užsienio interventų ir vietinės kontrrevoliucijos pa sipriešinimą ir sukūrė Lietu vos Tarybų Socialistinę Res publiką. Vienas didžiausių Tarybų valdžios rūpesčių buvo atkurti caro reakcijos uždarytą Vil niaus universitetą tr organi zuoti jo darbą naujais, de mokratiniais, pagrindais, kad universitetas būtų kuo pla čiausiai prieinamas darbo žmonėms. „Universiteto la biausiai pasigedo darbininkų klasė, — rašė to meto tary binė spauda. — Dvarininkų ir buržuazįjos vaikams nesunku būdavo pasiekti ir jie pasiek davo kitų miestų universite tus, ūkininkaičiai, nors ir di desniu vargu, vis dėlto šiaip taip rasdavo būdą aukštajam mokslui baigti. Vilniaus dar bininkams visų mokyklų du rys buvo užvertos". Kuriamojo universiteto už davinys buvo ne tik rengti įvairių mokslo šakų specialis tus iš darbo žmonių, bet ir tapti viso tarybinio mokslo centru, kultūros Ir švietimo darbo židiniu. Visas universi teto darbas turėjo būti skirtas tarybinio gyvenimo uždaviniams. Aukštojo mokslo išvystymu Tarybinė vyriausybė rūpinosi nuo pirmųjų dienų. Jau 1919 m. sausio mėn. Vilniuje buvo įkurtas Eksperimentinės pedagogikos institutas, kuris netrukus turėjo sudaryti Uni versiteto Pedagogikos fakulte tą. Prie šio instituto velkė pe
I Ii I Iį
dagogikos muziejus, buvo su organizuota eksperimentinė pedagoginė laboratorija, pa vyzdinė pradinė mokykla. Instituto vadovu buvo paskir tas J. Vabalas-Gudaitis. Taip pat buvo įsteigta chemijosbakteriologijos laboratorija, kuri ateityje turėjo sudaryti atitinkamo fakulteto pagrindą. Vykdant įvairias organiza cines priemones aukštojo mokslo išvystymui, buvo rū pinamasi ir reikiamų kadrų sutelkimu. Be ko kita, Tary binė vyriausybė pasiuntė ofi cialų kvietimą atvykti j Vil niaus universitetą prof. K. Būgai, dirbusiam Permės uni versitete. 1919 m. kovo 10 d. Lietu vos ir Baltarusijos TSR Liau dies Komisarų Tarybos posė dyje, pirmininkaujant V. Kapsukui-Mickevičiui, buvo ap svarstytas Vilniaus universite to atkūrimo dekreto projek tas. Svarstyme aktyviai daly vavo Z. Angarietis, A. Jakševičius, J. Leščinskis, M. Koz lovskis, S. Dimanšteinas ir kt. 1919 m. kovo 13 d. buvo pa tvirtintas istorinis dokumentas-dekretas „Dėl Darbo uni versiteto Vilniuje atidarymo". Dekretas skelbė: „Lietuvos ir Baltarusijos Liaudies Komisa rų Taryba, turėdama tikslą sukurti šalyje kūrybinės min ties židinį, apie kurį galėtų susitelkti mokslinės jėgos, su gebančios savo žiniomis ir patirtimi padėti platiesiems darbo žmonių sluoksniams pertvarkyti visuomeninį gy venimą kūrybinių komunizmo idealų principais, nutaria: 1. Carinės reakcijos užda ryto Vilniaus Universiteto sienose įkurti visuotinį Darbo Universitetą. 2. Įvesti Universitete ne mokamą ir visiems prieinamą mokymą; dėstymo sistemą — dalykinę ir semestrinę, vietos kalbomis". Toliau dekrete buvo nužy mėti bendrieji Universiteto organizavimo principai ir struktūra: „Universitetas su sideda iš trijų pagrindinių skyrių, bendrojo, mokslinio ir specialaus lavinimo. Pirmojo
POKALBIS APIE ROMANĄ Praėjusį pirmadienį didelė grupė literatūros mėgė jų susirinko pakalbėti apie lietuvišką romaną. Stu dentų svečiais buvo rašytojas J. Avyžius ir kritikas A. Bučys. Dėstytojai, studentai ir svečiai pasidalijo mintimis apie J. Avyžiaus romaną „Kaimas kryžkelėje", dis kutavo dabartįnio lietuviško romano perspektyvos klausimu. Pats rašytojas papasakojo apie savo litera ratūrinį darbą, ateities planus. Sis ligi vėlyvo vakaro užtrukęs pokalbis — pir moji grandis, nagrinėjant dabartinio lietuviško ro mano problemas. Po kiek laiko literatus aplankys kiti mūsų romanistai ir pokalbis bus pratęstas. B. VtJONAS
skyriaus uždavinys — padėti išvystyti plačiose darbo žmo nių masėse vieningą proleta rinę pasaulėžiūrą. Antrasis skyrius sutelkia visus moksli nius tyrimus. Trečiasis sky rius ruošia reikalingus kraštui visų gyvenimo Ir visuomeni nio ūkio šakų specialistus“. Dekrete pabrėžiama, kad pirmiausia Universitete turi būti sudaryti Socialinis fakul tetas su politikos, tarybinės statybos, pedagogikos skyriais bei Gamtos ir technikos fa kultetas su žemės ūkio, miš kininkystės ir kt. skyriais. Parengti Universiteto statu tą buvo pavesta švietimo liau dies komisarui, o visam or ganizaciniam darbui įvykdyti buvo sudaryta speciali orga nizacinė komisija. Liaudies Komisarų Taryba taip pat nutarė perduoti Uni versitetui visus senojo uni versiteto pastatus ir asignuo ti darbo pradžiai 1 mln. rb. Taigi, šis dekretas padėjo teisinius ir materialinius Vil niaus universiteto atkūrimo pagrindus. Organizacinė komisija tuo jau ėmėsi darbo, komplekta vo mokslo personalą, parengė ir išsiuntinėjo specialius ragi nimus, kviečiančius jaunuo sius darbininkus Į steigiamą Universitetą. Jaunuoliams, ne turintiems aukštajai mokyklai reikalingo išsilavinimo, buvo planuojama steigti parengia muosius kursus ir teikti viso keriopą paramą. „Pats Vil niaus universitetas, — rašė Švietimo liaudies komisariato organas, — sistemingai ir pla ningai galės pradėti darbą ne anksčiau rudens. Bet jau ir dabar galima įkurti pavasari nį, įžanginį semestrą, kuriame bus suorganizuotos tos kated ros, kurias dabar pavyks su daryti. Ir jau pradėjus pra džią, reikės toliau plėsti dar bą ir organizuoti. Pradžia vi sados sunkiausias darbas, bet, jau kartą pradėję, daugiau darbo nestabdysime." Tačiau Tarybinė vyriausybė nespėjo įgyvendinti daugelio savo numatytų pertvarkymų. Nespėjo pradėti darbo Ir ta rybinis Vilniaus universitetas. Jau 1919 m. balandžio 21 d. Vilnius buvo okupuotas Pil sudskio vadovaujamų Lenki jos kontrrevoliucinių legionų, ir visi Tarybų valdžios sumanytieji ir dirbami darbai bu vo nutraukti.
^KAI UŽDAVINIUS. Į (Iš TSKP CK nutarimo „Dėl VLKJS
50-mečio
ir Į
|jaunimo komunistinio auklėjimo uždavinių")
Naujas dekanas Prof. S. Jankauskas gerai žinomas respublikos mokslinei visuomenei. Jį, Kaip didelės erudicijos žmogų ir nuoširdų mokytoją, prisimena tūkstančiai specialistų, kurie baigė Kauno ir Vilniaus universitetus. Antradienį Zoologijos katedros vedėjas profeso-
rius Stepas JANKAUSKAS išrinktas Gamtos fak. dekanu. 1945 m. prof. S. Jankauskas buvo paskirtas Universiteto prorektoriumi mokymo ir mokslo reikalams ir aštuoniolika metų ėjo šias atsakingas pareigas. Už nuopelnus respubli
kos mokslui ir kultūrai profesorius apdovanotas dviem Darbo Raudonosios Vėliavos ordinais, medaliu „Už šaunų darbą Didžiaja me Tėvynės kare", LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštais, jam suteiktas LTSR Nusi pelniusio mokslo veikėjo vardas. Naujajam dekanui — 70 metų.
FOTOLAIŠKAI IŠ LABORATORIJŲ
Fizikinės
chemijos katedra
POETINIS GINČAS
KO TROKŠTA PRIE ŽYDROSIOS VĖLIAVOS
Praėjusį penktadienį, spalio 4 d., į Rusų literatūros kated rą gausiai rinkosi studentai. Vyko antrasis šiais metais ru sų poezijos ratelio vakaras. Jo tema — Pokalbis apie jau no poeto Lysovo kūrybą". Lysovas yra rusų kalbos ir lite ratūros specialybės IV kurso studentas. Jo eilėraščiai buvo išspausdinti žurnale „Junost”. Jaunojo poeto perskaityti eilėraščiai sukėlė ratelio na rių tarpe karštus ginčus, paro dė jų gilų domėjimąsi poezi ja. Sis vakaras buvo naudin gas ir poetui, ir studentui. G. BULKYTE II k. žurnalistė
Spalio 3 d., po sėkmingų vasaros žygių. Gamtos fakul teto turistai susirinko į savo sekcijos ataskaltinį-rinkiminį susirinkimą. Išrinkta nauja taryba. Pir mininko pareigos atiteko I kurso geografui R. Sviščiauskui. Viso taryboje 10 žmonių. Nauja taryba, nauji ir seni sekcijos nariai nusiteikę ka ringai, ir tikisi šiais metais su sigrąžinti prarastą taurę, ku rios labai trūksta šalia žydro sios fakulteto turistų vėlia vos. O. LAKŠTUTYTE
Korozija... Tikras metalų vėžys. Si liga neduoda ramy bės inžinieriams ir konstruktoriams, ji pridaro daugybę rū pesčių ir studentui, ir šeimininkei. Pagalbos šauksmą jau seniai išgirdo mokslininkai. Bet metalai tebeserga... Vienas iš būdų, gelbėjant metalus nuo korozijos, yra jų padengimas kitais metalais. Sį uždavinį sprendžia dviem kryptim Fizikinės chemijos katedros darbuotojai. Grupė vadovaujama doc. V. Kaikario ir doc. J. Januševičienės, bando sidabravimą ir variavimą. Antrą grupė (jai vadovau ja doc. A. Levinskas) stengiasi metalus padengti nevan deniniu tirpalu. Šią problemą Tarybų Sąjungoje jie spręsti pradėjo pirmieji. NUOTRAUKOJE — aspirantas J. Jinius, stažuotojas-tyrinėtojas C. Gerasimavičius laboratorijoje
M. KLIMAITIS
TRUMPAI
125 pirmakursius „pa krikštijo" Fizikos fakulteto oberfuksai. Nuo praėjusio šeštadienio fuksai tapo teisėtais studentais. *** Šiais mokslo metais Universitete jau apgintos dvi disertacijos. Dabar Kauno Bendramokslinio fakulteto dėstytojas St. Keinys ir Z. Gaigalienė iš Ekonomikos fakulteto — mokslų kandidatai. Ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas sukvietė Che mijos fakulteto komjau nuolius. Organizacijos sek retore išrinkta ketvirtakursė B. Putelytė.
I I I I I 1 1 I I I I I I I I I
Spalio 19 d. Universi teto Aktų salėje įvyks Studentų profsąjungos ataskaitinė - rinkiminė XX konferencija. Darbotvarkė numato ma tokia: 1. Profkomiteto darbo ataskaita (pranešėjas — P. Remeika) 2. Revizinės komisi jos ataskaita (pranešė jas — A. Grėbliūnas) 3. Kultūros klubo ataskaita (pranešėjas — Z. Levickas). 4. Rinkimai Konferencijos pra džia 10 vai. Delegatai registruo jami nuo 9 vai. 30 mln.
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
►*<*/*/*^*/»^*/»^*/*^*^^*/*^*^*/1968 m. spalio mėn. 11 d.
cijas išvysdavo filologų ber ne kiekvieno asmeninis rei kalas. Žmogaus auklėjimas želis senajame kieme. K. Monkevičius pabrėžė, vyksta visur ir visada. Jį nu kad didžiausią dėmesį kom kreipti teisinga linkme — jaunimo organizacija skyrė ir komjaunimo organizacijos už Praėjusia savaitę įvyko Ekonomikos fakulteto profsąMūsų profbiure dar nebuvo jungos IV konferencija. skiria ideologiniam darbui. davinys. reikiamo susitelkimo, vienin Buvo gerų darbų, buvo ir nesėkmių. Apie tai kalbėjo L. Verbyla stengėsi at Tuo tikslu praeitais metais gumo, drausmės. Dažnai į popatys studentai ir profsąjungos aktyvistai. buvo organizuota Visuomeni skleisti organizacinio darbo sėdžius neatvykdavo kai kutrūkumus. Gal kiek nuobodo sanatorijas, apie 60 — naudo nio darbo mokykla. Norinčių Pernai ataskaitinėje rinki Istorijos ir Filologijos farie biuro nariai. Mūsuose jau t kultetal gyvuoja atskirai. Bet ją lankyli buvo daug. Bet kos pasidarė mūsų tradicijos. minėje konferencijoje buvo josi dietinio maitinimo kelia taip yra, kad daugiausiai už Reikėtų naujovių. Norėtųsi, komjaunuoliai praeitą sek vien gerų norų neužtenka. išrinktas 19 narių ir 4 kandi lapiais. 155 studentai gauda visus dirba pirmininkas, O madieni susirinko j bendrą Reikia ir dirbti. Daugiau dė kad studentai gausiau lankytų datų biuras, kuris dįrbo pen vo butpinigius. kiti pasyviai stebi iš šalies. Be fakulteto organizacijų rengi IFF XIII komjaunimo organi mesio šiai mokyklai turėtų Buitiniam sektoriui vado abejo, šiuo atveju kalta mū kiuose sektoriuose: akademi nius. Todėl jie visada turi zacijos ataskaitinę-rinkiminę skirti Universiteto komjauni niame, spaudos, kultmasinia- vavo Br. Maksimovič. Čia sų darbo organizacija. Konferenciją. mo komitetas bei partinė būti įdomūs. me, organizaciniame ir buiti domėtasi studentų gyvenimu DVILEVIČIUS - fakulte Už fakulteto akademinį niame. bendrabutyje, buvo leidžia to J.partinės Rinkimai jau vyko atskirai. organizacija. organizacijos sek darbą buvo atsakinga L. Mėmas švaros biuletenis, organi retorius: Filologijos fakulteto pirminės Šiaip ar taip, pagrindinis čiūtė. Ji teigia, kad pažangu Akademiniam sektoriui va zuoti įvairūs reisai. Praėju Buitinė komisija turėtų žy komjaunimo organizacijos studentų uždavinys — gerai mu turi rūpintis grupių akty dovavo B. Vyšniauskaitė. Ap geriau dirbti. Nepakanka sekretoriumi išrinktas III kur mokytis. Blogu žodžiu negali vas. O fakulteto komjaunįmo lamai sektorius dirbo sėkmin siais mokslo metais bendrabu miai įvertinus kambario Svarą, so lituanistas S. Renčys, o ma minėti III kurso germanis organizacija turi domėtis jų gai, tačiau pasitaikė ir trūku tyje gyveno 490 mūsų studen pasiialinti. Reikia daugiau Istorijas fakulteto — III kur tų, IV kurso romanistų, III darbu. mų. Buvo silpnai kontroliuo tų. Dauguma jų gerai tvarkė dėmesio kreipti į inventoriaus si, tačiau pasitaikė ir apsi tausojimą ir kovoti už kuo so, istorikas J. Mardosa. kurso bibliotekininkų. Tai Filologijos fakulteto prode- jamas grupių seniūnų darbas, geresnes buitines fakulteto tikrai geros grupės. Kaip tai kano J. Balkevičiaus nuomo reikėjo geriau domėtis stu leidėlių. 11 studentų buvo pa studentų sąlygas. šalinti iš bendrabučio, 38dentais, gyvenančiais priva syklė, pažangumas blogiausias ne, Nepatenkinama padėtis Tau akademinis klausimas Istorijos ir filologijos fa antruose kursuose (40 proc. komjaunimo organizacijos tu čiuose butuose. Tačiau sekto iems pareikštas Rektoriaus ro bendrabutyje. Keletą! aukš papeikimas. Sektorius silpno tų vos trys plytelės, ir tos pa kulteto pirminės komjaunimo skolininkų!). Pirmieji žings rėtų visai nevarginti. Iš tik riaus nariai ne visada galėjo netvarkingos. Nenorma organizacijoj sekretoriui K. niai Universitete studentui ne rųjų taip galėtų būti tik tada, patikrinti paskaitų lankomu kai palaikė ryšius su bendra čios liai dirba ir bufetas, Jų dar Monkevičiui teko skaityti ne lengvi. Fakulteto komjaunimo jei kiekvienas studentas rū mo žurnalus, nes kai kurie bučių tarybomis. Apsiriboti buotojos dažnai keičia savo nuožiūra darbo valandas, neeilinį, ataskaitinį pranešimą. organizacija nemaža dėmesio pintųsi savo pažangumu. O dėstytojai nenorėdavo, kad vien komisijomis nereikėtų. E. Alljauskaitė — buvusi I suderindamos su profsąjungi Juk. netrukus VLKJ Sąjunga skiria pirmakursiams. Reikia jis turi rūpintis, jis turi tapti būtų trukdoma paskaita, o nėmis organizacijomis. bendrabučio tarybos pirminin švęs savo penkiasdešimtmetį. padėti jiems apsiprasti su pilnaverčiu šalies šeimininku, pertraukos metu tai padaryti J. Laškovas — fakulteto Be to,' tai paskutinė jungtinė nauja tvarka, nurodyti, kas o ne stebėtoju. Jis turi norėti neįmanoma. Studentus, gyve kė: Praėjusiais metais bendra prodekanas: Istorijos ir Filologijos fakulte yra svarbiausia, kur nukreipti būti geru specialistu. Svar nančius mieste, sunku surasti butyje kai kurie studentai tų konferencija. savo sugebėjimus. Proforgo darbas — ne tik biausia — rasti kelią į kiek namuose, o šeimininkai mažai blogai atlikdavo bendrabučio ką žino apie savo nuominin rūpintis nario mokesčiu. Jį K. Monkevičius taip pat pa vieno žmogaus širdį. Pranešėjas trumpai peržvel tarybos reikalavimus. Beveik turi dominti akademinė draus kus. Daugelis studentų gyve gė fakulteto komjaunimo or brėžė, kad fakulteto komjau „Mokomės ne reglamentui, kiekvieną šeštadienį ar sek ganizacijos kelią. 1946-ųjų nimo organizacijos darbas di o gyvenimui" — tai Filologi na labai tamsiuose ir drėg madienį kai kurie fakulteto mė, studentų gyvenimo sąly gos. Jis turi išsiaiškinti, ko metų sausio 5 d. ją įkūrė keli dele dalimi priklauso nuo gru jos fakulteto dekano J. Kaz nuose kambariuose, kai kur studentai girtuokliaudavo,' dėl žmogus nelanko paskaitų. pirminių organizacijų lausko žodžiai. — „Pasisavi nėra net lango. fakulteto komjaunuoliai. O pių triukšmaudavo. Deja, nebuvo Kartais studentai visą savaitę Kartu su komjaunimo ko jokios reakcijos iš fakulteto 1948-aisiais metais jų buvo veiklos. Būtų gera, kad visi nimas draugo pareigos nėra jau šimtas. Šiandien gi vos ne komjaunuoliai pasektų pran pagalba. Tai — jo žlugdy miteto akademiniu sektoriumi visuomeninių organizacijų, o nesirodo, o apie tai niekas ne buvo svarstomi blogai besi viena taryba nėra pajėgi prieš žino. Proforgas sudaro eilę kiekvienas fakulteto studen cūzų kalbos ir literatūros mas". bendrabučiui gauti ir skirstant tas — komjaunuolis. 1956-ais specialybės, lituanistų II kur Istorijos fakulteto dekanas mokantieji studentai, kontro tai kovoti. į tai ypač atsižvelgiama. To metais įvyko pirmoji fakul so studentais. Šios pirminės K. Semaška teigia, kad svar liuojamas koliokviumų laiky Bendrabutyje labai trūksta teto komjaunimo konferenci komjaunimo organizacijos biausia — ne žinių kiekybė, mas. Tačiau dirbti sunku: kėdžių. Kiekvienas bendra dėl jis turi gerai žinoti savo ja. Po metų prasidėjo kom dirba nepriekaištingai. Susirū bet jų kokybė. Studentas turi sektoriuje 57 grupių lankomu butis turi skaityklą. Ji rei draugų materialinę padėtį, jaunuolių bendravimas su ra pinimą kelia anglų kalbos sugebėti mąstyti, operuoti sa mo žurnalų patikslinimas už kalinga ir Taurui, nes fakul buitines gyvenimo sąlygas. jonų 'kolūkiais. Pirmoji sto specialybės grupės. Išrinktas naujas fakulteto vo žiniomis, mokėti pritaikyti ima daug laiko, o kur dar tetas yra tolokai ir ne visada profbiuras, kuriam dabar vavykla buvo įkurta Daugų ra Savo pasisakyme S. Renčys jas gyvenime. Automatiškai praleistų valandų apskaita! paranku į jį eiti mokytis. dovauja V. Kleiva. Ypač gerai padirbėjo kultjono „Taikos keliu" kolūkyje-. pažymėjo, kad studento pa iškaltos žinios nieko gero ne L. Perminienė — profbiuro Vis naujas studentiškas tradi saulėžiūros formavimasis — duoda. Studentas turi būti masinis sektorius, vadovau pirmininko pavaduotoja: Ant. ABLINGIS aktyvus visur ir visada. Kom jamas V. Žaliauskaitės. Jeigu mokslo metais fa jaunimo organizacija ne viską praėjusiais , saviveiklininkai buvo padarė, kad studentai neliktų kulteto ; tai šiais mokslo me politinio gyvenimo užkuli- ketvirti, j tais jie iškovojo garbingą I siuose. ir pereinamąją taurę. Universiteto komjaunimo vietą j saviveiklininkams ir jų Nugalėtojų laukia originalūs prizai! Teisė dalyvauti vie komiteto sekretorius A. Meno vadovams reikėjo daug jėgų Skrupskelis palinkėjo sėkmės ;ir noje iš Universiteto darbo ir poilsio stovyklų liaudies de entuziazmo. jau abiejų fakultetų komjau- 1 Neblogai buvo platinama mokratinėse šalyse. Ekskursijos po Tarybų Sąjungos mies nimo organizacijoms. (atsakinga M. Blažy- tus. „Tarybinio studento" redakcijos dovanos. — Tikiu, kad atsiskyrimas 'spauda tė). Šis džiaugsmas — fotokonkurso, skirto komjaunimo 50bus daugiau formalus. Pasi Šiais mokslo metais Palan liks tos pačios, geros, tradici goje mečiui, geriausiems. Konkursą skelbia Universiteto komjau poilsiavo 40 fakulteto jos, tas pats berželis. ;studentų. 17 studentų gavo nimo komitetas ir „Tarybinis studentas" (Sąlygas žiūrėk St. ZALAGAITE kelialapius 1 į poilsio namus ir Nr. 25.). Nuotraukų laukiame iki lapkričio 31 d. Šiandien „TS konsultacijo- minėjote poilsio kelialapius.. je“ svečiuojasi Universiteto — Taip, jais mes aprūpinastudentų profkomiteto darbuo- me studentus, norinčius palltojas A. BERTULIS. sėti Anykščiuose, Lampė— Kaip žinia, studentai va- džiuose ir Palangoje. Dažniausaros atostogų metu, taip pat šiai tokius kelialapius gauna mokslo metais gali gauti ke- profsąjungos aktyvistai ir lialapius į sanatorijas, poilsio studentai, bet tik pagal fanamus ir sporto-sveikatin- kultetų profbiurų rekomendagumo stovyklą. Kam ir kaip cijas. Studentas už 12 dienų suteikiami kelialapiai? poilsį sumoka 7 rb. 20 kap. — Studentai, norintieji pa— Studentų tarpe labai posigydyti Druskininkų, Biršto- puliari Universiteto vila Pano, Likėnų, Palangos, Pietų langoje. Krymo arba Leningrado sana— I ją, žinoma, sunkiau patorijose, būtinai turi gauti tekti, kadangi kiekvienam Aukštųjų mokyklų poliklinl- fakultetui kelialapius mes kos rekomendaciją. Vėliau skirstome pagal atitinkamą profkomiteto posėdyje nu- studentų skaičių. Už šį kesprendžiama, kam skirti to- lialapį studentai užmoka tik kius kelialapius. Paprastai 5 rb. visi studentai, turintieji reko— O į sporto-sveikatingumendaciją iš Aukštųjų mo- mo stovyklą? kyklų poliklinikos, aprūpina— Čia lemiamą žodj taria mi kelialapiais. Sporto katedra. Paprastai, joje — Įdomu, kiek kainuoja poilsiauja studentai — sportlstudentui tokie kelialapiai? ninkai, na, o vasaros metu — — 30 procentų kelialapio mūsų ansamblis, akademinis vertės, arba nuo 30 iki 42 choras, dūdų orkestras. rb., nes kelialapiai kainuoja — Kiek žinoma, studentai vieni po 126, kiti 105, 115 taip pat aprūpinami dietinio rb. maitinimo kelialapiais. Tuo pačiu reikia pažymėti, — Taip, bet taip pat su jog vasaros atostogų metu Aukštųjų mokyklų poliklinimes ne visus studentus gali- kos rekomendacija. Paprastai me aprūpinti kelialapiais J sa- aprūpiname visus norinčiuonatorijas. Mokslo metais — sius. Kainuoja nedaug — 8 visada. rb. 40 kap. už vieną mėnesį. — Mūsų pokalbyje jūs pa-
Darbo rezultatus susumuojant
Musų konsultacija
Fotokonkursas „VLKJS—50"
KELIALAPIAI, VILOS IR STUDENTAI
REDAKCIJOS PRIERAŠAS
Kolega, Tu kasdien ieškai atsakymo į daugelį Tavo dar neįmintų mokslo mįslių. Čia Tau pataria vyresnieji drau gai — dėstytojai. Bet ir kasdienybė kartais kyšteli vieną kitą klaustuką. Atsakymas reikalingas Į jį. Nebijok pa klausti. Jeigu Tau kas nors neaišku, parašyk mums, užeik j redakciją arba paskambink telefonu 2-58-84. „Mūsų kon sultacija" pasiruošusi padėti Tau.
LIK SVEIKA, ALMA MATER.
Imanto DAGIO nuotr.
1968 m. spalio mėn. 11d.
>*^**^**«****«TARYBINIS STUDENTAS
***
3 psl.
Valstybinių egzaminų atgarsiai ",°DgAN°į
U Ruduo — premjerų metas. Vienas po kito žiūrovams du ris atvėrė teatrai. Laukė savo teatro sezono atidarymo ir mūsų Universiteto studentai. Visi, kas domisi šio jauno kolektyvo gyvenimu, nesėk mėm ir laimėjimais, žinojo, kad darbo sezonas bus pradė tas Vydūno „Pasaulio gaisro" premjera. Studijos aktoriai, režisierius VI. Limantas, dailininkas A. Dakinevičius, kompozitorius T. Makačinas nemanė nuste binti Vilniaus žiūrovą. Nebu vo rengiamasi demonstruoti ir meistriškumo viršūnės. Jie no rėjo vieno: senajame Sarbie vijaus kieme tarti jaudinantį Vydūno žodį apie žmogaus pilnavertiškumą, jo proto ga lią kovoje su militarizmu, at gaivinti viduramžiško kiemo teatro tradiciją mūsų Univer sitete. Idėja sukurti kiemo teatrą gimė prieš keletą metų. Jos tėvu buvo studijos vyr. dės tytojas VI. Limantas. „Turėsi me savo . kiemo teatrą", — kalbėjo jis. Ką paruošti jo atidarymui? Po ilgų svarsty mų, kam atiduoti pirmenybę — A. Mickevičiaus „Vėli nėms" ar Vydūno „Pasaulio gaisrui", -— buvo nutarta su stoti ties pastaruoju. Juk res publika šių metų kovo 22 d. šventė šio „ryškiausio germa nizmo priešo mūsų literatūro je" (K. Korsakas), taurios ir herojiškos sielos veikėjo, žy maus dramaturgo Vilhelmo Storostos — Vydūno šimtąsias gimimo metines. Kaip pasisekė pirmiesiems Universiteto kiemo teatro kūrėjams išnagrinėti Vy dūno dramaturagijos viršūnė je „Pasaulio gaisre" keliamas problemas, o svarbiausia — žmogaus dvasinio atsparumo, nepriklausomybės ir heroizmo problemą? Per visą tragediją eina di delės draminės įtampos dviko va tarp Magės Tautvilaitės (A. Kurpaitytė) ir vokiečių Majoro (K. Jasiūnas). Per šių dviejų žmonių santykių priz mę autorius sprendė lietuvių pasipriešinimo vokiškajam miiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiini
ŠALTA! Kiekvieną rytą Istorijos ir Filologijos fakultetų studentai renkasi i šaltas, nekūrenamas auditorijas. Užsirašinėjant pa skaitas, stingsta pirštai, pro langų plyšius pučia vėjas. Koks jau čia, atsiprašant, pa skaitų klausymas. Pabandyk iš eilės 6—8 valandas išsėdėti tokiose auditorijose! Kas padės šių fakultetų stu dentams? Gal melsti saulutės, kad šildytų, ar atsivežti iš na mų kailinius? R. BERŽINIS
N I s
militarizmui klausimą. Vydū no Majoras — vokiškojo jė gos troškimo ir pavergimo įsikūnijimas, Magė — lietu vių tautos pasipriešinimo sim bolis. Kaip Magę ir Majorą suprato bei interpretavo akto riai? Man atrodo, kad pagrin dinio vaidmens atlikėjai A. Kurpaitytei ne visiškai pasi sekė suprasti ir giliai išgy venti savo herojės dramą. Sunku pasakyti, kas trukdė aktorei susikaupti ir pilnai atskleisti dramatišką Magės charakterį, — neįprasta aplin ka ar mažaš repeticijų skai čius (pjesė buvo repetuojama nepilną mėnesį). Todėl šalia jos kartais blankokas ir vie nas iš gabiausių studijos ak torių K. Jasiūnas. Neretai Magės ir Majoro pokalbių frazės atsietos nuo personažų individualybių. Tipišką hauptmano Unšlito paveikslą sukūrė medikas P. Dubinskas. Santykiuose su ki tais tragedijos personažais jis pilnai atskleidžia vokiečių ar mijos antžmogiškumą, išugdžiusį ištisą Unšlito tipo išsi gimėlių plejadą, jų žemą mo ralę, ištvirkimą, dangstomą vokiečio galia ir pašaukimu valdyti pasaulį. Gerą įspūdį paliko Kinderytės sukurta Aistra, V. Juras įdomiai interpretavo puskari ninkio Krinkės paveikslą. Psichologinio aštrumo tra gedijai teikia „meilės trikam pis". Tačiau atskleisti tyrą ir abipusę Magės ir Arvydo Gintauto (V. Folomiejevas) meilę nepavyko.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šių metų birželio mė nesį fakultete vyko valstybi nių egzaminų sesija. Ji buvo ypatinga tuo, kad valstybinius egzaminus laikė rekordinis diplomantų skaičius — 527, tame skaičiuje: dieni nio skyriaus — 221, neaki vaizdinio — 199 ir vakarinio — 107 diplomantai. 1967 metų birželio mėn. vals tybinius egzaminus laikė 422 studentai. Kaip matome, eko nomistų šeima dar labiau pa gausėjo. Ekonomikos fakultetas jau seniai yra tapęs pagrindine ekonomistų ruošimo kalve respublikoje. Pokario metais mūsų fakultetą visomis moky mo formomis baigė 3300 su viršum asmenų. Per visą bur žuazinės Lietuvos laikotarpį buvo paruošta vos 230 eko nomistų. Kaip matome, eko nomistai pokario metais pra dėti ruošti gan dideliais kon tingentais. Ruošiant ekonomis tus masiškai, kyla visa eilė svarbių problemų ir pirmoje vietoje, ekonomistų paruoši mo kokybės problema. Jau ne pirmi metai valstybinių egza minų metu nemaža studentų dalis gauna nepatenkinamus pažymius. Pvz.: 1967 m. birže lio mėn. iš 131 diplomanto valstybinių egzaminų neišlai kė 20 studentų (15,3%, o 1968
m. birželio mėn. iš 221 dieni nio skyriaus studentų valsty binių egzaminų neišlaikė 48 studentai (21,7%). Rezultatai tikrai nedžiuginantys ir... pa mokantys. Valstybinių egza minų rezultatai — rimtas per spėjimas visiems tiems, kurie mėgsta „studentauti", o ne studijuoti. Blogiausiai egzami nus išlaikė prekybos ekono mikos ir finansų-kredito spe cialybių studentai. Nieko nuostabaus, didesnė šių gru pių studentų dalis buvo nuo latiniai skolininkai, sesijas įveikdavo tik atkakliai štur muodami. .. dėstytojus per vi sus mokslo metus. Šių grupių studentai jau nuo pat pirmųjų kursų silpnai studijavo netgi pačias pagrindines ekonomistų disciplinas, kaip pvz.: politinę ekonomiją ir kt. Visa tai atsiliepia valstybi nių egzaminų metu. Pvz.: vien finansų-kredito specialy bės studentai gavo 10 nepa tenkinamų pažymių iš politi nės ekonomijos. Ir tai atsitiko ne sesijinių egzaminų metu, o VALSTYBINIŲ, kuriems ruo šiasi ne dieną, ne dvi, o išti sus ketverius metus. Manau, kad keletas šių skaičių pri mins mūsų studentams, jog kontrolė valstybinių egzaminų
metu gan griežta, o dėstyto jams — kad reikia dar rim čiau vykdyti studentų atranką studijų eigoje, nelaukiant valstybinių egzaminų. Juk tik rai nemalonu. Išbuvus 4 me tus fakultete, nebegauti dip lomo. Mūsų studentai, pradė jus studijas, dar dažnai galvo ja, kad valstybiniai toli ir pir muose kursuose dėstomų da lykų per valstybinius egzami nus neprireiks. Tai naivu. Pir muose kursuose jau formuo jasi ekonomisto pagrindinės žinios, ir jos bus reikalingos visam gyvenimui. Todėl, tei singai daro valstybinių egza minų komisijos, nesuteikdamos ekonomisto kvalifikacijos tiems studentams, kurie nesu pranta elementarių ekonomi nių kategorijų, ekonominių dėsnių veikimo. Todėl, kol yra laiko, jau pirmuose kur suose reikia rimtai susimąsty ti apie savo pasirinktą kelią ir nuo pirmų naujų mokslo metų dienų rimtai įsijungti į darbą. A. MERCAITIS Ekonomikos fakulteto prodekanas
Nepaprastą vidinę įtampą turinti Vydūno misterija. „Išeiga" nuskambėjo įtikina mai, užpildydama visas spra gas. Įprasmindami autoriaus keliamas idėjas, aktoriai pra byla su didele menine jėga. Apibendrinti moterų-motinų, „gimdančių karo kurstytojus, žmogžudžius" tragiški pa veikslai padėjo žiūrovui įsi sąmoninti didelę karo tragedi ją. Labai daug aktoriams pa dėjo nuoširdus dailininko A. Dakinevičiaus darbas. Jo su kurti aktorių rūbai, tipiška praėjusio šimtmečio buitinė atributika nukėlė žiūrovą į tragedijos laikmetį. Beveik kiekvieną repeticiją nuo pradžios iki galo stebė davo kompozitorius T. Maka činas. Gili ir labai santūri spektaklio muzika sutalpina gausybę vaizdų, kelia žiūrovo emocijas. Įvyko du „Pasaulio gaisro" spektakliai. Išsipildė teatro mylėtojų svajonė. Kiemo teatras įkur tas. Magės žodžius „Iš mūsų namų kaip iš aukuro turi su kilti šventa ugnis!" teatras pa sirinko savo devizu. Neleng va buvo uždegti tą šventą ugnį. Ji įsiliepsnojo karštos režisieriaus VI. Limanto šir dies ir nepaprastos kantrybės dėka, aktorių meilės teatrui dėka. I. VOVERYTE A. NARMONTO nuotrau koje — scena iš antro veiks Šiuos studentus musų fotokorespondentas I. Dagys „užklupo" Maišiagalos tarybinio ūkio mo. laukuose. Teisės fak. komjaunuoliai praėjusį savaitgalį talkininkavo žemdirbiams.
Vyrai gėrė... Vyrai gers? Jau suvesti stovyklų rezul tatai, pasidalinta vasaros įspūdžiais. Tik tylėjome mes, „Dariaus ir Girėno" būrys, praleidęs vasarą Kazachstane. O juk prisiminimų turime daug, gal būt, net daugiau, negu kiti stovyklautojai, nes mes dirbame du mėnesius. Nepamiršime stepės, nuosta bių saulėlydžių, stipraus lais vo vėjo, kelionės į kosmo nauto V. Bykovskio nusileidi mo vietą, tų dienų, kai kilo pirmo, antro... penkto gyve namojo namo sienos. Mūsų būrys įsikūrė stepėje, toli nuo gyvenamosios vie tovės. Palijus ryšį su „pasau liu" galėjome palaikyti tik traktorių arba savo kojų dė ka. Vakarienės metu tekdavo saugoti savo lėkštę, kad apsi rikęs neiškabintų draugas, mat, dažnai bevalgant užges davo šviesa ir, žinoma, tą va karą jau nebeužsidegdavo. Bet tai nereiškia, kad buvo ne įmanoma gyventi. Mes buvo
me optimistai. Net kai prily davo į lovas, tikėjome, kad saulėtų dienų bus daugiau. Gamta mūsų pasigailėjo. Tik saulėtos dienos nebedžiugino... Stovykloje prasidėjo išger tuvės. Iš pradžių jos buvo ne drąsios — „proginės", o vė liau. .. „Bevalgant kyla apeti tas". Stovyklos viršininkas Jonas Lukoševičius iš pat pradžių neuždraudė girtuok liauti, o vėliau kartais ir pats prisijungdavo prie A. Grėbliūno (EF, III k.) vado vaujamos „chebros" (kaip jie save vadino) išgėrimų. Šitoks A. Grėbliūno, A. Povilonio (Medicinos fak., II k.), J. Liokaičio (EF, III k.), bū rio gydytojo A. Balsevičiaus (Kauno Medicinos institutas) elgesys negalėjo nepiktinti būrio narių. Būrio štabo posė dyje buvo įspėtas ir būrio viršininkas J. Lukoševičius, kuris pasižadėjo nebegirtuok liauti. Bet padėtis nepasikeitė.
Negana to, viršininkas, nepra nešęs būriui, grubiai pažeidė komunos įstatus: leido še šiems būrio nariams uždar biauti po darbo valandų. Bū rio komjaunimo biuras, o vė liau būrio susirinkimas šitokį J. Lukoševičiaus, A. Grėbliuno, A. Povilonio, J. Liokaičio, E. Stancelio, V. Kungio ir meistro V. Bugaij elgesį pa smerkė ir pareikalavo nu traukti darbus neoficialiame objekte, tuo labiau, kad tai pradėjo atsiliepti tiesioginiam darbui. Bet J. Lukoševičius nekreipė dėmesio į būrio nuomonę. Būrys nesulaukė tiesioginės paramos ir iš Respublikinio štabo, nors iš ten buvo gautas žodinis įsa kymas šitokią „veikią" už drausti. Būrys skilo lyg į dvi gru pes (gal taip specialiai buvo suformuotos brigados). Kad ir kaip stengėsi būrio komisa ras A. Apynis (matematikos fak., IV k.) ir būrio komjau
nimo biuras, bet būrio „suce mentuoti" nebepasisekė. Išgė rimai pasikartodavo, nors pa gal stovyklos nuostatus galio jo „sausas įstatymas". Pasku tinėmis darbo savaitėmis ypač sumaniu „organizatorium" to je srityje pasireiškė Būrio gydytojas. Mūsų būrio na riai, kurie sirgo, nepernešdami girto gydytojo A. Balsevi čiaus kalbų, dar nepagiję, pa bėgo iš izoliatoriaus. Tačiau labiausiai pasižymė jo anksčiau minėti draugai grįždami į Lietuvą. Dėl blo gos organizacijos pusė būrio atsiliko nuo ešelono. Ne ko kius prisiminimus apie save jie paliko Kirilovkos kaimo gyventojams: pasigėrę ten sukėlė tarpusavy peštynes arba nukritę voliojosi purve. O elgesys kelionės metu trau kinyje? Kodėl per viją trau kinį turėjo nuskambėti, kad važiuoja Lietuvos studentai? Ne, tai nesiderina su studen to, tuo labiau komjaunuolio
vardu. Tokio elgesio negali pateisinti nei jie patys, nei draugai. Kad ir kaip komjau nimo komiteto biuro posėdyje A. Grėbliūnas bandė viską su švelninti ir nuneigti, biuro nariai priėjo vieningą nuo monę — komjaunimo eilėse jam ne vieta. O būrio virši ninkui J. Lukoševičiui pa reikštas griežtas papeikimas. Būrio nariai J. Liokaitis ir A. Povilonis perduoti apsvarsty ti fakultetų komjaunimo ko mitetams. Apie buvusio būrio gydytojo A. Balsevičiaus el gesį „Dariaus ir Girėno" bū rio komjaunimo biuras infor mavo Kauno Medicinos insti tuto rektoratą ir komjaunimo komitetą. Vasaros stovyklos „Dariaus ir Girėno" vardo būrio „he rojai" nubausti. Nors ir skau di bausmė, bąį teisinga. Ir tai turėtų būti pamoka būsimų stovyklų dalyviams. J. KACINAUSKAITĖ
Pirmosios fakulteto disertacijos Nors apie Medicinos fakul teto [steigimą Vilniaus aka demijoje Jau buvo galvojama dar XVII amžiuje, tačiau tam prieiinosl Jėzuitai, nes bijojo, kad su gamtos ir medicinos mokslais gali prasiskverbti materialistinė pasaulėžiūra. Tik likvidavus Jėzuitų ordiną, organizavus pasaulietišką švietimo „Edukacine komisi ją“ ir pertvarkius Vilniaus akademiją į Lietuvos vyriau siąją mokyklą, joje 1781 me tais buvo [steigtas Medicinos fakultetas (vienas seniausių Tarybų Sąjungoje). Pirmieji profesoriai buvo svetimšaliai, daugiausia, pran cūzai (N. Renle. J. Briote, K. Virionas, A. Beklu), italas (L, Blsls), austrai (Johanas ir Jo sūnus Jozefas Frankai). Pra sidėjo didelis kūrybinis peda goginis ir mokslinis darbas, ypač Jis suklestėjo po 1803 metų Universiteto reformos. Pirmoji daktaro disertėcija be gynimo buvo patvirtinta 1785 metais, Jos autorius K. Virionas. 1793 metais buvo apginta E. Franko (iš Berly no) disertacija. Pavartą Išli kusi Vilniaus V. Kapsuko universiteto ir LTSR Mokslų akademijos bibliotekose me
KAUNAS Šiuo metu [vairiose liaudies ūkio šakose dirba daugiau kaip 18 tūkst. inžinierių. Sie kiant pagerinti specialistų ruošimą, naujųjų mokslo metų išvakarėse įsteigtas Inžineri nės ekonomikos fakultetas, KPI Vilniaus filiale — Miestų statybos fakultetas, kuriame sukoncentruotas miestų staty bos, kelių statybos ir geodezi jos specialistų ruošimas. Institute mokysis 20.100 studentų, jame yra 55 specia lybės. KPI liaudies ūkiui pa ruošė 13012 inžinierių ir da bar kasmet išleidžia daugiau kaip po 2 tūkstančius. Institute mokslinį darbą dirba 1200 su viršum dėstyto jų, mokslinių bendradarbių. Vien šiais metais keturiems darbuotojams suteikti profe sorių vardai, 30 — docentų, 29 apgynė mokslų kandidatų
Linksmoji auditorija Interviu su buhalteriu Naujai užtvirtintas redakci jos buhalteris K. M. mielai sutiko duoti interviu garbingo paskyrimo proga. Jo jaukia me kabinete šnekučiavomės porą valandų ir buh. nuolat teko vaikyti įkyrius intere santus ir mano cigaretės „Pliska" dūmeli. Buh. pats pradėjo kalbą: BUH.: žinot, tarnyba pusė velnio (išsyk pajutau intelek tą ir betarpiškumą).
Aš: Kaip derinate laisvalai kį su studijomis, darbu, poil siu, na, ir meile? BUH.: Laiko pakanka. My liu rytais, paskaitas ruošiu nakčia, dieną baruosi redak cijoje. Pripuolamai nulendu i kiną arba einu pasisupti.
Aš: Na, ir tradicinis klausi mas. Kaip balansas?
dicinos daktarų disertacijų rinkinį, „Medicinos daktarų disertacijos, pripažintos Vil niaus universitete (1793 — 1842)“, sudarė A. Bielinis Ir P. Čibiras, sužinosime, kad vien 1812 metais apginta 19 disertacijų, o per visą laikotarpĮ iki Universiteto uždary mo (1832 metais) — 152 diser tacijos. Po to Medicinos fakul tetas dar 10 metų veikė kaip Vilniaus Medicinos chirurgi jos akademija iki Jos galuti nio likvidavimo 1842 metais. Šiuo laikotarpiu mokslinis darbas susilpnėjo ryšium su carinės valdžios persekioji mais už studentų dalyvavimą sukilime. Nepaisant to, buvo apginta dar 19 disertacijų, vi so 171. Prie šio skaičiaus ten ka pridėti dar 60 disertacijų, kurios nesurastos mūsų bib liotekose, bet žinomo XIX am žiaus bibliografo J. Blelinskio duomenimis buvo apgintos ar ba pripažintos Vilniaus uni versitete. Todėl bendras me dicinos daktarų disertacijų skaičius yra 231. Septyniasdešimt keturios disertacijos atspausdintos Vil niuje J. Zavadskio spaustuvė je. likusios — kitose trylikoje spaustuvių. Disertacijų apim
tis nuo 16 iki 150 puslapių, kai kurios jų su pieštais pa veikslais. Tituliniame pusla pyje ivairiais šriftais šalia [prastinio „Dissertatio inauguralis“ nurodyta tema, auto riaus vardas, pavardė bei kil mė. Disertacijų turinys pagal medicinos sritis gana [vairus. Vyrauja temos iš terapijos ir Infekcinių ligų, chirurgijos, mažiau akušerijos-ginekolo gijos, onkologijos, odos ir Veneros, nervų, akių, nosies gerklės ir burnos ligų, 5 di sertacijos iš veterinarijos ir gamtos. Autoriai plačiai nau dojosi literatūra įvairiomis kalbomis: lotynų, graikų, ita lų, prancūzų, anglų, vokiečių lenkų ir rusų. Šaltiniai sura šyti paraštėse. Jų skaičius svyruoja nuo keleto dešimčių iki keleto šimtų. Darbuose aprašomi klinikoje stebėtų susirgimų simptomai, nagri nėjamos priežastys, gydymo būdai, operacijos, skrodimų duomenys. Galima rasti gana vykusių spėliojimų ir išvadų. Pavyzdžiui, J. Judlckis (1811 m.) hepatito priežastimi laiko „kontagijų“, atseit, užkratą. O tai buvo kelios dešimtys metų anksčiau negu Botkinas pa
skelbė panašią pažiūrą! K. Višnevskis (1837 m.) aprašo šiandien nesutinkamą, o anais laikais epidemiškai pa plitusi ergotizmą („raphania“), rugių skalsių sukelia mą apsinuodijimą. [domūs yra J. Bukovieckio (1815 m.) aprašyti psichozės („mania“) atvejai, kurie dažnai pasitai kydavę 1803 metų pavasarį Vilniuje, ryšium su misijomis šv. Kazimiero bažnyčioje. Jų priežastimi autorius laiko re liginę egzaltaciją Ir ekstazę, šiandien mums atrodo keis ta, bet anuo metu labai ak tuali medicinoje buvo koltūno problema. K. Kačkovskis (1821 m.) savo disertacijoje „Deplica Polonica“, iškilmin gai dediktuotoje kunigaikš čiui A. Cartoriskiui, nagrinėja koltūno įtaką ne tik plau kams, bet ir kitiems kūno or ganams. Dėl koltūno vyko karštos ir ilgos diskusijos Vil niaus medicinos draugijoje Ir Universitete. Koltūnas tapo net ideologinės kovos objek tu. Reakcingi eksjėzuitai net pašalinę iš Universiteto prof. L. Bisi už jo pernelyg pa žangias pažiūras. Pasak Jo, koltūnas atsirandąs dėl blo gos mitybos ir nešvaros, o ne
| PUNIOS ŠILĄ
Aukštosiose mokyklose zachstane, gimtojoje Baltaru disertacijas. Šiuos skaičius pateikė KPI sijoje. rektorius prof. M. Martinaitis, („Belaruski universitet“) kalbėdamas naujųjų mokslo metų atidaryme. MASKVA („Už tarybinį mokslą") Keturiasdešimt septynių P. Lumumbos Tautų draugystės MINSKAS universiteto studentų delega Minsko Valstybiniame Dar cija dalyvavo IX Pasaulinia bo Raudonosios Vėliavos or me jaunimo ir studentų festi dino V. I. Lenino universitete valyje. („Družba“) šiemet — 3100 pirmakursių. Į dieninį skyrių priimta 1750, nors pareiškimų buvo gauta 5494. Aštuoniatūkstantlnė uni Šiomis dienomis į naują versiteto komjaunimo organi bendrabutį persikelia keli zacija šiemet į šalies statybą šimtai Vilniaus Pedagoginio pasiuntė 52 studentiškus bū Instituto studentų. rius. Jie dirbo Tiumenėje, Auga studentų miestelis. J. DILIO nuotr. Murmanske, Estijoje, Ka-
Bloga padėtis Nesutaria dėstytojai ir stu dentai jumoro klausimu, visai nesutaria. O juk jumorą visi vienodai mėgsta — ir iš dės tytojų, ir iš studentų atsiranda tokių gamtos apdovanotų ju moristų. kad... Bet, va, dės tytojų jumoras su studentišku nesiderina, ir tiek. Vėluoja dėstytojas į paskai tą — jumoras. Atėjęs tuoj skelia anekdotą iš buities ar transporto — ir gražu, ir ge ra, netgi juokinga. Visai ne atėjo — irgi juokas ima. Stu dentai juokiasi — jiems kas? Sužavėti dėstytoju studentai ir patys neatsispiria pagundai pajuokauti — ima visi ir pa bėga iš paskaitos, šiaip sau,
JUMORESKA
jumoro dėlei. O čia jau blo gai , dėstytojas puola į pa niką, bėga į dekanatą, skun džiasi. Negerai išeina, ar ne? Gerai dar, kad dekanas ju morą supranta — jis taip „šposais" brūkšt grupei sti pendiją ir nubraukia. „Ot, bus juoko" — galvoja. O studen tai nesijuokia, žliumbia pasi kūkčiodami. Tai kretinail O jau per egzaminus kas dedasi! Sakyčiau, balandžio pirmoji plius Naujųjų metų karnavalas! Dėstytojai ir stu dentai šiai šventei kruopščiai ruošiasi, rūpestingai repetuo ja sudėtingiausius fokusus ir
intermedijas, pasitelkdami netgi hipnozę ir telepatiją.. . Rezultatas, deja, — aibė ver kiančių. Ir vis dėl to prakeik to tarpusavio nesupratimo. Verkia apgautieji dėstytojai, apsigavę studentai, verkia vi si nesuprasti jumoristai ir tie, kuriems jumoras sunkiai su prantamas. O ką vis dėlto daryti, kad sumažintume skirtumą tarp studentiško ir dėstytojų ju moro? Pradžiai siūlau keistis jumoru tik per spaudą, tikrai bus mažiau verkiančių. R. DEMAS („Tarybinis pedagogas")
BUVAU AKTUOSE
BUH.: (lenkia ant rankos Pirmininkaujantis uždarė pirštus): Paskutinio numerio nunešiau ant staliuko penkis, stovyklų aptarimo vakarą ir dešimt... (nusiauna batus ir paskelbė: „Toliau seka kinas baigia skaičiuoti)... 734 eg ir šokiai“. Kinofilmas buvo mėgėjiš zempliorius. Nepūskit taip tų kas, spalvotas ir daugiaseri dūmų! jinis (!) Kai Jis baigėsi, per AŠ: Ar daug pasipildė re salę nuvilnijo žodis, kutenąs dakcijos seifas? BUH.: Už 400 sumokėta tai širdį, tai padus: „Šokiai!“ grynais ir moteriškais segtu Merginos pabiro prie visų kais. Už likusius — pervedi dvylikos langų. Vyrai, tarsi mu per Pivašiūnų banką. susitarę, šmurkštelėjo rankas AŠ: Dėkoju. . . Į kišenes, ir paskersakiavę i BUH.: (atsiklaupęs, kiek kupetą kėdžių, maždaug taip ankstyvomis raukšlėmis Iš durnojo: „Tik ne aš, gal Pet vagotu veidu rieda kelios ty riukas, bet ne aš“. Keli „Petros ašaros): Pasigailėkite ma riukai“, ilgai mąstę, vis tik nęs ir nusamdykite sargą su prakirto kėdžių eketę. Salėj fotoaparatu... sujudo. Nemanykit, kad dėl tų Aš: Ačiū. žurnalistiškas kėdžių. ačiū už pokalbi. O ne! Jau daugiau kaip va BUH.: (vėl sėdi už stalo): landa nei grojama, nei šoka Al, nėr už ką. Iš Jūsų 2,50 rb. ma. Nėra muzikos. Bet ji bus, už sugaištą laiką. Jei ne po pusvalandžio, tai Klausėsi, ka šneka buhalte nar po valandos, — maždaug ris. HYGIS KYGIS. taip kiekvienas sau Išsiaiški RED. PRIERAŠAS. Į kri nom ir laukėm toliau. Vyrai tiką atsižvelgėme. Netru pradėjo žaisti tą visiems ge liaud'es kus pranešime pavardes rai žinomą lietuvių tų, kurie turi einamąją žaidimą, arba patobulintą Jo va: lantą „Kaukšt “ . Jei vyrai sąskaitą „Pivašiūnų ban žaidžią, mergaitės dainuoja. ke“.
„Na, ir žąsys“, — gageno vie nos prie durų. „Miega kirv!ai, kala zubrylos“, — plonai cy pė kitos. Visų balsų balsas baubė „O studentas — ne pie muo“. Giedalas išėlo nenamair.tmas. Kita publikos dalis sten gėsi būti originali. Štai, p«ivyzcžiui, kaimynai iš dešinės susiginčijo iš bonbonkių ar iš honkų: „išdrįs Leta nueit, l vidurį salės ir tris kartus su ploti rankom, ar neišdrįs; nu eis Pin as iki pianino ir, šūk telejęs- „Draugai!“, atsisės ant Dian ne klavišų, ar ne; pabu čiuos Vilė pati gražiausią sa lėje vyrą ar nepabučiu >s. Ir ruėjo ir suplojo, ir ko tik nepadalė! „Originali, šaunuolė!" — kl>kė susiriesdamos part nerės Kai kas tiek Įsijautė Į savo žaidimus, kad net nepastebė jo, kaip i sceną įritino instru mentą su firmine reklama „DOBILAS“. Valio „Dobilui!“ Pasirodė perliukas, kuris tiek ilgai branginosi. Bet, norėda mas „nesudegti“, „Dobilas“ turėjo parodyt klasę: ne mu
dėl dievo bausmės už nuodė mes. Apie glaudų mokslo ir praktikos ryšį liudija tai, kad palyginti greitai nauji mokslo atradimai buvo įdiegiami praktikoje. Pavyzdžiui, J. Dženeris Anglijoje pirmuosius skiepijimo nuo raupų bandy mus atliko 1796 metais. Po to Vilniaus universiteto profeso rius Bekiu buvo nuvykęs pas Dženeri ir jau 1808 metais Vilniuje [steigė Skiepijimų ins titutą, o 1824 metais S. Golenziovskis jau apgynė dak taro disertaciją apie lengvus raupus po skiepijimo (variola mitigata). Tokie darbai ne greičiau atliekami ir šiais laikais. Aišku, disertacijose nerasi laboratorinių tyrimų, bakte riologinių pasėlių, rentgeno ar statistinių duomenų. Diser tacijos atspindi anų laikų me dicinos mokslo lygi Ir parodo mums, kiek klaidžiota ir kaip kartais [žvalgiai, logiškai ir taikliai buvo Ieškoma būdų pažinti ligas Ir Jų priežastis, o taip pat kaip geriau Jas pa gydyti ir kaip nuo Jų apsisau goti. Gausi ir vertinga me džiaga mūsų krašto medici nos ir aplamai mokslo istori jai dar nepakankamai išstudi juota ir laukia Jaunų, darbš čių rankų. Homines ignari hlstoriae semper sunt pueri. P. ČIBIRAS
ziką, o muzikutę. Kantrybės, ponai! Visų pirma reikia pa tikrinti, ar būgnas nesuplyšo, ar lėkštės visos, klavišai nesulūžę, ir kaip ten su gitaros stygom.. . Apie vienuoliktą jau grojo. Salė krutėio [vairiomis kryp timis ir džiaugėsi. Man buvo linksma, kaip ir daugeliui. Kodėl? Jau pati pirmąjį šokį žemai, iki pat grindų mari nusilenkė vienas žavus Jau nuolis — Gargantiua. Jis vil kėjo raudono aksomo kelnėm Ir violetinio pliušo livrėja kir pimo „Karaliaus durininkas“. Šj puikų ansamblluką papildė trisdešimt auksu spindinčių sagų. Ant kairės rankos Jis buvo užsimovęs tris žiedus, o ant dešinės tik du. Tai pas kutinis mados cyptelėjimas, sumečiau mintyse ir nudžiu gau. O mano Gargantiua bu vo patenkintas: laistytuvas tarp Aktų gėlyčių. Apmąstymus ir smagų šok[ nukirto baisūs žodžiai — per trauka. .. Z. MASKEL10NAITE IV kurso žurnalistė
O dievaite Gabija! Šventoji Ugnie, šviesk mūsų žemei! Gyvenk linksmai su mumis... būk su mumis! Laužas, tarsi tikrai būtų girdėjęs kreipimąsi, įsižiebia dar smarkiau, dar smagiau spragsi, dar šviesesni ir links mesni darosi draugų veidai. Naktis... Tyliai ošia Punios šilas, po savo rudeniškomis šakomis tėviškai priglaudęs dar vieną gausų būrį... Him nas ugniai persipina su šilo ošimu, visi ramūs ir susikau pę. Iškilmingai klupdomi pir makursiai. Klupdomi, girdomi tradiciniu turistų gėrimu (ja me gerą valandą virė batas...) Fuksų krikštatėvis, pirmasis Universiteto turistas K. Eigmanas suteikia jiems „Padagliukų" t ardą. Mat, krikštynos vyko Padaglės eiguvoj. Kapsukietis G. Maurutis pasakoja apie Lietuvos turis tų grupės kelionę, skirtą žy miam geologui Cerskiui. Bet Lietuvos turisto statu las, kuris, beje, 1965 metais buvo priimtas kaip tik Punios šile, sako: „Pirmiausia pažink savo gimtinę, o tik paskui žavėkis tolimomis kelionė mis". Ir tiesa, mūsų įspūdžiai nė kiek nemažesni, ir nuoty kių pakanka! ... Naktis. O juk buvo visa diena kelionės. Atskiri marš rutai: į Punią per Kauną ir Bir štoną, per Alytų, per Jiez ną. Atskiri maršrutai, atskiri uždaviniai, kiti nuotykiai. Vaitiškės kaime turistai susiti ko su Petru Kvizikevičiuml, Spalio revoliucijos dalyviu, tris kartus mačiusiu Leniną. Kažkur toli liko Didžioji Ne muno kilpa, Rumbonių pilia kalnis, Kernuvių skardis... ... Šviesk ir šildyk, skais čioji Gabeta! Dar daugiau įspūdžių neišpasakota, lieps nok, Šventoji Ugnie, dar daug dainų neišdainuota... Bet jau gili naktis... Eime miegot. Mūsų laukia kvapnus šie nas. Tik giliau įsirausk, tvir čiau įsisupk j antklodę, turis te! Kad nesušaltum! Į krūvą! Nebijok draugo pritles! O ki taip, ko gero, tai bus pirmas ir paskutinis kartas... Rytoj mūsų laukia senasis Nemunas, Ąžuolų alėja, aukščiausioji ši lo eglė, daug daug kilomet rų... ir, gal pamiršai? — mūsų laukia namai... ... Kiekvieną penktadienį į turistų klubą renkasi entuzias tai. Sudaromi nauji maršrutai. O paskui... kuprinė ant pečių ir... „lapatai lapatai Į kalniu ką. .." — tradicinė turistų daina. Ji padeda mums kely, ja prasideda ir baigiasi kiek vienas žygis. D. MIELIAUSKAITE
Tūkstantis demonstracijų „Budapeštas, Bencuro gat vė 34, „Pasaulinė kovos už Vietnamo liaudies pergalę, nepriklausomybę ir taiką kampanija" — šiuo adresu laiškanešys kasdien atneša šūsnį naujų laiškų, bylojan čių apie įvairiausių šalių jau nimo solidarumą su DidvyriuVietnamu. Ši kampanija prasidėjo 1968 m. vasario 8 d. PDJF (Pasaulinė Demokratinio jau nimo federacija) kreipėsi į planetos jaunystę, kviesdama jungti ir koordinuoti jėgas, remiančias Vietnamo liaudies kovą: „Priartinsim galutinės pergalės dieną!" Kampanijos programa numatė suruošti tūkstančio demonstracijų mė nesį, rinkti lėšas, platinti soli darumo ženkliukus, išleistus Pietų Vietnamo Nacionalinio išsivadavimo fronto (NIF). Šaukimas buvo išgirstas. Vasario 21 d., Paryžius — daugiatūkstantinis mitingas. Jame kalbėjo PDJF preziden tas R. Mikinis, VLKJS CK sekretorius T. Kucenko. Salė apmirė, kada tribūnoje pasi rodė P. Vietnamo NIF jauni mo vadovybės narys Le Fongas. „Jūsų pagalba ir para ma, — pasakė jis, — sutei kia mums naujų jėgų". Dar anksčiau, vasario 16 d., į masinį mitingą susirinko jaunieji berlyniečiai. Apie 300 tūkst. jaunųjų kovotojų už taiką Vokietijos Federaty vinėje respublikoje suruošė žygius ir protesto mitingus prieš amerikiečių agresiją. Vengrija — 250 protesto mitingų. Danija — daugia tūkstantinė solidarumo mani festacija balandžio 27., Meksi ka, balandžio 21—25 d. — stu dentų festivalis „Taika Vietnamui". Japonija, balandžio 28 d. — grandiozinis mitingas Tokijuje. Pažangusis Ameri kos jaunimas balandyje orga nizavo „10 protesto dienų". Anglijos komjaunuoliai su rinko lėšas pirkti dviračiams, mopedams, tranzistoriams. Vi sa tai jie perdavė IX Pasau linio jaunimo ir studentų fes tivalio Sofijoje Vietnamo de legatams. 27 jaunimo ir studentų or ganizacijos Afrikos kontinen te išreiškė savo pasiryžimą teikti Vietnamui materialinę ir moralinę pagalbą. Mozambiko patriotai, kovojantys Afrikos džiunglėse, rašė: „Mes remia me kampaniją, linkim sėk mės". „Mes būsime dėkingi, jeigu jūs įrašysite mus į sąrašą tų, kas rėmė kampaniją", — rašė Fritauno (Siera Leonė) kole džo studentų klubo nariai. Į galingą solidarumo srautą susivienijo komunistai ir so cialistai, katalikai ir musulmo nai — visi, kam brangi taika ir progresas. Jau 180 jaunimo ir studentų organizacijų prisi jungė prie Kampanijos. Viet namas — visų reikalas. REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
KOLEGA! Ar užsisakei „Tarybinį studentą"? Paragink ir sa vo draugą. Laikraštį prenumeruoja proforgai ir redakcijoje buhalteris. Kaina 3 mėn. — 24 kap. Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė.
Užs. Nr. 5540
LV 13621