SIA1IE NUMERYJE: ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA XXX
GIMTINĖS
SPALVOS
XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. rugsėjo 23 d., penktadienis
PIRMOJI PAMOKA Universiteto Chemijos fakulteto V kurso stu dentai pedagoginę prakti ką atlieka įvairiose Vil niaus vidurinėse mokyk lose. Domėjausi kaip jiems sekasi. Užsukau į 22-ąją mies to mokyklą. Įspūdžiais pasidalinti paprašiau pra ktikos vadovę Elvyrą Pamerneckienę ir studentus Gretą Bagdonavičiūtę Nijolę Rakauskaitę, Ro landą Rubį bei Vidman tą Strauką. Greta: Šiandien pravedžiau pirmąją pamoką. Labai jaudinausi, bijojau kad neužteks pamokai skirto laiko... Malonu, kad pirmąją pamoką neteko rašyti dvejeto. Dauguma įverti nimų buvo Įtik geri. Nijolė: Aš taip pat šiandien pirmą kartą pa ragavau mokytojo duo nos Jaudinausi, nors pa mokai buvau pasiruošusi Tuo labiau, kad „pra laužti ledus" buvo pati kėta man pirmajai. Ne turėjau iš ko pasimokyti. Viena, sėdėti ir klausy tis, kaip pamoką praveda mokytoja, ir visai kita, kai teko pabandyti pa čiai. Žinių visiškai paka ko, bet to dar neužten ka, kad sėkmingai pra vestom pamoką. Vidmantas: Dėstyti to kį dalyką kaip chemija nelengva. Dabar nauja programa, nemaža naujų sąvokų. Mokiniams ne tik svarbu, ką pasakyti; bet ir kaip pasakyti. Pa vyzdžiui, mums per pa skaitą dėstytojas pasakė
vieną kartą ir mes jau žinome, o mokiniams to nepakanka. Jiems reikia kalti į galvą, kartoti tą patį keletą kartų, kad prisimintų. Lengva dirb ti su olimpiadininkais, kurie lengvai įsisavina pateiktą medžiagą, bęt tokių klasėje nedaug. Svarbiausias uždavinys — patraukti į savo pusę vi dutinį mokinį, sudominti iiRolandas: Taip. Vid mantas teisus, bet yra kliūčių, pirmiausia trūks ta metodinės literatūros, diafilmų, vaizdinių prie monių. Mokiniams sunku įsivaizduoti, kas yra mo lis ir panašiai. Be to, di delių trūkumų turi ir mokykliniai vadovėliai. Chemijos vadovėliai skir ti technikumams ir aukš tosioms mokykloms, kur kas pranašesni. Viskas juose išdėstyta aiškiau bei suprantamiau. Pa vyzdžiui aštuntos klasės vadovėlyje sutinkama to kia sąvoka kaip „potencijalas". Būk toks malo nus ir išaiškink, kas tai per „daiktas", kai api brėžimas yra tik dešim tos klasės fizikoje.
Evlyra Pamerneckienė: Apibendrindama pasaky siu, kad studentais esu patenkinta. Žinoma, pir mosios pamokos nebuvo ypatingos, bet laikui bė gant jos tobulės. Svar biausia, kad yra noras dirbti. Visi labai darbš tūs, pareigingi, stengiasi kiek gali. Pabaigai tradicinis klau simas: — Ar norite tapti mo kytoju? Vidmantas: Būti moky toju nelabai norėčiau. Geriau pageidaučiau dir bti gamykloje ar kur nors kitur. Žinoma, darbą pirmiausia reikia gerai pažinti, tada ir apsispręs ti lengviau. Mūsų pirmame kurse būna paskirti 7—8 žmo nės pedagoginiam dar bui, neatsižvelgiant į jų norą. Nežinau, bet man atrodo, kad tai nevykęs eksperimentas. Juk peda gogikos ir psichologijos paskaitas klauso visi, o mokytojais tampa keletas kartais ir nelabai to no rėdami. O mokytojas be pašaukimo?! Nijolė: Ne! Rolandas: Man atrodo ■kad į Universitetą stoja daugiau tie, kurie nenori būti mokytojais. Norin tiems tapti mokytojais manyčiau, yra pedagogi nis institutas. Greta: Nežinau. Tik riausiai, kad ne. Nors dar galima pagalvoti. Kad susipažintum su dar bu ir jį pamiltum, rei kia padirbti ne vieną dieną, tada ir pagalvo sim.
Nr. 27 (1246)
PAREIGOS
— Šiandien mūsų taikininkams šventė, — juokauja Pasvalio rajono pirmasis komjaunimo sekretorius S. Židonis. po vasaros kaitrų ir šiltų rugsėjo dienų tądien, kai nuvykau į Pasvalį, pirmą kartą lijo, Smarkiai, lietus negailėstingai minkštino kieto molio grumstus, leisdamas ir darbštuoliams bept kiek atsikvėpti... Ruduo tarsi vasaros darbų tęsinys. Kai važiuoji per rajono laukus matai, kiek daug gėrybių subrandino vasara. — Be talkininkų neišsiverstume, —• kalba S. Židonis. Vien Naradavos sodininkystės tarybiniame ūkyje — 320 talkipinkų. Daugiau kaip 15 metų ūkis draugauja su studentais. Į pagalbą čia jau buvo atvykę Kauno Medicinos instituto, Kauno Politechnikos instituto ir Vilniaus V. Kapsuko universiteto studentai. Šiemet Naradavoje darbuoįasi Universiteto Istorijos ir Gamtos fakultetų pirmakursiai. — Kokių problemų iškyla su tokiu būriu talkininku? —• klausiu S. Žiidonį. — Jau rugpjūčio pabaigoje rengiami komjaunimo komiteto susirinkimai, tariamasi su rajono žemės ūkio valdyba, kaip paskirstyti darbus. Noretusi, kad atvažiavę studentai ne tik gerai padirbėtų, bet ir turiningai leistų laisvalaikį. XXX Dalia SVETKAUSKAITĖ
Profęsori’i® Aioird^c JURGAITIS paskirtas GF Hidrogeologijos ir inžine rinės geologijos katedros vedėju. Docentė, ekonomikos mokslų kandidatė Rūta URBANSKIENE paskirta VVU Kauno vakarinio fakulteto Pramonės eko nomikos katedros vedė ja.
MINTYS PO ATASKAITOS Daug įvairiausių klausimų buvo sprendžiama 1983 rug sėjo 14 dieną įvykusiame Gamtos mokslų fakulteto ata skaitiniame - rinkiminiame partiniame susirinkime. Nors per ataskaitinį laikotarpį fa kulteto partiniame biure, vi soje partinėje organizacijoje, gausiame kolektyve vyravo gera darbo nuotaika, drau giškas ir dalykiškas bendra darbiavimas, dėl ko socialisti niai įsipareigojimai buvo vykdomi gerai, tačiau susi rinkime daug dėmesio buvo skiriama tolimesniam studen tijos auklėjimo ir mokymo gerinimui. Štai keletas min čių iš partinio biuro prane šimo: . . Tik moksliškas, realisti
nis gyvenimo reiškinių verti nimas, nuolatinis ryšys su studentais, jų nuomonės stu dijavimas, atidumas jų intenesams, savarankiškumo ug dymas, dalykiškumas, konkre tumas. operatyvumas, žodžių ir veiksmų vienovė — svar biausi mūsų darbo stiliaus bruožai, kurių laikytis būti na. Viena iš labai svarbių dės tytojo ir studento bendravi mo grandžių yra jų susitiki mai po darbų. Šiandien mes negalėtume pasidžiaugti, kad dėstytojai ir studentai po paskaitų ar darbo laboratori jose pakankamai bendrauja. Net akademinių grupių kurą toriai ne visuomet suranda laiko su studentais nuieiti į
Kaina 2 kap.
Talkininkai atvažiavo
I1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIN
NAUJOS
NAUJA RUBRIKA — „JUOKO VIRTUVE"
kiną, teatrą, muziejų, nekal bant jau apie dėstytojus, ku rie, perskaitę paskaitą, nueina savuoju keliu ar vieni užsi darę dirba savo mėgstamą darbą. Tiesa, vasaros prakti kų metu dėstytojai turi gerų prcgų pabendrauti su akade miniu jaunimu, tačiau kyla klausimas, ar išnaudojamos visos progos. Be abejonės, komunistai privalo atidžiai stebėti šiuos dalykus ir vie nokiais ar kitokiais būdais nukreipti pastangas, kad tarp pedagoginio — mokslinio per sonalo ir ypač tarp TSKP narių ir studentų būtų nor malūs, visą apimantys ryšiai, kur organiškai derintųsi pa reigingumas su drąsia inicia tyva ir išradingumu. Mes,
— Mūsų ūkis didžiausias rajone, — sako sodininkystės tarybinio ūkio direktoriaus pavaduotojas Jonas Rukšėnas. Bendras sodų plotas užima 618 hektarų, iš jų derančių — 204 hektarai. Ūkis augina uogas. Jaunos rankos ūkyje kaip niekur čia reikalingos. Studentai jau priskynė 392 tonas obuolių, Ūkio kontoroje labiausiai džiaugėsi istorikų darbu jų darna ir drausme darbe. Į ūkio aruodus jie suskynė 75 tonas obuolių. — Dienos norma vienam žmogui — 14,5—15 dėžių obuolių. Jei norma įvykdoma, uždirbama 3,6 rublio. Bet istorikai spėriai darbuojasi. — Per dieną prirenkam 20 dėžių, —- sako pirmakuršiai. — Kiek prasčiau sekasi žurnalistams, dirbantiems Naradavos sodininkystės tarybinio ūkio Pasvalio skyriuje. Būna dienų, kai neįvykdo dienos normų. Gyvena jie kur kas blogesnėse sąlygose negu istorikai. Beje, kai šis pasakojimas buvo parengtas spaudai, sužinojome: už drausmės laužymą Ir netinkamą elgesį kolūkio talkoje iš studentų pašalinta I kurso žurnalistė Vesta SVEIKACKAITE. Griežtas rektoriaus papelkimas pareikštas to paties kurso studentei Rakauskaltei Dianai Rasuolel. Taigi, nors studijos dar ir neprasidėjo. t XXX
Apsilankėme naujajame 150 vietų bendrabutyje, •—• Jau pirmą dieną mus nustebino gyvenimo ir darbo sąlygos, — pa sakoja istorikų vadovas dėsit. S. Pamerneckis. — Kambariai erdvūs, šviesūs, yra poilsio kambariai. — Jaučiamės kaip poi'lsiavietėje, —■ juokauja bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės studentų vadovas dėstytojas A. Augustinaitis, O jiems, pirmakursiams, —• pirmoji studentiška talka kolūkyje. Vieni pirmą kartą dirba prie derliaus nuėmimo darbų, kiti — šio darbo „vilkai". Ne, nepabodo sodų valdose, — supratau iš istorikų ir bibliotekininkų pokalbio. Apie darbų organizavimą, drausmę talkose kalbėjo ir žurnalistai rinkiminiame komjaunimo susirinkime, Jų kolektyvas dar tik „cementuojasi". Norėtųsi palinkėti naujam komjaunimo sekretoriui Skirmantui Mickevičiui suburti darnų kolektyvą. —■ Norėtųsi, kad piTmoji talka kolūkyje jiems paliktų gerą įspūdį, — kalbėjo stovyklos viršininkė Vilija Pečkytė, — kad suorastų darbo prasmę, jaustų pareigą dirbti gerai ir sąžiningai. O šis mėnuo pirmakursiams būtų ne tik šaunaus darbo, bet ir gražios draugystės, tikro draugų pažinimo mėnuo.
aukštosios mokyklos darbuo tojai, mokydami ir auklėda mi studentus tikimės, kad jaunieji specialistai praktinį darbą vykdys lenininiu darbo stiliumi, tad kur šios išmin ties ir patyrimo pasisemti studentų, jei ne Alma Mater. Mūsų studentų kalba dar prisotinta žargonų, svetimžo džių, aktualūs jų butinės hi gienos klausimai. Tai ne be reikšmiai dalykai. Kaltūnuotų, suvalkiotais ir sulopytais džin sais studentų negali būti, de ja, ko dar pasitaiko. Supermadų skersvėjai žalingi studefntijai. Šie klausimai be abejonės. komunistus turi jaudinti ir ateityje. Mes džiaugiamės, kad Gam tos mokslų fakulteto studlentai gerai mokosi. Mūsų ab solventų laukia visur — mokslo įstaigose, gamyklose, vidurinėse mokyklose. Tad ar jau viską padarėme tobulin
dami mokymo procesą, pa teikdami studentams naujus sumanymus ir idėjas? Ir šian dien aktualu, kad mes dažnai piktinamės, kad tarp studen tijos pasitaiko abejingumo, studentai blogai lanko pas kaitas, kai kurie blogai mo kosi. Turbūt neapsiriksime pasakydami, kad tų priežas čių paieškokiirje ir mūsuo se. .. Susirinkime svarstyti moks lo tiriamojo darbo efektyvu mo didinimo, užbaigtų tyri mų įdiegimo į gamybą, ma terialinės bazės stiprinimo, aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo, tolesnio TSKP narių gausinimo klausi mo jaudino visus, todėl pas tabos naujai išrinktam parti niam biurui tapo kelrodžiais tolesniame darbe. ’■ Docentės
Aldona ŠALNAITĖ
Romualdas ŠIMKŪNAS
Tarybini* įtudanta* 2
„VISĄ MOŠŲ IDEOLOGINĮ, AUKLĖJAMĄJĮ, PROPAGANDINĮ DARBĄ BŪTINA RYŽTINGAI PAKELTI Į LYGĮ TŲ DIDELIŲ IR SUDĖTINGŲ UŽDAVINIŲ, KURIUOS PARTIJA SPRENDŽIA ISSIVYSCIUSIO SOCIALIZMO TOBULINIMO PROCESE“. J. ANDROPOVAS
auklėjimas. Partinis biuras svarstė fakulteto SDAALR organizacijos veiklą, kuriai vadovauja jaunas dėstytojas R. Pleikys. Nemažai daroma ateistinio studentijos auklėjimo srity je, kam turime skirti žymiai daugiau dėmesio. Daugiau juo turi rūpintis komjaunimo or ganizacija. Suaktyvėjo „Žinijos" drau gijos fakulteto skyriaus veik la, organizuojamos paskaitos Atėjo studentų bendra šeimos klausimais, skaitomos paskaitos šefuojamame Kėdai bučių tarybų veiklos ata nių rajono Pagirio tarybinio skaitų už praeitus moks ūkio darbuotojams, surengtos lo metus laikas. Prieš fakulteto mokslo dienos Varė keletą dienų Medicinos nos rajone. fakulteto didžiojoje audi Atskirai reikia pakalbėti torijoje rinkosi studentų apie auklėjamąjį darbą ben drabučiuose. Pernai mūsų medikų bendrabučio Nr. 5 bendrabučiuose trūko kryp gyventojai. Kaip sekėsi praeitais tingumo, koordinacijos, buiti niai klausimai buvo nepakan metais? Kas nuveikta? kamai derinami su studentų Kokie klausimai liko ne auklėjimo darbais. Ataskaiti-j išspręsti ir kokios proble niu laikotarpiu auklėjamasis! darbas bendrabučiuose page-1 mos ateičiai? Tai klausirėjo, 12 bendrabučio 2 kor|ma*' kuriuos ataskaitoje bendrabučio pusas netgi iškovojo pirmąją J nagrinėjo |t_./_„ vietą bendrabučių tarpe. tarybos pirmininkė penkSvarbią vietą mūsų auklė-1 taknrsė• __ __ Vita Stankutė, jamajame darbe užima trečia-|vpač akcentuodama tai. įs-lk«
R. Taminskas ir L. Dinašaitė), soclenktyniavimas (buvęs penktakursis S. Skauminas). Gerai dirbo Per ataskaitinį laikotarpį šalintas tik vienas studentas deda komjaunimo aktyvui aukštų seniūnai — V. Istorijos fakulteto partinė or (pirmakursis), po pavasario organizuoti Gailius, R. Žitkauskas, R. grupės darbą, ganizacija savo darbe vado sesijos — nė vienas, nors mokymąsi ir laisvalaikį. Čia Mikutaitė ir ypač R. Livavosi TSKP XXVI, LKP potencialių kandidatų į tokį daug dar galima nuveikti džiūtė, kurios aukšto gy XVIII suvažiavimų, TSKP sąrašą turime bent tris ma dirbant su studentais, o tai ventojai tvarkėsi geriau CK 1982 metų gegužės ir žiausiai. Šiandien fakultete padėtų gerinti jų mokymąsi siai. lapkričio plenumų nutarimais tebėra 27 skolininkai. ir drausmę. ir aukštesniųjų partinių orga Tai, kad pažangumo rodik Ruošiant aukštos kvalifika Tačiau tai nereiškia, nų nutarimais. Nauju stimulu liai pastovūs, rodo, jog čia cijos specialistus, dideflę reikš kad viskas ėjosi tik gerinti partinės organizacijos lyg ir pasiekta augimo riba. mę turi ir gamybinių prakti sklandžiai. Pasitaikydavo darbą tapo šių mėtų TSKP Tačiau padėtį galima ir reikia kų organizavimas, kuriam įvairių nesusipratimų, nu CK birželio plenumas, iškėlęs gerinti. svarbų dėmesį skiria kated sižengimų bendrai tvar Nagrinėjant žiemos pažan ros, dekanatas, partinė orga naujus didžiulius uždavinius mūsų partijai ir šaliai, numa gumo vidurkio priežastis, iš nizacija. kai. Juos sprendžiant tęs principines partinių orga ryškėja jų bent keletas, bū dažnai reikėdavo fakulte Be jokios abejonės, studen nizacijų darbo kryptis da tent nepakankamas mokinių tui didžiulį poveikį daro jo to studentų profsąjungos bartiniame etape. paruošimas studijoms (žinių, dėstytojas, pedagogas, su ku biuro pirmininkės D. TaMūsų fakulteto „gamybos" bendro išprusimo, mokėjimo riuo jis susitinka ir paskai cionytės arba bendrabu sfera — mokymo procesas ir mokytis, pareigingumo, sava tose, ir po jų. Na, o dėsty čio komendantės D. Bumokslo tiriamasis darbas. Per rankiškumo stoka), ką paro tojo paskaitų bei seminarinių jienės pagalbos, kurios ataskaitinį laikotarpį partinis dė ir šių metų pirmojo kur užsiėmimų lygį didžia dalimi biuras nuolat domėjosi ir rū so kontingento visuomet labai jautriai sudarymo nulemia ir jo mokslo tiriamo pinosi studentų akademinio procesas. Vadinasi, mums, jo darbo rezultatai. atsiliepdavo. pažangumo ir akademinės dėstytojams, būtina stipri stu Pagaliau mokslo tiriamasis Paramą mūsų bendra drausmės klausimais, dėstyto dentų kontrolė, reikia moky darbas yra mūsų produkcija. butiečiai jautė ir is fakuljų paskaitų ir seminarinių už ti juos mokytis, studijuoti. Dėl šių priežasčių partinis siėmimų teorinio bei politi Kita priežastis — blogas pa biuras nuolat rimtai domisi teto dekanato, visuomeni nio idėjinio lygio kėlimo skaitų lankymas. Per atas fakulteto mokslinio darbo nių organizacijų, Univer klausimais. Šiomis problemo kaitinį laikotarpį partinio klausimais, kurie buvo nagri siteto vadovybės. Dažnas mis nuolat specialiai užsiėmė biuro akademinė komisija ir nėti keliuose partiniuose! su svečias bendrabutyje bu partinio biuro akademinė ko studentų MAK'as neblogai sirinkimuose greta kitų, ir kur per vo fakulteto dekanas misija ir komjaunimo komi padirbėjo stiprindami akade 1982 metų spalio 27 dienos vasarą mažai buvo skirta dėme prof. S. Pavilonis, kurio teto mokymo auklėjimo komi minę drausmę. Tačiau stu specialus susirinkimas, skirtas žiūrą į darbą. Šią taktiškas žodis nejučiom sija. Glaudžiai bendradarbiau dentų pažangumui atsiliepia fakulteto uždaviniams dar mūsų studentai šauniai padir sio. __________ Pirmininkės jaudinima- privertė susimąstyti ne jant su dekanatu, reguliariai ir kiti veiksniai: dalies dės buotojų mokslinei kvalifika bėjo. Galutiniai rezultatai dar buvo tikrinamas ir svarsto tytojų formali pažiūra į lan cijai kelti. Partinis biuras nesusumuoti, tačiau atrodo šie I sis visiškai suprantamas. vieną gyventoją. Bendramas studentų mokymasis, jų komumą ir pasiruošimo prak kasmet išklauso atskirų ka praeitus11™ sėkmin8esni už|Juk praeiti metai buvo butiečių reikalai kiekvie drausmė, padėtis bendrabu tiniams užsiėmimams lygį, tedrų komunistų ataskaitas Isėkmingi. Universiteto nais metais svarstomi fa čiuose. neobjektyvumas egzaminų apie mokslo tiriamąjį darbą. ’ IH^±7raiJ---------______ a^lUv.La; tarp bendrabučių iškovo kulteto taryboje. Jaučia 1982 metų spalio partinia- kulteto partinis biuras skyrė Kasmetinis dėmesys minė metu, nuobodūs užsiėmimai, darbui ’su komT fa IIJ' 0 respublikoje tarp ma ir materialinė pagal tiems klausimams, reikia ma netobuli tvarkaraščiai. 1983 metų čiau J g dėmesio J‘....................... Stu me susirinkime, Jos | senų bendrabučių II ba.Gavome minkštų baldų nyti, prisidėjo prie to, kad dentai — suaugę žmonės, ir kovo mėnesio partinio biuro jaunimo organizacija. mūsų fakulteto akademinio apie tai mes turim pagalvoti. posėdyje buvo giliai nagrinė veikla buvo aptarta bent ke-1 vieta. Tai nemažas bend komplektą poilsio kamba ruose fakulteto partiniuose! tabučio tarybos, o drauge riui, gaila, kad juo naudo pažangumo rodikliai pastoviai Tačiau jie ne visada moka ti fakulteto SMD reikalai. yra gana aukšti. Jeigu užpra naudotis gauta laisve (gali TSKP CK birželio plenume susirinkimuose, partinio biuro | ir visų bendrabutiečių lai- tis kol kas negalime — trū Per ataskaitini| mėjimas ir didelis įparei- ksta kai kurių dalių ūkio eitą židmos sesiją fakulteto mokytis, gali nesimokyti se drg. J. Andropovas pabrėžė, ipskoti keliu šu dalis žadėjo šį klausimą studentai baigė su 98,9 %■' mestro metu). kad šiuolaikinėmis sąlygomis laikotarpį geriau negu anks-l siekiančiu bendru pažangumu, Didelį vaidmenį studentų vis labiau iškyla į pirmą pla čiau praėjo Lenininė įskaita 15O,™a.S. . ? kelių, su o tai garantavo pirmąją vietą gyvenime vaidina kuratorius. ną ideologinis darbas. „Visą ir VPP atestacija, šiose prie-1bunanclU kolektyv3 su’ išspręsti teigiamai). Na aplinką, ir tikimės, kad, atsiradus Universitete, tai praeitos žie Ypač ryšKus jo vaidmuo pir mūsų ideologinį, auklėjamąjį monėse dalyvavo daugiau! kuriant jaukią bendrabutiemos sesijos pažangumas —• mame kurse, kol pirmakur propagandinį darbą, pažymė komunistų ir kuratorių. Ne-1 siekiant, kad bendrabutis galimybei, 98,15% ir — antroji vieta. siai susipažįsta su studijomis, jo jis, — būtina ryžtingai mažai čia nuveikė žurnalistų I būtų tikraisiais studento čiai vietoje senų geleži grupė (gruporgas I namais. Suprantama, toli- nių, ištampytais Paprastai pavasario sesijos universitetu. Fakulteto parti pakelti į lygį tų didelių ir partinė sietais mesnė priklausys lovų gaus naujas, atitin rezultatai būna prastlesni nei niame susirinkime svarstant sudėtinių uždavinių, kuriuos destytojas R. Pačėsa). žiemos. Užpraeitais metais kuratorių vaidmenį ir uždavi partija sprendžia išsivysčiusio Fakulteto partinė organiza-1 nuo gyventojų kolektyvo kančias šiuolaikinius hi pažangumas smuktelėjo iki nius komunistine studentijos socializmo tobulinimo proce cija vykdydama Partijos nu-1 darnumo, nuo tarybos nagienos reikalavimus. 96,6%, o šiemet — atvirkš auklėjime buvo konstruota, se". Šia linkme ir nukreipia tarimus dar labiau suaktyvinsi ■ , Tai nuotrupos kasdieni čiai, lyginant su žiemos se kad fakultetų daug dėstyto savo idėjinį politinį darbą visą organizacinį ir idėjinį rlu aktyvumo, orgamzacinių rūpesčių ir sunkumų, sugebeįimų. sija — iki 98,22%, kas mums jų uoliai ir gerai atlieka ku mūsų fakulteto partinė orga-> auklėjamąjį darbą, ruošiant| leido išlaikyti garbingą antrą ratoriaus pareigas. Tai v. d. nizacija. aukštos kvalifikacijos specia-| Prisimenant praeituo- kurie, manau, kad dau vieta Universitete. Šiemet su B. Daščioras, v. d. O. Vo Nuolat buvo rūpinamasi listus, siekiant glaudžios idė-lsius mokslo metus, geru giau ar mažiau liečia vi mažėjo išbrauktų iš studentų verienė, d. D. Skarbalienė. gerinti studentų idėjinį poli jinio auklėjamojo darbo vie-Į žodžiu norisi paminėti sų studentiškų bendrabu ir novės su organizacine parti-1 aktyvią ir sumanią tary- čių gyventojus, ir kurių sarašų už akademinį nepa Tačiau ne visi net ir žemes tinį auklėjimą taip pat žangumą skaičius Pelnai bu nių kursų kuratoriai palaiko laisvu nuo užsiėmimo metu. ne ir moksline bei mokymo I bos pirmįninkę V. Stanvo išmesta 13 studentų, kai glaudžius ryšius su studen Žymiai pagyvėjo studentų proceso veikla. I, . , . . „„„„ sprendimui reikia tarybos I.VALIKONYTE kutP kurl P?.rmaiS SaV° narių organizuotumo ir šiemet po žiemos sesijos pa- tais, ne visi pakankamai pa- patriotinis ir internacionalinis 1 darbo šiame bare metais visuotinių bendrabutiečių sugebėjo suburti bendra pastangų, o kai kur ir vy butiečių kolektyvą, įgyti resniųjų pagalbos. žemdirbystės mokslinio tyri oyventojų autoritetą, o Na, o Tu, mano jauna mo institute. Šio fermentinio preparato pagrindu sąjungi tai, bene pats svarbiaų- sis kolega — bendrabuniame biologinių gamybos sias momentas sėkmin- tieti, būk tikras šio ko prietaisų moksliniame tyrimo gam darbui, Aktyvūs bu- lektyvo narys, saugok ge Šių metų spalio mėnesįį ka, Molekulinės genetikos — padidinti kultūrų derlingumą, Gamtos mokslų fakulteto Au Botanikos ir genetikos kated pagerinti kai kurių augalų institute jau šiais metais pa vo tarybos nariai, ku- rą bendrabučio vardą, lizino riems tikrai šeimininkišgalų ir gyvulių augimo sti ros vedėjas dr. V. Randelis maistines bei technines savy gaminti du pirmieji nebūk abejingas, nešeimimuliatorių mokslinio tyrimoi ir šios katedros docentas R. bes. Pvz., pailgėja finų pluoš nustatymo automatizuoti prie kai rūpėjo bendrabučio ninkiškas draugas, jei šis taisai. Todėl bendradarbiau tas, padidėja sėklų svoris, probleminei laboratorijai su Lefcevičius. skyriui Vilniaus aplinka, vidaus apipavi kartais pamiršo bendrabu institutu ir kanka dvidešimt metų. Jos; valstybiniame pedagoginiame pasikeičia jų biocheminė su jant su šiuo dalinimas (buvusi antra- čio taisykles, Universite Moksliniu gamybiniu susivie-l įkūrimas buvo neatsitiktinis, institute, vykdančiam moks dėtis. Šių tyrimų rezultatas: __ >____ ___ __ _ 'kuršė V. Bielskytė ir bu- to ar fakulteto vadovy nes darbai, kuriuos vykdė lini darbą gyvulių fiziologijos pirmą kartą buvo konstatuo nijimu (MGS) ..Fermentas" | ruošiamas lizindekarboksilazės Ive ketvirtakursiai R. Ab- bės nurodymus, siek, kad tas tiaminas miežių dalgų tuometinės Augalų anatomi srityje — pedagoginio insti I romaitytė, R. Grigaliū- Tavo bendrabutyje ne Zoologijos katedros chromatine ir branduoliuose, idiegimas visoje šalyje. jos ir fiziologijos katedros tuto kolektyvas, vadovaujamas profesorius dr. V. Drebickas. taip pat nustatyta, kad tia Džiugu pažymėti ir tai. kad Inas), švara ir tvarka (bu- trūktų studentiškų namu ir nikotino rūg mdksliniai bendradarbiai, va-lvusi penktakursė V. Ja- šilumos. Augalų ir mikroorganizmų mino prof. ,L Dagio, buvo žinomi ne tik mūsų šalyje, bet ir augimo stimuliatorių tyrimo ščiai veikiant keičiasi chro- dovaujami dr. prof. B Juod-1 dziauskaitė), studentų bu užsienyje. Iš pradžių labora sektorius yra didžiausias, iš matino nukleoproteidinė su kos ir dr. e. prof. p V. Ran įdėjimas (buvęs irečiakurStudentų medikų i? 'ningai darbuojasi I sig ą prackūnas):, rengitorijai visuomeniniais pagrin kurio išaugo ir kili sektoriai. dėtis (I. Mateikienė). Gru biologijos iri ... . bendrabučio Nr. 5 vitaminizavimo molekulines dais vadovavo katedros do Šiame sektoriuje nuo pat pė augalų molekulinės genetikos srityje. niU. lvalrla tematika orcentas J. Pečiulis, vėliau laboratorijos įkūrimo pradžios srityje pripažinta išradimais kuratorė (1965—1977) — P. Bruzgulis. buvo tiriama B grupės vita ir gauti trys autoriniai liudi Iš šios srities apgintos dvileanizavimas <buvS ant‘ Doc. Birutė ŠIMKONIENĖ daktarinės (B. Juodka ir vjrakursiai J. Masilionytė minų (tiamino, pantoteno jimai (R. Šimkūnas, P. BluzŠiuo metu laboratorijos moks
MEDIKŲ BENDRABUTYJE
PROBLEMINEI LABORATORIJAI - 20
linis vadovas — dr. prof. P Bluzmanas, o laboratorijos vedėjas — šių eilučių auto rius. Dabar laboratorijoje dirba 29 darbuotojai, iš jų — 11 biologijos mokslų kandidatų. Mokslinio darbo geresniam ir kvalifikuotesniam vadovavi mui probleminė laboratorija suskirstyta į sektorius, ku riems vadovauja prityrę ir aukštos kvalifikacijos specia listai: Augalų ir mikroorga nizmų augimo stimuliatorių sektoriui vadovauja Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas dr. prof. P. Bluzman'as ir probleminės laboratorijos vedėjas b. m. k. A. Ragavičius, Molekulinės biologijos sektoriui — Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas dr. prof. B. Juod-
.ūgšties, nikotino rūgšties), P — ananino, P — indolilacto rūgšties įtaka biocheminiams ir fiziologiniams procesams augaluose ir mikroorganiz muose. Atliekant šiuos tyri mus buvo ieškoma būdu kaip rennliuoti augalų aupima. pa didinti ių derlingumą, page rinti maistines savvbes bei technine verte. Žodžiu, buvo siekiama padėti mokslinius pagrindus krvptinoam augalų derlingumui didinti, naudo jant augimo stimuliatorius, cukriniais runkeliais. linais. Tyrimai buvo vykdomi su pupelėmis, žirniais, valgomai siais svogūnais, miežiais. At liekami nė tik vegetaciniai, bet ir pusiau gamybiniai ir gamybiniai ' bandymai. Nusta 1 tyta. kad naudojant augimo stimuliatorius ; galima iki 23 %
manas, V. Randelis, M. Zajačkauskienė, I. Stupelienė). Tiriant augimo stimuliatorių poveikį mikroorganizmų augi mui buvo nustatyta, kad ekzogeninis tiaminas ir nikotino rūgšties labiau suintensyvina mikroorganizmų augimą pir minėse augimo fazėse. šių stimuliatorių poveikyje suin tensyvėja baltymų taip pat hidrolazių (amilazių, proteazių) ir Krabso ciklo fer mentų, biosintezė. Nemažai padaryta amino rūgščių dekarboksilazių biosintezės ty rimų srityje. Praktiškai jau paruošta lizindekarboksilazės gamybos technologija (B. Jaskelevičienė, S. Bereckienė, P. Bruzgulis, A. Ruzgienė). Paruošti lizindekarboksilazės bandomieji pavyzdžiai sėk mingai išbandyti Lietuvos
Rančelis) ir keletas kandida tinių disertacijų. Probleminės laboratorijos tyrimų duomenys publikuoja mi ne tik sąjunginėje spaudo je. bet ir tarptautiniuose žur naluose, bei tarptautiniuose simpoziumuose ir konferenci jose. Darbuotojai, turėdami šiuolaikine bazę, vadovauja studentams. atliekantiems praktikas, ruošiant kursinius ir diplom!nius darbus Laboratorijos kolektyvas, įžengdamas į trečiąjį ddėimtmėtį pilnas iėoų ir sumanymii spręsti tiek fundementaliūs, tiek taikomojo pobūdžio darbus.
b. m. k. A. RAGAVlClUS Probleminės laboratorijos vedėjas
NUGALĖJO STUDENTAS Šiauliuose įvyko I LTSR šaškių kompozicijų spren dimo pirmenybės, kurio se dalyvavo 25 šaškinin kai iš įvairių miestų ir rajonų, Varžybų dalyviams reikėjo per 2 valandas išspręsti 20 šaškių kompozicijų. Aukso me-
dalį ir LTSR čempiono vardą iškovojo Universi teto Matematikos fakulte to trečiakursis Viktoras STUDENCOVAS, A. KAČIUSKA, LTSR šaškių federacijos kompozicijos komisijos pirmininkas
3 Tarybinis studentas
5 )
Archeologijos ekspedicija MOKSLUI Kasmet Kernavėje vy ksta LTSR MA Istorijos instituto ir VVU LTSR is torijos katedros jungtinė archeologinė ekspedicija Nuo 1979 metų čia atlie kami kasinėjimai. Jau iš tirtas Mindaugo sostas, pradėti jo gelbėjimo dar bai. Šių metų vasarą tyrinė tas Pilies kalnas (didžiau sias Kernavėje, užimantis 2 hektarų plotą,. Pasak is torijos mokslų daktrės R. Kulikauskienės. tyrinėji mai įrodė, kad šis kalnas —< teritorija, kurioje nuo seno gyventa. Siaurinėje ir šiaurės va karinėje Pilies kalno da lyse yra išlikę pylimų, Aptiktos ūkinių pastatu liekanos rodo įvairios klestėjiamatininkystės mą. Surasta žalvario, ge ležies gargažio, kaulo dirbinių, ruošinių. Tai, kad šiose vietose buvo perdirbama balų ge ležies rūda, sako 13—14 amžiuose Krenavę buvus klestinčiu miestu. Mieste lio užuomazgų archeolo gai ieško Pilies kalno pa pėdėje. Paaiškėjo anks čiau neįminta mįslė
ant Pilies kalno praeityje Liniuote ir matuokle nebuvę jokios pilies. pažymime nedidelį žemės lopinėlį — čia kasinėsiŽMOGUI me. Kastuvu nuimame ve lėną. Po to atsargiai nu Dar ankstyvas rytas kasame sluoksnį žemės Pajautos slėnyje karaliau Taip vis gilyn ir gilyn, ja rūkas. Nėries pakran kol žemelė atskleidžia sa tėse plaikstosi voratink vo turtus, Tamsesni ir liai. Mindaugo sostas ir švešesni jos sluoksniai Pilies kalnas apsnūdę: il žymi per ilgus amžius sisi po vakarykštės stu susidariusius kultūrinius dentų viešnagės. Minutė sluoksnius, kurie mums kita — ir šią tylą su nežinantiems archeologidrums prasidėjęs kasdie nės abėcėlės, tik įdomūs ninis darbas. ir gražūs akiai. Archeolo Archeologinė ekspedi gijos mokslų daktarei Re cija. Kas tai? Romantika? ginai Kulikauskienei ar Taip, nes dirbi nuosta ba dėstytojui A. Luchta bių Kernavės piliakalnių nui — tai senovės istoriapsupty — išties roman jos knyga. Kad įstengtiška. Bet kaip ir kiekvie tum perskaityti šią knyname darbe įkvėpimas at £4, reikia ne tik žinių, eina tik iš paties padirbė bet ir nuojautos. Archeo jus, kai išmuša devyni loginėje ekspedicijoje ne prakaitai. pamosuosi kastuvu kaip Tad archeologinė eks paprastame lauke: tik pedicija — visų pirma kruopščiausiems ir kant darbas. Kiek monotoniš riausiems žemė patiki se kas, varginantis, nes nolių palikimą. nuo ryto 8 valandos iki Prisiliesti prie senosios pusiaudienio kasi kasi, ir Lietuvos istorijos... Kaip nežinai, rasi, nerasi. .. tai svarbu kiekvienam Todėl archeologui reikia lietuviui, norint pilniau turėti nors kruopelę opti suprasti savo pareigą, mizmo. Reikia šventai ti vietą gyvenime. kėti tuo, ką darai. Aldona SlLALYTE, XXX IF IV kurso studentė
Žygyje nors trumpam pagyveni su tuo kraštu, per kurį eini, su tais žmo nėmis, kuriuos sutinki. Kas šią vasarą su sun kia kuprine ir įžvalgia akimi patraukė per Že maitiją, negalėjo neužsuk ti į S. Dariaus ir S. Girė no gimtines, ir nepaste bėti, kaip jos pasikeitė, atjaunėjo. O kieno keliai liepos vidury ėjo per Klaipėdos bei Šilalės ra jonus, tie matė gražias aviacijos šventes — did vyriško skrydžio per At lanto vandenyną 50-metį. Kilnių tikslų vedini la kūnai ryžosi dideliam žy giui. Deja... iš 6411 nu skristų kilometrų patys netikėčiausi buvo paskutinieji. Dariškėse (Klaipėdos
Kalnai, kalnai, Kas jūsų grožį apsakyti gali! . . Saukia toliai * mėlynu kalnų Palypėt virš debesų...
Kaukazas. Koks jis rūs tus ir nuostabiai gražus Ryškiai mėlynas dangus, skaisčiai šviečianti saulė, snieguotos kalnų viršū nės, uolėti, statūs, kai Rur medžiais apaugę šlai tai- almančios nepapras tai sraunios ir šaltos kal ni' upės, ežerai, kriokliai, painų kvapas... Toks Kaukazas. Nustebino turistų gau bimas kalnuose. Čia jų knibždėte knibžda. TurisM suvažiuoja iš visos Įtai Farybų Sąjungos. Kodėl Į'n tiek daug? Juk nėra lenSva tampyti 20—25 kiĮnęramus sveriančią kuprnė ant pečių ir dar per
I
atostogas. Nelengva kabarotis uolomis, akmeni mis ir sniegu į perėjas. Gerai dar kai oras pa lankus, o jei pila smar kus lietus, dunda baugi nanti perkūnija ir kalnų upės išsiliejusios?- Bet turistai nelabai išsigąsta Kiek daug patiri įveikda mas perėją, kiek pama tai nuostabaus gamtos grožio, visa tai ir yra atpildąs už vargą. duoda Kalnai daug žmogui. Jie išmoksta nu galėti sunkumus, ugdo valią ir ištvermę. Kal nuose išbandai save, daug pamatai ir patiri. Kalnai —■ tai nevien grožis, bet ir ryžtas, vyriškumas draugystė. Kalnuose su pranti, ką reiškia draugo pagalba ir pasiaukoji mas. Kalnai daro žmo nes geresniais.. . Dangira SI.ABSINSKAITE
PATYS Prieinu prie skelbimų lentos: „Dėmesio! Rugsėjo 13, 14 d. 19 vai. skelbiamas pri ėmimas į Kiemo teatro studi ją". Mintimis nuskrieju į pra ėjusių metų rudenį, kai drą siai lipau laiptais, ieškoda ma Universiteto teatro salės. Ilgai ieškoti nereikėjo. Jau koridoriuje išgirdau šurmulį. Prie salės spietėsi nemažas studentų būrys. Tarp jų net trečiakursiai, ir vyresni. Murmėdami sau po nosimi, studentai neramiai tipeno iš vieno koridoriaus galo į ki tą. Tokioje „aukštoje įtam poje" visa drąsa beregint iš garavo. Nuotaikos, veidai — kaip per žūtbūtinį egzaminą! Kažko panašaus tikėjausi ir šį rudenį. Nuskubėjau pa žiūrėti stojančiųjų. .. ir iš vydau dvi filologes. Ką gi, konkursas dviems, o salėje — šeši režisieriai. Juokin ga?! Greičiau, pikta. Ne kartą girdėtos replikos: „Jau tas mūsų teatras, nie kam tikęs, nieko naujo, nie ko doro". Koks gi tas teat ras „mūsų“, jeigu jis be mūsų! Su kuo dirbti režisie riams, jeigu ne su studen tais studentų studijoje- Ne-
GIMTINĖS SPALVOS
KALTI? abejoju, kad patiems režisie riams svyra rankos, matant tokį studentų „entuziazmą". Patys juk norime gerų spek taklių. .. Kiemo teatro studijos tę siasi trejus metus. Pirmai siais metais studijos vyksta pokalbių forma, kur mes ne mažai sužinome apie akto riaus santykį su žiūrovu, kuo teatras skiriasi ir pana šus j tikrovę, kokie teatro ryšiai su kitais menais ir t. t. Šiame kurse taip pat mokomės sceninio judesio, pantomimos elementų, turi me keletą poezijos deklama vimo, sceninės kalbos pamo kų.
ailllllllKIIIIIIIIINIIIIIIIIIIIilUIli
PER TĄ PAČIĄ ŽEMĘ EINANT... rajone) paminklinis ak muo prie sodybvietės pa skendo gėlėse. O netolie. se stovėjo... „i.Lituanika". Graži ir nauja, Tai modelis iš naujo Lietuvos kino studijos meninio filmo „Aitlanto nuga(režisierius R. lėtoiai" Vabalas) Prie lakūno V. Kensgailos sukurto ir pa statyto lėktuvo sustojo nusifotografuoti ne vie nas žilas senukas, me nantis tą liepą, kai Kau ne minios laukė drąsuo lių. Nuskambėjo naujos poeto J. Graičiūno eilės apie „sparnuotą ryžtą”, kurio jamžinti suplūdo „sparnuota dvasios polė.
Antrame ir trečiame kurse studentai gauna vaidmenis, ir po trečiojo kurso iškil įteikiamas teatro mingai studijos baigimo pažymėjimas. Studija turi puikią darbo vietą: gražią ir jaukią salę. Turime daug tradicijų: pir makursių krikštynos, kiek vieno kurso kūrybos vakarai, raiškiojo skaitymo konkur sai, semestriniai egzaminai, teatro festivaliai1, per ku riuos studentas gali atskleis ti visus savo gabumus: ir aktorius, ir režisierius, ir dainininkas, šokėjas ir poe tas. Žinoma, repeticijos užima nemaža laiko, bet teatro va dovai visuomet darbą deri na su studentų mokslu. Ateikit pas mus, ir ''gal neteks praeinant pro teatro repertuarą dūsauti. „Ir vėl tas pats.. Daiva SAKALAUSKAITE, IF II kurso studentė
užsidegimo ir tvirtumo reikia jiems virš debesų. „Tikras erelis", — galė jai pasakyti ir apie šių metų aukštojo pilotažo varžybų Dariaus ir Girė no taurei laimėti nugalė toją V. Lapeną, kai jis suko „mirties" kilpas Vytogalos padangėje. Stebė jome nuostabius skry džius. O apie pirmuosius jų narsuolius pasakojo ir „Vagos" išleista J. Dovy daičio dokumentinė apy saka „Atlanto nugalėto jai". Daug ką mena žilaplaukiai senukai, apie daug ką kalba pati žemė. Ir praeitis giliai įsirėžus, ir dabartis į mus žiūri. Keliaukime. Per tą pati kraštą eidami, matysime jį vis kitokį.
kiais karta". Dar didesnė aviacijos šventė įvyko Šilalės rajo ne, Vytogaloje. Čia pa statyta S. Girėno klėtelė. Joje įrengtas visuomeni nis Dariaus ir Girėno me morialinis muziejus. Ne vieną sujaudino čia rodomas režisieriaus R. Verbos dokumentinis filmas „Lituanikos“ spar nai": tamsus Soldino miš kas, oranžinio lėktuvo nuolaužos, amžininkų liu dijimai, daina „.. .pakilo į saulę margi sakalai..." Aviacijos veteranai šiuolaikinį padangių jau nimą vadina „ereliais". Ir i visai teisėtai. Pašėlusio Jūratė MARKELIŪNAITĖ
Savaitgalis Žemaitijoje
,,Į Žarėnus miškais nuo Šiaulių jei pro Luokę kada bekeliausi" .. .pirmąjį šį ru denį poilsinį-turistinį žygį trečiakursiai žurnalistai pra dėjo nuo Luokės miestelio. Tiesą pasakius su kuprinėm į Šatriją nebuvo labai leng va kopti — nors kelias neil gas, pasirinkome statų šlaitą. — Sveikinu visus, atėjusius į mano valdas! — sutiko mus Algis, pirmasis įveikęs kelią. Sakoma, jog virš Šat rijos daugiausia kritulių per mietus iškrenta, tačiau Žemai tija mus priėmė svetingai — tolumoje už lengvų ūkanų matėme miestelius, miškų lo pinėliais apaugusias kalvas, vingiuojančius kaimelių vieš kelius. Geriausias tas kalnas, kurį įveiki su kuprine ant pečių. Netrukus mes jau žingsnia vome vienu tokiu vieškeliu Vfekšnelių link. Turistiniai žygiai rudenį turi labai gerą ’ privalumą — pakeliui galima
pariešutauti, išbandyti viso kių rūšių obuolių, kriaušių, gudobelių. Kilometras po ki lometro — teko žingsniuoti per laukus ir pušynėlius, nu vingiuoti keliu į šoną, po to grįžti atgal — artėjome į Pavandenę, nakvynės vietą. Likus gal valandai kelio, at sirado dar viena kliūtis — molėtas griovys be jokio liepto. Po savęs palikome ak menų brastą, kuri kainavo tris šlapias aukas — žygio vadovės kuprinę ir Algio ko jas, kai brido anos gelbėti. Galų gale — Pavandenė. Buvęs nuostabaus grožio rau donų plytų Šakalio dvaras — dabar nęt griuvėsiai žavi. Ir skaidrus smėlėtu dugnu Sprūdės ežeras. Čia ir pasistatė me palapinę. O vakare, kaip ir dera tokiuose žygiuose, prie laužo reikia šviežo pie no. Ką gi — užėjome į pir mą pasitaikiusią sodybą: — Ar galėtumėt kokius du litrus pieno parduoti?
— Parduoti — ne, bet duo ti tai galiu. Šeimininkai pripylė pilną kanutę pieno ir paprašė iš ryto indą grąžinti. Kai išaušo diena, pamatė me, jog kanutė buvo. .. pefnkių litrų talpos. Antros dienos maršrutas: Varniai — Užventis — Vai guva — Tytuvėnai. Kelio daug, laiko mažai, taigi daug kur važiavome autobusais, no rėdami ilgiau pabūti mieste liuose. Varniuose nusifotogra favome prie namo, kuriame gyveno Motiejus Valančius, aplankėme Didžiojo Tėvynės karo karių kapus. Deja, tik iš išorės pamatėmjB buv. ku nigų seminarijos, o nuo 1927 iki 1933 m. — koncentracijos stovyklos pastatą. Varniuose yra architektūros paminklas — 1421 m. statyta ir 1691 m. atstatyta šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Užventyje pažiūrėjome, kaip atrodo buvęs Šatrijos
Raganos namas; gaila tik, kad buvo uždarytas kraštoty ros muziejus. Senovinis tipiškas Žemaiti jos miestukas Vaiguva, didin gas Tytuvėnų architektūros komplekso grožis ir vakaras pušyne sename Lietuvos prie Gylio ežero. Žemaitija, Ne liaudiels buities muziejus, o gyvi kaimai ir miestukai po atviru dangumi. O pabaigai — sentencija: keliauk — geriau pažinsi draugą, su kuriuo eini. Ne spėsi draugo pažinti — įvertinsi savo paties jėgas. Ne spėsi savas pažinti — pamatysi gimtąjį kraštą. O tai svarbiausia. Laisvė SLIOŽYTE
Tarybinis studentas 4
Sėkmingas startas
Šiais metais Universitesusikūrė autodaugiakovės komanda. Adminis tracijos ir ūkio reikalų prorektoriaus P. Eigmino ir ūko skyriaus viršinin ko A. Bačlulio iniciatyva vasarą buvo surengtos pirmosios šios sporto ša kos varžybos, kuriose da lyvavo administracijos darbuotojai. Rugsėjo mėnesį Vil niaus miesto Lenino rajo no SDAALR organizuoto se autodaugiakovės var žybose puikiai startavo Universiteto komanda, vadovaujama A. Bačlulio. Reikėjo įveikti figūrinio vairavimo, slalomo, šau dymo rungtis. Universi teto septyniukė varžybolaimėjo trečią vietą. A. SAPOZNIKOVAS Universiteto SDAALR pirmininkas
Jeigu kada nors esate bu vę virtuvėje, kurioje paga minti įvairiausi skanėstai ir sočiam kelia apetitą, tai j tokią kūrybinę virtuvę mes jus ir kviečiame! Išties, kas netingi pasiraitojęs ranko ves, sėsti ir kirsti... kokį nors linksmą, nuotaikingą kūrinėlį arba tiesiog jumo reską. Nesisielokite, jeigu ji bus per daug linksma. Juk šimtą kartų geriau val gyti karčiau, negu visai be druskos... Na, o jeigu jai trūks linksmumo, tai čia tė. ra tik viena išeitis: siųskite savo rašinėlius j labiau ti tuluotas jstajgas. Tokias, kaip Paslaugų biuras, Eks kursijų biuras ir kt., kuriuo se reikalingas didelis rimtu mas ir „susiklausymas”. Taigi, nenukrypstant nuo reikalo, kviečiame visus vandens. Seminarų metu tyli tuos, kurie mėgsta nuošlr- it vandens į burną prisisėmę. džlai pasijuokti ir kitus pa Tačiau per pertraukas pra linksminti. Mūsų „Juoko vir trūksta, kaip tikri kriokliai. tuvė" , laukia jūsų pagalbos. Laibai uolūs. Moka kaulyti O geriausių pagalbininkų — pinigų. Žmona gimusi po „Vandenio" ženklu vyrui ti didžių didžiausias prizas. kras siaubas. Paprastai jie XXX Brangūs skaitytojai! Kaip pradeda ieškoti kelių kaip dažnai mus ištinka pačios įsigyti pinigų ir dažniausiai savo gyvenimą už įvairiausios konfliktinės si- užbaigia grotų. Namuose! (bendrabutytuacijos. Pasistumdome val- je) laiko akvariumus. gykloje, nesutariame su kuo nors kurse, ginčijamės su ŽUVIS dėstytojais. Po to dažniausiai Labai plepūs, išsiblaškę, lūžta šonkauliai, byra dan paskaitų tys, genda nuotaika. Ir tik Pastoviai painioja dėl to, kad mes absoliučiai tvarkaraštį. Nepaprastai mėgs nepažįstame savęs ir aplin ta žuvų patiekalus, todėl ket virtadienis jiems laiminga kos. Vyrai — užkietėję Visi ankstesni Zodiako diena. ženklų aiškinimai (kaip žvejai. Moterys iš prigimties irodė mokslo pažanga) ne- gabios melžėjos. Patrauklios. išlaikė laiko bandymų ir ta Vyrai išradingi, judrūs. „Žu po nereikalingi. Jumoro vir vis" globoja daugybė plane tuvės eksperimentinė - kuli tų, todėl yra apleistos savo narinė komisija, sukūrė iš globėjų (taip visuomet būna, esmės naują, mokslinį Zodia kai atsakingų asmenų būna ko ženklų aiškinimą. Jis per daug.) Greitai sugeba padės jums greičiau atrasti rasti bendrą kalbą su dėsty aplinkinių silpnąsias vietas, tojais. Seminarų metu atsaki išvengti galimų nemalonu nėja taip, kad nieko supras ti neįmanoma. Paprastai dės mų. tytojai tokiems sako: „Sėski Perskaitykite ir jūs pradė te. Aš tuoj pagalvosiu, ar site „naujai" gyventi. gerai atsakėte".
OŽIARAGIS
AVINAS
prabangą. Paprastai jei baigia universitetą, turi dvejus na mus: vieną su nuolat aptar naujančiu personalu, kitą — nuosavą. Diplomatai nuo pri gimties. Daug skaito, netgi tai, kas įeina į programą. Jiems pastoviai trūksta pini gų. Kaišioja nosis į svetimus reikalus. Neaplenkia ir deka nato. VE2YS Globojamas Mėnulio. Sva jingas, jautrus, vienišas. La bai dažnai lankosi poliklini kose. Hipochondrikas. Todėl yra tikra mįslė gydytojams. Be abejo, lunatikas. Kabaro jasi tiek balkonais, tiek sto gais. Tokiu atveju kviesti jo vardu rteverta. Tereikia su šukti: „Stipendijas moki ", ir jis tučtuojau pats nukris jienomis. Mėgsta kliūtis. La- ant žemės. bai dažnai susiduria su kitais, dėl ko neretai nukenčia galva. ..Avinas" gali kelis kar- LIŪTAS tus pradėti viską iš naujo, Labai švelnus, jautrus, todėl dažnai keičia specialy estradą. bes. Turi stiprų potraukį že Mėgsta lietuvišką mės ūkiui. Paprastai dirba iki Labai nekantrauja stipendijos, nukritimo. To paties „Avino" o ją gavęs tučtuojau atiduo ženklo vyras ir žmona sugy da tėvams. Turi didelį pot vena nepaprastai gerai prieš raukį technikai. Vyrai, gimę eidami miegoti pasako vie po šiuo ženklu, gabūs mecha traktorininkai. nas kitam: „Labanakt, mano nizatoriai, avele!" „Labanakt, mano avi Merginos sumaniai vairuoja troleibusus. Dažnai bėga iš nėli!" paskaitų. Išradingi. Bijo pelių, todėl gavę bendrabučius nuo JAUTIS jų atsisako, Žino nemažai, Kantrus. Dirba pasiauko nors knygų neskaito. jančiai. Lėtas. Ypač pasižymi talkose. Deda kapeiką prie mergele kapeikos ir kiek pasitaupęs tučtuojau viską išleidžia. Ab Kaip ne keista po šiuo soliučiai neturi muzikinės ženklu gimsta ir, vyrai. Pa klausos, tačiau išgirdęs ką prastai jie šito labai gėdina dainuojant, būtinai stengiasi si ir slepia savo gimimo da pritarti. Jei įpyksta, jau ge tą. Merginos stiprios, pasto riau nesimaišyti jam po kojo vios. Dažnai turi pačių įvai mis. Jautis pasižymi nepapra riausių konfliktų. Apie vy stais kulinariniais sugebėji- rus „mergeles" kalbėti daug mais. Dažniausiai kepa kiau neverta. Jie būna tokie ne šinienę, verda arbatą. Mergi drąsūs, kad net nedrįsta sto nos gabios buchaltelriniam ti į universitetą. Paklausti darbui. Vyrai turi labai kietą kelintame kurse studijuoja sprandą, tačiau tučtuojau pra paprastai pasiaukština vielini, deda muistytis, jei tik kas dviem kursais. ant jo atsisėda. Altruistas. Švelnus. Tereikia paglostyti SVARSTYKLES iam kaklą ir jis atiduos vis ką, ko tik jo paprašysite. Šitie gavę stipendijas tuoj Nesunkiai duoda persirašyti kruopščiai ją perskaičiuoja. konspektus, nors dažniausiai Po to labai atsargiai prade jų neturi. Globojamas Vene da svarstyti ar grąžinti sko ros. Mėgsta nuotykinę užsie las. ar ne. Linkę J kompro nio rašytojų kūrybą. Kartais misus. Dažnai norėdami Iš ateina į paskaitas. vengti konfliktinės situacijos priversti meluoti. Ypač pavo DVYNIAI jingos merginos „Svarstyklės". Viską daro dvigubai. Tuo Jos nuostabiai sugeba vesti pačiu metu ateina į paskaitas vyrus iš proto. Ir jeigu šia ir tučtuojau išnyksta, tuo pa laiku nesusipranta, gana greit čiu metu skolinasi pinigus Ir išprotėja ir paprastai studijų pats skolina. Gali ir mvlėtf, nebaigia. Bet ilgainiui jos ir ir kartu neapkęsti. Mėgsta pačios išprotėja (iš meilės).
ISTORIJOS NEAPGAUSI... Istorija žino faktų, kai būdavo suklastojami žy mių dailininkų paveiks lai, skulptūros darbai. Ta čiau istorija taip pat ži no faktų, kai klastotojai prieidavo liepto galą... Anksčiau ar vėliau teisy bė nugalėdavo. IF Bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės II k. studentui Rolandui KATILIUI mokslai Uni versitete trupučiuką nesi sekė — vaikinas sirgu liavo, buvo akademinėse atostogose, paskui vėl pradėjo studijuoti. Tur būt tik jis vienas žino,
„Svarstyklės" turi vieną dide-nėra. — Tau laiko maža? Ir ką lj pranašumą prieš kitus Zo diako ženklus, Pati gamta tu veiki visą dieną? — Dirbu, dirbu.. . po trujiems numatė ateitį. Todėl jiems nereikia rinktis profesi- putelį. — Dirbi? Koks ten tavo jos. Visi be išimties, vieni anksčiau, kiti vėliau tampa darbas! Menkysta! — Kaip tu čia dabar, Ant pardavėjais. Gimusiems po „Svarstyklių" mano rankų vien nuospauženklu primename: dos. . . — Gerai, tai eini ar ne? Dokumentus galite atsiimti Dekanate darbo dienomis nuo Paskutinį sykį klausiu. — Tuoj, tuoj. Už kelių mi 9 iki 16 vai., šeštadieniais nučių. nuo 11 iki 14 vai. — Tu negirdi? Aš sakau: dabar, dabar! SKORPIONAS — Štai tuoj baigsiu plauti Saugokitės jų kaip talkos, grindis, sutvarkysiu virtuvę, „Skorpionas" turi skaudų išvalysiu kilimus, išskalbsiu geluonį ir sumaniai sugeba skalbinius ir lekiu. .. Jau juo pasinaudoti. Pavėlavę į tuoj. .. — Ne, tu visai nekreipi paskaitas „Skorpionai" pui kiausiai sugeba išsisukti pri- dėmesio į rpane. Jei taip, tai kurdami pačių neįtikinamiau viskas — skiriamės. — Bet kaip čia dabar. . . sių istorijų. Turi neišsenka mą fantaziją. Pavyzdžiui, K. . . — Televizorių tau palieku. žmogų, kuriam yra skolingas, — Pa. . . sugeba įtikinti, kad jis pats — Šaldytuvą irgi palieku. yra iš „Skorpiono" pasiskoli Kad tu kur sušaltum! nęs nemažą sumą. — Pal. . . — Na, ir kai kuriuos bal Šaulys dus. Turėk sau, man jų ne Labai tolerantiški, Gabūs reikia. Rasiu, geresnius nusišauliai. Vyrai būdami karinė pirksiu. — Pa. . . se pratybose paprastai gauna — O visą kitą aš pasiimu padėkas už gerą šaudymą. Merginos moka puikiai „šau sau. Tiesa o vaiką, ar girdi, dyti" akimis vyrus. Paskaitose vaiką tu pasiliksi ar man pa beveik nebūna. Už tai iki siimti? Klausiu. kaklo yra pasinėrę visuome — Pa. . . ninėje veikloje (dalyvauja — Gerai, aš paimu tą vai visuose būreliuose kokie tik ką. yra universitete). Bet šiaip — Pa. . . nidko nedaro. Mėgsta praban — Na, tai viskas. Rašyk gą. Universitetą pabaigia re pareiškimą ir klok ant stalo. tai. Gabūs sportui. Dažnai • — Palauk po galais. Gerai, kreipiasi į studentų profko- gerai, aš nueisiu į tą parduo mitetą prašydami pašalpos. tuvę. Ir nupirksiu ten ne tik Gintaras TOMKUS laką plaukams, bet ir dar ko II kurso žurnalistas nori. Galiu visą moteriškų drabužių skyrių išvaikščiot. .. Laiminga šeima susitaikė. O kiek nedaug trūko, kad SUPRATIMAS būtų iširusi. Tad supraskime vienas kitą — būsime lai — Ką, tu atsisakai? mingi ir sveiki. — Vėliau. .. truputėlį. . . — Na ne, arba tuoj pat, Gintaras SPORAS arba niekad. II kurso žurnalistas — Negaliu dabar. Laiko
PASALINTI
NEPAŽANGOS STUDENTAI
MaF II k. A. Sakura, R. Romus. Savimi pasitikintis. Bujanauskas, III k. A. Mate Retkarčiais pasikarščiuoja dėl lis, R. Januševlčlūtė. ko vėliau labai gailisi. Daž FF I k. A. Bumblauskaitė, niausiai, per savo nesusival E. Daiviliova, S. Čeponis, R. dymą praranda stipendiją (ži Kybartai. noma, jei tik ją gauna). Daug MF I k. A. Klivečka, III negalvodamas kantiiai dirba. Jaučia didelį malonumą kitą k. R. Kapočlūtė. pavadindamas .avinu". Jaut FilF I k. N. Vlzbaraitė, rus. atviraširdis. Su nepažįs F. Voroneckas, 11 k. L. Kltamais žmonėmis nedrąsus. bickaitė. Tačiau tokių pat. kaip ir jis VANDENIS EKFF I k. J. Varnaitė, J. pats „avinų" kompanijoje) Girdenytė, N. Rakovskaja. Kaip ne keista gimė PO tam,pa išradingu ir linksmu. TF IV k. A. Berčiūnas. šiuo ženklu nepaprastai bijo Mielai pasidalina kurso nauRedakcijos adresas: 232000 —MPT, Universiteto g. 3. „Tarvbinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 11945 Iškilioji spauda, t spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2563. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. . K uCoBeTcraft CTyACHTn — opraa napTKOMa, peK-ropaTa, KoMMTeTa AKCM Ahtbm, npotpKOMa opAeHOa TpyAOBoro KpacHoro maMeHH h ApyjKbu HapoAOB BHABHtoccKoro yHHBepcHTeTa hm.B. KancyKača. Ha ahtobckom jnuxė. PeAaKTop H. BapanHHųKaftre.
Nepastovus. Turii viena raga. tačiau badosi skaudžiai. Labai praktiški, Vaikinai kuklūs. Meilėje dažniausiai prisipažįsta per tarpinihkus arba laišku, Jei turi įtakingų giminaičių pastoviai kitiems apie! tai primena. Labai įsižeidžia pravardžiuojami „Ožiais" „Ožkomis".
kas jam pašnibždėjo i au sį nedorą mintį 1982/83 m. m. pavasario sesijos metu suklastoti dekano parašą, kai reikėjo likvi duoti skirtumą iš TSRS ir užsienio šalių ekonomi nės geografijos istorijos egzaminų. Gaila, kad Ro landas „per vėlai supra to padaręs gėdingą nusi kaltimą" (iš jo pasiaiški nimo). Istorija klastotojų ne mėgsta. Nereikia jų ir Universitetui, todėl Ro landui Katiliui teko atsi sveikinti su Alma Mater. Marius RINGAUDAS
SKELBIMAI Dingusį studento pažymė jimą Nr. 821142, išduotą IF studentei Lolitai NICKUTEI, laikyti negaliojančiu.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE