LEIDŽIAMAS NUO 1950
uam/Binis sco nencas 1118 fili II! J 1
METŲ
1 1 1 I
BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 28 (1407) 1987 M. RUGSĖJO 25 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAJP.
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllllUIIIIII|illlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll)l||||||lllll
ataskaitos ir rinkimai
Komjaunimę Iribūna
KAS SVARBIAUSIA Artėja prie pabaigos ataskai tinė-rinkiminė kampanija Uni versiteto komjaunimo organizaci joje. Jau įvyko ataskaitinės-rinkiminės konferencijos pramonės ekonomikos, teisės, prekybos, chemijos, ekonominės kiberneti kos ir finansų fakultetuose. Apie pastarąją ir norėčiau pasidalinti mintimis. Nors fakulteto komjaunimo organizacija — viena stipriausių Universitete, bet savų problemų esama ir joje. Visų pirma — menkas komjaunuolių aktyvumas. Daugumą renginių organizuoja tie patys žmonės, kiti į juos tik ateina. Mažai aktyvumo ro do ir kai kurios akademinės grupės, kurių komjaunimo orga nizacijos tik „egzistuoja". Prie tokių galima priskirti finansų ir kredito specialybės trečio kurso antrąją, buhalterinės apskaitos specialybės trečio kurso ketvir tąją ir ketvirto kurso pirmąją grupes. Beje, pagal praėjusiais mokslo metais surengtų sociolo ginių tyrimų rezultatus, šių gru pių komjaunimo organizacijų sekretorių statusas grupėse žemas. Ir atvirkščiai, jei grupės sek retorius — neformalus lyderis, tai jis sugeba įtraukti į visuo meninę veiklą ir savo grupės draugus. Akivaizdus pavyzdys — buhalterinės apskaitos spe cialybės ketvirto kurso septintoji grupė, Manau, kad naujai išrinktam manau, lakulieto komjaunimo komitetui reikėtų laiku pastebėti neforma liuosius grupių lyderius, reko menduoti grupei išsirinkti juos sekretoriais. Komjaunuolių pasyvumas iš da lies buvo juntamas ir konferencijos metu. Nenorėčiau patikėti, kad kiekvienas iš delegatų neu,ėįo ko pasakyti, pasiūlyti. Pa„asčiausiai, dalis atėjo j konfeen'lH nusiteikę joje tik „atsėą ' O pakalbėti buvo apie fakulteto pažangumas pavasa10 sesijoje dviem procentais 1ažesnis nei bendrauniversiteti”■ pagal skolininkų procentą fakultetas tarp „prizininkų", 'astai lankomos paskaitos, au9 problemų turi SMD, bloai dirba profsąjungos komiiėas. Apie tai byloja ir „tvarka" *ndrabutyje. O gal komjaunuo'ai. aktyvistai atėję į bendrabutį ai9a pasikeičia — jiems nieaS neberūpi! Jei blogai dirba 'r°fkomitetas, bendrabučio tary9al komjaunimo komiteto riai turėtų raginti žmones tvarrjū, patys rodyti pavyzdį. Juk tokiuose darbuose ir įsideda savivalda, didinamas °m)aunimo autoritetas. Praėjo ***•*• kai laukdavome nuro„iš viršaus". Dabar patys al*okime, ką čia gero, ką nausugalvojus, sukūrus... i kIU9U’ Pajišskiusieįi lie' ai kurias iš paminėtų probūh** **k lietė, bet ir siūlė “s joms išspręsti. Tai, madU' darbiausia Gintas MANIUSIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Rugsėjo 21 dieną įvykusiame rektorato posėdyje fizikos fa kulteto dekanas prof. A. Bandzaitis informavo apie tai, kaip FF pasiruošė rudens talkoms. — Būriai, dirbsiantys Vilniaus rajono Glitiškių ir Trakų rajono Tiltų tarybiniuose ūkiuose, jau suformuoti. Glitiškėse gyvenimo sąlygos ne kažin kokios — kai tik pradeda šalti, ūkis katilinę remontuoja. .. Maitins restorano valgiais. Reikia tik susitarti, kiek ūkis apmokės, kiek bus atskai čiuota iš studentų. Tiltų tarybi niame ūkyje gyvenimo sąly gos neblogos, maitinimas, tiesa, kiek prastesnis.
NETRUKUS-Į TALKAS Varėnos, Ukmergės bei Vilniaus rajonų ūkiai. Daugiausia — ke turi šimtai — studentų (medi kai ir gamtininkai) dirbs Naradavos t. ū. (Pasvalio raj.), po šimtą keturiasdešimt — Panevė žio Miežiškių (PF) ir Naujaso džio (MF) tarybiniuose -ūkiuose, šimtas trisdešimt tilologų — Šir XXX vintų rajono Bartkušklo tarybinia me ūkyje. Rudeninės talkos pra S| rudenį talkininkų (iš viso džia — spalio antroji. O į pa apie 3400 žmonių) laukia Pane- skaitas rinksimės spalio trisde vėžio, Kėdainių, Molėtų, Pasva šimtąją. lio, Šalčininkų, Širvintų, Trakų,
Į ūkius nuvažiavę dar nebuvo me, nes būrių vadai ką tik pas kirti. Jie šią savaitę važiuos, žiūrės, kur ir kaip gyvens mūsų studentai. Kai kurie būriai renka vadovus iš studentų — gera praktika būsimiems SSB vadams ir komisarams.
penkiolikos mėnesių Galbūt dar pamenate: perna birželio 25 d. Vygantui Grusliu įteiktas 5000-asis gydytojo dip lomas. Praėjo daugiau kaip me tai. Universitetą paliko dar vle na absolventų laida. O kaipg sekasi Vygantui, mūsų „jubilie jiniam“ diplomantui? Apie ta pasakoja „T. S.“ neetatinis ko respondentas Gintaras KUDA BA. Vygantas jau nuo trečio kur so ėmė domėtis chirurgija, lan kė fakultetinės chirurgijos bū re:į. Čia jį sudomino jau žymiai siauresnė sritis - krūtinės ląs tos chirurgija. Jis dalyvauja SMD veikloje. Jo darbai užima prizines vietas. 1986 metais dalyvauja Vilniuje vykusiame Respublikiniame chirurgų ple nume kur buvo nagrinėjamos stemplės sužalojimų problemos Nuo šešto kurso jis pradeda dirbti ligoninėje Dirba sąžinių gal, gilinasi į pasirinktą sritį, u pamilsta ligoniai ir bendradar biai. Paskirtas dirbti i Utenos ligoninę, tačiau gavo leidimą tęsti pradėtus darbus Vilniaus eksperimentinėje klinikoje torakaliniame skyriuje. Nuo 1986 m. rugpjūčio mėne šio jis dirba gydytoju internu, o nuo 1987 m rugpjūčio — to rakaliniu chirurgu. Tačiau Vy gantas dar nesijaučia pasiekęs tikslą. turi daug gražių sva Jonių, jau išsilaikė kandidatinio minimumo egzaminus Jį domi na ultragarso panaudojimas krūtinės ląstos diagnostikoje Ieškodamas atsakymų i šiuos klausimus jis geru žodžiu mi ni savo mokytojus: prof. A. Su čylą prof. J. Serapiną, prof S Povllonį. prof P Norkūną, doc. P, Narbutą Visi vien gero no rėjo. mokė, patarė Dabar Vy gantui atrodo, kad buvo per mažai žmogaus anatomijos pas kaitų —jautė žinių stygių.
ESTIJA, LATVIJA, LIETUVA, BALTARUSIJA
KAIP RUOŠIAMI
ISTORIKAI?
Vygantas
(dešinėje)
1986
m.birželio
25
d.
.
Vyganto mintys juo toliau. Juo labiau krypsta į praeitį. Jo akys tampa šiltesnės. Unksmes rū nės. minutei jis užmiršta pėsčius ir padaro išvadą, kad geriausiaslaikotarpis ............ buvo stu dijuojant Universitete. Juk to kia jauki demokratiška atmos fera tarp studentų ir dėstyto __ Na. o sesija,. . Juk ji bū Jų“ davo prasminga. Kiekvieną kar tą parnatydavai savo žinių spra gas. sujungdavai žinias su se niau įgytomis. įdomios buvo va saros. praleistos SSB. praktikose. Vygantas vėl grįžta i dabartį Akys lieka šiltos, tačiau šypse na dūsta Jos vietą užima rū pestls Juk ir dabar, kaip ir pir maišiais darbo mėnesiais, pasi talko dienų, kai namo tegali grįžti tik prieš vidurnakti. o kartais ir visai negrįžti . .. nu skriausti laukiančius namuose. Vygantas atsistoja, atsiprašo. Prasideda vizitacija Naudoda masis proga jis siunčia linkėji mus visiems pradedantiems stu dijas Universitete Linki nenusi minti dėl pirmų nesėkmių, ne nuleisti rankų. įveikti kliūtis, mokėti protingai linksmintis Už duru jau laukė jo kole gos kurie draugiškai. tačiau truputi priekaištingai žvelgė į mane atėmusi penkiolikai ml nučiu gydytoją Vygantą Grusli
XXX VISUS, KAS VEŽASI Į RU DENS TALKAS FOTOAPARATĄ, KVIEČIAME DALYVAUTI, „KOLŪKINES" NUOTRAUKOS KONKURSE. TEMA — PLATI, FORMATAS IR ŽANRAS — NESVARBU, TAIGI GALIMYBĖS — BEVEIK NERIBOTOS. JŪSŲ NUOTRAUKAS SPAUSDINSIME, O GERIAUSIOS AUTORIAUS LAUKIA PREMIJA (SVARUS PRIEDELIS PRIE STI PENDIJOS). SIŲSKITE NUOT RAUKAS ADRESU: VILNIUS, UNIVERSITETO 3, „TARYBINIO STUDENTO" REDAKCIJA KON KURSAS TĘSIASI IKI LAPKRI ČIO 1 D.
ruqsėjo 18 d. Autoriaus ir Vido NAUJIKO nuotr.
Rugsėjo 10—11 di d. mūsų Alma Mater pratęsė gražią Pa baltlio tarybinių respublikų, Baltarusijos TSR ir Kaliningra do srities universitetų tradiciją, organizavusi mokslinę-metodi nę konferenciją tema ..Aukšto sios mokyklos pertvarkymas ir istorikų rengimo problemos" Išklausyta 18 pranešimų (Tartu universiteto — 3, Latvijos uni versiteto — 3. Gomelio univer siteto — 1. Gardino universlte to - 1: ypač aktyviai dalyvavo Vi niaus universiteto Istorikai, perskaitę 10 pranešimų). Pranešimuose. pasisakymuo se bei pasiūlymuose buvo na grinėjamos esminės problemos 1 Studentų pedagoginio rengi mo gerinimo klausimai. 2 nauių matematiniu metodų taikymas istorikų rengime, 3 atskirų dis ciplinų dėstymas, praktikų or ganizavimas, mokslinis darbas ir studentų auklėjimas. 4. sava rankiško darbo organizavimas Didelė dalis minėtuose uni versitetuose parengtų istorikų dirba pedagoginį darbą, todėl čia labai svarbus grįžtamasis ryšys Nuo to, kaip studentai bus paruošti, kokie jie ateis 1 mo kyklą, priklausys mokinių isto rinių žinių lygis, kokie abituri entai ateis i aukštąsias mokyk las. Studentų pedagoginio rengi mo gerinimo klausimais ka'bėio doc. A. Zunda Latvijos uni versitetas). doc. Ch Palamets (Tartu universitetas) bei Vil niaus universiteto istorikai: doc. P šabasevičius. dėst A. Kula kauskas. moksl. bendr, A Vasi liauskienė Latvijos universitete Istorikų ruošimas pertvarkomas maži nant paskaitų skaičių nuo 40 iki 28 - 30 vai. per savaitę) ir stiprinant ryšius su būsimom įkurtas darbovietėm (archyve TSRS istorijos katedros filialas, yra bazinė mokykla), Sumažidaugiau nūs paskaitų skaičių, laiko Individualiam darbui, todėl studentus siekiama pratinti dirbti su šaltiniais: 5—7 žmo nių grupė kartą per mėnesi at siskaito dėstytojui už išnagrinė tą literatūrą. Pedagoginės gru pės istorikai studijuoja paga pedagoginio Instituto planą Ta čiau bazinėje mokykloje jie dirba ne dvi valandas per sa vaitę, o vieną ištisą savaitę per visa semestrą. Mokyklos reforma Estijos TSR ir tebevykstą ginčai dėl naujų mokymo planų, iškelia ir naujų istorijos vadovėlių parašymo bei mokytojų parengimo svar bą. Tartu universiteto kai ku riuose fakultetuose (tarp ių ir istorijos) sutrumpintas paskaitų laikas: vletol 2 akademinių va landų — 70 minučių. įvestos 4 sesijos (dar po vieną lyg tarpi nę tarp pagrindinių), pedagogi nė praktika surengiama spalio mėnesj. Tačiau šie pertvarky mai. pakėlę pažangumą, turi ir sunkumų. Studentas, gerai iš alkęs tarpinę sesiją. gali ne (nukelta į 2 psl.)
lt Tarybini* dudentai
kio muzikos mokykla, vėliau LKP Klaipėdos miesto komitetas. Sis darbas irgi konkursinis. Tre čias kartas nemeluoja — sako žmonės. Nors ir didelės pasirin kimo laisvės nebuvo — tema iškart padiktuota — chemijos fakultetas, Daliai pavyko. Verti nimo komisijai buvo pateikti keturi darbai, nors iš jų realūs vykdymui — du. Čia užsakovų ir dėstytojų nuomonės sutapo — geriausiu pripažino Dalios darbą. Dabar D. Truskaitė dirba, vado vaujama prof. A. Stoškaus. Anot A. Markevąičiaus tai gana kū rybinga nebijanti darbo mergi na. Reikia prisiminti, kad jau ke letas metų Univeirsiteto Centri niuose rūmuose mes gėrimės A. Surgailio, Jono bažnyčios — mokslo muziejaus — bokšte J. Lizdenytės-Dovydienės vitražais Na o šis, naujasis vitražas, gra žiai papuošia chemijos fakultetą.
<Z) < >N <
<
C£
</> 1X1 >
Šiemet atėję į chemijos fa kultetą, radome jj pagražėjusj. Centrinių laiptų languose pui kuojasi trys vitražai. Juos sukū rė VDI IV kurso studentė Dalia Truskaitė. Tai jos kursinis dar bas. Vadovaujant dėst. A. Marke vičiui antrame kurse ji ruošė projektą, o jau trečiame ėmėsi jj vykdytu Daliai besimokant pirmuosius metus konkursą skelbė Kupiš
P. AUGYTE
Valdo VILŪNO nuotr.
PENKTAKURSIŲ PRAKTIKA
„VISTIEK BUSIU MOKYTOJA“ Vilniaus 40-ojl vidurinė mo kykla stūkso Lazdynuose, lyg pakylėta ant nedidelės kalvelės. Vėjuotą ketvirtadienio vidur dienį skubėjau čia norėdama apsidairyti, kaip sekasi atlikti paskutiniąją pedagoginę prak tiką filologijos fakulteto anglų kalbos ir literatūros specialybės penktakursėms. Tuo metu, kai peržengiau pastato slenksti, ne sigirdėjo (prasto mokyklai šur mulio, linksmo klegesio. Vyko pamokos, todėl tvyrojo rimtis ir susikaupimas. „Pasisekė mer ginoms", — pagalvojau, tik Išvydusi originalų interjerą, skoningai sutvarkytą aplinkį Ir pirmas, dažnai apgaulingas, bet kartu bešališkas įspūdis ne apvylė. Mane, nedrąsiai mindži kuojančią direktoriaus pavaduo tojos kabinete, draugiškai už kalbino anglų kalbos ir litera tūros mokytoja, VVU studenčių praktikos vadovė D. Sabaliauskie nė. Trumpas pokalbis daug ką pasako apie šią mokyklą: čia sustiprintas matematikos moky mas. Tiesą pasakius, akimirką nusivyliau: kažin, ar nesumeųkinaml humanitariniai dalykai. Ar sužinosiu iš merginų tai, ko iš tikrųjų norėjau? Tačiau busimųjų mokytojų nuomonė vieninga: mokyme vyrauja griežtumas, reiklumas, todėl tenka tik ste bėtis mokinių anglų kalbos ži niomis, tačiau kiek sunkoka pa siekti, anot merginų, betarpiško bendravimo, sakytume, laisvumo, didesnio pasitikėjimo santykiuo se su vaikais. Čia padėtį nuš viečia mokytoja D. Sabaliauskie nė: D. Jaugelavičlūtė, N. Kaladytė, J. Baršauskaitė praktiką pradėjo dar visai neseniai, o pradžia visuomet būna sunkoka. Merginų laukia iš tikrųjų di delis išbandymas: būtina ne tik įsijungti Į pilnakraujį mokyklos gyvenimą, gerai pažinti kolekty vą, bet paskutinį kartą ir galuti nai Įsitikinti, ko verti ta' o pe dagoginiai sugebėjimai. Mokytoja D. Sabaliauskienė atveda mane į Interna cionalinį kambarį, kuria me išvystu simpatišką šviesia plaukę merginą. „Dabar Daliai — laisva pamoka" — paaiškina mokytoja. Persimetame keliais nereikšmingais sakiniais — ir mes jau lyg senos pažįstamos. „Yra ko pasimokyti iš mokytojos D. Sabaliauskienės," — su giliu įsitikinimu taria Dalia Jaugėiavlčlūtė, kurtos kelias jau aiškus — tik mokyklon. Nors jos žo džiai („vlstiek būsiu mokyto ja. .neskamba itin optimistiš kai. Galbūt todėl, kad kiek vienas ieškantis, nenurimstantis žmogus niekada nėra patenkintas savimi. Tokia man pasirodė Da lia, ir neslėpsiu: norėčiau turėti būtent tokią mokytoją — švelnią, susimąsčiusią, jautrią. Į mano repliką, jog, turbūt, anglų kal bos mokytojai tenka klek ma žesnė atsakomybė, nes nėra
egzaminų Įtampos, ji taria: „Są žinė — tavo egzaminas". Lyg vijurkas Įlekia Nida Kaladytė, beje, vilnietė. Jos lūpose — pirmieji žodžiai apie pravestą pamoką, moksleivių elgesĮ. Ne visos klasės vienodai aktyvios, ne visi vaikai vienodai palankiai Įvertina tavo pastangas. Anot Nidos, mokiniai Į praktikantes žiūri lyg į truputį vyrėlesnes drauges, Ir tiek. „Tai, žinoma, gerai," — sako ji. Tuomet ir prasideda tikras, nuoširdus ben dravimas, kai žmonės kalba kaip lygūs su lygiais, tik tada jie ir tegali suprasti vienas kitą. Giliu mokytojos D. Sabaliauskie nės įsitikinimu, būtent santykiai tarp mokinių ir mokytojų augi na asmenybę, ugdo jos požiūrį (atkelta iš 1 psl.) gauti stipendijos, nes stipendi jos skiriamos pusmečiui ir pri klauso nuo pagrindinių sesijų rezultatų. Sumažinus paskaitinĮ laiką, daugiau Jo lieka indivi dualiam darbui, darbui su šal tiniais. Tačiau studentai perne lyg silpnai žino senąsias kal bas. todėl patys dėstytojai ver čia šaltinius. Juos daugina ir tada pateikia studentams/ Vilniaus universitete su Re formos paskelbimu įkurtas Bu simųjų pedagogų fakultetas. Ja me dirbama visuomeniniais pa grindais., Trejų metų apmokymas ■ nuo 10 klasės) vyksta sesijomis du kartus per metus mokinių atostogų metu. Mokinių parašy tus referatus taiso mokytojai ir su recenzijomis siunčia į fakul tetą. Taip stiprinamas ryšys su mokykla. Mokiniai, gerai baigę BPF. gauna rekomendacijas sto jimui i aukštąsias mokyklas. Apie tai kalbėjo doc. P, Saba sevfčius. Mokinių menkas istorinių ži nių lygis ryškiai atsiskleidžia TSRS istorijos stojamojo egza mino metu Studentų. būsimų pedagogų, gilaus ruošimo pa grindas — sudominimas studi jomis. Tai padaryti galima ži nių gilinimu. Didelis vaidmuo čia tenka speckursams. tačiau jie turi būti žymiai platesni, nes kas semestrą besikeičiančių speckursų nespėjama įsisavinti. Tik gerai parengti mokytojai sugebės sudominti mokinius — bus produktyvus grįžtamasis ryšys. Šia linkme ir dirbama Vilniaus universitete (dėstyt. A. Kulakauskas). Antri metai VVU istorikai-neakivaizdininkai. dirbantys ne pagal specialybę, organizuotai atlieka pedagoginę praktiką. Glaudus bendradarbiavimas su bazine Vilniaus miesto 39 vidu rine mokykla sąlygoja efekty vų bei sėkmingą praktikos pra vedimą. Mokyklos vadovų bei istorijos mokytojų taktiškas reiklumas ir savalaikė, nuolati nė parama studentams stiprina teorinio ir praktinio ryšio vie nove. Pedagoginės praktikos rezultatai panaudojami diplomi niuose darbuose, be to daugelis pedagoginės praktikos metu „atranda“ savyje pedagoginę gyslelę ir tampa pedagogais, (moksl. bendr. Aj Vasiliauskie nė) Tartu ir Maskvos universite tuose istoriniuose tyrimuose la bai plačiai pritaikomi matemati niai metodai, yra žymių šio da lyko specialistų, sukaupta didelė patirtis VVU matematinių
apskritai į žmonių santykius, Į gyvenimą. Iš to, kaip pagarbiai, bet kartu labai draugiškai moki niai kreipiasi Į Nidą, spren džiu, jog ji jau įgijo autoritetą, patraukė juos savo kūrybingumu, išradingumu. Beje, merginų suge bėjimai užklasinėje veikloje taip pat neliko nepastebėti: jos organizuos proforientaclnio po būdžio ekskursiją į Uulverslteto mokslinę biblioteką, ruoš vaka rus, rengs išvykas į gamtą, ruošis Spalio 70-osioms metinėms. Pagaliau išvydau ir Jūratę Baršauskaitę, kuri grįžo iš pamokos. Ji — gera daini ninkė, jos atitekamos angliš kos dainos greitai užkariavo moksleivių simpatijas. „Moky toja turi viską mokėti," — tvirti metodu Istoriniuose tyrinėjimuo se dėstymo metodika — naujas metodas, ruošiant istorikus. Šią problemą nagrinėjo svečiai iš Tartu. VVU dėstyt. S. Pamerneckls. Visose Tartu mokyklose jau įvesta skaičiavimo mašinų dis ciplina. tačiau, dėl silpnos ma terialinės bazės (nėra displėjų), mokiniai darbus atlieka lento je. dėl to prarandamas suinte resuotumas. VVU tik antri metai taikant matematinius metodus (įvestas speckursas „Matematinių meto-
KAIP RUOŠIAMI ISTORIKAI?
TRYS na Jūratė, nors jos pačios ne traukia būti šios profesijos ats tove. Galt padėti daug jėgų, pas tangų, bet tavo darbas ne visada bus įvertintas taip, kaip norėtum, nes ne kiekvienam lemta būti tikru mokytoju. Sį sugebėjimą sutelkia pati gamta, ir niekas daugiau. .. Žiūrėjau Į merginas, kurios bemaž tik prieš penkerius metus pačios paliko vidurinės mokyk los suolą, o dabar stovi prieš didelį būrį vaikų, kurių žvilgs niai nukreipti į jas, į jaunas mokytojas... Reikia tik įsivaiz duoti, koks jaudulys, o kartu ir pasididžiavimas apima, kai žur nale rašai pirmąjį pažymį, kai iš mokinių lūpų išgirsti tokį di dį, ir dar didesnę atsakomybę telkiantį žodį: mokytoja.
Ingrida SKUODAITE nėra daug norinčių, 1 jas priimama pamečiui (vienais metais 1 vieną, kitais į kitą). Padidinus studentų priėmimo skaičių (nuo 30 Iki 40). ruošia masi nau|ai — archyvistikos specializacijai. Latvijos universitete yra skai tomi spec. kursai kultūros ir istorijos paminklų apsaugos klausimais. rašomi kursiniai, diplominiai darbai, Kultūros ir istorijos paminklai propaguoja mi metiniame gamtos-istorljos kalendorių |e Geresniam speckursu įsisavinimui išleidžiamos kseroksu ar rotaprintu) santrau kos. kuriose apibūdinami pa grindiniai speckurso klausimai, pateikiama literatūra. Savaran kiškam studentų darbui pasta ruoju metu skiriamos 1 ar 2 nesunkiai prieinamos pozicijos, nes šaltinius dėstytojai verčia l latvių kalbą, jie padauginami. Todėl šiuo metu jau yra su kaupta nemažai medžiagos pra ktiniams užsiėmimams bei sa varankiškam darbui. Visų laiko tarpių istoriją siekiama susieti su savo krašto istorija. Praėju siais metais išleistas trečias Latvi los TSR istorijos leidinys (2 tomai), mokytojams bei mo kiniams. | latvių kalbą verčia mos chrestomatijos. Gomelio universitete pasta ruoju metu siekiama atsisakyti trumpų speckursų (nesolldu, jei 20 vai. speckursas baigiamas egzaminu). Rašomi referatai, pranešimai, kontroliniai ir kur siniai darbai, kuriuose nagrinė jamos įvairios Baltarusijos TSR istorijos problemos Didelis dė mesys kultūros ir istorijos pa minklų apsaugos klausimams: skaitomi speckursal. rašomi įvairūs rašto darbai, propaguo jama spaudoje. Kultūros ir istorijos pamink lų apsaugai didelis dėmesys ski riamas ir Gardino universitete: skaitomi speckursai. i organi zuojamas šia tematika konferen cijas Įtraukiami ir kitų speciayblu studentai, rengiami kon kursai. rašomi kontroliniai, kur siniai ir diplominiai darbai. Kultūros ir istorijos paminklų apsaugos propagavimą dėstyto jai ir studentai nuolat nagrinėja periodinėje spaudoje — „Grodnenskaja pravda" — visa tai Plečia ir formuoja visuomeninį požiūri i kultūros ir istorijos paminklų svarbą. (Bus dauųiau)
dų panaudojimas istoriniuose tyrimuose”) neišvengiama sunku mų: studentai psichologiškai ne paruošti. „sunki“ literatūra matematiniai terminai). to dėl savaime Iškyla vadovėlių vertimo i nacionaline kalbą klausimas. Be to. skaičiavimo centre mažai displėjų, studen tai tik supažindinami, su |ais, o padirbėti neturi galimybių. Nuo to, kokios krypties žinias įgis studijuodamas istorikas priklauso tolesnis savo tautos kultūros vertybių išsaugojimas. Tam labai svarbu specialiųjų dlscplinų dėstymas, tinkamas praktikų organizavimas, moksli nis darbas bei studentų auklė jimas Šiais klausimais pasisakė doc. A Tarnui (Tartu universi tetas). doc. V. Pavulans (Latvi jos universitetas), doc. L Gara ninas (Gomelio universitetas) bei Vilniaus universiteto istorikai prof. A. Bendžius, docentai: M, Michelbertas, R. Batūra. A. Vaitkūnas. B. Daščioras. Tartu universitete nors nėra Estijos TSR istorijos katedros specialistus ruošia TSRS Istori jos ir visuotinės istorijos ka tedros). tačiau bevelk visi dip lominiai darbai yra susieti su savo krašto Istorija TSRS isto Doc. Vytautas LESCIUS rijos katedroje yra ir archeolo Istorijos fakulteto dekanas. gijos etnografijos bei labai po Aldona VASILIAUSKIENĖ. puliari meno istorijos speciali zacijos Kadangi | archeologijos Lietuvos TSR istorijos kated ir etnografijos specializacijas ros mokslinė bendradarbė.
SUSITIKIMAI SU FIZIKAIS Penktakursiai fizikai šiemet atlieka praktiką įvairiose vieto se: dirba mokyklose, MA Fizi kos institute, fakultete. Teko su sidurti su trimis fizikos fakultete dirbančiais studentais. Puslaidi ninkių fizikos katedroje prietai są paviršiaus potencialui matuoti, man parodė ir pakomentavo savo darbą penktakursis Virginijus Raudo nius. Virginijui fizikos mokslas patiko dar mokykloje, todėl ir praktika jam — įdomus užsiė mimas. Nors, kaip prisipažįsta pats studentas, kad galėtų gerai atlikti jam pavestas užduotis, dar turėtų padirbėti bent penke rius metus. Juk darbui dar nie kada neužteko vien teorijos. 0 ateityje Virginijaus Raudonio laukia ne mažiau sudėtingi dar bai. Teks daryti aparatūrą, po h atlikti tyrimus ir skaičiavimus Be to, praktikanto žinioje bus ir vakuuminės aparatūros, skir tos puslaidininkių paviršiaus tyrimams, užbaigimas ir jos iš bandymas. Vyresniųjų kolegų vadovaujamas V. Raudonius gi rai atlieka jam pavestas uiduotis, yra vienas geriausių pus laidininkių fizikos katedros praktikanfų. Su Raimondu Kiveriu, bendro sios fizikos ir spektroskopijos ka tedros penktakursiu, susidūriau koridoriuje. Paprašiau, kad pa rodytų savo darbo vietą, šiek tiek papasakotų apie praktika kurią jis atlieka nuo rugsėjo pirmos. Raimondui reikia dirbt: su lazeriu, deja — kol kas d’’ neteko. Pasirodo, sugedęs ma' tinimo blokas, todėl stude'l” atlieka antraeilius darbus. Žino ma, ir tokie darbai padeda g* riau pažinti studijuojamą moks lo šaką, tačiau jei jie beva'š nesiskiria nuo praktikos, atliek4' mos trečiame kurse, iai vargu 4' duoda naudą studentui. Nelinks mai pasakojo apie savo praktiką Raimondas. Teorinio modeliavimo sektorių-je, kuris priklauso astronom'l03 ir kvantinės elektronikos kai® rai, šiemet atlieka praktiką Gi*” rė Valiūnaitė. Kabinete ji prie displėjaus. Mergina kol <! tik mokosi įvesti programąčiau dirbti čia Giedrei Pa,i1 nkti Jai leido pasirinkti kur taip norei“ studentė ten, I i enk a ne: dirbti. Kol kas dirbti, kiek mokytis, skaityti I' praklik* ratūrą, reikalingą prakti*sunkumų sukelia, Nemažai sukeli *3 kad studijuojant nebuvo skir^ pakankamai dėmesio dma bui su technika. Atliekant pj* pagrindiniu s3 tiką tai tapo džiu. Jolanta ZENTSU^
* Slų metų rugsėjo 10—13 dienomis Panevėžyje įvyko pir masis respublikos jaunimo kū rybos festivalis. Drauge su jau naisiais kompozitoriais, muziko logais, dailininkais, teatralais, fotografais dalyvavo nemažas jaunųjų rašytojų būrys, tarp jų ii VU literatų būrelio nariai. Fes tivalio metu veikė jaunųjų dai lininkų Ir fotomenininkų darbų parodos, skambėjo jaunųjų kom pozitorių kūriniai, vyko llteraiiūros vakarai bei rytmečiai, kū rinių aptarimai. Savo mintimis ir Įspūdžiais dalijasi Onutė Di lytė (II k. lit.j, Solveiga Daugir daitė, Artūras Terešklnas, Sigi tas Parulskis (III k. lit.j.
S. D.: Sis pokalbis — ne tiek gausių festivalio renginių, kiek diskusijų atšvaitas. O. D.: Menas — pirmiausia susikaupimas ir darbas. O festi valis — visai priešingai — ga limybė bendrauti su įvairių sri čių menininkais, proga pasiro dyti, ką pats padarei, pasižiū rėti, ką nuveikė kiti. Savotiška .kultūrinė mugė". Kalbomis kal nų nenuversi, diskusijos leng vai virsta paplepėjimu apie kultūros situaciją bei savo eru dicijos demonstravimu — jos niekam naudos neduoda. Ir vis dėlto šnekėti apie skaudžiau sius dalykus — būtina, nes tik šitaip išmokstame kalbėti patys ir išgirsti kitus, mėginame atsi kratyti baimės prabilti atvirai, principingai. S. P.: Man rodos, festivalis — nei būtinybė, nei prabanga. Fe stivalis — tai linksmybė, šven tė. Bet kodėl tuomet turi bė gioti iš parodos į parodą, iš jaunųjų romantikų — j jaunųjų aromantikų muzikos koncertą, iš poezijos vakaro — j triukš mingos avangardinės elektroni nės muzikos egzekuciją?. . O nesidomėti viskuo — neįmano ma, kur daugiau ir kada išgir si, ką kuria žmonės vos prieš metus ar du baigę Konservato riją. Ir susidaro paradoksali si tuacija: tau reikia akistatos su menu, vienas prieš vieną, laiko apmąstymams, o esi priverstas būti ėdriausiu meno vartotoju, pajėgiančiu apžioti neribotą kie Vidas
kį „kultūros produkcijos" per dieną. .. A. T.: Yra filosofo A. Šlioge rio terminas — „intelektualinis turizmas ir kultūrizmas". .. Iš festivalio tikėjausi rimtų dis kusijų apie meną, stiprių kūry binių vakarų, norėjau išvysti nors dalinę kūrėjų vienijimosi galimybę. Norėjosi tikėti, kad kompozitoriai, dailininkai, lite ratai gali rasti bendrą atskai tos tašką. O festivalis — ren ginys, rodantis jaunimo kuria mos „kultūrinės produkcijos" destruktyvumą, nepilnavertiš kumą, manieringumą. Gal tai ir yra bendra koordinačių siste ma? S. P.: Menas — arba kažkas beprotiškai sudėtinga ir nesu vokiama mirtingiesiems, arba taip trivialu, kad net kalbėti nesinori. Viskas priklauso nuo mūsų nusiteikimo. Sykiu jis — ir baisus išsisukinėjimas nuo baimės, nuo supratimo, kas tu esi ir koks esi — menkas, ne gražus, pavargęs, netikintis. At rodo, kad menas - jau praei ty, o dabar — tik jo interpre tacijos, versijos, imitacijos. Dul kių kamuolys, verčiantis spran giu beviltiškumu susigūžti šir dį. .. Dažnai girdėti priekaištai esą jaunimas nekuria socialiai užangažuotų, pilietiškų kūrinių. Pilietiškumas — drąsa sakyti tiesą ir ją išgirsti. O, kad pama tytumėt išraiškingą televizijos operatoriaus pirštų kombinaciją, simbolizuojančią žirkles, kai
JAUNIMAS AR KŪRYBA? skaito jaunieji poetai V. V. Landsbergis ar L. Jakimavičius! Visą kūrybą galima surežisuoti, sukarpyti, suredaguoti, kad visi matytų tik tai, dėl ko neteks nukentėti Režisieriui. S. D. Panevėžio dramos teat ro režisierius J. Dautartas, pa rodęs festivalio dalyviams pa ties statytą A. Čechovo pjesę „Trys seserys", kalbėjo, jog menininkai — melagiai, didžiau sias melas — pats menas. Aš sutinku, bet jei meluoti — tai profesionaliai, įtikinamai, ne pamirštant profesinių „melagių" ambicijų. Taigi — meluoti, žais ti — bet sąžiningai, „švariai". A. T.: Festivalyje solidžiau siai pasirodė kompozitoriai. Skambėjo daug muzikos, ją ko mentavo — gėrėjosi ar smerkė. Manau, kompozitoriams leng viausia: jie turi garsą, garsų si stemą. Muzikos kūrimas — be ne elitiškiausia meno sritis, ne profesionaliai visuomenei nepri einama. Galima tik pasvajoti, kad vaikai būtų mokyklose mo komi elementarių kompozicijos pagrindų, kaip kad yra moko mi raštu dėstyti savo mintis... Muzikologai kalba apie garsų struktūras ir visai neliečia šitų garsų sukeliamų vaizdinių ar jausmų. Diletantai (muzikos my-
PROLOGAS Nr. 29
zijos lempoms. Snobizmas neištvertų tokios egzekucijos. Festivalis — unikali galimybė susipažinti su nespausdinamais, retai atliekamais ar eksponuojamais kūriniais. S. P.: Kūryba nei sensta, nei jaunėja, tik žmogus plinka ir raukšlėjasi, kol galop pasirodo pirmoji knyga ar pasigirsta „priimtas!" Dauguma jaunųjų stengiasi kuo greičiau pasisendinti, kad patektų į sekcijas, sąjungas. Žiūrėdamas j jaunuosius, dar tebesibeldžiančius į sąjungų duris, prisimenu M. Mar tinaičio žodžius almanache „Vel dai" — „ir vėl viskas baigsis banaliai". S. D.: Festivalyje nemačiau vidurinės ir vyresniosios kartos menininkų (gal išskyrus nesenstantį D. Katkų) — kaip svečių, žinoma. Ar jiems neįdomu? Ar pasitenkins laikraščių informacija? Man rodos, į kokias ku rybos aukštumas bebūtų pakilęs, menininkui visada rūpės kultūros, meno ateitis. Savijauta, kad vyresniuosius jaunimas domina tik kaip kažkokio dar neregėto gyvūno iškamša zoologijos muziejuje <• ne kaip jų pradėto darbo t / Juk daliai vyresnių <!ų jaunimas — tie, kurie I. <aybo]e var tosi per galvą, purkštauja. Sa kytum jaunystė -- tik pasišo kinėjimas ir narkomanai. Ant kokio pigaus masalo užkimba kartais solidūs ir protingi dė dės. . . A .T.: Festivalio renginiai ir reginiai nukreipia į etikos sritį: taip, šiuolaikinį meną kuria ne mažai nedorų, neturinčių tvirtos etikos žmonių. Gal jų kūryba — tai ir yra būdas tapti kitokiu, persikūnyti, kilstelėti „aukštyn širdis". Galvodamas apie kūri nius, kuriuos pateisino laikas, pateisini ir jų kūrėjus. Lieka tik jų likimas, sutampantis su jų menu. Belieka tikėtis, kad menas pateisins mūsų kartos kūrėjų biografijas.
DALIA MICHELEVIČlOTĖ
MARTINKUS
F1L0S0FISTINĖS MINIATIŪROS PROLOGAS AS turėjau Indų plovėją. JI buvo dadaistė, daltonikė, o be to kabojo virš manęs lyg Da moklo kardas: Kiekvieną vakarą atvažiuodavo troleibusu ir plau davo indus. Atidžiai perskaičiu si „Literatūrą ir meną“, saky davo; „Tokiu būdu atsiranda ne teisingi aplbendrinlnmai, Rurie išplaukia iš juslinių percepcijų klaidos“. Ilčiai' tylėdavau. Rausdavau. Jusdavau, kad prasideda hormlzmas.
lėtojai) sugeba tik „įsijausti", nesuprasdami kūrinio sąrangos, formavimo principų. O. D.: Literatūra — pats „prieinamiausias" menas, daug kas mano, jog ji nereikalauja specialaus pasiruošimo. Todėl šneketi apie literatūrą jaučiasi galįs kiekvienas. O juk mūsų kasdienė kalba — tik statybinė medžiaga poezijai, kurioje žodis „žolė" ar „skristi" turi jau visai kitą reikšmę. Rodos taip nesunku suprasti, kad poezija — nauja, antrinė sistema, sukurta jau esančios kalbos sisteinos pagrindu. Perskaityti teks-' tą ir perskaityti eilėraštį — ne tas pats. O kiek skaitančiųjų (tikriau — pasiskaitančiųjų) pamiršta šią paprastutę tiesą! Tada ir prasideda banaliausi kūrinių traktavimai ar laiškai j redakcijas, esą, poezija „neįkandama". S. D.: Panevėžyje tuo pačiu rnėtu skirtingose vietose vyko poetų ir prozininkų kūrybos vakarai. Ir — anšlagas. Tada ir pagalvojau — turbūt iš piršto laužtos šnekos apie tai, kad poezija nesidomima. Jei žmogui tikrai nerūpėtų eilėraštis ar būtų „neperkandamas", jis tikrai neiškęstų kelių valandų sausakimšoje salėje, kepinant televi-
vis tiek štai ramybė po dešim ties pažiūrėk i veidą ko. Tu kalbėjai be kablelių ir taškų, bet aš viską suprasdavau. KALBOS KULTŪRA Nebėra mano tašelės, ir vaka rienės nebus, susigriebdavai, nebėra ir nebus. Ne tau, Marty nai. mėly... Užsičiaupk, rėkdavau. Pirma išmok kalbėti ir nevartok bar barizmų. Kitaip aš tave mesiu.
ISSISKYRIMAS Ar nori, plausiu tau indus vi PAŽINIMO AKTAS są gyvenimą, pasakė indų plo Indų plovėja žaisdavo indais, vėja, ar nori? Matydavau, kaip ir aš tapdavau poetu. Balsas ji šnlurkščloja nosimi, išsitraukia sutvirtėdavo. Išpusdavau krūti nosine. Nors mes metėme viens kitą, bet ar nori? Aš Išdidžiai ne ir giedodavau: Indų plovėja žėruojančioj sie linktelėdavau galva, nes nieka loj nutūpus meldies žuvies aky da nebuvau teigiamu herojum. se ir mane tartum taurę sudu Nors ir stengdavausi Išeiti už juslinio duotumo ribų. žusią glostai... Indų plovėja sudaužydavo KONAS IR SPECIALYBĖ lėkštę ir Imdavo verkti. Kyla klausimas: kokie yra .šie JI visai ne specialistė, karto Pažinimo aktų nedalykinlai ele davo mano draugė Specialistė. mentai? Ir Iš viso nežinia kas. Vakar sudaužė puoduką, šiandien pa HARMONIJA skutinę savo refleksiją. Kaip JI pripažįsta, kad kaip tik In Jai gyventi? Kaip gyventi be dai sudaro esmingą psichinio specialybės? gyvenimo ypatybę ir teigia, kad Atsidusdavau ir šyptelėda norėdami harmonizuoti savo vau: „Ryšiai su aplinkiniu pa Pavargusias sielas, privalome sauliu palaikomi per kūną.“ Paskirti dalj gyvenimo butetrt šiam darbui. Tačiau vis spartė PAR OCCATION jantis tikrovės ritmas neleisda Atsimenu, po raudonu foteliu, vo atsidėti indų plovimui, ir mūsų išgyvenimai tapdavo ima mano plovėja, tupėjo katė. Aš nekenčiu kačių. par occation. nentiniais. nuorūka, Už sienos dainuodavo: „O kad Bet akyse: cigaretės tu nuvytai žalia rūtele...“ Su- panaši j katę, butelis, panašus į katę. Žinoma, par occation. Ir sėsdavom ant lovos ir atrodydavom tarsi kolumbariumal (lot. tu. Panaši j katę. columbarium). SPRENDINYS PAROKSIZMAS: MEILĖ Meilės ir vienišumo proble įvadiniame žodyje tu, mano ma lieka neišspręsta. Mes gali mdų plovėja, tylėjai. Tai buvo me tik konstatuoti: žaidimai, ku tavo slaptažodis, nes nemokėjai riuos mums sutelkia jutimo or Persiorientuoti. Tik pykdavai. ganai — ne kokybės, o tiktai neprasčiausiai alogiškai pykda- savo pasaulio apribojimas. vai. Paskui šūkčiodavai: šian Tu supratingai lapsėdavai dien plovykla lėkštė tu ar Jis Blakstienomis; „O, viešpatie...“
DEGRADACIJA
Mūsų gyvenimo sistemoje, .są moningo ir nesąmoningo darbo baruose dar daug ką privalome tobulinti. Kaip paprastai, nauja [gyjama nelengvai, ir tu, mano Indų plovėja, skeptiškai apžlūrinėjl naujoves, skundiesi gal vos skausmais. Užuot stropiai, po kruopelytę rinkusi Indų plo vimo procese kaupiamą patyri mą ir Ji kūrybiškai panaudoju si, senu Įpratimu tu lauki ma nęs, kad aš tau nurodyčiau, ką daryti. Kyla klausimas: ką daryti, kad tu kasdien vis labiau stieb tumeis tvirtėtum ir brandintum vaisius? PSICHOANALIZĖ
Kiekvienas gilus pasitikėjimas indų plovėja tampa pasltikėjfmu ir tikėjimu gyvenimu bei mir timi. Ir visokia jos baimė pa virsta baime, nes vanduo, te kantis Iš čiaupo, simbolizuoja pasąmonę, o Indų plovėja — tai ir vanduo, ir mėnulis, ir sfinksas, ir drakonas, ir burti ninkė. ..
PASKUTINĖS VAKARIENĖS APRAŠYMAS Knyga ant žemės, deganti žvakė, pabertos arbatžolės, Juo kas (gal už sienos), geležinės lovos, o gal ir foteliai, nenrlsimenu. ašrų balutė, mazgoji man kojas, štai neliko nei kvapo nuo pirštų, tik cigaretės dūmai ir delnų odos linijų raštas, nebeišplaunamas, keičiantis upės tėk mę.
PRAEITIS
Aš norėčiau teisingai gyven ti, bet nurašymo aktas pasirašy tas. Ir neaišku kas kalba: tu ar aš. Norėčiau teisingai suvokti savo pašaukimą, išvengti narci sizmo. bet nemoku. Stengiuosi pamiršti savo praeitį. Bet JI ma nęs nepamiršta. Praeitis nuolat budi šalia manęs. Kaip barografas. Tai tu, indų plovėja.
APIE INDŲ PLOVĖJĄ
XXX Esu viena kaip užsitęsęs laikas be pokalbio be prieglaudos be ryto pakylanti ir brendanti r-ntųjų ašaros ant pirštų — tavo perlai nesuprantu nei mėnesio nei ašarų iš to paties ir šulinys ir žole ant klevo neišdildomo laukimo neišbrendu tik šiluma bejėgiška .. Aš noriu laukt tik taip galiu mylėti kai nėr šalia kai su garniais išskrendantis nebesišypso ir nereikia tik susirietęs kenčia kaip žvėris išvytas ir iš urvo ir iš sielos XXX
Aš nieko padaryti negaliu kai skauda mano šuniui pilvą kai inkšdamas susiriečia prie kojų ir laižo Kai traukiniu važiuojant moteris kalba apie širdies ydą aš nieko padaryti negaliu k'ad šis pasaulis kiekvieną valandą neitų velniop
XXX Mes už žolę kur kas mažesni nes visąlaik augti nemokam XXX Aš neturiu namų tik naktys mano nueinančios į nežinią nutyla žiogas ir rugiai nepaliesti pėdos sudrėksta XXX Aš nežinau kas esu tik krislelis delčios atėjusios šiąnakt prie durų XXX Moterys. Tokios susenę sulinkę j upę vis žiūri — XXX Aš nežinau į ką panaši būna delčia kai baltas dramblys pakyla ir skrenda j'ją kaip į savo vaikystę akim užmerktom
4 Tarybinis studentas
Liepos 3 dieną į kaitrios sau lės ir sultingų, gardžių vaisių respubliką išvyko WU SSB „Vilnius". Šimto penkiasdešimt žmonių būrys du mėnesius dirbo Moldavijos laukuose, padėjo nuimti gausų derlių. Iš pradžių būriui, kurį sudarė penkios bri gados, vadovavo buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos ana lizės specialybės ketvirto kur so studentė Liuda Petrauskaitė. Deja. . . — Vos prabėgus vienam mė nesiui, perrinkom vadę, nes ji nemokėjo bendrauti su mu mis. Ji ir mes egzistavome tar si atskiros salos, atskiros sto vyklos, — vieni kitus pertrauk dami kalbėjo „Vilniaus" nariai. Liudai padėdavo jos pava duotoja ketvirtakursė istorikė Jūratė Petrulionytė ir komisarė Rita Stanapėdytė. O rūpesčių joms buvo tikrai nemažai. Rei kėjo pasirūpinti ir maitinimu, ir nakvyne, ir darbu... O šio tai netrūko. Vieni ravėjo buro kus, pomidorus, kiti skynė
PDG KOMPLEKSUI PASIRUOŠ-KI Dažnas ketvirtakursis perskaitęs naujųjų mokslo metų paskaitų tvarkaraštį nustebo — ir vėl fi zinis lavinimas. Naujovė ne vi siems patinka; nemėgstantys sporto piktai burnoja prieš tokį pertvarkymą, sportuojantys pa tenkinti pasikeitimu tvarkarašty je. Pakomentuoti šią naujovę paprašėme fizinio lavinimo katedros mokymo dalies vedėją dcc. I. Mališauską. — Medikai po ilgų tyrimų, nustatė tris pagrindinius imogaus amžiaus trumpėjimo fakto, rius. Tai hipodinamija (nepakan kamas judėjimas) neracionalus režimas (prastas maitinimasis neefektyvus poilsis) ir piktnau džiavimas alkoholiu, rūkymas, Galiu drąsiai pasakyti, kad pirmieji du faktoriai ir mūsų studentus. „kankina " Pagal medikų rekomendacijas buvo pakeistas ir fizinio lavini mo dėstymas aukštosiose mo kyklose. Visi pirmo-ketvirto kur so studentai privalės lankyti fi zinio lavinimo pratybas du k ar tus per savaitę (po dvi valan das). Šiais mokslo metais ketvirtakursiai vaikinai sportuos tik kartą per savaitę — 2 valandas. Kitais metais jau keturias valan das. — Centrinėje spaudoje, per TV ir radijo laidas dažnai kriti kuojamas PDG kompleksas. Ar reikės išlaikyti minėtas normas! — Nors PDG kompleksą ir kritikuoja, tačiau normas išlaiky ti reikės, bet tai ne pagrindinis užsiėmimas per fizinio lavinimo pratybas. Kaip ir anksčiau suda-
„TREČIASIS SEMESTRAS“ obuolius, rišo vynuoges, treti kovojo aguročių laukuose. Su pastaraisiais iš tikrųjų teko ko voti, nes ant lapų esantys aštrūs spygliukai badė rankas. — Galbūt būtume daugiau pa
Gintaro KUDABOS nuotr.
— Nors ir pavargę grįždavo me iš laukų, visada su gera nuotaika skubėdavome į vaka rais organizuojamus renginius. Ypač patiko „Valpuigijos nak tis", — guviai pasakoja busi
„VILNIUS“ MOLDAVIJOJE darę, bet kad tas maitinimas toks. . . — pasakoja biblioteki ninkystės specialybės antro kurso studentė Rasa Viskontaitė. Taip, ne viskas ėjo tiesia va ga. Vienas ir tas pats valgis — kopūstų sriuba, guliašas su koše. Guliašas su koše ir ko pūstų sriuba. Gerai, kad pora kartų dar teko valgyti kimštų pipirų ir keptos žuvies, nes nuo to maisto vienodumo skran dis būtų nustojęs virškinti. Abu patiekalus valgydavo iš tos
po stiklinę. Ir šakučių atsirado... O šiaip buitinėmis sąlygomis didelių nusiskundimų nebuvo. Jauna gydytoja Julija Valaitytė su sanitarinės komisijos nariais vaikščiodavo po kambarius, rū pinosi jų švara ir tvarka. - Rinkome vaisius ir daržoves. Bet jas valgyti buvo uždrausta, O vaisių taip norėjosi, • - skun dėsi Rita Grigonytė. — Ir tik vieną -kartą -per du mėnesius mūsų stovyklai buvo paskirta „žaliųjų vitaminų".
(Dusu interviu
rylos plaukimo, merginoms rit minės gimnastikos, bendro fizi nio pasiruošimo, orientacinio sporto grupės Vyrai galės žais ti krepšinį, futbolą. Mūsų tikslas — stipri sveikata ir puiki nuo taika. — Minėjote populiarius mū suose žaidimus: krepšinį, futbo lą, bet kur žaisti, jeigu prie Čiurlionio gatvėje esančių Uni versiteto rūmų yra tik trys spor to aikštelės. — Taip, aikštelių problema visada buvo labai opi. Dabar mums bus dar sunkiau — pa daugėjo studentų. — Ar nėra išeities! — Išeitis yra. Vingio parke suradom kemsyną, kurio vietoje būtų galima jrengti gerą spor to aikštelę. Tai vieta tarp Vin gio parko ir K. Požėlos gatvės. Iškirtus brūzgynus čia nesunku
Ne tik įgyjamos žinios Universiteto parengiamajame skyriuje galima įsigyti ne tik tvirtus pagrindus būsimoms studijoms, ne tik pirmuosius įgū džius, kaip elgtis skaityklose, kaip tvarkyti savo laiką, bet ir susirasti gyvenimo draugą. Šią mintį puikiai patvirtina Gie drė Žvikaitė ir Kęstas Laurinai tis, kurie rugsėjo 18-tą dieną Vilniaus metrikacijos biure įregistravo šeimą. Šiuo įvykiu džiaugiasi ne tik jie, bet ir visi buvę parengiamojo skyriaus klausytojai, gausiai susirinkę ir pasveikinę jaunuosius. Ir mes sveikiname juos, linkime kantry bės, laimės ir sutarimo.
pačios lėkštės. Trūko indų, du— trys žmonės naudojosi viena stik line. Vienintelis įrankis prie sta lo — šaukštas. Po karantino pas kelbimo reikalai pakrypo j ge Kiekvienas turėjo rąją pusę.
būtų įsirengti puikų aikštyną; iš visų pusių kalvos slopintų triukšmą. Jau ankstyvą pavasarį čia galima būtų žaisti futbolą, krepšinį. — Ar galima tikėtis, kad šios svajonės kada nors taps realy be! — Mums reikia rektorato pa galbos. Tarėmės su Elektros su virinimo prietaisų gamyk los vadovais (ši gamyk la yra Vingio parko kai mynystėje, jos vadovai taip pat suinteresuoti jrengti aikštyną). Jeigu gautume leidimą iš miesto vykdomojo komiteto, jie mielai padėtų ir technika ir lėšomis. Manau, studentai neatsisakytų patalkininkauti. 5io aikštyno įrengimui, mano manymu, nerei kia nei didelių lėšų, nei gran diozinių projektų. Kalbėjosi Valdas VILŪNAS
moji bibliotekininkė Dalia Geiažnikaitė. — Kokių čia tik ne buvo atrakcionų! Reikėjo be rankų pagalbos suvalgyti ant siūlo pakabintą obuolį, užriš tom akim apmauti kiekvieną kėdės koją batu. O kiek emoci jų pareikalavo virvės trauki mo varžybos! Buvo smagu ir eera. Visus pašventinom — ant kiekvieno veido mirgėte mir gėjo sluoksniai įvairiaspalvių dažų... Taip pat gerai organizuoti bu
Skelbimai
ĮjUH
LIETUVOS TSR MA MOKS LININKŲ ROMUOSE RUGSĖJO 28 d. (plrmadlenj) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų bal tojoje s. (Turistų g. 49) Vakaras, skirtas lietuvių rašy tojos Sofijos Ivanauskaitės — Pšibiliauskienės — Lazdynų Pe lėdos gimimo 120 metų sukakčiai. Dalyvaus WU profesorius, filo logijos m. dr. JUOZAPAS GIR DZIJAUSKAS, docentė, LTSR nusipelniusi dėstytoja PRANE CESNUI-EVlClŪTĖ, LTSR nusi pelnęs kultūros veikėjas, ra šytojas JULIUS BUTĖNAS, ak torė AGNE GREGORAUSKAITĖ ir LTSR MA mišrus liaudies cho ras. RUGSĖJO 30 d. (trečiadienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų baltojoje s. (Turistų g. 49) Susitikimas su Lietuvos TSR Mokslų Akademijos nariu ko respondentu, filologijos m. dr. prof. JOKŪBU MINKEVIČIUM. Pranešimo tema: „Mokslas, žmo gus, humanizmas". (Iš VII Tarp tautinio mokslo logikos, metodo logijos ir filosofijos kongreso Maskvoje 1987 m. rugpjūčio 17—22 d.).
SODININKŲ DĖMESIUI Vilniaus V. Kapsuko universi teto „Ąžuolyno" sodininkų ben drijos IV sodo 187 sklype per leidžiamas sodo namelis. Sklype yra sodiniai. Kreiptis telefonu 73-70-27. Atsiprašome gerbiamus skaity tojus už tai, kad praėjusj „Tary binio studento“ numerį gavote tik trečiadienj. Tai įvyko ne dėl redakcijos kaltės. Sugedus spausdinimo mašinai, mūsų laik raštis buvo išspausdintas pavė luotai.
vo iškilmingas atidarymas, juino. ro ir linksmųjų bei išradingųjų klubo vakarai, Universiteto diena. „Vilniaus“ nariai neturė jo laiko žiovauti. Daugelis va. karais skubėdavo į agitmeninės brigados „Kabačiok“ ir folklonnio ansamblio repeticijas. Ma tyt, rimtai ruošėsi, kad pastaro jo pasirodymą transliavo Mol davijos televizija laidoje apie studentus. Pirmadieniais, trečia dieniais, šeštadieniais vyko šo kiai, susitikimai su vietiniu jau nimu. Antradieniais, ketvirtadie niais buvo rodomi meniniai Iiimai. Nors ir čia būta nesusipra timų. Patį pirmą kartą filmo de monstravimas buvo nutrauktas Pasiteisinimas — po dvidešimt trečios valandos — poilsio metas — Gaila buvo skirtis su Mol davija, su įdomiai ir turininpai prabėgusia studentiška vasara Ar važiuočiau antrąkart? — su simąsto Dalia. — Manau, kad taip. Tik kartais sunku apsispren dimo ribą peržengti.
Danguolė STONYTE
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610410, išduotą EKFF stu dentei Almai LIUCVAIKYTEI laikyti negaliojančiu. Dingusį studento paž.ymėjima Nr. 831715, išduotą MaF studen tui Sauliui ŠALTENIUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830298, išduotą PF studentei Ingridai LUKŠYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840380, išduotą IF studentui Virginijui GAIVENIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831887, išduotą MF studentei Lydiai KAIRIES, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840005, išduotą GF studente: Audronei BIEKŠAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento piažymėjimą Nr. 831197. išduotą PF studentui Rolandui NARBUTUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610444, išduotą FilF stu dentei Rasai BRUŽAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841508, išduotą MaF studen tui Arūnui MALINAUSKUI, lai kyti negaliojančiu.
Fizikos fakulteto darbuotojai nuoširdžiai užjaučia moksli ni bendradarbj Virginijų ARMONAVICIŲ mirus tėvui. Nuoširdžiai užjaučiame pra monės ekonomikos fakulteto V kurso darbo ekonomikos specialybės I grupės studentę Rigoletą LIUBYTĘ-KALNELIENĘ mirus tėveliui. Grupės draugai
TARPTAUTINĖJE KNYGŲ MUGĖJE APSILANKIUS 3000 firmų iš 103-jų šalių, 13 tarptautinių organizacijų de monstravo savo leidinius š. m. rugsėjo 8—14 d. Maskvoje vy kusioje tarptautinėje knygų mu gėje. Tai jau šeštoji tradicine tapusi knygų mugė. Jau ne pir mą sykį į ją vyko Universiteto mokslinės bibliotekos direktorė B. Butkevičienė, o du šios biblio tekos vidaus ir užsienio mainų skyriaus darbuotojai vyko j ją jau šeštą kartą. Apsilankymas tokiame renginyje — tai šven tė kiekvienam, kas domisi knygo mis, tai puiki proga pamatyti vienoje vietoje sukauptą tokią margaspalvę įvairiausių šalių ir leidyklų produkciją. Į mugę atvyksta ir su mūsų biblioteka kny gomis besikeičiančių firmų at stovai — mūsų partneriai. 5į kartą susitikome su labai senas knygų mainų tradicijas su mū
sų biblioteka turinčios -.Kubon und Sagner“ firmos atstovais. Mus priėmė jos vadovas O. Zagneris, jo šeimos nariai ir firmos darbuotojai, tiesiogiai palaikan tys ryšius su mūsų bibliotekos knygų mainų skyriumi. Ir tai nenuostabu, nes mūsų mainai su šia firma itin intensyvūs. To kie betarpiški kontaktai labai reikalingi — abiem pusėm daug paprasčiau išsiaiškinti savo poreikius ir galimybes, aptarti tik tarptautiniams knygų mai nams būdingus klausimus. Susitikome ir su naujesniu bib liotekos partneriu A. Klemensu. Abu partneriai atstovauja Vo kietijos Federacinei Respublikai. Iš mugės parsivežta gausybė įvairiausių leidyklų prospektų, reklamų, kurios padės bibliotekai geriau parinkti ir pagal labai kuklias knygų mainų galimybes
įsigyti leidinių ne vien iš šios šalies. Taigi, mugė baigėsi, mūsų lau kia darbas, kaip geriau pasinau doti sukaupta informacija, o mes patys jau pradedame laukti kitos knygų mugės.
Na, o visus Universiteto bib liotekos skaitytojus kviečiame retkarčiais nepatingėti pakilti į centrinių rūmų trečiąjį aukštą, kur fojė prie mokslo darbuo tojų skaityklos galima susipažin ti su bibliotekos vidaus ir užsie nio mainų skyriaus darbo vaisiais — nuolat veikiančia užsienio knygų parodėle „Dovanotos k mainais gautos knygos". Gal joje rasite ir Jus dominančių leidinių. A. KUBILIENE MB vidaus ir užsienio mainų skyriaus vedėja
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2087 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. «CoaeTCKBu cTy,ąeHT> — opraH nap-ncoMa, peicropaTa, KOMHTeTa KOMcoMOAa, npoipKOMa opachob TpyAOBoro Kpacnoro aHa.MeHH h Ąpyw6u ■apoAos BuAbnioccKoro ynHBepcHTeTa hm. B. KaucyKaca. Bhashioc. PeAaicrop A. Anunrrac. Ha ahtobckom mMKe.
Redaktorius A. LIPŠTAS