V/SŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
RESPUBLIKINĖ
KONFERENCIJA
UNIVERSITETAI
IR PAŽANGA Rugsėjo 20 d. prasidėjo respublikinė konferencija „Universitetų vaidmuo šiuo laikinės mokslo ir technikos pažangos sąlygomis sutinka mai su TSKP XXV suvažia vimo nutarimais". Joje da lyvauja Tarybų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai, kiti žinomi mokslininkai, bro liškų respublikų universitetų rektoriai bei prorektoriai. Didžiosios Spalio revoliuci jos 60-mečlui skirtą moksli ninkų pokalbį pradėjo Lietu vos KP Centro Komiteto sek retorius L. Šepetys. Plenari niame posėdyje padaryti du pranešimai. Uetuvos TSR aukštojo Ir specialiojo vidu rinio mokslo ministras profe sorius H. Zabulis skaitė refe ratą tema „Universttetų vaidmuo ir reikšmė tarybinės aukštosios mokyklos sistemo je Ir aktualūs jų veiklos to bulinimo klausimai". Praneši mą apie Vilniaus Valstybi nio V. Kapsuko universiteto 400 metų raidos kelią bei jo indėlį į mokslo ir kultūros vystymą skaitė šios aukšto sios mokyklos rektorius aka demikas J. Kubilius. Po to prasidėjo darbas sekcijose. Jose trisdešimties TSRS miestų universitetų va dovai gvildeno studentų ko munistinio auklėjimo, specia listų ruošimo tobulinimo, in dėlio į mokslą didinimo pro blemas. Dvi dienas trukusioje kon ferencijoje pasidalyta patir timi, numatytos ateities bend radarbiavimo gairės.
U?XRŽ/BOS scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Tartas žodis-veiklos žingsnis Gausus delegatų būrys — 232 — susirinko į Filologijos fakulteto komjaunimo X konferenciją. Buvo apie ką pakalbėti komjaunuoli ims, aptarti per metus nuveiktus darbus. Visas šios veiklos etapas buvo skirtas garbin gam Didžiojo Spalio jubilie jui. Universiteto komjaunuoliai svarsto ir karštai pritaria naujam TSRS Konstitucijos projektui, kuriame įrašyta ir teisė j mokslą. „Šiandien ir turėtume pasvarstyti, kaip mes pasinaudojame šia tei se, pakalbėti apie mokymo si pažangumą, darbo metodus ir formas", — pabrėžė ata skaitiniame pranešime fakul teto komjaunimo biuro sek retorius K. Urba. Akademiniam darbui vado vavo mokymo auklėjimo ko misija (pirmininkė V k. ro maniste D. Šleikūnaitė). Dau giausia kontroliuota paskaitų lankymas. Deja, apie reidų rezultatus nebuvo rašoma sieninėje spaudoje, jie ap tarti vos keliose grupėse. Didelis dėmesys buvo ski riamas pirmakursiams. Jiems
buvo surengta paskaita-konsultacija „Kaip pasiruošti pir majai sesijai". Jaunieji fa kulteto studentai susipažino su Universiteto visuomeninių organizacijų veikla. Pasisekė ir Pirmūno diena. Vis dėlto akademinis sektorius ne vis ką padarė, kad studentų pa žangumas gerėtų. K. Urbos nuomone, Mokymo auklėjimo komisijai reikėtų ir į bendra butį žvilgtelėti, patikrinti mokymosi sąlygas. Geras pa žangumas, pasak IV k. pran cūzų k. ir lit. specialybės studentės B. Binku’.ytės, visų pirma priklauso nuo paties studento. Tik stropumas, re guliarus darbas padės gerai išlaikyti sesijas. Ir dekanatas, ir komjauni mo biuras patenkinti per nykšte pedagogine praktika. Geriausiai ją atliko lituanis tų V kursas. Padėkos raštus Universiteto vadovybei at siuntė Vilniaus 27-oji, 35-oji vid. mokyklos. Jose puikiai dirbo lituanistai Z. Mockutė, J. Varnaitė, R. Jogminaitė, R. Baura, J. Rymas ir kt. „Gaila, kad šių jaunųjų spe cialistų sėkmė buvo išanali
zuota tik šio kurso susirinki me, — kalbėjo K. Urba. — Beje, mums turėtų būti svar bi išvada, kurią priėjo pra eitų metų studen'ai praktikantai: visuomeninės veiklos patirtis Universitete nepa prastai gelbsti, kai dirbi mo kykloje." Konferencijoje pasidžiaug ta ir kitais gerais organiza cijos darbais. Aktyviai kom jaunuoliai dalyvavo žygyje „Mano Tėvynė — TSRS", Universiteto I sąskrydyje „Tų dienų šlovė neišblės" filologai buvo treti. Gerai sporto sektoriui vadovavo IV k. lituanistas A. Lučiūnas. Tarpfakultetinės spartakiados teniso varžybose merginos buvo pirmos, krepšininkės iš kovojo II vietą, bėgikės — trečią. Pajudinti ir saviveiklos ba rai. Tvirtai skamba kaimo kapela, gražiai rengiamos įvairios fakulteto šventės. Suaktyvėjo šefavimo dar bas. Entuziastas IV k. anglis tas T. Jacukovičius subūrė gerą aktyvą. Šefuojamose S. Nėries ir 19-ojoje vidurinėse mokyklose surengti susitiki
mai su studentais, ekskursi jos į Universitetą, politinlormacijos. Studijų rūpesčiai, komjau nuolių visuomeninė veikla turėtų atsispindėti sieninėje spaudoje. Vaizdinė agitacija ir sieninė spauda — fakulte to „Achilo kulnas". Keista, kad filologai nemėgsta rašyti į sieninę spaudą. ,Ypač sun ku prikalbinti parašyti mūsų sienlaikraščiui eilinį komjau nuolį", — sako biuro narė, atsakinga už sienlaikraščio leidimą, D. Cepaitytė. Daž niausiai rašo patys biuro na riai. Konferencijoje buvo pa teikta pasiūlymų, Kad page rėtų sieninė spauda. Fakulte to sienlaikraščio „Studijų dienos" vieną skiltį nutarta skirti Universiteto 400 jubi liejui. Šalia „Studijų dienų" kabo ir specialybių sienlaik raščiai, bet tik vieni rusistai savąjį tvarko išradingai, su maniai. Apie politinį studentų auk lėjimą, internacionalinį bei kultmasinį darbą pasisakė konferencijoje III k. anglis te T. Volkovaitė, 1 k. ger manistė A. Beinoriūtė, III k.
tuntos klasės vaikinukas iš Kazlų Rūdos pradėjo rimtai užsiiminėti. Dalyvavo trijose respublikinėse jaunųjų chemikų olimpiadose, devintoku ir vienuoliktoku būdamas, už-
ėmė Il-ąsias vietas. Valenti nas viską atlieka Kruopščiai, pirmakursių seniūnas jau pa tyręs chemikas. Netoliese bendrosios che mijos laboratorinius darbus atlieka Sofija Vasiliauskaitė iš Vievio ir kaunietė Nerin ga Žukauskaitė. Sofijai taip pat labai patinka bandymai bei. teoriniai skaičiavimai — todėl ji ir nutarė tapti che mike. Neringa pasekė mamos — mokslinio tyrimo instituto darbuotojos — pėdomis. Pir makursių laisvalaikis taip pat įvairus. Sofija Vasiliaus kaitė, kaip ir mokykloje, ža da dalyvauti ateistų veikloje, o Neringa dainuoja Universi teto Akademiniame chore. Susipažįstu ir su kitais pir makursiais. Rūta Rauckytė iš Vilniaus 15-osios viduri nės prisipažįsta, kad ją mo kykloje chemija labiausiai sudomino mokytojas G. Taukevičius. Dabar Rūta — jau ir Universiteto orientacinio sporto sekcijos narė. Dar
vienas „prisiekęs" chemikas — Arvydas Neniškis iš Vil niaus 16-osios vid. mokyk los. — Mūsų mokyklos moky toja G. Banevičienė tikrai daug nusipelnė, sudominusi daugelį moksleivių chemija. Tarp jų dabartinis Universi teto diplomantas E. Norkus, trečiakursiai J. Vienožinskis. G. Baltrūnas, — pasakoja Ar vydas .Todėl ir jis pats nuo VII klasės susidomėjęs che mija. 1975 m. dalyvavo są junginėje chemikų olimpia doje Vilniuje. Šiaip Arvydas Neniškis linksmas vyras, jau derina gitaros stygas fakul teto estradiniame ansamblyje, žada užsiiminėti SMD! Taigi ■— pirmakursiai eks perimentuoja. Vienas po ki to tiriami tirpimo, reakcijų greičiai, druskų tirpumo, elektrolizės, hidrolizės, kata lizės, nikeliavimo r kiti reiš kiniai. Nuotaika visų kuo puikiausia. Pirmos studijų dienos — geros.
PIRMASIS
LABORATORINIS Kaskart vis labiau pūsteli žvarbus rudens vėjas, pasie kia žemę lietaus lašai. Žen gia rugsėjis, atnešęs pirmuo sius mokyklinius džiaugsmus pirmokui, atnešęs svarbius rūpesčius ir pirmakursiui. Negęsta šviesa pavakariais Chemijos fakulteto neorgani nės chemijos laboratorijoje. Čia eksperimentuoja pirmo kurso chemikai, vadovaujami vyr. dėstytojos L. Bunikienės. Kokie gi tikslai atvedė čia mane? Ogi no as pažinti savo bendraamžių pirmąsias studijų dienas, nuotaikas, pirmuosius savarankiško gy venimo žingsnius.
1977 m. rugsėjo 23 d. Nr. 27 (1011)
Tąkart eksperimentavo antroji chemikų grupė. Pirmiaušia laboratorijoje sutinku grupės seniūną Valentiną Mieldažį. Jau seniai jo svajone buvo chemija. Nuo aš-
i K. ŽURNALISTO KLAUDIJAUS DRISKIAUS FOTOREPORTAŽAS
NUOTRAUKOSE:
I k. chemikai A. Neniškls ir L. Naglytė nustato anglies dioksido molekulinę masę (viršuje).
Laboratorinius darbus atlie ka S. Vasiliauskaitė ir N. Žu kauskaitė (apačioje dešinė je).
Kaip sekasi draugams, at ėjo žvilgtelėti grupės seniū nas V. Mleldažls (apačioje kairėje).
rusistė D. Semėnaitė. Kom jaunimo organizacijos darbą apibendrino fakulteto prodekanas doc. A. Jovaišas. Kon ferencijoje dalyvavęs LLKJS Universiteto komiteto sekre toriaus pavaduotojas G. Kalčinskas kalbėjo apie dorovi nį auklėjimą komjaunimo or ganizacijoje. Praėjo konferencija. Dele gatai aptarė veiklą, nužymė jo gaires ateičiai. Aktyviau siems komjaunuoliams įteik ti Universiteto komjaunimo komiteto Garbės raštai, atsi sveikinant buvusiems biuro nariams dovanoti raudonų gvazdikų žiedai. Įvykusi kon ferencija — tai kartu ir nau jos, dar aktyvesnės komjau nuoliškos veiklos pradžia. Z. MIELYTfi I k. žurnalistė
PASTABOS PARAŠTĖSE
Čia greičiau ne šios ko respondencijos papildymas, o filologų komjaunimo konfe rencijoje girdėtų Ir kilusių minčių tęsinys. Tai buvo jų šventė, nes siela visada džiaugiasi atlik tu darbu, nugalėtais sunku mais (turime tokį posakį „moralinis pasitenkinimas"). (Nukelta į 4 psl.)
PUIKIU MOKYMUSI, AKTYVIA
VISUOMENINE VEIKLA
SUTIKSIME DIDŽIOJO SPALIO 60-METĮ 60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE
STUDIJUODAMAS NELEISK TUŠČIAI NĖ VIENOS DIENOSI
j AS ir STUDIJOS Šiandien
;
'
Jeigu jūs galvojot, kad bu halterių galvose skaičiukai šoka suktinį, o per finansi ninkų rankas plaukia nemu nai dešimtinių, galit taip galvoti ir toliau. Bet jei įsivaizdavot, kad jie mokosi skaitytuvais žarstyti — nuo šiandien žinokit, kad šitie jū sų kolegos jau neišsiverčia be skaičiavimo mašinų — pradedant klavišinėmis, bai giant elektroninėmis M-5000 ir kt. Prieš įeidami į Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakultetą, išsiaiškinkime, kuo jis pranašesnis už buvusi Fi nansų ir apskaitos. Nuo šių mokslo metų dirba trys prodekanai, iš kurių vienas -
LANKOMĖS EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETE
TRYS PRODEKANAI. POKALBIS SU VIENU IS JŲ.
DARBŠTIESIEMS PADEDAMA, TINGINIAMS NENUOLAIDŽIAUJAMA
KURATORIAUS PAŽINTIS SU PIRMAKURSIAIS.
doc. R. Bartaška — atsako taip: — Ankstesniame fakulteto pavadinime neatsispindėjo tokios perspektyvios specia lybės, kaip ekonominė ki bernetika, ekonominės infor macijos mechanizuoto apdo rojimo organizavimas. Be to,
Pažadai nelieka pažadais ne paslaptis, kad daugelis abiturientų specialybę renka si pagal fakulteto pavadini mą. Visi veržiasi į Pramonės ekonomikos, Prekybos fakul tetus, pamiršdami ar grei čiau nežinodami, kad ekono misto specialybę galima įsi gyti ir mūsų fakultete. Iš da lies todėl mums ir tenka ,,konkuruoti" su MMF, nors, sakysim, prekybininku gali dirbti ne tik baigęs populia rųjį Prekybos fakultetą. /Bu halterinė apskaita naudojama visame liaudies ūkyje, ir bu halteris su dideliu nasisekimu gali dirbti prekyboje. Ir stu dijuoti didelėj šeimoj kur kas linksmiau: vien į buhal terinės apskaitos specialybę šiemet priėmėme daugiau negu visas Prekybos fakulte tas. Prodekano manymu, eko nomisto specialybė tinka ir tiems, kurie tvirtai neapsi sprendę: būti chemiku, fizi ku ar matematiku, o gal in žinieriumi. Baigus fakultetą, galima paprašyti darbo, pa vyzdžiui, azotinių trąšų ga mykloj, ir jūsų, kaip chemi ko, svajonės išsipildys. Bu halteris, ekonomistas, finansi ninkas visų pirma turi būti organizatorius. Jo laukia vi suomeninis darbas, darbas su įmonėmis, o tik paskui skai čių reikalai. Ir čia ne arit metiniai veiksmai, o gamy bos valdymas. Ekonomistas — kaip vairuotojas veidro dyje — privalo matyti, kas vyksta aplink jį. Daugumas patenkinti saVo pasirinkta specialybe. Iš fa kulteto kasmet išeina viduti-
Rūpesčiai ir lūkesčiai] Busimųjų buhalterių šeima šiais mokslo metais Universi tete vėl gerokai pasipildė. Praėję gana didelį konkursą, j pirmakursių gretas pateko per 120 jaunuolių ir mergi nų. Katedra didžiuojasi su komplektavusi net penkias akademines grupes studentų, svajojančių tapti aukštai kva lifikuotais sąskaitybos žino vais. Semestro pradžioje rūpes čių per akis tiek kuratoriui, tiek grupės aktyvui. Štai su sitinku su 3-čios grupės pir makurse Alvyda Slekaite. Vos prieš keletą dienų gru pė patikėjo jai komjaunimo sekretorės pareigas. Alvyda guodžiasi: „Viskas mums nauja, nepažįstama, daug kas neaišku. Gerai, kad jau pirmąją studijų savaitę išklausėme paskaitą apie mo kymo proceso organizavimą Universitete. Docentas V. Konstantinavičiūs įdomiai ir plačiai išaiškino, kas yra ko liokviumai, kada ir kaip tu rėsime laikyti įskaitas, egza minus, ką veiksime per pra tybas".
Susirūpinusi ne vien Al vyda. Antai proforgė Rita Radzevičiūtė vos ne savaitę derino ir „šlifavo" grupės darbo planą. „Norime, kad plane numatyti renginiai, — aiškina Rita, — būtų įdomūs ir kiekvienam pirmakursiui prie širdies". Ne veltui liaudies patarlė sako: „Gera pradžia — pusė darbo". Pradžia, atrodo, pa daryta nebloga. Prisiminkime neseniai įvykusį grupės susi rinkimą. Norėjome artimiau susipažinti su kiekvienu stu dentu. Bendrakursiai trumpai papasakojo apie save, kaip leido laisvalaikį mokykloje, kuo labiausiai domėjosi. Linas Tamulis, pavyzdžiui, lankė fotomėgėjų būrelį, buvo at sakingas už ateistinį darbą. Janina Raškevičiūtė domisi šalies ir užsienio politiniais įvykiais, o Gintautas Šakalys — kultūriniu gyvenimu. Dau gelis buvusių abiturientų lan kė lietuvių lyrikos, teisinių žinių, bibliografijos bei isto rijos fakultatyvus. Žodžiu, retas dabartinis pirmakursis neturėjo visuomeninio darbo.
NUOTRAUKOSE DEŠINĖJE (iš viršaus):
II k. finansistal pratybose naudoja klavišines skaičiavi mo mašinas; buhalterinės apskaitos pratybos antrakursiams statisti-
PREKYBOS FAKULTETE Įsimintina diena fakul teto studentams tapo Rug sėjo pirmoji. Į naujų mokslo metų pradžios šventę buvo atvykę ir fa kulteto šefai — LKP CK prekybos ir buitinio gy ventojų aptarnavimo sky riaus vedėjas N. Raguotis ir Prekybos ministro pa vaduotojas R. Kazbaras. Praėjo vos savaitė, ir pirmakursiai atsidūrė nau
jo renginio centre. Visi > fakulteto kursai, būrys dėstytojų susirinkę Žydiškėse, pakrikštijo ,fuksus". Šieji turėjo ne tik iškęsti vandens procedū ras, bet ir parodyti pro gramą. Malonus netikėtu mas buvo materialiniotechninio aprūpinimo spec. pirmakursių programa — ją atliko anglų kalba. Koncertavo ir vyresnieji
Šitokios „biografijos" galėtų pradžiuginti bet kurį grupės kuratorių. Juk vakarykštis abiturientas visuomenininkas — tai potencialus aktyvistas akademinėje grupėje. Antra vertus, kai tarp mūsų yra toks „talentas", sakysim, ga bus fotografas, galima užsi moti plačiau. Mes, pavyz džiui, svajojame apie fotostendą, kuriame būtų užfik suoti reikšmingiausi grupės gyvenimo įvykiai. Surinkę medžiagą, galėtume per me diumą, paskutinę paskaitą suorganizuoti parodėlę. Vė liau šias fotografijas galėtume įteikti fakulteto muziejui. Ne visų biografijose vien .perliukai". Prie kai kurių tenka susimąstyti. Štai pasta bos, paimtos iš charakteris tikų: „trūko darbštumo", „ne valingas", „nesugeba save organizuoti", arba: „trūko aktyvumo", „galėtų gerai mo kytis, bet tingi". .. Vargu ar galima tikėtis, kad toks abi turientas, peržengęs auditori jos slenkstį, iš karto pasikeis ir nedvejodamas įsilies į vi
niškai 1—2 studentai, kurių pašaukimas kitur. Kiti išbrau kiami už nepažangumą: vi sus sulinkus, būtų dar viena akademinė grupė. Ir šį ru denį didelis būrys skolininkų (bet ir fakultetas nemažas). 57 pinmakursiai sąlyginai perkelti į antrą kursą. Tie, kurie iki talkos kolūkyje iš laikys egzaminus, gaus įskai tas, galės ramia širdimi tal kininkauti, o kurie ir šį kar tą nesugebės atsakyti treje tui — irgi talkininkaus, tik savo mamytėms, aišku, atsi sveikinę su Universitetu ir draugais, kurie galbūt irgi kalti dėl tokio išsiskyrimo. Yra tokių, kurie tikrai Be galėjo laiku išlaikyti egzami nų — sirgo, dar vienas ki tas atvejis. Bet negalima ne sipiktinti kai kurių sportinin kų piktnaudžiavimu jiems daromomis išimtimis. 14 sko lininkų — sportininkai. Jie kabo ant plauko. Diplomas reikalauja iš visų vienodai, ir jei jie nelikviduos nusta tytu laiku skolų, bus pašalin ti — sportinės Universiteto garbės jie negins, tokiu savo mokymusi darydami gėdą fa kultetui ir Universitetui. Ma žiausiai bėdų dekanatas turi su ekonominės kibernetikos studentais. Fakulteto studen tai skolas dažniausiai gauna iš matematikos ir politinės ekonomijos. Reikalai su už sienio kalbomis jau gerokai pasitaisė. Prie to prisidėjo neseniai įrengti lingofoniniai kabinetai, su Pramonės eko nomikos fakultetu dalijamasi specializuotomis auditorijo mis. Žinia, paskaitas praleis-
ti pasitaiko ir stropiems stu dentams. Jų paslaugoms lingofoninis kabinetas, kur, pa klausęs magnetofoninio pa skaitos įrašo, gali suvokti iš dėstytą medžiagą, naują teks tą. Įrašai gana Kokybiški, nes tekstus skaito užsienio studentai, besimokantys Uni versitete, ir turistai. Taip pat studentus paveikė ir tai, kad jie galėjo būti šalinami dėstytojo siūlymu. Dabar manančių, kad užsienio kal ba nereikalinga, žymiai ma žiau. Dekanatui kovoti už pažan gumą padeda ir komjaunimo organizacija. Komjaunimo biuras baudžia tinginius, nu rodo skolų likvidavimo ter minus. Komjaunimo įtaka ypač padidėjo, kai darbas buvo organizuotas pagal spe cialybes. Skolininkui, norin čiam gauti dekano leidimą perlaikyti egzaminą ,turi tar pininkauti komjaunimo biu ras. Jei studentas po svars tymo išvadų nepadarė, biu ras netarpininkauja, toks nepažangus studentas iškart ša linamas iš fakulteto. Ant prodekano doc. R. Bartaškos stalo matau dėžutes su kortelėmis, kurios pažy mėtos įvairių spalvų reuteriais. Sakysim, už baltų reuterių slepiasi vidutiniokai raudonais pažymėti fakulteto pirmūnai, o juodas reuteris reiškia, kad tas studentas priverstas palikti fakultetą. Tose kortelėse užregistruoti visi pažadai pasitaisyti, kiti duomenys apie studijas ir el gesį. Tokias pastabas būtina daryti apie pirmakursius. Ką
suomenininkų gretas. Todėl jau pirmosiomis semestro dienomis grupės aktyvas pri valo juos globoti ir skatinti. . Pirmiausia reikia padėti pa sirinkti visuomeninį įsiparei gojimą ir kontroliuoti, kad jie būtų vykdomi. Ne tik kontroliuoti, bet, reikalui esant, ir paremti. Reikia stengtis, kad renginių plane būtų akcentuojamas ideologi nis darbas. Jis turėtų padė ti įtaigiai formuoti studenti jos komunistinę moralę, tei singą požiūrį į vykstančius visuomenėje procesus. Aišku, neturime išleisti iš akių ir grynai akademinių dalykų, svarbiausia — pareigos ge rai mokytis. Stengėmės pla ne numatyti ir tai, kas keltų pirmakursio kultūrinį lygį bei jo profesinį pasirengimą. Studijos Universitete — tai ir galimybė pasireikšti kiekvienam jaunuoliui ir merginai, dalyvauti visuome ninėje veikloje. Viskas pri klauso nuo gerų norų, valios ir pastangų. Sėkmės jums pirmakursiai! L. KRIVKA Akademinės grupės kuratorius
kams; fakulteto aktyvistės L. Lukšaitė (finansų spec. diploman tė, specialybės komjaunimo biuro sekretorė) ir R. Dudonytė (finansų spec. IV k. studentė, grupės komjaunimo sekretorė, dvejus metus buvo SSB vagonų depe vadė).
draugai — SSB „Armatūra-77“. Kas daugiau nori sužinoti apie šią šventę gali fakultete pasižiūrėti stendą.
Rugsėjo 12—17 d. Bal tarusijos TSR vyko mūsų respublikos mokslo die nos. Delegacijoje buvo ir mūsų Universiteto atsto vas Prekybos fakulteto dekanas doc. L. Butkevi čius. Jis dalyvavo susiti kimuose ir skaitė paskai tas Minsko traktorių bei
automatinių linijų gamyk lose, Užsienio kalbų ins titute, 33-oje vid. mokyk loje, Gomelyje — parti niam ir tarybiniam akty vui, žemės ūkio mašinų projektavimo, Geležinkelių institutuose. Mokslo dienų dalyviai lankėsi Chatynėje, Šlovės kalvoje, padėjo gėlių prie Pergalės paminklo Mins ke, pabuvojo pas Cečersko rajono žemdirbius. „TS" lnf. L. SKIRPSTO nuotr.
tik atėję į aukštąją mokyk lą, jie gali pasimesti, ir per sesiją paprasčiausiai gali jiems nepasisekti. Reikia ti kėti žmogumi. Pažadai nelie ka pažadais, juos reikia tęsėti, jie įrašyti. Kiekvienas dėstytojas per semestrą vieną kartą deka natui pristato duomenis apie tai, kaip studentai studijuoja jo dėstomą discipiiną. Nuro domi trūkumai, padabos. Čia ir dėstytojas priverstas išaiš kinti 'geriausius ir silpniau sius grupės studentus. Tos ži nios pateikiamos kurato riams, kurie tada žino, kaip jų studentai dirba. Domimasi ir studentų gyvenimu bend rabutyje. Paskaitų lankymas griežtai kontroliuojamas. Užsienio kal boms yra atskiri žunnalai ir bet kada galima pasižiūrėti, ar studentai visada ateina į užsiėmimus. Kaipgi užsienio kalbos se kasi pirmakursiams? Lingofoniniame kabinete radome bu halterius. Jie technika dar nesinaudoja — tik šiandien anglų kalbos dėstytoja atne šė pirmąjį kontrolinį darbą. Keleto lapeliai išvien raudo ni — jiems reikia pasitempti. O štai R. Radzevičiūtė, bai gusi Ukmergės I vidurinę su sustiprintu anglų kalbos dės tymu, ir L. Vitkauskaitė, Vil niaus S. Nėries vid. mokyklos abiturientė, parašė geriausiai. Jų lapeliuose vos kelios klaidos. Atsineštas žinių ba gažas iš mokyklos, aišku, di džia dalimi lemia sėkmingas studijas, bet tai toli gražu ne viskas. Jų laukia didelis ir nelengvas darbas. ■ Palinkėsi me ištvermės jame.
A. LEKAVIČIUS „TS" koresp.
JAUNŲJŲ LITERATŲ BALSAS • JAUNŲJŲ LITERATŲ BALSAS • JAUNŲJŲ LITERATŲ BALSAS
MES
VALDAS KUKULAS
I k. žurnalistas
Tie, kas seka mūsų literatūros atžalyną., jau įsi dėmėjo Valdo Kukulo pavardę. Pirmasis io eilėraštis respublikinėje spaudoje pasirodė 1973 m. „Moksleivyje.“ Jo kūrinius spausdino „Literatūra ir menas“, „Komjaunimo tiesa“, gražiai jaunąjį poetą, pristatė skaitytojams J. Baltušis „Jaunimo greto se“. Šiemet V. Kukulas baigė Kupiškio V. Rekašiaus vid. mokyklą.
Mes visada kely... Mirę tiktai namuos.. . Ach, tie keliai, pilni Mūsų — kaip šilumos.
Virš miškų toli, virš jūros aidi Tas ėjimas pergalingas, virš kiekvieno, Kam ta laimės žemė — kur suleido Prieraišias šaknis, kur saugo sienas
Vienądienį laikiniausią turtą... Taip sukūrei nuostabiąją dainą, Nežinodamas, kodėl, dėl kokių burtų Laimės žemė tolsta tiems, kas eina. ..
LAIMA PALUBECKAITĖ I k. žurnalistė Laima jau su darbo stažu, Jurbarko vid. mokyklą ji baigė 1975 m. Jos kūrybiniai bandymai buvo spausdinti rajono laikraštyje „šviesa“. „Moksleivyje“.
Kraujo takai gyvi Mumyse, po šaknim — giliai... Amžinu ėjimu Mes ir patys — keliai...
Mūsų lemties tęsinys — * Siekių orbitos didės Ne nuo akių lig širdies. Ligi žaliausios žvaigždės...
Kuo nuoširdžiau pavargsti, Kumšti pikčiau ir tvirčiau Gniauži, keli — ir tada: — Nagi, prieik tik arčiau.. . ¥
*
*
Įkopk Į žmogų kaip į kalną, Pažvelk jo sielon — prarajon Ir perskaityki savo kainą... Vėliau suabejok —
Ten mūsų nuodėmės kaip draugo Geriausio antausiai girti. .. Taip paprastai širdim suaugam, Suaugame mintim...
Mes priešuose save pažįstam, Pajuntame save drauguos... Mes tarsi vieškeliai — jaunyste — Be pabaigos... ¥
¥
*
Mes, prieštaringa šio miesto lemtis, Skaudantį savo gyvenimą nešam... Kaipgi pamiršt, kad giliai atminty — Miestai matyti, j jūras panašūs Savo didybe — o ji mums našta, Savo stiprybe — o ji tyvuliuoja, Mūsų pačių jau seniai užmiršta... Svajos, žuvėdrom nutoldamos, moja...
Taigi ir mes jau pribrendom sparnams. .. O atminty — jūra ošia mums vtltį... Jūra, kur nuolat žydrynės pilna, Ilgis dangaus Ir pašėlsta — pakilti.. . ¥ ¥ ♦ Ką mes žinom, kiek kainuoja auksas, Būdami — dievukai paauksuoti. Žemėje brangiausi — vis dar brangstam, Brangstam vis, o nuperka už žodį,
Mušu ir daužau tavo kūną — Mušu savo sielą ir širdį. Dar artumas — ne šventė, Dar gėlės nepražydo nuo mūsų meilės... Kodėl many liek maža erdvės — kad įeitum? Kodėl many tiek maža šilumos —kad sušiltum? Dar artumas ne šventė, Bet tu — mano rytmečio žaibas. . . Mušu ir daužau tavo kūną — Mušu savo sielą ir širdį!
Miškas tyli.. . Ūksmingoj širdy mažas paukštis staigiai surinka. Aš brendu per paparčių ugnis. Nežinau .nežinau, kas čia slypi: ar sidabro žiedai, ar jausmų pelenai Amžiais Ilsis... Kur buvai? Kur klajojai? Aš radau karštas pėdas tam pačiam papartyne. Eikš, ateik, Tik atsargiai ir tyliai — Miškas miega...
O audros prasiautė... Gal ir nebus daugiau... Gal ateitis man peilių negalanda.. . Juoda siela išnuoglnta prieš dangų Ir girtas laivas mano vandenuos. — Jau audros prasiautė. Vien nuolaužos laivų — Mana kolekcija, išties... Aš jų jau neberinksiu ir nebelipinsiu. Tegul kvailutis kitas ieško išeities. Kaip gera pailsėt po visko Ir ranką ištiestą švelniai paliest.
VAIDOTAS DAUNYS ' II k. lituanistas Jeigu Valdas ir Laima debiutuoja mūsų laikraš tyje, tai Vaidoto Daunio eilės „Tarybiniame studen te“ pasirodo jau antrą kartą (tikimės, tų kartu bus daug).
Laukuos — žaliasis mano laiškas, Dangaus akių žalia šviesa, Žolės šnarėjime dar vaikšto Neišsakytoji tiesa.
Tikra kaip tavo pabudimas Su ryto troškuliu tyliu, Kaip tavo amžinas ėjimas Nepasibaigiančiu keliu. Sustok prie mano žalio vardo Laukinio vėjo dvelkime, Bandyki amžinąjį kartą Pavirst laukų vėle ramia.
Dangaus erdvėj ir žemėj lauksiu — Pašauk mane tikru vardu, Žolės žalia puta atplauksiu. Kai tu jau būsi nebe tu.
VAKARO VIZIJA Tavo meilė tyli kaip vakaras... Virpa sutemos medžių lapijoje... Tu klausaisi ateinančios vasaros Iškeliaujančių vasarų girioje.. .
Kam meldiesi — žemei ar ilgesiui, Kur pasuksi į kokią nežinomą Neišsenkančią gelmę ir vilgysi Savo sielos ištroškusią gilumą. Virpa debesys medžių viršūnėse. .. Tu kaip vakaras troškulį surenki Ir po medžių alsavimu sunešt... Savo širdį kaip kūdikį nurengi
Ir klausaisi keliaujančios vasaros Prie iškritusios žiedlapių ašaros.. .
Kai aš savęs nebemokėsiu išpažinti, Palaiminta žydroji dovana Atplauks tavim Į kietą širdį —
Palaimintas plaukimas, kuriame Kiekvienas tavo judesys — kaip sapnas, Plevenantis aušros vilnim ramia —
Ramybės dvelksmas tavo delnuose, Kurį kaip žiedą auginai savy Po tolumų negęstančia dvasia — Ir išnykimas tavo, su kuriuo Kaip rytas trokštu J tave pakilti — Kai aš savęs nebemokėsiu išpažinti —
Gerą žodį — mūsų meilę, pyktį, Mūsų kerštą, širdgėlą, gerumą... Nišoje — gyvenime — at liktum Amžiams pastatytas. Bet išstūmė Skurdžios molio sienos — lai pažiūri, Kam ugnis, kam suodžiai mūsų tinka, Kam geri visai tuščiaviduriai — Mes, kalbėti apie auksą linkę... ¥ ¥ * Žmonės mano, mano atspirtie, Juk ir aš kažkam padėjau augti.. . Atmintie sveika, akis nušviesk, Kur papildytų mūs naštą auksu.. . Atmintie sveika, suformavai Mano būdą — būsimą — lig mirsiu. . . Tai kodėl kasdien, kasnakt kitaip Naujos tolumos many pakirsta?
Netektie daiktų, tavęs geidžiu! Atminties pamokytas Išaugti. .. Žmonės mano, spinduliai žvaigždžių — Šitoj žemėj, kur taip maža aukso... v ■ • Mes visi svajonėse be galo drąsūs, Mūsų viltys drąsios — būt laimingais... Laimės žemė.. .Tu gal ją ir rasi, Tavo žingsniai — aidūs ir kovingi...
••
i kūrybinė mozaika
Kiekviename rudens kle dėsningai oasikartotoks metas, kai žmogų aplanko būsimo medžių nuogumo nuojauta — aiš kaus brandoj ūčio, akty vaus susikaupimo metas, ir ypač auginančiam
Vieną tokį penktadienį (rugsėjo 16) ir susirinko literatai į mažą savo šven tę — pirmąjį šiais moks lo metais susirinkimą. Šventę pirmiausia tiems, kurie čia atėjo pirmą kar tą. Prisiminėme tai, kas bu-
vo padaryta praėjusiais metais, pasidžiaugėme įsi šaknijusiomis senomis ir besikuriančiomis naujomis būrelio tradicijomis, pa vyzdžiui, kad ir tokia, kaip autoriniai vakarai. Į savo būrelį priėmėme naujus daigus, kurie tu
rėtų prigyti taroioje dir voje. Susidėliojo graži pirmoji kūrybinė mozai ka, kurioje dominavo ne vienodo stilistinio įvairu mo, skirtingo hieninio koeficiento, saviti savo spalva balsai. Senbuviams savo eilėraščius paskaitė Valdas Kukulas, Patricija Smitaitė, Romualda Pū kai skaitė ir kiti. Kalbėjome, aišku, >r
apie planus ateičiai. Per spektyvoje — net du au toriniai vakarai, Didžiojo Spalio 60-osioms meti nėms skirtas vakaras su sitikimas su rašytoju Vy tautu Bubniu, susitikimas su jaunimo leidinių re dakcijų darbuotojais. Ne tiktai naujai išrink tam būrelio pirmininkui Vaidotui Dauniui, bet ir mums patiems reikės pa
rodyti daug išradingumo ir kūrybinės potencijos, kad numatyti renginiai būtų įdomūs, kad mums patiems padėtų įvairiomis kryptimis plėsti savo aki ratį, didinti savęs ir pa saulio, kaip visumos, pa žinimo diapazoną. Juk kelias į Žodžio širdį ilgas ir nelengvas. N. GRICIONAITE II k. lituanistė
Tartas žodis-veiklos žingsnis (Atkelta Iš 1 psl.) Tai turėjo būti ir susikaupi mo valanda, pasiryžimas to bulėti, nes žodis iš komjauni mo tribūnos — pirmasis veiklos žingsnis, kvietimas ir Įsipareigojimas eiti pirmyn. Si tribūna — autoritetinga ir reikli, ji nemėgsta tuščių žodžių ir nepamatuotų paža dų. Laukia tik tiesaus, kon kretaus žodžio. Komjaunimo tribūna — ne pjedestalas, o darbo vieta. Čia nepageidaujami „etati niai" gražbyliai, ji suteikia ma tiems, kas savo darbu, dalyvavimu kolektyvinėje veikloje pelnė teisę siūlyti ir kritikuoti. Kai komjaunuolis pakyla į komjaunimo susirin kimo tribūną, jis jau šiuo žingsniu pareiškia apie savo neabejingą poziciją. Jis turi būti pasiruošęs aktyviai kiš tis j reikalus, išsakyti savo nuomonę, dalyvauti numaty tų planų įgyvendinime, būti pasiruošęs ne tik kalbėti, bet ir dirbti. K. Urba savo ataskaitinia me pranešime aptarė, atro do (bent pašaliniam stebėto jui), svarbiausius komjauni mo organizacijos darbo ba rus, pasidalino su auditorija
TARPTAUTININKŲ
ATASKAITINIS Pirmadienį įvyko IF Visuo tinės istorijos katedros Tarp tautinių santykių būrelio ata skaitinis susirinkimas. Būrelio tarybos pirminin kas V. Žalys, pateikdamas
"" Pradėjęs studijuoti Univer sitete, iš karto susidūriau su keistu reiškiniu. Visi vyres nių kursų studentai, lyg su sitarę, vartojo vieną ir tą patį priežodį, kurio skambu mas iš karto mane pavergė. — Supranti, fukse, — kal bėjo man toks trečiakursis. — Studentauti, fukse, tai ne karves, fukse, ganyti. Aišku, fukse? Studentas — ne Piemuo, tai ir dainoje dainuojama. Kad žodžio „fukse" reikšmės ne žinojau, o jis sudarė pusę kitų žodžių, tai atsakiau, jog nelabai aišku. — Ech, fukse, tu,1 fukse! — lingavo galva pašnekovas. „Viskas suprantama, — mąsčiau sau vienas. — Žodis „fukse" — tai mėgstamiau sias studentų išsireiškimas, kurį vartoja tik šauniausie ji".
BAISU IR
LINKSMA BUVO
KAINA X KAK.
biuro rūpesčiais ir sumany mais. Auditorija klausėsi jo atidžiai, plojo, baigus kalbė ti, plojo ir vėliau, kai Kęs tučiui (jau buvusiam sekreto riui) įteikė gvazdiko žiedą, — aš pagalvojau, kad sekre torius žinojo komjaunuolių reikalus, kad jis vadovavo jiems ir kartu buvo nuošir dus draugas. Vėliau konferencijoje pir mininkavusi V k. germanistė M. Dautartaitė skelbė kalban čiųjų pavardes. Pasisakymus jungė viena gera mintis — mes patys, kiekvienas turim rūpintis, kad gyvenimas Uni versitete būtų dar Įdomesnis. Ir buvo viena bendra visų tų pasisakymų blogybė (teat leidžia filologės tr filologai už tlesinukiškumą) — deklaratyvumas, pasigedom to, kuo sudomino fakulteto prodekano doc. A. Jovalšo pasisaky mas, — suinteresuotumo. Žodis iš tribūnos kaip veidrodis parodo oratoriaus asmenybę, jo pasiruošimą, akiračio platumą, gebėjimą mąstyti ir analizuoti. Prodekano žodžiai krito į audito riją, ir ji juos priėmė pro tu ir širdim. Mūsų studijos — sritis, kuri pareikalaus daugiau pa
vakarą — dideliu literatūri niu, filologiniu Kasmetiniu vakaru. Trūksta jaunimui pilietinio sąmoningumo, disciplinos ir atsakomybės. Kaip skaudus įžeidimas liko vienas per nykštis įvykis: III anglistų kursas, galime sakyti, sąmo ningai nedalyvavo donoro dienoje. Tai pasityčiojimas iš žmogaus vardo. Šiemet
prieš rugsėjo pirmąją sukvietėm 40 pirmakur >ių vilnie čių, kad padėtų sutvarkyti Sarbievijaus kiemą. Pasirodė vos 20. Dar neperžengė Uni versiteto slenksčio, o jau ne drausmingi. Studentai nesaugo patalpų, teršia. Tai vyksta komjauni mo aktyvo akyse. Visa tai būtinai reikėjo iš sakyti konferencijoje. Pasa kė tik vienas žomgus. Iš prodekano — vyresnio draugo ir komunisto — pa sisakymo yra ko pasimokyti: principingumo. dalykiško reiklumo, idėjiškumo, mūsų veiklos partinės analizės. To vienaip ar kitaip būtų trū kę (jeigu ne prodekanas) fi lologų konferencijai. Filologams komjaunuo liams sekasi — jau daugelį metų šalia jų yra Prodeka nas, Dekanas (didžiosios rai dės reiškia, kad tai reiklus ir nuoširdus, draugas, tėviš kas patarėjas, komjaunuoliš ko entuziazmo žmogus, be galo dosnus naujų sumany mų ir padedąs juos įgyven dinti). Vyresnio žmogaus pa tirtis ir pagalba reikalinga ir būtina, bet tai neatima tei sės patiems komjaunuoliams pasikliauti savo jaunomis jė
ataskaitą apie būrelio veiklą praėjusiais mokslo metais, tu rėjo apie ką pakalbėti: įvy ko nemažai susitikimų su už sienyje buvojusiais žmonė mis, studentai dažnai susirin kimuose nagrinėjo dabartinę tarptautinę padėtį.. . Bet tur būt svarbiausia — kiekvieno studento mokslo tiriamasis darbas. Universiteto SMD
XXIX konferencijoje tarptau tininkai pasirodė neblogai — perskaityta dvylika praneši mų. Daugumas studentų dar bų, pasak Visuotinės istori jos katedros dėstytojų, visai neblogi, o ketvirtakursio is toriko G. Žiugždos praneši mas „Anglijos—Vokietijos jūrų karas ir Lietuva 1939 m." atrinktas į .espublikinj
konkursą. Universiteto Tarp tautinių santykių oūrelio at stovai dalyvavo Rygos ir Tartu universitetų SMD kon ferencijose, skaitė jose pra nešimus. Į susirinkimą atėjo būrelis naujų narių. Ir jie, ir „ve teranai" kalbėjo apie temas, kurias šiais mokslo metais gvildens ir ruoš pranešimus.
stangų. Dabar fakultete 83 skolininkai — astronominis skaičius. Politiniame auklėjime labai daug lemia interiacionalinis auklėjimas. Galim džiaugtis, kad fakultete yra interklubas, bet... jis nieko nenuveikė. Tradiciniu galėtume pa versti rusistų ir lituanistų
Priežodžio galia
Mano spėliojimai greit pa sitvirtino. Sutikau vieną šaunią mer giną: mano fakultete mokosi. Pasisodinau ją ant suoliuko ir meilinuosi. Ji kaip vytu rėlis čiulba, akeles varto, o paskui, lyg tarp kitko, klau sia: — Paklausyk, vyruti, tu iš kurio kurso būsi? — Iš pirmo! — džiaugiuo si. — Visos studijos prieš akis. Būtumėte jūs matę, kas ta da pasidarė. Kaip pantera ji
stryktelėjo nuo suoliuko, lyg katė atkišo į mane nagus ir šnypščia, it kokia gyvatė būtų: — Tai kaip tu, fukse, drįsti man, ketvirtakursei, meilintis! Man, fukse, jau tekėti laikas, o ką aš, nelai mingas fukse, su tavim veik čiau? Gerai, fukse, kad nors iš karto prisipažinai. Fui, fukse, fu! Mane nuo tų žodžių net šiurpas nukratė. Taip ir ne supratęs jos pykčio priežas ties, aš nusiminęs slankiojau po kiemelį. Ir į ką tik krei piausi, visi, kaip susitarę, man,,fuksino". Ilgai laužęs galvą, priėjau išvadą, kad norint tarp jų būti savu, rei kia ir pačiam šį priežodį var toti. Tuojau pat nusprendžiau išbandyti. Žiūriu — stovi būrelis stu dentų. Iš karto matyti, jog
Universiteto kraštotyrinin kai pakėlė sparnus į Ignali nos rajoną, Pakretonės malū ną. Užsimaniusių „pavėdinti" smegenis, entuziastų, aist ringų kraštotyrininkų ir taip „dėl kvapo" į traukinį, sku bėjusį Turmanto link, susi rinko visas vagonas. Gilų vidurnaktį, po ilgų klaidžiojimų pasiekėme Pa kretonės malūną. Kai per žengėme malūno slenkstį, troškome bent truputį pail sėti, bet ištiko „nesėkmė" —
užpuolė būrelis raganų, ap siginklavusių dilgėlių šluo tomis. Kaltiems be kaltės raganos apvanojo šonus ir prisakė klausyti jų įstatymų. Kai vienas atvažiavusių į „krikštynas" (o tai buvo I k. žurnalistas K. Driskius) paki bo ant virvės palubėje, ir raganos pakaitino žvakių liepsna padus (batų), visai pritrūkome drąsos. Raganos savo darbą dirbo uoliai. Kas tik pasitaikė po ranka, visus kabino ant vir
LAIKRAŠTIS EINA REDAKCIJOS ADRESAS:
NUO 1950 METŲ
ne pirmakursiai! Apoloniška laikysena, dzeusiški žvilgs niai — smagu į tokius ir pa žiūrėti. Priėjęs patempiau vieną iš jų už rankovės ir klausiu: — Klausyk, fukse. Man už poros minučių, fukse, paskai tos prasideda, o aš, fukse, užmiršau, kur mano audito rija. Paaiškink, fukse. Tas persikreipė ir stovi iš sižiojęs: atseit, žado neteko. Už jį bandė drangai atsa kyti: — Bet, bičiuli... Jis, kaip
vės, traukė iki palubės, ir iš tokių aukštybių teko atsaki nėti į krikšto tėvo ir moti nos klausimus. Davę priesaiką, tapome pilnateisiai Universiteto kraš totyrininkų klubo nariai. Linksmumo, geros nuotai kos netrūko niekam. Gal kiek merginos liūdėjo, nes vyrus galėjai ant pirštų su skaičiuoti. ..
gomis, ieškoti, nepasiduoti ir surasti. III k. ruslstė D. Semėnaitė, kalbėdama konferencijoje apie SSB veiklą, pasakė ir to kius žodžius: „Nesuprantu, kaip galima sakyti, kad va sara perniek. Jeigu ir būtų stovykloje neįdomu, geriau tylėti, nes viskas nuo pačių priklauso". Šių pastabų auto rius, visiškai sutikdamas su šia mintim, — kad mes už daug ką atsakingi, vis dėlto siūlo neleisti tylėti tiems, kurie Iš tikrųjų tyli, tiems, kurie konferencijos metu su sigūžę mezga ar išslenka, ne sulaukę pabaigos, pro du ris. .. „VLKJS narys turi teisę laisvai svarstyti komjaunimo susirinkimuose, konferencijo se, suvažiavimuose, komjau nimo komitetų posėdžiuose ir komjaunimo spaudoje visus komjaunimo darbo klausimus, pateikti pasiūlymus, atvirai reikšti ir ginti savo (mūsų pabraukta — Red.) nuomonę tol, kol organizacija priims nutarimą. .." Gaila, kad šia teise men kai pasinaudojo filologų kon ferencijos delegatai. Kodėl taip? Lai pamąsto ir naujasis komjaunimo biuras, kuriam irgi reikės rengti konferenci ją, ir joje atsiskaityti, kaip buvo vykdomas dabar piimtas nutarimas. A. JUODUPIS
Studentų mintis ir pasiūly mus, išsakytus, aptariant ata skaitinį pranešimą, apibend rino Tarptautinių santykių būrelio vadovas doc. A. Vaitkūnas. Kaip ir studentai, do centas daug kalbėjo apie bū relio veiklos gaires, artimiau sius uždavinius. M. MILIEŠKA
ir mes, jau antrame kurse mokosi. „Aha, — galvoju, — jau ir bičiuliu vadina". — Aš, rodos, fukse, ne klausiu, kur mokotės, — triumfuodamas tęsiu. — Ir apskritai — aš, fukse, į tave nesikreipiu. Todėl, fukse, ne sikišk. Ir vėl, atsisukęs į persikreipėlį, paklausiau: — Tai kur mano auditori ja, fukse? Šis, trūkčiojančiais skruos tais ir besipinančiu liežuviu, ėmė man aiškinti, kaip gali ma tenai patekti. Jo drau gai, kaip ir buvau liepęs, pagarbiai tylėjo. Aš laimin gas šypsojausi, nes pagaliau pasijutau priimtas i studentų šeimą. Kai išklausęs antrakursio aiškinimo, apsisukau eiti, iš girdau prislopintą kuždesį: — Na ir diplomantai šiais metais! Iš pirmų dienų pra dėjo kabinėtis... V. TOMKUS I k. žurnalistas
PASALINTI NEPAŽANGCS STUDENTAI
Iš Matematikos ir mecha nikos fakulteto I k. — A. Juozaitis, A. Navickas, M. Trepšytė, iš Prekybos fakulteto II k. — V. Jakaitis, iš Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto Ik. — R. Mačiulis, V. Gruodis, II k. — L. Smetonytė, III k. — A. LINKUS K. Marcinkevičius.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
ŠAULIAI PRADĖJO SEZONĄ Šaudymo sekcija Universi tete egzistuoja seniai. Keletą metų rinktinės branduolį su darė studentai medikai, tokie antai: 1 atskyrio sportininkas V. Misevičius bei kand. į sp m. R. Beiša. Jų vadovaujama Universiteto rinktinė bū davo pirma tarp aukštųjų mokyklų, o medikų rinktine — tarpfakultetinėse varžy bose. Rugsėjo pradžioje Fizinio auklėjimo katedroje susirin ko šaulių rinktinė, mūsų „viltys" — nauji .nariai. Su sirinkime rinktinės kapitonas Gamtos fakulteto diplotnan tas A. Savickas atsiskaitė už nuveiktą praeitais metais darbą. Universitete vyko nemaž varžybų. Rinktinės naria sėkmingai dalyvavo miesto varžybose. Svečiavomės pas Tartu universiteto šaulius Akies taiklumą išbandėme sportinėje bazėje Elvoje, kui Olimpinėms žaidynėms ruo šiasi mūsų šalies šaudymo meistrai. Aukštųjų mokyklų varžy bose užėmėm trečią vietą nors pagal bendrą taškų su mą buvom antroje vietoje po VISI. Susirinkime dalyvavo ir SDAALR Universiteto komi teto pirmininkas A. Sapožm kovas. Jis pasidžiaugė Uni versiteto rinktinės narių — MF VI k. studentės V. Ma žiulytės ir GF IV k. stud. I. Gavėno pasiekimais, mūsų trenerio I. Majorovo darbu palinkėjo naujų pergalių. Šiais metais mes planuoja me išvykas į Leningradą, Minską, Odesą, o taip pa! priimsim savo kolegas iš Tar tu universiteto. Stengsimės neblogai pasirodyti aukštųjų mokyklų varžybose ir kt. Universiteto studentai, no rintys sportuoti mūsų sekei joje, bus mielai laukiami Treniruotės vyksta Vingio parke prie „Darbo rezervų" stadiono esančioje šaudyklo je šeštadieniais nuo 14 va! ir sekmadieniais nuo 11 vai. R. ZACHARKA MF studentas, šaulių rinktinės narys
Nuoširdžiai užjaučiame EKFF ekonominės infor macijos spec. III k. I Q. studentą Antaną GRIGA LAVIČIŲ dėl mylimo tėve lio mirties. Grupės draugai ir Kuratorius
Ch F II k. Į q. studen tę Laimutę GABRYTf dėl mylimos mamytės mir*ies nuoširdžiai užjaučia Gru pės draugai Ir kuratorė.
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 2000 egz. Užs. Nr. 2700 LV 13330
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA