SIA1IE NUMERYJE: ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA XXX
GIMTINĖS
SPALVOS
XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. rugsėjo 23 d., penktadienis
PIRMOJI PAMOKA Universiteto Chemijos fakulteto V kurso stu dentai pedagoginę prakti ką atlieka įvairiose Vil niaus vidurinėse mokyk lose. Domėjausi kaip jiems sekasi. Užsukau į 22-ąją mies to mokyklą. Įspūdžiais pasidalinti paprašiau pra ktikos vadovę Elvyrą Pamerneckienę ir studentus Gretą Bagdonavičiūtę Nijolę Rakauskaitę, Ro landą Rubį bei Vidman tą Strauką. Greta: Šiandien pravedžiau pirmąją pamoką. Labai jaudinausi, bijojau kad neužteks pamokai skirto laiko... Malonu, kad pirmąją pamoką neteko rašyti dvejeto. Dauguma įverti nimų buvo Įtik geri. Nijolė: Aš taip pat šiandien pirmą kartą pa ragavau mokytojo duo nos Jaudinausi, nors pa mokai buvau pasiruošusi Tuo labiau, kad „pra laužti ledus" buvo pati kėta man pirmajai. Ne turėjau iš ko pasimokyti. Viena, sėdėti ir klausy tis, kaip pamoką praveda mokytoja, ir visai kita, kai teko pabandyti pa čiai. Žinių visiškai paka ko, bet to dar neužten ka, kad sėkmingai pra vestom pamoką. Vidmantas: Dėstyti to kį dalyką kaip chemija nelengva. Dabar nauja programa, nemaža naujų sąvokų. Mokiniams ne tik svarbu, ką pasakyti; bet ir kaip pasakyti. Pa vyzdžiui, mums per pa skaitą dėstytojas pasakė
vieną kartą ir mes jau žinome, o mokiniams to nepakanka. Jiems reikia kalti į galvą, kartoti tą patį keletą kartų, kad prisimintų. Lengva dirb ti su olimpiadininkais, kurie lengvai įsisavina pateiktą medžiagą, bęt tokių klasėje nedaug. Svarbiausias uždavinys — patraukti į savo pusę vi dutinį mokinį, sudominti iiRolandas: Taip. Vid mantas teisus, bet yra kliūčių, pirmiausia trūks ta metodinės literatūros, diafilmų, vaizdinių prie monių. Mokiniams sunku įsivaizduoti, kas yra mo lis ir panašiai. Be to, di delių trūkumų turi ir mokykliniai vadovėliai. Chemijos vadovėliai skir ti technikumams ir aukš tosioms mokykloms, kur kas pranašesni. Viskas juose išdėstyta aiškiau bei suprantamiau. Pa vyzdžiui aštuntos klasės vadovėlyje sutinkama to kia sąvoka kaip „potencijalas". Būk toks malo nus ir išaiškink, kas tai per „daiktas", kai api brėžimas yra tik dešim tos klasės fizikoje.
Evlyra Pamerneckienė: Apibendrindama pasaky siu, kad studentais esu patenkinta. Žinoma, pir mosios pamokos nebuvo ypatingos, bet laikui bė gant jos tobulės. Svar biausia, kad yra noras dirbti. Visi labai darbš tūs, pareigingi, stengiasi kiek gali. Pabaigai tradicinis klau simas: — Ar norite tapti mo kytoju? Vidmantas: Būti moky toju nelabai norėčiau. Geriau pageidaučiau dir bti gamykloje ar kur nors kitur. Žinoma, darbą pirmiausia reikia gerai pažinti, tada ir apsispręs ti lengviau. Mūsų pirmame kurse būna paskirti 7—8 žmo nės pedagoginiam dar bui, neatsižvelgiant į jų norą. Nežinau, bet man atrodo, kad tai nevykęs eksperimentas. Juk peda gogikos ir psichologijos paskaitas klauso visi, o mokytojais tampa keletas kartais ir nelabai to no rėdami. O mokytojas be pašaukimo?! Nijolė: Ne! Rolandas: Man atrodo ■kad į Universitetą stoja daugiau tie, kurie nenori būti mokytojais. Norin tiems tapti mokytojais manyčiau, yra pedagogi nis institutas. Greta: Nežinau. Tik riausiai, kad ne. Nors dar galima pagalvoti. Kad susipažintum su dar bu ir jį pamiltum, rei kia padirbti ne vieną dieną, tada ir pagalvo sim.
Nr. 27 (1246)
PAREIGOS
— Šiandien mūsų taikininkams šventė, — juokauja Pasvalio rajono pirmasis komjaunimo sekretorius S. Židonis. po vasaros kaitrų ir šiltų rugsėjo dienų tądien, kai nuvykau į Pasvalį, pirmą kartą lijo, Smarkiai, lietus negailėstingai minkštino kieto molio grumstus, leisdamas ir darbštuoliams bept kiek atsikvėpti... Ruduo tarsi vasaros darbų tęsinys. Kai važiuoji per rajono laukus matai, kiek daug gėrybių subrandino vasara. — Be talkininkų neišsiverstume, —• kalba S. Židonis. Vien Naradavos sodininkystės tarybiniame ūkyje — 320 talkipinkų. Daugiau kaip 15 metų ūkis draugauja su studentais. Į pagalbą čia jau buvo atvykę Kauno Medicinos instituto, Kauno Politechnikos instituto ir Vilniaus V. Kapsuko universiteto studentai. Šiemet Naradavoje darbuoįasi Universiteto Istorijos ir Gamtos fakultetų pirmakursiai. — Kokių problemų iškyla su tokiu būriu talkininku? —• klausiu S. Žiidonį. — Jau rugpjūčio pabaigoje rengiami komjaunimo komiteto susirinkimai, tariamasi su rajono žemės ūkio valdyba, kaip paskirstyti darbus. Noretusi, kad atvažiavę studentai ne tik gerai padirbėtų, bet ir turiningai leistų laisvalaikį. XXX Dalia SVETKAUSKAITĖ
Profęsori’i® Aioird^c JURGAITIS paskirtas GF Hidrogeologijos ir inžine rinės geologijos katedros vedėju. Docentė, ekonomikos mokslų kandidatė Rūta URBANSKIENE paskirta VVU Kauno vakarinio fakulteto Pramonės eko nomikos katedros vedė ja.
MINTYS PO ATASKAITOS Daug įvairiausių klausimų buvo sprendžiama 1983 rug sėjo 14 dieną įvykusiame Gamtos mokslų fakulteto ata skaitiniame - rinkiminiame partiniame susirinkime. Nors per ataskaitinį laikotarpį fa kulteto partiniame biure, vi soje partinėje organizacijoje, gausiame kolektyve vyravo gera darbo nuotaika, drau giškas ir dalykiškas bendra darbiavimas, dėl ko socialisti niai įsipareigojimai buvo vykdomi gerai, tačiau susi rinkime daug dėmesio buvo skiriama tolimesniam studen tijos auklėjimo ir mokymo gerinimui. Štai keletas min čių iš partinio biuro prane šimo: . . Tik moksliškas, realisti
nis gyvenimo reiškinių verti nimas, nuolatinis ryšys su studentais, jų nuomonės stu dijavimas, atidumas jų intenesams, savarankiškumo ug dymas, dalykiškumas, konkre tumas. operatyvumas, žodžių ir veiksmų vienovė — svar biausi mūsų darbo stiliaus bruožai, kurių laikytis būti na. Viena iš labai svarbių dės tytojo ir studento bendravi mo grandžių yra jų susitiki mai po darbų. Šiandien mes negalėtume pasidžiaugti, kad dėstytojai ir studentai po paskaitų ar darbo laboratori jose pakankamai bendrauja. Net akademinių grupių kurą toriai ne visuomet suranda laiko su studentais nuieiti į
Kaina 2 kap.
Talkininkai atvažiavo
I1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIN
NAUJOS
NAUJA RUBRIKA — „JUOKO VIRTUVE"
kiną, teatrą, muziejų, nekal bant jau apie dėstytojus, ku rie, perskaitę paskaitą, nueina savuoju keliu ar vieni užsi darę dirba savo mėgstamą darbą. Tiesa, vasaros prakti kų metu dėstytojai turi gerų prcgų pabendrauti su akade miniu jaunimu, tačiau kyla klausimas, ar išnaudojamos visos progos. Be abejonės, komunistai privalo atidžiai stebėti šiuos dalykus ir vie nokiais ar kitokiais būdais nukreipti pastangas, kad tarp pedagoginio — mokslinio per sonalo ir ypač tarp TSKP narių ir studentų būtų nor malūs, visą apimantys ryšiai, kur organiškai derintųsi pa reigingumas su drąsia inicia tyva ir išradingumu. Mes,
— Mūsų ūkis didžiausias rajone, — sako sodininkystės tarybinio ūkio direktoriaus pavaduotojas Jonas Rukšėnas. Bendras sodų plotas užima 618 hektarų, iš jų derančių — 204 hektarai. Ūkis augina uogas. Jaunos rankos ūkyje kaip niekur čia reikalingos. Studentai jau priskynė 392 tonas obuolių, Ūkio kontoroje labiausiai džiaugėsi istorikų darbu jų darna ir drausme darbe. Į ūkio aruodus jie suskynė 75 tonas obuolių. — Dienos norma vienam žmogui — 14,5—15 dėžių obuolių. Jei norma įvykdoma, uždirbama 3,6 rublio. Bet istorikai spėriai darbuojasi. — Per dieną prirenkam 20 dėžių, —- sako pirmakuršiai. — Kiek prasčiau sekasi žurnalistams, dirbantiems Naradavos sodininkystės tarybinio ūkio Pasvalio skyriuje. Būna dienų, kai neįvykdo dienos normų. Gyvena jie kur kas blogesnėse sąlygose negu istorikai. Beje, kai šis pasakojimas buvo parengtas spaudai, sužinojome: už drausmės laužymą Ir netinkamą elgesį kolūkio talkoje iš studentų pašalinta I kurso žurnalistė Vesta SVEIKACKAITE. Griežtas rektoriaus papelkimas pareikštas to paties kurso studentei Rakauskaltei Dianai Rasuolel. Taigi, nors studijos dar ir neprasidėjo. t XXX
Apsilankėme naujajame 150 vietų bendrabutyje, •—• Jau pirmą dieną mus nustebino gyvenimo ir darbo sąlygos, — pa sakoja istorikų vadovas dėsit. S. Pamerneckis. — Kambariai erdvūs, šviesūs, yra poilsio kambariai. — Jaučiamės kaip poi'lsiavietėje, —■ juokauja bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės studentų vadovas dėstytojas A. Augustinaitis, O jiems, pirmakursiams, —• pirmoji studentiška talka kolūkyje. Vieni pirmą kartą dirba prie derliaus nuėmimo darbų, kiti — šio darbo „vilkai". Ne, nepabodo sodų valdose, — supratau iš istorikų ir bibliotekininkų pokalbio. Apie darbų organizavimą, drausmę talkose kalbėjo ir žurnalistai rinkiminiame komjaunimo susirinkime, Jų kolektyvas dar tik „cementuojasi". Norėtųsi palinkėti naujam komjaunimo sekretoriui Skirmantui Mickevičiui suburti darnų kolektyvą. —■ Norėtųsi, kad piTmoji talka kolūkyje jiems paliktų gerą įspūdį, — kalbėjo stovyklos viršininkė Vilija Pečkytė, — kad suorastų darbo prasmę, jaustų pareigą dirbti gerai ir sąžiningai. O šis mėnuo pirmakursiams būtų ne tik šaunaus darbo, bet ir gražios draugystės, tikro draugų pažinimo mėnuo.
aukštosios mokyklos darbuo tojai, mokydami ir auklėda mi studentus tikimės, kad jaunieji specialistai praktinį darbą vykdys lenininiu darbo stiliumi, tad kur šios išmin ties ir patyrimo pasisemti studentų, jei ne Alma Mater. Mūsų studentų kalba dar prisotinta žargonų, svetimžo džių, aktualūs jų butinės hi gienos klausimai. Tai ne be reikšmiai dalykai. Kaltūnuotų, suvalkiotais ir sulopytais džin sais studentų negali būti, de ja, ko dar pasitaiko. Supermadų skersvėjai žalingi studefntijai. Šie klausimai be abejonės. komunistus turi jaudinti ir ateityje. Mes džiaugiamės, kad Gam tos mokslų fakulteto studlentai gerai mokosi. Mūsų ab solventų laukia visur — mokslo įstaigose, gamyklose, vidurinėse mokyklose. Tad ar jau viską padarėme tobulin
dami mokymo procesą, pa teikdami studentams naujus sumanymus ir idėjas? Ir šian dien aktualu, kad mes dažnai piktinamės, kad tarp studen tijos pasitaiko abejingumo, studentai blogai lanko pas kaitas, kai kurie blogai mo kosi. Turbūt neapsiriksime pasakydami, kad tų priežas čių paieškokiirje ir mūsuo se. .. Susirinkime svarstyti moks lo tiriamojo darbo efektyvu mo didinimo, užbaigtų tyri mų įdiegimo į gamybą, ma terialinės bazės stiprinimo, aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo, tolesnio TSKP narių gausinimo klausi mo jaudino visus, todėl pas tabos naujai išrinktam parti niam biurui tapo kelrodžiais tolesniame darbe. ’■ Docentės
Aldona ŠALNAITĖ
Romualdas ŠIMKŪNAS