visą sabiąpRorecanabvienyKires!
caRj/Bims scči oencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 28 (1446)
1988 M. SPALIO 21 D. PENKTADIENIS
KAINA 2 KAI’.
rillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllinHIlIlIllIlIlIlIlllIllIlIlIlIlIlIlIlIJIIIIIIIIIIIIIIIIIIIilIlIlIlIlIllimilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIi
Beveik dvylika valandų truko Universiteto komunistų konferencija pirmadienį Didžio joje auloje (pradėjome 15 vai.). Tiek dėl didelio norinčių pasi sakyti skaičiaus, tiek dėl tam tikrų organizacinių nesklandumų, tiek dėl ginčų, kurie ne visada buvo gyvybiškai svarbūs. Kaip sakoma, „mokomės demokratl|os". Po ataskaitinio pranešimo, kurį perskaitė doc. V. Gobis (spaus diname sutrumpintą), kalbėjo prof. A. Sakalas, doc. V. Jonaitis, doc. S. Vengris, doc. V Daujotis, doc. V. Kindurys (mandatų ko misijos pranešimas), studentė R. Slnicaltė, FF darbuotoja A. Rupšytė, prof. B. Genzelis, R. Vaitkus, prof. E. Meškauskas, prof. S. Uosis, LKP CK sekretorius L. Šepetys, vyr. dėst. R. Rakauskas, dėst. V. Vaišnoras, LKP Vilniaus m. Lenino raj. komiteto pirmoji sekretorė J. Gagilienė, studentas O. Markevičius, karinės kated ros papulkininkis V. Kravčenka, TSKP CK organizacinio skyriaus instruktorius N. Leonovas, prof. R. Pavilionis, Universiteto Rekto
rius prof. J. Kubilius. (Pranešimus — deja, dėl vietos stokos ne visus — pasistengsime pateikti kitame numeryje). Pastebėjus, jog kalbėtojų pasiūlymai panašėja, diskusijos nutrauktos. Konferencija Išrinko dvidešimties žmonių partini komitetą, bei — iš Jo narių — sekretorių. LKP Vilniaus universiteto komiteto se kretoriumi išrinktas prof. B. Genzelis! Konferencijoje dalyvavo svečiai: be kalbėjusių N. Leonovo, L. Šepečio ir J. Gagillenės — LKP Vilniaus miesto komiteto pirma sis sekretorius K. Zaleckas, LLKJS CK pirmasis sekretorius A. Macaitis, LTSR liaudies švietimo ministro pirmasis pavaduotojas R. Podagelis. Kadangi nevisi norintys stebėti konferencijos darbą tilpo Au loje, jos vaizdas vietinės TV pagalba buvo perduotas į vieną iš didesnių netoliese esančių auditorijų. „T. S." inf.
Vilniaus Universiteto partinio komiteto ataskaita * Iki šio laiko nepavyko už problema — ką daryti kad Uni landų skaičiaus, kuriuos sutei pastatus ir visą kitą turtą; sa nų vyrauja nuomonė, kad jis tikti informacijos apie de versitetą baigtų tikrai aukštos kia TSRS liaudies švietimo ko varankiškai užmegzti ryšius su sprendžia ne tik partinės orga mitetas. Ruošti specialistus vi kitomis įstaigomis šalyje ir už nizacijos reikalus, bet ir visas mokratinius aukščiausio ar kvalifikacijos specialistai. Universiteto gyvenimo aukštesnio lygio Sąjun Šiuos reikalus spręsti reikėtų soje TSRS pagal vieną šabloną, sienyje, laisvai pasirinkti ben kitas problemas. Tokios nuomonės gos ir respublikos vadovau nuo studentų priėmimo į pirmą neatsižvelgiant į nacionalinių res dradarbiavimo partnerius. poreikius ir specifiką Universiteto autonomijos atkū tvirtai laikosi ir vadovaujantys jančių darbuotojų rinkimus ar kursą. Nenormali padėtis, kada publikų grupė siūlo partiniai organai. Arba kitas viešus paskyrimus. Studentai buvusi TSRS aukštojo ir specia yra netikslinga, neatitinka šių rimo iniciatyvinė kreiptis j Lietuvos TSR Aukščiau aspektas. Studentė susituokė baž nuoširdžiai klausia: ar persit liojo vidurinio mokslo ministe dienų persitvarkymo dvasios. TSRS liaudies varkymas, demokratija ir vie rija, o dabar * Opus Universitetui yra ma siąją Tarybą, kad šį tradicinį nyčioje, saviveiklininkai daina gyvenimo vo „įtartiną" dainą, darbuotojas šumas reikalingi tik paprastiems švietimo komitetas kiekvienais terialinės bazės plėtimas. Trūks tautos kultūrinio tarybiniams piliečiams, o va metais keičia priėmimo į aukš ta patalpų mokymui, laborato principą užfiksuotų LTSR Kons ar dėstytojas vairavo mašiną iš dovaujančių darbuotojų nelie tąsias mokyklas taisykles. Vie rijoms, sportui, kultūriniams titucijoje, o LTSR Ministrų Ta gėręs ir t. t. Tuo, nurodymas patvirtintų Universiteto — duoti partinį įvertinimą. čia? Ir kaip pavyzdį pateikia nais metais teikiamos privilegi renginiams. Beveik 10 metų kaip ryba Esant tokiam požiūrui partinis TSRS ir Rusijos Federacijos jos ir lengvatos vienai stojančių nestatome naujų pastatų, susto statutą. Aukščiausiųjų Tarybų sesijas. jų kategorijai, kitais — kitai ir jo studentų miestelio tolesnis Šie mūsų reikalavimai logiš komitetas tampa „viską žinan kai siejasi su pagrindiniais res čiu", „viską galinčiu", turinčiu Juos stebina tai, kad renkant pan. Čia reikėtų vadovautis plėtimas. ūkiskaitos principais, teisę bausti arba išteisinti. Aukščiausiųjų Tarybų Prezidiu Konstitucijos suteikta tarybiniams Gerbiamo Rektoriaus didelių publikos palankiausias sąlygas mų pirmininkus parlamentarų piliečiams teisę į mokslą, t. y. į pastangų dėka kitais metais nu sudaro Partinio komiteto darbą sun nebuvo net paklausta, gal jie Universitetą priimti jaunuolius, matoma naujo mokymo korpu ruošti tokius aukštos kvalifikaci kina per ilgus metus susiforma turi kokių nors pasiūlymų. Visi kurie turi vidurinės mokyklos so statyba. Tolimesnių staty jos specialistus liaudies ūkiui vusi jo struktūra, kuri dalinai vieningai pakėlė rankas, kaip baigimo atestatą ir išlaikė kon bų perspektyva šiandien dar kultūrai ir švietimui, kurie la kartoja Universiteto struktūrą. biausiai tenkina respublikos po jas kilnoja jau ne vieną dešimt- kursinius egzaminus. Surinktų neaiški. * Sekretorius turi sudaryti kū reikius. metj. Arba kitas, mums artimes per egzaminus balų skaičius tu rybišką, dalykinę aplinką dirbti * Visi pasaulio universitetai, * Svarbi Universiteto pertvar komiteto nariams, netrukdyti sa nis pavyzdys. Vasaros atosto rėtų būti vienintelis kriterijus gų išvakarėse respublikoje bu priimant į Universitetą, nepaisant kurie ruošia gydytojus, turi sa kymo problema — kadrai. Par varankiškai spręsti partinio darbo vo klinikas. Jų reikšmė gy tinis komitetas apie tai kalbėjo problemų partinių organizacijų vo įkurta nauja liaudies švie darbo stažo, nukreipimų, tau ruošimui neabejotina. paskutinėse konferencijose ir sekretoriams. timo ministerija. Buvo tikimasi, tybės, rasės ir t. t. Turėtų būti dytojų Per praėjusius kad formuojant naujos minis panaikinti atskiri konkursai į Mūsų medicinos fakulteto ma kitomis progomis. Buvo konsta metus to buvo siekiama. terialinė bazė, švelniai tariant, tuota, kad įvairaus lygio vado terijos vadovaujančius darbuo lietuvių ir rusų kalba dėstomas Dauguma katedrų vaujantys darbuotojai daug me Partinis komitetas yra tos nuo tojus nors iš mandagumo bus grupes. Dabar daugumoje spe yra bloga. pasitarta su aukštosiomis mokyk cialybių į lietuvių kalba dėsto dirba miesto ligoninėse kampi tų dirba tose pačiose pareigose, monės, kad reikia pakeisti par vyksta labai nežymi jų kaita, tinio komiteto struktūrą. Ji turi lomis. Tačiau to neįvyko. Susi mas grupes yra daug didesnis ninkų teisėmis. persitvarkymo reikalingas atnaujinimas ir at atspindėti specifinius partinės daro įspūdis, kad į vadovaujan konkursas, negu į rusų kalba dės Dabartinėmis įgyvendinant socia jauninimas. Tačiau poslinkiai kol organizacijos veiklos barus, ne čius postus žmonės yra skiria tomas grupes. Vadinasi, pažei sąlygomis, dubliuoti rektorato darbo sričių. mi „už uždarų durų", ignoruo džiame tautų lygiateisiškumą, ki linį teisingumą respublikos vy kas nežymūs. Priimti vyriausybiniai nutari Partinis komitetas yra tos nuo jant viešumą ir demokratiją. Tai, toms tautoms teikdami privi riausybė padarytų labai gražų mūsų nuomone, su persitvarky legiją. Įstojusiems j Universite poelgį perduodama Universiteto mai, apribojantys vadovaujan monės, kad jame tikslinga su jau daryti keturis skyrius; ideologi mu nieko bendro neturintys tą jaunuoliams, kurie nemoka medicinos fakultetui IV valdy čių darbuotojų amžių, lietuvių kalbos, dvejus metus bos ligoninę Antakalnio gatvėje. davė kai kuriuos rezultatus. nio darbo, partinio organizacinio reiškiniai. * Kalbant plačiau apie Uni Praėjusiais mokslo metais kon darbo, kadrų rengimo ir išdėsty * Neryžtingumą ir apsnūdimą užsiėmimai turėtų vykti rusų pakeisti vyresnio mo, partinės kontrolės. Kiekvie laiku pažadino persitvarkymą kalba, intensyviai jiems dėstant versiteto pertvarkymą, partijos kurso būdu remiąs Lietuvos persitvarkymo lietuvių kalbą, o nuo trečio kur komitetas yra tos nuomonės, kad amžiaus katedrų vedėjai, šiais name skyriuje sudaryti sekto sąjūdis, subūręs aktyvius ko so visi užsiėmimai vedami lie šis procesas gali būti sėkmingas mokslo metais pradėtas darbas rius. Pavyzdžiui, ideologinio dar mes tik atkūrus Universiteto autono vyks toliau. Bet amžius dar bo skyriuje — socialinių pro munistus ir nepartinius, vyres tuvių kalba. Tokiu būdu ne vienintelis kriterijus, kuriuo blemų ir viešosios nuomonės ty nės kartos žmones ir jaunimą. panaikintume privilegijas ir lie miją. Autonomijos atkūrimo idėja turime vadovautis renkant va rimo, visuomenės mokslų, kul Vertingiausias jo bruožas — drą tuviškai besimokantiems jaunuo si iniciatyva, nenuolaidi trūku liams, nes dabar jie turi dides kilo ne šiandien. Tik dabartiniu dovaujančius ■ darbuotojus. Svar tūrinio ir dorovinio auklėjimo ir mams kritika, rūpinimasis kraš nę galimybę pasirinkti norimą metu ji įgavo realias galimy bu žmogaus dalykinės savybės, t. t. Galimi ir kiti struktūros va to dabartimi ir ateitimi, susimąs specializaciją, negu rusų kalba bes. Sudaryta Universiteto au jo sugebėjimas priimti naujoves riantai. * Manytume, teisinga būtų tonomijos atkūrimo iniciatyvinė ir kūrybiškai jas taikyti Universi tymas dėl tautos istorinio ir kul dėstomų grupių studentai. tūrinio palikimo, kalbos ir dva Tokius pačius priėmimo prin grupė parengė deklaracijos pro tete. Ir jaunas žmogus savo pa prašyti LKP CK palikti dalį na rio mokesčio pirminei partinei jog žiūromis gali būti senas. singumo, nerimas dėl ekologinės cipus turėtume taikyti stojan jektą, kuriame nurodoma turi apimti Šiuolaikinėmis visuomenės organizacijai. Kita problema — tiems į vakarinį ir neakivaizdinį autonomiškumas būklės respublikoje ir šalyje. sąlygomis ilgus etatinių darbuotojų atlyginimai. * Fakultetų partinių organi skyrius. O optimalus variantas mokslinius tyrinėjimus ir moky humanizacijos organizavimą, mokslinių metus Universitete išdirbusiam Jie yra nedideli palyginus su zacijų ataskaitiniuose-rinkimi- būtų visiškai panaikinti šias mo niuose susirinkimuose komunis mokymo formas, arba sumažinti laipsnių bei mokslo vardų, o taip žmogui, kuris dėl įvairių priežas Universiteto darbuotojų atlygini pat mokslo garbės vardų teiki čių jau neatitinka persitvarky mais. Ir dar viena problema, tai tai kėlė dešimtis problemų. iki tam tikro minimumo, Grįžę iš kolūkių studentai jas * Vilniaus Universitetas, tarp mą; Universitetas turi savarankiš mo reikalavimų, reikėtų parinkti fakultetų partinių organizacijų statusas. Jie dirba dar papildė. Šiandien sunku kitų nedaugelio šalies universi kai disponuoti iš valstybės biu tokį darbą, kurį sėkmingai galė sekretorių tikrai didelį darbą, partiniams surasti Universiteto veikloje tetų, yra vedančioji mokykla, džeto skiriamomis lėšomis, o tų dirbti kitoje vietoje. * Visi žinome, kad tarp kon reikalams skiria daug laiko, ta sritį, kuri iš naujo nebūtų per jame dirba daug aukštos kva taip pat ir tomis lėšomis, kurių žiūrima, reiškiama kritiška pa lifikacijos dėstytojų, todėl mo šaltiniai yra pati Universiteto ferencijų partinis komitetas yra čiau jokios realios skatinimo netaikomos. žiūra į susiformavusius stereoti kymo planus ir programas turė veikla; savarankiškai tvarkyti aukščiausias Universiteto partinės priemonės jiems tume sudaryti patys, savarankiš Universitetui priskirtą ir nelie organizacijos organas. Jo kom Šiuos reikalus greičiau turėtų pus. Pati imliausia, visaapimanti kai, o nepasitenkinti 15 proc. va čiamumo teisę turinčią teritoriją, petencija gan plati ir iki šių die spręsti Lietuvos KP CK. ,1
2
1988.10.21
Tarybinis studentas
(Vėl) karinė katedra:
Sapnuose ir tikrovėje Tiršta migla dengia karinę katedrą. Kada ji išsisklaidys? Sapnuose viskas aišku, o tikro vėje... Iniciatyvinės grupės nariai (taip mus kažkas pavadino spa lio 10 d. susirinkime) žengė pir mą žingsnį: iškėlė minimalius reikalavimus (tai, ką dabartiniu metu gali padaryti Rektorius), kuriems ir buvo pritarta. Pri tarta rektorato posėdyje, paskel bta spalio 10 d. susirinkime, įsa kymas ruošiamas (įsakymo išlei dimas užtruko ryšium su pro rektoriaus B. Sudavičiaus savai tine komandiruote). Atrodoviskas suprantama ir paprasta, bet... 1. Kariniam parengimui ski riama per daug valandų, lygi nant su specialybės valandomis. 2. Beveik visi studentai yra tarnavę Tarybinėje Armijoje Ir turi karines specialybes. 3. Studentai yra civiliai žmo nės, kodėl jie turi derinti savo įpročius ir išvaizdą su karinės katedros reikalavimais. 4. Karinės katedros programa sudaryta neatsižvelgiant J žinias, gaunamas fakultetuose. 5. Nepateisinama, kad karinės katedros pažymys daro įtaką stipendijoms ir skirstymui. 6. Nepatenkinamas medicinos dėstymas merginoms. 7. Nepatenkinamas civilinės gynybos dėstymas.
Karinė katedra. Tylu, tušti kori doriai ramina ir guodžia. O viduje? Viduje vyksta aštri diplomatinė kova tarp karininkų ir iniciaty vinės grupės. Spalio 6 d. „dery bose" dalyvaujant prorektoriui B. Sudavičiui ir spalio 10 d. susirinkįme karinė katedra paža dėjo iki spalio 20 d. paruošti naują programą (karinis moky mas sukoncentruojamas į 60 dienų vasarą), tačiau tik vienas papulkininkis V. Kravčenka ban do kažką daryti. Kiti karininkai kategoriškai atsisako tesėti pa žadus. i(Oi, kaip nesinori pjauti šakos, ant kurios pats sėdi!) Kaip paaiškinti šitą nešvarią diplo matiją? Taip, iškyla sunkumų,
ypač susijusių su IV kurso pro gramos pertvarkymais. Jais pui kiai naudojasi karinė katedra, nukreipdama link iniciatyvinės grupės. Formuluojant karinės katedros pertvarkymo reikala vimus iniciatyvinė grupė numa tė iškilsiančius sunkumus ir siūlė neliesti šiemet IV kurso. Tačiau buvo atsižvelgta į IV kurso atstovų siūlymus ir pada ryta dabartinė reforma. Rezul tatas: kai kurie ketvirtakursiai liko nepatenkinti (taip pat ir kai kurie dekanatai), ėmė prie kaištauti. Ketvirtakursiai, kurgi jūs buvote svarstant projektą? Ar nevertėtų ginčytis tarpusavy
je, o ne ieškoti atpirkimo ožių svetur? Medicininis paruošimas. Spa lio 10 d. susirinkime žodžiai: „Panaikinamas medicinos dėsty mas II ir III kursams, IV kursui — perkeliamas į vasarą" ne vi siems, deja, nuskambėjo aiškiai. Gerb. med. seserų kursų dėstyto jai negali su tuo sutikti, užuot ruošus naują programą — prie kaištai ir grąsinimai merginoms. Ką joms dabar daryti? Mielos merginos, rektorato posėdžio nutarimu nuo spalio 11 d. jums nereikia lankyti med. paruošimo užsiėmimų. Pagaliau radome bendrą kalbą su doc. P. Plevoku. Ledai pajudėjo! Iniciatyvinė gru pė numato surengti kursų dėsty tojų ir busimųjų med. seserų su sirinkimą, kad išsiaiškintų nau jos programos ruošimo proble mas, šalių nuomones. Susirinki mas įvyks spalio 24 d. 19 vai. Saulėtekio ai. 9, JK 1 aud.
Kreipimasis Vilniaus universiteto Rektoriui Atsižvelgdami į tai ir siekda mi tobulinti mokymo procesą siūlome: 1. Panaikinti karinį parengimą II ir III kursams, IV kursui jį perkelti | birželio mėn. ir vasa ros stovyklą. 2. Atskirti medicinos dėsty mą nuo karinės katedros ir ati duoti jį medicinos fakultetui. Panaikinti medicinos dėstymą II ir III kursų merginoms, o IV kurso merginoms perkelti j va sarą.
3. Sutelkti galimybę kariamsinternaclonalistams pasirinkti: lankyti ar ne karinę katedrą. 4. Panaikinti Rektorato (sa kymą, kurio pagrindu keliami papildomi reikalavimai studen tams (išorei ir t. t.). 5. Panaikinti karinį parengimą EKFF IV kurso merginoms. 6. Peržiūrėti civilinės gynybos ruošimo programą — skirti di desnį dėmesį praktinių dalykų dėstymui.
7. Nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. pereiti prie naujos karinio ren gimo programos, o karinei ka tedrai iki 1988 m. spalio 20 d. patelkti paruoštą programą 60ties dienų vienos vasaros sto vyklai ir pasiūlymus Gynybos ministerijai dėl kompetencijos keisti Karinės katedros moky mo programą sutelkimo Uni versiteto Rektoriui. Tuo tikslu sudaryti komisiją su studentų bei dėstytojų delegatais. 8. Karinio rengimo disciplinų
Civilinė gynyba. Ir čia iškilo neaiškumų. Civilinės gynybos vadovai panaudojo susidariusią situaciją taip, kaip jiems buvo patogiau. Pertvarkymai vyksta gal ne taip greitai, kaip norėtume. Rek torato įsakymas nuramins besi priešinančius stagnatorius ir įt virtins pirmąjį studentų žingsnį pertvarkant karinę katedrą. Tik nereikia nusiraminti — lemiama kova priešakyje. Iniciatyvinė grupė užmezgė ry šius su kitomis respublikos aukš tosiomis mokyklomis. Numatoma iškelti naujus reikalavimus ir bendromis jėgomis pramušti ke lią naujoms programoms ir rei kalavimams. Iniciatyvinė grupė už savo veiklą atsiskaitinės prieš studen tus per fakultetų atstovus ir Uni versiteto laikraštį. Kęstutis JASKUTEUS Iniciatyvinės grupės narys.
pažymiai neturi turėti įtakos stipendijų skirstymui ir neturi būti rašomi į diplomą. 9. Laisvą karinio rengimo die ną panaudoti fakultetų Tarybų nuožiūra. 10. Siekti, kad WU studentai nebūtų imami į būtinąją karinę tarnybą, o atitarnavę TA studen tai turėtų galimybę pasirinkti — lankyti karinę katedrą ar ne. 11. Sudaryti kompetentingas komisijas karinės katedros, ci vilinės gynybos, medicininio pa ruošimo klausimams spręsti. Sis kreipimasis, pasirašytas 1630 asmenų, buvo įteiktas rek toratui.
Mes turime paminklą ir turime tikėjimą... 1845 metais Kirdeikių kaime, (dabartiniame Utenos rajone), valstiečių šeimoje, g4nė Silvestras Gimžauskas — kunigas, poetas, publicistas, tautosakos rinkėjas, etnografinių ir kalbinių darbų, elementorių autorius, slaptųiu mokyklų steigėjas, knygnešiu
rėmėjas, draudžiamos spaudos platintojas, „Aušros“ bendradarbis. blaivybės sąjūdžio organizatorius... Trumpai — žymiausias Vilniaus krašto nacionalinio atgimimo veikėjas. Iki Šiol buvęs užmirštas. išbrauktas iš krašto istorijos ir žmonių atminties, Susilaikykime Šiandien nuo
kaltinimų tiems, kurių dėka buvo pamirštas Valančius, apeinamas Maironis ir kiti šviesūs Lietuvos žmonės. Geriau pažvelkime. ką padarėm, kad S. Gimžauskas grįžtų pas mus. ... neįprastas buvo kirdeikiškiams sujudimas kaime spalio 15-ąją, šeštadienį. Daug nepažįs-
tarnų veidų, kukli kaimo bažnytėlė vos sutalpina norinčius i.ą apžiūrėti. „Neramumų“ priežastys aiškios — šiandien atidengia,mas paminklas kirdeikiškių žemiečiui Silvestrui Gimžauskui. Į paminklo atidengimą susirinkome „Ramuvos“ ir ypač jos nario Pauliaus Subačiaus dėka. Paulius
apvažiavo bažnyčias. kuriose kunigavo S. Gimžauskas, rausėsi jų archyvuose, rinko medžiagą bibliotekose. Apie S. Gimžauską parašė SMD darbą, Tikslas ir programa — Įamžinti S. Gimžausko atminimą. Ramuviškiai lankėsi jo gimtosiose vie(nukelta i 3 psl.)
1988.1021
3
Tarybinis studentas
Mes turime paminklą ir turime tikėjimą... (atkelta Iš 2 psl.) tose, surašė raštą Utenos LDT vykdomajam ir partijos komite tams. savo Ir Kultūros fondo vardu pažadėto padėti statant paminklą. Kultūros fondas viso keriopai rėmė, buvo benori rink ti paminklo statybai aukas. Ne prireikė: lėšas skyrė Utenos r>' lono vadovai. Liaudies meistras Stasys Karanauskas išdrožė ąžuolini paminklą. Ir vis dėlto, ne viskas buvo taip lengva. Kai navo paminklas ramuviškiams ir daug laiko, ir energijos, ir, ži noma. nervų. Utenos rajono LDT vykdomolo komiteto pirmininko pava duotojas Povilas Simonavičlus pasakota apie Gimžauskų šeimą, apie Silvestro veiklą: „Silvestras Gimžauskas leido Ir platino „Lie
tuvos bičiuolj“, smerkė antilie tuvišką politiką. Bevelk visas pajamas skirdavo lietuviškos spaudos platinimui. Leido vado vėlius. rinko tautosaką, tyrinėto tarmes. Išėjus pirmajam „Auš ros“ numeriui. įsijungė j Jos dar bą. įvairiapusė Gimžausko veik la Isilielo i nacionalinio atgi mimo sąjūdi“. Sugiedama Tautiška giesmė. Gražiai apie Silvestrą Gim žauską pasakojo Paulius Subačius: „Daugelis svarbių Lie tuvos žmonių, susiklosčius tam tikroms istorinėms aplinky bėms. išnykdavo iš kultūros kon teksto. būdavo užmirštami. S. Gimžausko veikla ir poezila neatsielama nuo lietuvių kalbos ir kultūros. Tai Jis žadino tau tini sąmoningumą sparčiausiai
nutautėjanCiame rytiniame Lie tuvos pakraštyje. Jis organiza vo savo knygelių spausdinimą užsienyje, o knygnešiai nešda vo jas per sieną. Tai |o poezHo le pirmą kartą nuskambėto įdė tos. kurias .Aušra“ iškėlė tik po keturiolikos metų. Manau, turėtų būti aišku, kodėl dabar toks didelis susidomėjimas Sil vestru Gimžausku“. Prof. J. Glrdzi|auskas: „Pačiu laiku Iškilo paminklas. Tai dar vienas at bundančios Lietuvos akcentas, simbollzuoiantis kylanti launimo entuziazmą. Tai ryšys tarp mūsų protėvių ir mūsų. S. Gimžauskas atidavė save tam, kad gyva liktų tauta, nemirtu los kalba“. Visa savo esybe Silvestras Gimžauskas buvo lietuvis. Ir
kaip galėdamas kovojo prieš ma žutės savo Tėvynės rusinimą, prieš lietuviškų knygų spaus dinimą rusiškomis raidėmis. „Gėda, broliai lietuviai, taip daryti, mokykitės savaip rašy ti“. Jis norėjo matyti apsišvie tusią. tautiškai susliprotė juslą katalikišką Lietuvą. Dievas ir Tėvynė |am buvo aukščiau už vis ką. 1886 metais Jis išleido „Prie šaušri“ — traktatą prieš „Auš ros“ radikalėjlmą. Taip Išsis kyrė „Aušros“ ir Silvestro Gim žausko keliai. .Jei Dievas prieš mus. tai kas gi tada su mumis?" — klausė poetas... Daug norinčių kalbėti buvo tą vakarą. Ilgai klausė žmonės pa sakojimų kalbų, liaudies dainų Senos kaimo moterėlės braukė
ašarą žvelgdamos i plėvesuoJanCias trispalves. klausyda mos Maironio „Lietuva brangi“. Kaip gražiai atrodė medinis paminklas Ir Jo papėdėj degan čios žvakelės naktjl Kaip liūd nai skambėjo lietuviškos dai nos senalame kaime... Karai ir laikas nepaliko mums net šviesaus Lietuvio kapo žy mės. Už tai mes turime pamink lą ir turime tikėjimą. kuris neleis mums pamiršti, kad Nėr Tėvynės be liežuvio — Kiekvienas šitą gal suprasti. Atimk kalbą nuo lietuvio Tai Lietuvos jau Ir nesti. Eglė BARANAUSKAITE. Nuotraukoje centre: Paulius įbačius (kairėje) Ir liaudies eistras Stasys Karanauskas. Gintaro KUDABOS nuotr.
Gurkšnis demokratijos Patelkiame mintis Iš kandida tų pasisakymų: Prof. Gintautas Česnys (MF): Aukštosios mokyklos negala vimų negalima bus išgydyti be aukštosios mokyklos atkūrimo suverenioje Lietuvos socialistinė je respublikoje... Būtina atkur ti demokratines gyvenimo nor mas akademinėje aplinkoje, pra dedant nuo demokratinių rinki mų. .. Laiduoti lietuvių kalbos pilnateisį vartojimą akademinė je aplinkoje. Kelti kalbos kultū rą, įvesti jos kursus visiems stu dentams. Panaikinti antikonsti tucinę praktiką — disertacijų rašymą rusų kalba... Iškelti ge riausias Lietuvos medicinos tra dicijas, įamžinti geriausius var dus, represuotų medikų atmini mą. .. Privalome kuo skubiausiai įsijungti į tas ekologijos grandis, kurioms kuo skubiausiai reika linga medikų pagalba... , Doc. Dobilas Kirvelis (GF): Už maksimaliai realų Lietu vos suverenitetą... Už žmogiš ką socializmą, realiai egzistuo jantį skandinaviško tijx> socia lizmą adaptuotą Lietuvai... Pri vatinės nuosavybės dogmos pa naikinimas būtinas norint iš spręsti daug ekologinių ir prak tinių problemų... Už akcines bendroves pramonėje ir buitinia me aptarnavime... Už galimybę moteriai grįžti į šeimą... Kad vyrai jmtųsi vyriškų darbų ir žaidimų... Už būtiną autonomi ją Universitetui... VU tikslas ruošti Lietuvos mokslinę inteli gentiją, mokslo intelektualini elitą... Prasminga suvienyti Vil niaus Universitetą su Mokslų Akademija ir grąžinti mūsų Uni versitetui vardą Academia et Universitas Vilnensis... Prieš sąjūdžio narystės įforminimą, te gu Sąjūdis būna mūsų visų ir kiekvieno . Prof. Albertas Piročkinas (FilF): Mano interesų centras yra lietuvių kalba. Lietuvių visuo menė turi išmokti branginti sa vo kalbą. Ne liet kokia lietuvių kalba turi būti valstybinė. Tai turi būti ta kalba, kuri tęsia J. Jablonskio, K. Būgos, J. Bal čikonio tradicijas.. . Mums rei kia taisyklingos, kultūringos vi suomenės kalbos... Laikas nuo laiko dalį savo jėgų norėčiau paskirti ir istorijai, nes ja yra pagrįstas tautinis sąmoningu mas. . . Ir mokslas, ir menas — visa tai stiprina mūsų kalbos pozicijas... Mano programa la bai siaura — dirbsiu ir toliau lietuvių kalbos srityje, ir visų pirma kalbos kultūros srityje'. Prof. Donatas Sauka (FilF): Jo programą perskaitė FilF studentas G. Vaškelis, nes pro fesorius tuo metu organizavo fakultete susitikimą su savo lai ku represuotais (pašalintais iš Universiteto dėstytojals): Vykdant ekonomines, socia lines, kultūrines reformas reikia pradėti nuo kiekvieno konkre taus baro išsamios kritikos... Numatant bet kurias reformas reikia remtis ne tik nacionaliz mo, bet ir humanizmo princi pais. . . Humanitarų darbas ke liant dvasinę kultūrą — įvairia-
Savaitraštis šiais laikais, kone kasdien besikeičiant situacijai, gerokai paspartėjus įvykių bėgsmui, pasidarė pernelyg nepaslankus daiktas. Štai Ir kandidatų l LPS seimą rinkiminėje kampanijoje nesuskubome sudalyvauti. Galime tik |au pavymui bandyti supažindinti su kelto mis platformomis. užduotais klausimais Ir atsakymais i |uos — ne visi buvome tada Aulo|e, o žinoti kuo „nešini“ mūsų atstovai ateina j seimą turime visi.
pusiška kūrybinė veikla, aktyvi publicistika, o svarbiausias ba ras — talkinimas visuomenės mokymo sistemos rengime... Tautinės savimonės ugdymas — kiekvieno pareiga. Principingu mas ir lankstumas, pakanta ir pagarba kitos tautos jausmams — tik tokiu pagrindu galima siekti persitvarkymo tikslų . G. Vaškelis, kalbėdamas apie profesorių D. Sauką pasakė: „Profesorius yra žmogus, kuris sugeba ne tiktai apmąstyti tas idėjas, kurias iškelia, bet ir jas generuoti, jungti. Nė viename straipsnyje, nė vienoje knygoje, jokiais metais neparašė nieko, dėl ko jam dabar būtų gėda." Jonas Tamulis (FF): Sąjūdžio veikla parodė, kad gerus rezultatus Sąjūdis pasiekia remdamasis jaunimo ir autorite tų lydinių.. Demokratijos sąly gomis akivaizdžiai silpnesnis kandidatas reikalingas bent jau tam, kad išaiškėtų pagrindinių konkurentų tikrasis veidas ... Autonomija reikalinga visoms Lietuvos aukštosioms mokyk loms. Tai vienintelis kelias įveikti ministerijos diktatą... Kad būtų pataisyta inteligentijos pa dėtis, kartu ir Universiteto — ypač socialinėje sferoje... Kad būtų aiškiai nustatytas terminas, kuriuo remiantis įslaptinami ar chyvai. .. Bet koks objektas, ku ris gręsia visos tautos išnaikini mu yra nemoralus (apie AE — red.)... Jeigu anksčiau Sąjūdyje buvo skirstomasi darbais, tai da bar jau atėjo laikas, kai pradėta skirstytis postus. Šito neturėtų būti. Be to, kas paskelbta Sąjū džio programoje turėtų būti nu matyta ir konkretūs siekiai, ku riuos per tam tikrą konkretų laiko tarpą reikėtų įvykdyti . Prof. Aloyzas Sakalas (FF). Politinė autonomija — tai yra, respublika federacijos pagrindu turės savo įstatymus, kurie galios respublikoje, mūsų piliečiai turės savo pilie tybę, respublika turės rea lią teisę išstoti iš federacijos. .. Suvienyti visus mūsų respubli kos piliečius, kad mes išmoktu me dirbti taip, jog nebūtų bro ko nei gamybos, nei švietimo srityje, nei kitur... Mums rei kia demokratizuoti rinkimus, kad būtų daugiamandatė sistema, kad kandidatai prieš tai pateiktų sa vo politinę platformą... Visom legaliom priemonėm mes turim remti naują Konstitucijos pro jektą. .. Panaikinti socialinę ne lygybę. .. Kokios bus vidurinės mokyklos, tokios bus ir aukšto sios, mūsų žmonės ir visa mūsų ateitis... Universitetas turi tu rėti autonomiją. Ją turi turėti ir fakultetai... Talkos kolūkiuose turi vykti ne mokymo sąskaita ir laisvanoriškais pagrindais... Toks, kokį mes turime dabar, karinis rengimas yra nenorma lus. Jis turi būti panaikintas. Merginoms jokių karinių mokslų nereikia .
Prof. Stasys Uosis (EKFF): Dabartinę Sąjūdžio paskelbtą programą aš savo praktikoje la bai seniai pradėjau skelbti ir siekiau jos įgyvendinimo... Da lyvavau mokslininkų darbinėje grupėje rengiant regioninės ūkiskaitos pasiūlymų TSRS Mi nistrų Tarybai projektą... Nuo 1990 metų sausio 1 dienos, mes turime pereiti prie savo valiutos. Jeigu mes einame į rinką, rinkos santykius — prekinius-piniginius santykius, ne deformuotus, o realius, tai negalima apseiti be savo valiutos. „Ekonomikos srity dirbau ir dirbsiu. Juolab, kad mūsų grupė dabar turės projektą apginti ir realizuoti. Darius TARASEVIČIUS Išdėstę programas, kandidatai atsakė ( susirinkusių klausimus (deja, dėl vietos stokos negali me pateikti visų klausimų ir vi sų atsakymų). Ar neprieštarauja Lietuvių kalbos kaip valstybinės nuosta tai naujo svarstomo Konstituci jos punkto žodžiai; . .Sudaro mos sąlygos... mokytis ir var toti rusų kalbą, kaip TSRS tąutų tarpusavio bendravimo prie monę"? A. Piročkinas: „Žinoma, ta formuluotė yra labai aptaki ir dviprasmiška. Manau, kad sudaryti sąlygas var toti reikia ne tik rusų kalbą, bet ir kitas Lietuvoje esančių tautų kalbas. O ar išeis rusų kalba į tautų bendravimo are ną, priklausys nuo to, kokie su siklostys tarp tų tautų santykiai. Mano įsitikinimu, šiandien žmo gus, kuris nemoka rusų kalbos, nelabai galėtų Lietuvoje ar Ta rybų Sąjungoje pretenduoti į in teligento vardą. Mes labai daug informacijos gauname rusų kal ba, ir vargu, ar mums pasiseks kitą kurią nors kalbą padaryti tokia veiklia ir efektyvia. Mes negalime atsiriboti nuo rusų kalbos. Galiu pateikti konkre tų pavyzdį. 1929 metais vyko trijų Pabaltijo šalių inteligentų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir J. Tumas-Vaižgantas. Kilo klausimas, kuria kalba bendrau ti? Siūlė visas iš eilės: estų, lat vių, lietuvių. Čia atsistojo J. Tumas-Vaižgantas ir pasakė, jog visi susirinkę yra rusų mokyk los auklėtiniai ir puikiausiai mo ka rusiška. Šitas pavyzdys įrodo ir tai, jog buržuazinės Lie tuvos inteligentai nebuvo nacio nalistai. Nacionalizmo tikroje kultūroje nėra ir negali būti". Kaip, Jūsų nuomone, turėtų elgtis Sąjūdis, jei Gedimino aikštėje bado streiką paskelbtų grupė žmonių, reikalaudama nu kabinti trispalvę nuo bokšto? G. Česnys: „Aš įsitikinęs, kad šios vėlia vos priešininkų tarpe nėra nė vieno tokio drąsaus ir pasiau kojančio". Ar naudojatės spec. ligoninės paslaugomis? G. Česnys;
„Turiu pasakyti, jog, apsigy nęs disertaciją, įstojau į šios li goninės įskaitą. Turėjau ne sa vanaudiškų interesų (medicinos pagalbą, ir daug, geresnę, galiu gauti iš savo draugų), o kvailą iliuziją, kad galėsiu gauti vaistų tiems, kam jų reikia. Bet ši ma no iliuzija pasirodė tuščia. Pra ėjusią savaitę parašiau pareiški mą, Kad išstoju iš spec. ligoni nės įskaitos. Kviečiu visus Uni versiteto profesorius pasekti ma no pavyzdžiu". Manau, neužglnčyslte, kad kaip ir visoje šalyje, taip ir Universitete, mokslas, švelniai tariant, neatskleidžia visų savo galimybių. Nenoriu nagrinėti vi sų nuosmukio priežasčių. At kreipiu dėmesį tik į iniciatyvos Ir savarankiškumo slopinimą. Daugelis vadovų suinteresuoti tik savo kėde. Jų veikla — tai kova už publikacijas bei „pauk ščiukus", pavaldinių tobulėjimo stabdymas. Todėl geriau gyvena kvailoki, bet paklusnūs, stropiai vykdantys Įsipareigojimus paval diniai. Kalbama apie Universite to, fakultetų autonomiją, bet darbo organizavimas žemiausiose grandyse, grupėse taip pat rei kalauja neatidėliotino sprendi mo. Ką apie tai manote? D. Kirvelis; „Pasakyta daug skaudžios tei sybės. Pirmiausia mums reikia išspręsti moralinio švarumo klausimą. Mokslininkas turi bū ti morališkai švarus." Ar nereikėtų Universitete pa naikinti vakarinį ir neakivaizdi nį skyrius? A. Sakalas: .^Panaikindami šiuos skyrius nuskriaustame tuos žmones, ku rie dirba ir nori mokytis, o jau nystėje neturėjo galimybės baig ti aukštąją mokyklą. Reikėtų su stiprinti neakivaizdinio ir vaka rinio skyrių reikalavimus, kurie šiandien nėra aukšti". Ar teisinga, kad Universitete atskirose grupėse paskaitos skai tomos rusų kalba? A. Sakalas: „Man atrodo, kai lietuvių kal ba taps valstybine, ir rusų mo kyklose bus sustiprintai moko ma lietuvių kalbos, kai lietuvių kalba rusų mokyklose turės tokias pat teises, kaip rusų kalba lietu vių mokyklose, šita problema atpuls. ir aukštosiose mokyklose nereikės dėstyti rusiškai, kaip dabar nereikia lenkiškai ar ko kia nors kita nacionalinių mažu mų kalba". Kaip esant Universiteto auto nomijai, bus nustatomas reikia mas studentų kiekis?
A. Sakalas: „Numatyta, kad respublikos įmonės ir organizacijos sudarys su Universitetu sutartis, ir aukš toji mokykla ruoš specialistų tiek, kiek pageidaus šios organi zacijos. Kadangi autonomijos są lygomis gali kilti problemų su studentų įdarbinimu, organizaci jos įsipareigoja studentus įdar binti." Ar nereikėtų sugrąžinti Uni versitetui senąjį pavadinimą? A. Sakalas: „Mūsų Universitetas turi va dintis „Vilniaus Universitetu". Be jokių ordinų ir V. Kapsuko vardo. Kai Universitetas dar ne turėjo jokio vardo, ir buvo svarstoma, ar nesuteikti jam V. Kapsuko vardo, iš Maskvos „sjjaudė" ir reikalavo pavadinti F. Dzeržinskio universitetu. Mū sų respublikos vadovybė iš dvie jų blogių pasirinko mažesnį". Ar žadate siekti, kad V. Ku dirkos „Tautiška giesmė", tris palvė vėliava ir Vytis būtų pri pažinti Lietuvos valstybiniais himnu, vėliava ir herbu? A. Sakalas: „Naujame Konstitucijos pro jekte tai jau numatyta". Ar įsivaizduojate Lietuvą ne TSRS sudėtyje? A. Sakalas; „Lietuva ne TSRS sudėtyje buvo iki 1940 metų. Jeigu mums yra naudinga būti TSR Sąjungo je, tai reikia joje pasilikti, o jei nenaudinga — reikia iš jos iš stoti". Ar neturėtų LPS tapti partija? J. Tamulis: „Sąjūdžio pagrindinė jėga yra tai, kad lemiamu momentu visa tauta pasijunta Sąjūdžio nariais. Jokia partija LIPS paversti nega lima". LLKJS CK pasiūlė VLKJS CK spręsti klausimą dėl Lietuvos komjaunimo politinio ir finansi nio savarankiškumo. Ar nerei kėtų, kad LKP nebūtų tiesiogiai pavaldi TSKP? S. Uosis: „Minime LKP įkūrimo jubilie jų, o nesusimąstome, kad pir miausia mums reikėtų, atkurti Lietuvos komunistų partiją. Juk visi partiečiai yra TSKP nariai, o vadovauja jiems LKP CK. Bet juk jie ne šitos partijos nariai! Reikia sutvarkyti taip, kad būtų logiška: sukurti šalies komunis tų partijų sąjungą". Pasibaigus debatams, ligai dar truko ginčai, kur balsuoti: salė je ar atskirai kiekviename fa kultete? Nuspręsta — salėje. Tik Išklausius kiekvieną kandidatą, išklausius jo programą, galima objektyviai išrinkti geriausius. Primename, kad į seimą išrink ti profesoriai A. Sakalas ir S. Uosis. Ričardas DEGUTIS
Studentai kelia galvas Pirmadienį, spalio 17 d. 21 vai. slaptame posėdyje įvykusiamg MF septynių fakultetu atstovai jkūrė koordinacine taryba Ji koordinuos studentų LPS rėmimo grupių veikla Pirmas KT taikinys — visuomenės mokslai ir karinė katedra. Drebėkit militaristai ir demagoginiai ideologai! Kviečiame įsijungti į Sąjū džio (kartu ir tarybos) veiklą likusių fakultetų studentui. V. MIZEIKIS V. LUNEVICIUS
1988.1021
Tarybinis studentas
-------------------------------------------------------------------------------- Laiškai
Dėl laikraščio pavadinimo Štai kaip būna: atvažiavo žmogus iš Klaipėdos, paėmė į rankas mūsų Universiteto laik raštį ir iškart pamatė, koks blan kus ir nuobodus jo pavadini mas. O mes lyg ir nematėme ir negalvojome, lygiai taip pat, kaip nesigilinome perdaug j tu rinį — matyt vienas kitą atiti ko. Bet dabar taip neturi būti! Svarbiausia, dėl ko netinka senasis pavadinimas — tai, kad jis neinformatyvus. Koks stu dentas? Kur jis mokosi? Neaiš ku, ar išvis Lietuvoje — tarybi nis, ir tiek. Todėl karštai prita riu siūlymui, kuo greičiau pava dinimą keisti.
„Alma Mater" būtų puiku, bet šis pavadinimas turi, mano manymu, keletą silpnų „punkčiukų". Pirma, jis nelietuviškas, vadinasi, jis nelinksniuojamas. O juk tai svarbu — sakome: „skaičiau „Tiesą“ ir „skaičiau „Tiesoje" ir skiriame tai. O ką reiškia: „Skaičiau „Alma Ma ter"? Apskritai, laikraščio pava dinimas turi būti patogus kas dieniniam vartojimui. Be to, „Alma Mater" dar nereiškia, kad tai universitetas, ir būtent Vilniaus universitetas. Neatsitik tinai rašoma: „Alma Mater Vilnensis". Jeigu ateity turėsime Kauno universitetą, jis taip pat
galės vadintis „Alma Mater". Šiaip jau „Alma Mater" gali bū ti pavadinta (ir dažnai vadina ma) bet kokia mokslo įstaiga, kurią baigei ir kurią myli — juk pavadinimas lotynų kalba reiškia „maitinanti motina", „motina maitintoja". Taigi nie kas neprieštarautų, jeigu taip pat būtų pavadintas Dailės ins titutas arba Pedagoginis institu tas. Paprastai šis pavadinimas taikomas universitetams todėl, kad senovėje kitokių aukštųjų mokyklų ir nebuvo. Ir dar vienas „bet". „Alma Mater” tariame lotyniškai, t. y. minkštindami „1". Tapęs įprastu,
„lietuvišku", turėtų gauti ir kie tą „1", nes kalbininkai reikalauja tarti kietai tokius vardus, kaip Valdas, Alma ir pan. Todėl siūlau pavadinimo „Alma Mater“ atsisakyti, ir pasvarsty ti šiuos du: „Vilniaus Universi tetas" (kaip daugelis pasaulio universitetų laikraščių ir daro) arba „Universiteto laikraštis" (kaip „Valstiečių laikraštis"). O Kauno universitetas, jeigu jis atgims, turės derinti savo laik raščio pavadinimą, su savo „vyresniojo brolio" laikraščio pavadinimu. Tiesa, dar gražūs pavadinimai: „Lietuvos jaunystė" arba „Tėvy
nės ateitis". Svetlana STEPONAVIČIENE Rusų kalbos katedros docentė P. S. Siūlau taip pat pakeltus pavadinimą pradėti platinti laik raštį miesto kioskuose, nors ša lia Universiteto. Kas rūpi jauni mui — rūpi nevlen jaunimui! XXX Gerb. „Tarybinio studento" redakcija! Mes, WU filologijos fakulteto I kurso klasikai siūlome pava dinti jūsų laikraštį .Alma Ma ter" ir pavadinimo eskizą. Daiva AUSIEJOTE, Alvitą BALClONAITĖ, Inga BIRAITE (Iš viso 13 parašų)
Svarbiausia — studijos Išsprendus Universiteto autonomijos klausimą, tikriausiai dauguma vidinių problemų būtų lengviau išsiaiškinama. Tačiau yra dalykų, kuriuos derėtų išjudinti dar anksčiau, negu mūsų aukštoji mokykla gautų autonomijos statusą. Faktiškai Universitetas — pagrindinis ir vienintelis humanitarinis centras Lietuvoje. Ir iš
šio centro studentai šaukiami Mokykla — tai, vadinas, pa- ni šviesūs protai, jeigu juos atlikti būtinosios karinės tar- žanga. O ten jokios pažangos nė- iš Universiteto paima ir pirma nybos. Kodėl iš tokios aukšto- ra. Šiandien kariuomenėje žy- atbukina, o po to profesoriai sios mokyklos civilizuotame, miai daugiau netvarkos negu bando susikalbėti... kaip manome, krašte besimokan- tvarkos! Studentams ir šiaip trūksta tieji turi išeiti į kareivines?! Tad jeigu sakome, kad ateičiai inteligentiškumo, o ką besakyti Be to, jau pakankamai žinome reikia šviesių protų, vadinas, rei- apie žmones, „po armijos"... apie tos tarnybos neigiamus re- kia dėl jų pasirūpinti. Ten galima išmokti tik vulgaruzultatus. Tai yra ilgalaikis mi- Keičiasi'inokymo, studijų strūk- mo. Ir taškas. tas, jog armija — vyriškumo tūra, moksle daugiau šviesos, Šią problemą galėtų svarstyti mokykla. Kokio vyriškumo? daugiau tiesos. O iš kur bus jau- ir komjaunimo, ir partinė orga-
nizacijos, nes tai nėra kvietimas destabilizuoti karinę galią, Jaudintis reikia ne tik dėl vieno lietuvio kareivio tragedijos, Andrius VAlSNYS, „Universiteto žurnalisto" redaktorius P. S. Salyje yra padaryta išimčių, kažkodėl seniausiam Universitetui išimtis negalioja.
Man neramu ir liūdna Atviras kreipimasis Į Universiteto komjaunuolius Mielieji. Artėja Spalio šventė, šventinę demonstraciją ir susilie- pekte? Kur garantija, kad deKiek daug klaustukų — todėl politikai, buvo garbinami žmoGraži šventė, didžiai prasminga sime savo džiaugsme. Si diena monstracija netrukdys šalimais ir neramu. Tačiau būkime stip- nės, kurie dabar viešai pasmerkti, visai mūsų tautai ir pasaulio man ir daugumai mano bendra- gyvenančių žmonių poilsiui bei rūs savo tikėjime, ir tikėsime, Žodžiu, reikia pripažinti, kad geros valios žmonėms. Ji ateina minčių, visada buvo ir yra vis" ramybei? Ar nebus ištrypta žolė kad Miesto Vykdomasis Komite- Spalio šventės minėjimai ankssu rudeniu, auksiniu rudeniu, kam viršūnė. bei padaryta materialinių nuos- tas pateisins dedamas į jį vii- čiau turėjo ryškų antitarybinį ir tarsi simbolizuodama lūžtančius Bet šįmet man neramu. Ne- tolių?* Ar nebus mitingo metu tis ir leis demonstraciją. Iš anks- antisocialistinį atspalvį, nuo rudens gėrybių aruodus ir seniai išėjęs Ministrų Tarybos keliami antitarybiniai šūkiai bei to už tai jam dėkojam. *** Tai ne taip paprasta. Sniečsandėlius sklidinus naujai išly- įstatymas (AT įsakas — Red.) sakomos kalbos griaunančios Su pagarba, kaus miesto valdžia nesugebėjo dyto plieno. Su kiekviena diena dėl mitingų ir gatvių ei- socialistinės mūsų valstybės pakomjaunuolis K. PLANKAS užtikrinti sąlygų 15 tūkst. žmonių, vis labiau jaučiame kylančią tynių laisvės gali perniek pa- matus**? Ar sugebės miesto vai- * Kaip kad tai atsitiko Sąjūdžio atvykstančių į Ignalinos AE. šventinę nuotaiką ir, kaip ir versti visus mūsų lūkesčius. Iš- džios užtikrinti maitinimą bei organizuotomitingo prie ELT'os Spalio švenčių demonstracijoje kiekvienais metais tvirtai pa- ties, ar suskubs Spalio švenčių normalias gyvenimo sąlygas su- metu. juk laukiamas kur kas didesnis siryžtame geriau mokytis, dau- demonstracijos organizatoriai sirinkusiems į demonstraciją ** Juk per analogiškus Spalio dalyvių skaičius. giau ir našiau dirbti ir stipriau pateikti prašymą leisti vykti žmonėms iš toliau bei vilnie- šventės minėjimus prieš 30, 15 „T. S." Šį rašinį gavome, kai mylėtis. Su nekantrumu laukia- renginiui prieš dešimt dienų? Kur čiams*"? Pagaliau ar nebus de- ar 5 metus buvo keliami šūkiai dar nebuvo paskelbta, kad šleme tos dienos, kada, mes, šau- garantija, kad demonstracija ne- monstraoijos metu šalta mūsų ir sakomos kalbos diametraliai met švęsime kiek kitaip. Tlklnioji mūsų studentija ir dėstytoji- kliudys automobilių eismui bei vaikučiams — vieningo spaliukų priešingos dabar vykdomai vie- mės, jog dabar bent dalis nerimo ja, išdidūs ir raudoni, išeisime į pėsčiųjų judėjimui Lenino pros- ir nespaliukų bloko atstovams? nintelei teisingai persitvarkymo išsisklaidė.
Ačiū iš Amerikos Rugsėjo pirmosiomis dieno mis Vilniaus Universiteto kvie timu porą savaičių lankėmės Lietuvoje. Dalyvavome jūsų naujų mokslo metų atidaryme, skaitėm paskaitas Vilniuje, Kau ne, Šiauliuose, Druskininkuose. Pamatėm naujai atbundančią, atsinaujinančią Lietuvą. Apkabinom gimines, senus ir nau
Bubo
Bubo
89’ PRIMYGTINAI PRIMENAME kad Universiteto studentai, darbuotojai, dėstytojai, profe soriai humoristinės fotografi jos parodos . „BUBO BUBO — 89" ekspozicijai skirtas nuotraukas (18x24 — 24x30) ir po dvi kontrolines foto grafijas turi įteikti „Taryblįlo studento" redakcijai Iki '989 m. sausio 31 d. Paroda bus atidaryta 1989 m. balandžio pirmosios pro ga. Visiems dalyviams įteik sime diplomus. Parodos administracinės komandos vardu R. PACESA (IF)
jus draugus, užmezgėm bičiuliš kus ryšius su daugeliu respub likos gydytojų ir mokslininkų. Svarbiausia — sutikom būrius gerų, mielų, tikrai nuoširdžių lietuvių ir išsivežėm labai daug šiltų, brangių prisiminimų. (Norime iš širdies padėkoti Universiteto vadovybei: Rekto riui Kubiliui, prorektoriui Gri
goniui, medicinos fakulteto de kanui Svičiuliui, prodekanui Maskeliūnui, dėstytojams, stu dentams ir visiems — už puikiai suorganizuotą viešnagę mūsų senajame Universitete ir Tėvy nėje. Pasinaudodami proga, mes, daug kur studijavę ir brangiai mokėję už mokslą, norime pa
tarti mieliems studentams, ver tinti ir rimtai naudotis mokslo prieinamumu, ir palinkėti, kad šie mokslo metai taptų jūsų dvasinio-dorovinio tobulėjimo, tei singumo, tautiškumo ir atsa komybės ugdymo metais. Miklinkit kūnus, lavinkit protus, turtinkit širdis, o žinių ir tiesos
pagalba kurkite savo ir Lietuvos ateitį. Bičiuliškai prof. dr. Jonas GIN TAUTAS Niujorko Brukdėllo medicinos mokslinių tyrimų cen tro direktorius ir gyd. Kristina GINTAUTIENĖ Monteklėrlo ligo ninės vidaus ilgų gydytoj ųpraktikų skyriaus vedėja
VU kino klubas Kažin ar net šiandien, kai virte verda visuomeninis, politinis gyvenimas, kai susitikus pirmiausia klausiama „ar buvai Gedimi no aikštėje, ar gilėjai, ar skaitei?..“ — studentas gali likti abe jingas kinui — demokratiškiausiam ir masiškiausiam menui. To kie neabejingi praėjusiais mokslo metais ir susirinko į Univer siteto kino klubą. Ką mes velkėm? pirmiausia, be abejo žiūrė jom filmus — naujausią mūsų kino studijos produkciją, užsienio kino klasiką, truputį susipažinom su kino istorija. Netinginiavo ir gamybinis sektorius — jame darbavosi norintys patys kurti filmus. Mūsų kino klubas vėl atnaujina savo veiklą. Ir būsimus jo narius iš karto norim pradžiuginti. Šiais metais radom naujų bū dų ' susipažinti su geriausiais pasaulio kino kūriniais. Iš įvairių šalių pasiuntinybių už tam tikrą mokestį gausim tos šalies filmų programas. Pirmasis mūsų vakaras įvyks spalio 28 dieną 18.30 JK 1. Jo metu pamatysime du vengrų filmus — J. Ksantušo „Idiotizmas — ne bėda" ir paskutinįjį, sumušusį Budapešto sa lėse visus lankomumo rekordus, vieno žymiausių Vengrijos re žisierių Pėterio Bačo filmą „Valsas ant banano žievelės". Tai sa tyrinė, efektinga šiuolaikinės realybės fotografija, pasakojimas apie išprotėjusį pasaulį, kuriame normaliausi — bepročiai, t. y. tie, kurie elgiasi neatsižvelgdami į jokias tokio pasaulio normas. Pavyzdžiui, didelės kontoros tarnautoja išmeta pro langą skai čiavimo mašinėlę, nusimeta drabužius ir nuoga išeina į gatvę.... Bilietai parduodami likus valandai iki seanso pradžios prie JK 1. VU kino klubas
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2157 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. •CoseTCKHH cTVAeBT* — opran napncoMa, peicropaTa, KosarreTa omcomoas, npotpKOMa opachob TpyAonoro Kpacnoro iHaMeHH n Ąpy»0u ■apoAoa BnAtmoccKoro ynHBepcHTeTa hm. B. Kancynaca. Bbashjoc. PeAaKTop A. Annnrrac. Ha ahtobckom S3wxe.
Redaktorius A. I.IPŠTAS