RYTOJ
TSRS KONSTITUCIJOS DIENA! WSŲ SALHJ PROLETARAI, VIEMKITESI
C,r\RVBIt?lS
sccioencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
TSRS piliečiai turi teisę j darbą, — tai yra teisę gauti garantuotą darbą, apmokamą pagal jo kiekį ir kokybę. (Iš Konstitucijos 40 str.). TSRS piliečiai turi teisę j poilsį (Iš Konstitucijos 41 str.). TSRS piliečiai turi teisę į sveikatos apsaugą. (Iš Konstitucijos 42 str.) TSRS piliečiai turi teisę j materialinį aprūpinimą senatvėje, ligos atveju, visiškai arba iš dalies netekę darbingumo, taip pat netekę maitintojo. (Iš Konstitucijos 43 str.) TSRS piliečiai turi teisę j mokslą. Šią teisę užtikrina tai, kad visų rūšių mokslas yra nemokamas, kad (gyvendinamas visuotinis privalomas jaunimo vidurinis mokslas, plačiai vystomas profesinis techninis, specialus vidurinis ir aukštasis mokslas, siejant mokymą su gyvenimu, su gamyba; ne akivaizdinio ir vakarinio mokslo plėtojimas; valstybinių stipendijų ir lengvatų teikimas moksleiviams bei studentams; nemokamas aprūpinimas mokykliniais vadovėliais; gali mybė mokytis mokykloje gimtąja kalba; sąlygų savišvietai sudarymas. (TSRS Konstitu cijos 45 str.)
NUMERYJE: VYKSTA ATASKAITINES KONFERENCIJOS
IS MEDICINOS FAKULTETO KOMJAUNIMO ISTORIJOS .
1978 m. spalio (5 d. Nr. 28 (1053) KAINA J KAJ.
UNIVERSITETO LITERATŲ KŪRYBA
Lietuvos Komunistų partijai Didžiosios Spalio socialistinės revoliu cijos pergalė Rusijoje buvo persilaužimo momentas ir lietuvių tautos istorijoje. Re voliucija atvėrė jai aiškią ,realią sociali nio ir nacionalinio išsivadavimo perspek tyvą. Socialistinės revoliucijos vystymasis Lietuvoje susidūrė su vokiečių okupantų sudaryta buržuazine Lietuvos taryba, kuri visomis jėgomis stengėsi apsaugoti kraštą nuo galingos Spalio revoliucijos įtakos. Kontrrevoliucinius siekius lietuvių bur žuazija dangstė nacionaline vėliava, kovą dėl savo klasinių interesų paskelbė visos tautos reikalu. Ilgametį liaudies masių siekimą nepri klausomo gyvenimo buržuaziniai naciona listai stengėsi panaudoti kovai prieš dar bo žmonių revoliucinį ir nacionalinio išsi vadavimo judėjimą, po Spalio revoliucijos pergalės įgijus; tarybų valdžios Lietuvoje sukūrimo perspektyvą. Lietuvos darbininkų judėjimo priešakyje stojo vietos revoliuainiai socialdemokratai, ■grįžę iš Rusijos lietuviai komunistai, besi kuriančios Lietuvos Komunistų partijos kuopelės. Reikšmingą darbą, parengiant dirvą LKP susikūrimui ir Tarybų valdžiai Lietu voje, atliko RKP(b) Lietuvių sekcijų Cent ro biuras, leidžiama Rusijoje lietuvių ko munistinė spauda, žymūs lietuvių revoliu cionieriai V. Kapsukas ir Z. Angarietis. Pirmosios komunistinės kuopelės Lietu voje pradėjo kurtis 1918 m. pavasarį. Jų steigėjai buvo Vietos revoliucionieriai de mokratai, revoliucingai nusiteikę darbinin kai valstiečiai, liaudies inteligentijos atsto vai ir grįžę į gimtąjį kraštą iš Rusijos lie-
60
tuviai komunistai. Kuopelėms sukurti pas tarieji čia rado gana palankią dirvą. Dau gelyje vietų veikė revoliucinių socialde mokratų, kurie pritarė Rusijos Komunistų partijai, Tarybų valdžiai. 1918 m. balandžio mėn. iš Tarybų Ru sijos, RKP(b) Lietuvių sekcijų Centro Biu ro pasiųsta organizuoti Lietuvių komunis tinių kuopelių, į Vilnių atvyko A. Drabavičiūtė. Ji susirišo su revoliucingai nusi teikusiais darbininkais, išėjusiais iš Lietu vos socialdemokratų partijos, ir sukūrė „iniciatyvinę grupę", kuri ir buvo pirmoji Vilniaus komunistinė kuopelė. Netrukus, 1918 m. gegužės mėn., į komunistinę veik lą čia įsitraukė Lietuvos darbininkų ju dėjimo veteranas P. Eidukevičius. 1918 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje įvyko nelegalus Lietuvos ir Baltarusijos social demokratų darbininkų partijos CK, parti jos Vilniaus komiteto, atstovų nuo Žemai tijos komunistinių kuopelių ir RKP(b) Lietuvių sekcijų CB atstovo pasitarimas, kuris priėmė nutarimą pavadinti partiją Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos vardu. Pasitarimas pasiskelbė Partijos taryba, kuri netrukus buvo pavadinta Laikinuoju Centro Biuru. Laikinasis CB iki steigia mojo suvažiavimo sušaukimo buvo vado vaujantis partijos organas. Komunistinėms organizacijoms, susikū rusioms įvairiuose Lietuvos kampeliuose, buvo būtina nustatyti tarpusavio ryšius, sudaryti, bendrą vadovaujantį centrą bei nubrėžti vieningo darbo gaires. Svarbus žingsnis, sprendžiant šį užda vinį, buvo LKP I konferencija, įvykusi Nukelta į 2 psl.
c Lietuvos Komunistų partijai — Atkelta iš 1 psl. 1918 m. rugsėjo 15 d. Užbalių kaime (dabar Kapsuko raj). Konferencija priėmė Rusijos Komunistų partijos (bolševikų) programą, o jos taktiką nutarė taikyti, atsižvelgdama į Lietu vos sąlygas. Šiuo nutarimu buvo iškeltas kovos už socialistinę revoliuciją Lietuvoje uždavinys. Konferencija, iš vilniečio komunisto J. Slovackio sužinojusi apie partinio centro — Lietuvos Komunistų partijos Laikinojo Centro Biuro sudarymą Vilniuje, nutarė „dėtis prie to Centro, jei jis laikysis tų pačių idėjinių poziaįjų". Si LKP pirmoji konferencija buvo svar bi gairė marksistinei-lenininei partijai mū sų krašte sukurti. Išryškėja komunistines organizacijos politinis veidas ir pozicija Įvairių vietovių komunistų tarpusavio ir su partiniu centru Vilniuje ryšių užmez gimas sudarė sąlygas sušaukti Lietuvos Komunistų partijos pirmąjį, steigiamąjį suvažiavimą. LKP pirmasis suvažiavimas, sušauktas Laikinojo Centro Biuro iniciatyva, įvyko 1918 m. spalio 1—-3 d. Vilniuje. Suvažiavime dalyvavo 34 delegatai, at stovavę 59 komunistinėms kuopelėms. Par tijoje tuo metu iš viso buvo 800 narių. Suvažiavimas apsvarstė Laikinojo .Cent ro Biuro ataskaitą, pranešimus iš vietų, partijos konferencijas, programos ir pava dinimo klausimus, einamąjį momentą partijos taktiką, santykius su kitomis par tijomis, organizacinį klausimą, įstatus, CK rinkimus. Partijos programos ir pavadinimo klausimus suvažiavimas patvirtino 1918 n. rugpjūčio 14 d. ir LKP I konferencijos nutarimus pasivadinti Lietuvos Komunistų partija ir savo veikloje vadovautis RKP(b) programa. Rezoliucijoje apie einamąjį momentą suvažiavimas atskleidė pirmojo pasaulinio karo priežastis, imperialistinį grobikišką karo pobūdį bei sunkią tiek kariaujančių jų, tiek ir užgrobtųjų šalių darbo žmonių, ypač darbininkų, būklę. Suvažiavimas pa rodė buržuazinės Lietuvos tarybos kaip klusnaus okupantų įrankio pavergti kraš tą, reakcinį vaidmenį, Išsivaduoti iš buržuazijos priespausdos ir karo negandų darbo žmonės gali tik kovodami už socialistiinę revoliuciją. Rezoliucijoje organizaciniu klausimu su važiavimas iškėlė uždavinį organizuoti darbininkų klasės jėgas ir vadovauti jai klasių kovoje. Tuo tikslu reikia kurti partines kuopeles kiekviename fabriką, gamykloje, dirbtuvėje, kaime ir dvare, sudaryti partijos valsčių, apskričių ir miestų rajonų komitetus. Suvažiavimo iškeltas ir patvirtintas in ternacionalinis klasinis masinių darbinin kų organizacijų kūrimo principas, įsigalė jęs Lietuvoje, padėjo sutelkti įvairių tau tybių darbininkus bendrai kovai už jų ekonominius ir politinius interesus. Suvažiavimas išrinko vadovaujant} partijos organą — Centro komitetą iš 7 narių. Istorinę suvažiavimo reikšmę sudaro tai, kad jis, suvienijęs visas atskirai veikusias Lietuvoje partines organizacijas, įkūrė Lietuvos Komunistų partiją — naujo tipo partiją — nubrėžė pagrindinius partijos uždavinius. Susikūrusi idėjiniais teo riniais bei organizaainiais marksizmo-leni nizmo pagrindais, aiškiai supratusi, kad proletariato diktatūra yra neišvengiama darbininkų klasės kovos pakopa, siekiant socializmo pergalės, siekiant sukurti ko munistinę visuomenę, Lietuvos Komunistų partija buvo vienintelė proletarinė partija Lietuvoje, išreiškianti darbininkų ir vals tiečių — Lietuvos liaudies interesus. doc. V. GOBIS
I I I |
1947 m. įsisteigusi Medicinos fakulteto pirminė komjaunimo organizaci ja turėjo 28 narius. Pirmajame susi rinkime buvo išrinktas biuras. Jo na riais buvo išrinkti studentai V. Nar kus, G. Arechva, J. Pilipavičiūtė, E. Mironovičius, V. Kupstas. Sekretoriu mi buvau išrinktas aš, trečio kurso studentas. Komjaunuoliai rėmėsi kitais aktyviais studentais, kurie ne tik buvo komjaunuolių pagalbininkai politiniame, moksliniame, kultūriniame auklėjime, bet ir patys su iniciatyva dir bo visuomeninį darbą. Daugumai veiklos sričių — ne tik fakulteto, bet ir Universiteto — vadovavo medi kai. Studentų mokslinei draugijai va dovavo A. Biliūnas, J. Skliutauskas, C. Vikšraitis. Dėstytojams V. Baro nui, M. Horodničienei, M. Marcinke vičiui, N. Indrašiui vadovaujant įsi steigė moksliniai būreliai, kuriems pirmininkavo studentai, vėliau pasi rinkę tą specializaciją: okulistų būre liui — F. Kondratavičius, akušerių ginekologų — aš, ir t. t.
1948 metais buvo suorganizuota studentų medikų mokslinė konferen cija. Geriausi darbai vėliau buvo skaityti Maskvos I Medicinos institu to studentų konferencijoje, j kurią mes buvome pakviesti. Savo literatū rinius gabumus rodė studentai medi kai literatai Vytautas Sirijos Gira ir Jokūbas Skliutauskas (dabar — rašy tojų sąjungos nariai). Didelj agitacinį darbą atliko stu dentai per atostogas kaimo gyvento jams skaitydami paskaitas politinė mis, sanitarinio švietimo ir medici nos propagandos temomis. Medikai komjaunuoliai buvo iniciatoriai, or ganizuojant išvažiuojamąsias sanita rinio švietimo, ateistines konferenci jas kaimo žmonėms taip pat ir fabri\-Y\ \\
Universitete tautinių šokių grupei, vėliau peraugusiai i ansamblj, vado vavo studentas medikas F. Kantaravičius (vėliau Vilniaus II ligoninės aklų skyriaus vedėjas, miręs), geriau siais šokėjais taip pat buvo medikai — dabar profesoriai, mokslų dakta rai — A. Svičiulis, A. Jackevičius ir kiti. Akomponuodavo med. m. dr. VI. Minius (Tuberkuliozinio instituto skyriaus vedėjas). Šauniai atrodydavo montažai, pa ruošti pačių studentų. Saviveiklinin kai koncertuodavo įvairiomis progo mis — gegužės ar spalio švenčių komjaunimo ar Raudonosios Armijos jubiliejų, Pergalės dienos ar rinkimų dienomis... Linksmi būdavo studen tų naujametiniai kaukių baliai dabar tiniuose Meno darbuotojų rūmuose. Vytautas Sirijos Gira kiekvienai ap žiūrai rašydavo vis naują eilėrašti, kurį vis man tekdavo deklamuoti. Ži
\ rį *:ss-.;x» ..x
................
'pys*®, y<»ą»>t>r z-y:':**
yv- ■
V:
ATASKAITINĖ KORTELĖ Z VMETHAR KAPTOHKA
.Ht
šimtis kartų per savaitę. Studentų sa viveiklos apžiūrose paprastai dalind ivomės pirmomis, antromis vietomis su pajėgiausiais tuo metu saviveikloje Istorijos-filologijos studentais. Ir jei užleisdavome jiems pirmenybę, tai lik labai nežymia taškų persvara. Aktyviai medikai dalyvaudavo ir akademiniame sporto klube, ir Uni versiteto chore. Universiteto komjaunimo organiza cijos sekretoriais pokario metais bu vo medikai B.. Sudavičius (1947— 48 m., 1949—50 m.), dabar VU pro rektorius, J. Pilipavičiūtė-Kravcevičienė (1948—49 m.), dabar Vilniaus „Raudonojo kryžiaus" ligoninės sky riaus vedėja. Daug komjaunuoliai medikai paplušo ir miesto statybose. Per tuos 30 metų išblėso daug įdo mių prisiminimų. Ateity mūsų jau nimas vis mažiau girdės apie tas sun kias, bet entuziastingas, ieškojimų ir nusivylimų, džiaugsmo ir pavojų dienas, kuriomis augo, grūdinosi ir tvirtėjo jų tėvai. Gal ir puiku, ka'l šių dienų studentams keliamas beveik vienintelis uždavinys — gerai moky tis ir tapti gerais specialistais. Bet norėčiau pabrėžti, kad tie studentai, kurie buvo geri visuomenininkai, ta po ir puikiais specialistais. O tie, ku rie težinojo savo studijas, kratėsi įpa reigojimų, ir liko tik siauri speciaiis tai. Linkiu, kad jūs savo vaikams jdiegtumėt meilę žmogui, visuomenei, Tėvynei. Per asperas ad astras! Pirmasis Medicinos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius Respublikos nusipelnęs gydytojas Vilniaus miesto Gimdymo namų vyr. gydytojas LEONAS MALECKAS.
Nuotraukoje iš kairės Į dešinę: diplomų jteikimo dieną Vladas Kupstas (vėliau Panevėžio ligoninės okulistas, 1967 m. mi ręs), Vladas Žeiba (dabar VU docentas) šių eilučių autorius ir Danutė AraminaitėLingienė (dabar „Gegužės pirmosios" far macijos fabriko cecho viršininkė.
jaunimo ir profsąjunginė organizacijos. Konferencijai buvo išleisti biuleteniai su naujojo Fizikos fakulteto korpuso atvaiz du ir kandidatų į profbiurą sąrašu. Profbiuras išplatino savo vienkartinį leidinį „Reliatyvumas", kuriame pateikiama in formacinė medžiaga apie profsąjungos veiklą, o ji ypač reikalinga pirmakur siams, kurie pradžioje apie tokią organi zaciją sužino tik iš nario mokesčio, pasa kojimų — apie FiDi, apie sportinį fakul teto gyvenimą, sienlaikraščio „Perpetum mobile" redkolegijos darbą. Į konferenciją buvo pakviesti svečiai: fakulteto prodekanas doc. B. Aleksejūnas, fakulteto partinio biuro pirmininkas A. Meškauskas, darbuotojų profbiuro pirmi
nomas buvo ir studentų vyrų linis sekstetas, koncertuodavęs ne tik scenoje, bet ir per radiją. Darniai ir švelniai skambėdavo merginų trio. Medikų meno saviveiklos koncertai buvo laukiami ir Universitete, ir Lie tuviškosios XVI divizijos kareivinėse, ir rinkiminių apylinkių agitaciniuose punktuose, ir šefuojamuose steigia muose kolūkiuose. Ypač daug kon certuodavome per rinkimus — de-
[puikus specialistai
HCnDAHM TK/lbHh&i KOMU T EI
Fizikų profsąjungos konferencija Rugsėjo 26 d. Fizikos fakultete įvyko profsąjungos konferencija. Jai buvo kruopščiai ruoštasi nuo pat pirmųjų rug sėjo mėnesio dienų — rašomos ataskai tos, apgalvojama konferencijos eiga. O padėtis buvo iš tiesų ne per geriausia — per trejus metus pasikeitė net penki profbiuro pirmininkai, kai kurias biuro funkcijas turėjo atlikinėti fakulteto kom jaunimo biuras. Susirinkusius į konferenciją pasitiko muzika. Kiek vėliau, kol buvo rodomas biuro žurnalas „Tarybų Lietuva Nr. 13", konferencijos delegatai dar kartą turėjo progos pamatyti ir prisiminti didžiąją fa kulteto šventę — Fizikų dieną, kurią ruošiant daug darbo įdėjo fakulteto kom
kų, gamyklų, įstaigų darbininkams ir tarnautojams. Čia pasižymėjo dabarti niai medicinos mokslų daktarai: V. Astrauskas, A. Telvčėnas, Gargasas buvęs respublikos medicinos darbuo tojų profsąjungos komiteto pirminin kas V. Narkus, medicinos mokslu daktaras prof. A. Matulis, Kauno miesto odos-venerologinio dispanse rio vyr. gyd. A. Vaickelionis ir kiti. 1948 metais, vadovaujant mūsų de kanui prof. Jonui Kairiūkščiui, buvo organizuota pirmoji studentų ateisti nė konferencija. Komjaunuoliai buvo ir fakulteto meno saviveiklos pradininkai. Prasi dėjusios 1947 metais fakultetų meno saviveiklos apžiūros tapo tradicinės. Jomis domėjosi ne tik studentai, bet ir dėstytojai. Visada dideliu studen-, tų saviveiklos mylėtoju buvo profe soriai prorektorius Jankauskas, rekto rius Žemaitis, Markulis, dėstytojai Gineitienė, Gentvila, Horodničienė ir kiti. Tokių apžiūrų nugalėtojams Uni versiteto vadovybė, profesoriai įteik davo atminimo prizus.
ninkas doc. S. Sakalauskas, studentų prof sąjungos komiteto pirmininko pavaduo tojas R. .Sanulis. į Buvęs 1977/78 mokslo metais profbiuro pirmininkas G. Verbus perskaitė ataskai tą apie biuro darbą. Po tam tikro apsnū dimo profbiuras jau pernai žymiai suakty vino savo veiklą, sugebėjo išsikovoti iš dalies prarastas pozicijas ir įsigyti popu liarumą fakultete. Daug buvo nuveikta, dirbant organizacinį darbą. Bendromis jėgomis su darbuotojų profbiuru, komjau nimo organizacija, dekanatu buvo organi zuojami tokie renginiai, kaip mediumas, pirmąkart tapęs viso fakulteto švente, saviveiklos apžiūra, Fiziko diena. Po G. Verbaus ataskaitos ir svečių pa sisakymų kalbėjo patys delegatai. Iškelti klausimai iš esmės buvo apie studentų buitį. Juk šiemet fizikai gavo naujus rū
mus ir naują bendrabutį. Juose reikia patiems įsikurti taip, kad jauku būtų mo kytis ir dirbti. Fakulteto patalpos bus tvarkomos kartu su darbuotojų kolekty vu, kurie jau nuo pavasario laukia stu dentų paramos. Bendrabutyje tvarkysis jo taryba. Konferencijos metu buvo apta riami tokie konkretūs klausimai, kaip bu feto atidarymas ir dujinių viryklių ren gimas virtuvėse. Konferencijos metu išrinktas naujasis profbiuras. Tai žmonės ir anksčiau turė ję kokius nors visuomeninius įsipareigo jimus, fakulteto aktyvistai. Naujojo prof biuro laukia daug uždavinių, kurių vie nas, bene svarbiausias — geru darbu, mokymusi sutikti 400 metų VU jubiliejų. R. STANKEVIČIŪTE FF profbiuro narė
PUSLAPI PARUOŠĖ UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
^eralūrinis puslapis
Sigutė Poškutė Trys sonetai 1
LAIŠKAS
BROLIUI
ŠIANDIENA
IŠIMTYS
Aš vejuosi laiką. O mane — šešėlis. O šešėlį vejas tavo atmintis. Ariadnės siūlas labirintais draikos, Kol krūtinėj dega karštas kamuolys.
Jei ne šiandien, mielas, nešiandien, Tai po trisdešimt metų — tikrai Užakis mūsų gilūs vandenys Šilkalapiais ajerais.
Kai prieisim žemės kraštą, žemės tos, kurios nebuvo, — Tavo daliai — nusigręžti, O manajai — neramumas.
Tau iš kur žinoti, mano broli jaunas, Pats jauniausias broli, — jų aš neturiu — Pats tikrasis laiškas debesiu nuplaukia, O tiesa palieka mums už nugarų.
Ir išplėšim tada mes iš šiandien Margą skarą matytų vaizdų, — Kad ryšėtume Ja tik per šventę, Kai dalinsimės su jaunimu.
Kaip skaudėjo, kai neskauda? Kaip mylėta, kai nemyli? Sako — juoda. Būna — balta. Ir tarp mūsų šimtas mylių,
Jeigu tu laimingas — tu esi tik vargšas. Jei savęs tau gaila — tu perdaug žiaurus. Tu paklausk sustojęs, kur beržynai skrenda;
Savo šiandiena — tokia triukšminga, — Kad nebus Ji, deja, Išgirsta. Savo grįžusią laimę svajosim, —
Kai tave bučiuoju, būna? Ko taip gaila man palikti? Kada gera taip išeiti?
Ko tinkle įkliuvęs nepravirksta karšis; Ko širdis tau virpa, jei tu pats ramus? Tu paklauski, broli, mūs likimą bendrą...
O mus guos, kad mes taip nelaimingi. Mes tada — užmirštoji karta Prie sudilusių darbo varstotų...
O taisyklių atskalūne, Ėmė man seniai patikti Pražūtingi tavo vaisiai.
Lietuvių filosofinė lyrika PAUDOJE jau buvo kalbėta apie naująją V. Daujotytės, mūsų Lietuvių literatūros ka tedros dėstytojos, studiją „Lietuvių filosofinė lyrika", pabrėžiant filosofi nės lyrikos tipologizavimo aktualu mą. Kartu jau buvo atkreiptas dėme sys j pačios autorės akcentuotą darbo pobūdį, į siekimą atskleisti pačią pro blematiką, o ne pateikti kategorišką problemų sprendimą. V. Daujotytė daug kur tarsi užveda ant kelio, pa likdama erdvę kryptingai problemos interpretacijai. Siekiama pažvelgti į psichologines kūrybos ištakas arba paryškinti irealaus kūrinio giluminę prasmę, iškeliant tam -tikrus pastovius bruožus, kurie atrodo būdingi filoso finei lyrikai. Šis atsargus ėjimas prie esmės, ilgainiui virstančios labiau apčiuopiamesne, sukuria jos tikrumo iliuziją. Lyrika, kaip ir visas menas apskri tai, nelabai noriai duodasi skaidoma tipų sferomis. Bet koks tipologizavimas yra sąlygiškas. Tai, kad filosofi nė lyrika vis dar lieka lyg ir neįtei sinta kaip tipas, nereiškia, kad ji ne egzistuoja. Gera, kad, žvelgdama į filosofinės lyrikos reiškinį, V. Dau jotytė supranta, jog tipologizavimas yra daugiau teorinė klasifikacija, įkyrus siekimas tinologizuoti filoso finę lyriką gali labai varžyti aiški nantis filosofinės lyrikos esmę. Juo labiau, kad ta esmė slypi tikrai ne tipologizavime. Be abejo, svarbu grieščiau apibrėžti jos tipą, tai skati na ryškus ir nepageidaujamas sąvo kų „filosofija", „filosofinis" vartoji mas kritikoje, kas dažnai „rodo pir minės reikšmės niveliaciją" (p. 11) Tačiau įtoks siekimas dažnai užgožia kitas galimybes spręsti esminę pro blemą arba nereikalingai sugestio nuoja tą sprendimą. Tipas negali būti nei tikslu, nei pakankama prie mone. Bandymas filosofinę lyriką įsprausti į rėmus, remiantis vienu ar kitu jos požymiu ir neišsiaiškinus, kas ji yra kaip tokia, tai, ko gero, nevaisingas kelias. Kai kas filoso'inę lyriką laiko „intelektualinio meno reiškiniu" (p. 15), sutapatindamas mąstymo specifiką su mintimi. Ar rai ne pačios filosofijos (mokslo) suges tija, reikalaujanti filosofinėje lyrikoje ieškoti intelekto primato? V. Daujo tytei įtikinamesnių atrodo filosofinės ir refleksinės lyrikos santykis: „Refleksinė lyrika, matyt, galėtų būti fi losofinis sinonimas, ji tiksliai nusako, refleksijos — minties apie mintį — vaidmenį šiame kūrybos tipe" (p. 15). Tačiau abejotina, kad bet kokia ref leksija turi savyje ir filosofijos reikš mę.
S
J/ ALBANT apie Maironį, paR liestas vienas iš giliausių fi’‘ losofinės lyrikos bruožų, at kreipiant dėmesį į tai, kad Maironis ■neskaido žmogaus gyvenimo į atski las akimirkas, jo mintį žadina viso gyvenimo prasmės klausimai" (p. 39L mintį, gal kiek bendriau išreikš
tą, darbe galima sutikti ne kartą. Ji iš tiesų daug ką pasako. Akimirkos tiesa suprantama kaip „minutės, nunulinio išgyvenimo" (B. Sruoga) įkvėpta tiesa. Tai pasitenkinimas suskaidytomis gyvenimo akimirko mis, o ne gyvenimu apskritai, kita prasme, tai yra pasitenkinimas tuo, ką duoda akistata su „vienkartine jausmo akimirka" (p. 37), ką duoda žvilgsnis į akimirką, o ne į amžinybę — akimirkų visumą. (B. Sruoga taip ir priešpastato: minutė — amžinybė). Pastaroji — tai jau kita, amžinybės, tiesa, leidžianti kūrėjui suvokti, ver tinti ne tik ją pačią, bet ir akimirkos tiesą (antitezių jungtys). Turint tai omenyje, lengviau atsekti lyrikos fi losofinę giją. Tai padeda atsakyti ir į klausimą, ar bet kokį poeto supra timą laikyti filosofiniu. A. Begiašvilis, gruzinų literatūros tyrinėtojas bū tų teisus, sakydamas, kad „poezija apskritai neįmanoma be filosofijos, nes kiekvienu aitveju poetas reiškia tam tikrą žmogaus ir pasaulio santy kį, vienokį ar kitokį supratimą" (p. 7), jeigu filosofijos netapatintų su pasaulėžiūra. O pasaulėžiūra ir filo sofija susiliečia ten, kur akimirkos tiesa pereina į amžinybės tiesą. Labai teisingas yra dviejų filosofiškumo aspektų išskyrimas. „Ieškant sąvokų preciziškumo, — sako V. Daujotytė, — reiktų skirti lyrikos filosofiškumą kaip tam tikrą atspalvį netikėtai atsirandantį, besimainantį, ir filosofinę lyriką — tipą, — kuriai fi losofinis požiūris į pasaulį yra pa grindinis, nulemiantis jos tipologinius bruožus" (p. 31). Tai paryškina filoso finės lyrikos ribas, padeda įvertinti daugelio lietuvių literatūros atstovų kūryboje pasireiškusius ar pasireiš kiančius filosofinius bruožus. Įdomus Maironio eilėraščių interpretavimas filosofiniame kontekste (p. 37—39). Kalbama ir apie K. Donelaičio, 3. Nėries kitų poetų filosofinius atspal vius. Išskirtos filosofiskumo ir filoso fijos kategorijos padeda nesuabsoliu tinti minėtų bruožų. Filosofinės lyrikos užuomazgų V. Daujotytė ieško jau mūsų raštijos pradžioje. Istorinė lyrikos raida at kreipia dėmesį į vienus ar kitus im pulsus, pastovesnius bruožus. Punktyriškai nubrėžtas lyrikos kelias rodo, jog mūsų filosofinė lyrika augo kant riai, skaudžiai, jausdama savo šaknis ir tai, į kur jinai auga. J. Baltrušaitis ir jo „mintis apie žmogų visatoje" (p. 46) — pagrindinė jo lyrikos situa cija — suteikia naujų impulsų Puti nui, kitam ryškiausiam ikitarybinės lietuvių filosofinės lyrikos kūrėjui. V. Mačernį su šios lyrikos tradicija sieja „pati poetinė jausena, proble miškas požiūris į pasaulį" (p. 55). Pasaulėjauta ir pasaulėžiūra, dvi vie ną kitą pildančios žmogiškosios są monės pusės. Griežtesnis jų ribų pa ryškinimas galbūt šį tą paaiškintų, kalbant apie intelekto vaidmenį filo sofinėje lyrikoje.
ABRĖŽTINAI atkreipiamas dėmesys į paties kūrėjo me ninę sąmonę, asmenybės bruožus (sk. „Kūrybos sfera"). Polin kis apibendrinti, būdingas poetineifilosofinei sąmonei, yra filosofinio kūrėjo sąmonės bruožas apskritai. Šis taiklus autorės pastebėjimas verčia ieškoti bendrų ir specifinių kūrėjo as menybės bruožų........ Nepaprastų atsi tikimų mano gyvenime nebuvo", — rašė Putinas (p. 90), nes kiekviena me įvykyje refleksyvi poeto sąmonė įžvelgdavo savitą nepaprastumą, ku rių seka — gyvenimas — ir yra vien tisas, „vienintelis nepaprastas įvykis" (J. Baltrušaitis, ,p. 90). Pavieniai įspū džiai turi tik tą išskirtinę reikšmę, kad jie yra visumos dalis. Poeto as menybė lemia jo sąlytį su tikrove. Tikrovės informacija poezijoje ir šios transformacijos specifika filosofinėje lyrikoje nurodo į svarbų filosofinės lyrikos kūrėjo bruožą — introspektyviąją mintį, kuri iš tiesų" yra pagrin dinė filosofinės lyrikos versmė" (p 88). Introspektyvus žvilgsnis formuoja savimonę, sugeba nuskaidrinti kūry binę dvasią, atverti ją daiktų .reiški nių, akivaizdoje, kurie tarytum išsi skleidžia visu savo atvirumu. Iškyla egzistencinis pojūtis, taip reikalingas filosofinės lyrikos kūrėjui. Introspektyvi jausena būdinga ne visiems poe tams, kurių kūrybą priskiriame filo sofinei lyrikai. Lygiai kaip elegija nėra sutinkama visoje filosofinėje ly rikoje arba tik joje. Elegijos išskirti numą V. Daujotytė pagrįstai pabrė žia, kalbėdama apie žanrinę stilistiką. Tai, kad elegija sutinkama ir kituose lyrikos tipuose, tik patvirtina, kad žanras negali priklausyti vieno kurio nors tipo autonomijai, lygiai kaip šiai autonomijai negali priklausyti jau minėtas filosofiškumas. Autorė teisingai pastebėjo, kad filosofinei ly rikai elegija yra artima „pačia esme, ypač poetine būsena" (p. 121). Ši elegijos būsena nedaug kuo skiriasi nuo kūrėjo sąmonėje susiklosčiusios poetinės filosofinės būsenos ir išreiš kia tam tikrą būdą mąstyti. Ne be rei kalo sakoma, jog Just. Marcinkevi čiaus, eilėraštyje „Sesuo tylioji, rude nine žole..." „eleginė nuotaika adek vati giliam susimąstymui" (p. 202). V. Daujotytė, būdama gilios nuo jautos tyrinėtoja ir turinti neeilinę dovaną pajusti giluminį .tikrąjį poezi jos pulsą, sugeba jautriai įsiklausyti į trapią filosofinės lyrikos erdvę, pa jausti ir suprasti tą poeto patirtą pa saulio atvirumą .savęs pojūtį. Eilėraš
P
čio suvokimas sunkus ir problematiš kas dalykas, nuo suvokimo taip pat priklauso eilėraščio gyvybė. (Beje, plačiau apie tai kalbama šiltame V. Daujotytės straipsnyje .išspausdin tame „Nemune" Nr. 8). Pamatuotai sakoma, kad apie individualumą, kryptingumą byloja ne tema, o jos įprasminimas (p. 102). Vienaip mino rinę nuotaiką įprasmina R. M. Rilkė, kitaip — Just. Marcinkevičius. Prie šingai egzistencializmui, Just. Mar cinkevičiaus kūryboje pajuntame „ne pasyvią refleksiją, o aktyvų ra ginimą įtempti protą ir jausmus, ty rinėti dangų ir žemę, ieškoti ryšio, prasmės, tikslo" (p. 167). Apskritai, tarybinei filosofinei lyrikai būdinga filosofinė žmogaus koncepcija, „bū ties visuotinumo ir socialumo ryšio ieškojimas" (p. 76). Be Just. Marcin kevičiaus ryškiausiu lietuvių tarybi nės filosofinės lyrikos atstovu laiko mas E. Mieželaitis.
ŠRAIŠKOS pakitimai tarybi nėje filosofinėje lyrikoje verčia šiek tiek kitaip pa žiūrėti į tam tikrus atrodžiusius pa stoviais šios lyrikos bruožus. Tai gi lina požiūri į ją, nors galutinai ne nurodo kelio į filosofinės lyrikos, jos esmės .apibūdinimą. Sprendžiant šį klausimą lietuvių filosofinės lyrikos raidos kontekste, galima išsiaiškinti, kas būdinga šiai lietuvių lyrikai, bet pavojinga, kad specifiniais jos bruo žais nebūtų apsiribota, ieškant atsa kymo į klausimą, kas tai yra filosofi nė lyrika plačiąja prasme. Daug kur darbe remiamasi rusų literatūros kū rybine patirtimi. Vakarų Europos fi losofinę lyriką reprezentuoja R. M. Rilkė, iš dalies — J. V. Gėtė. Tačiau kyla abejonių, ar neliks plačioji šios lyrikos prasmė už to rato, kuriuo re miamasi kaip realiu sprendimo pa grindu ir kuriame tipologinis kūrėjų pasaulėjautos panašumas gali suges tionuoti filosofinės lyrikos specifikos apibūdinimą. Atskiro reiškinio nag rinėjimas gali papildyti visumos vaiz dą, bet ne pasakyti apie jį visk?1. V. Daujotytės studija — gilus ieš kojimas, esantis galbūt žymiai svar besnis už greitą problemos sprendi mą. Šia prasme kategoriškų apibend rinimų vengimas yra studijos privalu mas. Viena, beje, yra padaryta tikrai: įrodyta, kad lietuvių filosofinė lyri ka, tokia palyginti jauna, yra verta nemažo dėmesio ir gali sukelti daug vertingų minčių, tyrinėjant ją. Tai įteisina ir patį knygos pavadinimą.
I
sąmonės būsenų stebėjimas, atliekamas paties jų turėtojo; koncepcija — pažiūrų į ku riuos nors reiškinius sistema, kurių nors reiškinių nagrinė jimo būdas, ko nors suprati mas; menininko, poeto, moks lininko ir t. t. bendras suma nymas; minoras — liūdna, melancho liška nuotaika; niveliuoti — sulyginti, pada ryti vieno lygio, pašalinti skirtumus, suvienodinti; introspekcija — betarpiškas precizija — didelis tikslumas;
adekvatus — tolygus, visiškai atitinkantis, tapatingas; antitezė — pradinis teiginio paneigimas vystymosi proce se; egzistencija — buvimas, gy venimas; iliuzija — jutimų apgaulė, kurią sukelia iškreiptas tikro vės supratimas; interpretacija — ko nors aiš kinimas, prasmės atskleidi mas, vieno ar kito teksto aiš kinimas;
Vaidotas DAUNYS primatas — pirmumas, pirme nybė, pirmaujanti reikšmė, vyravimas; refleksija — mąstymas; savo minčių ir pergyvenimų anali zė; mąstymas .pilnas abejonių ir svyravimų; sugestionuoti — paveikti žmogų, įteigiant jam kurias nors mintis, įsitikinimus, jausmus; tipologija — daiktų ar reiš kinių klasifikacija pagal ko kių nors požymių bendrumą,
Į PAGALBĄ ŽEMDIRBIAMS
PASALINTI
imit f# :*
Ruduo. Šis nuostabus metų laikas šįmet nelepina geru oru. Rudeniniai lietūs neleidžia respublikos kolūkių ir ta rybinių ūkių žemdirbiams laiku sudoroti derlių, deramai paruošti dirvą ir pasėti žiemkenčius. Į pagalbą ateina tal kininkai. Rugsėjo 29 dieną 4136 I, III, IV kurso mūsų Universi teto studentai išvyko į įvairias respublikos vietas padėti žemdirbiams sėkmingai sudoroti derlių. Šį kartą išvyko vaikinų ir merginų daugiau, negu buvo numatyta. Matematikai talkins Ukmergės ir Varėnos rajonuose. 280 fizikų — Trakuose. 300 busimųjų gamtininkų Pasvalio rajone. Filologijos fakulteto studentai darbuosis Kupiškio rajone. Darbščių studentų rankų sulauks Panevėžio, Vil niaus, Utenos, Šalčininkų, Biržų rajonai. L. Skirpsto nuotraukose: Didelis mūsų talkininkų būrys pasiruošęs išvykti į kol ūkius. „Pirma sudėsiu lagaminus, o vėliau ir pati pabandysiu „įlįsti". ' Ir paskutinę akimirką daug rūpesčių turėjo Istorijos fa kulteto 'prodekanas doc. S. Jegelevičius— reikėjo tikrinti sąrašus, skaičiuoti studentus...
Fizikos fakulteto III kurso
I studentas A. Kurbatovas, kaip I nepažangus moksle.
y.'
$ m®-
Už elgesį nesuderinamą su
iI *■** **
I tarybinio studento vardu Pre. I kybos fakulteto III kurso I studentė Aldona Ruškytė. J| I buvo skirta komisare „VėtI rungės" studentų statybiniaI me būryje, dirbusiame PalanI goję. Patiko Aldonai pajūrys, I šykšti šios vasaros saulė, Į Saulė nakčiai skųsdavo į jūI rą, Aldona save naktimis irgi skandino degtinės stiklelyje. I Saulė grįždavo, o su ja gerokai {kaušus būrin parsvvruodavo ir komisarė A. Ruškytė. Žinoma, su savo sielos | ganytojais. Iš palapinės, kur įgyveno jų „širdies dama", Aldonos gerbėjus iškrapštvli tekdavo net milicijai. Taip ši prekybininkė „vadovavo" būrio idėjiniam darbui. Už elgesį nesuderinamą su tarybinio studento vardu nu šalintas Matematikos fakulteto II kurso studentas A. Neverdauskis. Rugpjūčio šešto sios naktį jis, būdamas ne blaivus, Palangoje su savo bendrais sumušė pilietį. Kre tingos tarprajoninės prokura tūros A. Neverdauskis pa trauktas baudžiamojon atsa komybėn.
gerai mokytis
Svarbiausia
STUDENTAI
•i
ATASKAITINES RINKIMINES KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS FAKULTETUOSE
nė Universiteto garbę res jaunimo biuras susiduria su I daugeliu problemų. Viena I — pakelti fakulteto pažangu publikiniame ture. Nemažą darbą fakulteto iš jų —■ dar ne visi studen-1 Dailininko A. Kmieliausko mą, atkreipti ypatingą dėme organizacijoje tai dalyvauja internacionali-1 dekoruotose patalpose netru sį į pirmąjį kursą. Tam iš komjaunimo kus atvers naujas Unlnuveikė agitacijos propagan niame darbe. IF a duris j siaiškinome priežastis, pri dos sektorius. Paruošti jauni Didelį vaidmenį, ugdant taĮ versiteto knygynas, ėmėme priemonių planą. darbinis I „Tarybinio studento" reSpalio 60-mečio proga pa lektoriai, tačiau jie beveik rybinį žmogų,Šiaisturi metais su-1 dakcija, Knygų bičiulių drautys aktyviausi komjaunuoliai nedirbo šio darbo. Todėl fa auklėjimas. du SSB Kapsuke I gijos Universiteto skyrius ir pasirašė raportą TSKP Cent kulteto komjaunimo organi organizuoti Vilkaviškyje. Geriausi I universiteto knygyno direkro Komitetui. Mes džiaugia zacija ateityje sieks, kad ir jaunųjų lektorių, mokyklą komjaunuoliai dirbo CSR, I ciJa kviečia visus studentus, mės, kad tarp jų tokie moks LLR, VDR. Gerai padirbėjo Į dėstytojus, profesorius, darlankytų žemesnių kursų stu lo pirmūnai, kaip R. Capas, SSB „Tauras", Į buotojus dalyvauti NAUJOI. Budrytė ir kt. Mūsų stu dentai, kurie savo patirtį ir organizuojant būrio vadas V. Sinkevičius ir JO UNIVERSITETO KNYGYdentai turi dovanoti šiam ju žinias perduotų kitiems kom komisarė A. Svetikaitė. j NO PAVADINIMO KONbiliejui — gerą mokymąsi. jaunuoliams. Fakulteto akty Pramonės ekonomikos fa- j KURSE, Fakultete vyksta socialistinis vistai mokėsi komjaunimo lenktyniavimas VLKJS 60-me- aktyvo mokykloje. Per žie kultetas' šefuoja vaikų klu-1 Konkursas vyks iki š. m. „Saulutė", „Taika" ir I lapkričio mėn. 20 d. čiui. Tikime, kad komjau mos atostogas perskaityta 20 bus Tarp respublikos „Saliutas". Gerai organizavo I Knygyno pavadinimas turi nuoliai dar aktyviau įsijungs paskaitų. ~ darbą IV kurso I atspindėti musų aukštosios į šį lenktyniavimą ir puikiu aukštųjų mokyklų mūsų fa- šefavimo iškovojo pirmąją darbo ekonomikos spec. 2Į mokyklos istoriją, simbolimokymusi bei aktyvia visuo kultetas grupės, IV kurso pramonės I zu°ti knygą, kultūrą, mokslą, menine veikla sutiks VLKJS vietą už vaizdinę agitaciją ir planavimo spec. 2 grupė. j Pasiūlymus siųsti „Tarybi60-metį, Universiteto 400 me apipavidalinimą, Sausio mė- Pravesta daug bendrafakulte-j n'° studento" redakcijai (Vil tų jubiliejų. Fakulteto kom nesį mūsų fakulteto komjau Universiteto 3), nurojaunuoliai viktorinoje „Apie nuoliai dalyvavo agitacinia tingų renginių, surengtos eks-1'mus, J—* ----- pavardę, vardą, Universiteto praeitį ir dabar me žygyje „Mano Tėvynė — kursijos, piešimo ir dailiojo Į dant savo I fakultetą. tį" iškovojo II ture pirmąją TSRS". Aplankytos istorinės skaitymo konkursai. Fakultete yra daug gerų I Laimėtojo laukia specialus Vietą ir toliau sėkmingai gy Švenčionių rajono vietos, su ruošti susitikimai su dirban sportininkų. Turime ir tarp-1 prizas, čiu ir besimokančiu jaunimu. tautinės klasės sporto meist II-jame Universiteto sąjungi rų. Sporto taryba dėjo visas niame komjaunimo ir jauni pastangas, kad į sportinius ___ ____ _________ Kviečiame aktyviai dalymo žygyje-sąskrydyje užimta renginius būtų įtraukta kuo 5 vieta. „Geriausiojo metraš daugiau studentų. Šia link1 1 vauti Respublikos studentų ličio" konkurse iškovota pir m.e ir toliau reiks dirbti, nes I teratūriniame konkurse ,,Unimoji vieta. Šį metraštį paruo dar ne visi komjaunuoliai I versitetui — 400 metų”. Prišė IV kurso darbo ekonomi noriai dalyvauja sportiniame I mename, kad kūriniai priimakos specialybės 1 grupė, va gyvenime. Iškovotos pirmo-1 mi Universiteto Lietuvių litedovaujama komjaunimo orga šios vietos slidininkų , varžy-j ratūros katedroje iki lapkrinizacijos sekretoriaus Ž. bose, šaudyme, bet pasiekti I čio 15 dienos. Stravinsko. Jų metraštis to laimėjimai negalėjo užtikrin-1 Kūriniai (įteikiami 3 egkiame pat sąskrydyje respub- ti aukštos vietos tarpfakulte-1 zemplioriai, perrašyti man likoje užėmė pirmąją vietą, tinėje spartakiadoje. I nėle) pasirašomi slapyvarde. Grupė apdovanota LLKJS CK Praėjusiais metais visi fa-1 Atskirai pridedamas vokas, 91,1 kulteto komjaunuoliai vykdė | ant jo užrašoma slapyvardė, 13 42 89,9 garbės raštu ir prizu. 1977/78 m. m. fakulteto in- savo įsipareigojimus, kėlė vi o jo viduje — pavardė, var 90,8 81 90,0 51 96,0 5 9 96,8 ternacionaLinis sektorius dė- suomeninį aktyvumą. Šiandie das, aukštoji mokykla, spe 98,4 98,1 jo daug pastangų, organizuo ninis pagrindinis komjaunimo cialybė, kursas. Konkursui 14 8 92,3 jant studentų internacionali organizacijos uždavinys yra gali būti pateikti visų žanrų 7 39 94,3 93,1 nį auklėjimą. Surengti inter garbingai sutikti VLKJS 60- kūriniai. 7 95,5 40 97,8 Kūriniais reikia stengtis 97,9 nacionalinio aktyvo moky metį, Universiteto 400 metų 16 15 mai, daug susitikimų, vakarų. jubiliejų ir toliau sėkmingai atskleisti mūsų aukštosios 92,4 93,9 23 Puikia tradicija tapo kasme vykdyti TSKP XXV suvažia mokyklos istoriją ir šiandie 5 94,4 ną, studentų darbus ir sie 95,5 tiniai politinės dainos kon vimo nutarimus. 7 13 R. GABALIS, kursai. Ilgai interklubiečių kius. atmintyje išliks draugystės Pramonės ekonomikos Linkime sėkmės! 92,4 95,2 52 63 vakarai su Universiteto in fakulteto 97,5 Konkurso komisija 41 90,8 18 ternacionalinių dienų daly komjaunimo biuro 94,4 93,8 Lietuvių literatūros katedra 205 364 viais. Tačiau fakulteto komsekretorius
Šie metai mūsų respublikos ir Visos šalies Lenino komu nistinės jaunimo sąjungos organizacijai buvo neeiliniai. Vyko LLKJS XIX ir VLKJS XVIII suvažiavimai, iškėlę nemaža uždavinių komjauni mo organizacijoms . Priimtos TSRS ir LTSR Konstitucijos, šalis įžengė į komunizmo statybos etapą. Toliau sėk mingai vykdomi TSKP XXV suvažiavimo nutarimai. Leni no komjaunimas sutinka sa dei} dėmesį. Mūsų gretose vo 60-metį puikiomis darbo Lenino stipendininkė IV kur pergalėmis. so studentė E. Žukaitė. Po Mūsų fakulteto komjauni- žiemos sesijos turėjome 25 \ mo'oigąjiizaeija puikių mo- pirmūnus. Geriausiems iš jų \ kymusi ir aktyvia visuome- įteikti VLKJS CK ženkleliai \nine veikla pasitinka VLKJS „Už labai gerą mokymąsi". 6Q-metį ir Universiteto 400 Tai R. Vitkauskaitei, N. Dumetų jubiliejų. dėnaitei, V. Kutraitei ir kt. Svarbiausia studento parei Tačiau kelia nerimą bendras ga — gerai mokytis. Akade fakulteto pažangumas, kuris miniams klausimams per ata sudaro 93,9%. Todėl akade skaitinį laikotarpį fakulteto miniam sektoriui ir MAK komjaunimo biuras skyrė di- tenka svarbiausias uždavinys
1. Fizikos 2. Matematikos 3. Chemijos 4. Gamtos 5. Medicinos 6. Filologijos 7. Istorijos 8. Pramonės ekonomikos 9. Prekybos 10. Ekonominės kibernetikos ir finansų 11. Teisės Universitete REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
417 813 278 487 685 898 765
375 732 269 479 646 858 749
24 67 24 29 64 61 61
95 160 89 142 265 270 222
379 291
356 278
22 22
327 84
1083 446 6542
1031 405 6178
36 200 20 153 430 2007
Pažangumas prieš metus
Pažangumas procentais
Gavo nepatenki namus pažymius
1
Tik patenkinamai j
Labai gerai ir gerai, vien tik gerai
Labai gerai
Išlaikė visus egzami nūs j
FAKULTETAI
Privalėjo laikyti
Universiteto pažangumas-94,4%
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
I
Tiražas 2500 LV 13469 Užs. Nr. 2774
REDAKCINE KOLEGIJA