hinc iturad astra 1989 m. Gruodžio 45 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1959 M.
Nr. 27 (1485)
BALANDŽIO 15 D.
LIŪDNOS
Mielas studente,
MINTYS APIE Šiandien esi vieno seniausių Europoje Universiteto pilietis. Priklausai Universitetui, kuris kartu su visa tauta siekia naujos, suverenios, susitelkusios, darbščios, intelektualios ir kultūringos Lietuvos. Lietuvos, kurią Tu kuri kasdieniu savo darbu, Lietuvos, kuri žiūri j Tave kaip 1 savo didžiausią viltj. Deja, tą vlit| pastaruoju metu vis dažniau aptemdo amoralu mo, dvasinės prostradjos ir tiesiog fizinės degradacijos apraiš kos. Iškreiptai suvokta studentų „savivalda“ — demokratijos pa rodija, piktnaudžiavimas galimybe šviestis, taurinti sielą ir lavin ti kūną — kai kam jau bevelk tapo studentiško bendrabutinio gyvenimo norma, jo kasdienybe. Dėl nesusipratėlių, nežinia, ko atėjusių j mūsų Universitetą, šiandien vis labiau kenčia tie, ku riems Universitetas yra mūsų tautos šventovė, žinių ir kultūros šaltinis. Pašlijusi tvarka bendrabučiuose, jau vos ne gyvenimo būdu virstąs girtuokliavimas, smurto atvejai negali būti pateisin ti jokiomis nuorodomis i bendrąjį etinį mūsų visuomenės nuos muki. Jokie motyvai mums neleidžia ir neleis susitaikyti su to kiais mūsų Alma Mater žeminančiais reiškiniais. Universitete turi būti grąžinta tvarka, garantuotas normalus, akademinio jaunimo vertas gyvenimas ir bendrabūvis. Kaip tik todėl jau naudojamos ir toliau bus taikomos veiksmingiausios priemonės, tarp jų — griežtas Rektoriaus {sakymas dėl elgesio, nesuderinamo su Vilniaus universiteto studento vardu, uždaromi ir panaikinami betvarkės ir amoralumo židiniai. Šalinimas iš Universiteto — priverstinė, tačiau būtina priemonė, besąlygiš kai taikytina tiems kurie daro kitų gyvenimą neįmanomą. Į š| apsivalymo darbą turi įsijungti visi Universiteto piliečiai — studentai ir dėstytojai, tarnautojai ir profesoriai. Ypatinga — šeimininkų — atsakomybė čia tenka fakultetams, jų vadovams, darbuotojams ir visoms visuomeninėms organizacijoms. Nuolatos rūpintis normaliomis gyvenimo sąlygomis bendrabučiuose, imtis ryžtingų priemonių, užtikrinant, juose tvarką — fakultetų admi nistracijos priedermė. Tokios pat atsakomybės — kartu su stu dentais — ji turi imtis už fakulteto renginius, jų turint ir tvar ką. Universitetas yra ne tik mokymo, bet ugdymo ir auklėjimo Institucija. Bendromis pastangomis, konkrečiu, kasdieniu darbu turime įro dyti, kad galime gyventi civilizuotai, tokioje demokratijoje, ku rioje tvarka — esminė gerbūvio, pažangos, normalaus kūrybingo darbo sąlyga. Tokiam darbui turime nusiteikti jau šiandien, ar tėjant nelengvai žiemos sesijai. Tokiam darbui mus Įpareigoja nūdiena, tokiam darbui mus įpareigoja Lietuvos ir Universiteto ateitis. UNIVERSITETO TARYBA IR REKTORATAS
ĮVYKIAI * Medicinos fakulteto dekanu išrinktas profesorius G. Česnys. * Antradienį Universitete jvyko steigiamasis Lietuvos -— Vo kietijos draugijos posėdis. * Tą pačią dieną rektorato posėdžių salėje pirmą kartą susi rinko Europos forumas — nepriklausomas visuomenės susibūri mas, j kurio-iniciatyvinę grupę įeina ir VU prorektorius R. Pa vilionis bei TF docentas Z. Namavičius. Kalbėta šiomis temo mis: Lietuva ir Europos integracija; naujasis Lietuvos valstybin gumas, jo samprata, lietuvis Eu-ropoję. * Gruodžio devynioliktoji skelbiama Donorų diena. Norinčius atlikti šią humanišką misiją prašome nuo 9 iki 12 vai. ateiti i kraujo perpylimo stotį Žolyno 34. Informacija telefonu 74 05 11. Šiuo metu labai reikia IV gr. Rh (—į kraujo.
LPS VU tarybos kreipimasis Artėja rimtų išbandymų metas — 1990 m. vasario 24 d. įvyks rinkimai j Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Manome, kad jie turės lemiamos įtakos Lietuvos valstybės atkūrimui. Svarbus, atsakingas laikas — rinkiminė kampanija. Remdamiesi tiesos žodžiu, sąžiningumu, nuoširdžiu darbu, mokysimės demok ratijos, žengsime harmoningos visuomenės link. Kreipiamės į jus, senosios Alma Mater studentai, su raginimu: nebūkite abejingi ir p a-s y v ū s šiuo atsakingiau siu Lietuvos ateities kūrimo momentu! Kvie čiame jus aktyviai dalyvauti ne uk pačiuose rinkimuose, bet ir organizuojant juos. Jūsų energijos reikia rinkiminėse apylinkių komisijose, agituojant ir aiškinant, stebint rinkimų vykdymo tvarką. Tikime, kad jūsų įnašas j šį reikalingą ir reikšmingą dar bą bus ženklus. T i k k ar t u mes nugalėsime!
LINKSMĄ ŠVENTĘ Fiesta — jei tarsime lietuviš kai — linksma šventė. Nežinau, ar visiems buvo linksma šieme tinėje studentų fiestoje. Ne tai man labiausiai ir rūpi. Rūpi — kokiais būdais siekė linksmybės šventės organizatoriai, ar jaunat viškame šėle nedužo tos trapios mūsų viltys, kad jau atgijome ir susiprotėjome. Ne visuose fies tos renginiuose teko būti, tačiau ir „liaudiškos" vakaronės, „vė liavos" šventinimo, Sarbievijaus „pasibuvimo" (spūdžių pakako, kad dr|sčiau viešai pasakyti sa vo nuomonę. Taigi — keletas stabtelėjimų. Pirmasis. VISI fojė. Vakaronės pradžia. Grūstis rūbinėje. Triukš mas ir sumaištis. Čia pat — Lie tuvos himnas. Kas geria alų, kas gieda, kas kalbasi, o dauguma... nieko nesupranta. Po valandėlės — Latvijos himnas. Sumaištis di
dėja. Estijos himnas tik bando mas giedoti ■— kelių estų stu dentų balsai paskęsta nesusivo kiančioje minioje. „Gaudeamus". Net pradėję giedoti moka vos pirmą posmį. Po poros minučių pauzės kažkas kitame kampe pri simena trečiąjį posmą, bet vis tiek supainioja žodžius. .. Antrasis. Vakaronė jau Įsisiū bavusi. Alus jau išgertas. I-ajame aukšte per mikrofonus diriguoja ma rateliams „su pasitampys mais". Per tuos pačius mikrofo nus mokomi latviški žaidimai greit uždūsta — miniai nereikia sudėtingesnės linksmybės. Pap rasta polka — dar dar. Antrame aukšte dvi armonikos bando per rėkti keturias kolonėles, plyšau jančias apačioje. Bet kelios po ros, tautiškiau pasipuošusios, šo ka vilties valsą, Zarasus, drailjną... pameta taktą ir pamažu
skirstosi. Būrys optimistų šoka grandsverą — jo taktas papras tesnis — nebūtina visą laiką gir dėti armonikas. .. Trečiasis. Arkikatedra. Klebo nas K. Vasiliauskas šventina vė liavą. Studentai. .. Studentai mie ga. Po linksmybių. Atėjusių vei duose — pigus susidomėjimas. Gerai, kad nors kai kurie prisi minė — reikia priklaupti. . . Ketvirtasis. VU rūmuose, ke liama vėliava. Studentai vėl pa springsta „Gaudeamus" — savo himnu... Dabar — keletas apmąstymų —klausimų. Ar reikia vakaronę vadinti liaudiška, jei ji labiau panaši j „pasiūliojimą" po akademinio fasadinio ansamblio „Lietuva"
Gerbiamos Ponios ir Ponai studentai, nors dabar ir žiema, labai prašyčiau neužmigti žie mos miegu. Štai jau beveik mė nuo egzistuoja naujai sukurta Vilniaus Universiteto Studentų sąjunga. Egzistuoja, bet neveikia ir nedirba. Nedirba ir negali dirbti todėl, kad šios Sąjungos struktūra nėra paremta vadova vimu iš viršaus. Sąjungos pag rindas — jūs, gerbiamieji. Ir la bai gaila, bet, matyt, šaltis, su kaustęs upes, užgesino ir jūsų aktyvumą. Tik iš trečio karto (ir tai ne visas) susirinko dirbti Par lamentas. O juk jis dabar — aukš čiausias studentų savivaldos or ganas, kurio narius jūs turite iš sirinkti patys. Bet kai kurie fakultėtai neskuba to daryti. Ko dėl? Nejaugi decentralizacija, ku rios visi taip norėjome, yra ne reikalinga? Senosios profsąjungos pagrin du sukurta visiškai nauja, savita ir nepakartojama organizacija nebegali dirbti senoviškais prin cipais. Jai mirtinai reikalingas „deguonis" iš apačios. Jei nori me, kad Studentų sąjungos or ganai galėtų deramai atstovauti ir ginti Universiteto studentiją (ko galbūt trūko senajai profsą jungai), fakultetai turi patys pe rimti daugelį juos, fakultetus, liečiančių sprendimų. Taigi, pa grindinė konferencijos idėjai ir buvo — fakultetai savo reikalus turi spręsti patys. Ar dabar to nebereikia? Vadinasi, šlovė dra konui, maištininkai žuvo. Nejau gi mes norime, kad atsirastų nau jas „stiprus centras", t. y. naujas drakonas? Labai nedaug terei kia. Tik taikstytis su esama pa dėtim, nesidomėti fakulteto rei kalais, galimybėmis. Tave skriau džia — ir gerai, taip ir turi būti. Kažkas „susiveikė" premiją — valio, jis apsukrus, o aš kvailas. „Centras" „baliavoja" — gerai, tam jis centras. Nedavė stipen
dijos — tiek to, nereikia. Išmetė iš bendrabučio — nieko, pašąlsiu lauke. Nesidomėti niekuo, nematyti nieko, nežinoti, svarbu neužkliūti. Atminkite — niekas be jūsų pačių jūsų problemų nesuras, ne sužinos. Tik tada, kai jūs nety lėsite ir neduosite ramybės savo fakulteto lyderiams, administra cijai, tik tada bus galima pasa kyti: „Ledai pajudėjo, ponai pri siekusieji. Jei norime, kad Stu dentų sąjungos sekretoriatas sėk mingai spręstų bendras visam Universitetui studentų problemas,
reikia, kad fakultetai sugebėtų patys išspręsti savo problemas. Centras nebenori būti centru. Sekretoriatas pasilieka sau tik vykdytojo funkcijas, kartu su Parlamentu — koordinavimą bei atstovavimą studentijai. Baigiu vienu dabar madingu sakiniu: „Skęstahčiųjų gelbėji mas yra pačių skęstančiųjų rei kalas". Tik nebijokite, kateris vi sada atplauks. Jei jūs to norė site. Osvaldas MARKEVIČIUS VU Studentų sąjungos sekretorius
(Nukelta j 2 psl.)
* **■•**”***•'*??*••** - ***'•* ■“
‘
Į*>f.*‘.t.T*.į?w ».*.*'.*
<989.12.15
Uniitersitas Vilne«s»s
■..■■„■■i--------- I
„APIE ŪKĮ, PINIGUS IR DAR ŠĮ TĄ...“ ■»
išspausdinus rašinį tokiu pava dinimu „Universitas Vilnensis" (Nr. 26), į mus kreipėsi VU stu dentų darbinės veiklos centro ''direktorius Gintautas MANIUSIS, prašydamas kai ką patikslinti ir papildyti. Pirmiausia, apie aukcioną, įvykusį vakaro metu. Aukcione su rinkti pinigai iš karto buvo ati duoti dviems būriams — „Ereliu kui" ir „Kirių kapams", kurie vasarą dirbo labai reikalingą darbą: auklė'ojais vaikų namuo se — inte nate Nr. 3, ir tvarkė apleistus kapus Rasų kapinėse, praktiškai neatlyginamai. Bent to kiu būdu norėta atsidėkoti už jų darbą. Apie išvykimą į užsienį. Tame pačiame vakare sužinota, kad trijų geriausių Universiteto būrių („Sakalo", dirbusio Magadane, „Kernavės" (FF), „Archeos" (IF)) nariai ateinančią vasarą vyks dir bti į tarptautinius būrius Plovdi ve (BLR), Debrecene (Vengrija) ir Greifsvalde (VDR). Centras ieško kontaktų su už sienio jaunimo organizacijomis, kad kuo daugiau mūsų studentų, dirbusių būriuose, galėtų išvykti
į užsienį. Laikas parodys, ar rea lios šios užmačios. Norėtume po metų atsakyti teigiamai. Pradėtas kurti studentų būrių istorijos metraštis. Tiesa, kol kas jis užima tik 1 vai. videokasetėje. Tačiau pirmasis žingsnis žen gtas. Nors G. Maniušis savo praneši me kai ko paklausė Respubliki nio studentų būrių štabo, bet da lyvavę vakare štabo darbuotojai į klausimus taip ir neatsakė. To dėl kartojame šiuos klausimus: 1. Kodėl už dokumentų api forminimą į soc. šalis iš kiekvie no žmogaus buvo reikalauja ma po 12 rub., kai užsienio rei kalų ministerijai sumokama po 2 rub.) 2. Kodėl iš vykstančių į SC| stovyklas kapitalistinėse šalyse buvo surinkta po 400 rub., iš jų — 30 rub. kišenpinigiams, o Prancūzijoje kišenpinigiai nebuvo išmokėti! Kodėl surinkta tokia didelė suma 1 3. Kodėl nekviečiama Respub likinė studentų būrių taryba, ku rios vykdomasis organas ir yra RSB štabas! „U. V." inf.
LIŪDNOS MINTYS (Atkelta iš 1 psl.) koncerto Didžiajam Spaliui? Ar reikia į tokią vakaronę kviestis folklorinius ansamblius iš Ry gos, Talino? Bandyti suderinti masinę „narodnoje gulianije" kultūrą su autentiškai, tradicine? Ar ne geriau pasinaudoti „Armo nikos", Aliukų, Šalčių, Dolskio ir kito miesčioniškų vestuvių reper tuaro įrašais? Ar reikia kiekvieną medžia gos atraižą (kodėl ne vėliavą — kiek vėliau) šventinti Arkika tedroje? Ar tai ne nauja mies čioniška mada, šventų dalykų profanavimas? Ar kas pagalvo jo, kad dauguma aukštųjų mo kyklų — vis dėlto pasaulietinės? (Neįtarinėkite manęs ateizmu. Aš katalikas ne nuo 1988 m. ru dens.) Ar kas prisiminė, kad Latvijoje ir Estijoje tradicinės kitos konfesijos? Ar nemoko mūsų heraldikos istorija, kad valstybių, miestų, universitetų ženklai atsirado ne per dieną ar dvi, kad juos tvir tina seimai, senatai, prezidentai? Studentai šventėms ir linksmy bėms dažnai susigalvoja meda lių, herbų, vėliavų. Tik ar ver ta painioti tikruosius ir viena dienius dalykus? Ar gražią „dailiokų" iniciatyvą verta tituluoti „Pabaltijo studentų vėliava"? Kas suteikė jai tokį statusą?
KARTĄ PO 40 METŲ Žurnalistikos specialybės VU keturiasdešimtmečio sukakties pa minėti praėjusio penktadienio popietę atėjo ir iš tolimesnių Lie tuvos pašalių suvažiavo seni žurnalistikos liūtai, profesiona lūs plunksnagraužiai ir šiaip be sikalantys | žurnalistines aukš tumas. Kas obuolių krepšiu, kas žiemos „kvietkellu" nešinas, visi lipo ( tribūną, vis gražiais žode liais žurnalistikos katedrą mi nėjo. Sako, j plačiuosius mūsų spaudos vandenis ji išleido apie 1300 diplomuotų žurnalistų. Ką gi, duokdie, dar tris — penkis kartus tiek. Vakaro oratoriai po ilgų svei kinimo žodžių būtinai sugrjždavo prie pamokymų žurnalistikos mo kslui. Manau, kad labiausiai mū sų katedrai tiktų Universiteto Rektoriaus V. Kubiliaus palinkė jimas: „Kuo daugiau naujų dar bų mokslo ir dėstymo procese, žurnalistinėje kūryboje Lietuvos ir tautos labui“.
Kokia Ji taps, kokią vietą užims Lietuvos gyvenime ir kokį vaidmenį jame vai dins? Reikia pripažinti, kad šiuo metu LKP — viena pag rindinių stabilizuojančių jėgų Respublikoje. Ar j! liks tokia jėga? Atsakymų j šiuos klau simus tikimės sulaukti po XX LKP suvažiavimo. Tarp jode legatų, spręsiančių ne tik apie santykius su TSKP, bet (tai, ko gero, svarbiau) numatyslančių ateities tikslus — vienuolika Universiteto darbuotojų. Ką kai kurie iš jų mano apie ateitį?
Patikėkite, kalbos nebuvo nuo bodžios. Didelei, kaip niekad, au ditorijai spaudos žurnalistikos ka tedros vedėjas, doc. B. Raguotis skaitė paskaitą apie žurnalisti kos mokslo istoriją Vilniaus Uni versitete. Doc. L. Tapinas pasa kė ilgą, daug žadančią kalbą apie tai, kaip reikia ruošti žur nalistus rytdienai. XXX Tą vakarą į sukaktuvinių kal bų ir gėlių puokštę kukliai įsi pynė poezijos, muzikos ir teatro mūzos. Turbūt tai ir bus ta uni versaliųjų diplomuotų žurnalistų karta, apie kurią vakaro pra džioje kalbėjo doc. L. Tapinas. Kol publika dar tebebuvo apža vėta ankstesniųjų oratorių kalbų ir salėje tebepleveno rimties dvasios, su tokia pat rimtimi Į salę liejosi Arūno Strakšlo dai nuojamoji poezija bei Kęstučio Staliūno-Planko eilės. Tik nesakykite, kad dar ne teko girdėti antrakursių žurna listų ansamblio. Anot ansamblio narių, tai „perestrolkos muzika ir geras koziris Gorbačiovo ranko se". Vakare visus linksmino ir šiaip
pokštavo antrakursių pantomi mos trio. Fuksų absurdo teatro trupė parodė pamokančią istori ją apie jauną, bet dar stagnaci jos (sąstingio) dvasia išauklėtą
Fizikos fakulteto laboratorijos vedėjai Andrius MESKAUSKAS:
kai paaiškės, kiek liko partijos narių, tada ir matysim, kokiam jų kiekiui reikalingas organizuo jantis, popierius rašantis asmuo. Aparatas išliks, jis būtinas, bet žymiai mažesnis. Koks konkre čiai —■ valdymo specialistų už davinys. Pavyzdžiui, Kaune ra jonų komitetai panaikinti, liko tik miesto. Vilniuje irgi turbūt bus panašiai. Turbūt visoje Lie tuvoje regionais susiskirstysim. Kaip jūs manot, ar būsimuose rinkimuose reikia balsuoti už partijas ar už asmenybes? — Kadangi aš esu komunistų partijos narys, tai ir remsiu šios partijos kandidatus. Šiuo metu reiktų balsuoti už asmenybes. Kai kas nori komunistų partiją priešpastatyti ir lietuvių tautai, ir jos siekiams. Iš tikrųjų turėtų būti remiami žmonės, kurie žiū ri į ateitį, kuriems rūpi Lietuvos likimas, jos valstybingumas, ne priklausomybė. Aš už vienybę. Vėliau, aišku, partijų tikslai, ke tinimai išsiskirs. Bet dabar mums reikia siekti bendro tikslo, kon soliduotis.
Kaip įsivaizduojate LKP po su važiavimo? — Dauguma Lietuvos komu nistų nėra susitepę jokiais nusi kaltimais, kurie buvo padaryti Tarybų Sąjungos kompartijos vardu, tad kol kas netikslinga ir, nederėtų keisti partijos pava dinimo. Manyčiau, po suvažiavi mo atskils žmonės, kuriems ne patiks naujoji programa, statu sas, organizacijos atsiskyrimas nuo TSKP (pavaldumo pakeiti mas partneryste). Išeis ir tie, ku rie karjeros sumetimais įstojo į partiją, ar todėl, kad buvo tokia mada. Mūsų politinis gyvenimas keisis, taps realesniu, konkretes niu. Tuomet paaiškės ir kryptys, ir kokie žmonės dirbs. Gal susi darys kokios nors frakcijos, są jungos. Tikriausiai, vėliau blokuosimės su socialdemokratais, nes esama sąlyčio taškų. Klek aparate turėtų būti ap mokamų darbuotojų? ' —- Keblus klausimas. Bet ko kia organizacija gali normaliai funkcionuoti tik išlaikydama tam tikrą samdomą aparatą. Kad šiuo metu aparatai per daug išpūsti — irgi visiems aišku. Manau,
O dabar — mano močiutės pa pasakotas vaizdelis. Kaunas, 1936 m. Laisvės alėja. Jos gale kažkokia proga orkestras groja Lietuvos himną. Kaimo moteris nesižvalgydama skuba su ryšu liais iš turgaus. Nepastebi orkest ro. Jai kelią pastoja policinin kas. Nieko netardamas sustabdo ir pats sustingsta. Kol himnas baigiasi. Moteriškė sumoka kelių litų pabaudą. Už nepagarbą him nui. Atsiprašau už lyrinį nukrypi mą. Ir užduodu dar keletą klau simų. Ar reikia giedoti himnus pramoginiame renginyje? Gal tai tiesiog buvo privaloma per tarp respublikinius renginius prieš desėtką metų? Kaip jaustis nor
Universiteto administracija ir Lietuvos išradėjų bei racionaliza torių taryba skelbia kasmetinį konkursą
„IŠRADĖJAS-89" Galima pateikti visus išradimus, išskyrus jau premijuotus ana logiškuose ankstesnių metų konkursuose. Reikalingi dokumentai: pareiškimas, teigiamo sprendimo bei iš radimo aprašymo kopijos, trumpa išradimo anotacija, įdiegimo arba panaudojimo aktų kopijos bei patvirtinto akto apie išradi mo ekonominį efektą kopija. Kviečiame aktyviai dalyvauti ir konkursui medžiagą pateikti I. e. Patentinio skyriaus vedėjo pareigas L. Gerasimovič, draugi jos tarybos narei O. Adomėnienei (ChF, 92 kamb.), draugijos pirmininkui C. Pavasariui (FF, 803 kamb.) iki 1989 m. gruodžio 25 d. Konkurso rezultatai sumuojami 1989 m. gruodžio 27 d. Konkurso nugalėtojams numatomos 5-ios premijos: pirmoji — 250 rb., antroji — 200 rb. ir trys trečiosios po 150 rb.
žurnalistą. Tai buvo rimtas, kartu ir pil nas žurnalistinės fantazijos vaka rėlis. Belieka tikėtis, kad visi pa mokymai pasiekė ir pačių jau
Scenoje antrakursių ansamblis, pasivadinęs ne visai cenzūriška angliška abreviatūra.
Nuotraukas — Linos BAND ZAITf S; 1 psl. — Vidmanto KL1UKO.
maliam žmogui (nors ir neauklė tam ikikarinėje Lietuvoje), kai jis stovi eilėje prie rūbinės, o šalia beveik nei iš šio, nei iš to giedamas himnas? Gal kaltas jis pats, jei negiedojo, paduodamas paltą rūbininkei, nepuolė iš grūs ties prie būrio giedančiųjų? O gal.. ? Kada mes išmoksime Bal tijos valstybių — savo sesių — himnus? Gal vertėtų fuksams pa siūlyti išlaikyti įskaitą: „Gaudeamus — pasaulinis studentų him nas. Žodžiai ir melodija?" Beje, Gaudeamus niekas nemoka „pla čiojoje tėvynėje". Tai gal ir mums nėra ko gėdintis? Liūdni pasišaipymai. Liūdni klausimai. Užduodu juos Jums visiems. O pirmiausia — sau. Juk jie — apie mus, tūkstantinę studentų šeimą. Ar mes norime būti tokie? Paulius SUBAČIUS
niausių širdis. Nors... bus maty ti po penkerlų, o gal ir daugiau metų. Ieva KASAUSKAITE Alfredo SIMONAVlClAUS nuotr..
Įdomu, kuo jiems tai baigsis,
Filosofijos fakulteto dekanas docentas Justinas KAROSAS:
— Lietuvos komunistų partijai reikalingas savarankiškumas, tam alternatyvos nėra. Bet yra kita, ne mažiau svarbi, medalio pusė: jeigu Lietuvos komunistų partija nebus demokratiška, — niekas nepasikeis, tik Maskvos diktatas bus pakeistas Vilniaus diktatu. Partijos struktūra turi būti su tvarkyta ne iš viršaus į apačią, o iš apačios į viršų, vadovaujan tis ne biurokratinio, o demokra tinio centralizmo principais. Toks demokratinis principas bus ne mažiau reikšmingas realizuojant normalų savarankiškos partijos gyvenimą Lietuvoje.
Suvažiavime galimas partijos skilimas. Salia savarankiškos LKP Lietuvoje gali atsirasti TSKP grupė. Ar čia slypi ko kie nors pavojai? t— Aš manau, partijai skilus, nieko blogo neatsitiks. Iš dalies netgi atvirkščiai — opozicija prasklaidytų stingulį. Bet iš kitos pusės — tam tikrą laiką mes tu rėsim palaikyti santykius su TSKP, ir neaišku, kurią iš parti jų Maskva labiau rems. Vis dėl to, manau, kad TSKP dalies atei tis nėra perspektyvi. Intelektua linis partijos branduolys daly vaus Lietuvos komunistų parti jos veikloje. O be jo, operuojant vien dogmatinėm frazėm, sunku įgyti pasitikėjimą. Ar pasiruošus savarankiška LKP daugiapartinei sistemai? — Tai, kad faktiškai jau eg zistuoja daugiapartinė sistema, ir privertė LKP susirūpinti savo sta tusu. Jei būtų kitaip, aš abejo ju, ar partija keltų monolito griovimo idėją. Dabar LKP su pranta, kad jai teks gyventi šalia kitų partijų. Kadangi mes ban dom kurti demokratinę visuome nę, daugiapartinė sistema yra visiškai normalus reiškinys.
Unhersitai ViUeMsis
1989.12.15
VU studentų sąjungos Įstatai BENDRIEJI NUOSTATAI I Vilniaus Universiteto stu dentų sąjunga — tat studentų, besimokančių dieniniame skyriu je, visuomeninė organizacija. Jos veikla grindžiama viešumo, savivaldos ir kitais demokratiniais principais. 2. Sąjungos tikslas — studen to, kaip asmenybės, kuri tu ri įgyti žinių, auklėtis, tobulėti, rengtis aukštos kvalifikacijos rei kalaujančiai veiklai, teisių ir laisvių gynimas. Interesų reiš kimas Universitete ir už jo ribų. 3. Sąjungos pagrindiniai užda viniai yra: 3.1. Padėti įtvirtinti ir praktiš kai realizuoti studentu teises ir laisves, rūpintis pareigų vykdy mu. 3.2. Padėti tobulinti mokslo procesą, studentų tiriamąją vei klą, gamybinę praktiką, stip rinti mokslo ir praktikos ry šius. 3.3. Sudaryti reikiamas sąly gas studentų poilsiui, buičiai, darbinei veiklai vystyti, dvasi niams poreikiams tenkinti. 3.4. Gaivinti istorines ir kur ti naujas studentiškas tradici jas. 4. Sąjunga, siekdama tikslo ir įgyvendindama jai keliamus už davinius: 4.1. Gina studentų interesus prieš valstybinius ir visuomeni nius organus bei judėjimus. 4.2. Organizuoja studentų ap rūpinimą gyvenamuoju plotui. 4.3. Organizuoja studentų sar natorinį bei kurortinį gydymą, teikia materialinę pagalbą. 4.4. Vysto ūkinę veiklą stei giant kooperatyvus, bendras įmones, firmas. 4.5. Organizuoja studentų lai svalaikio renginius. 4.6. Bendradarbiauja su Uni versiteto administracija, LPSCT ir profsąjungos šakiniais komite tais, sprendžia mokymo proce so, materialinio-buitinio studentų aprūpinimo problemas. 4.7. Sąjungos santykiai su LPSCT ir profsąjungos šakiniais
< X/) LM <
ttl
Universiteto partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas Povi las GYLYS:
— Ką galima atsakyti į Mas kvos priekaištus, kad, atsikūrus LKP, konservatyvios Tarybų Są jungos jėgos įgautų argumentą prieš pertvarką? Pirmiausia, bu vusi tvarka — nepriimtina šiuo laikinei demokratinei visuomenei. Demokratizacija turi -'ykti parti ja turi susilyginti savo teisėmis su kitomis Respublikos partijo mis. Kitas argumentas, jeigu mes nežengsim šito žingsnio, Lietuvos
komitetais grindžiami sutartimis. 4. 8. Palaiko ryšius su valstybi nėmis ir visuomeninėmis organi zacijomis bei judėjimais. 4.9. Palaiko ryšius su Lietuvos aukštųjų mokyklų, ki tų respublikų bei užsienio šalių studentų sąjungomis, tarptauti nėmis studentų organizacijomis. 4.10. Organizuoja susitikimus, konferencijas, diskusijas, stu dentų bei dėstytojų apklausas bei kitas priemones studentus domi nančiais klausimais. 4.11. Organizuoja galiojančių teisinių aktų, kuriais numatoma studentų, jų organizacijų teisinė padėtis, tyrimą, rengia rekomen dacijas, kaip jas tobulinti, daly vauja aktų, liečiančių studentų interesus, projektų rengime ir aptarime. 4.12. Siūlo bei kelia kandidatus į visų lygių Tarybų deputatus ir aktyviai dalyvauja rinkiminėje kampanijoje. n. SĄJUNGOS NARIAI
5. Sąjungos nariu gali būti kiekvienas Universiteto dieni nio skyriaus studentas, kuris pripažįsta šiuos Įstatus ir moka nario mokestį. 6. Sąjungos narius priima Uni versiteto atskirų fakultetų stu dentų parlamentai. 7. Sąjungos narys turi teisę: 7.1. Dalyvauti Sąjungos rengi niuose. 7.2. Rinkti ir būti išrinktas į Sąjungos organus. 7.3. Teikti vadovaujantiems organams pasiūlymus ir paklau simus, liečiančius Sąjungos vei klą, taip pat dėl kitokių su Są jungos veikla susietų klausimų ir gauti motyvuotus atsakymus. 7.4. Gauti iš Sąjungos para mą savo teisėms ir teisėtiems in teresams ginti. 7.5. Sąjungos organams pasky rus, gauti vietą bendrabutyje. 7.6. Gauti kelialapius sau ir šeimos nariams sanatoriniam bei kurortiniam gydymui ir poilsiui i gydyklas, taip pat materialinę pagalbą. 7.7. Išstoti iš Sąjungos, apie tai raštiškai įspėjus studentų
parlamentą, kurio nutarimu bu vo priimtas. 8. Buvimo Sąjungoje nariu laikas įskaitomas į profsąjungos nario stažą. 9. Sąjungos narys privalo: 9.1. Laikytis Sąjungos Įsta tų, vykdyti jos organų nutari mus. 9.2. Už Įstatuose suformuluotų pareigų nevykdymą Sąjungos nariui Studentų Sąjungos Par lamentas gali pareikšti visuo meninę pastabą, įspėti arba pa šalinti iš Sąjungos.
III. SĄJUNGOS ORGANIZACINE
STRUKTŪRA
10. Vilniaus Universiteto Stu dentų Sąjungos konferencija (toliau — konferencija) — tai aukščiausias dieninio skyriaus studentų organas, šaukiamas Studentų Sąjungos Parlamento ne rečiau kaip vieną kartą per metus arba 1/3 fakultetų Par lamentams pareikalavus. 11. Atstovavimo normas ir kon ferencijos delegatų rinkimų tvar ką nustato Studentų Sąjungos Parlamentas. 12. Konferencija: 12.1. Išklauso Studentu Są jungos Parlamento, Sekretoria to ir Revizijos komisijos ataskaiitinius pranešimus ir juos tvirtina. 12.2. Renka Studentų Sąjun gos sekretorių, Revizijos komisi ją. 12.3. Svarsto svarbiausius stu dentijos klausimus. 12.4. Paprasta balsų dauguma priima pareiškimus, rezoliucijas, nutarimus. 12.5 Priima, keičia, papildo Universiteto Studentu Sąjungos Įstatus 2/3 balsų dauguma. 12.6. Sprendžia klausimą dėl Studentų Sąjungos Sekretoria to veiklos sustabdymo. 12.7. Tvirtina finansinės ūkinės veiklos sąmatą. Kitame numeryje:
UNIVERSITETO STUDENTŲ SĄJUNGOS PARLAMENTAS
Kaip praneša Vygaudas Ušackas, į vakarą _ susitikimą su sąjunginio studentų forumo Maskvoje dalyviais atvyko šeši žmonės, nors JĮ turėjo vesti Rimvydas Paleckis.
Kaip praneša Rimvydas Paleckis, j vakarą — susitikimą su sąjunginio studentų forumo Maskvoje dalyviais atvyko šeši žmonės, nors jame turėjo kalbėti Vygaudas Ušackas.
komunistų partijai nėra jokių perspektyvų rinkimuose. Tai nie ko gero nežada Lietuvai, nes kol kas dar nėra struktūrų, kurios užimtų šios partijos vietą. Su sidarius vakuumui, laimėti gali ne pačios geriausios jėgos, gali nugalėti emocijos, o emocijų pa sekmė gali būti politiniai kraštu tinumai. Tokiu atveju Lietuvos korta konservatorių rankose bū tų dar tvirtesnė. Kaip turėtų atrodyti demokra tiška LKP? — Biurokratinio centralizmo principą reikia pakeisti kita tvarka. Centralizacijos — decent ralizacijos santykis partijoje turi būti optimalus. Blogai, kai cent rinis partijos aparatas įgyja per didelę valdžią. Tačiau, jeigu ne bus tam tikros subordinacijos, partinio valdymo sistema irgi ne veiks. Aš manau, kad reikia ap tarti, kokios bus partinės draus mės ribos. Ar decentralizuojant komunis tų partiją, autonomiją (gis ir Uni versiteto partinė organizacija? — De facto mes ją jau turime. Ir jau seniai nebegaunam ko mandų, parėdymų, direktyvų nei iš partijos Lenino rajono komi teto, nei iš CK. Akivaizdūs re
zultatai. Universitetas buvo dau gelio reformų pradininkas. Taip pat ir komunistų partijos sava rankiškumo atkūrimo iniciatorius. Mes juk pradėjom apie tai kal bėti dar vasario mėnesį, nors kai kas buvo išsigandęs garsaus XVII LKP plenumo. Dabar baimės nebeliko? — Sakyčiau, atvirkščiai, mes daromės labai drąsūs. Tačiau rei kia, kad monologas iš Maskvos į Vilnių nevirstų monologu iš Vilniaus į Maskvą. Mes turim suprasti ir centro funkcionierių padėtį. Jie bijo, kad griūnant senajai sistemai, pažangiosios jė gos gali pralaimėti. Juk pasaulio politinių įvykių ašis yra ne Vil nius ir Kaunas, o Maskva ir Va šingtonas.
Matematikos fakulteto prodekanas docentas Antanas APYNIS:
— Visi, kurie buvo TSKP na riais Lietuvoje, automatiškai tampa LKP nariais. Komunistų partija turi tapti ne bolševikinio, o socialdemokratinio tipo parti ja — demokratiška partijos
3
endrabučiuose. SUTRUMPINTAS IŠRAŠAS 1$ VU BENDRABUČIŲ NUOSTATŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ Universiteto bendrabučių fon das skirstomas centralizuotai, at sižvelgiant į fakultetų ir kitų pa dalinių poreikius bei studentų sąjungos teikiamas rekomendaci jas. Paskirstymo planą tvirtina Rektorius (rektoratas). Vietas bendrabučiuose skirsto fakulteto administracija kartu su studentų atstovybe. Fakultetai — jiems patikėtų bendrabučių šei mininkai. Fakultetų vadovai nuo lat rūpinasi gyvenimo sąlygomis bendrabučiuose ir tiesiogiai atse ko už tvarką juose. I. Bendrabučių gyventojai.turi teisę: 1) studijų metu naudotis pas kirtu gyvenamuoju plotu, moky mosi ir kultūrinės, buitinės pas kirties patalpomis, bendrabučio inventoriumi, 2) reikalauti, kad laiku būtų keičiami, remontuojami įrengi mą^ baldai, patalynė ir kt. in ventorius, šalinami buitiniai trū kumai, 3) rinkti ir būti išrinktais j bendrabučio tarybą, dalyvauti jos veikloje, sprendžiant buities, darbo ir poilsio problemas, įren giant ir apipavidalinant patalpas ir pan. II. Bendrabučio gyventojai pri valo: 1) griežtai laikytis nustatytos vidaus tvankos, saugumo techni kos, priešgaisrinės apsaugos tai syklių, 2) gavus kambario pasą, nus tatyta tvarka materialiai atsakyti už patikėtą inventorių ir įrangą, palaikyti tvarką ir švarą kamba riuose ir bendro naudojimo pa talpose, 3) laiku (iki spalio mėn. 15 d.) sumokėti mokestį už gyvenamąjį plotą bendrabutyje ir teikiamas paslaugas, 4) išsikeliant iš bendrabučio ar išvykstant ilgesniam nei vienas mėnuo laikui, pranešti komen dantui prieš dvi dienas iki išsikėlimo ar išvykimo, palikti ko mendantui kambario raktus, 5) įeinant į bendrabutį, pateik ti leidimą budinčiajam.
IR
III. Bendrabučių gyventojams kategoriškai draudžiama: 1) po 24 vai. triukšmauti, klausytis garsios muzikos, TV, radijo transliacijų; dainuoti, šokti, šūkauti, priiminėti svečius, 2) vartoti alkoholinius gėrimus, 3) priiminėti svečius, kurie nepateikė budinčiajam asmenį liudijančių dokumentų, 4) rūkyti bendro naudojimosi patalpose, 5) savarankiškai perkelti ben drabučio inventorių iš vienų pa talpų į kitas, 6) taisyti ar pertvarkinėti elek tros instaliaciją^ 7) naudotis netvarkingais ar nepritaikytais elektriniais šildytu vais, 8) savavališkai klijuoti anf bendro naudojimo patalpų sienų plakatus, skelbimus ir kt., V. Pažeidus bendrabučio vidaus taisykles ir nuostatus, «ąž elgesį, nesuderinamą su Vilniaus Univer siteto studento vardu ir garbe, skiriamos tokios nuobaudos: 1) įspėjimas, 2) papeikimas, 3) griežtas papeikimas, 4) šalinimas iš Universiteto. Gavus pirmą griežtą papeiki mą, vieta bendrabutyje kitais metais nesuteikiama. Antras griežtas papeikimas yra pagrin das šalinti pažeidėją iš Univer siteto. Nuobauda galioja metus nuo jos paskyrimo. Įspėjimą ir papeikimą gali skirti dekanas, bendrabučio tary ba, komendantas. Griežtą papei kimą skiria Rektorius dekano, bendrabučio tarybos, komendan to teikimu Prieš skiriant greižtą papeiki mą, per 7 dienas pažeidėjas turi teise pasiaiškinti raštu, taip pat kreiptis į studentų sąjungą. Pas taroji savo nuomonę pareiškia per tris dienas. IV. Kiekvienas bendrabučio gyventojas privalo susipažinti su šiuo išrašu ir savo parašu įsipa reigoja vykdyti visus jame kelia mus reikalavimus.
DEJA,* BUS DAUGIAU I Griežti Rektoriaus papeikimai už bendrabučio vidaus taisyklių pažeidimus pareikšti: CHEMIJOS FAKULTETO STUDENTAMS: Jolitai Masalskaitei, Linai Grimaitei, Daivai Lekešiūlei; GF STUDENTAMS: Audriui Žėkniui, Astai Tautkutei, Vilmai Vaitkevičiūtei; PF STUDEN TAMS: Evaldui Jurgaičiui, Skirmantui žvirbliui, Giedriui Valužiui, Editai Kazakevičiūtei, Rasai Gudabekaitei; IF STUDENTAMS: San drai Jamontaitel, Vilijai Jurgaitytei, Jūratei Keniausytei, Vilmai Aleškattytei, Valdui Kazanavičiui, Gintarui Skrebiui, Vaidui Dubickui, Kęstučiui Matuliauskui; TF STUDENTAMS: Žydrūnui Valan čiui, Romualdui Jusčiui, Salvijui Keturakiui; FilF STUDENTAMS: Vidmantui Ragauskui, Renaldui Tuomui, Betinai Killasattei, Mar garitai Varaškartei.
struktūra, o siekis — socializmas. Kas nesutiks su tuo, galės para šyti pareiškimą ir išeiti. Jeigu įvyks skilimas, svarbu, koks jis bus ir kieno naudai. Dabar kon servatoriai ar įvairūs „tarybų valdžios saugotojai" yra mažu ma, jie ir turėtų atskilti. Būtų politinė klaida, jeigu atskiltume mes, o ne jie. Gali atsitikti, kad visi, likę vienoje partijoje, balsuos už sa varankiškumą, iš esmės pripa žins programą, tačiau turės savo skirtingą nuomonę taktikos ar kitais klausimais. Tuomet reikia įteisinti frakcijas. Taip būtų ap saugota ir gerbiama mažumos nuomonė, mažumos nieks negalė
tu vadinti ekstremistais. Tai ne būtina padaryti šiame suvažiavi me. Svarbiausia, kad suvažiavi mas pritartų diskusijoms apie tai, o frakcijų veikimo mechanizmą galėtume kurti iki kitos konfe rencijos, ar suvažiavimo. .Nei statuto, nei programos nereikia įsivaizduoti kaip galutinių dogmų rinkinio. Jie turi būti dinamiški, struktūras galima tobulinti, tiks linti, išsaugant jų demokratišku mą. Programa turėtų nesikirsti su Lietuvos interesais. Vienas iš svarbiausių uždavi nių — nepriklausomybės siekis, nepriklausomos, demokratinės, socialistinės Lietuvos kūrimas. Ką Jūs pasirinktumėte: ar uni tarinę LKP, ar demokratišką TSKP? — Toks klausimas yra savotiš kai nekorektiškas.. Kalbėti gali ma tik apie perspektyvius spren dimus. Juk manęs niekas negali priversti iki gyvenimo pabaigos likti šioje partijoje. Visuomenės, žmonių pasisakymai, rinkėjų priesakai įpareigoja balsuoti už savarankišką partiją. Jeigu bus nubalsuota priešingai, tai su važiavimas, neatspindintis parti nių organizacijų pozicijų, yra nieko vertas.
Ufliversitas Vilneitsis
ATEITININKAI:
1989.12.15
tyti: ar aš esu inteligentas. Kiek įmanoma kelti save. Jonas: — Nevisai sutinku. Negalima skirstyti į inteligentus ir pamaldžiuosius. Gal tiksliau būtų: se niai praktikavę ir atsivertę. Bet ne visi, kurie seniai praktikavę, yra pamaldūs. Ir ne visi tie, ku Solveiga: -- Nežinau, po kiek metų mes rie naujai atsiverčia, yra inteli galėsim pasiekti bent jau ikika gentai. Visos ateitininkų bėdos rinių ateitininkų intelektualumą, pirmiausia glūdi kiekviename iš ir moralumą. Dabar ateitininkai mūsų. Didžiausiu priešu laikau taimpa vos ne parapijine organi patį save. Kokie artimiausi federacijos zacija, ko niekad nebūdavo an ksčiau. Nelabai gerai, kad atei renginiai? tininkais pasiskelbia tie jaunuo Jonas: — Kiekviena kuopa paruoš sa liai, kurie būna už rankučių su vesti katekizacijai. Tai yra para vo programą ir darys savo ren pijos nesimokantis jaunimas, ne ginius. Studentai ruošia vidur siruošiantis inteligento gyveni amžių mylėtojų seminarą (vasa mui. Yra grėsmė tapti davatkiš rio mėnesį) — supažindinimą su ka organizacija. Jau dabar pas anų laikų krikščioniška kultūra tebimos dvi konfrontuojančios ir pamąstymą, kaip mes ją ga kryptys: tai intelektualai ir pa lim kurti šiandien. Ko palinkėti jūsų organizaci maldieji. Suvažiavime buvo min čių, kad reikia kuo daugiau pri jai? traukti vaikų, kol jie dar nepa- Solveiga: — Jeigu būtumėte ateitininkai, sklido po kitas organizacijas. Galbūt tai išeitis šiuo metu, bet, jūs klaustumėt, ne ko palinkėti pavyzdžiui, prieškario metais kai organizacijai, o ko palinkėti mo jaunimas daugiausia buvo kiekvienam iš mūsų. Pagrindinė susibūręs į pavasarininkus. Gal ateitininkų organizacijos ląstelė ir dabar būtų galima juos atkur — ne kuopa, o kiekvienas na ti. Vaikams — angelaičius. Tada rys. Tad linkėti galima to, ko ga žmonės galėtų pasirinkti. Tai, ži lima linkėti kiekvienam. Dėkojame už pokalbį. noma, paprastesnis kelias, kaip išvengti davatkiškumo. Reikėtų Tautvydas MEšKONIS pirmiausia žiūrėti į save ir mąs Jūratė MlClULIENt
Rūpinamės sielos sveikata Lapkričio 26—27 d. įvyko Lie tuvos ateitininkų steigiamasis su važiavimas. Jo metu atkurta ateitininkų federacija Lietuvoje. Federacijos pirmininku tapo pro fesorius, Arvydas ŽYGAS. Visos ateitininkų federacijos vadu išli ko Juozas POLIKAITIS. Dvasios vadas Lietuvoje — kunigas Vac lovas ALIULIS. Apie ateitininkų organizacijų pasakojo VU lituanistai — Sol veiga DAUGIRDAITE ir Jonas MORKUS. Daugumos dabartinių organi zacijų tikslas — Lietuvos nepri klausomybė. O jūsų? Jonas: — Tokio tikslo nelaikome vie ninteliu. Ateitininkija yra judė jimas. Narys pirmiausia kreipia dėmesį į save, į savo lavinimą si, o ne vien į visuomeninius reikalus. Esu įsitikinęs, kad or ganizacija gyvuos ilgai, — ne todėl, kad tikslai būtų labai pa trauklūs, bet todėl, kad jie sun kiai įgyvendinami. Ir vis bus žmonių, kurie norės siekti dau giau.
Solveiga: — Ateitininkai yra vienijami savo vidinių tikslų. Kiekvieno mūsų tobulėjimui Lietuvos ne priklausomybė nėra riba, kadan gi blogis yra žmoguje ir pasau lyje. Ir su tuo blogiu reikia ko voti. Ateitininkams kokie nors politiniai pasikeitimai, išorės da lykai nėra esminiai. Jonas: — Lietuvos nepriklausomybė nėra mūsų tikslas, nes organiza cija nepolitinė.. Tačiau kiekvie nas prie to turim prisidėti: vienas iš penkių principų, ku riais mes remiamės, yra tautiš kumas. Vengiate masiškumo. O koks kiekvieno nario tikslas? Jonas: — Jis turi būti ateitininku ne vien užsidaręs savyje, bet visur, remdamasis penkiais principais: katalikiškumu, inteligentiškumu, tautiškumu, visuomeniškumu ir šeimyniškumu. Ne visos organizacijos Ilgam Išlieka įdomios savo nariams. Ar tai negresia ateitininkams? • Solveiga:
— Ne. Ateitininkai patraukia ne savo kalbomis (jų prisiklau sėm lig soties), bet savo gyven sena. Ateitininkai, jeigu jie kiek įmanoma laikysis tų penkių prin cipų, taps patraukiančiais. Dorai gyvenantis žmogus savo asmeni niu pavyzdžiu daugiau gali, negu gražiomis kalbomis. Jeseninas yra pasakęs: Jėzus Kristus — tas, kurio darbai nesiskiria nuo kalbų. Jūs egzistuojate tarp daugelio organizacijų. Kurios jums arti mesnės? Jonas: — Skautai. Jie, kaip ir mes — ruošimosi, lavinimosi organizaci ja. Tik mes ne tiek daug dėme sio skiriame fiziniam lavinimuisi ir nemanom, kad gyvenimas gamtoj yra geriausias auklėjimo si būdas. Solveiga: —■ Skautai stengiasi sukurti sveiką ir ištvermingą žmogų. O ateitininkai pirmiausia rūpinasi sielos sveikata. Tai esminis skir tumas. O kas jums patiems jūsų organizacijoje nepatinka?
A
Lietuvos partija
EGZISTUOJA!
J Šiuo metu AIDS registruojama 152 pasaulio šalyse. Pasaulinės sveikatos apsaugos organi zacijos duomenimis (1989. 09.30) oficialiai užregist ruoti 183463 ligoniai. Pirma sis Lietuvos AIDS partijos narys buvo registruotas Klaipėdoje. Gana keistomis aplinkybėmis pa sitraukė Iš gyvenimo. Lapkričio 30 d. Lietuvos AIDS profilaktikos centras surengė spaudos konferenciją. Kas pas katino tai daryti? Saulius Čapllnskas, centro va dovas: — Buvo dar vienas atvejis, kai Maskvoje, anonimiškai išsi tirti per saivo draugą krei pėsi vienas jaununįis. Jis pasakė lietuvišką pavardę, vardą, pasakė, kad jis lietuvis.
Dar daugiau —kad mokėsi vie noje iš aukštųjų mokyklų, bet ne Lietuvos. Vėliau, jam išvykus, atlikti tyrimai ir rasta ŽIV infek cija bei sifilis. Mes bandėme jį surasti (negalime tos pavardės, kurią jis pasakė, viešai skelbti). Pasų stale žmogaus tokia pavar de nėra. Galbūt ne savo pavardę pasakė, galbūt jis ir ne lietuvis. Tokia situacija. Su jo draugu va sarą Maskvoje aš buvau susiti kęs. Saike, kad jo ko ordinačių neturi. Tiek apie ant rą atvejį. Ar šis žmogus yra Lie tuvoje, ar ne, sunku pasakyti... O dabar jau yra, deja, nekelian tis abejonių trečias atvejis. Algimantas Trečiokas, centro vadovo pavaduotojas: — Šiuo metu nekelia jokių abejonių, kad žmogus, užsikrė
tęs imunodeficito (ŽIV) virusu. Jis kreipėsi dėl visiškai kitų su sirgimų (kad jums būtų aiškiau — apendicito). Buvo paimtas ty rimams kraujas, rastas ŽIV. Mus labiausiai jaudina, kaip jis galėjo užsikrėsti. Beje, jis jaučiasi gerai. Nekelia abejonių, tai, kad užsikrėsta lytiniu keliu. Užsikrėsti galėjo užsienyje, ka dangi buvo išvykęs, tačiau galė jo ir Lietuvoje. Padaryti imuno loginiai tyrimai, kurie rodo, jog žmogus neserga AIDS, o tik už sikrėtęs ŽIV. Manau, kad jeigu mes visuomenę nuteiksime prieš, tokius žmones, tai bus didžiausia klaida. Genovaitė Lapinskaitė, Res publikinio odos ir Veneros ligų dispanserio vyr. gydytoja: — Mes prašysime, kad jis pa
sakytų su kuo turėjo santykių Lietuvoje, tada prašysime, kad šie asmenys atvyktų pasitik rinti į anoniminį kabinetą (tel.: 35-02-95, — aut.) Dabar per die ną pas mus ateina pasitikrinti 8 —10 žmonių. Tai žmonės, kurie turi kokių nors incidentų, atsitik tinių kontaktų. Žodžiu, šis kabi netas dabar dirba išsijuosęs: daug kas skambina, teiraujasi. Paskelbdami šį faktą apie ŽIV infekciją, mes norime pasakyti: jeigu žmonės jaučia nerimą, te gul būtinai pasitikrina. Juk ka binetas tikrina taip pat ir dėl venerinių ligų. Mes nevarioj ame ir nevartosime jokios prievartos. Žmogui, žinančiam, kad, nustačius, ligą, prieš ji bus pavartota prie varta, geriau niekur nesikreipti. Saulius Čapllnskas:
— Visuomenė, kuri kovoja su puolusiais savo nariais, negali savęs vadinti pažangia. AIDS partija Lietuvoje pasipil dė nauju asmeniu. Tai — realy bė. O ji, kaip sakoma, skaudi ir negailestinga. Ją gali sušvelninti tik mūsų apgalvotų poelgių do ra. Jeigu kuriam nors iš perskai čiusių spaudos konferencijos stenogramą kilo mintis prisidėti prie kovos su AIDS infekcija, pranešame AIDS fondo sąskaitos — Vilniaus taupomojo banko, Le nino rajono skyriuje — numerį — 141858. Nors, savaime su prantama, studento kišenė pati tuščiausia pasaulyje — AIDS šmėkla klaidžioja po pasaulį. Ji nusitaikė ir į jus. Deja. Rimantas ŠIMKUS
MEKSIKOJE ŽMONĖS
ŠYPSOSI Universiteto kamerinės muzi kos ansamblis netikėjo, kad )ų laukia bananai, ananasai, piramidės, besišypsantys žmo nės, vandenynas, korida. Ne tikėjome net tada, kai Universi tetas ir jaunimo mokslinės tech ninės kūrybos centras „Viltis" apmokėjo kelionę. Tik lėktuvui perskridus Atlanto vandenyną ir Bermudų trikampį, tik jam nusileidus Mechike, atsipeikėjo me. Lapkričio pirmoji čia — Mi rusiųjų šventė. Mieste viskas uždaryta, todėl mus iš karto nu vežė į antropologijos muziejų. Ištempę ausis klausėmės gidės, deja, ji kalbėjo Ispaniškai. O mes — ne. Tikra egzotika prasidėdavo su temus. Kas žingsnis apipuldavo išsidažę vaikučiai su kaukėmis,
kaulydami pinigų. Linksmai šū kaudami prekiautojai siūlė kau koles, karstus. Meksikiečiai sa kė, kad Mirusiųjų šventė — vie na rimčiausių. Mums taip neat rodė. Pats Mechikas dabar — vienas iš didžiausių pasaulio miestų. Jį 1320 m. įkūrė actekai mažoje kalnų ir vulkanų apsupto ežero salelėje. Šešių šimtų metų senu mo kultūra dabar mieste susipi na su modernia architektūra, eg zotiška augalija. Aplankėme ir netoliese esantį indėnų Impera torių miestą Teotikuakaną, už lipome į Saulės piramidę, ėjome Mirusiųjų gatve. Sužinojo me, kad meksikiečiai iš eg zotiškų augalų — agavų — ga mina alkoholinį gėrimą pulkę: tam tikru metu, prinokus agavai. J jos vidurį įmetamas akmuo.
fermentacijos procesas vyksta vieną parą, po to šis skystis ge riamas (irgi tik vieną parą). Pa sirodo, kad Iš agavos lapų acte kai pagamino pirmąjį popierių, o iš smaigalio — adatą. Aukštai kalnuose, seniausiame Amerikos sidabro kasyklų cent re — Takske — veltui bandėme aplankyti visas sidabro parduotu ves — jų čia apie 500. O po tokių egzotiškų pasi žvalgymų mūsų laukė koncer tai Mechike Ir Tolukoje. Grojo me kamerinę muziką, bandėme meksikiečius supažindinti su mū sų liaudies dainomis. Grįžę į Lietuvą pajutome, kad mums visiems labai trūksta- šyp senos. JI visad mus lydėjo Mekcilrnf p Daiva MATULYTE
Redakcijos adresai: 232734, Vii alus, Universiteto 3, „Unlversitas Vllaensla". Telefonas: *1-11-79. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2101. Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Spausdino LW CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautą pr. 60. EMeaeĄeAkHHK BuAbnioccKoro ynsepcuTera. PoAuerop A. Annurrac. 232734, Buamioc, VaaneipcuTeTO, 3. Tan«ftpa<j>us HaASTeAkcrna UK KTI Autui.
Redaktorius A. LIPŠTAS