Tarybinis Studentas, 1965 m. lapkričio 4 d. Nr. 28-29 (538-539)

Visų šalių proletarai, vienykitės!

o z-7

O

t

TUBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Eina nuo 1950 m.

1965 m. lapkričio mėn. 4 d.

KETVIRTADIENIS

Kaina 4 kap.

Universitetas pasitinka Spalį Keturiasdešimt aštuntąjį Spalį I visos Tarybų šalies žmonės pasiI tinka su naujais laimėjimais ko'■ munlstinės statybos baruose.

Amžinai veržli, jaunatviška aĄtyg pavasaris mūsų Universiteto tįrtuona Ir šiemet praeis pro Spa­ lio šventinę tribūną. Kiekvienam Spaliui ji neša didelę savo do­ vanų kraitę.

Džiugios mūsų Spalinės Dova­ nos. Visai neseniai paskelbtu TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo {saku Darbo Raudo­ nosios vėliavos ordinu apdovano­ tas. Universiteto rektorius, fizi­ kos-matematikos mokslų dak­ tarės prof. J. Kubilius, Garbės ženklo ordinais — prorektorius, filosofijos mokslų kandidatas J. Grigonis ir Medicinos fakulte­ to profesorius P. Norkūnas, me­ daliais „Už darbo šaunumą" — prcirektorius doc.

Br. Sudavičius ir mokslinis bibliotekos sek­ retorius drg. St. Pupeikis, meda­ liu „Už pasižymėjimą darbe" — Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas doc. A. Bendžius. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezlliumo Įsaku grupei Universiteto larbuotojų suteikti respublikos '^nusipelniusių veikėjų Garbės gardai. Tai gražūs žiedai bend,“i>je~ šventinėje puokštėje. žtū j S Pedagogikos ir psichologijos tuo ’ ^itedros doc. A. muuui Gučui .iieuiua vedėjui veuejui uuv. Įsiteiktas LTSR nusipelniusio morh-tojo -LUJO vjai Garbės utzs vardas, vaiucia, Teisės faSu>-lteto su V<lteto Valstyb. teisės katedros ,. ,įdėjui dėjui e. doc. p. A. Bulotai, kon į. ’ istorijos katedros doc. St. ,?r'J>RS vin •VInezutkai, Filosofijos katedros ,r ^Fdėjui doc. E. Meškauskui, TSKP ■J^įorijos katedros vedėjui doc. ' , J»s Navickui, Universiteto vyr. ĮĮ.jįABksliniam bendradarbiui doc.

Zlnkui, Mokslinio komunizmo ■g Jkatedros e. doc. p. M. Bordonai"tel — respublikos nusipelniusių kultūros veikėjų Garbės vardai.

M edicinos fakulteto doc. V. Miccjlmachcriui, e. doc. p. P. Baub­ lį iii, asist. M. Horodničienel, # slst. Ant. Sučiiai — respublikos i įusipelniusių gydytojų Garbės gardai. Teisės fakulteto vyr. m.

bendr. doc. J. Žėruoliui suteik­ tas respublikos nusipelniusio tei­ sininko Garbės vardas. Lietuvos TSR nusipelniusio ekonomisto Garbės vardai suteikti — Eko­ nomikos fakulteto dekanui ekon. m. daktarui M. Gregorauskui, ekon. m. daktarui prof. J. Bučui, docentams J. Pauliukoniui, M. Ragevičiui ir J. Dagiui.

42 Universiteto darbuotojai apdovanoti LTSR AT Prezidiumo Garbės raštais.

Nuo praėjusių iki šių metų Spalio žymiai pagerėjo moksli­ nis darbas ir mokymosi procesas, pagausėjo mokslo kandidatų ir daktarų. Per šių metų pirmąjį pusmetį apgintos 6 daktarinės ir 28 kandidatinės disertacijos. Ant­ rajame pusmetyje — dar 6 dak­ tarinės disertacijos ir 5 mokslų kandidato laipsnio (4 jau ap­ gintos) parengtos gynimui. Gam­ tos fakulteto prof. P. Snarskiui ir Medicinos fakulteto prof.

P. Norkūnui neseniai suteiktos respublikinės premijos. Tai rodo aukštą mūsų dėstytojų žinių ly­ gį. O tai reiškia, kad specialis­ tai mūsų Tėvynei bus dar geriau ruošiami. Švenčių dienomis naujais pa­ siekimais didžiuojasi ne tik dės­ tytojų kolektyvas, bet ir studen­ tų šeima. Keturtūkstantinei kom­ jaunuolių armijai teko įveikti ne vieną sunkų barjerą moks­ le ir darbe. Studentų darbštumą šiltai įvertino Kėdainių, Taura­ gės, Ignalinos ir kitų rajonų kolūkių žemdirbiai. O šiemet Universiteto studentų daina pir­ mąkart nuaidėjo tolimojo Ka­ zachstano platybėse.

Mūsų studentų draugystės ry­ šiai nusitiesė Į tolimiausius pla­ netos kampelius. Tvirtus žings­ nius žengia Universiteto Interna­ cionalinis klubas. Daug medalių, gindami Universiteto sportinę garbę, pelnė sportininkai. O už skambią dainą, veržlų šokį Uni­ versiteto respublikos nusipelniu­ siam studentų dainų ir šokių liaudies ansambliui suteiktas pa­ vyzdinio respublikos saviveikli­

nio kolektyvo vardas.

Universiteto studentų teatrinė studija (dėstytojas-režisierius Vi. Limantas), meninė agitbrlgada „Faktas" (vadovė J. Stravinskie­ nė) tvirtai įaugo į studentų kul­ tūrinį gyvenimą.

Kiekvieną dieną auditorijose vyko atkakli kova už dar aukš­ tesnį poiltinj-idėjinį ir mokslinį žinių lygį. XVII SMD konferenci­ joje buvo perskaityti net 227 studentų moksliniai pranešimai.

Reikšmingą vaidmenį Univer­ siteto gyvenime vaidina profsą­ junga. Jos darbo akiratyje buvo ir yra — kova už gražią studen­ tų buitį, kova už komunistinės visuomenės žmogaus pradus Gerbia ir myli studentai TSKP katedros dėstytoją, buvusį kul­ tūros klubo vedėją T. Urbaitį, didžiuojamės mūsų švyturiais — penkto ir šešto bendrabučių ta­ rybomis, 36 kambario (bendr.

Nr. 5) ir 52 kambario (bendr.

Nr. 2) gyventojais, bendrabučių konkurse, skirtame Tarybų Lie­ tuvos 25-osioms metinėms, iško­ vojusiais pirmąsias vietas. Jie verti pagyrimo, jais reikia di­ džiuotis. Džiugu, kad nė minutei nenurimsta mūsų romantiškos širdys, kupinos gyvenimo aistros, naujų sumanymų ir darbų alkio.

Tai visų profsąjungos ir komjau­ nimo narių aktyvaus darbo nuo­ pelnas.

Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos 48-ųjų metinių pro­ ga sveikiname visus Universite­ to komunistus, profesorius, do­ centus ir dėstytojus, didžiulę ir draugišką studentų šeimą, kom­ jaunuolius, visas Universiteto vi­ suomenines organizacijas, moks­ linį ir pedagoginį personalą bei administracijos darbuotojus ir linkime geros nuotaikos švenčių dienomis, našaus darbo ir gra­ žių vaisių, auklėjant ir ruošiant naująją kartą gyvenimui, kovai už komunistinės visuomenės su­ kūrimą. Kuo geriausios sėkmės asmeniniame gyvenime!

REKTORATAS. PARTIJOS IR KOMJAUNIMO KOMITETAI. PROFSĄJUNGOS ORGANIZACIJA

f

šokių vainikuos ir Universiteto dalelė.

A. MATULIONIO nuotr.

ŠLOVĖ DIDŽIAJAM SPALIUI!

K. JUREVIČIAUS ŠVENTINIS PLAKATAS.

E9 a ■ ■ ■ ■ n

h ■ ■ ■ ■ s ■ a ■ ■■■■■■■■■

Pirmosios komjaunuoliškos Neseniai Universiteto studen­ tų kavinėje filologai surengė įdomų vakarą. Tai buvo var­ dynos', bet net„fuksų". Tai buvo studentiškos vardynos su visais lietuviškais papročiais. Kas gi tokio „įžymaus" įvykio kaltinin­ kai? Ogi aktyvūs IFF saviveikli­ ninkai Antanas Sakalauskas ir Julija Sakalaitė. Julija suorga­ nizavo anglisčių ansamblį, Anta­ nas — dainavo chore. Saviveikla juos ir suvedė. Visiems saviveik­ lininkams buvo. linksma ir gera ulioti jų vestuvėse. O štai ir jau­ nasis Žilvinas, „krikštijamas" tų pačių dainą mylinčių studentų.

Gaidys paskelbia apie laimin­ gų tėvelių atvykimą. Čia juos pasitinka prie aukuro stovįs Žy­

nys, kuris tėvams ir sūnui iš­ dėsto savo pamokymus. Saka­ lauskai, įrodydami, kad jie yra patys saviveiklininkai, sudainuo­ ja dainelę. Televizijos prožekto­ riai apšviečia Žilviną ir laimin­ gus tėvus gražiame studentiška­ me rate.

Fakulteto dėstytojai ir prodekanas palinkėjo jauniesiems tė­ vams išauginti gerą sūnų ir bū­ tinai šaunų saviveiklininką.

Ilgai dar skambėjo dainos, muzika.

Tokios komjaunuoliškos vardy­ nos turėtų tapti gražia studentiš­ ka tradicija.

J. KABELYTĖ,

III k. angliste

■XXXXXXXXXXXXXXXi I IR II KURSO STUDENTAMS

Visuomeninio darbo knygelės Dabartiniams antrakursiams praėjusiais mokslo metais pirmą kartą buvo išduotos visuomeni­ nio darbo knygelės. Jų tikslas — suaktyvinti studentų visuome­ ninę veiklą. Knygelėje pastoviai turi būti registruojamas visuo­ meninis darbas studijų ir gamy­ binės praktikos metu, o taip pat bausmės Ir paskatinimai.

Baigiant Universitetą, paskuti­ niame knygelės puslapyje fakul­ teto dekanas Ir Komjaunimo ko­ miteto sekretorius trumpai cha­ rakterizuos studentą.

Pažymėtina, kad dėl fakultetų komjaunimo biurų neorganizuotumo darbo knygelės dar netapo rimtu veiksniu, skatinančiu stu­ dentų dalyvavimą visuomeninia­ me darbe. Blogai daromi (rašai, semestro pabaigoje jų nepatvir­ tina pirminės komjaunimo orga­

nizacijos sekretorius, o kai kurto II kurso studentai iš viso dar neturi tų knygelių.

Artimiausiu laiku visų I ir II kursų pirminių komjaunimo or­ ganizacijų sekretoriai turi pil­ nai sutvarkyti knygeles.

Kiekvienas turi suprasti, kadį baigęs Universitetą, jis kitos charakteristikos negaus. Neturint knygelės ir prasidės bėgiojimai, prašymai, kurių nebus galima patenkinti ir dėl kurių bus kai­ tas ne kas kitas, o pats studen­ tas.

Kiekvienas turi pasistengti, kad Įrašai knygelėje — studento charakteristikoje — būtų kuo geriausi.

A. SKRUPSKEL1S, Komjaunimo k-to sekretoriaus pavaduotojas

Chemijos fakulteto komjaunimo organizacijoje

Svarbiausias studentų uždavi­ nys — mokytis. Tai gerai žino ir mūsų fakulteto studentai. Ir ne be pagrindo fakulteto komjauni­ mo organizacija didžiuojasi to­ kiais savo nariais, kaip L. Gude­ lytė, R. Nivinskas, E. Baškys.

Daug čionai gerai besimokančių grupių, kurių pažangumo vidur­ kis didesnis, negu „gerai". Turi kuo pasidžiaugti III bei IV kur­ sų biochemikai ir chemikai. Visa tai pulku, tačiau komjaunuolių negali nejaudinti tokie liūdni faktai, kaip įskaitų nelaikymas, įsiskolinimai. Tuo klausimu buvo daug kalbėta, svarstomos šių reiškinių priežastys.

Savo ataskaitoje sekretorė S. Paulauskaitė ir pabrėžė, kad biu­ ro posėdžiuose ne kartą buvo svarstomas visuomeninių mokslų studijavimo klausimas, nes pas­ kutiniųjų metų egzaminų pažy­ mių bendras vidurkis yra žemes­ nis. Partinio ir komjaunimo biu­ ro iniciatyva buvo organizuotas pokalbis-semlnaras kartu su vi­ suomeninių disciplinų ir specia­

Būti visuomenininku ir gerai mokytis lybės dėstytojais bei studentais. Šio susirinkimo metu gimė daug naujų minčių, idėjų, kurios turė­ tų pagerinti mūsų darbą.

— Per mažai kovojama prieš tuos, kuriems komjaunimo orga­ nizacijos veikla — grynas for­ malumas. Jeigu visi mes Į darbą Įdėtume po mažą delelę nuošir­ dumo, formalumui nebūtų vietos, — pažymėjo savo ataskaitoje S. Paulauskaitė. — Juk visuomeni­ nis darbas ne tik netrukdo mo­ kymuisi, bet dar Ir praplečia akiratį, penketas iš chemijos dar nerodo, jog tu — tikras chemi­ kas. Studento chemiko vardui apginti reikalinga Ir komjaunuo­ liška ugnelė, patriotiškumo jaus­ mas. Gerų pavyzdžių mums netrūksta, bet reikia, kad jų bū­ tų dar daugiau.

Tą patį teigė ir pasisakiusi IV kurso technologė L. Gudelytė.

Jos (ir kitų, žinoma) nuomone, masiškumo ir komjaunuoliškos ambicijos niekada nebus per daug.

Vi komjaunuolišką atsakomy­

bę, komjaunuoliškos ambicijos būtinumą pasisakė ir Universite­ to prorektorius drg. J. Grigonis: — Jūsų pareiga — gerai mo­ kytis, — sako jis. — Labai džiu­ gu, kad baigę chemikai yra geri, specialistai, bet reikia, kad jie būtų ir nepakeičiami visuomeni­ ninkai. Reikia duoti griežtą at­ kirtį tiems, kurie šaiposi iš vi­ suomeninio darbo Komjaunuoliai ne be susirūpi­ nimo žiūri Į tą faktą, kad trys jų draugai palikti kurso kartoti.

O tokių dalykų neturi pasitaikyti komjaunuolių gyvenime. Fakul­ teto dekanas doc. E. Ramanaus­ kas šių liūdnų faktų priežastimi laiko pasyvumą, prieš kur| reikia kovoti.

Nieko nėra tauresnio ir gra­ žesnio už draugystę, ir chemijos fakulteto komjaunuoliai tai žino.

Todėl puiki tradicija — draugys­ tė su kitų respublikų aukštųjų mokyklų chemikais — darosi gražesnė ir turiningesnė. Susi­ tikimas su minskiečiais Ir pas juos besimokančiais studentais iš

Kubos bei kitų užsienio šalių, pa­ sidalinimas chemiko patirtimi su draugais iš Talino, Kijevo, Ry­ gos, Leningrado — tai ne žodžiai, o faktai, kurie kalba apie tai, Jog chemikai — ne vien savų labo­ ratorijų šeimininkai, bet viskuo besidomintys, naujų įspūdžių, naujų pažinčių trokštą žmonės. Įdomu susipažinti su draugų tra­ dicijomis: iš jų galima ir pasimo­ kyti. IV kurso chemikė O. Dičiūnaltė pasiūlė organizuoti fa­ kulteto šventę — Chemiko dieną.

Chemiko diena — tai Lening­ rado chemikų tradicija.

Ko­ dėl mūsiškiams iš jų nepasimo­ kius? Juk draugystė turi tobulin­ ti ir mus, ir mūsų tradicijas.

Apie Chemijos fakulteto kom­ jaunuolių veiklą kalba Ir stu­ dentiška vasara, kurios metu studentų smegenys pailsėjo, bet teko Įtempti jaunus raumenis.

Gerai padirbėta, puikiai pailsėta.

O kiek suruošta poilsio vakarų, įdomių literatūrinių viktorinų!

Kolūkio pirmininkas, valdyba ir kolūkiečiai šiltai atsiliepė apie

Studentų buitis -svarbus reikalas Neseniai baigėsi fakultetų profsąjungų ataskaitinės-rinkiminės konferencijos. Susumuoti organizacijos veiklos rezultatai XVII WU studentų profsąjungos ataskaitinėje-iinkiminėje konferen­ cijoje. Užversti paskutiniai ataskaitų lapai.

Bet dar kartą grįžkime prie džiaugsmų ir rūpesčių, dar kar­ tą drauge pasvarstykime iškilusias problemas, pagalvokime, ko­ kiais naujų ieškojimų keliais turime eiti, kad profsąjunga tik­ rai taptų komunizmo mokykla pilna to žodžio prasme.

Universiteto studentų profsąjunga dirba, bendradarbiaudama su komjaunimo organizacija, jausdama rūpestingą Rektorato, partinio bei vietos komitetų paramą. Tas ryšys davė gerų re­ zultatų, jis ir ateityje turi tvirtėti. Bet kartu nereikia pamiršti, kad dažnai profsąjungų ir komjaunimo veikla dubliuoja viena kitą. Ar nekeistai skamba tas faktas, kad dažnai ši riba iš­ nyksta grupėse. Žinoma, pirmiausia, tai profbiurų ir gruporgų kaltė. Mūsų nuomone, visai teisėtai IFF ataskaitinėje konferen­ cijoje buvo iškeltas klausimas dėl geresnio visuomeninių orga­ nizacijų darbo koordinavimo. Apie tai, kad dažnai profsąjunga lieka posūnio vietoje, kalba toks faktas: dėl neorganizuotumo ir pasyvumo Teisės fakulteto studentai du kartus rinkosi j ataskaiti­ nę konferenciją. Apmaudu!

Bendrabutis studentui tapo geraisiais namais. Bendrabutis — tai ne paprasta nakvynės vieta, o šeima, kurioje turi būti ugdo­ mi komunistinio gyvenimo, komunistinės buities pradai. Studentų kultūrinėms-buitinems sąlygoms bendrabutyje didžiausią dėmesį ir skyrė profkomitetas, fakultetų profbiurai. Viena iš priemonių, kovojant už tvarką ir švarą bendrabutyje, buvo Rektorato ir studentų profkomiteto paskelbtas konkursas geriausiam bendra­ bučiui bei kambariui išaiškinti. Ką parode tie penki konkurso mėnesiai, kokie pagrindiniai momentai išryškėjo bendrabučių gyvenime?

Suvedus konkurso rezultatus, I-oji virta bendrabučių tarpe atiteko bendr. Nr. 5 (tarybos pirm. R. Sipavičius), II-oji — bendr. Nr. 6 (pirm J. Dermontas), III-oji — bendr. Nr. 2 (pirm.

A. Filomenkaitė). Reikia pažymėti, kad kambarių gyventojai, ku­ rie geriausiai tvarkosi, pažangūs ir moksle. Tai pasakytina apie bendr. Nr. 5, 36 kambario studentes — medikes (žiemes sesijos pažangumas — 4,8), to pat bendrabučio 16 kambario vyrus (pa­ žangumas — 4,4). Arba štai 16 kambario gyventojai — MF IV k. studentai E. Piešina ir VI. Cekuolis kartu ir puikūs visuo­ menininkai.

Mūsų nuomone, tikslinga panašius konkursus skelbti ir atei­ tyje. Tai padės ne tik išaiškinti geriausius bendrabučius ar kam­ barius, bet ir šalinti dar vis pasitaikančias negeroves.

Daugiau dėmesio bendrabučių gyvenime reikia skirti mankš­ tai. Savo žodį čia turi tarti ir Medicinos fakultetas, ir Sporto katedra.

Dažnai keliamas budėjimo bendrabučiuose klausimas. Ar ne­ atėjo laikas baigti posėdžius posėdėlius ir įasti konkrečių būdų jam išspręsti? Vagystės turi išnykti, prasmegti skradžiai.

Kad ir kaip keista, mes dar negalime pasikliauti savo pačių sąžine, o kai kas jos visai neturi. Prisiminkime, kad ir atsitikimą su telefonais. Nejaugi, mes visur galime pasikliauti tik „vėzdu"?

Per ataskaitinį laikotarpį už bendrabučio taisyklių pažeidimą 44 studentai buvo pašalinti iš bendrabučių, jų tarpe: 15 filologų, 14 ekonomistų bei 9 fizikos ir matematikos fakulteto studentai.

O toliau? Ar ne jums, draugai iš IFF, EF, FF ir MMF, profbiu­ rų, priklauso žodis? Daugiau principingumo, aktyvumo turi pa­ rodyti ir bendrabučių Nr. <į ir Nr. 3 tarybos. Jūsų reikalai, drau­ gai, ne iš gerųjų.

Mūsų nuomone, reikėtų suteikti bendrabučių taryboms pla­ tesnes teises, sprendžiant įvairius klausimus bendrabučiuose. Fa­ kultetų profbiurai privalo teikti visapusišką paramą taryboms, o, reikalui esant, ir materialiai skatinti. Aktyviems tarybos na­ riams, blokų seniūnams reikėtų skirti bendrabučius pirmoje ei­ lėje.

Mūsų sieninė spauda ir vaizdinė agitacija atspindi gera ir bloga. Bet, kaip parodė konkursas geriausiam sienlaikraščiui iš­ aiškinti, yra ir čia trūkumų. Pasigendama aktualios, problema­ tiškos medžiagos, silpnai nušviečiamas fakultetų gyvenimas, profsąjungų ir komjaunimo veikla.

Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir „Tarybinio studento" pre­ numeratai. Tuo ypač turi susirūpinti EF, TF, MF profbiurai.

Per ataskaitinį laikotarpį sustiprėjo darbas profgrupėse — at-

sakingiausiame darbo vienete. Verti pagyrimo GF III k. proforgė A. Viliušytė, ChF III k. proforgė V. Mikolevičiūtė ir daugelis kitų. Tai studentai, kuriems grupė — sudėtinga žmonių visuma, kur kiekvienas turi savų rūpesčių, norų Šiose grupėse gimsta nauji sumanymai, nauji darbo metodai. Taip turi būti kiekvie­ noje grupėje. O kuo gali pasigirti CHF III k. proforgas F. Baš­ kys, TF I k. proforgas K. Kovarskas ir kiti? Negalima apsiriboti tik nario mokesčio rinkimu ir ramia sąžine dėlioti darbo plane „paukščiukus“. Mažai proforgai domisi studentais, gyvenančiais ne bendrabutyje.

Daug klausimų iškyla profsąjungai. Ir visus be išimties juos reikia išspręsti. Atėjo laikas sudaryti kavinės tarybą, kuri orga­ nizuotų vakarus studentų jau pamėgtoje (ar tik ne IFF kultūros klubo dėka) kavinėje. Dar ryškiau turi įsižiebti čia jaunatviška ugnelė — ginčai, disputai, įvairūs vakarai. Argi šiame darbo bare neslypi dalis mūsų komjaunuoliškos jaunystės romantikos?

Tada kam jos mes ieškome svetur? Senasis Universitetas sklidi­ nas jaunystės balsų Bet rankų, mylinčių ir šeimininkiškų rankų, jis pasigenda. O argi ne romantiška būtų susiaurinti pavadini­ mo „senasis Universitetas" prasmę? Tegu jis lieka senasis tik amžiumi, o naujas — savo išvaizda, tvarkingom auditorijoms, žy­ dinčiais kiemais.

Yra tokių klausimų, kurių vienas studentų profkcmitetas ne­ pajėgia išspręsti. Iki šiol nė vienas bendrabutis neturi skaityklos, kuri veiktų ištisus mokslo metus, bendrabutyje Nr. 5 neišskirtos patalpos skalbinių džiovinimui. Jau kelinti metai, kai nebaigia­ mas tvarkyti „Tauro" bendrabučio stogas, labai lėtai remontuo­ jama „Tauro" bendrabučio valgykla. Čia daugiausia buvo kalbama apie trūkumus, keliami spręs­ tini klausimai. Bet tai, atrodo, ir yra svarbiausia.

ALG. KUSTA (Mūsų koresp.)

S

NAUJO PROFKOMITETO SUDĖTIS

»

KOMITETO NARIAI

SS

1. NAVICKAS, R. (EF, IV k.) — pirmininkas.

V. (TF, II 'k.)' pirmininko pavad. ide2. SVIDERSKIS, “ ---- ” ’ ologiniam darbui.

3. REMEIKA, P. (TF, I k.) - pirmininko pavad. organizaciniam darbui.

4. DEVEIKIS, A. (EF, II k.) — organizacinio sekretoriaus narys.

5. STAIKONAITĖ, V. (IFF, II k.) — organizacinio sekto­ riaus narė.

6. URBONAS, P. (MF, I k.) — organizacinio sektoriaus narys.

7. DOMARKAS, A. (EF, III k.) — buitinės komisijos pir­ mininkas.

8 PAKUT1NSKAITĖ, E. (ChF, II k.) — buitinės komisijos narė.

A. (MF, V k.) -- ats. už sveikatingumą.

10. TULOBAITĖ, ’ 11. IBAUzA, V. (EF, I k.) - buitinės komisijos narys.

SIMANAVIČIŪTĖ, A. (GF, IV k.) — kultmasinio sekto12. I riaus pirmininkė. i sektoriaus kultmasinio J. (GF, II k.)

13. MASYTĖ, I narys.

14. VILIUŠYTĖ, G. (GF, III k.) — kultmasinio sektoriaus narys. sektoriaus kultmasinio 15. JASYTĖ, D. (FF, III k.) narys. kultmasinio sekto16. KURPAITYTĖ, A. (IFF, II k.) riaus narys. _ 17. KUSTA, A. (IFF, III k.) — laikraščio „Taryb. studen­ tas“ profsąiungos skyriaus vedėjas. .

13 STUNGYTĖ V. (EF, II k.) — ats. už akademmĮ darbą.

19^ PILIPAVIČIUS, J. (MMF, II k.) — „Komjaunimo pro­ žektoriaus“ narys. .

20. KUNCĖ, R. (ChF, I k.) — atsakingas už sportą.

21. JANULEVICIŪTĖ, V. (IFF, II k.) — savišalpos kasos

n£22 MALFLAITĖ. R. (MF, IV k.) — savišalpos kasos narė.

23^ CEKONYTĖ, S. (IFF, II k.) — savišalpos kasos narė.

KANDIDATAI Į KOMITETO NARIUS

g

1. ZAPKUS, A. (GF. I k.) — buitinės komisijos narys.

2. POCIŪTE, S. (GF, IV k.) — kultmasinio sektoriaus narė. buitinės komisijos 3. ASTRAUSKAS, R. (ChF, I k.) narys.

G. Bliūdžiaus, V. Rakausko Ir A. Glelznio vadovaujamas pamainas, o studentai apie kolūkiečius — dar šilčiau.

Didelę pagalbą komjaunimo grupėms teikė fakulteto partinė organizacija. Tačiau to negalima pasakyti apie fakulteto persona­ lo pirminę komjaunimo organi­ zaciją. Pasisakiusi personalo komj. org. sekretoriaus pavaduo­ toja aspirantė L. Cekuolienė pri­ pažino personalo pirminės orga­ nizacijos klaidas ir šiais metais žadėjo jų nebekartoti.

Fakulteto komjaunimo organi­ zacijos veiklos 1965/66 m. m. pagrindu laikyti susirinkimo nu­ tarimo projektą, kuriame iškelti tokie svarbūs komjaunimo dar­ bo klausimai, kaip narių sąmo­ ningumo kėlimas, nesitaikstymas su drausmės laužytojais, koprieš abejingumą, draugystės ry­ šių su kitų respublikų studentais chemikais palaikymas ir kt.

Nemaža diskusijų vyko dėl naujos tradicijos — „Chemiko" dienos Įvedimo, ženklelio „Che­ mikas" projekto paruošimo.

Visa tai rodo, kad šiais moks­ lo metais Chemijos fakul’ komjaunuoliai pasiryžę ne gerai mokytis, bet ir akt dalyvauti visuomeninėje v je.

G. ORENTAITĖ (Mūsų koresp.)

LITUANIST/ surengė vakar — Jau septynios, o dar n nėra, — nerimavo merginos.

— Nieko, nieko — susirin — guodė dėstytojas D. Sauka.

O dabar dar kartą apgalvok, visą vakarą.

Taip šeštadieni kalbėjo II k. lituanistai, ruošdami subatvakarį. Gera tradicija, gimusi Lietu­ vos kaime, atgijo Ir rado tinka­ mą dirvą Universitete. ...Pasilie­ ja muz.ka, renkasi studentai. Po trupuų daugėja šokančių porų.

S enos nukab nėtos įvairiais šū­ kiais: „Trumpai palydėjęs, nebus geras“, „O kad myliu, tai myliu visas vienu kartu“, „Šok, kaip moki“ ir pan.

Auditorijos kampe būriuojasi vakaro rengėjai.

— Draugai, savo subatvakarj pradedam. Vasara, praleista dar­ bo stovyklose, Kazachstane buvo pilna įspūdžių, sėkmių ir nepasi­ sekimų kartėlio, — praneša Ju­ lius Dermontas.

Mūsų kursas tuoj pat po mokslo metų iš­ važiavo rinkti tautosakos. Rink­ ti tautosaką — ne toks lengvas darbas. įrodymai? Prašom.

Kai mes nuvažiavome į kaimą, ma­ nėm: užeisim į visas trobas, užsi­ rašysim šimtus liaudies kūrinių Ir, per tris dienas viską atlikę pusantros savaitės pailsėsim. Ta čiau praktika apvylė mūsų sva Jonės. Užeinam į pirmą namą, < ten!

— Taip, valkeliai, kad aš niekt neprisimenu. Mažai Ir mokėjau, t dabar, senatvėje ir tas pamiršau Išėjom it musę kandę. Na, gal­ vojam, Jei taip ir toliau reikalai klosis — nė viena daina nepra turtinsim surinktų tautosakos lo bių. Sliuoginam toliau. Ogi žiū rim! Senu.ė piauna žolę maž lankoj. Puolėm su Vytu, net žerr sudulko!

— Senute, duokite mums d il­ gį, mes papiausim, o jūs padai­ nuokite dainelę, — pradėjom be Jokių įžangų. Senutė sutiko.

Ir koks buvo puikus vaizdas: du vyrukai išsijuosę rėžia žolę, o merginos užrašo vis naujas Ir naujas dainas. „Grobis“ buvo di­ delis — 40 dainų. Iš karto paki­ lo darbo nuotaika.

V. Drungilaitė papasakojo ipi» savo grupės darbą ir nuotykius. Šypsosi veidai.

Gerai, kada žmonės šypsosi. Staiga salė su­ virpa nuo stiprių vyriškų balsų. „Ulonai, ulonai“...

— mėgsta­ miausia Vyto liaudies daina. Jis Ją ir pradeda. O reikia tik mažos k.birkštėlės, kad suliepsnotų di­ džiulis namas. Taip ir čia. Antrą posmą traukė ir dėst. D. Sauka, A. Trakymas, J. Girdenis, ir stu­ dentai Z. Kazanavičius, R. Urbo­ nas, J. Dermontas ir kt.

Tik ką baigėsi šokis, o salė,e aidi „žilvičio“ melodija. Ją- pa­ keičia „Jurgeli, meistreli“, visi įkaitę. Tvankoka.

Puiku, kada visu širdyse šventė! Nors ir ne­ didelė.

Man atrodo, kad tokių vakarų turė.ų būti daugiau. Puiki lietu­ vių liaudies tradicija turi gyvuotl!

VI. VAITKEVIČIUS

A. TANDZEGOLSKIS

MONOLOGAI SU ŠYPSENA

PASAKA

TIES KAIMO KRYŽKELE Mažą mažą gaublio lopinėli Lietuvą — Pačią mano, pačią žemės širdį Pripildė lyrikos Ankstyvi vasaros rytai.

Nutyla paskutinis Šuo...

Liemenis puSų apglobia tamsa.

Kvepia nušienautom pievom.

Lazdynuos bręsta riešutat.

Naktis... O paslapčių paslaptie...

Bailiai | tave mėnulis žvalgos, Arklių prunkštimo baidomas.

Amžinai besikartojančioj i paslaptie, Nejau tavęs liepsnotos ryto žaros niekad neįspės?

Šilavotas

.. .Vėjas pasaką nunešė parku.

Svaidė ją tarp begelstančių lapų beržų.

Gal, kažkur prie begirgždančių vartų Ji pavirto pati vėjeliu mažu.

Ir nulekia pasakos lyg lengvutis pūkas Kaip paukštės, į audrą panašios įsimylėjusių pasakos.

Jūs visuomet būkit Tokios lengvos ir nepaprastai gražios.

A. KRAPAVICKAS

GRĮŠIU

O dienos čia būna sklidinos Alsinančios ramybės ir kaitros.

Pagrindine gatve vaikšto žąsys.

Ir laikrodžiai sumigo, rodos, Tamsiuose trobų kampuos...

P. ZEMGULYTE

NAKTĮ Mėnesienos jūroj — keltai debesų; Šešėlių šunys tolių veidus laižo...

Ir upėse nakties garsų Arimai miega, rūku apsikaišę...

ŠIRDŽIŲ SEMAFORAI Pulsuoja semaforai.

Sankryžų lūžiuos mašinų stabdžiai groja.

Sustojimų stulpai Keleivius iš mašinų mėto.

Išmes ir mane.

Neša vaikinai dainas ir gitarą, Ir kažką dar----------------Aš pasineriu šypsenų nematomam okeane.

Nes ateitis — Juose, — Dar negimusiuos miestuos.

Dienų liftu kylu į ateitį, Minčių kroviniu nešinas...

t SAULĖTEKIUS Lai nekaltins nieks, Kad aš pramiegojau saulėtekius. Šiandien ruošiuos į kelionę didelę;' 1 naują planetą — žmogų. Žinau: nelengva ta kelionė, Ir sugrįžt, jos nebaigęs, gali... .. .Bet brangiausias už viską Iš jos parneštas atviras žodis, Kuris liepia saulėtekių Ir daugelio kelionių į žmogų-----------NEPRAMIEGOTI ..

Ant. KALANAVlClUS

Grįšiu pas tave.

Palikęs automatą tartum sapną.

Grįšiu — Ir tau rankas uždėsiu ant pečių.

Jos sunkios bus Kaip tėviškės arimai kvapnūs Ir pilnos ilgesio.

Svajonių Ir vilčių.

Grįšiu pas tave.

Tik negalvok, Kad susisuksim jaukią laimės gūžtą.

Grįšiu — Ir su manim grįš vėjas Dienų kareiviškų rūsčių ir neramių...

MES VISI ATRADĖJAI Mes gimstam visi atradėjais — Savo kambario, miesto, šalies ar net pasaulinio masto.

Juk kiekvienas, vos tik galvoti pradėjęs, Nepraleidžia dienos, kad ko nors įdomaus neatrastų.

Iš pradžių atrandi savo mamą ir tėtę, Lovą, kėdę ir stalą, Ir mažyčio pasaulio ekraną — langą O lauke pamatai, kaip medžiai šakas išskėtę Gaudo saulę kaip sviedinį po visą didelį mėlyną dangų.

IS CIKLO „YRA GYVENIMAS”..,

Virš bažnytkaimio tyliai aušta.

Per sapną suamsi šuva, Kapinaitėse krankteli varna, Ir vėl — tyla, tyla.

į

Suoleliui savo pasaką šnibždėjo Įsimylėjėlių lūpos tokios gražios.

Sklido žodžiai.

Taip panašūs į vėją Ir į tyrą džiaugsmą taip pat panašūs.

— Dulkių siurblys — gera dovana. Ach, jei kas nors padovanotų dar šiukšlių siurblį!..

— Jei turėčiau fotoaparatą, nutraukčiau tos merginos galvą.

— fdomu, kam satyrikai rašo pasakėčias apie asilus.

Asilai pasakėčių neskaito.

— Pagalvės baigia plyšti, o tarnaitės negaunam. Teks žąsis po galva dėti...

— Aš laimėjau varžybas, numetęs diską per 10 sek.

—■ Valgykloje sriubą galima pariebinti keiksmažodžiais.

— Jam patiko jumoreska „Paskutinis nemalonumas" — ir jis ją nuplagijavo.

— Tai būtų naudinga, jei moterys suktų galvas kopūs­ tams!..

— Aš žiūriu į jos akis, ji žiūri į mano kišenes.

— Ekskursija sūneliui davė daug naudos: išvažiavo tri­ račiu, o parvažiavo dviračiu.

— Ir cigaretė turi du galus, tik žarija viename.

— Pamačiusios vagi, vynuogės pažalėjo.

— Matyt, gerai groja, jei knygeles pasidėję skaito...

_

Ir įprastinei būčiai Tartum medžiams vėtroj lūžtant.

Išeisime ieškot naujų gyvenimo gelmių. * • • Tau miškas — Tolima dantyta siena Kaip kuorai pasakų pilies.

Man čia kaip stygos virpa dienos Ir skamba — Liesk ar nepaliesk.

Tau miškas — Paukščių muzika ir grybai, Tau miškas — Baranausko įkvėpta giesmė.

Man miškas — Prakaitas, manevrai ir sargyba Ateinančio gyvenimo prasmės.

YRA GYVENIMAS...

Yra gyvenimas, kur viskas susilieja Į vieną didelę galingą gamą.

Yra gyvenimas, kur vietoje alėjų Skarotos pušys dieną naktį šlama.

Yra gyvenimas, kur ilgesiui nėr vietos Ir laiko nėr gyvenimo pagundai.

Kur viskas sutalpinama raketoj, Kur viskas sutalpinama sekundėj...

Atrandi ir vėją, kartais blogą, o kartais — gerą, Ir paukštį, viliojantį kilti, skraidyt, — Ir ateina diena, kuri atradimams visas duris atidaro — Kai pačią pirmąją knygą pagaliau atrandi.

Kiek kalbų negirdėtų, karštų nematytų.

Kur norėsi, knyga nuves.

Visą žemę, galaktikas atrandi tu, Tik ilgai negalėsi atrasti savęs.

M. KONTRIMAITE

ATEIK

SVEIKAS, UNIVERSITETE!

Ateik, kai pražydę kaštonai Tyliau!

Baltas žvakes uždegs...

Tyliau, širdie!

Mums laužuos saulėlydžio Leisk man įsiklausyt raudonuos į blausią koridorių tylą — Abiem šilumos užteks.

Tai amžiai miega.

Tai miega Didysis Protas — Tylu...

Sustingstu prie durų, lyg iškelta dirigento lazdelė —» ir — nedrąsiai prabyla parketas...

Tai mano pirmieji, žingsniai, Ateik, jau pražydę kaštonai tai mano pirmoji odei Uždegė savo žvakes...

Aš — kompozitorius, Tik saulėlydžio laužas raudonas ir man paklusnūs Mus lydės, kol visai užges... parketo klavišai. * * * — Sveikas, Universitete! — Mes nemokam graudžiai groju aš. verkšlenti — Sveikas!

Ir lakštingalom suokti — /Iš ateinu pas tave-.. nepratę. /Iš nežinau, Mums nuveiktas darbas — ką tau daugiau pasakyti, šventė, bet tu paklausyk širdies — Žygdarbių pats paradas. /ii dainuoja!..

Ir romantikos dar nestinga — Aš — kompozitorius.

Naujiems robinzonų ainiams.

Mano širdis Per epochos šturmus audringus kuria pirmąją odę — Užkariauti galaktikos einam.

Sveikas, Universitete..!

Kris j plaukus jų kibirkštys rausvos Iš akių — mėlynų laužų.

Aš jų karštį lyg bučinį jausiu, Lyg ošimą paplentės beržų.

V. BRAZAUSKAS

Eug. BALIJONAS

R. SAULĖN AITE

BŪTI PRINCIPINGAM AR BŪTI PRINCIPINGU?

| Jei tarinio vardinė dalis, išreikšta derinamuoju žodžiu, yra f nukreipta į sakinio objektą, tai ji derinama su tuo objektu, pvz; Pranešėjas ragino kooperacijos darbuotojus būti mandagius (ir taktiškus (t. sp). Karas ir šią šeimą padarė nelaimingą (t. sp.). Šnekamojoje kalboje, o taip pat ir spaudoje, vardinė tarinio dalis labai dažnai nederinama su objektu, pvz.; Docentas skatino studentus būti principingais ir darbščiais (-principingus ir darbščius). Aš padarysiu tave laiminga (-laimin­ gą). Gruporgas įsakė būti pasiruošusiais (-pasiruošusiems). Tokių klaidų reikėtų vengti.

VEIKSMAŽODŽIO ATSILIEPTI VALDYMAS Veiksmažodis atsiliepti, kaip ir jo sinonimas atsišaukti, lietu­ vių kalboje valdo naudininką arba prielinksninę konstrukciją ) + galininkas: Kai aš šūktelsiu, atsiliepk man (flk.). Ir atsiliepė jai girelė, ir atsiliepė jai žalioji (flk.). Brolis tylėjo ir į sesers prašymą neat­ siliepė (t. sp ). . , . .

Tačiau veiksmažodis atsiliepti vis dažniau vartojamas pakenkti reikšme. Tokiu atveju, be abejo, nederėtų vartoti gali­ ninko linksnio. Jis keistinas naudininku: Nesistemingas darbas atsiliepia į studentų pažangumą (-stu­ dentų pažangumui). Įtempta pogrindinė veikla ir drėgnos kalėji­ mo sienos atsiliepė į jo sveikatą (-jo sveikatai).

V. GRABAUSKAS, III k. lituanistas

LITUANISTAI RUOŠIASI

SKRYDŽIUI.

J. GIRDVAINIO nuotr.

i į Norint būti pilnateisiu mediku I Į darnią šeimą

Įkyriai šaukė stambiu šriftu .pa­ rašyti žodžiai: „Šeštadienį „fuksų krikštynos". Ateik!" Ką tai reiš­ kia — krikštynos? Na, kas yra „fuksas", pirmakursiai bemaž ži­ nojo. Mokytesni aiškino, kad „fuks" vokiškai lapę reiškiąs.

Tur būt, čia slypi kokia gudry­ bė. O kaip tuos „fuksus krikštys", jie nežinojo. Ateisim? Žinoma, ateisim! ’ „Mes, 1965 metų medicinos fa­ kulteto senjorai, absolventai-dipIpmantai, liūdnai apžvelgę per šješis- metus aptrintas kelnes, nu­ nešiotus batus, nupoliruotus ati­ tinkamom vietom studijų suolus ir, rairistydami gerokai prapliku­ sias, įvairiausių mokslo gudrybių ir niekų prikimštas galvas, prisi­ mename visas bėdas ir vargus.

Apsvarstydaml visą studijų paty­ rimą, ryžomės pasidalinti didžiai vertinga mūsų sukaupta medžia­ ga ir tuo palengvinti Jūsų būsi­ mas studijas: Nelaikyk blogu vardu ar keiks­ mažodžiu žodį „fuksas", nes, baig­ damas fakultetą, norėsi, kad dar kartą tave taip pavadintų.

Atmink, kad dėstytojas ir pro­ fesorius trumpesnį laiką būna kir­ viu (egzaminų metu), ilgesnį lai­ ką plaktuku (kaldamas žinias į tavo galvą), o visą laiką — lieka tavo draugu.

Nepamiršk, kad po anatomijos egzamino krizės tave dar gali priglausti Ekonomikos fakultetas.

Nebijok ateityje naktinių bu­ dėjimų, nes šiam reikalui tave pripratins chemijos laboratorinių darbų gynimai.

„Nesiženyk", kol neišlaikysi farmakologijos, ir neturėk vaikų prieš nervų ligų egzaminą, nes vaikas gali gimti neurastenikas.

Merginos, stokite į šaudymo būrelį, susipažinkite su šaunamai­ siais ginklais ir šaudmenimis, nes visa tai pravers teismo medicinos egzamino metų.

Palaikyk tvarką savo bendra­ butyje: taigi, šiukšles mesk pro langą tik vėjuotą dieną — kal­ tas liks kaimynas.

Atmink, kad Universitete bran­ gūs ne tik reagentai, bet ir bend­ rabučio dušo vanduo, kuris do­ zuojamas mikrosrove (po- 15 lašų 1 kvadratiniam metrui kūno pa­ viršiaus).

Atmink, kad sesija būna tik du kartus per metus, ir tik -tada ta­ vo stipendija kybo ant plauko.

Labai nesijaudinkite po stipen­ dijos netekę tik kelių rublių prof­ sąjungai, komjaunimui, LDAALR, Raudonajam Kryžiui, varduvėms, laidotuvėms, vestuvėms, krikšty­ noms, savišalpai, draudimui, spau­ dai, knygų platinimo reikalams ir t. t. ir t. t.

Jeigu nori būti aktyvus visuo­ menės veikėjas ir nieko neveikti, braukis į LDAALR ir Raudonojo Kryžiaus vyriausybę.

Nuoširdžiai patariame nebėgti iš paskaitų pirmadieniais, nes tada kasose neužtenka bilietų mums, jūsų vyresniesiems drau­ gams. Žinok, kad darbas kolūkyje ir fizinis poilsis paskaitų metu irgi įeina į mokymo programą. ,,Ir t. t. ir t. t.

Jeigu užtektų tik žodžiu pamo-^ kyti, pigiai išsisuktų „fuksai".^ GKK (gydytojų koiisultatyvinė£ komisija) pirmiausiai jiems svei-Ž katą patikrins. Turim juk mes ži-ž noti, ką priimam. Tą vakarą buvo* tikrai pasitarnauta mokslų moks-* lo-medicinos-kūrybiniam išvys- ž tymui. Dėkingi ainiai jus atmins,^ medikai. Mokslo korifėjai, tur£ būt, žado netektų, pamatę, su ko-^ kiu pasisekimu „fuksai" širdies^ kulnuose ieškojo. Ir surado! Tai^ iš baimės ji taip žemai nusileido.^ — Na, ko ten termometrą tri-ž ni? Manai, senius apgausi? Nesi-* mokyk iš pat pradžių sukčiauti,^, spėsi dar išmokti. £ — Pritūpk 25 kartus, pažiūrė-^ sim, kaip seksis visą kurso vi-* suomeninj krūvį vežti. £ O čia sekantis punktas. Užrašai* skelbia! „Aicoholus absolutus" ir^ „Sanguis bovinum" (jaučio kraū-g V. JATuLio nuori, jas). Pasirodo, ne taip jau blogai^ Gęsta šviesos, ir Aktų salė būti „fuksu", jei tik užrašai ati- * nuščiūva. Tamsioje scenos gilutiks turinį...

Urnoje užsiplieskia ugninės strė— Gerk, gerk, mergužėle, nesi- į lės. I raudonos šviesos apšvies- ' raukyk. Tegu šis šventas visų pa-tą ovalą įžengia žilas žynys, čių neskaniausių vaistų mišinys* — Fuksal šaukiasi „krikšto"! — primena tau, kad mokslo šaknysi iškilmingai skelbia jis. karčios. O ypač medicinos.

O pirmosiose salės eilėse sėPaleistas į darbą ir jodas. Tuo-*dintys Matematikos Ir mechanijau visos baltos rantelės buvo^kos fakulteto pirmakursiai pasuteptos. įstebimai jaudinasi — artėja Pats baisiausias dalykas „fuk-* „krikšto“ minutė.

O paskui... sams" — „procedūrinis". Viskas į paskui — jis jau pilnateisiai dėjosi paslapčiomis, už baltos pa- Universiteto šeimos nariai, klodės. Žiūrovai matė tik neregė-^ Į sceną pakyla mergina, Ji tus įvairiausio kalibro instrumen-^pirmoji nori „apsikrikštyti' fr tus. „Fuksas" atsigulė ant suolo,įtapti pilnateise „fukse". „Krikšto" ir „seselė" pakėlė baisųjį švirkš-^tėvo pagalbininkai tariasi, kaip tą. Tik staiga pasigirdo širdį ve- * patikrinti pirmakursės pasiruoširiantis klyksmas. Stebėtojai akies^mą „krikštui". Kaip pačiai drąmirksniu pašoko iš savo vietų £ siaustai ryžtasi duoti ir patį sunVisų žvilgsniai nukreipti pirmyn, ^ klausią klausimą: širdyse — didelė užuojauta kan-^ — Padauginom nulį iš vieneto,

„Fuksas" išlindo gyvas. Kas dė-^

kiek gavom? Aišku, mergina ne­ sutrinka ir Iš žynio rankose drebančio šaukšto geria ste­ buklingą „krikšto" vandenį Užkalbiname pirmakursę Birutę Giedruolytę.

Linksmoss mergaitės akyse spindi džiaugsmas: — Ir sūru, Ir rugštu, Ir karta, Bet smagu. Juk šiemet į Universitetą įstoti buvo itin nelengva — konkursiniai egzaminai pa­ reikalavo tikrai brandžių ir tvirtų mokslo žinių.

O tuo tarpu scenoje sujudi­ mas. „Krikštytojai" sunerimę — dingo vienas „fuksas". „Krikšto" pabūgo! Pagaut!

Salėje vėl užsidega šviesos.

140 Matematikos ir mechanikos fakulteto pirmakursių „apkrikšty­ ta". Žynys skaito testamentą „X" „n" laipsnyje, kuriame — pamo­ kymai ir patarimai jauniesiems draugams. Tarp daugelio kitų pamokymų neužmirštamas ir šitoks: „Neįsimylėkite iš kito kultelo — tęskite matmechų mos tradicijas".

Naujam gausiam „fuksų" buriui gerą padrąsinantį žodį taria Matematikos ir mechanikos fa­ kulteto partinės organizacijos at­ stovas, dėstytojas Girdžius, su nuoširdžiais linkėjimais j „krikš­ tynas" atėjo ketvlrtakursė Zl’a Mačiulytė, negęstančios komjau­ nuoliškos ugnelės pirmakv. slams linki fakulteto komjaunimo or­ ganizacijos sekretorius Antanas Skupas.

Jeigu dar pridursime, kad tą vakarą Aktų salėje ilgai -ridėjo muzika, šoko linksmos stu < r ių poros, mūsų komentarai s nebereikalingi.

P. DIRGĖLA (mūsų koresp.)

®©®®5

josi už baltos paklodės, žino tik* — „fuksai" ir jų „krikštytojai“. * Kažkoks įsismaginęs net mer-* gaitėms batus taisyti ėmė. O gal* refleksą tikrino?

Z Uto Gojiee acero TOBopHT o Praėję visus pragaro vartus,^BceoSmeM npH3H3HHH no3Ta? pirmakursiai ir po knygelę gavo.^'^0Jlbul0a cnpoc Ha khhth, MeMOSėkmės tau, „fukse"! Tikriau-*pnajibHMe aockh, MV3eH, h yat, šiai niekuomet neužmirši savožKOHeųHO’ npasuHOBaHHe loSHJieeB. „krikštynų"! * Beųep, įjooBHineHHbiH 70-JieTHio

K36nneh C. EceHHHa

* D SURVILAITĖ

„Krikšto" ceremonijos pradžia.

R. SIPAVIČIAUS nuotr.

Vmūsų kor™

Z co Ina,

noriTBepjKiiaeT sto.

O CTeneHH npH3H3HHH no3Ta MOJKHO CyjIHTb H no COCTaBy npHz z ^cyTCTBy>omHx. CoCpajiHCb He ** TOJIbKO (jlHJIOJIOrH, 3TH Xp3HHTeg.TH My3bl, HO H MaTeM3THKH, (j)H^3HKH Ha 3T0T pa3 H3MeHHJIH aCmarksistinės krypties vystymuisi*KeTHHecKHM y6eHŲieHH5iM;_ CbiJiH Lietuvos socialdemokratijoje. Fo-^h padoHHe c npeanpHHTHH ropotonuotraukos, dokumentai, menoABkūriniai, spaudiniai... Antanasž C.tobom, eUBa XBaTHJio caMoil Kalanavičius ir kiti jo draugai —^CoJibuioH, 34 ayuHTopHH HcTopnpirmojo kurso lituanistai — spa-g'KO-4>HJiojiorHMecKQro cpaKyjibTeTa. lio dvidešimtąją, be abejo, paju-Ž Besep OTKpbiJia KaH.iH.naT (pu­ to pasididžiavimą šiuo žmogumi. *JiojiorHHecKHX HayK 3. d>. Koh„Geležinio Felikso" gyvenimas **tI°PHHa- Ona roBOpHJia o cym«ouždega, moko, kaip gyventi tik- ŽCTH n033HH EceHHHa, o cjiojkhom gyvenimą... Pirmieji F. ee npH3H2HHfl KaK o6meH3* Dzeržinskio revoliucionieriaus ^UHOHaJibiHoro hoctohhhh. žingsniai... Jie žengti čia, mūsų^ Ecjih c03aaHHe EceHHHbiM cboUniversitete. Gal būt, kiekvienągeii orpaHHseHHOCTH aaTpyiiHH.io rytą vaikščiojame įžymiojo žmo-^lIHTaTe'n!,M Tor.namHero apeMeHH gaus pėdomis. % noHHviaHHe ero cthxob, ec.iH ųyB_ ..... ... ŽCTBO HeyAOBJieTBOpeHHOCTH coPraeito šimtmečio pabaigoje zg0H BocnpH’HHMajiocb coBpeMenmusų Universitete buvo ĮSikuru-g HIIxaMH noara, kbk yxoA ot >kh3si I berniukų gimnazija.

De-/HH, TQ ceįįųac> KaK HHKoraa, novynis metus (1887—189o) joje^HqTHa ųllTaTejlHM jnodūBb EceHHmokesi F. Dzerzinskis. Čia ir is-^Ha Ko BCeMy xhbomv, pacTyuteryskejo Felikso, nesitaikstančio Z ųeJiOBesecKOMy: cav aoBepHsu esama padėtimi, „geležinis z TeJIb[ibiH toh ero 6epeT b njieH: charakteris . Pirmieji revoliucį-* MHJIblH, MHJIblH, CMeUlHOH niai atsišaukimai moksleivių AypaJiefil... darbininkų tarpe sudarė sąlygas^ KiieH, TbI MOfi KJieH, tam, kad gimnazijos vadovybė* ofijiejieHejiMfi!... neįteiktų F. Dzeržinskiui brandos^ ...rioKaTHjiHCb rjia3a coūaMKH atestato...

3ojiothmh sBeajjaMH b cner.

Cjiobo npejocTaBJieHo ciyneHTTolesnis gyvenimas — kova.

Bet ši kova verčia žavėtis nepa-^Ke IV Kypca H. Co.iOBbeBOH. Te­ laukiamu revoliucionieriumi, mū-gva ee coofinieHHH «TparHuecKoe sų čekistų tėvu... z y BaoKa h EceHHHa*. OHa pac...Žvelgi į eksponatus, supa-^CKa3“BaeT °6 o^hocth Tparnažindinančius su jo gyvenimu ir^a o6ohx robtob. cvniecTBvmmeft vėl prisimeni V. Majakovskio ^HecM0TP* Ha PaaJiH-tHbie 3noxn: eilutgS. ‘ fcTBOpųeCTBO BjIOKa — B AOpeBO4, JIIOIIHOHHOH PoCCHH, eCeHHHCKOe „...pavyzdį imk is Dzerzins-najaeT Ha joc.iepeBOJiioitHOHŽHbie, rortbi 6opb6bi 3a ųeJioBeKa. r r-nKRTVTrnTs 4 repoft BjI0Ka “ «aTypa abohu. (..Kionc viv iu.-> zcTBeHHaa: c ohhoh CTopoHbi — (mūsų koresp.) *3to mhcthk, ę Apyįpii CTOpOHbl— tojii>ko

=/

,5 Ieškančiam ...Auksiniai žodžiai žėri prieš lankytoją. Pabūni čia menką va­ landėlę, pagyveni šio žmogaus gyvenimu ir gali drąsiai tarti: „Trokštu sekti jo pėdomis..." ...Nedideliame namelyje Paupio gatvėje Įžymus Partijos ir Tary-

gyvenimo kelių...

binės valstybės veikėjas, lieps­ ningas revoiiucionierius-kovotojas už komunizmo reikalą Felik­ sas Dzeržinskis gyveno 1895—96 metais. Čia jis kartu su kitais socialdemokratais davė pradžią ano meto Lietuvos revoliucinės

Kai kolūkyje organizuotai Spalio 27 d. Matematikos ir mechanikos ir Fizikos fakultetų tarybos, partinės bei komjauni­ mo organizacijos jungtiniame po­ sėdyje apsvarstė studentų dar­ binio auklėjimo klausimus.

Si darbo vasara parodė, kad fakultetas pasimokė iš pereitų metų klaidų ir sugebėjo pakilti t pirmaujančių gretas.

Tačiau trūkumų dar daug.

Visų pirma, daugiau kaip 100 turėjusių išvykti studentų (maž­ daug vienas trečdalis) neišva­ žiavo į kolūkius. Tiesa, kai ku­ rie iš jų neišvyko dėl pateisina­ mų priežasčių ,o tai rodo, kad daugelyje grupių sąrašai buvo sudaromi neapgalvotai.

Vykstančių į kolūkius tikslūs sąrašai turi būti sudaryti ne vėliau, kaip balandžio mėnesį, Būtina, kad išvyktų visi, nes pagal tuos sąrašus sudaromos sutartys. Kolūkius turi pasirinkti pats fakultetas, nelaukdamas Uni­ versiteto komjaunimo komiteto pasiūlymo. Prieš pasirašant su­ tartį, būtina nuvykti į kolūkį ir susipažinti su sąlygomis, kurio­

mis teks gyventi. Labai svarbu konkrečiai susitarti dėl pasto­ vaus aprūpinimo darbu.

Iš kolūkių valdybų reikalau­ ti tikslios apskaitos. Būtų gerai, jei ji būtų vedama kasdien.

Pamainų viršininkai turi būti iš anksto informuoti apie darbą kolūkyje.

Pamainos turi iš anksto pa­ ruošti nedidelę meninę progra­ mą, numatyti paskaitų temas.

Siekiant studentus suinteresuoti, reikėtų taikyti šias paskatinimo priemones: a) skirti bendrabučius geriau­ siai dirbusiems; b) organizuoti ekskursijas ge­ riausioms pamainoms; c) parašyti į „Tarybinį stu­ dentą" apie geriausias pamainas ir darbščiausius studentus.

Sudarant sutartis, turėtų daly­ vauti ir fakulteto dėstytojų at­ stovas.

Tuo rūpintis privalėtų dėstyto­ jų profsąjunga.

Z. MAČIULYTĖ Asp. G. MISEVIČIUS

pontaeHHH Ceprea EceHHHa H<M>,

cocTOSBUinfica

uejioBeK, CTpeMHmHflcH yjiyMimrrb WH3Hb, HCKOpeHHTb 3.10, HSKanjiHBaeMoe roaaMH... Tparn3M Ece­ HHHa — b ero co6cTBeHHofi cvrib6e. Oh tyBCTByeT, hto otct3ji OT JKH3HH, «BCH B KpOBH AyiHa* noaTOMy, 4TO CMOTpHT OH Ha JI1OČHMyiO Pycb CO CTOpOHbl, JIHIUb B0cxmiiaeTcn, 3ecTH >Ke 3a coCoii oh ne MoiKeT. I103T jKaiimeT aertCTBOBaTb, TOJIbKO 6bl He OTCTaBaTb: Tenepb b cobctckoiS cTopoue M CaMblfi HpOCTHblH nonyTHHK..

Bonpoc oŪutHocTH no33Hn Ece­ HHHa h MenrejiaiiTHca aaTjony.ia cTyjteHTKa JiHTyaHHCTHKH rapcafi Te A. III k.

PycHCTKa IV Kypca Ph6chko JI. paccKa3ajia co6paBWHMCH o B3ailMOOTHOUieHHHX EceHHHa H MasKobcKoro. /Kn3Hb MaHKūBCKoro 6HJia KJHOHOM, OH 6bIJI ee X03HHHOM — nosTOMy oh h cyMeji oueHHTb TBopHecTBO EceHHHa; EceHHH He CMor noHHTb MaaKOBCKoro.

He c nepBoii BCTpenn hphhhji MaHKOBc.KHii EceHHHa; nepBoe BneiaTJieHHe fibijio o h cm, KaK o HenoBeKC «onepeTOHHOM», ho ša tom c.ne,ayeT 6e3oroBopoųHoe npH3HaH'He nosTRiecKono rejiHH EceHHHa. A oiieitiKa ManKOBCKoro — sto BbtcmaH oiteHKa, oueHKa noara napTHHHoro.

CooduteHHe o nepeBojax Ece­ HHHa Ha JIHTOBCKHH H3bIK, O cūopHHKe BosTa, BbiuienuieM b 1961 roay, caejiajia jiHTyaHHCTKa III Kypca B. JlayeTHTe. Kax aKKOMinaHeMeHT Me>KJiy AOKJiaaaMH h noc/ie Hero aByiajih HeyracaiomHe crpoKH no9TarieBita 3&mjih PyccKofi, ycjia.ua HeJioBena, He 3aflyMbiBaionierocH, ho opraHHHeciKH c Heli cnasiHHOro: JIkiūhji oh PonHiry h 3eMJiio, Kax juoūht nbuHHua Kalias.

B 3aKJuoueHiHH BeHepa coOpaBtmiecH yc.ibiura.iH — nycTb b rpoxoTe h TpecKe H3-3a HecoBepineHCTBa ToraauiHeii TexiHHKH — aoporoH y>Ke Tev,. hto sto ero, EceHHHi'KHH. rmoc.

JI. COJIOBbEBA

?ĮSĮuenĮi| osjn>( ||| ‘aiAiornva

a

-seLunjpuaq jį sįbįjoi o ‘seuin$eued hiujiaod ouiuasar *S ioq sa|J?N ’|es JĮ seuiĮqaĮsed •afof -izaod soĮnjog *n oįolu oi jį sn>ĮsXj įbaAįoui ouiiAeziĮeapi ‘ouuu -!45>ine ouiieM senniĮaiuniĮ seiuo BĮsedjaiJd įburbiu Įau.ijefab alA; -?eJ?l!3 suiejasa suiaisBĮjĮCH sbuiįįjb OAnq SĮiuojnijed oabs s'eu -Įuasar S !B>i ‘nĮaiu on; -ui 0£6l s'eĮAjejed sijn>Į *„idn|Įujisapseij -n)ax * ?įjba BĮnjog •>( *ui 9£6l IBUįįsįįįįsįbou ‘;nq jnj. afofizaod hĮAnian *bq|B>Į hiAnĮaiĮ Į įcluiįjoa ouiuasar S ifaiuijid ępojised epe>( *o[djeĮO>ĮĮB| o; nef ĮĮ$qaĮsed euiiĮeb smsuebĮe' Įuaq eqje sn>jesp?d sofizaod ouiuasar S 'nĮ>|o>|?e» *ie(izaod hsnui jį IsĮPAOd b?euiau ojsp jį ęjep efĮzaod ouĮuasar Snvr3DU3 h|;pzĮBA]

■OĮjįsndesĮA bjA n>pjA| nfoniiuA?! ns si;uĮ?ed o[o)A)Įe>(s oįuįuAjb) poį 'i}A>)esed BiuiĮBb *b>Įuej;e hijjBjęiia ajde )ucq|ex -soujaod sajj JI hi?5Bję|ia o’uiu -asar *S 0£ aibe b;sj3a$į bq|e>Į hĮAniag ) siBjauj sįbiuįuAjbj. nuiuasar s e>|ai| seuiuasar j asoniuiĮjaA snsijiA -a>jupjew *r sęiusa S! }aq *bjojjs ouiuasar 'S !»>|!a)jad lebuisiai B>tas:SBd |nfę)jaA epBSĮA au ji sjoy snijĮAa^uiojBi^ ’jsnr ?JBajį tq|B>| hiAnąaĮi Į aiujjjBA sofizaod ouiuasar *S febeA feisne||ig *(0l JN 0961 ‘-S|A!a|s>įow‘‘) sAajįs *d 9?JaAjĮ „aue-Bg oueiu n, ‘auebeg'* |;seję|ia -ui 0961 ■ę>Į!ajjad ji o;Bjdns hsejęĮia tej Įebuisia) ji iBiĮib diei hfęjjaA „leugoui o>į5ib-|‘‘ jį |(oujjid |( Į^poj ĮBb’jĮ ‘jnuiuas -ar *S euigje sijęn -įbs ni|nBsed niugaod oabs ’Įbj >|jj au jį -sAs -ab|i souįjovu ‘huieu ouiuasar 'S sbuiįijb oAnq lataod |e)ji>|S)e bf -hiupje jį sę>|5|Aę) onu *n>|ie| ni>(uns onig *|BUĮ;>Į!)!s»Bau 'euioui?

■j| afOA>ĮSBw BuiBpuaAAb ‘SĮBjaui ojb>į sęuAAęi ofoiipia 9?J3A -jį ‘S|;ieuBa r opojnu dĮe>| ‘sijętl s „Ibuįįouj t*>is!e-i‘* ouiuasar s •b>|B5jBW s *6uĮ>Įjnd *v *j>(SAO>ĮBfew A sn;aod hsnj įsnjjaA nei?

-s>tue ji nef *sįj?n s ?Jej niuisne|>Į feq|e>| hiAn}a|| Į oiupjaA sof -izaod ouiuasar S Ipo? buiJĮd siejaui sįbįuįuAjbj ofępisejd M7 sėdėja nujuasar ’S ns saĮlUĮjed o[o)A)|e>fs soAniaig SVffiV^’ •|BĮ?pOI sAiuĮjn) ]Anj>Į sęuisejd Jppip ĮujeĮ>|Įa)jad ĮeĮ|S>||ĮaU ‘SĮĮUĮIU ĮfOĮ?

-uepaA OĮ?sej?|ia BĮSBjdnsau OĮa.iĮ sieĮje>Į ‘ĮepZIBA Įfnsu ĮUieJĮUĮĮ -ns asonr -ouoj sofizaod s?uįįsjba hiAn)a|| OĮaui oi ojpuaq jį bįj -isįsįssįou ĮeuiiĮjaA *e>(ĮuA| ouiuasar ■$ hjaiu £161-9161 IfoAAĮSHue jį o>t!| ĮBAnĮBin ĮauĮzen?jnq euiLĮSl?edaN -baojiį!} ns ‘efianĮĮOAaj ns ie|>(A)ues OĮaod snipAj asonijn>Į ‘(„efe>|SĮaĮAOs fsna“) „?UĮq -Ajbj ejsny“ d]e>( ‘Įepjejęna bį>įoį ojįįį jn[OĮAĮ]e>ĮS soAnĮaiy įui -OUĮ73N 'įbaAįoui ouiipejejd ‘oibjeAonu OAA>s>Įue eibunf sonijn>) ,|e!?jej?|Įa ouiuasar ’S Naui SZ~ZZ6I Hsjoajį eisneibnep pe>| *eu>|qaĮsed ‘ĮnuiiĮjaA te>Įuej)e hĮ?$ej?|ia aide Įueq|e>Į -eĮnjog x ?įjba;į hi?$ej?|Įa eisnefbnea ’ĮBfęĮjaA 9 ?įjba bfizaod ouiuasar *S *?|$uiaod euaiA jį (snĮje>| j od leuiĮoiu se>Į5je-j“ jį „ueui o>fes s?Į?b nef “Aaipns" hf JĮ) hĮ?sej?||a ouiuasar ’S Zl bįsjba -;į OAnq SĮBĮaui soAnĮBĮ-i s?uizen;jnq sĮuiiuauionp sieuiijni ■seuiLuniM t ą)jaA$t guiuiLu saupaiu soįįjįui ouĮSĮjnd seisfe-ooi ‘1»;bj?|!3 („nui>tsnd“) „inui^jnd“ h -jtaęiĮa ouiuasar S b;sjeA5| S|B)aui oluApiba so[izen;unq ]uqn>| -sėd aq|a>|sed sijauinu „sojnĮĮnjj“ se-£---------*i ’ ££gĮ £;;; („nuejs au eiqas [;eAAueuiqo er) „nijouau neiDnep sėAes jęu.p.iebciy jeueg j- suj-jj -ę|ia sejsjaAjĮ o>jnH 0Anqt aJAiaiunu , ,r -----------------._____ iu „ojuaiu ___ y. j| sejuipsnedsji -oui hsnH“ aiue,-g£ ------- — '(££6l) ------- ‘ ---------------------------- („Įoqn|ob ' ' siejaui sjeijed‘siei je?od eis -|e;aiLuez ‘) „sejsieb „ . ... siseAS|aiu Ajuiiuie osę|qs|“ ];$eu?|Įa Eisjoa;! ofaiuoA saged o; aq|a>jsed siuaiunu „i,oija!>||eAns“ se)-9B (81 ’JN .sqai>t|eAns“) ebueg uuv ■*! ?4JaA5!! „ieu|)oui fe>|S!e-i‘‘ “ui ZZ61 •(8 JN „ejtjiinM“) GlJajeui oiujsid“) „.ibuijolu soisjeg“ hijjejęiia ouiuasar S hĮsnviueiindod buaiA j| ,s|e.siepon( sje^uid si;>|eu Įe>i (ouaisauę^“ ‘(„įjiieAoi _“). „sebneua ‘ ėpuiaod 9JU9A?! sX|eA ‘d •ui 0£6l bujue — („(eijsojd --------------- - leiJOAob a|uui X}a|A3‘) „ueui sęięb $>jesed — aipns1 ji („n?e|d au 'ruoz ab ‘n{a[e? un“) »nis ->jjaAau ji eijebau *ni>|ne;aN ‘ni^neįdN“ 1 '(„afou?au ‘aauis ‘a(oueze>|S on“) „e|a|iu j| BASjauj *eiuo>|esdeau jį" geijjejęiia ouiuasar ’S Hsjoasj sojnjoa ’M sAj, !;ujpsnedsj| OAnq „eupny“ a|eujnj -ui 8261

■(b JN •„ejrjĮ|nx“) sbuiiįjoa („a>Įeqos o fusaid") „0|e>Į aide eu|ea“ oi?

-SBJ9IĮB ouĮuasar S (eĮonjysjĮau) -jy r J! osneĮiĮĮjd -ui gjel , ‘Ui Z£6( „3(9ASĮe| -au huaia“ afAuĮiĮUĮj sofizaod oi>pa|ed T JĮ seĮuipsnedsjĮ „ueiu osjes sąięb nef Aaipns * 'sijauinu „oi?po? ofneN“ se-c ?qia>Įs -eu e>|nejĮonu ouĮuasar 'S ns n;jB>| biuĮĮjaA '(„(eĮ?sojd ĮeijOAOb aiuui AĮOĮA3) „ubui o>įes s?|?b nef ‘AOĮpnS'* |Į5BJ?|Įa ęĮjaA?! si>Įaa| -ed T sįbįolu siBi?ed sįbi afAjatunu „5y‘ auie(ej)ue seiuipsneds -5! SBuiĮĮjBA '(„Įsnoijouos'') „ojdnĮĮuiĮsapseĮjnĮojį“ jį siįbp sbjisįs -įb ?įj9a$į einjog -y ui g£6l '!>pa|Bd T JI bĮnjog *x ĮiAipei hĮ -ęsĮĮOJ eq|B>Į hĮAnĮaiĮ Į sįbĮbįjoa sofizaod ouiuasar *S siBĮSĮBuijĮd ■bq|B>Į hĮAnĮaiĮ ] ibuiįįjba sofizaod ouiuasar S J! ępojišed *ui 9Z61 ’-Bsįoįs soJBASbAĮ** ‘euiBjp OĮ?pnqod oįuįuouisb h!l Įsbuibįui -bj ‘fĮsejaijd soįįjįiu o;aod so^jibejĮ Įueuį>|S!V *„OĮaod OĮSnfęp -B? bnep jį Įaq *OĮonĮua|BĮ ĮBĮsnĖ.bnBp >įįį au ofOĮsnu ejnĮBjoĮĮĮ hsnj ĮbuBpBij ‘ouiĮfaiĮebised bįjba ĮebuĮĮedA sįįjįui (■ * ■) ouiuasar *S ebuibejĮ jį baAįsiįuv“ :buio;bj „asoiui? soAriĮan“ ‘inijpzAABd ■bĮaod dje>Į ‘Buiuasar 'S ! ejnĮjed sęuauionsiA soAnĮai-Į iĮą>j$Aj ep -apejd hiui? hfhuijĮd hĮ 5| *l;[!ĮBjboiqoĮne o;aod afAjauinu „huaif -ney ounen“ hĮauj hĮ?Bd h; auiBĮ-jį o *snboĮoj>|au snĮuipsneds;! asonijauinu „hiui? soAnĮaĮ-]“ oiubį-£i [aq „huaifney ouhe>(" aui -BĮ-E1 ‘„huaĮfneN ouney ouibį-8 *ui 9£6l IįA^įbį tumiau — afOAhĮaįn teuĮuasar *s aide sįuioįuį? sįuioįibpįjo SIW0WUld. ■nei9s>jue j| nef seuioui? OAnq sepjeA ouiuasar ‘afof -|SnH sn|s>joui leisnfę ‘ief!)uabi|a;ui soAn,ai-| pe>| ‘s?uofaqe eiįy „■cdojna esiA oui? VįJjba of ‘lejeniuaui iuio$ej ‘leueuioj lujeijn^ ouiiuBAAb (ouiuasar S) °S J! JBqep“ pe>| ‘ęjej' ‘bq|e>| hiAnfaii J h[ęjjaA sofizaod ouiuasar ’Š SI seuaiA ‘ebuea JJIV ui ££61 a[Aj -auinu „oijoi>||eAns‘' auie-ęv |n;|aAay •aJOAnjan feuiuasar S aide seiui? seuejaijo seisbiujid ji ijA^ibi euigeb njsjebje ouiifęuiopis -ns oi 'nuiuasar ’S biuilęuiopisns ?|ę>| aif neiįej ‘oAnqai e^eui as -oniu|u!>(5Įe ason} sęųAsiaj. ■sijsejaijd sojijiui oj ‘bqAjn>| ‘’euiiuaA -Ab o;aod gui^ie euiopueq OAnq asonijh>j 'hiusdiejjs bnep ępoj -įsed a[opneds sagjiui ouiuasar 'S so^įibej) ori ‘oj aa ’hųij _. sofisny ;n jį euioui; oAnq nef efizaod ouiuasar 'S njaui nn»»« •saijjiui o,aod od **iu g£6( ofppisejd nuiuasar *s ns suuįj -ed ofo)A;ie>|S soAnjaig e>t$ĮsnaesĮA jį pe|d bi>įo; naf ua’pue $ *!n[ojA)Įe>|S uieįuiųAjė; euuįje jį Įbuejq efĮzaod ouiuasar 'S pe>Į ‘opoj ibį bsįa *a[Ajaiunu „saĮBbjad“ aiueiujid -ui Į961 ‘0( *JN „OĮAia|S>ĮOvj“ -UI 0961 **ZAd ‘afOĮĮpoĮjad hsnui jį ĮuiBuipsneds ĮBĮ$onjd h!??Bja|Įa ouiuasar *S l?ĖuiaN *„sejš(eb šeuA|?w“ a;nb -Au>į eq|B>Į hĮAnĮdĮĮ hĮ?jeję|!a o;aod busią jep opAA?Į fesaĮA? šou -aip 'fĮauiĮuiĮjapseĮuAĮdas oiuiuiib ouiuasar *S Įuei?uaA$ ‘Įaiuai; o *(se|B>|ue|de sofizaod hsnj) „seUĮuasar S“ s|I9uį>įu!J sofizaod ou -luasar S sBĮ!>t -<! °f?S! sopneds jį sįbįbuj SĮej?ed sįbi ouiĮjeĮĮjd ji oiuifęiuopisns h(oĮXĮie>ĮS oiĮapip sd>|ne|ĮSns ‘„ebnd h|aqo įfoĮ -ĮBg“ sAuį>įu!J sofizaod ouiuasar S seiujid ępojised *ūi 1961 ’hĮAnĮ -ei| f JI adjBĮ hf *seq|e>) Šbįį>į Į įbuiįįjba jį Įaq ‘eq|e>Į. hsnj ibiu -į>(uįj sofizaod ouiuasar ’S *111 au efipniĮ jei ’SBAAb sipo? siuiĮaod of Įaq 'adjeĮ hfhAAb bj?u oiaod įb>į ‘hĮaui ĮuiisapšeijnĮa>Į nėr *?uisa oiun|Į]qns ‘ouinĮĮAes sofizaod ouiuasar ’S — asoni;po; as -onĮig *„|Į5>Į!aj5! ( □ s) „ĮnĮsapnĮĮ h>Įn6|“ uiepuesĮuasjĮau >įįį ‘Įef -izaod >ĮĮĮ ĮBUĮĮU4Į$Į SBĮjn>įns 'SBUBbjO >Įai>, "snbouiz >Į3ĮĮ au“ OA -nq 'ĮuPĮjeĮ SĮBĮjpo? OĮIĮJOĮ) H ‘SĮjn>| ‘SBĮaod hsnj *SBu>uas_ -•f snfabjas ęuiĮb įb>( 'hĮauj oi o>Įe>|ns (*p c o||eds) 13W3Ii3

•BloA ITHHTOITHdu 9HHE1 H0IT1989 >f HhdlTU H HB19 (jungui Hoai itewXiti88 018 * gog ‘Blh9W H BH99U 181 BITNg 01h ‘danga aminą ignuarn anw ąodou aioAjj

WO8I8EB WI81THW BlTHd&SOJlO BBIOITOE BUlod 01h ‘“MB1 91HJKBH j M08 mhhjkAh9h hhVo a 99a xh logodj; 'BBi9W£Bd hiodiaa ‘nwada h ir 99 y

•B80IT9 9l8H19Xdl OiBHOd B 8Bjl 'B819H1T OXH1 19BH0d 0S9d9IT 8B)| ’ESBdi įairauodu oh nmehiitohc i(J

• 109 hiodiaa 9 xnTnotou xi8HBtfog Ami8ir9 b aggi o MMMiodM dosoj *iod H08UB1T 130W ‘80H3108 8B)( 'ami8d8 BH BdBE BVJ08 ‘9Bh ĮJHXH1 g •MAd XI8HHH89H 10 Btf3W XBUB£ H ir B m H01BM9 XB8VB1T89 8 B91TB190 Oy *8A0£ 8B8 *01TBB19Bd 308H01 BWy ‘H1TB8BE ‘89HirBUiq?0 XHOS1 BEITI BHd9£

•E1T1989 H B19HhAlT ‘13H9 8B8 ‘y Bmoxou Hiaaosod hi ib8B£ By BITHg 'BB8H0Bd8 ‘BBHH<9y '38<08 BH I8VOJB H0809 KI8ITB 3

•BV1998BH 3HW N1 89BlTHH901Q XNHB9ao xhosi ooįros houoh? 03 ’Btfaira 81B89H 9h h nVagay ĮNHudJeg xbioAh

a qiuw 9h ‘qiHtfodg 9y

*W0H80 WI8WHB'od tfOU 1H019 Olf, ‘H08£9d9g H01 181 89BU*B£B80y W0HH8 BE H OiHlBU BE 3Hyf 081038< 9H Ahtfdao h 8B1 Awoioy

■HB(J)BdB9 39 Hi88omirox y ‘H908 3I819H10IT0E 99 y ‘hbio HXE9dag h iragoiiroy R9od H I8HBwA1 BE 898BH y •dAx xhHioiAx9oi

h

qiBW qi3tfHg

9HW 0XJ9ir MBl M OHIBHdu MBJ, :dAwx oaHhsiagBE AirAg 9H y OiHKOUHdu B B *Ah ‘HOU 9HW 181

’HHgBd 9 B819HIT 9HTTI8BU0 y ‘BtfB9 019HH390 A81HITB8 y hhVo 3h iragom* b naaos oih BUBdlO B0W qtf9g *(Į0U 9HW 18X

"nidah gmodoV asoHa Anrag - OiodMHdu BEEITI OJOHH9H 8mH[f '|81 8B8 'H9H99U 9W 0108B1 9 10g ‘0108B1 9 B B ‘(JOU 3HW I8J.

■q)Kodtf oiAhhoh aooiroi a Amiairj BWOV OJOHHtfod eh b oitfAg - aiKoaadi h hAhitos h Abioioy 'okombhe 9hw

h

'oibhe qtfaa

y

■qiB89titfou agai oishAo y

‘3V8<9tfBH H9ingHJ9 o BairBjK ay *81BW BBdBlO WBH BlTBSaUBy 3VW9dll Olh ‘OIH99U Al 3HW HOUBE I8J

‘H19H8

9H80HHgBd ibdojgo 3f

*813dl09 HO 198<0W 9H 0JO8HH Oy 'HOHOBdH 18HHgBd d9190H IHdOJ AtfB9 g '819811 OiAsdH9dH9 HmAV 8U*BH< 9y '0H9BdUBH

xi8HH9hBdi9Ed ‘xair 9hw nireiK

■ira aii 9hw marntfarnodu a , oiahHi: °H ‘Hoįraaas hioohoi o wAV hoitou y ‘qirBV a daias ihoohio įiairaBdAiK y ‘hoitoj HHHHaBd Htfada hhco 01013

wotfAdu WI8gAu*0J VBH W9hB99W WH80dHm 3 8HHBVU0H08 lH£9dj XHmV9inX X99S Q WOir 1H8B190 88011a H lOIįlBE ‘idtfįjody 8HHHBdl9 9dlIW a H18V1KB8 8V3g Č819U*B8< OJOJ) ’wo8 o hh amairog ioi9irEM< 9H ‘BBiairodu otairaugu ‘HiraBdAiK y ‘wo8i8£B Mimr999a ‘mriaoEadag BBioįroc smod Biradoaojio

'9911*08 XHH>K9Il*ai OIH99U aiBmAlTJ OI B r 9 W 9H qd9U91 B 01h BE Hy rodi H qdAg 9WH09 a ‘jo<qa 9WH09 g Oi B r AhlOHdOlOH BBKHHa ‘y ’aaAy oiAmHH ‘oiAmTag- niatfHg (M0H81TB19 B AhOX 38< Į98 H Oy '89A8<e< 3H 8H£H8< OiAaOH ^'138<0W 010HW 09 laVAg Olh 'oibhe 3H y KBirouoi h ‘HBcadog y OH<urog qi9VH8 oioai Aiamay

fWBU*OU OU H0X09 B981Hh0IT0g OHairosol/ ;kh99oj BBaairoy RHodoio HoHtfod b qmow AaKHg 90Hqirsi9 H 90HHawBH Eaday MhAiT 91389 WOHhO!OXBh 8 y ■•‘90HH 9 m A V OU qd9U31 3Hyj

ITHgOHl’EBd H9IT0U 8i90Htf3g BE y Ajo<qa oioiHHaoaa 8Hoirga asKBtf ‘lTHW 9H 9HW 8H0J0 H18H8<Bh0 y 'KBlAhBir X ITB19 b HamAl/OHauj

•q9oir9andu aa 8iBmXiro bhw goip, ‘iqg qdauai b irgiox bh oih be ny ■••oatroM BH99U BBHHtairti y iqgdaa anrnxooX HBJodotf oy ’HHVO 9H VEHHITMOdU ‘BpOUT ‘Olh '8190H01 oiAacad s b irgVHa oih log

’HHOOOJ a XHlAdtf hBONl 019 8B>|

‘398 MBM ‘BB190du 5K BBMB1 I8J, '318908 BEBI1*! S 'B819HI1* S OHaOlTJ ‘a39o 'AmAdi h Awoioy ’Bieou 9htfd99 99rntf9m9BwA;j

— JOITBS B819Bh9 0101T399aay •Hoie BirB h 99H Biri? ‘B991 Birt/ J9dag9 9H Bg99 m Akoioįj

— ‘HHHSBd XI8Hh9H08999 88901 y 8190HHA11* BB8VHM< BBHlOiAay

Aacodotf 9H 811* K HH89d9tf 0181BWBy ĮĮHMEML’p 911 WB8 HIT B 'HH89H0S9 9H KIBS HK* y — A>KBMOU WBS B 'A908 91HBV *98{ 01h

HH89HHITJHB N011908 H089 OIBMHHO K Aldoh »

*WBiTMgoM wiqHuaio Btf HBirago)!

ITBHHHOU B B9qiMSBdH B81919V 9 :woiri8u be aiBmiairoasd oi9wX y

VBW HH ‘801TB8{ HH 'įJHtUHH 3H Įį ('BB'Birxodu BBnaaoioAiaB OHaoir3 '1HH9SE 3081 BWH 8B1 8< 01Į, ‘OtfBH Airsi 30J0HH W08mHirj ‘1HH9E a 8191911* B AhOX 3y

'H993U XHX10dM H XiqHW9H XiqWB3 B30IT9 lAioed lAdVa qdau9i y ‘9998OU S XHdn H qi90pAdl B ITHlh ‘irBsairu nHOMH Hie bh y

XBHBSBd H IT99H8 HBHSOOBh OfJ ‘HHIT HHlodlO M HI8HH0MH (JOSI ’ITBHBE H1T9I8H AwOuXeJ-OU y 'uhits waiiWd99 b XwoHm9W9-oy "HHHH9 HH990 tfOirOX 8IT19BH£ '19S99Bd HH80HHtfO 181 8m9BHg HH990J a XHjXdV I>B9I81 019 8B» ‘99a 8B8 'BBiaodu M BB8B1 18,

i?jn}i?j3ĮiĮ hiAnpiĮ jį

BHHH93g B9Jd99 HXH1Q

Salėje nerimsta liudininkai.

„...nulenkit savo galveles prieš mano, seno alchemiko, ištiki­ mo chemijos tarno žilą barzdą".

Nuotraukos R NIVINSKO ir J KADZIAUSKO

Chemikų „krikštas" ...Šypsosi anglies inicialu pažymėti deimančiukai.

„Visi dekanai buvo „fuksai", bet ne kiekvienas „fuksas

Laimingi trijų grupių seniūnai suklaupia priesaikai.

bus dekanu" (ChF dėstytojai).

Sušilęs, bet neišsenkančios energijos chemikas spalio 16 d. kvietė J „fuksų krikštynas“.

Salė pilnutėlė, čia ir šventės kaltininkai, ir smalsuoliai stu­ dentai, ir solidūs dėstytojai. O scenoje chemiška karalystė: kva­ pai ir spalvos. Pokšteli šūvis, ir pro dūmų debesis iš gilios am­ žių senovės iškyla alchemikas.

— O chemija! Kadaise paniekinta, o dabar visagale. Iš amžių glūdumos lenkiu savo žilą galvą prieš dabartinę Tavo didybę ir šlovę!

Mano mažyliai, nulenkit savo galvas prieš mano, seno alche­ miko, ištikimo chemijos tarno žilą barzdą. Inkvizicijos laužuose grūdinta ji daug gali jums pasakyti!

Netrukus jūs būsit įšventinti į chemijos tarnus. Dar liko Jūs, kelios minutės ir apsigalvokit, ar tikrai jūsų širdys trokšta kar­ t. pa) čios chemikų duonos? Ar nebus jūsų oda per jautri chemikalams? e ir Ar tikrai pritaikyta Jūsų uoslė žavingiems, pilniems svaiginan­ ainos čio aromato chemijos kvapams? v Bet jei jau kartą ryžotės, tai nepagailės Jums galingoji che­ mija paslapčių. Oi nepagailės... Ir ateis valanda, kai jBį tapsit jos valdovais!

— Tad j darbą, šaunieji elementai!

— Lupkit tuos mažylius, — pamojo savo visagale lazda alche­ mikas ir iš Mendelejevo lentelės nužengė 10 elementų — 1965 metų Chemijos fakulteto „fuksų krikšto" tėvų.

Sausakimšoje salėje nerimsta liudininkai. Tarškant kino kame­ Įrie roms, elementai pradeda savo darbą.

— Būk deimantu iš pat pradžių, nes iš grafito sunku pada­ ponei ryti deimantą, — ant „fuksų" veidų rašo savo lozungą pirmasis birios elementas — anglis. Salėje aidi pritariantys plojimai, šypsosi kalia I tai paženklinti deimančiukai.

— Dek meile chemijai, savo fakvltetui taip stipriai, kaip aš, vien — įgalioja jaunuosius deguonis, o šviesos fontanai saliutuoja .. Pr apsisprendusių chemikų garbei. įose Tamsoje sužiba užrašas „Fuksų krikštynos", o fosforas jau dau kalba apie ateitį: jikėd.

— Atsimink, net jeigu, baigus ChF, tau tektų važiuoti j Bal 3 fė bieriškį ar Jašiūnus vakso gaminti, vis tiek Tu priva.al švytėti >S? b kaip fosforas tamsoje. ku Studentas, kaip ir kiekvienas elementas, turi budingus bruo- ms į žus, savybes, mėgsta jungtis su kitais elementais — savo kole­ kur gomis. Gal todėl elementai nešykštėjo patarimų savo dubleriams: tižias auksas tirpsta tik karališkoje degtinėje, o tu, „fukse", gali ištirpti □irs ir Pa.angos bonkoje — Au, per egzaminus būk plieninis, nes kir­ neį viai irgi iš plieno — Fe, būk laidus dėstytojų moralams, kaip va­ nos ris elektrai — Cu, inertiškumas ne pati geriausia studento savybė Bud. — He. Kai chemikų šeimos papildymas — 94 žmonių būrys gavo ūdą „pirmąjį krikštą", o dar nespėjusi giliau įaugti chemiška dvasia dide atsispindėjo veiduose, prabilo studentiška pat.rtis. Didžiai ger­ 5. M1 biami diplomantai perskaitė testamentą, kuris eina iš kartos I nauji kartą ir nuolat pasipildo punktais, atitinkančiais šios dienos rei­ nė ji ”4 kalavimus. Šventiška nuotaika pasiekė apogėjų. Sužibo margaspalvės 11 g- kon lentų nelės, laimingi trijų grupių seniūnai suklaupė priesaikai: — Telaimina Jus didžioji chemija, o „fuksai"! — pranašiškai Tai inkė1 laimina senasis alchemikas, pritariant skanduojančiai salei.

O laimingi „fuksai" jau sukasi prožektorių apšviestoje salėje. i pi Sj vakarą jų šventė, jiems skirtos šypsenos. Šiandien jie atsf- Xndr' lygina tik šypsenom, o ryt poryt, chemija pareikalaus iš jq darbų.

O. DlClCNAITĖ (Mūsų koresp.)

Raskime Algiui racionalesnį sprendimą straipsnis „Atviras laiškas stu­ dentams".

Straipsnio autorius palietė labai aktualią moralinę temą. Reikia pripažinti tiesą, kad moralinės problemos mūsų studentiškoje visuomenėje retai nagrinėjamos. O juk mes se­ niai jau nebe vaikai. Tiek dės­ tytojai, tiek ir studentų visuome­ ninės organizacijos šiuos klausi­ V mus palieka nuošaly. O žmogus svarstomas ir baudžiamas tada, kai jau įvyksta faktas. Apie to­ kio pobūdžio moralinius, ypač seksualinius, dalykus (o jie vi­ suomenėje turi tam tikrą lygina­ mąjį svorį), pas mus kaibama baikščiai, tai laikoma vulgarumo Mane sudomino „Tarybinio arba, geriausiu atveju, nekultū­ studento" 27,537) numeryje iš­ ringumo požymiu, Ir tokios lite­ spausdintas doc.

R. Mirono ratūros atžvilgiu — aš nelyginu

ė

su Vakarais — mes labai atsiliekame nuo kitų šalių — Lenkljos, VDR. Kaltintl ar apginti kurį nors iš „personažų" aš neslruošiu. Nežinodama, kiek tame poelgyje slypi Algio iniciatyvos, laikausi atsargumo principo, nes greitas sprendimas, vertinant tokius „plonus“ dalykus, pada­ rytų ne materialinių nuostolių, o sukeltų didelių dvasinių kančių, kurios gali ilgam sužaloti žmo­ gų. Kad Algio moralė nėra aukšta, įrodo jo didelis intymu­ mas ir po to teigimas, kad jis jos nemylįs. Tačiau tai dar ne­ sako, kad jo draugės moraliniai principai taip pat aukšti. ŠĮ įvy­ kį, man atrodo, nebūtina trak­ tuoti trivialiai: jis ją suvedžio­ jo! Juk gali būti ir daugiau at-

■■■■■■■■■■■■■■■■B ■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■

Ar mylės toks tėvas busimą kūdikį? „Tarybiniame studente" per­ skaičiau doc. R. Mirono straipsnį ir mane labai nustebino kai ku­ rios docento mintys. Ar ne per­ daug vienašališkai jis smerkia Algį, o nuošalyje palieka kitus asmenis? Vertinkime objektyviai. (:erb. docente, Jūs sakote, kad merginoms leista vilioti, vilioti r. skuo, kuo tik jos sugeba. Vadi­ nasi, vilionėms galima panaudoti kišką: spiritą, merginos savigar­ bą ir kt., kad tik laimėtum žmokų, kuris tau patinka. O čia ar koralu? Ar galima pateisinti ■ to­ kios merginos viliones, tokį el­ gesį? Atrodo, kad ne. Gyveni­ me dažnai du jauni žmonės neIpsvarsto, kokias pasekmes tū­ lės jų poelgis. Vienoje knygoje įkaičiau, kad tokiais intymiais gyvenimo momentais moteris pri-

valo būti valdove, teisingiau pa­ sakius, galvoti už du. Tai — tie­ sa. Jeigu vaikinas merginą ger­ bia (pagarbą mes užsitarnaujame pačios), jis niekada jos neišdrįs nuskriausti, apvilti. Pagaliau gy­ venime pasitaiko įžūlių vyrų.

Tačiau duotas griežtas neigiamas atsakymas priverčia ir tokius su­ prasti, kas tu esi ir kuo tu gy­ veni.

Paskutiniame žurnalo „Tarybi­ tikinė moteris" numeryje perskaičiau apsakymą „Gėlių ir nusikaltimų ) sala". Jame yra mintis: „Nė vie­ name komitete niekada nebus pa­ skirtas įgaliotinis meilės ir vedy­ bų reikalams". Taikliai pasakyta.

Sunku ką nors patarti šiuose da­ lykuose, kurie liečia tik du žmo­ j d. nes.

Merginos, ar ne perdaug leng­ stuvabūdiškai žiūrime į draugystę? kvaAr ne per dažnai susižavėjimą ampalaikome meile? Būkime atvi­ ros: taip. O ar ne per dažnai pa­ mžių liktosios ir apviltosios .mūsų drau­ dybę gės šaukiasi pagalbos? Ar mūsų jaunimas negyvena palaido gy­ lcbevenimo? Žinoma, ne. Tai atskiri ■uose faktai. O vis dėlto tokių faktų Jūs, pirmakursiai, atėjote mū- neturėtų būti, ypač studentų tar­ liko kar­ j pakeisti, kad fakulteto sieno- pe.

Bet klaida įvyko. Algis kaltas. ams? > ir toliau skambėtų juokas ir privedė inan- linos, kad vyktų rimtos paskal­ Tačiau įdomu, kas jį is, kad po šešerių metų res- prie tokio moralinio smukimo? che- įblika gautų dar vieną gerai pa­ Kur glūdi to smukimo šaknys? teko tapsit loštą jaunų specialistų būrį, Fakultete kalbama (kiek andien jūs subarėte savo nau- girdėti iš draugų) apie Algį kaip kolektyvą, kuris diena iš diejlche- >s tvirtės. Egzaminų, sunkių ir 1965 ngvų, virtinė, įvairūs išmėginisi kolokvijumų ir įskaitų mešame— tai jūsų bendri rūpesčiai, rie vienaip ar kitaip suburia pada- įones.

Saviveikla ir sportas, masis lirios bendrabučio tradicijos, Daug yra kalbama apie mora­ /psosi galiau ir šokių vakarai — Vi­ lę ir apie komjaunuolišką elgesį. tai suartina kolektyvą, daro Apie tai mes skaitome laikraš­ lp ?š, vieningą. įtuoja ... Prisimenu, buvome žemes- čiuose ir žurnaluose, apie tai žiūrime filmuose. Kas gi nežino, 'įose kursuose: mokytis reikė- kad pagrindinė mūsų visuomenės is jau daug, paskaitų krūvis didelis, pareiga yra politinis ir moralinis tikėdavo koncertuoti kolūkyje kiekvieno žmogaus auklėjimas. į Bal a fakultete. O kas koncerO vis tiktai pasitaiko faktų, ka­ įvvtėtl :? Na, kas nors iš žemesnių- da auklėjimo būna per maža. kursų. Taip ir tekdavo Žmogų reikia bausti. bruo- ms paplušėti. Ir kaip neteks, Kalbėdamas apie tai, aš turiu kole- kurse yra tokie saviveiklos riams: uziastai, kaip M. Kriukaitė, .galvoje Ekonomikos fakulteto III kurso studentą Rimą Vaštaką. ištirpti Dirsė, Z. Vilkaitė ir kiti, kuNeseniai įvykusiame Universite­ es kir- neįsivaizduoja gyvenimo be to komjaunimo komiteto biuro įip va- nos ir šokių. posėdyje greta kitų buvo ap­ savybė Būdavo, reikia išplatinti svarstyta, ir šio jaunuolio byla.

Dar prieš rugsėjo 1-ąją Ro­ gavo ūdą — čia ir vėl pasireikšdadidelis, sąmoningas vieningu- kiškio rajoniniame laikraštyje dvasia s. Mūsų kursas keleri metai „Spalio vėliava" pasirodė straips­ i gernauja fakultete, o jo šeštoji nis: Universiteto studentas, kom­ irtos i nė jau ne vieną kartą užima jaunuolis Rimas Vaštakas, būda­ os reiną vietą tarpfakultetinia- mas girtas, sumušė visai nepažįs­ konkurse. Daugelis kurso tamą žmogų. Už tai jis gavo 14 ės »'8- lentų dalyvauja SMD veiklo- parų. „Aš nieko nežinau, aš nieko Tai Universiteto SMD pirlašiškai inkė D. Malciūtė, fakulteto neatsimenu. Buvau girtas", — 1. teisinasi Rimas. salėje. D pirmininkė Z. Gerdaitytė, O kas kaltas, kad yra tokių Vndrašiūnaitė ir kt. le atsifaktų? Be kita ko, aš manau, kad is atėjote mūsų pakeisti, su iš 19 kalta omis jėgomis, su nauja kū­ panašiais atvejais ne energija. Tad suburkit komjaunimo organizacija, kaip Vaštakas, ktyvą ir mokykitės bei dirb- tokius žmones, laiko savo eilėse. Apie auklėji­ su meile, su įkvėpimu. mą šiuo atveju nėra kalbos. Jeiį u yra nusikaltimas, — reikalinE. SKRITULSKAS

SUBURKIME KOLEKTYVĄ!

apie gerą studentą, aktyvų visuo­ menininką. Jeigu Algis ir anks­ čiau būtų gyvenąs palaidą gyve­ nimą, tai ar jis būtų šiandien mokslo pirmūnas?

Neteisinsime jo. Vaikiną reikia bausti, bet taip, kad suprastų sa vo kaltę, jos nebekartotų.

Jūs, gerb. docente, siūlote Al­ gį pašalinti iš Universiteto, jei­ gu jis neves suvedžiotos mergi­ nos. Gerai, Algis ves. Liks fakul­ tete, bet ar tai jau viskas? Ar jau mes būsime tikri, kad viską pa­ siekėme? Ne, mes jį pastumsime tik į veidmainystę. Juk Algis ves nemylimą. Apgaudinės savo žmo­ ną. Gal ir vėl pasikartos ta pati situacija, kaip ir dabar: Algį visi smerks kaip veidmainį. .. Štai ta­ da Algis ir apkaltintų Universite­ tą, kad tik jis išmokė veidmai­ nystės. Pašalinsim Algį iš Uni­ versiteto, vėl blogai: o jeigu Al­ gis nueis klystkeliais? Ne, reikia Algį bausti. Tik supratęs savo klaidos kainą, Algis ją gali ištaisyti.

O jūs, apviltoji, sakote, jog mylite Algį. Bet Jūs esate nemy­ lima. Ar mylės toks tėvas būsi­ mą kūdikį? Pagalvokite apie tai, gerbiama drauge. O Jūsų kūdi­ kis, jei, aišku, pajėgsite jį gerai išauklėti, bus geras tarybinis pi­ lietis ir su Jūsų pavarde.

vejų — pagalvokime patys! Tie­ sa, gana primityviai nuskambėjo (manyje prabudo patriotiškumo apie jausmas) samprotavimai merginų viliones.

Norėčiau pasiginčyti su doc.

R. Mironu dėl teigimo, jog „jam (Algiui — A. V.) reikia apleisti Universitetą (jei jis jos neves — A. V.), nes pilnavertis specialis­ tas. .. iš jo neišeis".

Mūsų visuomenėje žmogus vertinamas keletu aspektų: da­ lykiniu, politiniu, moraliniu.

Tarp šių savybių (kalbamu atve­ ju, dalykinių ir moralinių) yra, deja, netiesioginis ryšys, nors jos visos sujungtos duoda žmo­ gaus tipą. Panagrinėkime tai gi­ liau. Specialisto pasiruošimas priklauso nuo šių faktor.ų: žmo­ gaus polinkių bei gabumų tai sričiai, jo darbštumo. Ir moralu­ mas: nuo auklėjimo sferos, tem­ peramento, aplinkybių. Nenei-

3

APIE MEILĘ IR TELEFONUS

— Alio, čia Kaunas?

— Taip, taip.

— Baly, tu? Sveikas!

— O-o-o, sveika Irka... Kaip gyveni?

— Gerai.

— Ką velki?

— Žinai, nieko.

— Iš kur tu skambini, Irka?

— Iš medikų bendrabučio su­ kombinavau.

— Tu genijus, Irka... Alio, Irka!

— Nerėk, pas mus žmonės Jau miega.

— Velnias Jų neims, išsiknarks iki ryto... Kas naujo?

— Viskas po senovei.

Gerai, Baly, gerai, Irka; koks tu falnas, Baly, kokia tu šauni, Irka — taip ir tęsiasi telefoninis flirtas iki išnaktų. Dažnai tris ke­ turis kartus per parą Kaune su­ skamba skambutis. Ir ne tik me­ dikai skambina. Štai keletas konk­ rečių faktų.

Iš fizmatų bendrabučio į Kauną 1965 metu kovo ir balandžio mė­ nesiais į butą, kurio telefono nu­ meris 2-43-74, skambinta 18 kartų, o j butą, kurio telefono numerls 2-72-50, — 11 kartų. Iš Tauro bendrabučio vasario—kovo Onutė J. mėnesiais j Kauną telefonu Medicinos fakulteto studentė 2-43-60 skambino 19, o telefonu

Yra nusikaltimas—reikalinga bausmė ga tik bausmė. Ir visiškai ne vie­ toje fakulteto sekretorė aiškina, jog Vaštakas ne vienintelis, jog Ekonomikos fakultete išgėrimai vos ne tradicija. Atseit, daug to­ kių yra. Taip kalba sekretorė apie savo organizaciją. Pateikia faktus.

Taip yra. Tačiau jeigu mes esame organizacijos nariai, mes privalome jaudintis dėl savo or­ ganizacijos. Ir todėl mes netu­ rime užstoti tų, kurie savo elge­ siu prarado teisę būti jos nariais.

Toks yra Vaštakas. Jam tik devyniolika metų. Tačiau praėju­ siais metais už girtuokliavimą Vaštakas buvo pašalintas iš bendrabučio. Per pavasario sesi­ ją tas pats Vaštakas gavo įsisko­ linimą, kurio nelikvidavo iki šios dienos. Pagaliau muštynės ir...

14 parų. Ir vis dėl degtinės.

O tuo tarpu fakulteto komjau­ nimo komitetas siūlo eilinį pas­ kutinį papeikimą.

Atseit, auklėja. „Mes negalime ir neturime leisti to. Mes turime žiūrėti, kas dedasi mūsų organizacijoje, — kalba Universiteto komjaunimo organizacijos sekretoriaus pava­ duotojas Vyt. Šermukšnis. — Vaštakui komjaunimo organiza­ cijoje ne vieta, o taip pat ir Universitete. Tegul pajunta, kuo gyvenimas kvepia".

giu, yra Ir bendrų faktorių (va­ lia ir kt.). Gyvenimas mums duo­ da pavyzdžių (nereikia tik dėtis supernaiviais ir užsirišti akių), kad yra galimi pu.kūs specialis­ tai su abejotinomis moralinėmis savybėmis ir atvirkščiai. Todėl toks kategoriškas teiginys kažin ar pagrįstas.

Pažvelkime į doc. R. Mirono pasiūlymą dar optimalumo požiūriu.

Jei mes jį priimtume, tai, plrma — nepasiteisintų lėšos, Įdėtos jo, kaip būsimo specialisto, paruošimui, o antra — Algis pats gautų stiprų intelektualini Smūgį ir vargu ar nuo to sustip­ rėtų moraliniu atžvilgiu. Todėl bausti reikėtų už tokį poelgį taip, kad tai paliestų jo dvasią, priverstų peržiūrėti savo morali­ nes vertybes.

A. VOSYLIŪTĖ, IV k. matematikė

Teisingai!

Iki šiol gyvenimas Vaštakui buvo labai nesudėtingas. Mokėsi vidurinėje, baigė, tapo studen­ tu. Netikusiu studentu. Buvo iš­ vytas iš bendrabučio.

Na ir kas! Apsigyveno bute.

Negavo stipendijos.

Niekis!

Juk Vaštakas vienintelis sūnus šeimoje.

Neprapuls!

O iš tikrųjų yra kitaip.

Vaštako tėvas — invalidas.

Pensija — 32 rubliai. Motina — darbininkė.- Atlyginimas — irgi nedidesnis už stipendiją. O sūnus — uly-ulia! „Nemoka Vaštakas gerbti sa­ vo tėvų, nemoka vertinti jų dar­ bo. Todėl tegul pajunta pats gyvenimo kainą. Siūlau Vaštaką pašalinti iš komjaunimo ir pa­ prašyti rektoriaus vieneriems metams išbraukti jį iš studentų sąrašų", — kalba Universiteto komjaunmo organizacijos sekre­ torius drg. P. Vaitkevičius.

Taip, tiktai taip turi pasielgti organizacija su tais nariais, kurie teršia jos vardą.

Auklėti Vaštaką reikėjo anksčiau.

R. URBONAS, Redakcijos komjaunimo skyriaus vedėjas

9-53-57 per balandžio mėnesį — 16 kartų. „Tarnaitės" nepamiršo kauniečių net naktį. Pvz., balan­ džio 8 dieną nuo 17 vai. iki 8 vai. ryto skambino 9 kartus — rekordas. Kovo mėnesį telefonu 41-40 ketvirto bendrabučio gyventojai — 21 kartą. To paties mėnesio 29 dieną telefoniniai čiauškesiai prasidėjo nuo 19 vai. ( ir baigėsi giliam vidurnakty — dvyliktą valandėlę. Iš šio (4/ bendrabučio kažkoks vargšas įsi­ mylėjėlis į Kauną telefonu 3-12-29 skambino 14, o telefonu 34-12 — dvidešimt vieną kartą (matyt, „zvanijo" ir J namus. Ir J darbovietę).

Ak, ta meilė...

Ir pagaliau penkto bendrabn. čio trys gyventojai per kovo ir balandžio mėnesius telefonais 36-09, 40-19 ir 31-94 plepėjo su giminėlėmis ar pan. net 33 kartus.

Naudojimąsi telefonu Centrinė užfiksavo perforatorium. Ir štai tabulogramoje pasipylė skaičių virtinės. O paskui į Universitetą atėjo sąskaita! „Universitetui už tarpmiestinius pasikalbėjimus (dienos, valandos ir dar smulkesni daviniai) sumo­ kėti už 1965 m. sausį 193 rub. (pernai už tą patį mėnesį tik 69 rub.), už vasarį 172 rub. (pernai 75 rub.), už kovą 130 rub. (per­ nai 81), o už balandžio mėnesį — 230 (!) rub." ši kukli sąskaitėlė, žinoma, su­ kėlė visą administraciją ant kojų.

Susirūpinti buvo kuo. Deja, ne­ padėjo nei studentų profkomiteto pagraudenimai, nei bendrabučių tarybų pravestas aiškinamasis darbas, nei rūsčių budėtojų kont­ rolė. Ūktelėjo kaip jautis j ba­ lą — Ir nė garso. Nėra pasekmės be priežasties. O pasekmė štai kokia: „Atsižvelgiant j tai, kad bendrabučių budinčiųjų žinioje esančiais telefonais, nepaisant perspėjimų, skambinama Į kitus miestus, bendrabučių telefonus įsakau perkelti į bendrabučių ko­ mendantų kabinetus ir naudoti tik tarnybiniams reikalams". (1935 m. gegužės mėn. 13 d. Rektoriaus įsakymas Nr. R-184).

Ką gi, kaip šaukė, taip ir atsi­ liepė. Mūsų nuomone, Rektoratas pasielgė visiškai teisingai, ir kai kurių studentų verkšlenimai, kad per žiauriai nubausta, yra nepa. grįsti. Draugužiai, argi nebuvo perspėta, kad nebūtų plktnaudžiaujama telefonais, esančiais budėtojų žinioje? Deja, J tai nie­ kas n-reanavo.

Universiteto administracija, žino­ ma, nešvaistys taip reikalingų lė­ šų plepučių malonumams paten­ kinti. Telefonų perkėlimas j ko­ mendantų kabinetus ir telefonųa’’tomafn Jrengimas b"ndrabučių koridoriuose — padarė galą viso­ kiems tarpmiestiniams duetams.

V. DARGUŽIS (Mūsų koresp.)

mos padarinius, parodo jos siau­ bingumu.

(Tęsinys. Pradžia „T. studentas" dį, nenorėdamas nuleisti nė piast­ ro. O tada, kai tu kategoriškai Nr. 25—26 (535—536) Mes turėjome savo degtu­ pasakai „ne" ir pasisuki nueiti, kų ir paaiškinome šiam maža­ tas pats užsispyrėlis išsigandęs jam prekiautojui, kad mums ne­ šaukia: „Misteri, aš parduodu už reikia jo prekės. Tai mažojo ara­ pusę kainos“. Skurdas, menkas bo neatbaidė. Apie gerą valandą šeimininko užmokestis verčia jis sekiojo paskui mus, norėda­ prekiautojus naudoti visas ko­ gudrybes, siekiant mas parduoti tekainuojančią tik mercines vieną piastrą degtukų dėžutę. brangiau parduoti. Kolonizato­ Vėliau mes pamatėme, kad • jo rių nuniokotos šalies skurdas amžiaus vaikai sudaro pagrindi­ išvaro dešimtis mažųjų kairiečių nę smulkių prekių pardavėjų ma­ elgetauti. Ir visa tai vyksta mies sę. Blogai apsirengę, murzini jie te, kuriame anglai pastatė šimtus sutinka praeivius šaižiais šūkalio­ dangoraižių, kuriame amerikie­ jimais, tiesiog brukte bruka sa­ čiai įsteigė tūkstančio vietų iš­ vo prekes, derasi dėl jų kainos taigingą viešbutį, kuriame ryš­ nė kiek neblogiau už suaugusius. kios reklamos siūlo aplankyti O naktį gali pamatyti mažuosius Etiopiją ir Leipcigo mugę, kuria­ atviros prekiautojus kuo ramiausiai mie­ me, turinčiam pinigų, gančius, susirietusius į mažą ka­ kazino ir naktinių barų durys, muoliuką prie šaligatvio palmės o jų neturinčiam — nemokama kamieno. Ne tik prekiaudami nakvynė ant šaligatvio. vaikai pelno savo tėvams ir šei­ Tik 3 procentus žemės apdirba mininkams pinigus. Keliaujančių šiandien Egipto felachai (valstie­ cirkininkų trupelėse irgi gausu čiai). Dešimtis metų šeimininka­ vaikų: čia jie leidžia cirkininkui vę krašte užsieniečiai nesirūpino apsukti ant savo lieso kaklo naujų oazių steigimu, naujų že­ mirtino geluonio neturinčią gy­ mės sklypų atkariavimu iš smė­ vatę, aprengia beždžionę, joja lėtųjų dykumų, sudarančių be­ ant šuns, o paskui su kepure veik visą Egipto žemės plotą. Jie rankoje apeina žiūrovų būrį, čiulpė paskutinius syvus iš Nilo prašydami užmokesčio. Tie pa­ pakrantėse esančių naudojamųjų tys mažieji arabai lyg pabaidyta žemės sklypų bei pačių šiaurinių putpelė pašoka praeiviui iš po Egipto žemių. Jie neaprūpino fękojų ir, persivertę keletą kartų lachų technika, nesudarė jiems per galvą ant šaligatvio grindi­ nors minimalių sąlygų kultūriniam nio, prašo iš praeivio užmokes­ išsivystymui. Vėliau, važiuodami čio. Jie, mažieji Kairo gyvento­ Nilo pakrante į pietus, Į Asuaną, jai, pardavinėja gatvėse gaivi­ mes matėme, su kokiais padargais nantį koka-kolą, už kelis piastrus felachai įdirba gluste prigludusius valo praeiviams batus. Tarp kit­ prie Nilo nedidelius žemės skly­ ko, Kaire labai mėgstama avaly­ pelius. Žagrės, traukiamos jau­ nės švara. Nežiūrint to, kad dau­ čių, buvo medinės (I), o vanduo gelis gatvių gana šiukšlinos, kad sklypelių' laistymui semiamas sū daugelis žmonių vilki nelabai ta pačia technika, kurią naudojo egiptiečiai; paprasta puošnius rūbus, batai beveik vi­ senovės sų kairiečių visuomet būna ide­ svirtis su pritvirtintu moliniu aliai švarūs. Niekur neteko ma­ ąsočiu. Pasemia vieną ąsotį, iš­ tyti tokių nuolankių, už piastrą pila jį į griovelį, nuvestą j cukpasirengusių padaryti viską vai­ rašvendrių sklypelį, ir vėl narikų, kaip Kaire. Skurdas, kaip il­ na ąsotį į drumzliną Nilo vande­ go- kolonialistų šeimininkavimo nį. i Tik tada mums pasidarė aiš­ palikimas ir gamtinių sąlygų, ne­ ku, kaip stabdė ekonominį ir dva­ palankių ūkiui vystyti, palydo- sinį i Egipto tautos vystymąsi vas, įskiepijo tiek mažiesiems, Svetimas, i išskyrus pelną niekuo tiek ir suaugusiems vargingų idaugiau nesirūpinusių koloniza­ arabų šeimų nariams nusižemini- Itorių šeimininkavimas. Ir visai mo ir kantrumo jausmą. Gal to- nenuostabu, I nors ir neįprasta, dvidešimtojo amžiaus vidu­ dėl prekiautojas arabas, tau, pri- kad I ėjusiam prie parduotuvės, nuo­ ryje žmonės dar gyvena vidur­ lankiai linksi, kviečia užeiti, ro- iamžišką gyvenimą. Kairo kont­ do prekes, net neklausęs, ką tu irastai — tai preities kontrastai. nori piikti. Ir derasi su tavim Jie . labai išryškina pasmerktos ir dėl prekės kainos gerą pusvalan- bežūstančios 1 kolonialinės siste-

Nauji orientacininkų startai X. 30—31 d. d. vaizdingų Aly­ taus apylinkių šeimininkais tapo orientacijos sporto mėgėjai. Tra­ dicinis šios rungties mačas tarp Vilniaus ir Kauno komandų atne­ šė puikius rezultatus ir VVU sportininkams.

Sunkioje merginų trasoje per­ galę iškovojo buvusi Universite­ to studentė-ekonomistė V. AliuIytė. Ji trasoje sugaišo 1:56,50 vai. Septynias minutes pralaimė­ jusi mūsų chemikė V. Krivickaitė liko aųtroje vietoje. S. Kaparkalėja distanciją įveikė penk­ ta.

Vyrų grupėje FE aspirantas G. Juška tepralaimėjo tik KPI stu­ dentui V. Lauciui. Penkių minu­ čių skirtumas neleido mūsų orientacininkui užimti pirmosios

vietos. Tačiau sekančią dieną es­ tafetės varžybose G. Juška kartu su komandos draugais V. Januškiu, V. Nekrašu iškovojo koman­ dinę pergalę. Antra Universiteto vyrų komanda (Šidiškis, Digrys ir Baltrūnas) užėmė IlI-ąįą vietą.

Merginų tarpe vilnietėms lygių nebuvo. I-oji komanda (V. Aliulytė, S. Kaparkalėia ir L. štarolytė) užtikrintai aplenkė kaunie­ tes, o mūsų antroji komanda, su­ daryta iš VVU chemikų, užėmė antrąją vietą. Šios pergalės ir iš­ aiškino mačo nugalėtojus. Vil­ niaus komanda iškovojo pelnytą pergalę, surinkusi 157,5 taško.

Kauno orientacininkai, surinkę 275,5 taškus, liko antroje vieto­ je. vl. Geruolis, V kurso medikas.

ŽVILGSNIS l ŽMONIJOS KULTŪROS PAMINKLŲ KAPINYNĄ Kai mūsų autobusai, vikriai nardydami taip nesibaigiančio ir šiaipjau eismo taisyklių nesi­ laikančio mašinų sriauto, pasiekė vakarinį Kairo pakraštį, tiesiai prieš akis išniro trys garsūs Egipto kultūros šedevrai — Gi­ re piramidės, pridengtos plona rytinio rūko plėvele. Smėlio jū­ ros horizonte jos atrodė nepa­ prastai didingos. Nejučiomis pri­ siminėme Napoleono žodžius, kuriuos jis kadaise ištarė savo kareiviams, pamatęs šiuos didin­ gus statinius: „Iš čia į jus žvel­ gia keturiasdešimt šimtmečių!"

Jomis prieš 2,5 tūkstančio gėrė­ josi garsusis graikų istorikas Herodotas.

Išlipome pačios didžiausios — Cheopso piramidės papėdėje.

Priekyje — senovės rūmų griu­ vėsiai su puikiausiai išsilaikiusia milžiniška sfinkso skulptūra. Iš karto mus apipuola kupranuga­ rių ir asiliukų prižiūrėtojai, siū­ lydami nusifotografuoti pirami­ dės ar sfinkso fone ant egiptietiško kupranugario. „Mokėsite nedaug: nuotrauka ant gulinčio kupranugario — 2 piastrai, ant stovinčio — 4. Bet prisiminimas visam gyvenimui". Šie piastrų rinkėjai sutinka patys ir nufo­ tografuoti, tik duok jiems foto aparatą. Jie net ir šypsotis tave privers.

Egiptiečiai, mūsų kelionės po šalį organizatoriai, manė, kad jo­ kie gidai, apžiūrint kultūros pa­ minklus, nereikalingi. Ir apskri­ tai kvalifikuotų gidų Egipte ne­ daug tesutiksi. Daugiausia ved­ liais ar vadovais juos pavadinsi.

Už kelioliką piastrų jis užveda turistus ant Cheopso piramidės viršaus, atsisėdęs surūko cigare­ tę, kol jie gėrisi ar fotografuoja­ si nepaprastai įspūdingų seno­ vės statinių griuvėsių, iškylan­ čių Kairo dangoraižių iš vie­ nos pusės, ir smėlio kalvelėmis pasiruošusios dykumos iš kitos pusės, — fone. Žiūrint į pietus nuo Cheopso piramidės, dešinėj, po kojomis, matyti Chefreno ir Mikerino piramidės, kairėj — tarp griuvėsių stovįs išdidusis sfinksas; tolumoje neryškiais kontūrais išsiskiria Abusiro, Sa-

Tai iš didelių keturkampių ak­ mens luitų (kiekvienas apie 1 kub. m.) sukrautas. 146 m aukš­ čio taisyklingų formų pastatas, aukštesnis už šv. Petro katedrą Romoje. Sienų ilgis apie 230 m.

Akmens luitai (jų iš viso piramidėje 2300000) buvo vežami nuo Nilo kranto. Granitiniu keliu nuo Nilo iki piramidės žmonės vilko ratus ir roges su akmens kroviniu. Tūkstančiai žmonių buvo pajungti vieno turčiaus valiai, jo norui. Kad vienas tur­ čius turėtų ramų, niekieno ne­ drumsčiamą pomirtinį gyvenimą, tūkstančiai vargšų buvo paver­ čiami vergais. Piramidės viduje, nemažoje salėje, buvo paslėpta Cheopso mumija. Kadangi buvo tikima, kad ir po mirties žmo­ gaus siela gyvenanti pilną žmo­ gišką gyvenimą, tai čia buvo su­ krauta daug brangių namų apy­ vokos daiktų, įvairiausių papuo­ šalų. Tiesa, dabar Cheopso pira­ mides viduje nėra nei mumijos, nei papuošalų. Išlikęs tik tuščias, suskaldytas, faraono mumiją den­ giąs sarkofagas. Ir prieš tris tūks­ tančius metų atsirado žmonių, kurie manė, kad mirusiajam gali­ ma gyventi ir be turtų, o jais geriau naudotis gyviems. Plėšikų būriai, nebodami keliasdešimties metrų akmeninių sienų storumo ir gudraus įėjimo į piramidę už­ maskavimo, sugebėdavo prasigauti į piramidės vidų ir išgrobs­ tyti visas brangenybes. Matyt, todėl vėlesni faraonai Ramzis II ir Setis I atsisakė piramidžių, kaip neapsaugančių nuo godžių žmonių mirusiųjų prieglobsčio, ir nutarė ieškoti patikimesnių, sun­ kiai žmogaus akiai surandamų laidojimo vietų.

Septyniolika šimtmečių vyravusi piramidinio laidojimo tradicija buvo sulau­ žyta.

Kai, atsisveikindamas su pira­ midėmis, meti paskutinį žvilgsnį į šiuos gigantiškus statinius, ne­ jučiomis pagalvoji, koks milži­ niškas žmonių skaičius turėjo ats : toti tuometinj technikos ne­ buvimą. Vien tik rankomis ir primityviais variniais, mediniais bei akmeniniais įrankiais buvo pastatyti tokie statiniai, j kuriuos pažvelgus, net mūsų dienų civili­ zacijos žmogui svaigsta galva.

Ir kaip negerbti žmogaus, jo darbo galios! Vėliau mes lankė­ mės Asuane. Matėme milžiniškus kranus, šalia kurių žmogus atro-

GROZINE LITERATŪRA Akutagava, R. Rasiomono vartai. Novelės. Vertė V. Rudo­ kas. V., „Vaga", 1965.

Ciornas, O. Musorgskis. Apy saka. Vertė A. ' ~ Rabačiauskaitė.

V., „Vaga“, 1965.

Keturakis, Robertas.

Balti sparnai. V., „Vaga", 1965.

Leonovas, L. Eugenija Ivanovna. Apysaka. Vertė J. Aputis.

V., „Vaga", 1965.

Biliūnas, Jonas. Laimės žibu­ rys. Iliustr. G. Kazakevičiūtė. V., „Vaga", 1965.

20 p. su iliustr aplanke. 2.000 egz. 40 k. (RB).

Doilis, A. Konan. Užrašai apie Serloką Holmsą. Vertė R. Za gorskienė ir K. Ambrasas. V., „Vaga", 1965.

Kozačenka, V. Žaibas. Vertė P. Čiurlys. V., „Vaga".

Meras, I. .Ant ko laikosi pa saulis.

Romanas-baladė.

V.. „Vaga", 1965.

Mozuri.mas, VI. Jūros posmą: Iliustr. A. Tarabildo6. V ga", 1965.

MENAS Brazdžiutė, A. ir Žllevičtenė M. Auskime, megzkime, siuvinė kime. V„ Lietuvos TSR Liaudies meno rūmai, 1965.

VAIZDUOJAMOJO MENO LEIDINIAI Sutkus, A. Nidoje. V., „Vaga" 1965.

Sutkus, A. Vilnius. Antakalnis V„ „Vaga", 1965. Lygiagr. teks tas rusų ir anglų k.

Sutkus, A. Vilnius. Gedimino aikštė. V„ „Vaga", 1965. Lygia gr. tekstas rusų ir anglų k.

SPAUDA. BIBLIOTEKININKYSTE. Literatūros estetiniais klausi mais propaganda masinėse bib liotekose. Sudarė E. Kacevičiūtė V„ 1965. 17 p.

STUDENTŲ DĖMESIUI! Nuo lapkričio mėn. 1 c pasilinksminimo vakarus, vykstančius Aktų salėje, stu­ dentai bus įleidžiami tik su studentų pažymėjimais.

KOMJAUNIMO KOMITETAS KULTŪROS KLUBAS

PRANEŠAME, KAD „Tarybinio studento“ redak­ cijoje trečiadieniais ir penktadien'ais nuo 15 iki 18 vai. laikraščio prenumeravimo reikalus tvarko išrinktas bu­ halteris Milda MOTIEJAUSKAITĖ.

Pavienius asmenis ir fakul­ tetų grunorgus prašome kreiptis i buhalterį.

REDAKCIJA

Nuoširdžiai užjaučiame Eko­ nomikos fakulteto finansųKredito specialybės II kurso studentę Vandą KALADYTĘ, jos mylimam tėveliui mirus.

GRUPĖS DRAUGAI

Arabų prekyvietėje.

karos ir Dašuro piramidės. Bet ilgai gėrėtis netenka. Gidas ra­ gina leistis žemyn, nes jis tiki­ si netrukus surinkti naują grupe­ lę, kuri, nebodama karščio ir aukščio, ryžtųsi kopti į Cheopso viršūnę. Pusiaukelėje, kada iki žemės lieka tiek pat, kiek ir iki piramidės viršaus, „gidas", žino­ ma, nepamiršta surinkti iš turistų bakšišo Gire piramidės, kaip nurodo archeologai, — patys seniausi iš­ likę Egipto kultūros paminklai.

Egipto karalius Cheopsas ir jo sūnūs Chefrenas ir Mikerinas maždaug prieš 2900—2700 m. p. m. e. pasistatė savo pomirtiniam gyvenimui šiuos milžiniškus sta­ tinius. Matyt, Cheopsas buvo pats turtingiausias, nes jo pirami­ dė yra pati didžiausia. Be to, sa­ koma, kad jo sūnūs Chefrenas ir Mikerinas nenorėjo, kad jų pira­ midės būtų aukštesnės už tėvo.

Aut. nuotr.

BIRUTEI KALADYTEI tėvelio mirties reiškia qilią užuojautą Ekonomikos fakul­ teto prekių mokslo specialy­ bės II kurso studentai.

do panašus į nykštuką, girdėjo­ ----------------------------------- - I -u me galingų mašinų, vežančių po keliolika kubinių metrų žemės, Giliai užjaučiame Gamtos I I Z.i< fakulteto IV kurso biofizlkę f ūžesį. Bet didingas piramidžių Agnę šiMKUTp, mirus jos tė- Į vaizdas netapo menkesnis. .. vui.

I •’ 7" Mūsų traukinys, keldamas dul­ NEUROFIZIOLOGIJOS I 'TP1BŪRELIO MARIAI kių debesis ir stoviniuodamas l'us ; IR VADOVAS net ir pačiose mažiausiose sto­ Losi k telėse, pačia Nilo pakrante rie­ I "iesi da į Egipto pietus. Pagaliau prieš ras. 1 akis iš miesto akmeninių kranti­ oooooooooooooooooooc I keit nių išsivadavęs „upių tėvas" — romji Redaktorius Nilas. Tai jį, drumzliną, platų ir prz/i J. GIRDVAINIS galingą, Herodotas prieš 2,5 I įim< tūkstančio įvertino kaip Egipto Korektoriai: A. KEPALAITE, A V olij gyvybės arteriją, pavadindamas SKIUDAITE G. ORENTAITE, D. [yga Egipto žemę Nilo dovana.

ZENKEVlClŪTE. posi Tęsinys sek. numeriuose. p/itu Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele­ i fonas: 7-79-17.

Svt Ekonomikos fakulteto Bu­ halterinės apskaitos katedros dėstytoiu kolektyvas reiškia nuoširdžia užuojauta vyr. la­ borantei Elenai MEIDIENEI, jos tėvui mirus.

Rinko ir spaudė LKP CK spaustuve.

Tiražas 2000 egz.

/ 11955

Užs. Nr. 627'

• r/n<f iiė f