Tarybinis Studentas, 1977 m. spalio 7 d. Nr. 28-29 (1012-1013)

Tarybų valstybės pagrindinis įstatymas garantuoja didžiąsias žmogaus teises į darbą, poilsį, sveikatos apsaugą, mokslą, naudotis kultūros pasiekimais, dalyvauti valstybės ir visuomenės reikalų tvarkyme visų

TSRS DEVINTOJO ŠAUKIMO

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

NEEILINĖ SEPTINTOJI

SESIJA

PRIĖMĖ NAUJĄ

ŠALIES KONSTITUCIJĄ

Salių proletarai,

vienykitesi

CaRVBOS suuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

1977 m. spalio 7 d.

Nr. 28—29 (1012—1013)

EINA NUO 1950 METŲ S KAINA 4 KAP.

TSRS Konstitucija gyvenime UNIVERSITETE — DIDŽIAUSIOJE RESPUBLIKOS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE: ’■ tai — 16 000 studentų, iš jų apie 6 600 dieniniame skyriuje, S tai — 3 mln. 231 tūkst. 200 rub., sklrtųšiais metais stipendijoms. Iš jų 3 mln. 103 tūkst. rub. bus išmokėti studentams. Iš viso stipendijas gauna 74,3 proc. dieninio sky­ riaus studentų, '■ tai — laboratorijos ir kabinetai, aprūpinti šiuolaikine mokslo aparatūra. 1976 me­ lais inventoriaus ir aparatūros pirkta už 1 mln. 193 tūkst. 139 rub. *■ tai — 3,5 mln. leidinių turinti Mokslinė biblioteka, ?■ tai — statomas naujas studentų miestelis. Šiais metais kapitalinei statybai skirta 2 mln. 891 tūkst. rub., pastatų remontui daugiau kaip 1 mln. rub. \ tai — respublikoje žinomi studentų meno saviveiklos kolektyvai, įvairūs būreliai ir klubai pagal studentų polinkius ir pomėgius, „Mokslo" sporto klubas. Pernai kultū­ riniam masiniam darbui buvo išleista 75 tūkst. 930 rub. *a tai — 10 000 aukštai kvaliilkuotų specialistų, kuriuos mūsų aukštoji mokykla pa­ ruošė per IX penkmetį. Iš viso pokario metais Universitetą baigė apie 30 000 specia­ listų. tai — mūsų studentai, išrinkti į vietines tarybas. Vilniaus miesto DZDT narė yra IV k. matematikė L. Leščiauskaltė, Lenino rajono tarybos deputatė V k. teisininkė S. Bazlulytė.

ISA tarybinė liaudis švenčia didelės istorinės reikš­ mės įvykį — Tarybų Socialistinių Respublikų Są­ jungos Konstitucijos priėmimą.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos neeilinės sesijos priimtas Pagrindinis mūsų šalies įstatymas pradės naują etapą ko­ munizmo statyboje, praturtins bendrą pasaulinio socializ­ mo patyrimo lobyną, bus galinga paskata viso pasaulio darbo žmonių kovoje už laisvę, demokratiją, tvirtą taiką ir socialinę pažangą.

Visi tarybiniai žmonės, taip pat ir mūsų Universiteto profesoriai .dėstytojai, darbuotojai bei studentai labai ati­ džiai ir atsakingai svarstė ir analizavo kiekvieną šio ne­ paprastai svarbaus dokumento straipsni.

Konstitucijos projekto svarstymas virto TSKP XXV su­ važiavimo nutarimų vykdymo apžiūra, padėjo didėti dir­ bančiųjų politiniam ir gamybiniam aktyvumui, sužadino naujas kūrybines jėgas.

Iš visų šalies kampelių į sesiją atvykę deputatai didžia­ vosi tuo, kad jiems patikėta įvykdyti vieningą savo rin­ kėjų priesaką: balsuoti už naują TSRS Konstituciją — Pagrindinį mūsų gyvenimo Įstatymą.

Naujoji TSRS Konstitucija priimta Didžiosios Spalio so­ cialistinės revoliucijos 60-mečio išvakarėse. Kaio pažymė­ jo TSKP Centro Komiteto Generalinis Sekretorius, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas, Konstitu­ cinės Komisijos pirmininkas draugas L. Brežnevas, tai nė­ ra tiesiog dviejų nepaprastai svarbių šalies gyvenimo įvykių sutapimas pagal laiką. Jų ryšys kur kas gilesnis.

Naujoji Konstitucija— tai, galima sakyti, koncentruotas visos Tarybų valstybės raidos per šešiasdešimt metų re­ zultatas. Ji ryškiai rodo, kad Spalio paskelbtos idėjos. Le­ nino priesakai sėkmingai įgyvendinami.

Naujos TSRS Konstitucijos priėmimas įpareigoja mūsų šalies darbininkų klasę, kolūkinę valstietiją, liaudies in­ teligentiją pasiaukojamu darbu stiprinti socialistinės Tėvy­ nės galią, sėkmingai įgyvendinti istorinius TSKP XXV suvažiavimo nutarimus, pasitikti Didžiojo Spalio 60-metj naujais laimėjimais visuose komunizmo kūrimo baruose.

Universiteto studentai, Įsijungę į socialistinį lenktyniavi­ mą „Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos 60-mečiui — 60 šaunaus darbo savaičių", visiškai pritaria naujos TSRS Konstitucijos priėmimui, o garbingą mūsų šalies Ju­ biliejų pasitiks geru mokymusi ir aktyviu visuomeniniu darbu.

V. GOBIS LKP Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas

V

Jaunimas Spalio barikadose V. Leninas darbo jauni­ mą laikė viena iš smogia­ mųjų revoliucijos jėgų.

Apie jo vaidmenį bręstan­ čioje socialistinėje revo­ liucijoje jis rašė 1917 m. rugsėjo 8 d. straipsnyje „Pašaliečio patarimai".

Jau Vasario revoliuci­ joje jaunimas parodė ryž­ tą, revoliucines nuotaikas.

Tačiau ne iš karto jis sto­ jo į nuoseklią revoliuci­ nę kovą. Dvivaldystės są­ lygomis buvo nemaža svy­ ravimų, nenuoseklumo.

Tik kontrrevoliucijos puolimas, jos esmės demas­ kavimas padėjo jaunimui suprasti, su kuo jam rei­ kia eiti. Teko jaunuosius kovotojus nukreipti į or­ ganizuotą revoliucinių veiksmų sriautą, ugdyti jų sąmoningumą. Čia daug galėjo padėti savarankiš­ kos darbo jaunimo orga­ nizacijos. Uždavinį kurti tokias organizacijas iš­ kėlė RKP(b) VI suvažia­ vimas.

Viena iš pirmųjų buvo suorganizuota Socialistinė darbo jaunimo sąjunga (SDJS) Petrograde, kurios pirmoji konferencija įvy­ ko 1917 m. rugpjūčio 18

d. Tų pat metų spalio 1 d. įvyko Maskvos darbo iaunimo „III Internacionalo" I konferencija. 1917 m. rugsėjo—spalio mėnesiais SDJ sąjungos susikūrė Voroneže, Tūloje, Kijeve, Urale, Sibire ir kt. Šių or­ ganizacijų narių spalio mėn. buvo 50 000.

Jau Kronštato maišto metu Sąjungos nariai ma­ siškai stojo į Raudonosios Gvardijos eiles. Vienu iš svarbiausių Sąjungos uždavinų tampa karinis mo­ kymasis. Jaunimas Raudo­ nosios Gvardijos eilėse sudarė apie 40 proc. Jau­ nimo antplūdis puvo di­ džiulis, nors priėmimas buvo ribotas — tik nuo 18 metų. Raudonoji Gvar­ dija ir SDJ sąjunga palai­ kė nuolatinį ryšį.

Paprastai jaunimas ėjo į bendrus būrius, tačiau Petrograde ir daugelyje kitų miestų buvo sukurti ir atskiri jaunimo būriai Sakykim, Putilovo fabrike vienam jaunimo koviniam būriui vadovavo SDJ są­ jungos narys, bolševikas Jevgenijus Surkovas. Jo šimtinė pasižymėjo "Žie­ mos rūmų šturme.

Jau revoliucijos išva­ karėse jaunieji gvardie­ čiai patruliavo gatvėse, saugojo fabrikus, dirbo ryšininkų, žvalgų grupėse.

Vyborgo rajono jauni­ mas spalio 24 d. dalyvavo masiniuose veiksmuose šturmuojant Suomijos sto­ tį, centrinį telegrafą. Nar­ vos rajono jaunimas padė­ jo saugoti revoliucijos štabą Smolnį.

Kovoje už socialistinės revoliucijos pergalę Maskvoje aktyviai daly­ vavo „III Internacionalo" sąjungos nariai. Tomis dienomis sąjungos Mask­ vos komiteto posėdyje, kur buvo svarstomas klau­ simas apie sąjungos narių dalyvavimą revoliucijoje,

kalbėjo vienas iš Presnios rajono jaunimo vadų ra­ šytojo A. Serafimovičiaus sūnus Anatolijus Popovas.

Jis ir pasiūlė trumpą, bet konkrečią rezoliuciją: „Rajonų komitetams tuč­ tuojau kurti kovinius bū­ rius, visiems į gatves, į barikadas, už Tarybų val­ džią, už socializmą".

Maskvoje kovoje už Ta­ rybų valdžią žuvo Li.isik Lisinova. Draugai ją palai­ dojo prie Kremliaus sie­ nos.

Jaunimas už Spalio per­ galę kovojo visur: Baku, Taškente, Tolimuosiuose Rytuose. Jis visur sudarė nemažą kovotojų dalį.

Pagal dalinius archy­ vinius paskaičiavimus Maskvoje raudonarmie­ čiai iki 23 metų sudarė 54,6 proc., o iki 21 metų — 40,5 proc. Kas 6—7 raudonarmietis buvo 18-os metų. Leningrade iki 22 metų raudonarmie­ čių buvo 39,6 proc.

Revoliucinis darbo jau­ nimas, susitelkęs apie dar­ bininkų klasę, buvo viena iš centrinių Spalio perga­ lės jėgų. Šią puikią revo­ liucinę tradiciją jaunimas tęsė Pilietinio karo metais.

G. JUKNIENĖ TSKP istorijos katedros docentė

PLEČIASI

BENDRADARBIAVIMO

RYŠIAI

SVEČIAI IŠ

BRAZAVILIO

1

i

H

IB: K: K

K-L

: :-. - 1

V. NAUJIKO nuotraukos

Nuotraukose:

apačioje — Vilniaus Uni­ versiteto rektorius prof. dr.

J. Kubilius supažindina sve­ čius iš Brazavilio su mūsų rūmais;

viršuje — priėmimo pas rek­ torių metu. Iš dešinės: parti­ jos Vilniaus universiteto ko­ miteto sekretorius doc.

K. Poškus, prorektorius doc. J. Grigonis, rektorius prof. dr.

J. Kubilius, prorek’orius doc.

B. .Sudavičius, Brazavilio uni­ versiteto rektorius prof. A. Comambė, VU Prancūzų kal­ bos katedros docentas A. Skūpas, Brazavilio universite­ to Filologijos fakulteto deka­ nas prof. M. Movelis.

Profsąjungos visuomenės reikalų tvarkyme Didžiojo Spalio revoliucija, įkūrusi Tarybų valstybe, pa­ dėjo socializmo pagrindus. Tarybų valdžia įgyvendino įvai­ rius socialinius ir ekonominius pertvarkymus, kurie įgali­ no pirmą kartą žmonijos istorijoje sukurti socialistinę vi­ suomenę. Tar, žinoma ^nebuvo galutinis tarybinės liaudies tikslas. Ji toliau vykdė proletariato diktatūros pradėtą mi­ siją, ir pagaliau Tarybų valstybė tapo bendraliaudine vals­ tybe, TSRS sukurta išsivysčiusi socialistinė visuomenė.

Kaip tik visa tai ir įtvirtina priimta naujoji TSRS Konstitu­ cija. Ji yra Tarybų valstybės šešiasdešimties metų raidos rezultatas.

Naujoji TSRS Konstitucija įtvirtina Tarybą valstybėje egzistuojančių organizacijų veiklą. Pagrindiniame šalies įstatyme mes randame masiškiausios mūsų valstybėje vi­ suomeninės organizacijos — profesinių sąjungų — statusą, kur pabrėžiamas jos vaidmuo tolesnėje komunizmo staty­ boje.

TSRS profsąjungos — masiškiausias, didžiausias darbo žmonių susivienijimas. Dar V. Leninas, nustatydamas prof­ sąjungų vietų ir vaidmenį socialistinėje visuomenėje, pa­ vadino jas valdymo mokykla, šeimininkavimo mokykla, ko­ munizmo mokykla. Drąsiai galime pasakyti, kad šis V. Le­ nino apibrėžimas pasitvirtino. Tarybinės profsąjungos ak­ tyviai dalyvauja visame politiniame, ūkiniame :r kultūri­ niame mūsų visuomenės gyvenime. Profsąjungoms tenka vis didesnis vaidmuo tvarkant tokius svarbius socialistinio gyvenimo klausimus, kaip socialistinio lenktyniavimo orga­ nizavimas, darbo sąlygų ir darbo užmokesčio reguliavimas, darbo apsauga ir socialinio draudimo tvarkymas, darbo žmonių ir jų šeimų poilsio ir buities aptarnavimo organi­ zavimas, rūpinimasis jų sveikata ir pan.

Ar išnaudojamos visos profsąjungų darbo kryptys šian­ dieną, išvystyto socializmo sąlygomis? J šį klausimą atsa­ kymą galime rasti naujoje TSRS Konstitucijoje. Ji įtvirti­ no dar platesnę teisę profsąjungoms dalyvauti /alstybinių ir visuomeninių reikalų tvarkyme, atskiru skirsniu įtvirtin­ ta socialinis vystymas ir kultūra, pirmą kartą istorijoje naujoje Konstitucijoje taip plačiai kalbama apie TSRS pi­ liečių teises ir pareigas. Visa tai profsąjungoms Kelia nau­ jus uždavinius, verčia ieškoti naujų metodų jiems įgyven­ dinti.

Tokiomis mintimis šiandieną gyvena ir Universiteto darbuotojų profsąjungos vietos komitetas. Jis vadovauja soc. lenktyniavimui, kuris šiais metais yra skirtas Spalio revoliucijos 60-mečiui. Daug nuveikta gerinant saugumo techniką ir darbuotojų darbo sąlygas. Viena iš pagrindi­ nių savo darbo krypčių vietos komitetas laiko socialinio draudimo vykdymą. Vien per 1976 m. Universiteto dar­ buotojai panaudojo 328 300 rub. socialinio draudimo lė­ šų, 1977 m. ši suma išaugo iki 353 500 rub. 1976 m. Uni­ versiteto darbuotojams buvo skirta 63 sanatoriniai keliala­ piai (bendra vertė 8 253 rub.), 45 poilsiniai (2 254 rub.) ir 13 turistinių (1 283 rub.) keliailapių.

Naujoji TSRS Konstitucija pabrėžia visų TSRS piliečių teisę į darbą, į poilsį, į sveikatos apsaugą, materialinį ap­ rūpinimą seųatvėje, teisę į butą ir t. t. Tai verčia dai kartą prisiminti, kad prie šių teisių įgyvendinimo ir užtik rinimo turi prisidėti ir mūsų organizacija.

Universiteto darbuotojų vietos komitetas stengsis įvyk­ dyti profsąjungoms iškeltus uždavinius.

L. GASlONAS Universiteto darbuotojų profsąjungos Vietos komiteto pirmininko pavaduotojas

A Pavasarį Vilniaus Universi­ teto prorektorius mokslo rei­ kalams doc. J. Grigonis ir Teisės fakulteto dekanas prof. P. Kūris buvo išvykę į Kongo Liaudies respubliką.

Brazavilio M. Nguabi univer­ sitete buvo pasirašyta bend­ radarbiavimo sutartis (apie tai informavome savo skaity­ tojus Nr. 22).

Sulaukėme ir Brazavilio universiteto delegacijos. Rug­ sėjo 30 d. į Vilnių atvyko Brazavilio universiteto rekto­ rius prof. dr. A. Comambė ir Filologijos fakulteto deka­ nas prof. dr. M. Movelis.

Svečiai aptarė bendradarbia­ vimo sutartį, domėjosi mūsų fakultetų moksline veikla su­ sipažino su Universiteto gy­ venimu.

Dviejų aukštųjų mokyklų vadovų susitikimuose numa­ tyti besimezgančio bendra­ darbiavimo tolesni planai ir darbai.

TSRS KONSTITUCIJA GYVENIME

TSRS KONSTITUCIJA GYVENIME "■ UNIVERSITETE: "■ tai — 800 studentų, kurie oernai ilsėjosi profilaktoriume sanatorijoje, dar 800 studentų buvo skirti poilsiniai Ir sanatoriniai kelialapiai j respublikos ir šalies kurortus, "■ tai — keturiolika bendrabučių. Vien p atalynei Įsigyti pernai buvo išleista 105,5 tūkst. rub. Butpinigių studentams pernai Išmokėta 40 tūkst. 584 rub.

Sąlygas turime geras Konstitucijos suteikta teisė į mokslą — jau tam­ pa ir pareiga. Tai sup’anta ir mūsų, Istorijos fakul toto studentai. Jie sten­ giasi Universitete įgyti kuo tvirtesnes žinias, ge­ rai pasiruošti pasirinKtai profesijai. Fakulteto aka­ deminis pažangumas — 97,5 proc., jis vienas ge riaušių Universitete. Ypač šauniai pasirodyta per praeitų metų žiemos sesi­ ją — turėjome net 156 mokslo pirmūnus, o istori­ jos spec. dvidešimt trys pirmakursiai (kas trečias studentas) pirmąją savo sesiją išlaikė vien penke­ tais.

Konstitucija ne tik ga­ rantuoja nemokamą visų rūšių mokslą, bet ir numa­ to kuo geresnes studijų ir buities sąlygas. Jau dabar trys ketvirtadaliai fakulte­

to studentų gauna stipen­ dijas, nemaža labai gerai besimokančių, aktyvių vi­ suomenininkų — padidin­ tas. Turime ir gaunančių vardines stipendijas.

Fafulteto studentų prof­ sąjungos konferencijoje nutarėme stengtis sudaryti optimaliausias sąlygas stu­ dentams mokytis. 350 mū­ sų fakulteto studentų gy­ vena bendrabučiuose. Šiais metais dar tikimės gauti ir papildomų vietų.

Anksčiau studentai gy­ vendavo keturviečiuose, penkiaviečiuose kamba­ riuose.

Dabar — naujų bendrabučių dviviečiuose ir triviečiuose. Taigi są lygos studijuoti iš tikrųjų geros. Neramina vienas rūpestis: kol kas nėra šei­ myninio bendrabučio, o studentų šeimų nemaža.

Rimtai padirbėję, stu­

dentai gali ir įdomiai, tu riningai pailsėti: štai per žiemos atostogas turėjome kelialapių į Karpatus, Kišiniovą, Leningradą, Gru­ ziją.

Jeigu kartais sušlubuo ja sveikata, galima gaut gydomąjį kelialapį į Pa langą, Druskininkus, Birš­ toną, Likėnus. Pailsėti, at­ gauti jėgų galima aukštų­ jų mokyklų sanatorijoje profilaktoriume.

Esame dėkingi partijai ir vyriausybei už rūpini­ mąsi ir sudarytas sąlygas džiaugiamės, kad visa tai ką garantuoja naujoji TSRS Konstitucija, yra realiai įgyvendinama.

D. MORKŪNAS Istorijos fak. studentų profbiuro pirmininkas

Garbingai sutikime jubiliejų Teisės fakulteto komjauni­ mo organizacija entuziastin­ gai atsiliepė į partijos krei­ pimąsi organizaciniu ir poli­ tiniu idėjiniu darbu mobili­ zuoti jaunimą į kovą už ga­ mybos efektyvumą ir darbo kokybę. Mums, studentams tai reiškia, kad reikia visas jėgas skirti dėstomiems da­ lykams studijuoti, siekti kuo geresnių laimėjimų moksle ir visuomeninėje veikloje.

Ypač didelį dėmesį reikia skirti visuomeninių mokslų studijoms. Svarbią reikšmę čia turi visuomeninių mokslų konkursas. Fakulteto studen­ tai jam pateikė 73 darbus iš politinės ekonomijos, TSKP istorijos, marksistinės-lenini­ nės filosofijos.

Fakulteto komjaunuoliai aktyviai įsijungė į socialisti­ nį lenktyniavimą dėl teisės pasirašyti Lenino komjauni­ mo raportą TSKP Centro Komitetui Didžiojo Spalio 60-čio proga. Komjaunimo biuro priimtame nutarime pabrėžta, kad teisę pasirašyti raportą iškovos geriausieji ir drausmingiausieji, aktyviai dalyvaujantys visuomeninia­ me gyvenime studentai. Soc. lenktyniavimas įgalina ne tik patikrinti savo jėgas, bet kartu parodo, kaip komjau­ nuoliai yra pasirengę vykdy­ ti partijos nurodymus, būti pirmose komunizmo kūrėjų gretose. Tarp aktyviausių — A .Mėsomis (V k.), V. Ciučiulka (V k.), R. Girdziušas (IV k.), M. Katinaitė (III k.) ir kt.

Svarbų vaidmenį politiniame-idėjiniame studentijos auklėjime vaidina Komunisti­ nio auklėjimo mokykla ,.Jaunimas ir idėjų kova".

Fakultete įkurtas internacio­ nalinis klubas. Jis jau gali pasigirti pirmais laimėjimais — už gerą darbą, komunis­ tiškai auklėjant studentiją, fakultetui pelnė LLKJS CK Padėkos raštą. Tokie rengi­ niai, kaip susitikimas su Maskvos Tarptautinių santy­ kių instituto studentais,

draugystės vakaras su Tartu, Kijevo universitetų studen­ tais teisininkais, susitikimai su užsienio jaunimo delegaci­ jomis, vakaronės, ilgai išliks fakulteto studentų atminty.

Tas pasiekta klubo aktyvo — R. Gargaso, R. Būrelio, V. Žukovskio, 1. Stučkaitės, L Sutkaitytės ir kitų pastango­ mis.

Vienas iš visuomeninio po­ litinio darbo barų buvo praktinė studentų veikla, ku­ rią koregavo šefavimo sek­ torius (atsakingas S. Zabita).

Dirbta dviem pagrindinėm kryptimis: auklėjamasis dar­ bas su nepilnamečiais Vil­ niaus m. Lenino rajono atra­ minių punktų vaikų kamba­ riuose ir Vėliučionių spec. profesinės technikos mokyk­ los Nr. 1 šefavimas. I ir II kursų studentai budėjo Žir­ mūnų, Žvėryno, Polocko, Dzeržinskio bei Antakalnio vaikų kambariuose, lankė ne­ pilnamečius bei jų tėvus.

Apibendrinus reidų rezulta­ tus, buvo pateikiami pasiūly­ mai, kaip geriau šefuoti ne­ pilnamečius.

Skaitytos paskaitos, ren­ giniai, sporto varžybos davė daug naudos ir mūsų studen­ tams, ir vaikams.

Nemažas dėmesys buvo skirtas agitaciniam-propagandiniam bei ateistiniam dar­ bui. Perskaityta 18 paskaitų visuomenei ir vidurinių mo­ kyklų moksleiviams, užmegz­ ti ryšiai su „Vilniaus" kino teatro kolektyvu.

Sąjunginiame komjaunimo ir jaunimo žygyje tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis fakul­ teto studentai irgi pasiekė gražių laimėjimų: II k. stu­ dentės S. Bagušytės rašinys buvo geriausias Universitete, metraščio konkurse užėmėme trečią vietą, susumavus visų konkursų rezultatus, fakulte­ tui atiteko bendraKomandinė II vieta. Tai gražus mūsų komjaunimo organizacijos pasiekimas.

Auklėjant studentiją, labai

svarbu yra ugdyti komunisti­ nį požiūrį į darbą. Tatai lie­ čia ne tik darbą SSB, bet ir mokymąsi. Tai, jog mūsų fa­ kulteto studentų nažangumas vienas geriausių Universitete, geriausiai apibūdina akademi­ nio sektoriaus, kuriam va­ dovavo dėst. A. Sinkevičius, darbą.

Grupės pirminė organiza­ cija — fakulteto komjaunimo organizacijos pagrindas. Nuo tos mažos ląstelės priklauso visos organizacijos darbas. Žinoma, daug būna problemų, neaiškumų tų grupelių veik­ loje, daug ir džiaugsmingų akimirkų. Tai didžia dalimi priklauso nuo grupės sekre­ toriaus. Tokiais sekretoriais, kaip P. Janišauskaitė, D. Manikaiiė ir kt., pagrįstai gali didžiuotis grupės draugai.

Diskusijose kalbėję E. Cin­ ką (I k.), dėst. A. Sinkevi­ čius, K. Kailiūnas, Vėliučio­ nių spec. profesinės techni­ nės mokyklos Komjaunimo organizacijos sekretorius V. Velička, doc. J. Kazlauskas ir kt. pasidžiaugė fakulteto studentų gražiais laimėji­ mais, kalbėjo, kaip sėkmin­ giau įvykdyti užsibrėžtus tikslus, siekiant dar didesnė­ mis dovanomis sutikti naujos TSRS Konstitucijos priėmimo aktą, Didžiojo Spalio 60-ąsias metines.

V. KAUPAS „TS“ visuon. koiesp.

ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE

TSRS KONSTITUCIJA GYVENIME IjlllllllllllllHIIIIIIIIIHIIIIIIlIfllIlNIlIlIM

Naudojamės teise į mokslą Keturis mėnesius su kūry­ biniu pakilimu visa tarybinė liaudis svarstė naujos TSRS Konstitucijos projektą. Apie entuziazmą ir didžiulį susido­ mėjimą savo pagrindiniu įstatymu galima spręsti jau ir iš to fakto, kad per visą šį laikotarpį konstitucinė komi­ sija gavo apie 400 tūkstan­ čių įvairių pasiūlymų dėl Konstitucijos projekto patai­ symo ar papildymo. Dauge­ lyje jų išreikštos mintys bu­ vo analogiškos .todėl konsti­ tucinė komisija patikslino 110 straipsnių ir įtraukė vie­ ną naują.

Kaip ir visi tarybiniai žmo­ nės, VU Teisės fakulteto dės­ tytojai ir studentai aktyviai svarstė TSRS Konstitucijos projektą. 1977 n. birželio mėn. buvo sušauktas atviras partinis susirinkimas. Jame buvo pareikšta daug konst­ ruktyvių minčių, taiklių pa­ stabų, Konstitucijos projekto papildymų. Pasiūlymų gausu­ mą lėmė ir tat, kad mes esam Temidės kariai. Teisi­ ninko profesija įpareigoja gerai žtnott įstatymus. Todėl ir buvo bandyta apibendrin­ tai pateikti turimas žinias, patikslinti ar papildyti konk­ rečius Konstitucijos projekto straipsnius.

Buvo aptarta Konstitucijos struktūra, jos skyrių ir atskirų straipsnių išdėstymas, formuluotės. Kal­ bėtojai pasisakė iš savo mokslo, savo disciplinos po­ zicijų: valstybinės teisės at­ stovai smulkiau apsistojo ties tais skyriais, kur kalba­ ma apie aukščiausius ir vie­

tinius valstybinės valdžios or­ ganus, apie sąjunginių res­ publikų kompetenciją ir pan.; o darbo teisės specia­ listai labiau gilinosi į darbi­ nes piliečių teises ir pareigas, į socialinio aprūpinimo klau­ simus ir t. t.

O mus, studentus, labiau­ siai domino Konstitucijos projekto 45 str., kuris ga­ rantuoja kiekvieno TSRS pi­ liečio teisę į mokslą. Si teisė nėra nauja. Ją garantavo ir iki šiol galiojusi 1936 m.

Konstitucija. Mes galim kal­ bėti tik apie šios teisės įgy­ vendinimo pasikeitimus. Vys­ tantis visuomenei, kaskart plečiasi materialinė bazė šiai teisei realizuoti. Ne veltui naujoji Konstitucija įtvirtino reikalavimą, kad kiekvienas TSRS jaunuolis įsigytų vidu­ rinį išsilavinimą. Be to, auga pasiruošimo lygis tos pačios išsilavinimo rūšies rėmuose.

Auga dėstytojų profesinis meistriškumas, kvalifikacija.

Mūsų fakultete daugumą dėstytojų sudaro teisės moks­ lų daktarai ir kandidatai. Ge­ rėja materialinės mokymo sąlygos, gausėja vaizdinių priemonių, patogiau ir kompaktiškiau įrengiamos audito­ rijos, kabinetai. Vien Teisės fakultetas turi 4 kabinetus su specialiais įrengimais. Įsisa­ vinti kriminalistikos mokslo paslaptis, gauti bent minimu­ mą praktinio darbo įgūdžių padeda kriminalistikos kabi­ netas. Čia yra visi būtini prietaisai tirti pėdsakams, ginklų pavyzdžiai ir kitokia teisės profesijos atributika.

Teisininkas praktikas būtinai turi žinoti bent elementa­ riausias fotografijos tiesas. Įgyti ir Įtvirtinti žinias šioje srityje padeda fotolaboratori­ ja. Specialioje auditorijoje galima perduoti studentams televizijos juostoj fiksuotas žinias — joje įmontuoti 6 televizijos aparatai su vieti­ ne transliavimo sistema.

Gerėja ir studentų buitis.

Antakalnio pušynėliuose kaip baravykai pradėjo augti grakštūs penkiaaukščiai bendrabučių korpusai. Jie ne­ toli nuo fakulteto, tai labai sutaupo studentų laiką, įga­ lina administraciją pasidomė­ ti bendrabutiečių buitimi, kul­ tūriniu gyvenimu. Visi gerai besimokantys studentai gauna stipendijas.

Negaunantiems bendrabučio studentams išmo­ kamos piniginės kompensaci­ jos.

Tokios puikios sąlygos stu­ dentams sudaromos, siekiant paruošti juos gerais savo sri­ ties specialistais, kad sėkmin­ gai būtų galima įgyvendinti dar vieną konstitucinę teisę — teisę į darbą. Jaunieji specialistai turi visą savo energiją, visus savo kūrybi­ nius sugebėjimus skirti vi­ suomenei naudingam darbui, materialinės techninės komu­ nizmo bazės kūrimui. Tai su­ darys dar palankesnes sąly­ gas įgyvendinti darbines ir politines piliečių teises ir laisves, plėsti TSRS Konstitu­ cijos įtvirtintą demokratiją.

V. ClUClULKA V k. teisininkas

draugystė. Prieš kelias savai­ tes jie vėl susitiko. Būryje galėjai pamatyti Filosofijos katedros doc. J. Karosą, LTSR Ministrų Tarybos vyr. referentą V. Baršj, LTSR Vi­ daus reikalų ministerijos dar­ buotoją J. Bagdonaitę... Ma­ lonu buvo prisiminti studen­ to dienas, bendrą darbą, pa­

Prieš dešimt metų Univer­ siteto studentų būrys pirmą­ kart dalyvavo tarptautinėje darbo ir poilsio stovykloje užsienyje.

Tąkart gimusi studentų draugystė peraugo j dviejų universitetų — Grelfsvaldo ir Vilniaus — bend­ radarbiavimą. Nenutrūko ir pirmosios stovyklos dalyvių

sidalyti dabarties naujienomis.

L. SKIRPSTO nuotraukoje (iš kairės): po dešimties me­ tų — Sveikatos apsaugos mi­ nisterijos vyr. epidemiologo pavaduotojas S. Tarbūnas, Universiteto aspirantė N. Bražėnienė, Universiteto dės­ tytojai V. Karoslenė ir R. Baltramiejūnas.

Darbo bus ir naujam biurui 1976—1977 mokslo metai — nepaprastai svarbūs ir reikšmingi komjaunuoliams.

Visa šalis su pakilia nuotai­ ka, puikiomis našaus darbo pergalėmis ruošiasi sutikti Di­ džiojo Spalio 60-metį, akty­ viai dalyvauja naujos TSRS Konstitucijos projekto svars­ tyme.

Chemijos fakulteto komjau­ nimo biuras, savo veikloje vadovaudamasis uždaviniais, iškeltais drg. L. Brežnevo kalboje VLKJS XVII suva­ žiavime, VLKJS XVII nuva­ žiavimo nutarimais, kovojo už geras ir tvirtas studentų žinias, sąmoningą pažiūrą į studijas, skatino juos akty­ viai dalyvauti mokslo tiria­ majame darbe bei visuomeni­ nėje veikloje.

Per ataskaitinį laikotarpį nuveiktą darbą, pasiektus lai­ mėjimus ir pasitaikiusius trū­ kumus savikritiškai apžvelgė fakulteto komjaunimo biuro sekretorius R. Makuška.

Viena svarbiausių komjau­ nimo veiklos sričių — jau­ nimo idėjinis-politinis auklė­ jimas. Jo rūpesčiai teko kom­ jaunimo biuro ideologiniam sektoriui, vadovaujamam V. Kuliešiaus. Dauguma rengi­ nių kaip tik ir buvo skirti Spalio 60-mečiui. Svarbiausias jų — socialistinis lenktynia­ vimas „60 spartaus darbo sa­ vaičių". Kas mėnesį grupėse buvo renkami socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai, jų pavardės skelbiamos fakulte­ to stende. Lenktyniavimo nu­ galėtojai pagerbti fakulteto vakare, jų pavardės įrašytos į komjaunimo organizacijos Garbės knygą. Aktyviau­ siems jų — Z. Baronaitei, R. Daugelavlčiui, R. Vaitkui ir kitiems Chemiko dieną buvo įteikti LLKJS VU komiteto Garbės raštai. „Būtina, — pa­ brėžė R. Makuška, — kad per likusį laiką iki jubilie­ jaus šis lenktyniavimas dar labiau išsiplėstų, įtrauktų kuo daugiau komjaunuolių".

Per ataskaitinį laikotarpį

LTSR

Aukščiausiosios Tarybos

* Prezidiumo Įsakas

žymiai pagerėjo šefavimo reikalai. Šiam sektoriui va­ dovavo S. Kuliešytė. Šefuo­ dami Vilniaus 35 ir 41 vid. mokyklas, studentai padėjo mokiniams surinkti medžiagą referatams „Chemija ir reli­ gija", suruošė „stebuklų va­ karą". Ši veikla ypač suak­ tyvėti turėtų šiemet, kai bus pereita prie naujų darbo for­ mų: beveik visos grupės gaus šefuoti po klasę.

Nemaža nuveikta ir karinio patriotinio darbo srityje, ku­ riai vadovavo R. Dautartas, gana aktyvi buvo fakulteto SDAALR organizacija, gerai tvarkėsi liaudies draugovė, vadovaujama A. Strumilos.

Pagyvėjo ir fakulteto kul­ tūrinis gyvenimas. Ateity reikėtų siekti, kad tradiciniai fakulteto vakarai j gautų dar didesnės auklėjamosios reikš­ mės.

Suaktyvinti reikėtų ateisti­ nį darbą, ypač grupėse, kur ši veiklos sritis labiausiai ap­ leista.

Dar silpna fakulteto vaiz­ dinė agitacija. Fakulteto sien­ laikraštyje „Chemikas" pasi­ gendama problemiškesnių straipsnių, per mažai gvilde­ namas grupių darbas. Nuo to kenčia ir sienlaikraščio idėjinis kryptingumas. Gal daugiau iniciatyvos turėtų parodyti studentai, grupėse atsakingi už sienlaikraščio leidimą.

Verta dėmesio R. Makuškos mintis, kad šiais metais būtina fakultete organizuoti fotografų būreli ar fotoklubo sekciją, kuri operatyviau ga­ lėtų išleisti fotostendus.

Ataskaitiniame pranešime fakulteto komjaunimo biuro sekretorius R. Makuška pa­ stebėjo, kad daug šiais me­ tais teks nuveikti sporto ta­ rybai, kuri per ataskaitinį laikotarpį buvo kiek apsnū­ dusi. Kodėl fakultetas užėmė priešpaskutinę vietą Univer­ siteto tarpfakultetinėje spar­ takiadoje? Gal nebuvo tinka­

mai vadovauta, dirbta priešo­ kiais?

Nelabai sekėsi ir spaudos platinimas, neįvykdytas pre­ numeratos planas. Teigiamų rezultatų šis darbas duos, jei daugiau atsakomybės teks gruporgams.

Komjaunimo biuro sekreto­ riaus pavaduotojas V. Kulie­ šius diskusijoje kalbėjo, kaip fakultete vyko visuomeninė politinė praktika, L. Stoškutė — apie akademinės drausmės svarbą —- be gero paskaitų lankymo nebus gerų ir stu­ dijų rezultatų, apie trečiojo semestro darbus papasakojo G. Baltrūnas.

Komjaunuolių pasiektais laimėjimais pasidžiaugė, jų veiklos trūkumus apžvelgė fakulteto dekanas doc. A. Levinskas.

Svarbus organizacijos tiks­ las — kova už didelį visų komjaunuolių politinį aktyvu­ mą, — pabrėžė doc. A. Le­ vinskas, — kova prieš miesčionizmą ir abejingumą, ne­ atsakingą pažiūrą į savo pa­ reigas. Didelį vaidmenį čia galėtų suvaidinti ir fakulteto sienlaikraštis „Chemikas".

Daug nuveiktų gruporgai, jei rinkdami mokestį, individua­ liai pasikalbėtų su kiekvienu komjaunuoliu, išsiaiškintų, kur glūdi pasyvumo, abejin­ gumo šaknys.

Naujasis fakulteto komjau­ nimo biuras turėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną ver­ tingą dekano mintį — ar nesubūrus patiems chemikams savo fakultete kokio nors sa­ viveiklinio kolektyvo? Entu­ ziastų tikrai atsirastų.

Komjaunimo konferencijos proga už aktyvią visuomeni­ nę veiklą ir gerą mokymąsi LLKJS VU komitetas apdo­ vanojo Pagyrimo raštais G. Baltrūną, G. Alkimavičių, L. Stoškutę, A. Strumilą ir V. Cibinskaitę.

O. KALASAUSKAITĖ i k. žurnalistė

DĖL VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIA­ VOS ORDINO VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNI­ VERSITETO DAINŲ IR ŠOKIŲ LIAUDIES ANSAMBLIO KOLEKTYVO APDOVANOJIMO GAR­ BĖS RAŠTU Už nuopelnus lietuvių tarybinei muzikai ir 'almėjimus estetiniame jaunimo auklėjime apdovanoti Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko uni­ versiteto dainų ir šokių liaudies ansamblio kolektyvą Lie­ tuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raš­ tu.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1977 m. rugsėjo 28 d.

į LLKJS Universiteto komitete Rugsėjo 28 d. jvvko LLKJS Universiteto < komiteto posėdis. Jame išklausyta studentų S statybinių būrių štabo ataskaita apie 1977 m. j trečiąjį semestrą. Apie tai kalbėjo SSB štabo į viršininkas M. Dudėnas, štabo komisaras S. Zabita, vyr. inžinierius R. Rudys.

Posėdyje išanalizuotas paruošiamojo lai( kotarpio ir vasaros darbas, aptarti trūkumai i ir ieškota būdų jiems ateityje išvengti. Susus mūryti būrių socialistinio lenktyniavimo rezuli tatai.

• Rugsėjo 20—21 ii. vykusios respublikinės konferencijos, skirtos Didžiojo Spalio 60- meilui, akimirkos. Kalba VII niaus universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius.

Universitetai—aukštojo mokslo flagmanai Šalies aukštųjų mokyklų vadovai, mokslininkai ir pe­ dagogai dalyvavo respubliki­ nėje konferencijoje „Univer­ sitetų vaidmuo šiuolaikinės mokslo ir technikos pažangos sąlygomis". Jie gvildeno ša­ lies universitetų veiklos problemas, dalijosi patirtimi, numatė ateities bendradar­ biavimo gaires.

Patelkiame kai kurių daly­ vių mintis apie konferenci­ jos rezultatus.

Nikolajus Spešnevas, Le­ ningrado A. Ždanovo univer­ siteto prorektorius: — Sveikintina Vilniaus V. Kapsuko universiteto inicia­ tyva surengti šį susitikimą, visiškai atitinkantį bendra­ darbiavimo principus, kuriuos suformulavo Maskvoje įvyku­ si tarptautinės universitetų asociacijos sesija. Partija ir vyriausybė skiria daug dėme­ sio universitetams plėsti, jų vaidmeniui stiprinti. Tarp 66 tokių aukštųjų mokyklų yra Prof. dr. Jonas KUBILIUS nemaža jaunų, kaip ką tik Universiteto rektorius įsteigtas Gardino universite­ tas. Svarbu, kad senieji uni­ versitetai — Maskvos, Lenin­ grado, Vilniaus, Tartu ir ki­ Apie aukštosios mokyklos ti — teiktų jiems paramą, kad nuolat stiprėtų ryšiai dėstytojų darbą nedaug patiek šalies, tiek tarptautiniu siskaitysi net specialioje pe­ mastu. Leningrado ir Vilniaus dagoginėje literatūroje. O universitetus sieja sena drau­ juk ir tobuliausi mokymo gystė, kurią stengsimės plės­ planai, programos, metodai mažai duos naudos, jeigu ne­ ti. turėsime kūrybingų dėstyto­ Arnoldas Kopas, Tartu uni­ jų, asmenybių, kurie ne tik versiteto rektorius, TSRS Pe­ perteiktų gilias dalyko ži­ dagogikos mokslų akademijos nias, patirtį, bet ir komunis­ narys korespondentas: tiškai auklėtų jaunuolius, — Konferencija buvo aukš­ ruoštų juos savarankiškam to lygio, turininga, joje pa­ gyvenimui.

Juk būna, kad aukštus liesta daug problemų, kurias universitetai — aukštojo mokslinius ir pedagoginius mokslo flagmanai — turi titulus turintys dėstytojai ne­ spręsti bendrai. Todėl suta­ mėgstami studentų, o, žiūrėk, rėme su mūsų regiono gimi­ eilinis dėstytojas — didžiulis ningų aukštųjų mokyklų va­ autoritetas jaunuoliams. Ne­ dovais pereiti nuo pavienių norėčiau teigti, kad moksli­ ir ne visad reguliarių kon­ niai laipsniai ir vardai neturi taktų prie visapusiškai už­ reikšmės dėstytojo autorite­ programuotų ryšių. Vilniaus tui. Bet titulo nepakanka — universitetas — tai garbinga autoritetą reikia išsikovoti. O praeitis, puiki dabartis, dar tai nelengva: būtina gilintis šviesesnės perspektyvos. Tuo į mokslinę problematiką, ne­ dar kartą įsitikini, išvydęs atsilikti nuo naujausių moks­ naująjį studentų miestelį, lo pasiekimų ir svarbiausia tūkstančius jaunuolių, besise­ nepaversti dėstomo dalyko sustabarėjusių tiesų rinkiniu, miančių čia žinių. traktuoti jį kūrybiškai.

Jevnejus Buketovas, Kara­ Man visada patiko gal ir gandos universiteto rekto­ gerokai patriarchališka bend­ rius, akademikas, technikos ravimo forma, kai dėstytojas mokslų daktaras, rašytojas: ir studentas ne tik vadina, — Mūsų universitetas — bet ir iš tiesų laiko vienas vienas jauniausių šalyje, įsi­ kitą kolegomis, dirbančiais kūręs vos prieš penkerius tą pat; darbą, gyvenančiais metus. Todėl tęsime seniau­ bendrais interesais. Tik tas sio šalyje Vilniaus ir kitų dėstytojas bus iš tikrųjų stu­ universitetų tradicijas, per­ dentų mėgstamas ir jo sako­ imsime visa, kas geriausia. mas žodis paliks tam tikrą Įsteigta sunkiosios pramonės pėdsaką studentams, kuris centre, mūsų aukštoji mo­ kalbės su jais kaip lygus su kykla pavers miestą kazachų lygiais ir Į paskaitą įdės ne nacionalinės kultūros centru. tik savo intelekto išmintį, To siekiant, pravers broliškų bet ir širdies dalelę. respublikų universitetų patir­ tis.

Universiteto komjaunimo komitete ruošia­ masi reikšmingam renginiui — antrajam inter­ nacionaliniam politinės dainos festivaliui, skir­ tam Didžiojo Spalio 60-mečiui. Kiek smulkiau apie šį festivalį ir jo dalyvius mums papasa­ kojo organizacinio komiteto pirmininkas kom­ jaunimo komiteto narys V. Elinskas: — Tai jau antras toks renginys. Nuo šiol jis taps tradiciniu, vyks kas dveji metai Spalio švenčių dienomis. Šiemetiniame festivalyje pakviesti dalyvauti 24 šalies aukštųjų mokyklų atstovai — poI litinės dainos atlikėjai iš visų respublikos aukštųjų mokyklų, iš P. Lumumbos tautų drau­ gystės universiteto, Maskvos Tarptautinių santykių instituto, iš Kijevo, Odesos, NovoIsibirsko, Tartu, Leningrado, Taškento, Samarkando, Tbilisio universitetų ir kt.

Įvyks trys koncertai — du Aktų salėje ir vienas Studentų miestelyje. Festivalio dalyviai susipažins su Universitetu, jo fakultetais, su­ sitiks su mūsų studentais, komjaunimo aktyj vu, bus rengiamos ekskursijos, draugystės < vakairai, konferencijos, kartu dalyvausime į šventinėje demonstracijoje.

Tikime, kad politinės dainos restivalis, į vyksiantis lapkričio 4—9 dienomis, pade-, S monstruos studentų ryžtą kovoti už taiką, paį žangų, solidarumą, sutvirtins mūsų draugystę, S padės sklisti ir tvirtėti kovos ir darbo dainai.

Dėstytojo autoritetas Neabejotina ,kad aukšto­ sios mokyklos dėstytojo au­ toritetas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek jis, dėstydamas savo discipliną, ineša savojo „aš", koks jis yra kaip as­ menybė.

Studijavau matematiką, už kurią nieko įdomesnio neži­ nojau, ir vis dėlto dažnai at­ eidavau klausytis oaskaitų į Istorijos ir filologijos fakul­ tetą, kur literatūrą dėstė prof. V. Mykolaitis-Putinas.

Ateidavau ne tik aš, audito­ rijoje galėjai pamatyti įvai­ rių specialybių ir amžiaus studentų.

Kaip oratorius V. Mykolaitis-Putinas buvo prastas. Kalbėdavo monoto­ niškai, įbedęs akis į konspek­ tus, o auditorijoje būdavo mirtina tyla, nes katedroje prieš mus stovėjo žymus poe­ tas, kurio erudicija, literatū­ ros suvokimas, pagaliau jo paties gyvenimas ir kūryba labai domino akademinį jau­ nimą. Visą semestrą klausiau ir neorganinės chemijos kur­ so, kuris irgi neįėjo į mano mokymo planą. Čia traukė dėstytojo K. Daukšo paskai­ tos, žaižaruojančios jumoru ir paradoksais, kai sudėtingas chemines reakcijas jis suge­ bėdavo pateikti kaip įdomias ir intriguojančias istorijas.

Didelį studentų autoritetą pelnė doc. E. Meškauskas, kelintas dešimtmetis dėstantis Vilniaus Universitete mark­ sistinės filosofijos kursą. Doc. E. Meškauskas ne šiaipsau skaito paskaitą, bet klausy­ tojams iškelia problemas ir ieško jų mokslinio sprendi­ mo. Kiekviena jo paskaita

— ne prieš kelerius metus paruošto konspek’o atpasa­ kojimas, o kas kartą vis nau­ jas ir kitas aktyvios proto veiklos, kūrybinio mąstymo variantas, tam tikra prasme naujas ir gilus problemų kė­ limo bei sprendimo kelias.

Matyt, dėl to doc. E. Meš­ kauskas turi dešimtis nuo­ latinių savo klausytojų, ku­ rie metai iš metų randa jo paskaitose vis naujų ir naujų stimulų mokslinės minties aktyvumui žadinti.

Faktišku autoritetu besire­ miančią dėstytojo veiklą, kaip labai reikšmingą stu­ dentų mokymo bei auklėji­ mo požiūriu, reikia visoke­ riopai puoselėti ir remti. Mū­ sų senasis Vilniaus Universi­ tetas, kuris netrukus švęs sa­ vo garbingą 400 metų jubi­ liejų, čia turi sukaupęs ne­ mažas tradicijas.

Manyčiau, kad atskirų pro­ fesorių mokyklų atsiradimas — idealus kelias maksimaliai panaudoti gabių mokslininkų pastangas. Mūsų Universitete ta prasme jau nemaža nuvei­ kė matematikai, palyginti per trumpą laiką sukūrę origina­ lią besispecializuojančią ti­ kimybių teorijoje mokyklą.

Tai buvo pasiekta kryptingo darbo, studentų atrankos ir naujausios mokslinės-pedagoginės metodikos taikymo dė­ ka. Per vieną moksleivių matematikos olimpiadą paste­ bėjome gabų vaikiną B. Grigelionį iš Žeimelio. Netrukus jis įstojo j Universitetą, neli­ ko nepastebėtas ir čia, po poros semestrų jau lankė su vyresniais kolegomis mate­

matikos speokursus, kuriems vadovavo žymūs Universite­ to profesoriai. Šiandien B. Grigelionis — mokslų dakta­ ras, vienas jauniausių res­ publikoje akademikų, jau spėjęs tarti moksle svarų žo­ dį. Kažin ar jis, nors turėjo talentą, būtų tapęs tuo, kuo tapo, jei jo profesoriai būtų nenusileidę nuo katedros aukštybių, neįtraukę studen­ to į juos jaudinančių moksli­ nių problemų sprendimą, ku­ rį jis sėkmingai pratęsė. B. Grigelionio likimą moksle nu­ lėmė ne atsitiktinumas ,nes per nepilnus dvidešimt metų Vilniaus Universiteto mate­ matikų mokykla išugdė dau­ gelį mokslo daktarų ir kan­ didatų, kurių darbai žinomi už respublikos ribų.

Pagaliau mokykla — ne vien mokslininko apčiuoptos ir studentams pasiūlytos te­ mos vystymas. Mokykla — tai ir kūrybinė diskusija.

Kelis dešimtmečius dirbda­ mas aukštojoje mokykloje, sutikau daug profesorių, tu­ rinčių didelį autoritetą stu­ dentų akyse, ir imponavo jie ne tik dalykinėmis žiniomis, bet ir pilietinėmis-etiinėmis savo charakterio ypatybėmis. Šešiolika metų mūsų Univer­ siteto Gamtos fakulteto de­ kanu buvo žymus geografas, profesorius V. Choinskis, ku­ riam mokslinis ir administ­ racinis darbas netrukdė žino­ ti visų fakulteto studentų pa-/ vardes bei jų bėdas ir rei­ kalus. Ir tuo pat metu V. Chomskis nebuvo liberalus, pro pirštus žiūrįs į savo auk­ lėtinių nusižengimus ar aplai­

dumą. Per egzaminus studen­ tų žinias jis vertindavo griežtai ir objektyviai. Kiek­ vienas gaudavo tokį pažymį, kokio nusipelnė.

Nuoseklus profesoriaus principingumas, mano nuo­ mone, visuomet yra viena iš būtinų jo autoriteto sąlygų.

O juk būna ir tokių dėstyto­ jų, kurie per paskaitas žai­ džia pigiu populiarumu bei tuštoka ekstravagancija, o per egzaminus bando „įsi­ teikti" studentams savo libe­ ralumu. Šitaip elgiantis, griaunamas principingų dės­ tytojų autoritetas. Kita ver­ tus, pigus autoritetas visuo­ met trumpalaikis. Studentui bręstant intelektualiai, for­ muojantis jo pilietiniams bruožams, palaipsniui atsi­ skleidžia bei išryškėja auto­ riteto esmė. Todėl aukštosios mokyklos absolventai tokius dėstytojus dažniausiai prisi­ mena su pašaipa.. .

Netarnauja dėstytojo auto­ ritetui ir pedantiškas griež­ tumas. Šiandieninis studentas savo pasaulėjauta bei psicho­ logija, skoniais, poreikiais ir tų poreikių patenkinimo ga­ limybėmis daug kuo skiriasi nuo studento, sėdėjusio aukštosios mokyklos suole prieš dvidešimt metų. Norė­ damas būti autoritetu savo jaunesniesiems kolegoms, dėstytojas privalo atsižvelgti į nūdieną ir suprasti jos rea­ lią tėkmę. Kaip pilietis jis turi stovėti priešakinėse ko­ munizmo statytojų pozicijo­ se, nesidangstydamas idealiu teoriniu modeliu nuo realaus mūsų dienų gyvenimo pulso bei jo problemų.

Naujos mokymo progra­ mos, laisviau katedrose pa­ renkami speckursai sudaro Nukelta j 5 psl.

URINKOME DAUG. KUR PADĖJOME? KAIP KAUPIAME ETNO- tradicijos šeimyniniame ir vi­ labai sena ir savita,

turinti 140 muziejinių eksponatų. Šie

Lrafinių bei kraštoty- suomeniniame gyvenime. didelę reikšmę mokslui. turtai papildys mūsų Univer­ L X1Ų EKSPEDICIJŲ me­ Nemažai domėtasi ir liau­ Spalio 60-mečio ir Univer­ siteto archyvus; jais galės džiagą. dies tradicine kultūra. Tai siteto jubiliejaus tema ekspe­ naudotis ne tik mokslo dar­ I Lietuvos TSR istorijos ka­ tedros etnografinė ekspedici­ ja antri metai rengiama Rad(viliškio rajone. Šiemetinė bu­ ko skirta Didžiojo Spalio šekiasdešimtmečio garbei, todėl (daugiausia tyrinėta kolūkie|čių ir tarybinių ūkių darbuo­ tojų buitis ir kultūra, aiškin­ tos kolūkių ir tarybinių ūkių istorijos. Lyginant su praei­ tų metų stebėjimais, dabar sukaupta medžiaga rodo, kad kyla žemdirbių ekonominė berovė, statomos naujos gy­ venvietės, gerėja žmonių bui­ tis, sparčiai vystosi naujos

pasitarnaus rašant Pabaltijo istoriją bei sudarant Pabalti­ jo etnografinį atlasą. Viso­ kios etnografinės medžiagos rinkimą skatina ir Vilniaus universiteto, besiruošiančio švęsti 400-metį, sena, jau nuo XIX a. pradžios, tradici­ ja — tyrinėti lietuvių liau­ dies kūrybą, kurios aukšto­ sios klasės žmonės buvo at­ sižadėję. Universiteto profe­ soriai .1. Lelevelis, J. Jaroše­ vičius, J. Loboika ir kt. sie­ kė įtikinti visuomenę, kad niekinama mužikų kalba, jų papročiai, žodinė kūryba yra

dicijoje perskaityta 10 pa­ skaitų.

Nemažas dėmesys kreiptas į tradicinį ir dabartinį liau­ dies meną. Pastebėta, kad Radviliškio rajone yra daug meistrių audėjų, Ekspedicijos dalyviai sutiko daug įdomių žmonių, kurie pateikė žinių iš įvairių materialinės ir dvasinės kultūros sričių.

Ekspedicijoje surinkta ap­ rašų apie 2500 puslapių, apie 500 piešinių bei braižinių, užrašyta apie 300 dainų su melodijomis, padaryta apie 1500 fotonuotraukų, surinkta

buotojai, bet ir studentai, ra­ šantys kursinius bei diplomi­ nius darbus. Be to, ekspedi­ cija padėjo kai kuriems kol­ ūkiams parašyti jų istorijas.

Etnografiniai bei kraštoty­ riniai tyrinėjimai yra labai svarbūs dabar, kai kasdien žmonių buityje atsiranda vis naujų gyvenimo reiškinių ir sparčiai nyksta senoji tradici­ nė kultūra. Tuose pasikeiti­ muose etnogTafas kraštotyri­ ninkas turi atlikti metrašti­ ninko vaidmenį, fiksuoti, kaip yra dabar, kaip buvo vakar, užvakar ir t. t., ste­

Universiteto Kraštotyri­ ninkų klubas yra suren­ gęs astuonias kompleksi­ nes ekspedicijas, renka medžiagą Universiteto is­ torijai. Ekspedicijose su­ rinkta šūsnys Įvairiausios medžiagos. Svarbu, kad ši medžiaga patektų mokslo apyvarton, būtų išsaugo­ ta ateities kartoms. Dėl klubo ekspedicijose su­ rinktos medžiagos saugo­ jimo vietos yra neit treje­ tas skirtingų nuomonių.

Vieni mano taip — ka­ dangi ekspedicijas ruošia Universitetas, tai ir jose surinkta medžiaga turėtų būti perduota Universite­ to rankraštynui. Antri samprotauja, kad pagrin­ dinės lituanistinės me­ džiagos saugyklos vis dėl­ to yra ne Universitete, o Mokslų akademijos Lietu­ vių kalbos ir literatūros bei Istorijos institutuose, ir jas, o ne ką kitą turė­ tų praturtinti ekspedicijo­ se surinkta medžiaga.

Treti, t. y. LTSR Pamink­ lų apsaugos ir kraštotyros draugija, įkūrė savo sau­ gyklą ir džiaugtųsi, turė­ dama Universiteto kraš­ totyrininkų sukauptus tur­ tus.

Esant tiekai skirtingų nuomonių, sunku priimti teisingą sprendimą. Kraš­ totyrininkų klubo valdy­ ba, atiduodama surinktą medžiagą vienoms ar ki­ toms saugykloms, vadova­ vosi ir vadovaujasi vienu kriterijumi: medžiaga turi patekti ten, kur ji galėtų būti maksimaliai panau­ dota mokslui. Kadangi, greičiausiai mokslo apy­ varton patenka pagrindi­ nėse respublikos saugyk­ lose esanti medžiaga, tai joms klubas ir perleidžia ekspedicijose surinktą medžiagą.

Manyčiau, niekas ne­ drįs nuneigti MA Lietuvių kalbos ir literatūros insti­

tuto rankraštynų autorite­ to. Čia kelių milijonų lie­ tuvių kalbos žodžių kar­ toteka, čia visas surink­ tas lietuvių vardynas, čia saugoma beveik milijo­ nas tautosakos kūrinių.

Kraštotyrininkų klubas Lietuvių kalbos ir literatū­ ros institutui perleidžia ekspedicijose surinktus lietuvių kalbos žodžius, visą onomastinę medžia­ gą. Vien tik tautosakos yra perdavęs daugiau kaip pusketvirto tūkstan­ čio vienetų.

Instituto rankraštynan patekusi li­

tika, sociologinių tyrimų medžiagą.

Ekspedicijose surenka­ me nemažai įvairių eks­ ponatų. LTSR Istorijos-et­ nografijos muziejui esame padovanoję apie 70, o Liaudies buities muziejui arti 40 eksponatų. Muzie­ jų fondus papildome ir piešiniais etnografine te­ matika.

Kraštotyrininkų k) ubo valdybai toks apsisprendi­ mas dėl kraštotyrinės me­ džiagos saugojimo nebuvo lengvas. Suprasdami, kad surinkta medžiaga turi pa­

medžiagos saugoma ne Universitete, mūsų nuo­ mone, netrukdo ją panau­ doti mokymo procese.

Antai: dviejose paskutinė­ se SMD prie Visuomenės mokslų katedrų Kon­ ferencijose mūsų klubo sociologai sudarė atski­ ras sekcijas ir paruošė po aštuonis pranešimus, (do­ mu tai, kad sociologija domisi įvairių specialybių studentai: psichologai ir bibliotekininkai, matema­ tikai ir ekonomistai. Ke­ turis pranešimus šių me­ tų SMD konferencijai pa­ ruošė ir klubo etnografai.

Po vieną kitą pranešimą SMD konferencijose iš ekspedici j ose surinktos medžiagos kasmet skaito istorikai, lituanistai, eko­ nomistai. Iš kraštotyrinės medžiagos rašomi kursi­ niai bei diplominiai dar bai. Jaučiame malonią pa­ reigą padėkoti moksli­ niams studentų-kraštotyrininkų vadovams: sociolo­ gams — filosofijos kandi­ datui A. Matulioniui ir buvusiam Universiteto So­ ciologinių tyrimų labora­ torijos vedėjui V. Barsiui, etnografei prof. P. Dundu­ lienei, kalbininkui doc.

A. Girdeniui, tautosaki­ ninkui prof. D. Saukai, istorikams — prof. K. Na­ vickui ir dėstytojui C. Baužai. Kartu ♦enka ap­ gailestauti, kad į krašto­ tyrinę veiklą kol kas įsi­ jungę mažoka dėstytojų.

Ypač būtų laukiami hu­ manitarai: istorikai, etno­ grafai, tautosakininkai.

Sveikintume ir tiksliųjų mokslų atstovus. Darbo visiems atsirastų. Tiek ekspedicijose, tiek ren­ kant medžiagą Universite­ to istorijai.

DĖL KRAŠTOTYRINĖS MEDŽIAGOS SAUGOJIMO tuanistinė medžiaga iš karto klasifikuojama, ka­ taloguojama ir tampa vi­ siems besidomintiems pri­ einama.

Pripažinta etnografinės medžiagos saugykla res­ publikoje yra laikomas Istorijos instituto Etnogra­ fijos sektoriaus rankrašty­ nas. Jam klubas yra per­ davęs apie 800 aprašų anksčiau surinktos me­ džiagos, ruošiasi perduoti paskutinių dviejų ekspe­ dicijų medžiagą.

Niekas respublikoje ne­ gali lygintis su Universi­ teto Moksline biblioteka, senų knygų, rankraščių fondais. Po kiekvienos ekspedicijos savo Alma Mater praturtiname se­ nais dokumentais, knygo­ mis, nuotraukomis. Uni­ versiteto bibliotekos rank­ raštynui ruošiamės per­ duoti keliose ekspedicijo­ se užrašytus atsiminimus istorine-revoliucine tema­

pildyti pagrindines nacio­ nalinės kultūros saugyk­ las, kartu jautėme parei­ gą gausinti Universiteto rankraštyno fondus. Buvo­ me užsimoję visą ekspe­ dicijose sukauptą medžia­ gą dubliuoti ir vieną eg­ zempliorių atiduoti Uni­ versitetui. Šių planų rea­ lizuoti negalėjome dėl lė­ šų stokos. Kreipėmės į Universiteto spaustuvę, kuri, deja, dėl perkrovi­ mo realios paramos su­ teikti negalėjo. Šiuo metu tikimės kraš­ totyrinės medžiagos multiplikavimu sudominti LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugiją, kuri suinteresuota savo ką tik įkurtos saugyklos fondų gausinimu. Jeigu pavyktų susitarti, vienas multiplikuotos medžiagos egzempliorius atitektų Universitetui.

Tai, kad nemaža dalis ekspedicijose surinktos

Dėstytojo autoritetas Atkelta iš 4 psl. vis platesnę dirvą savaran­ kiškam studentų darbui, kur autoritetingo dėstytojo, kaip patarėjo ir vadovo, vaidmuo dar labiau padidėja. Tai per­ spektyvi mūsų darbo pagrin­ dinė kryptis. Gaila, kad ja eiti trukdo įvairūs barjerai.

Siūlyti studentui savarankiš­ ką temą, dirbti su juo indi­ vidualiai dėstytojas gali tik tuo atveju, jeigu žinos, kad jo auklėtiniai yra įsisavinę vienos ar kitos mokslo srities pagrindus. O tam dažnai trukdo būtent aukštosioms mokykloms skirtos literatū­

ros stoka. Ir profesorius pri­ verstas gaišti laiką, aiškinda­ mas elementarius dalykus, kuriuos studentas galėtų įsi­ savinti savarankiškai.

Kalbant apie dėstytojo au­ toritetą, verta prisiminti ir kuratoriaus vaidmenį. Stu­ dentas nelabai nori, kad gre­

V. MAČIEKUS Universiteto Kraštotyrininkų klubo valdybos pirmininkas

ta stovėtų menturius, nuro­ dantis, kas gera, darytina ir kas bloga, smerktina ir ne­ darytina. Kuratorius, mano nuomone, tai vyresnysis ko­ lega, iškilus reikalui, jis gali patarti, padėti, drauge pa­ svarstyti vieną ar kitą prob­ lemą. Aukštoji mokykla — ne vaikų darželis ir ne šilt­ namis, kuriame dirbtiniu bū­ du palaikoma vienoda tem­ peratūra, apsauganti nuo na­ tūralių aplinkos sąlygų bei poveikio. Aukštoji mokykla

bėti, kaip keičiasi ir kas pa­ sikeitė žmonių buityje, ko­ kie išliko tradicinės kultūros elementai. Po kurio laiko tyrinėtojams pravirtu apsi­ lankyti anksčiau tyrinėtoje vietoje ir pasekti žmonių buitį bei kultūrą, atkreipti dėmesį į įvykusius pakiti­ mus. Tam pasitarnauti galėjo Universiteto kraštotyrininkai, šią vasarą dirbę Tauragnuo­ se, kur 1968 m. buvo suor­ ganizuota Universiteto moks­ linė etnografinė ekspedicija.

Jos medžiaga yra Mokslinės bibliotekos rankraščių skyriu­ je. Būtų nepaprastai įdomu ir mokslui naudinga pažvelg­ ti, kokie pakitimai žmonių gyvenime įvyko per 9 me­ tus. Gal tai padaryti bus sunku, nes Universiteto kraštotyrininkai nežinia dėl kokių priežasčių savo surink­

tos, bent etnografinės, me­ džiagos neatiduoda Universi­ teto rankraščių skyriui, nors čia jau yra sukauptas stam­ bus fondas (81). Šių metų ekspedicijoje, kaip rašo „Tarybinis studen­ tas" (1977 m. rugsėjo 2 d., Nr. 24) kraštotyrininkų klu­ bas surinko gausią medžiagą sociologijos, etnografijos, is­ torijos ir kt. klausimais. Su­ žinome, kad kraštotyrininkai papildė Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraš­ tyną, Konservatorijos fono­ teką, bet tik ne savo Uni­ versiteto fondus. Medžiaga atsiduria kitose įstaigose, ja negali pasinaudoti Universi­ teto studentai ir kiti darbuo­ tojai.

Prof. P. DUNDULIENE VU mokslinės etnografinės ekspedicijos vadovė

Triūsia neveltui Kiek mums žinoma, Universiteto Kraštotyros klubo veikla šakota ir planinga. Salia kitų klubo darbo formų, akademiniam jaunimui, be abejo, naudingų ir įdomių, ypač turiningos yra kompleksinės ekspedicijos, kasmet rengia­ mos į įvairias respublikos vietas. Apie ekspedicijų rezul­ tatus ir vieną šiais metais paskelbtą leidinį čia ir norėtų­ si trumpai pakalbėti.

Ekspedicijoms sumaniai rengiamasi — išklausomi atitin­ kamų kraštotyros dalykų teoriniai kursai, susipažįstama su medžiagos rinkimo ir tvarkymo metodika, sudaromi darbo planai. Tiriama revoliucinė krašto praeitis, liaudies buitis, kultūra, socialiniai poslinkiai išvystyto socializmo sąlygo­ mis, senųjų ir naujųjų tradicijų sąveika, renkama tauto­ saka, leksikos ir toponimikos dalykai. Labai gerai, kad Universiteto kraštotyrininkai surinktą tautosaką perduoda centralizuotam saugojimui į Lietuvių tautosakos rankraš­ tyną. Čia toji medžiaga kartu su visu kitu iki šiol surink­ tu folkloru sisteminama, tiriama, panaudojama moksliniuo­ se leidiniuose. Tuo jau ateinančiais metais gausime Įsi­ tikinti — pasirodys Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rengiamas kapitalinis vaikų dainų leidinys, kuriame bus panaudota ir šiose ekspedicijose užrašytų dalykų. Krašto­ tyrininkai bus padėję patikslinti atskirų dainų geografiją ir išsamiau parodyti vaikų dainų repertuarą. Šiuo metu į rankraštyno fondus jau pateko 22 rankraš­ tiniai tautosakos rinkiniai, kuriuose yra 3611 kūrinių, iš jų — 102 dainų tekstai, 1306 dainos su melodijomis, 727 pasakojamosios, 1069 smulkiosios ir 407 įvairių kitų tau­ tosakos rūšių bei žanrų vienetai. Beveik visa ši tautosaka ekspedicijų metu buvo įrašyta į magnetines juostas, po to garsiniai įrašai (kūrinių tekstai ir melodijos) kruopš­ čiai iššifruoti. Taigi medžiaga tikrai autentiška, kiekvie­ nu atveju lengvai patikrinama, tinkama moksliniam panau­ dojimui. Be to, Instituto Žodynų sektoriui klubo dalyviai pateikė apie keturis tūkstančius žodžių. Toponimikos gru­ pei pateikė arba ruošiasi pateikti apie aštuonis tūkstančius vietovardžių. Ši ir kita medžiaga, saugoma Instituto fon­ duose, klubui lengvai prieinama. Ja naudojantis, Univer­ siteto kraštotyrininkus konsultuoja atitinkamų sričių spe­ cialistai.

Neseniai pasirodė „Šutų šnektos tekstų" leidinys, kuria­ me publikuojama rinktinė 1972 m. kompleksinės ekspedi­ cijos medžiaga. Tai mokymo priemonė lituanistams, iliust­ ruojanti Švenčionių rajono Šutų apylinkės žmonių tarmės ypatybes, parodanti būdingesniuosius tautosakos pavyz­ džius, registruojanti gyvenviečių vardus, hidronimus ir mikrotoponimus. VI. Braziūnas ir G. Meilutytė supažindi­ na su dviem talentingomis apylinkės dainininkėmis. L. Burkšaitienė trumpai apibūdina šutiečių melodikos ypaty­ bes. Nors ir kukliai parengtas (multiplikuotas rotaprintu, nedidelės apimties, tik iš dalies atspindi tarmės fonetiką), leidinys teikia lituanistams vertingos informacijos. Uni­ versiteto kraštotyrininkai, galima sakyti, parašė ryškų švenčioniškių aukštaičių dvasinės kultūros puslapį. Norisi palinkėti, kad neblėstų jų entuziazmas, kad jų kompleksi­ nes ekspedicijas vainikuotų dar išsamesni ir turiningesni leidiniai.

K. GRIGAS, K. VIŠČINIS Lietuvių kalbos ir literatūros instituto moksliniai bendradarbiai

juk ruošia žmones gyveni­ mui!

Iki šiol kuratoriaus darbas yra tik garbingos visuomeni­ nės pareigos. Verta pagalvo­ ti apie konservatorijų ir ki­ tų meno mokyklų patirtį, kur profesoriai turi savo klases.

Ją galėtų perimti ir univer­ sitetai, institutai. Tam pir­ miausia vertėtų kuratoriaus darbą pervesti iš visuomeni­ nių pareigų ir įtraukti į pe­ dagoginį krūvį. Pripažinto dėstytojo autoritetas padėtų

dar labiau siekti mokymo ir auklėjimo vienovės.

Bendras visų mūsų rūpes­ tis — paruošti aukštojoje mokykloje gerą būsimą spe­ cialistą, tarybinį inteligentą ir pilietį. Koks bus tas spe­ cialistas, kaip jis supras ir vykdys savo pilietinę parei­ gą, priklauso nuo aukštosios mokyklos pedagogų veiklos, nuo jų autoriteto, kūrybiško darbo bei pilietinės pozici­ jos. („Tiesa”, 1977.1X.17)

w \ iMr aMflaL ra

11:>

'' > T >v

Ii

Nusiteikę talkininkauti šauniai PER 5 000 UNIVERSITETO STUDENTU PADEDA TARYBŲ

LIETUVOS

ŽEMDIR-

Su gera nuotaika išvykome į talką, gerai ir dirbame.

Pririnkti toną bulvių LENGVIAU, NEGU GAUTI ANTKLODĘ Į studentų talkininkų būrį įsiliejo ir mūsų chemikai. Iš jų 44 antrakursiai bulvių ka­ simo žinias gilina Vilniaus rajono „Iskros" kolūkyje.

Chemikai, manau, nepalai­ kys manęs prasimanėliu, jei parašysiu, kad jie. norėjo va­ žiuoti į kolūkį. Šitie norai ne­ sunkiai išpildomi, todėl ano pirmadienio popietę studentai ir išdardėjo į darbo vietą.

Tik popietę, nors laukė nuo ryto — niekas niekaip nesu­ galvojo, kur čia tuos antra­ kursius nugrūdus. Nežinau, ar dėl to studentai labai pyksta, bet jų kuratorė doc.

E. Jasinskienė nepatenkinta.

Ir pagrįstai.

Atbogino pusę grupės prie „Iskros" kolūkio kultūros na­ mų ir tas pats sunkvežimis iškurnėjo likusių talkininkų.

Mindžikuoja chemikai apie kolūkiečių kultūros židinį, įkurtuvių laukia. Tuo tarpu suprantanti jaunų žmonių rei­ kalus moteriškaitė svečiams pasiūlo filmuką. Filmas į pa­ baigą,ir kiti kolegos iš Vil­ niaus atbaladoti. Dabar jau girdėti šnekos ir apie pietus (jei paisysim, ką saulė rodo, turėtų būti netoli vakaro).

Už 4 kilometrų nuo kolūkio kontoros tarp miškų pastaty­ tas vaikų darželis. Jis vis dar tuščias, todėl čia ir įkurdino chemikus. Koks ten įkurdini­

EKONOMISTAI — VILNIAUS RAJONE

Beveik visi Pramonės ekonomikos fakulteto stu­ dentai talkininkauja Vil­ niaus rajone. II ir III kursai Sužionių t. ū. kasa bulves, rauna morkas, ima kopūstus. Visi 150 talki­ ninkų gyvena bendrabuty­ je, gavo darbo aprangą maitina irgi neblogai. 61 fakulteto pirmakursis dar­ buojasi Zarasų rajono Du­ setų žirgyno bulvių lau­ kuose, o kita grupė — 31 studentas — Suvieku t. ū.

STUDENTAS TALKOJE. I E. BOTENO nuotr.'

mas. Radiatoriai šaltut šaltutėliai ir nėr ko galvoti, kad jie pašiltės, lovų nėra, antklo­ dės tik 24. Pirmininkas aiškina, kad kolūkiui reikėjo tik 30 studentų, dabar per klaidą at­ vežę 44. Kad ir 30, bet ir jų 24 plonomis antklodėmis nesušildyti. Už gero puskilo­ metrio gyvenanti senučiukė, kuri galės gamint valgius studentams, nesutinka maitin­ ti tokio didelio būrio. Viskas kalba prieš ūkio vadovybę — studentų priimti nepasiruošta.

Užtat fakulteto vadovai rūpi­ nasi savo auklėtiniais. Pama­ čiusi tokią padėtį, kuratorė doc. E. Jasinskienė iškart šauna į Vilnių, iš Universite­ to paima 75 antklodes 15 matracų, neužmirštami ir stu­ dentų reiklūs pilvai, kurių filmuku nenuraminsi. Sujudo, tiksliau kuratorė išjudino ir kolūkio valdžią. Buhalterė tuoj pat išrašė pinigų elekt­ riniams šildytuvams, piršti­ nėms ir kt. Pirmoji kolūkinė naktis, matyt, buvo sunkiau­ sia ir studentams, ir jų vado­ vams. Bet ar supaisysi tuos studentus, juk atsiras manan­ čių, kad ta rugsėjo 26-osios naktis buvo pati linksmiausia.

Kai lygiai prieš savaitę su Chemijos fakulteto partinio biuro sekretoriumi V. Skuču, Organinės chemijos katedros vedėju doc. L. Tasinsku ir kuratore doc. E. Jasinskiene

apsilankėme „Iskros" kolūky­ je, studentų užimtame vaikų darželyje radome tik dvi bu­ dinčias, kurios saugojo na­ mus. Jų priežiūroje elektri­ niai šildytuvai, jos patvarko kambarius. Jos galėtų padėti ir šeimininkėms. 3et iskrietės kažkodėl nė iš tolo neprisi­ leidžia jokių pagalbininkių.

Ką jau ten padės vadovų J. Skalausko, S. Tautkaus arba fakulteto atstovų žodis, jei ir pirmininko pavaduotojui Ja­ nui Sylobrytui nepavyksta įrodyti studenčių patikimumo ir patvarumo — sunku susi­ kalbėti su „Iskros" kulinarė­ mis. Pasigirsiu, ir man teko valgyti jų trintos bulvių ko­ šės. Košė (nors ir be spirgų) — neblogas dalykas: tik ryji ryji ir pienu užsigeri. Pieno tai jau nepalyginsi su Vil­ niaus pasterizuotu: užsimir­ šęs, kad svečiuose esu, net dvi stiklines iškliukinau — jo užtektinai visiems.

Kuratorei Janas Janovičius pažadėjo, kad studentai bus maitinami įvairiau: rytais ir po kiaušinuką gaus, retkar­ čiais miltinis blynas gal išeis, o ir žalumynais bus aprūpin­ ta. Jaunam reikia vitaminų, o kaipgi. Juo labiau, kad che­ mikai nusipelnė vitaminų: jie per dieną surenka po aštuo­ nis šimtus kilogramų bulvių.

Aišku, nelygios dienos, nely­ gios ir bulvės. Bet daug ką

reiškia ir tai, kad šitie Uni­ versiteto pasiuntiniai puikūs talkininkai. Kaip patvirtino vadovai J. Skalauskas ir S. Tautkus, jie neskaičiuoja, ku­ ris daugiau kibirų bulvių iš­ pylė — dirba draugiškai. Dar­ bu džiaugiasi ir komisarai N. Dereškevičiūtė su B. Daukšu •— bulviakasis eina prie pabaigos. Dabar beliko nu­ rinkti bulves nuo nukultivuotų laukų. Normas vykdy­ ti bus sunkiau, bet kaip nors — jos dabar ne 500 kg, o 300 kg per dieną kiekvienam talkininkui.

Studentų drausme vadovai taip pat nesiskundžia. Su­ prantama, yra vienas antras, kuriam ir lazda ne Drošal bū­ tų. Niekas nepagirs, kad merginos rūko, dargi kamba­ riuose, o vyrai joms nenusi­ leidžia, bet čia problemos, iš­ kylančias ne tik talkose.

Ir dar, studentus kolūkyje apninka gripo bacilos. Rei­ kia pilnai pritarti kuratorės minčiai, kad būtina siųsti ir po vieną mediką studentą, kaip tai daroma studentų sta­ tybiniuose būriuose.

Taigi padėtis ChF vadovų rūpesčiu ir „Iskros" kolūky­ je, galima sakyti, gera. Pir­ mininko pavaduotojas paža­ dėjo tuoj pat atvežti bent 15 lovų, o artimiausią šeštadie­ nį studentus vežti į Vilnių na­ mučių. Kurie liks, išsimaudys kolūkio pirtyje. Sprendžiant iš Jano Šylobryto norų ir en­ tuziazmo, pažadai tikrai bus ištesėti.

A. LEKAVIČIUS „TS" koresp.

IŠ LAUKO SUGRĮŽUS...

Jau antra savaitė respublikos ūkiuose triūsia Uni­ versiteto studentai. Daugiau kaip 400 medikų dirba Vilniaus (2 grupės), Trakų (6 grupės) ir Širvintų (6 grupės) rajonuose. Praeitą penktadienį Medicinos fakulteto rudens talkų štabas buvo išvykęs į Trakų ir Širvintų rajonus pažiūrėti, kaip sekasi mūsų stu­ dentams nuiiminėti jubiliejinių metų derlių.

Vilniaus rajono Ždanovo kolūkyje dirba 50 Ii kurso gydomosios specialybės studentų. Nors šiek tiek lijo, tačiau visi plušėjo laukuose.

— Kolūkis mus priėmė labai maloniai. Apgyven­ dino bendrabutyje, net televizorių davė. Maisto vi­ siškai užtenka, kartais net persivalgome. O gerai pavalgius ir pailsėjus, rinkti bulves kur kas sma­ giau. Per dieną supilame po 30—40 tonų. Mūsų dai bu kolūkio valdyba patenkinta, — pasakoja būrio vadas III k. studentas J. Gramba. „Spalio revoliucijos" kolūkyje išvydome visai ki­ tokį vaizdą: studentai apgyvendinti ankštuose kam­ bariuose: viename net 60 merginų. Būrio vadas gy­ dytojas A. Zalepūga skundžiasi: — Gyvenimo sąlygos tikrai blogos. Trūksta pata­ lynės, nėra kur praustis. Valgis nepergeriausias — produktai nekokybiški, trūksta žalumynų. Štai ir šiandien pusryčiams atvežė senas, apipelėjusias ban­ deles, kurių valgyti buvo negalima. Kiek kartų jau kalbėjomės su kolūkio pirmininku, agronomu, jif žadėjo padėtį sutvarkyti, tačiau pažadai taio ir lieka pažadais.

Kolūkio valdyboje mums nieko konkretaus paša kyti negalėjo. Kolūkio pirmininko pavaduotojas pa žadėjo, jog viskas bus tvarkoj. Taigi pažadai, paža dai, o reikalai vietoj.

Iš Trakų rajone aplankytų ūkių blogiausia padė­ tis Rūdiškių tarybiniame ūkyje. Studentai niekaip negali susitikti su kolūkio pirmininku, nors pasa­ kyti jam yra ką. Gyvenimo sąlygos patenkinamos bet maitinami talkininkai tikrai blogai. Valgykloje nešvara, maistas ne koks, daržovių visai nepama tysi. Kreipėmės į rajono sanepideminę stotį, kuri, reikia tikėtis, išspręs šį klausimą.

Kituose aplankytuose ūkiuose padėtis gera. Ypač malonu, kad šauniai dirba Širvintų rajone talkinin­ kaujantys pirmakursiai. Galime tikėtis, kad jie taip gerai ir mokysis.

P. ALCHOVKA MF komjaunimo biuro sekretorius

platinama 99,7 proc. Tai rodo iš tikrųjų didelį tarybinių žmonių politinį ir moralinį sąmoningumą, jie gerai su­ pranta karinio-patriotinio auklėjimo svarbą. SDAALR Universiteto komiteto, kuriam vadovauja prityręs organiza­ torius, komunistas A. Sapožnikovas, rūpesčiu loterijos bilietai fakultetuose platina­ mi gerai. Verta pagyrimo Prekybos fakulteto SDAALR organizacija. Nesame pasku­ tiniai ir mes, chemikai. Turė­ dama tokius gerus rėmėjus ir padėjėjus, kaip fakulteto par­ tinė ir komjaunimo organi­ zacijos, mūsų organizacija priėmė įsipareigojimą šiais, jubiliejiniais metais išplatinti 400 loterijos bilietų, o antros laidos bilietus išplatinti iki didžios mums šventės — Spalio 60-mečio. Tokių šau­ nių pagalbininkų, kaip A. Kutanovas (I k.), R. Mažeika (I k.), E. Vareikis (II k.), R. Stepulionis (II k.), R. Alpert (III k.), N. Najulytė (IV k.), dėst. Latakas padedama, Che­ mijos fakulteto SDAALR or­ ganizacija garbingai įvykdys priimtą įsipareigojimą.

Gerbiami ,,Tarybinio stu­ dento" skaitytojai! Antras TSRS SDAALR loterijos loši­ mas — 1977 m. gruodžio 25ąją. Sėkmės Jums!

K. PETRAUSKAS Ch F SDAALR organizacijos pirmininkas

SDAALR LOTERIJA

80 mil. rub. per metus Raudonosios vėliavos ordi­ no Savanoriška draugija ar­ mijai, aviacijai ir laivynui remti suteikia didelę paramą busimiesiems kariams, pade­ da pasiruošti tarnybai. Jau­ nuoliai, vadovaujami prityru­ sių SDAALR instruktorių, įvairiose stovyklose, sporto mokyklose, klubuose įgyja įgudžių, kurie praverčia ir Tarybinėje Armijoje. Štai respublikoje yra vaikų-jaunimo SDAALR sporto mokyk­ la Dvarčionyse, respublikinis technikos klubas, sklandymo sporto kompleksas ir kt. Bai­ giama statyti automokykla.

Viršuliškėse iškils techninio mokymo ir sporto rūmai.

Karinio-patriotinio auklė­ jimo darbui plėsti ir vystyti, įvairiems renginiams statyti reikalingos lėšos. Dalį jų gauname iš SDAALR CK or­ ganizuojamos loterijos. Lote­ rija leidžiama dukart per me­ tus, už 80 mln. rublių. Reikia pažymėti, kad net pusė šios sumos išlošiama, o kita pusė lieka SDAALR organizaci­ joms, kurios ją ir panaudoja anksčiau minėtiems tikslams.

Loterijos bilietų šalyje iš­

TYLOJE...

DĖMESIO! DĖMESIO!

KONKURSAS BENDRABUČIŲ SIENINES SPAUDOS IR VAIZDINES

AGITACIJOS APŽIŪROS NUOSTATAI I. Apžiūros vyksmas.

Apžiūra rengiama kiekvienais metais nuo spalio 15 d. iki gegužės 1 d.

Apžiūrą vykdo VU Studentų profsąjungos komiteto su­ daryta komisija.

II. Apžiūros tikslas.

Sieninė spauda ir vaizdinė agitacija turi įgauti efekty­ vesnį poveikį kviečiant studentus labai gerai mokytis, kul­ tūringai elgtis .saugoti visuomeninį turtą, laikytis pavyz­ dingos švaros ir tvarkos; kovojant už aukštą Universiteto — pavyzdinės aukštosios mokyklos respublikoje — stu­ dento vardą.

III. Apžiūros uždaviniai.

Sieninė spauda ir vaizdinė agitacija turi: siekti, kad bendrabutyje įsigalėtų komunistinė pažiūra į darbą ir visuomeninį turtą; ugdyti meilę gimtajam kraštui; atskleisti tarybinio žmo­ gaus dvasinį grožį; parodyti studentų įvairiapusį kultūrinį gyvenimą, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje, gerą mokymąsi ir kultūringą poilsį; kovoti prieš antivisuomeninius reiškinius; kovoti už aukštą studentų buities kultūrą; nagrinėti akademinio jaunimo problemas; propaguoti ar­ tėjantį Universiteto 400 metų jubiliejų; sieninės spaudos redkolegijos ir asmenys, atsakingi už vaizdinę agitaciją, privalo gerinti vaizdinės agitacijos tu­ rinio idėjiškumą, formos meniškumą.

IV. Vertinimo objektai bei kriterijai.

Vertinama dviem požiūriais: 1) vaizdinės agitacijos prie­ monių kiekio bei įvairumo (stendai, skydai, fotovitnnos plakatai, šūkiai, švaros suvestinių vitrinos, pano, ekspozici­ jos, literatūriniai ir satyriniai sienlaikraščiai ir kt.) požiū­ riu; 2) medžiagos aktualumo, turiningumo, formos meniš­ kumo ir pan. požiūriu.

V. Nugalėtojų apdovanojimas.

Pirmą ir antrą vietą gavusieji apdovanojami VU Stu­ dentų profsąjungos komiteto pagyrimo raštais. Redkolegi­ jos nariai apdovanojami piniginėmis premijomis.

Trečią vietą gavusieji apdovanojami VU Studentų prof­ sąjungos komiteto pagyrimo raštu. Redkolegijos nariai ap­ dovanojami asmeninėmis dovanėlėmis.

KONKURSO „GERIAUSIAS VU BENDRABUČIŲ KAMBARYS" NUOSTATAI I. Konkurso tikslas Skatinti studentus palaiky­ ti kambarių švarą ir tvarką, tinkamai naudotis kambario inventoriumi, laikytis sanita­ rinių taisyklių.

II. Konkurso vyksmas.

1. Konkurse dalyvauja vi­ sų Universiteto bendrabučių kambariai.

2. Konkursą organizuoja ir jam vadovauja VU studen­ tų profsąjungos komiteto su­ daryta komisija.

3. Konkurso rezultatai ap­ skaičiuojami dviem etapais.

Pirmas etapas — lenktyniauja atskirų bendrabučių kamba, riai. Antras etapas — kiek­ vieno bendrabučio taryba iki vasario 15 d. komisijai pri­ stato po tris geriausius kam­ barius. Komisija iki 1978 m. balandžio 20 d. nustato 3 ge­ riausius visų bendrabučių kambarius.

III. Vertinimas 1. Švara ir tvarka — iki 10 taškų.

2. Kambario interjeras — iki 7 taškų.

3. Kambario inventorius — iki 5 taškų.

4. Kambario gyventojų akademinis pažangumas, vi­ suomeninė veikla, elgesys bendrabutyje ir kitur — iki 5 taškų.

IV. Prizai nugalėtojams Pirmą vietą gavusiam kam­ bariui įteikiama gairelė „Ge­ riausias kambarys", o jo gy­ ventojams — pereinamasis prizas (televizorius).

Antrą vietą gavusiam kam­ bariui įteikiama gairelė, o jo gyventojams — asmeninės dovanėlės.

Trečią vietą gavusiam kambariui įteikiama gairelė.

Be to, prizinių kambarių gyventojams suteikiama teisė gyventi kambaryje kitais mokslo metais ne eilės tvar­ ka iš bendrauniversitetinių fondų.

VU Studentų profsąjungos komitetas

L. SKIRPSTO nuotr.

Pasitikėjimo laiptai,

DOVYDAS ŠKLIARINSKIS

Netekome aktyvaus Didžio­ jo Tėvynės karo dalyvio, ko­ munisto — mirė D. Škllartnskls.

Dovydas Škliarlnskls gimė 1921 m. liepos 28 d. Vilniuje tarnautojo šeimoje.

Didžiojo Tėvynės karo pra­ džioje D. Škliarlnskls evakuavosi j Baškirijos ATSR, ten iki 1942 metų dirbo kolūky­ je. 1942 metais buvo pašauk­ tas Į Tarybinę armiją ir ko­ vojo 16-osios Lietuviškosios divizijos gretose.

Po karo D. Škliarlnskls mo­ kėsi Universiteto Chemijos fakultete, kur) su pagyrimu baigė 1948 metais. Buvo pa­ liktas dirbti asistentu, vėliau tapo vyresniuoju dėstytoju.

Dešimt D. Skliarlnsklo gyve­ nimo metų susiję su Univer­ sitetu. Čia jis studijavo, pa­ dėjo augti ir stiprėti komjau­ nimo organizacijai — dirbo komjaunimo komitete; buvo renkamas partinio biuro na­ riu, redagavo „Tarybinio stu­ dento" laikraštį. Jaunystės nerimas, komunisto aistra, pareigingumas ir žurnalisti­ niai sugebėjimai buvo skirti naujo gyvenimo kūrimui.

Už kovinius Ir darbo nuo­ pelnus Tėvynei D. Skllarinskis apdovanotas šešiais me­ daliais. Šviesus Dovydo Škliarinskio atminimas ilgai bus gy­ vas visų jį pažinojusių štrdyJe. GRUPE DRAUGŲ

KURIAIS SMUKTA ŽEMYN

Vasarą IV k. istorikas Alfredas Paberžis dirbo su studentų statybinių bū­ riu Tuvos ATSR. Su ke­ liais „bendražygiais" ir nutarė jis prisiminti tas šaunias dienas. Susitarė' susitikti bendrabutyje rugsėjo 24 d. Draugų ne­ kantrių būta — atisirideno ailaus statinaitę keliom dienom anksčiau, o kad žinojo, kur Alfredas slepia kambario raktą, susirado ir atsirakino duris. Kai grįžo namo Alfredas, draugai buvo jau gerokai įsismaginę — triukšmas skverbėsi ir pro ką tik iš­ kultą langą. Alfredui čia nebuvo ir minties stebėtis, jaudintis ar tvarkyti kole­ gas — puolė prie tos sta­ tinaitės lyg iš Sacharos sugrįžęs.

Smagiąją vyriją užtiko bendrabučio Komendan­ tas. Alfredas šoko ,.įtaisyti padėtį" —išlaužė bendra­ bučio tarybos pirmininko kambario duris ir čion įrideno alų. Nė patys opera­ tyvininkai nesuuos!

Suuodė. Žmonės pamato

ir įvertina visus darbus — ir gerus, ir blogus. Ir Al­ fredui taip atsitiko. Tiesą pasakius, „nesisekė" vai­ kinukui jau nuo pirmo kurso — pametė studijų knygelę, gavo rektoriaus papeikimą. Pernai — vėl griežtas komjaunimo pa­ peikimas už girtuokliavi­ mą ir netinkamą elgesį. Žadėjo taisytis. Kaip ir dabair: „Labai prašau su­ teikti galimybę toliau stu­ dijuoti. Nuoširdžiu darbu ir mokymusi stengsiuos nuplauti šią gėdą. Tvirtai pasižadu, kad tokie daly­ kai nebepasikartos". Ir pernai žadėjo. Jaunas — pasitaisys, galvojo visi.

Netesėsi — negriešysi, taip vyresniųjų pasitikė­ jimą suprato Alfredas Ir ėjo laiptais, kurie vedė... žemyn.

Dabar užkopti atgal ir vėl praverti Universiteto duris bus labai sunku. Ne žodžiais, o darbu teks iš­ pirkti kaltę. Kaltę sau, draugams, dėstytojams, visuomenei.

A. JUODUPIS

Nuoširdžiai ūžiančiame bendradarbę A. ŠKUARINSKAJĄ dėl vyro mir­ ties.

Rusų kalbos katedros kolektyvas

Universiteto bolitekonomai nuoširdžiai užjau­ čia profesorę Sarą GINAIT£ dėl vyro mirties.

VABALAI Šluotražis šmižinėja tarp kauburiukų. Akmenuotu grin­ diniu, lyg painiu labirintu, keliauja geltonos nuorūkos.

Jos glaudžiasi už akmenų, nenori pasiduoti. Šluota kne­ binėja kiekvieną plyšelį. Tol, kol vieta lieka švari.

Geltonos nuorūkos užpuo­ lusios kiemą lyg skėriai ja­ vų lauką.

— Dieve, dieve... Kiek kartų sakiau, kartojau, kad mestų į šiukšlių dėžę. Visai netoli juk... Sakykit, kodėl gi žmonės tokie tinginiai? Čia tik žingsnelis prieiti...

A, jūs nerūkot? Tai labai ge­ rai, vaikeliai. Ir kitus perspėkit, kad nemėtytų. Pasaky­ kit, kad prašė. Mėto ir mė­ to. Aš jau nežinau, ką dary­ ti. .. Kas leido? Kas gi lei­

do?! Kaip tai ne tu? Nagi tu numetei! Gėdos neturit, o Kaina vienam mėnesiui — juk didelis. Aš paskųsiu. Man sakė, kad skųsčiaus... Pasa­ kykit kitiems, vaikeliai. Jūs 8 kap. Prenumeratą priima kartu susieinat, matot vienas kitą... Juk visai netoli nuo centrinės buhalterijos kasa. suolo. ' Pasilenki ir įmeti...

Šluotos ražai šmižinėja tarp akmenų. Kiemą vėl užpuolė geltonos nuorūkos. Vakar jų buvo mažiau. Vakar čia bu­ vo mažiau žmonių.

— Galvojau, susitvarkys...

Kartok nekartojęs, vis tas pats ir tas pats. Oi, kaip sunku. Kiekvieną mielą die­ nelę. ,. Ir iš kur tų nuorūkų knygynuose tiek? Vabaliukai. Tikri vaba­ darRespublikos galima įsigyti .Mokslo" lai. leidyklos 1976 metais rusų kalba išleistus Lietuvos TSR Juozas SKRIPKAUSKAS Mokslų akademijos, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų ir Lie­ imgfluniittfininimiiiiiiiuiiiniiiinjiiMniinffliiittuniiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiHiiiHiiiimfimiiiniiniiiiniiiiiiiiiinuiiiiniiiiiniuniiiiiimuniiiiiiiuiiiniiiiiiiiniiii tuvos TSR matematikų bei fi­ zikų draugijų mokslo darbus: Iš Matematikos ir me G. Konstantanavičiūte. k. — A. Dasevičiūtė, III PASALINTI 1. Lietuvos fizikos rinki­ chanikos fakulteto I kur­ iš Ekonominės kiberne­ k. — D. Namajuškaitė, nys, XVI t., Nr. 1, so — R. Kvederas, S. Du- tikos ir finansų fakulteto iš Istorijos fakulteto IV nepažangus 2. Lietuvos fizikos rinkinys, donovaitė, V. Sereikaitė» Ik. — J. Taurinskaitė, A. k. — G. Pakalnytė, R. Bujanauskas, Strelčiūnas, II k. — A. iš Fizikos fakulteto I k. XVI t., Nr. 2,

STUDENTAI

iš Medicinos fakulteto Udraitė, P. Kolesinskas, — J. Baltumas, A. Bulato3. Lietuvos fizikos rinkinys, iš Filologijos fakulteto I vas.

II k. — R. Beliukevičius ir XVI t„ Nr. 3,

Teisės fakulteto V kur­ so I grupės studentai ir kuratorius nuoširdžiai už­ jaučia qrupės draugę Al­ doną ANDRIULIONYTĘ dėl motinos mirties.

4. Lietuvos fizikos rinkinys, XVI t., Nr. 4, 5. Lietuvos fizikos rinkinys, XVI t., Nr. 5, 6. Lietuvos fizikos rinkinys, XVI t., Nr. 6, 7. Lietuvos matematikos rinkinys, XVI t., Nr. 1, 8. Lietuvos matematikos rinkinys, XVI t., Nr. 2, 9. Lietuvos matematikos rinkinys, XVI t., Nr. 3, 10. Ultragarsas Nr. 8.

Knygų propagandos ir reklamos biuras

IRMIEJI savitą ir nepakartojamą išvaizdą igijo -malos virėjai ir dažytojos. Pastarųjų akys atrodė kaip du mėlyni ar rudi rutuliukai smulkiai žaliai ir bal­ tai nutaškuotame veid^ o pajuodę, apsmilkusiais padalkais „smalaverdžiai" vaikštinėjo kaip paišini velnio broliai iš Grimų pasakų.

Likusieji taikėsi prie aplinkos kaip kas galėjo. Iš rūbų ir plaukų byrėjo smėlis, aukšti batai pasunkėjo nuo aplipusio molio, o geltoni ir raudoni šalmai buvo išmarginti paslaptingais laimę nešančiais ženklais.

Taip Kapsuko 7-os vidurinės mokyklos statyboje atrodė studentų statybos būrys ,,Mezonas". Po pirmų sunkesnių aklimatizacijos dienų nuo senų statybos vilkų juos galėjo atskirti tik patys vilkai, na ir dar komisijos, lankiusios objektą vos ne kasdien.

Dirbo visi: būrio eiliniai, medikai, komisaras ir, žino­ ma, vadas. O vadą „Mezonas" turėjo rimtą — Fizikos fa­ kulteto studento Aleksandro Abišalos buvo pilnos visos statybos. Per dieną jis spėdavo ne tik svarbiuose posė­ džiuose dalyvauti, su statybos vadovais kalbėtis ir bartis, bet ir visus savo pavaldinius apvaikščiodavo: *r tuos, kur žemai griovius kasė, ir tuos, kur, po pastatą išsisklaidę, langus, radiatorius dažė, grindis betonavo, ir tuos, kur ant paties stogo užsilipę, silikatus (statyboje nedirbusiems: si­ likatai — tai ta luitų krūva pirmos nuotraukos antrame plane, dešinėje. — aut.) kilojo ir keramzitą pilstė.

PASIDALYKIME VASAROS ĮSPŪDŽIAIS Buvo statyboje ir antras žmogus, visur landžiojęs, visus gražiose ar ne tiek gražiose pozose rasdavos ir viską kruopščiai užfiksuodavęs, idant ainiai pamatyti galėtų, — būrio neetatinis fotokorespondentas Cesius. Jo dėka „Mezone" dirbusieji dabar drąsiai gali sakyti: kaip ten buvo, kaip nebuvo, bet viena yra tikra — šypsojomės mes vi­ sur ir visuomet. Pasižiūrėkite į bet kurią nuotrauką!

P

KAD TAPTŲ ĮPROČIU

Sportas sveikata.

Taip pasakytų visi, aktyviai laikantys PDG normas, — tiek studentai, tiek dėstytojai. Juk tra­ lonu po įtempto protinio darbo pasimankštinti, pa­ bėgioti kroso takeliais, iš­ bandyti savo jėgas basei­ ne.

1976 m. vyko fizkultūrinio-masinio ir sportinio darbo respublikos bei Vil­ niaus aukštosiose mokyk­ lose konkursas apžiūra.

Joje Universitetas užėmė pirmą vietą. Išeina, kad tiek jaunimas, tiek sporto vadovai nesnūduriuoja.

Kiekvienas I—II kursų studentas turi išlaikyti ,PDG normas sidabriniam ženkleliui gauti, o rinkti­ nių nariai — tiek sidab­ ro, tiek aukso ženkleliams — kiekvienais metais. Šiais metais jau 1574 pir­ mo—penkto kursų studen­ tai tapo PDG ženklininkai, o šiuo metu dar „grumia­ si" 1000 jaunuolių. Kiek blogiau šturmuoti plau­ kymo normas — dažnai, norint gauti baseiną, ten­ ka „pirštis" į svečius tai vienoj, tai kitoj vietoj.

Vasarą norinčių pailsėti ir pasportuoti visada lau­ kia Žydiškių sporto-sveikatingumo stovykla su puikiomis tam tikslui vie­ tomis.

Aktyviai sportuoja ir pirmakursiai. Rugsėjo 22 d. vyko I kurso spartakia­ da — PDG daugiakovės varžybos: 100 m bėgi­ mas, krosas, granatos metimas, šaudymas, plau­ kimas. Gana neblogai jo­ se dalyvavo GF, MMF, UNDA, pyška visa La­ banoro giria, net ilga­ ChF pirmakursiai. ežeras Aisetas neiš­ Nuo studentų neatsilie­ laikė: sis ramion įlanka mūsų dėstytojai ir tar­ kėlėn iriššliaužė klausosi. Ką ten se­ nautojai. Normatyvus ne-1 nosios Labanoro dūdosl Tiek blogai laiko Medicinos, I jaunimoj ringuoja ratelius, Teisės fakultetų, TSKP | __ kad___ net žemė dunda. Du seistorijos katedros dėsty-1 noliai ąžuolai dar tvirčiau įsikabina į kalvelę. Ant kau­ tojai. burėlio, tarytum vėlyvo jon­ Sporto nauda neabejoja­ vabalio ugnelė, bliksi Uni­ me, daug apie ją šneka­ versiteto turistų XVIII sąme, tačiau ne visi studen-1 skrydžio aukuras! tai noriai ir sistemingai1 Ne itin skaitlingas kaip Daug ragina-1 baikščių stirnų fuksų pulkesportuoja. ~ ma, o vis niekaip nepri-|lis puola ant kelių. Tamsa gyja rytinė mankšta bend-1 nustemba ir sulenda j pakrūrabučiuose. Kai kuriuos I mes-.kai plyksteli laužas ir įneša girių studentus reikia varyte 1/jkšt^ę mėsa g»nų karalių. ... . , I Ant galvos — paparčių vaivaryti 1 varžybas. „ikas ant kaklo - turistinių „Daugiau aktyvumo tu-1 karabinų karoliai, geležiniais retų parodyti komjauni-1 naRais tantaluoja kojos, mo bei profsąjungos or-Į — Visada nešiokis į žygį ganizacijos, vertėtų labiau I du šaukštus: vieną sau, propaguoti fizinę kultūrą, hntrą .? savo vyresniajam j, . ,. . ... I draugui —- aidi priesaikos daugiau dėmesio, nei iki I žodžiaį šiol, skirti šiam darbui fa-1 _ jųe!_ klykia fuksai. kultetuose", — sakoj Prišokę velniai ir raganos „Mokslo" sporto klubo I baudžia nepaklusniuosius, pirmininkas E. Paškevi-I Pakrikštytieji dar nedrąsiai čius. Ne kiekvienam išjvarto turisto pažymėjimus mūsų tapti rekordininku, | rankose, kai draugiška minia bet sistemingai užsiiminė- įsukf Inos viduriu. Ir trepsi t, ūžta kultūra turi būt, kiekvieno studento jpro-1V1SI Kauno „Sakalo" jaunitis.

I mo klubo atstovai, fotogra­

APIE

MEZONO DIENAS

KAPSUKE

PASAKO IA BŪRIO NARĖ

II K. ANGLISTE K. DUBICKAITĖ

C. KULEVlClAUS nuolr.

kitą, ir išretėjusį prisiekusių­ jų būrelį aušra užtinka prie blėstančio laužo.

Papusryčiavę fakultetų at­ stovai sudaro komandas ir klegėdami nuseka paskui vyr.

CZD

Šimėną kliūčių teisėją ruožo trasa. Teks įlipti į ąžuolą, virve nusikabaroti į kitą, pavirpinti kinkas ant rąsto, nuplaukti nuotolį eže­ fai, veteranai.

Muzikantai keičia vienas re valtimi, nutiesti lieptą.

D. JUSEVlClUTE

REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 Vilnius — MTP-3

Trasa trumpa, bet įdomi, ir, norint greitai ją įveikti, rei­ kia gerai žinoti turistinę techniką.

Laurus nuskina klubo rink­ tinė: J. Šimėnas, J. Valiukai-

Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343

tė, D. Mockus, A. Jacikevičius, V. Mičiūda, R. Jakučiūnaitė (5 min. 43 sek.). Ant­ rąją vietą iškovoja GF VIII komanda, tik penkiomis se­ kundėmis pralaimėjusi rinkti-

Spaudė ir rinko LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje

vės, žolės. ..

Kiek tolėliau _ Pedagoginio instituto tinklininkės triuški­ na mūsiškes.

— Laikykis!

Valio!

— skambėte skamba iš visų kampų ir beveik visai nesi­ girdi P. Zubricko akordeonu vingiuojamų melodijų.

Visi užsiėmę, ir net nepa­ stebint, kaip kalvelė paskęs­ ta ežeran, ir visą stovyklų sąskrydžio uždarymui išri­ kiuoja komendantas G. Račiukaitis.

Gausiausiai dalyvavo ir aktyviausi buvo Gamtos fakulteto studentai. Jiems visara laikui pasilieka klubo pereinarnoj i taurė. Sunkiai pasida­ vė gamtininkams fizikai, tre čioji vieta atiteko matemati­ kams studentams.

Vėliava nuleista, medaliai ir dovanos išdalinti, ir ilgos turistų voros traukia namo­ lio. Stabtelkime ištuštėjusioje liūdnoje aikštėje. Taip no­ risi tarti nuoširdų ačiū stu­ dentų profkomitetui, kuris nuolat šefuoja turistus, vete­ ranams D. Mockui, T. Sidiškiui, studentams G. Račiukaičiui, J. Aleknai, G. Tamulaičiui, N. Skirkevičiūtei, R Benaičiui, kurie nepagailėjo ja sirgaliai: susikibo fizikai triūso ir jėgų, kad visų aky­ su gamtininkais linksmose se spingsėtų linksmi žiburiu­ tumbi-jumbi varžybose. Kaip kai. ciuciukai pririšti puldinėja R. JAKUClŪNAlTf vartininkai, ritasi ir pinasi į J. KUZMINO nuotr. vieną kamuolį žmonės, vir-

nei, ir trečioje vietoje liko klubo veteranai (7 min.’ 02 sek.). Jauniausieji, geriausiai pasirodę varžybose, apdova­ nojami specialiais prizais.

Pakrūmėje sutūpę, džiūgau-

Tiražas 3 000 egz.

Užs. Nr. 2857 LV 13356

I •

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA