a oš!.
Jei tu ruošiesi seminarui
Visų šalių proletarai, vienykitės!
o
Redakcija gauna laiškų, ku riuose studentai prašo papa sakoti apie Marksizmo-leni nizmo kabineto skaityklą, jos katalogus ir esančią literatū rą. Patenkiname jų prašymą.
veikalus ir straipsnius. Ka binete rasite ir naujausią pe riodinę spaudą — laikraščius ir žurnalus. Periodinės spau ė dos straipsnių teminis kata logas nuolat papildomas O naujomis kortelėmis, padeda studentui greitai surasti nau jausius duomenis iš visuome ninių mokslų vystymosi, eko nominio ir politinio gyveni mo sričių. Todėl, ruošdamiesi eiliniam seminarui, nepamirš kite mūsų kabineto skaityk los. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS J. KRENEVICIENE Marksizmo-leninizmo 1966 m. spalio mėn. 5 d. kabineto vedėja Nr. 28 (575) Eina nuo 1950 m. Kaina 2 kap. TREČIADIENIS I
a
Studento pasisakymas se minare — pirmas jo sava rankiško darbo rezultatas Universitete. Jau nuo pirmojo semestro studentai ruošiasi politinės TSKP istorijos, ekonomijos ir kt. seminarams. Visuomeninių disciplinų dėstytojai klausytojams nurodo seminarinius planus, kurie iš anksto paruošiami ir paliekami Marksizmo-leniniz mo kabinete. Specialioje lentynėlėje yra TSKP istori jos, politinės ekonomijos, mokslinio komunizmo, dia lektinio ir istorinio mate rializmo seminarų planai, vaizdinių priemonių ir nau jai gautos literatūros sąra šai. Studentai naudojasi šio mis pagalbinėmis informaci nėmis ir bibliografinėmis priemonėmis. Mūsų kabineto skaitykla turi visą semina rams pasiruošti reikalingą literatūrą. Marksizmo-leniniz mo klasikų veikalai, vadovė liai, knygos ir brošiūros, gausi periodika — visa tai yra specializuotoje skaityk loje prie Marksizmo-leniniz mo kabineto centriniuose Universiteto rūmuose. Kabineto laborantai kiek vienu metu (nuo 9 iki 22 vai.) pasiruošę studentui nu rodyti, kur surasti reikiamą literatūrą seminaro, kursinio ar diplominio darbo tema, padėti atrinkti svarbesnius
TUBENTAS
*
f
PIRMAKURSIO NUOMONĖ APIE KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS VEIKLĄ — 2 psl. VIENO FAKULTETO STUDENTŲ POLINKIAI — 2 psl.
„MOŠŲ DIENOS“ — 2 psl.
Ketvirtadienį j Universiteto Aktų salę rinkosi fizikai ap svarstyti savo fakulteto kom jaunimo organizacijos nu veiktą darbą, ateities planus. — Mūsų 400 komjaunuoliųfizikų būrys gali nuveikti didelius darbus, tik trūksta komjaunuoliškos ugnelės, ak tyvumo, — kalbėjo komjauni mo biuro sekretorius A. Zaborskis. — Trūksta komjau nuoliškos drausmės ne tik komjaunuolių, bet ir aktyvis tų tarpe. — Fakulteto komjaunimo biuro sekretoriumi išrinkta II k. komjaunuolė D. Railaitė nepajėgė vadovauti biurui. Suskilus Fizikos ir matemati kos fakultetui, aktyvas su silpnėjo, todėl pirminėse kom jaunimo organizacijose darbo kontrolė buvo silpna. Nebuvo ryšio tarp biuro ir grupių, partinės organizacijos, deka nato. Dabar turime geras dar bo ir poilsio sąlygas naujuose
teto komjaunimo biuro narys R. Asauskas išnagrinėjo or ganizacinio sektoriaus veiklą, pabrėždamas, jog pagrindine nesėkmių priežastimi buvo komjaunuoliškos drausmės tiūkumas, silpnas pareigos jausmas. Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius P. Vait-
jaunimo bilietas — šventeny bė, o jį kai kas palieka pas budinčius bendrabutyje. To kius reikia be pasigailėjimo šalinti iš komjaunimo. Kalbėję A. Pučinskas, V. Mačiulis pabrėžė, kad visa komjaunimo veikla prasideda pirminėje komjaunimo orga nizacijoje, gi per ataskaitinį
laikotarpį biuras mažai dėme sio skyrė aktyvo mokymui, NAUJOJI darbo planų vykdymo kontro UNIVERSITETO lei, todėl darbas grupėse vy ko nekryptingai, saviveiklišPAMAINA kai ir dažnai jis apsiribodavo — 3 psl. keliais blogai paruoštais ir ne įdomiais susirinkimais. FOTOREPORTAŽO Fizikos fakulteto partinės organizacijos sekretorius drg. „ROŽIŲ KRAŠTE“ B. Šugurpvas, VVU komjau TĘSINYS nimo komiteto narė S. Janu — 3 psl. taitė pritarė nuomonei, kad drausmė komjaunuolių tarpe, aktyvių grupių darbas — sėk KODĖL REIKIA mingo visos komjaunimo or SPORTUOTI? ganizacijos darbo pagrindas. — 4 psl. Po diskusijų buvo išrinktas naujas Fizikos fak. komjauni mo biuras bei delegatai į XIV MATMECHAI RUOŠIASI VVU komjaunimo konferenci SMD KONFERENCIJAI ją. — 4 psl. įvykusiame pirmajame nau VAKAR jojo komjaunimo biuro posė A. BIMBA SKAITĖ dyje sekretoriumi išrinktas TRECIĄ PASKAITĄ TV kurso studentas A. Zaborskis. — 4 psl.
Vakarinėje mokomosios zonos dalyje įsikurs Universitetas, rytinėje — KPI filialas. Susi darys kompaktiškas miestelio centras. Kulturinė-sportinė zona numatyta šiaurinėje da lyje — jauname pušynėlyje. Čia bus kultūriniai-buitiniai pastatai, sporto įrengimai, poilsio parkas. Gyvenamojoje zonoje viena bendrabučių grupė projektuojama šiauri nėje dalyje prie pagrindinio įvažiavimo, kita — į rytus nuo mokomosios zonos.
Kiekviename mokomosios zonos komplekse bus trys patalpų grupės. Pirmojoje — mažosios auditorijos, smulkios laboratorijos, katedros su įvairios paskirties kabine tais, braižyklos ir t. t. Ant rojoje — didžiosios srovinės auditorijos, aptarnaujančios kelis fakultetus. Jos bus jun giamojoje dalyje tarp fakul tetų. Šalia jų numatyta įreng ti specialias patalpas studen tų poilsiui pertraukų metu, vestibiulius, aktų sales, bib-
liotekas ir kt. Trečiąją grupę sudarys vienaaukščiai laboratoriniai korpusai, Didžiosios auditorijos -------- ----------------įsi •kurs fakultetinių ..........................korpusų tri juose žemutiniuose aukštuo se. Viršutiniuose aukštuose bus Įvairios smulkesnės labo ratorijos, fakultetų administ racinės patalpos, kabinetai, katedros ir t. t. Tokiu būdu pagrindinė studentų masė užsiiminės žemutiniuose aukš tuose. Ryšys tarp aukštų bus palaikomas liftais.
Universiteto mokomojo komplekso vieną pastatų gru pę sudarys Ekonomikos, Matematikos-mechanikos, Fizi kos ir Chemijos fakultetai, kitą — Gamtos. Medicinos, Istorijos-filologijos ir Teisės fakultetai. Abi fakuletų gru pes jungs centriniai rūmai. Juose bus rektoratas, aktų salės, biblioteka. Centrinių rūmų patalpos susigrupuos apie nedidelius pereinamus kjemukus. kurie primins jau kią senojo Vilniaus universi-
rūmnose. Jei naujas biuras sugebės įžiebti komjaunuolių širdyse ugnelę, sustiprins drausmę, fakulteto komjau nuoliai nebeliks paskutinėje vietoje. To ir linkiu naujajam biurui, — baigdamas pasakė sekretorius. Diskusijose kalbėjęs fakui-
kevičius kalbėjo apie draus mės laužytojus, kurie žlugdo komjaunimo veiklą ne tiktai Fizikos fak., bet ir visame Universitete. Nesaugomi komjaunimo bi lietai. Jj pametė netgi kom jaunimo biuro narė, buvusi sekretorė D. Railaitė. Kom-
rOBQBCD«CDlQBCDlCZ>BCD«CDBC3BCDBC2>BCDBC3l
'DRAUSME—DARBO PAGRINDAS ZDBODlCDBCDBaiCDBCDBCDBCJBCDBCDBCDBCDBCDl
•••••••••••••••••••«••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••• STUDENTĘ, MIESTELIS VILMUE
Senajam Vilniaus universi tetui ir Kauno Politechnikos lirsstituto Vilniaus filialui ankšta. Juose mokosi dauliau kaip 14 tukst. studentų, ateityje jų skaičius prašoks 0 tūkst. Todėl iškilo reikalas tatyti studentų miestelį. Vilniaus architektams pirliausia rūpėjo parinkti staty tai tokią vietą, kuri butų pat)qiai pasiekiama. Išnagrinėus visas aplinkybes, teko at isakyti Lygalaukių, Kalvari4—fantariškių, Viršuliškių ir leleto kitų teritorijų ir pir menybę atiduoti Antakalnio taurinei daliai. Ji pasižymi eromis gamtinėmis ir inžirinėmis-geologinėmis sąly)mis. Studentų miestelis tujs patogius ryšius su visais iesto rajonais. Artimiausiu etų numatoma įrengti per itakalnio rajoną Neries antinėje naują transporto iqistralę. Sekančiame penktyje už Antakalnio planuo ja statyti naują tiltą per transporto rį ir šiaurinę >ąistralę, kuri sujungs bu rtuosius Viršuliškių gyveInuosius rajonus, Dzeržinsi rajoną, centrinę miesto i bei kitus rajonus su stu’tų miesteliu, Valakampių Nemenčinės— Pabradės šio zonomis. Ši transporto Jrija aptarnaus daugiau > 60 proc. studentų mies> klausytojų, dėstytojų ir •autojų." iestelio teritorija užims ha plotą. Pietuose ji riS su žirgo gatvele ir ko biniais sodais, vakaruo— Nemenčinės plentu, rėje — nedideliu slėniu, uo perspektyviniame plartumatyta tiesti autokelią L1iąją Vilnią. Pietuose ?ntų miestelį sieks Sapie; miškai, šiaurėje — Vanpių poilsio zonos miško vas. bėjusiais metais Miestiį 3os projektavimo instituIniaus skyrius paruošė I išplanavimo projektą r'ai — architektai R. DiZ. Daunoravičius ir J. !|ionis). Juo remiantis, omos projektinės užs pirmųjų mokomųjų Sų — Universiteto Eko‘os fakulteto (archit. R. •) ir KPI Vilniaus filialo rtojo-laboratorinio kor(archit. J. Jurgelionis) tybai. įntų miestelio teritori"•rstyta į 3 zonas: mo1 kultūrinę-sportinę ir TpąJą. Mokomajai zo*i»*ta teritorija, turinti ' želdinių. Čia laisviau '•ima išdėstyti pastatus.
m ’■ V
*
: Jį z-:
'• . £
Sx S
1 — VILNIAUS VALSTYBINIS UNIVERSITETAS; 2 — MOKSLINIŲ PROBLEMINIŲ LABORATORIJŲ CENTRAS; 3 — KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO FILIALAS; 4 — KULTŪRINIS- SPORTINIS CENTRAS; 5 — GYVENAMOJI ZONA; 6 — ŪKINIS SEKTORIUS. J. POLIO nuotrauka
teto rūmų aplinką. Vakarinėje miestelio dalyje, netoli dabartinio Antakalnio troleibusų žiedo, numatytas atskiras Universiteto proble minių laboratorijų centras. Abiejų aukštųjų mokyklų mokomuosius korpusus jungs bendra centrinė aikštė — fo rumas. Su juo ribosis šių mo kyklų centriniai rūmai. Prieš forumą, kitoje cent rinės miestelio gatvės pusėje, išaugs kultūrinis-sportfnis centras. Čia bus pastatytas 400 vietų studentų klubas-kinoteatras, 500 vietų kavinėvalgykla, maisto produktų ir pramoninių prekių parduotu vės, buitinio aptarnavimo kompleksinė ateljė, ryšių sky rius, poliklinika, vaistinė, di džioji sporto salė su 3000 vietų tribūnomis, sporto salių kompleksas su maniežu, už daru plaukymo baseinu, sta dionas su 8000 vietų tribūno mis, įvairios paskirties sporto aikštelių kompleksas ir t. t. Panaudojant esamus želdi nius, numatyta įrengti ir stu dentų poilsio parką. Gyvenamojoje zonoje nu matyta pastatyti penkis 14 aukštų bendrabučius po 1200 vietų. Juose gyvens apie 60 proc. dieninio skyriaus stu dentų. Pirmame bendrabučių aukšte bus bendros aptarna vimo patalpos: bufetai, salės susirinkimams.. kambariai mokymuisi ir pan. Kiekvienoje iš dviejų bend rabučių grupių numatytas pirminis aptarnavimo centras — valgykla, maisto produktų parduotuvė, baltinių surinki mo punktas ir t. t. Rytinėje miestelio dalyje įsikurs garažai, sandėliai, dirbtuvės, gaisrininkų depo ir kitos ūkinės patalpos, ša lia numatyta įrengti Univer siteto vivariumą, vegetatyvi nius namelius su oranžerijo mis. Autobusai ir troleibusai at važiuos į patį studentų mies telį. Jo teritorijoje numatyta aikščių, alėjų ir bulvarų sis tema. Pėsčiųjų trasos čia izo liuotos nuo autokelių. Mieste lyje bus įrengti dideli par kingai automobiliams, ku riuose vienu metu galės sto vėti iki 2000 mašinų. Vilniaus studentų miestelis — vertingas architektūrinis kompleksas, jame bus suda rytos palankios sąlygos mo komajam ir moksliniam dar bui, gyvenimui ir poilsiui. Inž.-archit. V. BALČIŪNAS MSPI Vilniaus skyriaus viršininkas
2 psl.
'*^*^*/**/*/***/**/*^**/**/*/*/*/*/*/*^**/*^**/*< TARYBINIS STUDENTAS k*'*^*^*^*-**^**-*^**^***^'
PASYVĄ GIMDO „komjaunimo ]prožektorių" nariai, ir kovingi ateistai, ir draugovininkai... Anketose kartais skaitome gan retus, vos ne egzotiškusi visuomeninius įpareigojimus: radijo laidų redaktorius, suslrašinėjimo kampelio pirmininkas, klubo „Olimpija" vadovas... Atrodo, vien pirmas kursas patyrusiais kadrais galėtų ap rūpinti visas visuomenines fakulteto organizacijas. Epi tetas — „patyrusiais" ne atsi tiktinis. Juk bevelk pusė mū sų pirmakursių, — buvę kom jaunimo komitetų nariai, gruporgai. Optimistiški skaičiai! Bet neskubėkime daryti iš vadų. Pažvelkime į dvi pasku tiniąsias lentelės grafas. Nors iki apklausinio momento pra ėjo beveik mėnuo, tačiau apie TRYS KETVIRTADALIAI fakulteto pirmakursių dar ne turi visuomeninių įpareigoji mų. Aktyvo parinkimas gru pėse taip pat gan atsitikti nis — juk visuomeniniame darbe nepanaudojama didesnė
pusė buvusių komjaunimo aktyvistų! Kur garantija, kad jie visam laikui neliks „buvusiais"? Susimąstytl verčia ir kitas faktas: dabartiniai gruporgai, proforgai, seniūnai į klausimą: „Jūsų pageidavi mai fakulteto vadovybei ir komjaunimo biurui?1 atsakė tylėjimu. O juk tai žmonės, turintys plačias galimybes iniciatyvai reikšti, studenti jos masių vadovai! Paskutinių lentelės grafų skaičiai būtų dar liūdnesni, jeigu mes skaičiuotume tik žmones, dirbančius atsakingą visuomeninį darbą, turinčius rimtus įpareigojimus. Juk grupės fizorgas (seniūnas fizi nio lavinimo užsiėmimuose) ar grupės seniūno pavaduoto jas — tikrai „besvoris" krū vis. Taigi, vieną pasyvumo priežastį mes išaiškinom. Kaltininkai — mes patys, kad nuo pat pirmo kurso sistemingai iš aktyvistų auklėja me pasyvistus.
aktyv.
buvę kom j
lt si
VISO
Apklausta
OŠIA
Specialybė
Gamtos fakultete neseniai buvo pravestas pirmakursių apklausimas. Apklausinio tikslas — išaiškinti pirmakur sių nuomonę apie komjauni mo organizacijos ir dėstytojų darbą, sužinoti jų pageidavi mus ir pasiūlymus, siekiant pagerinti mokymo-auklėjimo darbą. Apklausinio rezultatai, matomai, iš dalies atspindi visų Universiteto pirmakursių padėtį ir nuomonę, todėl tutėtų būti įdomūs ir kitų fa kultetų dekanatams bei visuo meninėms organizacijoms. t. PIRMAKURSIAI IR VISUOMENINIS DARBAS 3uvo visuomeninin Visuomeninius įpa Vargu, ar surasime akade kais iki įstojimo į reigojimus turi šiuo minę grupę, kuri neturėtų metu YVU „pasyvo" — studentų, besiša <y linančių nuo visuomeninio darbo. Mes stebimės, trauko me pečiais — iš kur atsiranda tokie. Juk į pirmą kursą at eina aktyvūs, kupini energijos žmonės, beveik visų mokyk GEOLOGAI 3 6 6 16 17 linės ir gamybinės charakte2 4 5 13 17 BIOFIZIKAI ristikos-vlsuomenlninkų cha 4 17 11 36 42 BIOLOGAI rakteristikos. 3 5 12 20 24 GEOGRAFAI Paieškokime pasyvumo 12 26 40 85 100 VISO: priežasčių. Vieną jų galės atskleisti žemiau pateikiama 2. PIRMAKURSIAI IR KOMJAUNIMAS pirmakursių apklauslmo len Dabar panagrinėkime sekančią lentelę. telė. , Taip, pirmakursiai yra Uni- žino, ką veikia fakulteto kom Prieš įstodami į Universitetą, daugumas pirmakursių dirboi versiteto komjaunimo organi- jaunimo biuras. Ypač silpni visuomeninį darbą. Čia ir mo• zacijos įskaitoje, tačiau dar fakulteto komjaunimo biuro kyklos komjaunimo komitetųi ne visi jie jaučia komjaunimo ryšiai su pirmakursiais biolo fakultete, daugumas ne- gais ir geografais. Ar nerei sekretoriai, ir gruporgai, irdarbą i kėtų fakulteto komjaunimo aktyvistams bent pareikšti brolišką užuojautą savo jau-
KOMJAUNIMAS niems kolegoms, kaip sąmo- pirmakursių gyvenimu — j ingai išsireiškė vienas biolo- antroji bręstančio pasyvumo gas? Juk silpnas domėjimasis priežastis. AR ŽINOTE, KĄ VEIKIA? fakulteto mas
komjauni-
komjaunimo biuras
Specialybė
GEOLOGAI BIOFIZIKAI BIOLOGAI GEOGRAFAI VISO:
TAIP
NE
TAIP
8 12 39 11 70
9 5 3 13 30
6 14 2 1 23
3. PIRMAKURSIAI IR DĖSTYTOJAI Ar jaučiate grupės vadovodėstytojo pagalbą? Į šį klausi mą beveik visi pirmakursiai atsakė teigiamai. O šeši geografai netgi patetiškai sušoko: „Labai patenkinti!" Nelgiamo grupių vadovų — dėslytoj ų darbo įvertinimo nėra. Teigiami studentų atsaky mai rodo, kad dekanatas ir partinė organizacija vadovavimui akademinėms grupėms skiria didelį dėmesį, kad darbui su pirmakursiais teisingal parenkamos dėstytojų kandidatūros. Patenkinti pirmakursiai ir paskaitomis bei pratybomis, Pretenzijų dekanatams ir dėstytojui nedaug, tačiau būtų gerai, kad fakultete į jas at sižvelgtų. Štai biologai pagei dauja, kad būtų aiškiau dės tomas įvadas į biologiją. Pir makursiai biofizikai norėtų gi liau studijuoti lietuvių kalbą (čia yra žmonių, silpnokai mokančių lietuviškai). 4. PIRMAKURSIAI SIŪLO Pasiūlymus pateikė trisde šimt pirmo kurso gamtininkų. Aktyviausiai čia pasireiškė biofizikai — tik dviem šios grupės studentams per tris buvimo fakultete savaites ne
NE
11 3 40 23 77
kilo jokių minčių. Pasiūlymai ir pageidavimai patys įvairiausi. „Operatyvu mo", „aktyvumo", „daugiau konkretaus darbo", „neapsiri boti nario mokesčio rinki mu" — štai kokius reikalavi mus kelia pirmakursiai kom jaunimo organizacijoms ir komjaunimo aktyvui. Kiti pir makursiai pageidauja, kad jiems kas nors padėtų susigaudyti „gerų būrelių kad treniruotes chaose", lankyti būtų leista ne tik Universiteto rinktinės na riams ir kad... įėjimas į poil sio vakarus būtų nemokamas. Ką gi, pageidavimai būtų lengvai įgyvendinami, jeigu tik pirmakursių šauksmas pa sieks atitinkamų organizacijų vadovų ausis. Tikimės, kad pasieks. O pirmakursiai bio fizikai pageidauja daugiau stipendijų. Tokį pageidavimą išreiškė net vienuolika stu dentų. Matomai, skirstant sti pendijas, ši grupė buvo nu skriausta. Tuo turėtų susirū pinti dekanatas ir stipendijų skirstymo komisija. Žmonės ieško, laukia, tikisi. Numoti ranka į jų rūpes čius — lengviausia. Tačiau tokie mostai — irgi gimdo pasyvumą. Todėl nedarykime jų. H. VALUKONIS
Skaitykloje - tuščia .. . Universiteto bendroji skaitykla. Pravėrus sunkias duris, nuo knygų pakyla ke lios qalvos. Skaitykla didžiu lė, tuščia ir joje baugiai skamba žingsniai. Tik po pie tų pradeda dauqėti studentų. Po poros valandų ir vėl tirp te ištirpsta... Kas jiems trukdo mokytis? nuo — Negi zubrinsi jau metų pradžios... toli, — Ką jūs, sesija dar ruduo toks gražus... — Skaitykloj triukšmas, ne galiu mokytis... Bet vis tik kai kurie žmo nės čia sėdi ir mokosi. Su viftimi pasuku prie jų. ROTA: Labai gera skaityk loj. Pasižiūriu Į kitus, ir pačią ima noras mokytis. Ne, šla mesys visai netrukdo, aš jo net nejaučiu. JANE: Iš pradžių buvo sunku sėdėti skaitykloj, Bet dabar pripratau. Ypač gera mokytis vakare, kai visai ne daug laiko lieka iki skaityk los uždarymo. DANUTĖ: Jeigu reikia rašy ti mokslinį, bendrojoj sunku susikaupti. Katedrų skaityk lose mokytis ųeriau, ten tylu. NEŽINOMOJI SU PEROKSI DINIAIS PLAUKAIS: l bendrą ją ateinu tik žurnalų pažiūrė ti. O mokytis ir per sesiją su spėsiu. čia III KURSO ANGLISTE: vaikikartais būna gražių nėra tių... Ir aplamai, kai kas. veikti... visada Katedrų skaityklos (vituštutėlės. Ir tylu ten siėms tylos mėgėjams), ir vie tos daug. Tik tu, studentėli, eik, tik semkis žinių. Bet stu dentas pavydėtinai ramus: „Pėr sesiją spėsiu“. 0 per sesiją ūžia minia nuo ankstaus ryto prie skaityklų durų, barasi, lipa vieni ki tiems ant galvų. Visi nori pa tekti, visi nori mokytis. O va dovėlių ne visiems užtenka. Tada studentas graudulingai dejuoja: — Ai, aš vargšas, noriu mgJKytis, o man sąlygų niekas nesuteikia. -. Ir tupi toks paskutinę nak tį prieš egzaminą bendrabu čio koridoriuj ar prausykloj ant palangės. Vynioja galvą šlapiu rankšluosčiu ir dusauja, ., O dabar skaityklos tuš čios. — Bet
marksizmo-leniniz-
mo skaitykla visada pilnutėlė, — su pasididžiavimu atkirs man draugės. Seminarams vi si ruošiamės. Iš tiesų, ruošiasi... Atsisė da kur nors kampe dvi kole gės, apsidairo į visas šalis ir... išplėšia keletą lapų iš knygos. Iš kitos knygos irgi. Ir seminarui jau pasiruošta. Paskui ramia sąžine grąžina tą knygą skaityklos darbuo tojui, perduoda savo drau gams. Gal norit statistikos? Neieš kokit Markso ir Engelso „Rinktiniuose raštuose“ II t. 321 —336 puslapių. Nesužinosit niekada, ką V. Leninas ra šė „Apie kooperaciją“, „Apie mūsų revoliuciją“.. . (Raštai 33 t. 422-435 psl., 5-27 psl., 83-93 psl.) Iš „Politinės ekonomijos kurso“ išplėštas tik vienas(i) lapas (557 — 558 psl.) Kažkoks tingus studen tas neįstengė pasėdėti 3 mi nučių ir perskaityti. O kai kurios knygos plėšiamos po pusę skyriaus iš karto. Studentai „sėdi“ skaitykloje ir ruošiasi seminarams. Kaip kas moka.. . A. ŽEMAITYTĖ
POLINKIUS Matematikos ir mechanikos fakulteto studentų tarpe buvo pravesta apklausa, kurios tikslas — išaiškinti studentų polinkius įvairioms veiklos sferoms, jų mėgiamą temati ka spaudoje, požiūrį į grupės aktyvo darbą ir t. t. Buvo apklausta apie 60 I, II, III, IV kursų studentų. No rėtųsi supažindinti su gautais rezultatais ir jų paviršutiniš ka analize. Išaiškinta, kokie studentų faktiški užsiėmimai (be aka deminio krūvio) ir jų subjek tyvūs norai (t. y. kuo jie no rėtų užsiiminėti, bet dėl ob jektyvių priežasčių negali). Veiklos sferos buvo apibrėž tos: I. Mokslinė veikla II. Sportas
STUDENTIŠKA DARBO ROMANTIKA.
1966 m. spalio mėn. 5 d.
ni. Saviveikla IV. Veikla organizacijose. Iš apklaustųjų dalyvauja atitinkamai: I — 7, II — 14, III — 18, IV — 12; norėtų dalyvauti: I — 18, II — 20, II! — 19, IV — 5. Skirtumai tarp šių skaičių rcdo, kad mūsų jaunimo tar pe jaučiasi stipri tendencija į mokslinę veiklą, bet šie norai nėra realizuoti. Tai gali būti signalu katedroms bei SMD, kurios yra kompetentingos tai padaryti. Sumažėja norin čių dalyvauti organizacijų darbe (dalyvauja 12, nori 5). Vadinasi, mūsų organizacijos nepatenkina studentų porei kių. Į saviveiklininkų gretas nepatenka visi norintieji. Norėjome sužinoti, kokios priemonės grupėje labiausiai
J. Girdvainio nuotr.
studentus patraukia (I — politinformacijos, II — kolekty vinės išvykos, žygiai, III — oficialūs susirinkimai, IV — susitikimai su žymiais žmonė mis, V — atviri pokalbiai nedidelėmis grupėmis). Atsakvmai tokie: 'i _ 9, n — 38, III — 5, IV — 20, V — 42. Tai rodo, kad formalūs me todai turėtų užleisti vietą emocionalesnėms priemo nėms: turistiniams žygiams, susitikimams, pokalbiams. Į klausimą: „Kokią me džiagą laikai spaudoje įdo miausia?" (I — politinių įvy kių apžvalga, II — jaunimo gyvenimas, III — sportas, IV — mokslo problemos, V — menas, literatūra) atsakyta ta p: I — 16, II — 33, III — 22, IV — 33, V — 38. Matome, kad matematikai ir mechanikai labiausiai mėgsta meno ir literatūros skyrelius, domisi, kaip gvildenamos spaudoje mokslo problemos. Į klausimus, ar reikalingas ateistinis darbas fakultete ir už U-to ribų, daugelis atsakė neigiamai į pirmą ir teigiamai į antrą klausimą. Štai kokie pasiūlymai dėl darbo grupėje prgerinimo: pravesti daugiau turistinių žygių, dirbti tai, kas įsipareigota, planuoti mažiau, dirbti daugiau, įtraukti visą grupę, daugiau kritikos, atsa komybės ir t. t. Daugelio stu dentų nepatenkina grupės ir fakulteto lyderių veikla. Sis tyrimas nepretenduoja į gilią ir visapusišką studentijos interesų analizę, O tai būtų reikalinga mūsų planų sudarymui, iškilusių problemų išsprendimui. A. VOSYLIŪTE
O Atverti respublikinį laikraštį ar žurnalą — ir maloniai nustebintas. Rašo apie gimtąjį Universitetą, jo gerus žmones. Kalba apie senosios mokslo šventovės ateities perspek tyvas. Štai ir dabar, at vertę š. m. rugsėjo mėn. I „Tarybinės moters“ nume rį, išvystame pažįstamą ir ‘ mielą veidą. O šalia nuo- i traukos A. Sprindžio paša- 1 ko j imas apie Lietuvių Ii- J teraturos katedros vedėją < doc. P. Česnulevičiūtę. „Ji ne poetė. O visas jos gyvenimas 1 poetiškas ir šviesus. Vi- | sada ir visur ji neša šilu- < mą, jautrumą, be galo ’ nuoširdų žodį. Kai susitin- < ki, bendrauji su docente’ P. Česnulevičiūte, pajunti, < kad visos jos pastangos ( — daryti gera. Gera pa- j čia tauriausia prasme. Tai ( siekimas nebūti niekam ( abejinga, nelikti apsama- j nojusiu akmeniu prie gy venimo vieškelio, bet deg ti gyvenime ir gyvenimui“, — rašo A. Sprindis. O ,,Kultūros barų“ 9 Nr. pagrindinė tema skirta akademiniam jaunimui — būsimo inteligento akira- j tis. Čia skaitytojas ras j Universiteto Filosofijos j katedros laboranto R. Ži bančio straipsnį „Abejin gas ar aistringas“ apie respublikos aukštųjų mo kyklų laikraščius ir juose keliamas problemas, J. j Domarko „Muzika ir pro fesija“, LTSR Dailės insti tuto dėstytojas J. Macko nis dalinasi mintimis apie Į „Asmenybę, individualybę, j talentą". Žurnale spausdi- / narna mūsų Universiteto studentų kūryba: O. Baliu- į konytės, M. Karčiausko eilėraščiai, A. Paulavičiaus j apsakymas. O Draugystės meridia- ’ nai. Vis dažniau jie kerta j Universitetą, lyg patvirtin dami tą V. Majakovskio j posakį, kad draugystė ge riau, negu karas. Jau šiais mokslo metais pas mus svečiavosi Ame- į rikos studentai, jaunimo | delegacijos iš Libano, Ško tijos, Suomijos, Lotynų Amerikos šalių. Redakcijoje įrašą espe -j > ranto kalba paliko Tartu trečiakursiai universiteto . Anti Kidron ir Lembft Va- J ba: „Estijos studentų var du sveikiname Jus su naujaisiais mokslo metais“. I Neseniai įvykusiame Šotos Rustavelio 800-ųjų gimimo metinių minėjime j dalyvavo ir Gruzijos stu- ji dentų delegacija. šeštadienį Aktų salėje 1 koncertavo Kuibyševo S. J P. Koroliovo v. Aviacijos! instituto akademinis cho-1 ras. j Nevysta draugystės gė-l lės. Su meile jas puoselėja! ir saugo Interklubo na-1 riai, jo pirmininkė Skirma! Janutaitė. Jų nuoširdus! darbas vertas pagyrimo. ■ O Vandens srovelė sin : ■ b:ngai greit mažėjo. Medi® kas ne juokais išsigando® — vos spėjo išsimuilini® kūną, o čia. . . Staiga šilti® vandens srovelę ir gedu® lingas studento minti® pertraukė pliuptelėju® šalto vandens srovė. Me® dikas šoko kaip įgeltas I — Tfu, čia ir kokliui® gausiu! — pyko ant '■ sų. . . ■ O kas tie „visi"? Tie. <■ rie bendrabutyje Nr. ■ nesutvarkė dušų. Į — Santechnikai! Tais® taisė, o šnypštas išėjo, I kalba bendrabučio kome® dantas V. Alkauskas. . į Ką gi, dabar eilė Į šal® dušą tiems „visiems“ ® ir kurie taisė, ir kurie ® matė, kas ką kaip tais® O Simfoninis koncer® Aktų salėje ir šimtai >® čiuvusių studentų veidu® Gerą darbą atlieka ® tetinįo lavinimo kateri® Kultūros klubas ir filri® nionija. Studentų do® laukia 5 simfoninių 'fl certų ciklas. Abonemeo® jau galima įsigyti Ku® ros klube. j Bet štai išgirsti ną-studentę, vartoju® necenzūrinius žodžius.® lai vakare matai ® bendrabučių įbėrusias® vėl merginas! (šį “® stipriąją lytį palikime® mybėįe) — ir ap1'-’® adatėlė nuveria širdį ■ reik, mums visiems “® ti? Geli per mažai kairi® apie studento etiką, 3® per dažnai žiūrime K pirštus į tuos gėdi® mūsų dienų faktus? P® vokime. f
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS t
Gera pradžia Vieną popietę, kai dar dosI niai savo spindulius žėrė ru deniška saulė, pasekiau pra einantį būrį vaikinų ir mergi nų. Štai bendrabutis Nr. 3. Tik įėjus į vidų, į akis krinta griežta tvarka: kiekvienas pri valo rodyti leidimą. Pasukau prie pirmų pasitaikiusių du rų. Kambary radau prie stalo palinkusią merginą. Susi pažinau. Diplomantė chemikė Elzė Valeikaitė, papasakojo apie bendrą tvarką bendra butyje. — Gyvenu čia nebe pirmus metus, — pradėjo Elzė. Bend rabuty griežta tvarka, Gera, kad kambary gyvena 3-4 žmonės. Teko išgirsti ir kaii kurių nusiskundimų, Norint išsilyginti vieną ar kitą drabužį, i kartais net tenka eilutėje ,pastovėti. __ Mat, kambariuose nėra rozečių, o ir koridoriu je jų vos pora. Bendrabuty yra dušas, bet kartais sunku sulaukt karšto vandens. Stu dentų nepatenkina bufeto dar bo valandos. Tai patvirtino ir koridoriuje sutikti „fuksai“: chemikės Juozapavičiūtė ir Račkevičiutė. Gamtininkai pri dūrė dar vieną pageidavimą, kad greičiau pradėtų veikti skaitykla, nes, ruošiant diplo minį darbą, neretai tenka ir po dvyliktos pasėdėti. Koridoriaus gale sutikau bendrabučio tarybos pirmi ninką, I kurso teisininką J. Mačiulionį. — Taip, bendrabutyje griežta tvarka :šviesa degi nama iki 24 vai., įėjimas tik su leidimais. Paskelbtas tvarkir.giausio kambario konkur sas. Jau pradėtas leisti sien laikraštis. „Sprigte“ kiekvie nas apsileidėlis galės rasti nors porą eilučių apie save. Išrinkti sporto, ' kultmasinis sektoriai. Sakoma: „Gera pradžia — pusė darbo“. Lauksime, kad pasibaigus mokslo metams, bendrabučio kiekvieną Nr. 3 taryba apie savo plano punktą galėtų pa sakyti: „Įvykdyta“. V. OBLACINSKAITB
ŽURNALISTŲ IMATRIKULIACIJA
Kažkas iš „senių filologų" nusišaipė: — Koks ten dabar „fuksams" mokslas! „Krikštynos" po „krikštynų"... Ir iš tikrų jų: vakarais Universiteto ka vinė pilnutėlė. Čia su didžiau siomis iškilmėmis vyksta pirmakursių „įšventinimas" į studentus. Pakrikštyti jau ir ekonomis tai, ir anglistai, ir istorikai. Ir štai vieną ketvirtadienį žiau rus, karūnuotas slibinas, pri segtas prie fakulteto durų, pa kvietė į „krikštynas" ir žurna listus. Kiek tam vakarui ruošėmės! Batų šveitimas, kelnių lygini mas ir įvairi kosmetika. Gerą pusdienį dirbome išsijuosę kol visi dvidešimt žvilgėdami ir švytėdami susirinkome į kavinę. Susėdome už gausiai apkrauto stalo. Tėviškai palaimi no mus į didžiąją mokslo kankinių kelionę Žurnalistikos katedros vedėjas S. Makaus kas. Šiltais, nuoširdžiais žo džiais virpančias širdeles nu ramino dėstytojas J. Bulota. O čia vyresniųjų patarimas: „Pasistiprinkite, nelaimingie ji. Didelės kančios jūsų lau kia. . .“ Vos-ne-vos įstengėme nury ti sausainiukus, užsisrėbdami karčia kavute. Visas apetitas pradingo. Staiga užgęsta visos šviesos. Iš kažkur atsklinda graudžios melodijos. Kraupiai blyksi vaško žvakės... Ant grindų nuleidžiamas „šventinto van denėlio" dubuo... — Aūkitės batus, maukitės kojines ir — į vandenį! — girdėti nematomos būtybės žodžiai... Su drebančiomis širdimis ir kojomis stypčiojame link sa vo krikštatėvių... Ir nežinia, kas būtų atsitikę, jeigu ne dėst. J. Bulotos tylus: „Sėk mės tau sunkiame kelyje.. ir didžiulio pieštuko kaktoje įbrėžtas kryžius. . . Tik po tos •ceremonijos atsigavom ir, pa-
• PIRMAKURSIAMS APIE PIRMAKURSIUS Gyvenimas nestovi vietoje. Tūkstančiai vaikinų ir mergi nų palieka vicTurinės mokyk los suolus. Daugelio keliai susikerta žilajame Universite te. Mums, kaip pirmakur siams, būtų labai įdomu su žinoti, kiek pirmakursių šie met priimta į stacionarinį skyrių. Kaip pasipildė Univer siteto komjaunuoliška šeima. Teko girdėti, kad broliškų respublikų jaunuoliai studi juoja ir musų Universitete. Mus tai labai domina. Pra šome apie tai plačiau papasa koti. A. KELIAUNA, Br. VERTELKA
Redakcija kreipėsi į Uni versiteto prorektorių moky mo reikalams doc. Br. SUDAVlCIŲ Žemiau spausdiname jo pasakojimą apie naują pa mainą, atėjusią į Universitetą.
Kiekvieną vasarą tūkstan čiai jaunuolių, naudodamiesi teise į mokslą, užplūsta Uni versitetą. Nepasakysi, kad tai tuščias noras pasinaudoti šia visaliaudine privilegija. Į Universitetą jaunimas stoja vadovaudamasis individualiais interesais, kuriuos nulemia mūsų tarybinė tikrovė. Prakti ka rodo, kad dauguma jauni mo keliu į aukštąjį mokslą pasuka rimtai apsisprendusi: aukštųjų mokyklų absolventai vyksta į paskyrimo vietas, kur jie labiausiai reikalingi, mėgsta savo specialybę, dir ba gerai. Džiugu, kad mūsų jaunimo siekiai sutampa su Partijos ir Vyriausybės nužy mėta kryptimi j visapusišką liaudies kultūros, švietimo ki limą, į aukšto lygio ekonomi ką. Šiais metais j Universiteto dieninį skyrių stojo 3020 žmonių iš visų mūsų respub-
likos rajonų ir miestų (išsky rus Neringos miestą), Tarybi nes Armijos ir Karinio Jūrų laivyno ir kitų respublikų. Stojamųjų egzaminų ir Priėmi 1200 mo komisijos atrinko geriausiųjų. Tai buvo atsakipgas ir sunkus darbas, nes reikėjo duoti tiesų ir teisin gą atsakymą: ar jaunuolis pakankamai pasirengęs studi juoti aukštojoje mokykloje, ar išsipildys jo troškimai. Vis dėlto reikia pažymėti, kad stojamuosius egzaminus ne maža jaunuolių laikė blogai (iš 3020 išlaikė tik 1900), dau gelis gavo trejetus. Gerai, kad kai kurie liaudies švieti mo skyriai domisi, kaip jų ži nioje esančių mokyklų auklė tiniai laiko stojamuosius egzaminus, ieško nesėkmių priežasčių. Nors stojantieji jaudinasi ir ne visuomet sugeba susikaupti, tačiau vien tuo negalima paaiškinti, kodėl iš 188 medalininkų 14 neiš laikė stojamųjų egzaminų, kodėl 104 medalininkai nega vo iš nustatytos profilinės disciplinos aukščiausio įverti nimo ir turėjo laikyti visus stojamuosius egzaminus. 1966-67 m. m. į Universite tą priimta 1200 pirmakursių. Galima tikėtis, kad visi jie bus darbštūs, drausmingi. Ne maža jų turi dvejų ir daugiau metų darbo stažą (195), tar navę Tarybinėje Armijoje (11), baigę specialiąsias vidu rines mokyklas (12). 16 pir makursių į Universitetą nu kreipė Įmonės ir organizaci jos, skirdamos jiems stipendi ją iš savo fondų. Kiti — at
— „pakrikštyti"! stvėrę batus, nešdinomės atgal prie stalo. Vėl užsižiebė švie sos. Vėl vikriai apie stalus su kosi merginos su karštais ka vinukais. Vėl triauškėme sausainius. Tik dabar tokie drąsus, išdidūs... Respublikinio radijo ir televizijos komiteto atstovas V. Mikuličius pasistengė nupasa koti, kas gi laukia mūsų po studijų... Stenografijos dės tytoja J. Kazlauskienė patarė jokiu būdu neužmiršti jos dės tomo dalyko: „Kolcovas ir Bucholcas be to neapsiėjo". O užgrojus linksmą polką, nuotaika pasiekė aukščiausią lainsni. Trypėme, kad net se-
nukai žibintai svyravo palu bėje. Letkį keitė tvistas. Tvistą — polka su ragučiais. .. Ir taip iki gilaus vidurnakčio... Dainos keitė šokius. .. Vargu ar buvo kada nors mūsų gyvenime linksmesnis vakaras. Atvėsome tik išvirtę į šaltą rugsėjo naktį, į tamsoje sken dintį Universiteto kiemą... Ir pirmą kartą, tą visam gy venimui įsimintiną vakarą, mes pasijutome pilnateisiais Universiteto šeimynos nariais... A. DARGLS
FOTOREPORTAŽAS
ST. PUNTEŽIS
Rožių krašte
vykę tiesiai iš vidurinės mo kyklos suolo. Universiteto komjaunuolių šeima pasipildė 1117 VLKJS narių. Reikia, kad, vyresniųjų kursų komjaunuolių padeda mi, jie kuo greičiau įsijungtų į aktyvią veiklą, kad šio gra žaus komjaunuolių būrio pa sirodymas Universitete atsi spindėtų ne tik ataskaitose. Į Universitetą šiais metais priimti ir kitų respublikų at stovai iš Latvijos, Estijos, Bal tarusijos, RTFSR, o pirmakuisių iš Lietuvos sutiksime Maskvos, Leningrado, Kijevo, Rygos ir kitose aukštosiose mokyklose. Tiek vienus, tiek kitus draugiškai sutinka darbštūs kolektyvai, kuriuose bendrą kalbą randa įvairiau sių tautybių jaunuoliai. Pirmoji pažintis su jaunai siais studentais leidžia tikėtis, kad jie mokysis gerai, taps puikiais kvalifikuotais spe cialistais. Medalininkų — Tauragės I vidurinės mokyk los auklėtinės Viduolės Mirauskaitės, dabar biochemikės, joniškiečio Adelio Va lančiaus, rokiškietės Benedik- 4 Mūsų kelias suka per Pleveną — stambų Bulgarijos tos Ciuškytės (abu fizikai) — 4f administracinį ir kulturinį centrą. Plevene labai daug pramonės veikia dramos teatras, simfoninis gyvenimo kelias dar neilgas, * orkestras, įmonių, mėgėjiška operetė Ir kt. Miesto centre di tačiau jis rodo, kad tai gabūs džiulis mauzoliejus žuvusiems Rusų-turkų kare rusų ir darbštūs jaunuoliai.' Tą patį 4 kariams. Rusų karvedžio Skobolevo garbei jo vardu f pavadintas gražiausias Pleveno parkas. Kaip amžinos galima pasakyti apie pirma draugystės ir dėkingumo simbolis Laisvės aikštėje kursę anglistę iš Kelmės Re 4*4 stovi paminklas Ukrainos 3-ojo fronto kariams, žuvu siems vaduojant Bulgariją iš fašistinio jungo. giną Jurėnaitę, kuri dvejus apsigyvenome viloje kalnuose, toli už mies metus dirbo mokytoja, visus 4 to.Plevene Mus stebino labai gražios Pleveno apylinkės. stojamuosius egzaminus išlai t kė labai gerai, ir daugelį kitų. Reikia manyti, kad gamyklos ir organizacijos, nukreipdamos mokytis į Universitetą savo pasiuntinius, visapusiškai ap svarstė kandidatūras. Šiaulių gelžbetoninių konst rukcijų gamyklos nukreipimu studijuoti ekonomikos į Uni versitetą atvyko Genovaitė Andrijaitytė, Šiaulių statybos tiestas siunčia Virginiją Budginaitę, Telšių „Mastis" — Bronių Gedvilą. Naujoji pamaina stojo į darbą. Džiaugsmas, kad sėk mingai įveikti stojamųjų eg zaminų, rūpesčiai, pasididžia 4 Po ilgos kelionės daugybe kalnų tarpeklių ir tunelių vimas, kad studijuoja vienoje *f traukinys „Maskva —Sofija“ išriedėjo į nuostabų slėnį su Bulgarijos sostinės Sofijos panorama. seniausių Europos aukštųjų f4 Sofijoje mes aplankėme Universiados rūmus, kur tuo vyko Europos madų demonstravimas, pabuvojo mokyklų, atsakomybės kolek t metu me prie Georgijaus Dimitrovo karsto mauzoliejuje, lan t kėmės didžiulėje Aleksandro Nevskio šventykloje, padė tyvui, kuris priėmė į savo >4 jome gyvų gėlių puokštes ant tarybinių karių kapų. šeimą, tėvams, komjaunuoliš kos pareigos, dėkingumo Par tijai jausmai kelia jos ryžtą atkakliai mokytis. Tegu šie jausmai lydi ją nelengvame mokslo kelyje.
. Gamtininkų profsąjunginė
„OBERFUKSAI" „krikštija" pirmo kurso žurnalistę J. KEBLYTĘ. Autoriaus nuotr.
Prieš kelias dienas Gamtos fakultete įvyko ataskaitinė profsąjungos konferencija. Susirinkusieji apsvarstė eilę svarbių fakulteto gyvenimo klausimų. Fakultete blogai lankomos paskaitos. Apie tai kalbėjo III k. geologas, atsa kingas už akademinį sektorių, J. Paltanavičius. Buvo pažy mėta, kad fakultete žemas pa žangumo vidurkis — 3,5. Apie proforgo vaidmenį kalbėjo III k. studentai R. Digrys ir K. Švedas. Proforgai dažnai nedalyvauja, skirstant stipendijas, bendrabutį, ar pa šalpas. Buvo nusiskundimų ir WU studentų profkomitetu. Dėl jo nerangumo nebuvo pasinau dota sveikatingumo stovykla 2ydiškėse. Niekas nesirūpina muzikos instrumentais — dėl jų stokos merdėja fakulteto saviveikla. Konferencija išrinko naują biurą, numatė naujas veiklos gaires. K. STASĖNAS
4 4 4
I
4 J
Į 4 f 4 J
J 4 4 f 4 J f 4 / 4 4 f f f * f f f f f / f f f f f f
f *4 4 f f 4 4 4 4 4 t 4 f
4 f f *
4 f 4
J 4 t f 4 f
f f
*
4 \
4 J 4 f t t 4 t t 4 f 4 4 4 t
* * 4 4 t
*4 >4 f 4 4 f
Labai įdomi buvo kelionė autobusu į Vitcfto kalną. Apačioje liko Sofija, vėliau — debesys. Aplink šniokštė triukšmingos kalnų upės. Mūsų Petras užtraukė lietu višką dainą, kurią dar ilgai kartojo tolimos kalnų viršūnės. .. (B. d.)
t 4 4 4 4 \
4 4 4
GERBIAMAS DRAUGE! Kviečiame j naujo lietuviško meninio filmo „NAKTYS BE NAKVYNES' PREMJERĄ, kuri vyks ta nuo spalio mėn. 3 iki 9 dienos kino teatruose „PERGALE“, „VINGIS“, „NERIS", „TĖVYNĖ", „AI DAS'. Scenarijaus autorius V. Ognevas. Režisierlai-statytojai A. Araminas, G. Karka. Vaidina: S. Petronaitis, E. Matulaitė, D. Melėnaitė, A. Masiulis ir kiti. Nepamirškit aplankyti!
Matematikų konferencija
Artėja komjaunimo profsąjungos konferencijos, tik Studentų mokslinėje drau gijoje palyginti ramu. Tačiau ši tyla apgaulinga — iš tik rųjų vyksta įtemptas pasiruo šimo darbas — spausdinamos pranešimų tezės, ruošiama konferencijos programa. Kon ferencija vyks spalio 27—29 d d. Nebūtume matematikais, jei, kalbėdami apie konfe renciją, pradėtume ne nuo skaičių. Praėjusiais metais buvo perskaityti 26 praneši-
Maskva, palapinių mieste lis, turistinių emblemų mar gumynas. Sunku aprašyti juo ką, šypsenas, kurių pilnas bu vo sąskrydžio dalyvių mieste lis. Kiek naujų draugų, kiek naujų įspūdžių! Neišdildomą įspūdį paliko koncertas CASK stadione, skirtas Tarybinei Armijai. Koncerte dalyvavo Aleksand rovo vardo dainų ir šokių an samblis, M. Bernesas, M. Kris tai inskaj a ir kt. Stebėjome oro paradą, kur dalyvavo sportiniai bei karo lėktuvai.
mai. Šiemet vien mūsų fakul Šimus išimtinai vyresniųjų teto studentai ruošia 30 pra — IV—V kursų — studentai. nešimų, o dar apie dešimt Klausytojai irgi vyresnieji. pranešimų perskaitys svečiai. Reikia, kad konferencijoje Didesnę pusę — 16 pranešimų dalyvautų ir žemesniųjų kur — perskaitys Tikimybių teo sų studentai. O kad tai įma rijos ir Skaičių teorijos kated noma, rodo pavasarį Tbilisyje rų atstovai, kuriems vadovau vykusi konferencija, kurioje ja prof. J. Kubilius ir doc. V. man teko dalyvauti. Pranešėjų Statulevičius. Džiugu, kad fa tarpe buvo keturi pirmakur kulteto konferencijoj daly siai. Ir nors jų pranešimų te vaus svečiai, kurie atvyks iš mos buvo iš elementariosios Maskvos M. Lomonosovo var matematikos, tačiau rezultatai do universiteto, Tbilisio, Ki buvo originalūs ir įdomūs. jevo, Leningrado ir kitų mies Reikėtų ir mūsų pirmakur tų aukštųjų mokyklų. Savo siams pasiūlyti nesudėtingų, ruožtu mūsų studentai pava bet dar nespręstų uždavinių. sarį skaitė pranešimus Tbili Pagalvokime, kas tai galėtų sio, Kijevo, Tartu, Lvovo uni atlikti — gal fakulteto SMD versitetuose. Tokie ryšiai ir taryba, gal katedrų dėstytojai. naudingi, ir įdomūs. Ir pabaigai reklaminis saki Kitas ryškus konferencijos bruožas — jos specializacija, nys — geriausi konferencijos kryptingumas. Didesnė pusė pranešimai bus premijuojami ir dalyvaus respublikinėje pranešimų yra iš tikimybių studentų apžiūroje, pranešėjai teorijos. pavasarį atstovaus mūsų fa Kalbant apie konferenciją, kultetui kitų Universitetų norisi paliesti vieną sunkiai konferencijose. sprendžiamą problemą. Dabar konferencijoje skaitys praneV. PAULAUSKAS
Visasąjunginį prisiminus Susitikome su karo vetera nais. — Štai čia, — pasakojo bu vęs armijos vadas generolas Leliušenko, - - ėjo mūsų gyr.ybos linija, Voklečiams pradėjus leistis nuo kalniuko, nuskambėjo komanda „ugnis"... — Ugnis! — sukomandavo nuošaliai stovėjęs karininkas. Ir kaip prieš dvidešimt pen-
kerius metus Iš restauruoto apkaso trenkė automatų sal vės. .. Mes palikome Maskvą, pri siekę žmonijos kančiomis ir atmintimi saugoti žemės ra mybę. Mus išlydėjo šilti nau jų draugų rankų paspaudimai ir žodžiai: „Iki susitikimo Le ningrade". 1967 m. rudenį čia vyks trečiasis turistinio žygio tarybinės liaudies kovų šlo vės vietomis nugalėtojų sąsk rydis. Dalyvauti jame vėl ruošiasi Universiteto turistai. R. PEREKOPSKIS
Kodėl reikia sportuoti? Paklauskite bet kurį spor tininką, kodėl Jis sportuoja? Pastebėsite, kad retas kuris galės tvirtai atsakyti. Kas gi skatina žmogų to kiam sunkiam darbui, kaip sportinė veikla? Aišku, tam yra labai daug priežasčių. žmogų skatina treniruotis ir dalyvauti var žybose tie motyvai, kurie iš kyla jo sąmonėje, centrinėje nervų sistemoje. Pirmiausia sportininką skatina treniruotis ir varžytis savo vertės supratimas. To „aš“ iškėlimas įkvepia sporti ninką atsakomybei. Pabunda gėdos, baimės jausmas, noras būti geresniu, stipresniu ir pan. Svarbiausias sportinės kovos motyvas yra teigiamas nusistatymas sunkumo įveiki mo atžvilgiu. Tas Jausmas at siranda kaip noras įveikti kliūtį be jokios pareigos. Tai tiesiog ieškojimas sunkumo, kurį įveikus atsiranda pasi-
Žaidžia „MOKSLAS“ Rugsėjo 22 d. „Žalgirio" stadione „Mokslo“ futbolinin kai žaidė pirmąsias finalines rungtynes su „Elfos" koman da dėl teisės žaisti miesto pir menybėse. „Mokslo" futbolininkams pirmosios finalinės futbolo rungtynės baigėsi nesėkmingai. Jos pralaimėtos rezultatu 2:1. Tačiau nusiminti <— anksti. Priešakyje dar ketve rtas rungtynės. Nors, norint patekti į miesto pirmenybių varžybas, reikia būtinai visas vaižybas laimėti. A. TAMASAUSKAS
Visų vargų pradžia „Fuksas — tai skamba iš fakultete ir studentiškame didžiai!" — toks užrašas su gyvenime, krikštytojai pata tiko Matematikos ir mecha ria: „Jei nori artimiau susinikos fakulteto pirmakursius, pažinti su dėstytoju — neiš atėjusius į didžiąją auditori laikyk egzamino, tai padės ją. Nespėjus gerai apsidairy pratęsti malonią pažintį. Jei ti, gęsta šviesa ir, aidint nesiseka meilėje, skaityk Ži studentiškam maršui, žvakių linsko „Aukštosios algebros" šviesoje pasirodo „oberfuk- 234 puslapį..." sas", kuris šįvakar, norėda Išklausę testamento, pir mas įgąsdinti vargšus pir makursiai apmiršta, išsigan makursius, daugiau panašus dę įrankių žvangėjimo it į negailestingą dėstytoją- velnių džiūgavimo. Suklupdę Mūsų svečias, Universiteto istorijos mokslų garbės kirvį, negu į dievą-krikštyto- visus nekrikštus, velniai su daktaras A. Bimba studentams skaitė trečių paskaitą ją. Aidint triukšmingam šo angelų pagalba pradeda ata „Rasinė diskriminacija JAV". Laisvalaikiu A. Bimba su kiui, į sceną išbilda ir velniai, ką: sipažįsta su senąja mokslo įstaiga. pragaro pasiuntiniai. Užuot — Kam lygus kampas J. GIRAICIO nuotraukoje: A. Bimba ir S. Pupeikis se parodę pirmakursiui kelių kvadrate? nojoje Vilniaus universiteto observatorijoje. mokslo džiunglėse, jie žada — Ištrauk šaknį iš apskri atverti restoranų bei kavinių timo! duris. Po kovos be adkų Išgirdę atsakymus, velniai SPAUDOS PLATINTOJAI! triukšmadariai ir gerieji sugalvoja naują išbandymą. krikštytojai nutaria, ' kad — Jūs atsilaikėt prieš Ar tik ne Profkomiteto kal galys) fakultetai. O kodėl Isdabar svarbiausia — tai ap mus! Pažiūrėsim, ar atsilaikrikštyti nekrikštus, o vėliau kysit prieš dėstytojus. Pūs tė, kad iki šiol proforgai torijos ir filologijos bei CJieneįstengia sutvarkyti prenu mijos fakultetai iki spalio 1 tegu pats fuksas sprendžia, kit! — pastato už poros met meratą? Grupės išrinkti prof d. nespėjo sutvarkyti Iaik. rų žvakes. Vargšai pirma kur jam pasukti. Kad geriau orgai per vėlai pradeda savo raščio prenumeratos? kursiai stengiasi, pučia, bet Ekonomikos bei Matemati fuksai gaudytųsi naujajame velniai vis uždeginėja žva darbą, o jeigu grupė, kursas liks be sąjunginės ar respub kos ir mechanikos fakultetuo kės. Pagaliau liko tik viena likinės spaudos, — mažai se savaitraštį užsiprenumera žvakė, bet ji — velnio ran jaudinamasi. O gaila! vo tik pirmakursiai. koje. Išseko visos jėgos ir Per mažai iniciatyvos ro Laiku užsiprenumeravo oro atsargos plaučiuose, o Universiteto savaitraštį Tei doma fakultetų dėstytojų tar žvakė-dėstytojas vis nenuga sės (T. Avižen), Fizikos (V. pe. Girdi, nesą kam raginti. lėta. Pats velnias padeda pir Vapsvaitė), Gamtos (F. LauK. BALČIŪNAS makursiams — užpučia žvakę. Aidint iškilmingam tušui Kiekvienas, norlntis užsiir vyresniųjų brolių aplodis ŠUBERTO „LOPŠINĖ“ „TARYBlNį prenumeruoti mentams, nekrikštai, pabu ( Syki Vienoje Francas STUDENTĄ", kreipiasi į gručiavę integralą ir Žilinsko ' Šubertas užėjo į restoraną. Jis buvo alkanas, bet ne pės proforgą. Dėstytojai užsi„Aukštąją algebrą", apkrikš turėjo pinigų. šeimininkas sako per katedrų laborantus. tijami ir jiems įteikiami „Gi nenorėjo duoti jam pietų, Laikraščio prenumeratą pri j Staiga Šubertas pastebėjo mimo liudijimai". Ką gi, da į prieš jį gulinčiame laikima redakcijos buhalteris K. bar galima pradėti ir studen 'raštyje vieną eilėraštį. Jis Balčiūnas KETVIRTADIE tišką gyvenimą. | priėjo prie lango ir tuoj NIAIS nuo 16 Iki 18 vai. ir pat sukūrė eilėraščiui meV. GRICIŪTE 1 lediją. Gaidas padavė PENKTADIENIAIS nuo 9 iki III k. matematikė šeimininkui. Šis labai nu 12 vai. džiugo ir atnešė kompozi Laikraščio kaina nuo spalio toriui veršienos kepsnį su bulvėm. Tai buvo Šuberto 1 d. iki Naujųjų metų — 24 PRIMENAME, kad simfoni mėgiamiausias patiekalas, kap. ir jis su apetitu pavalgė. nės muzikos koncertų abone Praslinkus 30 metų po mentus galima įsigyti VVU Laikraštis išduodamas tik Kultūros klube darbo valan Šuberto mirties, šis gaidų TREČIADIENIAIS nuo 8 iki 9 rankraštis Paryžiuje buvo domis. Abonemento kaina — KOL NEVĖLU — Ir nuo 15.30 iki 18 valandos 1 rublis. parduotas iš varžytinių Pirmasis simfoninės muzi PASKUBĖK! už 40.000 frankų. Tai bu- i fakulteto įgaliotam spaudos kos vakaras įvyks spalio 6 d. vo garsioji Šuberto „Lop Dar galima užsiprenume platintojui ar katedros labo Valstybinėje filharmonijoje. šinė". ruoti Universiteto savaitraštį. rantui. Koncerto pradžia 19 vai.
tenkinimas pasiektu rezultatu. Bet kuris jaunuolis, užlipęs ant 3 m bokšto, bijosi šokti į vandenj, tačiau nušokęs jis vėl lipa aukštyn, nes atsira dęs pasitenkinimo jausmas ragina jį atlikti dar sunkes nius šuolius. Kuomet sporti ninkas įveikia sunkumą ir pa tiria, kad tą kliūtį qalima įvaldyti, susidaro pasitikėji mas savimi. Sportininkas tar si sako sau — qalėjau išken tėti ir pajungiau save atlikti tą sunkų darbą. Jis pamato, kad, nors ir kentėdamas ir bijodamas, nuqalėjo kliūti. Pastebi, kad qalima ne tik nugalėti šią kliūtį, bet ir dar geriau startuoti. Tokiu būdu jau ankstesnis sunkumas ta po nebaisus, ir ieško naujų kliūčių, didesnių rezultatų. Taip susiformuoja charakte rio bruožas turėti aštresnių pergyvenimų. Atsiranda no ras veikti didžiausių įtempimų sąlygomis. Toks sportininko siekimas, nusistatymas nuga lėti išryškina teigiamą moty vą ir nuslopina kitus abejo jančius centrus. Tai labai svarbus bruožas, kuris skati na sportininką pasitikėti sa vimi, nukreipia jo veiklą tiks linga kryptimi. Taip lavėja valios jėga, iš tvermė, kaip motyvų rezulta tas. Motyvai skatina veikti, qimsta didesni tikslai, o no rint juos nugalėti, reikalinga ir didelė energija. Tokiu bū du atsiranda tvirtumo jaus mas, pasitikėjimas savimi, susidaro noras ką nors veikti — bėgti, šokti, žaisti ir t. t. Visa tai reiškia, kad sportininkas valingai veikia, rem-
damasis savo moraliniad principais, proto savybėmis dėl to. kad jis yra įsisavinęs komunistinę pasaulėžiūrą, supratęs sporto reikšmę ir naudą. Tuo būdu sportinė veikla reikalauja iš Jaunuolio gausių dalykinių žinių, mora linių savybių, intelekto ir pan. Sportinėje treniruotėje ir varžybose ugdosi proto savy bės: jo gilumas, platumas, minties greitumas, lankstu mas. savarankiškumas ir t. t. Lavėja kryptingumas, sugebė Jimas užsibrėžti uždavinius, tikslą, ryžtingumas, sugebėji mas greitai priimti sprendimą ir ji įvykdyti, drąsumas, at kaklumas, savitvarda ir pan. Todėl sportas formuoja cha rakterį, ugdo valią, kilnius jausmus, estetinį skonį, ko lektyviškumą, pagalbą drau gui ir pagarbą varžovui. Jeigu šiandien dar daugelis Jaunimo nėra sportininkai, tai tas faktas kalba apie abejin gumą sau ir visuomenei. Ko munistinės visuomenės kūrė jas pirmiausia privalo būti sveikas, stiprus, visapusiškai išsilavinęs žmogus. Tarybinė aukštoji mokykla privalo ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie pasižymėtų ne tik dalykinėmis žiniomis, bet būtų ir harmoningai išsi lavinę. Reikia atminti, kad ne vien sportas daro žmones kultūringais, bet tik kultūrin gi žmonės mėgsta sportą. To dėl kiekvienas tarybinis stu dentas, o Juo labiau komjau nuolis, privalo sportuoti, kad galėtų pasakyti sau: „Aš esu harmoningai išsilavinęs pilie tis“! Dėst. A. ZABLOVSKIS
T
Varžyboms pasibaigus Šiais metais į Universitetą įstojo daug pirmakursių. Jų tarpe yra ir gerų sportininkų. Norint išaiškinti geriausius sportininkus, kurie pateks į atskirų sporto šakų rinktines, buvo pravestos krepšinio, tinklinio ir lengvosios atleti kos varžybos. Visų dėmesio ęentre. buvo lengvosios atletikos varžybos. Geriausiai pasirodė Ekonomi kos fak. pirmakursiai. Iš ge resnių sportininkų paminėtini: Svetikas, Baliucka, Biekša,
Stukas (visi EF), kurie jau įsitvirtino lengvosios atleti kos rinktinėje. Spalio mėn. ji išvyks į Rygą draugiškoms varžyboms su Rygos univer siteto lengvaatlečiais. Krepšinio čempionais tapo. Medicinos fak. vyrai ir Che mijos fak. moterys. Tinklinio varžybose nenu galimi buvo Gamtos fak. vy rai ir Medicinos fak. moterys. J. VASILIAUSKAS
KORESPONDENTŲ ŽINIAI! TREČIADIENIAIS 18 vai. redakcijoje vyksta korespondentų susirinkimai, Laukiame kiekvieno fakulteto korespondentų — tai padės geriau at spindėti fakultetų gyvenimą, gvildenti keliamas problemas laikraščio puslapiuose. KETVIRTADIENIAIS 15 vai. į susirinkimus kviečiami kiekvieno fakulteto komjau nimo biuro atstovai. Į redak ciją atvyksta ir tie, kurie ne galės dalyvauti trečiadienį. Trečiadieniais ir ketvirta dieniais po susirinkimų Žurna listikos katedros dėstytojas korespondentams skaitys pas kaitas: „Informacijos žanrai“, „Temos laikraščiui parinki mas“, „Korespondento pareigcs", „Spausdintos medžiagos nagrinėjimas“ ir kt. Šeštadieniais u vai. į redakciją renkasi visų fakul tetų foto korespondentai ir fcto mėgėjai. Kiekvienas atsi neša foto darbus ir aparatą. REDKOLEGIJA Kartu liūdime ir nuošir džiai užjaučiame EF I kur so studentę Valeriją MAKŠTYTE, netekus my limo tėvelio. EF darbo ekonomikos specialybės I k. studentai
Reiškiame gilią užuo jautą IV k. anglistui, Aka deminio choro dalyviui Broniui PAPRECKUI, mi rus jo tėveliui. VVU Akademinio choro kolektyvas
VVU XIV-OSIOS KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS DELEGATŲ ŽINIAI! XlV-oji ataskaitinė-rinki minė komjaunimo konfe rencija Įvyks spalio 15 d. VVU Aktų salėje (čiurlio nio 21). Delegatai nuo pa skaitų atleidžiami. Darbotvarkė: 1. VVU komjaunimo ko miteto ataskaitinis prane šimas (pranešėjas P. Vait kevičius). 2. „Komjaunimo prožek toriaus“ štabo ataskaitinis pranešimas (pranešėjas A. Zaborskis). 3. Komjaunimo komiteto rinkimai. 4. Revizijos komisijos rinkimai. 5. „Komjaunimo prožek toriaus“ štabo rinkimai. Delegatų registracija nuo 9 iki 9.30 vai. Konfe rencijos pradžia 9.30 vai. Įėjimas j salę su laikinais pažymėjimais, pakvieti mais ir komjaunimo arba partiniais bilietais. Po konferencijos — koncertas ir poilsio vaka ras delegatams. VVU
KOMJAUNIMO KOMITETAS
Redaktorius J. GIRDVAINIS Mūsų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3-
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 2000 egz
LV 11762
Užs. Nr, 5651