SVEIKINAME UNIVERSITETO IV PARTINĖS KONFERENCIJOS DELEGATUS IR; SVEČIUS! VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
CaRž/BIDIS
Siame NUMERYJE: UNIVERSITETO PARTINIO KOMITETO NARIAI ATSISKAITO UŽ NUVEIKTĄ DARBĄ
* STUDENTAI TALKOSE VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Nr. 28 (1131)
1980 m. spalio 24 d.
Nuo trečiosios partinės konferencijos prabėgo dveji metai. Gražiomis dovanomis moksliniame darbe, studijose ir visuo meninėje veikloje nažvmėjome svarbias šalies ir respublikos datas. Su kokiais laimėjimais WU komunistai pasitin ka šią konferencija, suži nosime atvertė 2—3 psl.
Kaina 2 kap.
PEDAGOGINĖ PRAKTIKA
VYU KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS SOCIALISTiNIO LENKTYNIAVIMO
NUOSTATAI l’RAVEDIMO LAIKAS Soc. lenktyniavimas, skirtas garbingam TSKP XXVI suvažiavimo sutikimui, vyksta nuo 1980 m. liepos 1 d. iki 1981 m. kovo 1 d. Soc. lenktyniavi mo šūkis — „X penkmečiui — spartuolišką finišą, XXVI TSKP suvažiavimui — garbingą sutikimą".
TIKSLAS
* SI? 1 ąįįjggBž J
ATASKAITOS
IR
RINKIMAI
PARTINĖSE
DALYVIAI, SISTEMĄ
ORGANIZACIJOSE
VERČIANT NAUJĄ PUSLAPĮ 4
Fakultetų, katedrų ir kitų padalinių partinėse organiza cijose praėjusi ataskaitinėrinkiminė kampanija vyko pakiliu laikotarpiu. Žinia apie TSKP CK birželio (1980 m.) plenumo nutarimą „Dėl TSKP XXVI suvažiavi mo sušaukimo" pagyvino vi sų partinių organizacijų, ko munistų Veiklą, jų susitelki mą ir pasiryžimą deramai su tikti naująjį partijos suvažia vimą. Ataskaitiniai - rinkiminiai susirinkimai partinėse organi zacijose vyko dalykiškai, konkrečiai, iškelti darbo trū kumai, numatytos gairės ir patvirtinti perspektyviniai planai, partinių organizacijų veiklos gerinimui .komunistų mobilizavimui, sėkmingam socialistinių įsipareigojimų vykdymui. Universiteto partinės orga nizacijos savo politiniame, ideologiniame ir auklėjama jame darbe toliau pagrindinį dėmesį skyrė marksistinės pasaulėžiūros formavimui, skiepijo komunistų pažiūrą į darbą, mokslą, socialistinės teisėtvarkos ir komunistinės moralės normų laikymąsi. Ataskaitinių - rinkiminių susirinkimų pravedimui iš anksto partinis komitetas su darė grafiką, suderindamas su partinėmis organizacijomis. Pažymėtina tai, kad partinės organizacijos griežtai laikėsi numatyto grafiko. Kiekvienai partinei organizacijai padėti organizuoti ir pravesti ata
skaitinį - rinkiminį susirinki mą buvo priskirtas Universi teto partijos komiteto narys. Partinis komitetas partinių organizacijų sekretoriams šiuo klausimu pravedė in struktažą — seminarą, kuria me buvo išsamiai paaiškinta dėl susirinkimų paruošimo ir pravedimo tvarkos, taip pat atskirais klausimais išsiaiš kinta individualiai. Norėtųsi trumpai paanali zuoti kai kuriuos atskirus momentus (remtasi partinių organizacijų ataskaitinių-rinkiminių susirinkimų medžia ga: ataskaitomis, protokolais bei nutarimais). Universiteto pirminėje par tinėje organizacijoje yra 20 partinių organizacijų. Istori jos ir Filologijos fakultetų partinės organizacijos yra 9 partinės grupės (atitinkamai 4 ir 5). Tiek gruporgų, tiek sekretorių bei biurų veikla per ataskaitinį laikotarpį ata skaitiniuose - rinkiminiuose susirinkimuose buvo Įvertin ta patenkinamai. 1980 m. rugsėjo 1 d. Uni versiteto pirminės partinės organizacijos įskaitoje buvo 650 komunistų, iš jų 51 kan didatas į narius. Gausiausios yra Medicinos (70), Filologi jos (51), Istorijos (48) fakul tetų bei Karinės katedros (55), TSKP istorijos (31) par tinės organizacijos Mažiau sia — Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros partinė or ganizacija, kurioje yra 7 ko-
Mobilizuoti kiekvieną komjaunuoli aktyviai ko voti už gilias ir tvirtas žinias, tdėjinio-politinio ly glo kėlimą. Ypatingą dėmesį komjaunimo organizacija soc. lenktyniavimo metu skirs savo nariu marksistinėslenininės pasaulėžiūros formavimui, ju visuomeninio-polltinio aktyvumo skatinimui. Soc. lenktvniavimo metu didelis dėmesys turi būti skiriamas TSKP istorijos, TSKP ir TSRS vyriausybės vidaus ir užsienio politikos, Tarybinės liaudies pasiekimu komunizmo statyboje studijavimui
munistai (iš 11 katedros na rių). Ataskaitinių - rinkiminių susirinkimų metu iš 20 par tinių organizacijų sekretorių pasikeitė 6. Tai sudaro 30%. dalyvavo Fizikos, Modicinos, Sis pasikeitimas apskritai Prekybos fakultetų partinių įvyko dėl pateisinamų prie organizacijų susirinkimuose. žasčių: išėjimas į kūrybines Ataskaitinių — rinkiminių atostogas, tęsti moksliniam susirinkimų metu pasisakė darbui. 163 komunistai. Tai rodo, iš 17 partinių organizacijų iš augusį partijos narių ir kan rinkti partiniai biurai. Į biu didatų politinį brandumą, ro sudėtį išrinkta 120 komu didelį jų aktyvumą, už sėk nistų (praeitais metais — mingą TSKP XXV suvažiavi 109). Universiteto partinės or mo nutarimų įgyvendinimą. ganizacijos įskaitoįe yra 147 Aktyviai dalyvavo komu moterys. Tai sudaro 22,6% viso komunistų skaičiaus. Į nistai diskusijose Istorijos partinių biurų sudėti išrink fakultete — 13, Matematikos ta 19 moterų (13,7%). Par fakultete — 11, Gydytojų to tinių organizacijų sekreto bulinimosi fakultete — 9. Tenka pažymėti tikrai silpną riais — 4 moterys (20%). Universiteto partinėje or komunistų aktyvumą Teisės ganizacijoje yra 3 nedidelės fakultete (6), Ekonominės ki organizacijos (iki 15 narių). bernetikos ir finansų fakulte Tai: filosofijos istorijos ir te (5), Pramonės ekonomikos ateizmo katedra (7, sekreto fakultete (6). Šie skaičiai ro rius R. Pavilionis), Sporto do, kad partiniai biurai, ko katedra (14, sekretorius J. mitetas turi daugiau dėmesio Žumbakys), Mokslinė bibliote skirti planavimo klausimams, ka (11 .sekretorė S. Baltušie- susirinkimų ruošimui, siekti, kad komunistai aktyviai įsi nė). Ataskaitiniuose - rinkimi jungtų į svarstomų klausimų niuose susirinkimuose daly nagrinėjimą. Universiteto partinė organi vavo 612 (94,3%) komunistų ir kandidatų į TSKP narius. zacija, fakultetų organizacijos Visi komunistai susirinkimuo yra pajėgios spręsti TSKP ir se dalyvavo Matematikos, TSRS Vyriausybės keliamus Gydytojų tobulinimosi fakul uždavinius aukštajai mokyk tetų, Filosofijos, Filosofijos lai, jos komunistams. istorijos ir ateizmo, Fizinio lavinimo katedrų, Mokslinės Partinio komiteto bibliotekos partinėse organi sekretoriaus pavaduotojas zacijose. Tik 90% komunistų J. BAGDONAS
VADOVAVIMAS,
PRAVEDIMO
Soc. lenktyniavime dalyvauja visi komjaunuoliai, vaikinai ir merginos, priėmė asmenlnius-kompleksinius planus „Mokomės komunizmo — statome ko munizmą", Lenininės įskaitos „TSKP XXV suvažia vimo nutarimus — i gyvenimą" dalyviai. Kiekvie nas komjaunuolis, dalyvaujantis soc. lenktyniavime, peržiūri savo asmeninį kompleksinį plana „Moko mės komunizmo — statome komunizmą", priima pasitiktinius įsipareigojimus. Vadovauja Universiteto komjaunimo komitetas per fakultetu komjaunimo biurus. Soc. lenktyniavimas vyksta 8 etapais nuo 1980 m. liepos 1 d. iki 1981 m. kovo 1 d. 07. Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 40-mečiui. 08. LTSR priėmimo į TSRS 40-mečiui. 09. V. Lenino kalbos III VLKJS suvažiavime 60mečlui. 10 62 VLKJS įkūrimo metinėms. 11. 63 Spalio revoliucijos metinėms. 12. Baigiamoji penkmečio spartuollško darbo sar gyba. , 01. XVIII LKP suvažiavimui. 02. TSKP XXVI suvažiavimui skirta spartuoliško darbo sargyba. LENKTYNIAVIMO REZULTATŲ SUMAVIMAS
Rezultatai sumuojami po kiekvieno etapo. Nuga lėtojams išaiškinti siūlomi tokie kriterijai: —- pažangumas, gamybinės praktikos rezultatai; — profesinio, bendro ekonominio, politinio kultūrinio lygio kėlimas; — visuomeninio-politinlo aktyvumo lygio augi mas. Soc. lenktyniavimo, skirto garbingam TSKP XXVI suvažiavimo sutikimui, nugalėtojais skelbia mi dalyviai, daugiausia kartu tapė atskiru etapu nu galėtojais, pasiekė geriausiu rezultatu, vykdydami asmeninį kompleksinį planą „Mokomės komuniz mo — statome komunizmą". Akademinės grupės, soc. lenktyniavimo nugalėtojos, bus išaiškintos ge riausios akademinės grupės konkurse.
Nukelta į 3 psl.
KOMUNISTINĮ IDĖJIŠKUMĄ, AKTYVIĄ POZICIJA KIEKVIENAM TARYBINIAM ŽMOGUI!
GYVENIME (Iš TSKP CK Sūkių Didžiosios Spalio socialisti. nės revoliucijos 63-osioms metinėms)
TEORINIŲ SEMINARŲ REIKŠMĖ
Mūsų senojo Universi teto 400 metu jubiliejaus iškilmėse dalyvavo daug svečiu iš respublikos, ša lies ir užsienio. Respublikos partijos ir vyriausybės vadovai ap žiūri jubiliejinę parodą „Vilniaus universitetui — 400 metu", kuri buvo eks ponuota VLŪPP Maskvo je. Viliaus NAUJIKO nuo trauka. Pasitinkant Universiteto IV partinę konferenciją „Tary binio studento" koresponden tas Adolfas Lekavičius pa telkė keletą klausimų parti nio komiteto sekretoriui drg. Kaziui POŠKUI. Kuo būdingas ataskaitinis laikotarpis Universiteto ko munistams, pasitinkant IV partinę konferenciją? Pirmiausia, ši konferencija ypatinga tuo, kad ji vyksta TSKP, XXVI suvažiavimo ir LKP XVIII suvažiavimo išva karėse. Universiteto, kaip ir kitų šalies aukštuių mokyklų komunistams, itin svarbus yra TSKP CK nutarimas „Dėl tolesnio ideologinio, politinio auklėiamoio darbo gerinimo" ir TSKP CK bei TSRS Minist rų Tarybos nutarimas „Dėl tolesnio aukštosios mokyklos vystymo ir geresnio specialis tų renoimo". Šie programi niai dokumentai per ataskai tinį laikotarpj nubrėžė gai res višbse aukštosios mokyk los veiklos -srityse. Universiteto komunistams, visam jo kolektyvui, žinoma, ypač aktualus tebėra ir Lie tuvos KP bei LTSR Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl to lesnio Vilniaus Darbo raudonosios-vėliavos ordino valsty binio V. Kapsuko universite to vaidmens didinimo res publikos aukštojo mokslo sis temoje" bei Universiteto 400 metų jubiliejus, šauniai mū sų paminėtas 1979 metais. Kokie, Jūsų nuomone, pa tys didžiausi Universiteto partinės organizacijos pasie kimai per pastaruosius dve jus metus? Kalbant apie partinės orga, nizacijos pasiekimus, negali, ma jų atskirti nuo Universi teto viso kolektyvo laimėji. mų, kartų, žinoma, negalima
Metodologiniai, arba, kaip naro tematiką iš pačių įvai įprasta mūsuose vadinti, teo riausių klausimų bei klausi riniai seminarai jau yra tapę mėlių . Esama ir objektyvius tradicine partinio švietimo pagrindus turinčių priežas forma. Šiandieną, matyt, nie čių. Pirmiausia, čia paminėti kas neabejoja, jog būtina na ta aplinkybė, jog norint vienokiu ar kitokiu būdu la suteikti teoriniam seminarui vintis bendrųjų, metodologi tą turinį, kurio mes siekia nių mokslinio mąstymo prin me, būtina metodologiškai cipų srityje. Jau vien dėl to, įprasminti tos ar kitos spe jog didelė mokslo specializa- cialybės atskirus klausimus oija norom nenorom pratina ar problemas. Žodžiu, būtina tos ar kitos mokslo šakos at sugebėti išeiti už siaurų spe stovą prie tik minėtai šakai cialybės rėmų. O šitai nėra būdingų mąstymo šablonų. taip jau paprasta ir lengva. Tuo pačiu, tam tikru laips Čia tenka nemažai paskaity niu imamas ignoruoti bend ti, padirbėti. Kadangi visi ras viso šiuolaikinio mokslo turime tiesioginį savo darbą patyrimas: specialus mąstymo bei aibes įvairiausių reikalų, štampas nejučiomis, paverčia tai dažniausia numojama ran mas mokslinio mąstymo ap ka, ir seminaras virsta; kaip skritai principu. Dar dau jau minėta, švietėjišku ren giau, jis perkeliamas kartais giniu. Kita vertus, turint gal ir į socialinių problemų (po voje, jog seminaras vyksta litikos, ekonomikos, dorovės tik vieną kartą į mėnesį ir ir žmonių santykių apskritai) faktiškai kiek daugiau, spe sritį. Kalbėti apie tokio mąs cialiai jam ruoštis vienam tymo bei juo paremtos veik seminaro dalyviui tenka vie los teorinį ir praktinį efekty ną kartą į metus — mums vumą sunkoka. O jeigu taip, atrodo, problema, šiek tiek tai partinius ir visuomeninius tai ir reikia ieškoti būdų, pasistengus, galėtų būti įvei įpareigojimus atlieka pilnu leidžiančių išvengti arba bent kiama. Juo labiau, jog šiek pajėgumu. Na, ir ketvirta — jau žymiai mažinančių aukš tiek patarti, rekomenduoti partinei organizacijai, jos čiau paminėtą nepakankamai vieną ar kitą straipsnį bei komitetui, biurams būtina efektyvią mąstymo, o, vadi knygą, kurią derėtų perskai pasiekti, kad studentų visuo nasi, ir veiklos orientaciją. tyti, ruošiantis seminarui vi Žinoma, naivu būtų galvo suomet gali filosofijos dėsty meninės organizacijos, pir miausia, komjaunimas ir ti, jog metodologiniai semi tojas, skaitantis filosofijos profsąjunga, taptų dar akty narai, jeigu juos tik pakan pagrindų kursą viename ar vesni partinės organizacijos kamai gerai organizuosime, kitame fakultete. Bet šiuo ir Universiteto administraci pajėgs išspręsti mūsų pami atveju, matyt, negalima pa jos pagalbininkai visose Uni nėtą problemą. Mokslinio miršti, jog filosofijos dėsty mąstymo kultūros ugdymas tojas čia gali tik šiek tiek versiteto veiklos srityse. Ką Jūs norėtumėte palin — daugelio veiksnių sąlygo patarti: juk jis menkai kva kėti šiandieną partiniam ko tas dalykas. Ne eilinį vaid lifikuotas specialiose atskirų mitetui, kuris bus išrinktas menį jame vaidina ir įgimti mokslų problemose. Jam ži IV konferencijoje? žmogaus poslinkiai, jo proti noma tik bendrametodologinė Pirmiausia, žinoma, norė nės potencijos galia. Taigi problematika. Tokiu būdu, čiau palinkėti sėkmingai iš teoriniai seminarai gali tik kaip mums atrodo, realus ke spręsti visas tas problemas, padėti plačiau ir giliau reali lias, kuriuo einant galima vis kurias ką tik aš čia suminė zuotis mūsų mąstymo, proti labiau paversti teorinius se šiuolaikiniam minarus tikrai metodologinio jau. Na, o visumoje kiekvie nės veiklos pobūdžio seminarais — pa nas komunistas, kokį postą moksliškumui. jis beužimtų, pirmiausia pri Pripažįstant, jog metodolo čių seminarų dalyvių gilini valo būti pavyzdžiu darbe, giniai seminarai, jų veikla masis į bendrosios metodolo kovoti už Partijos uždavinių turi realų, mokslinės veiklos gijos problemas. Čia gal net įgyvendinimą, už socialistinio efektyvumui reikšmingą turi ir pravartu būtų vienam ki internacionalizmo ir tarybi nį, galima kalbėti apie kai tam seminaro dalyviui iš nio patriotizmo idėjų įgy kuriuos klausimus, liečiančius klausyti e. prof. p E. Meš vendinimą, aktyviai dalyvau minėtų seminarų organizavi kausko filosofijos pagrindų ti visuomenės politiniame mą bei atkreipti dėmesį į kursą, kasmet skaitomą aspi Suprantant, jog gyvenime, giliai įsisavinti tuos sunkumus, su kuriais rantams. metodologijos marksistinę - lenininę teori čia susiduriama. Be abejonės, bendrosios ją, sumaniai vystyti kolekty pats pagrindinis sunkumas — principai neateina žmogui į ve kritiką ir savikritiką, lai organizuoti seminarus taip, galvą savaime, matyt, reikia kytis gyvenime partinės ir kad jie nebūtų paprasta švie nevengti reguliariai nukreip valstybinės drausmės. Nau tėjiška paskaita ar siaurų ti žvilgsnį ir į vieną kitą fi jai išrinktam partiniam komi specialybės aktualijų aptari losofijos straipsnį bei veika tetui aš ir linkėčiau nenu mu. Nežiūrint tam tikrų pa lą. Čia keliama mintis, kad krypstamai įgyvendinti visus stangų, deja, iki šiol retas mūsų teoriniai seminarai gąšiuos Partijos reikalavimus. teorinis seminaras šito išven li virsti pagal savo turinį (o Ačiū už pokalbį. gia. Matyt, ne visai pama ne grynai formaliai) metodo tuota būtų kaltinti už tai loginiais ir tuo pačiu tapti vien seminarų vadovus bei tikrai reikšmingu mokslinio fakultetų partinius biurus. mąstymo kultūros ugdymo Nors visiškai juos išteisinti veiksniu tik patiems semina irgi negalima — juk ne vie rų dalyviams specialiai dir nas iš jų labai nesukdamas bant, skaitant, ruošiantis. Doc. Justinas KAROSAS sau galvos „sudursto" semi
Pasitinkame konferenciją nekelti partinei organizacijai uždavinių, kurie yra aktualūs kolektyvui. . Apie šiuos laimėjimus ir šiuos uždavinius mes kalbė sime IV partinėje konferenci joje. Čia norėčiau tik pasa kyti, kad Universiteto komu nistai visada žengė pačių atsakingiausių darbo sričių avangarde. Pavyzdžiui, Uni versiteto aktyvo įvairiuose vadovaujančiose institucijo se, kurioms buvo pavesta or ganizuoti 400 metų jubiliejų, daugiau kaip 90% darbuoto jų buvo TSKP nariai. Sun kiausiuose ir atsakingiausiuo se Universiteto padalinių, fa kultetų dekanatų, katedrų postuose irgi daugiausia TSKP nariai. Beveik pusė mūsų daktarų bei profesorių ir pusė mokslo kandidatų bei docentų yra partijos nariai. Štai kodėl mes pagrįstai tei giame, kad partinė organiza cija turi lemiamos įtakos visose Universiteto veiklos srityse. Štai kodėl mes, ko munistai, ir mūsų kolektyvo laimėjimus, ir nesėkmes, ir neišspręstas problemas, užda vinius bei atsakomybę pir miausia prisiimame sau. Konkretizuojant mūsų lai mėjimus per ataskaitinį lai kotarpį, pirmiausia reikėtų pasidžiaugti tuo, kad tokios priemonės bei renginiai, kaip V. Lenino gimimo 110-ųjų metinių minėjimas, Universi teto 400 metų jubiliejus, Ta rybų valdžios atkūrimo 40mečio, pergalės Didžiajame Tėvynės kare 35-mečio minė jimas ir kiti renginiai turėjo didelės -įtakos pažangių tradi cijų kolektyve įsitvirtinimui,
studentų politinio - idėjinio, internacionalinio, dorovinio, karinio - patriotinio auklėji mo tolesniam gerinimui. Stiprėja Universitete fizinis auklėjimas — šioje srityje respublikoje po KKI mes esame pirmi; vis plačiau gar sėja Universiteto meno savi veiklos kolektyvai; gerėja studentų darbinis auklėjimas. Pastoviai gerėja ir pagrindinė studentų veiklos sritis — akademinis mokymasis. Ge rėja ne tik pažangumo pro centas, bet ir pats mokymo procesas, studentų žinios, mokėjimai ir įgūdžiai. Vis didesnį vaidmenį atlieka stu dentų savarankiškas moksli nis darbas, be kurio šiandie ną neįmanoma parengti aukš tos kvalifikacijos specialisto liaudies ūkiui bei kultūrai. Ar negalėtumėte trumpai apibūdinti Universiteto parti nės organizacijos problemų? Kaip ir anksčiau, aktuali mūsų partinės organizacijos problema yra partijos eilių augimas. Dabar mes priima me j partiją beveik dvigubai daugiau draugų, negu prieš 4—5 metus. Tačiau rajone vis dar neatsiranda sąlygų leisti priimti į Partiją visus geriau sius mūsų kolektyvo narius, pareiškusius tokį pageidavi mą. Tai — viena problema. Antra, fakultetų partiniai biurai, jų sekretoriai, taip pat, žinoma, įr partinis komi tetas, dar per silpnai dirba ruošdami geriausius kolekty vo narius į Partiją. Trečia — kitą kartą dėl per didelio komunistų užimtumo, o kar tais ir dėl nepakankamo pa reigingumo ne visi komunis
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiijiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiintiiiiiiiiiiniitiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinuuinTiiiniiiiiiiniiiiiifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiD
UNIVERSITETO PARTINĖS
» organiza-
ORGANIZACIJOS SEKRETORIAI AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ IR TECHNIKUMŲ DAR BUOTOJAI! RENKITE IDĖJIŠKAI UŽGRŪDIN TUS, AUKŠTOS KVALIFI KACIJOS SPECIALISTUS! VYSTYKITE MOKSLĄ, GAUSINKITE INDĖLĮ Į KOMUNIZMO KŪRIMĄ!
(Iš TSKP CK Sūkiu Di džiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 63-osioms metinėms)
ADAMOVICIUS J. 1945—1946 m. RULIS K. 1946—1947 m. TAURINSKAS V. 1947—1949 m. SIMONAVlClUS V. 1949—1950 m. LAZUTKA S. 1950—1951 m. GRIGONIS J. 1951—1953 m. ŠULUS A. 1954—1955 m. NAVICKAS K. 1955—1957 m. KUZMINSKIS V. 1957—1959 m. BIELINIS J. 1959—1961 m. KUDABA C. 1961—1963 m. LADUKAS C. 1963—1965 m. KURIS P. 1965—1967 m. NEKRAŠAS V. 1967—1969 m. BERNATAVIČIUS P. 1969—1975 m. POŠKUS K. 1975—1980 m.
r~Wll jnetais 4
Į
1950
1960
1į>7O
1Q7&
KURATORIŲ RŪPESČIAI
Kaupiama ir apibendri nama kuratorių darbo pa tirtis. Daugiau kaip treč Susumuodami penkine- tegoriškai atmesti. Jeigu na. Auklėjimui reikia ir dalis universiteto kurato čio rezultatus, pasitikdami tarp pusketvirto šimto specialios kuratoriškos at rių dalyvavo respublikos TSKP XXVI suvažiavimą,, kuratorių, dirbančiu uni- mosferos, artimesnės glo aukštui u mokyklų akade taip pat LKP XVIII suva versitete, pasitaiko ir toks, bos. Kuratorius gali ir tu miniu grupių kuratorių žiavimą, labai aiškiai ma kurio kontaktai su grupe ri padaryti dideli poveiki pasitarime Kaune 1977 m. tome, kokios yra svarbios silpni, — tai mūsų darbo studentu pasaulėžiūros, įvyko dvi bendrauniverslstudentu auklėjimo pro spraga. Trūkumai turi bū politiniu pažiūru, visuo tetinės kuratorių konfe blemos. Keliame naujus ti pašalinti. Tačiau žiūrint meninio aktyvumo, mora rencijos (1978 m. ir 1979 uždavinius, kuriame nau iš esmės, negali merginos lės ir dorovės principu, m.), kurias organizuojant jus planus visose gyveni ir vaikinai, kurie pradeda estetiniu jausmu, elgesio ypač gerai padirbėjo Pemo srityse, o tai reiškia, mokslą aukštojoje mo kultūros formavimuisi. dagogikos katedros nakad privalome siekt} pa kykloje neturėdami nė Žodžiu, jo veikla turi ap riai. Šių renginiu nie žangos ir auklėjimo ba dvidešimt metu, dažniau rėpti visą komunistinio džiaga buvo išleista rotoruose. Šiuo atžvilgiu la siai išsikėlė iš tėvu namu, auklėjimo turini. Kurato printu. Mokslinė bibliote bai svarbu, kad kuo akty — būti palikti be nuošir riui reikia spręsti Ir asme ka išleido literatūros ro viau dirbtu akademiniu daus patarėjo, vyresnio, nines studentu proble dykle „Studentu grupės kuratoriaus darbas" (1977 grupių kuratoriai. pasakytume, bičiulio. mas. Retkarčiais dar pasitai Kuratorius išsiskiria iš Universiteto kuratoriai, m.). Visa tai padeda ku ko išgirsti sakant, kad visu dėstytoju, su kuriais kuriu trečioji dalis yra ratoriams, ypač dar netu kuratoriai nereikalingi, studentas susiduria akade komunistai, nuveikė ne rintiems didesnio patyri nes studentas esąs suau miniame gyvenime. Svar mažą darbą. Gražiu rezul mo, dirbti auklėjimo dargės žmogus ir galis viską biausia yra tai, kad ku tatu pasiekė draugai J. bą. atlikti savarankiškai. Duo ratorius, labiau negu kas Ambrasas (MaF), A. Požė Reikia tikėtis, kad kudami pavyzdžiai, kaip stu kitas, turi rūpintis studen ra (FF), M. Flnkelšteinai- ratoriai, kaip ir visas unidentas nežino nė kurato to auklėjimu. Jis turi ga tė (ChF), R. Šimkūnas versiteto kolektyvas, nariaus pavardės („toks vy limybe ugdyti studento (GF), I. Misevičius (MaF), pagailės triūso ir Partiras", „tokia dėstytoja asmenybe tiesiogiai, net I. Valukonvtė (IF), A. jos XXVI suvažiavimą tamsiais plaukais") arba gi individualiai. Studijos Laigonaitė (FilF), Z. Dukaip akademinė grupė brandina jaunimo intelek bauskaitė (PEF), R Baltė- pasitiks aktyvia, kūrybin vengia kviestis kuratorių tą, sukrauna jam visuo nas (PF), V. Bujauskas ga veikla. i susirinkimą. meniniu ir profesiniu ži (EKFF), A. Cirtautas (TF) 1 Toki požiūri reikia ka- nių bagažą. Bet to nega ir daugelis kitu. Albina. JOVALAS
MOKSLINIS DARBAS iš 1455 mokslinių ir peda goginių darbuotojų 90 yra profesoriai, daktarai, 708 — docentai, kandidatai. Iš viso 55% visų turi mokslinius laipsnius arba vardus. Tarp dėstytojų šis rodiklis yra aukštesnis ir siekia 63%. Per dvejus metus apgintos 9 daktarinės ir 69 kandidati nės disertacijos. 1979 m. Universiteto dar buotojai išleido 35 monogra fijas, 20 mokslinių rinkinių 57 vadovėlius ir mokymo priemones, apie 1600 moks linių straipsnių. TSRS Liaudies ūkio pasie kimų parodoje Universitetas ir Alma Mater darbuotojai gavo 15 diplomų, 6 aukso, 21 sidabro, 34 bronzos me dalius. Ūkiskaitinių darbų apimtis sudarė 1979 m. 3,6 mln. rub lių. Didžiausias indėlis — Fizikos fakulteto —■ beveik 1,8 mln. rub., matematikos — 0,5 mln. rub. ir chemijos — 0,31 mln. rublių. Iškyla mūsų darbe ir kele tas opių problemų. Netolygus aukščiausios kvalifikacijos specialistų pasiskirstymas fakultetuose ir katedrose. Iš
FAKULTETŲ, KATEDRŲ IR KITŲ PADALINIŲ PARTINIŲ ORGANIZACIJŲ
SEKRETORIAI 102 katedrų tik 33 vadovau ja profesoriai, mokslų dakta rai. Todėl darbuotojų kvali G. MISEVIČIUS — Matematikos fak. fikacijos kėlimas, daktarinių M. BALEVICIUS — Fizikos fak. disertacijų rengimas — vie nas svarbiausių fakultetų V. SKUČAS — Chemijos fak. partinių organizacijų uždavi R. ŠIMKŪNAS — Gamtos fak. nių. V. JONAITIS — Medicinos fak. TSKP CK ir TSRS Ministrų V. URBONAS — Istorijos fak. tarybos nutarimas „Apie E. GALNAITYTĖ — Filologijos fak. mokslinio tyrimo darbų efek A. ŠALČIUS — Pramonės ekonomikos fak. tyvumo kėlimą aukštosiose A. VITKCNIENE — Prekybos fak. mokyklose" reikalauja didinti A. VITKŪNAS — Ekonominės kibernetikos ir iiaukštosios mokyklos vaidme nį mokslo ir technikos pa nansu fak. žangoje, orientuoja moksli S VELYVIS — Teisė* fak. nius darbuotojus stiprinti ry A. VIDUGIRIS —- Gydytoju tobulinimosi fak. šius su pramone, šakiniais V. ANUŠKEVlClUS — TSKP istorijos katedra institutais. Turime stengtis, E. KRAKAUSKAS — Filosofijos katedra kad visos sutartys būtų vyk R. PAVILIONIS — Filosofijos istorijos ir ateizme domos laiku ir kokybiškai. Kiekvienos sutarties rezulta katedra tai turi būti paskelbti straips A. SIZONOVAS — Mokslinio koniuuizmo katedra niuose ar disertacijose. J. ZUMBAKYS — Fizinio auklėjimo katedra Susirūpinimą kelia studen C. GABEDANKAS — Karinė katedra tų mokslinių darbų kokybė. S. BALTUŠIENE — Mokslinė biblioteka Paskutiniu metu sumažėjo B. KRAKAUSKIENE — Administracija publikacijų, kurių autoriai yra studentai. Viena iš prie žasčių yra diplominiam dar bui rašyti skirtas laikas — 2 ar 3 mėnesiai. Sį klausimą būtina kuo greičiau išspręsti. V. SUGUROVAS
VVU KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO NUOSTATAI Atkelta iš 1 psl.
SOC. LENKTYNIAVIMO EIGOS NUŠVIETIMAS, LENKTYNIAVIMO NUGALĖTOJŲ SKATINIMAS Kiekvienas komjaunimo biuras nušviečia lenkty niavimo eigą sieninėje spaudoje, vaizdinėje agitaci joje, „KP" ne vėliau, kaip per 5 d., pasibaigus eta pui Komjaunimo komitetas skelbia soc. lenktyniavi mo rezultatus „Tarybiniame studente" ne vėliau, kaip per 10 dienų, pasibaigus eiliniam etapui. Nugalėtojų skatinimui naudojamos šios formos: — nugalėtojų nuotraukos iškabinamos Garbės lentoje; — suteikiama teisė nusifotografuoti prie VU Komjaunimo organizacijos vėliavos; — pereinamųjų gairelių įteikimas; — turistinių kelialapių skyrimas; — piniginės premijos. jum..*
Ruošti kvalifikuotus specialistus Mokymo procesas —- tu ruošimu fakultetuose sudėtinė studentijos ko■ Ypač didelis dėmesvs bumunistinio auklėjimo da- vo skirtas Matematikos lis. Aukštoji mokyklai fakulteto partinio biuro ruošia kvalifikuotus spe■ veiklai, gerinant akademicialistus šalies liaudies! ni darbą. Džiugu, kad po ūkiui, švietimo sistemai, svarstymo partiniame ko brandina visapusiškai išsi mitete draugai matemati kai sugebėjo pagerinti pa lavinusias asmenybes. Mokymo sėkme lemia dėti. Fakulteto pažangu ne tik studentu akademi mas nuo 82,2% žiemos se nis drausmingumas ir mo sijoje šoktelėjo iki 90,8% kymosi intensyvumas, bet pavasario egzaminu sesi ir dėstytojų kvalifikacijos joje. Partinės organizaci i U asmeniniai sugebėii- jos sekretorius G. Misevi mai, dėstymo metodika. čiaus nuomone, tai pavy Daug priklauso nuo mo ko padaryti, patobulinus kymo proceso organizavi sesijos organizavimą. mo, kuri tobulinti galime Universiteto kolektyvo tik ištyrė dėstytoju ir stu pastangomis dieninio sky dentu laiko biudžetus. riaus pažangumas siekia Gera pradžia — pusė 95%. Gamtos, Istorijos jau darbo. Sėkmingos studijos kelinti metai, o Teisės Medicinos pirmajame kurse — toli Filologijos, mesnės sėkmės garantija Pramonės ekonomikos ir Spręsti apie pirmakursiu kiti fakultetai atskirose prisitaikyme prie naujos sesijose 2-3% viršija ši mokymosi ir žinių verti vidurki. Geras visuomeni nimo sistemos galime tik niu mokslo disciplinų Pa nuolatos stebėdami j u stu žangumas. Pavasario eg dijas ir visa veikla. zaminu sesijoje jis buvo WU partijos komiteto 99,1. mokymo komisija stengė Mokymo pažanga lemia si užtikrinti kryptinga fa probleminis dėstymas ir savarankiškas kultetu akademiniu sek studentu torių partiniu biuru dar darbas. Tarp šių dalyku bą. Komisijos nariai do turi būti santykis: krūvis mėjosi per ataskaitini lai turi neprieštarauti proti kotarpi Universiteto moks nio darbo higienos reika linės bibliotekos vaidme lavimams. Visa tai turi niu mokymo procese. Aiš skatinti studento, kaip as kinosi studentu nubyrėji menybės, būsimo inteli mo priežastis Matemati gento, specialisto augima kos ir Fizikos fakultetuo Visa ši darbi galima intensyvinant se. Svarstė politinės eko pagerinti, nomijos studijas Istorijos akademinio darbo kontrofakultete. Domėjosi iaunu- le grupėse, Cia atsiveria iu specialistu, dirbančiu platūs veiklos barai kom Universitete stažuotės jaunimo organizacijai, ku klausimais, taip pat peda- ratorių institutui. Stoginio profilio specialisArtėjant LKP XVIII ir TSKP XXVI suvažiavimams mokymo komisija turi išspręsti uždavinį — sutelkti visas iėgas to bulinti aukštos kvalifikaci jos specialistus, idėjiškai ir morališkai brandžias asmenybes. R. GAILIUS
SKAIČIAI IR FAKTAI "« Universiteto partinė organizacija atkurta 1945 m. gegužės 15 d. Tai pir moji partinė organizacija, atkurta respublikos aukš tosiose mokyklose poka rio metais. Pirmuoju sek retoriumi išrinktas J. Adamovičius, sekretoriaus pa vaduotoja — E. Griškūnaitė. Kiek vėliau Lietu vos KP CK biuras patvir tino J. Adainovičiu Uni versiteto partorgu. *■ Partinė organizacija aktyviai padėjo UniveTSiteto rektoratui surengti pirmą i i mokslo metu iš kilminga atidarymą, ku riame dalvvavo ir kalbėjo Lietuvos TSR Aukščiau sios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Palec kis, Lietuvos KP CK sek retorius K. Preikšas, LTSR švietimo liaudies komisa ras Juozas Žiugžda.
XXX
|I579|
O
so
Auditorijose vėl paskaitos Šiandien Universiteto talkininkai vėl renkasi j auditorijas Vieni su nauja energija čiups mokslus ir mielai prisimins dienas kaime, kiti net nenorės pagalvoti apie taika. Tarp pastarųjų bus ir matematikai, dirbę Viiniaus rajono Verusavos tarybiniame ūkyje. Apgyvendinti studentai blogai — primenančiame svirną pastate, kurio kampe pastatyta apirusi krosnis anaiptol neprišildo tiek kad galėtu išdžiūti šlapi ir purvini 25 talkininku drabužiai. O to Paties ūkio Griciūnu skyriuje dar ..įdomiau“ — ir merginos, ir vaikinai miega tame pačiame kambaryje, Kiek geriau studentus sutiko Vilniaus Taiono Sužioniu tarybinio ūkio vadovai. Matematikai apsistoio specialiai talkinta-
kams pastatytame bendrabutvie, gavo spec. drabužius. Jais studentus aprūpino ir Maišiagalos daržininkystės tarybiiiiame ūkyje (Vilniaus raį.j. Ir darbas čia organizuotas gerai. Bendrabutyje taip pat įsikūrė kita 200 matematiku grupė, dirbanti to paties rajono Paberžės daržininkystės tarybiniame ūkyje. Sunkiau kitiems dviem šimtams, kasdien 4 autobusais daugiau kaip 30 kilometrų vėžioiamiems iš Vilniaus. Studentu daug, bet naudos maža — darbas čia organizuotas blogai: laiku nepristatomi kopūstu konteineriai, burokus teko valyti stalo peiliais. Ūkio vadovai pažadėti greiti, tik tesi tuos pažadus retai kada. Dėmesio nesulaukė ir
ŽINIOS—MŪSŲ GINKLAS — Mokytoja, žodis kel nės vienaskaitinis ar dau giskaitinis? — nesuprasi rimtai ar su pašaipėle klausia mokinys iš pasku tinio suolo. Netikėtai užklupta, mo kytoja i pagalba kviečiasi mokini. — Iš vienos pusės vie naskaitinis iš kitos daugi ANTRAS ATVEJIS skaitinis, — neužsikirsdaSusijaudinusi penkta mas išpyškina pastarasis. — Sėskis! Dvejetas! — kursė aiškina apie daikta kiek galėdama griežčiau vardžiu skaičius. sako jaunoji lituanistė tačiau virptelėjusi lūpa ir paraudę skruostai išduoda susijaudinime. — Pirmu ir antru atve ju pasielgėte nepedago giškai, — reziumuoja jau nosios mokytojos elgesį grupės vadovė. Štai tokia buvo pirmoji pažintis su studentais, at liekančiais pedagogine praktika.
PIRMAS ATVEJIS Klasė šurmuliuoja lyg bičių avilys. Triukšmada riu vadui jauna lituanistė parašo dvejetą. — Mokytoja, mes ne ketvirtokai Dvejetu nebi jom, — išdėsto ilgakasė aštuntokė.
chemikai, nuvažiavę j Kėdainių rajono Pašušvio kolūki. Vyrauja nepaskelbtas devizas: „Atvažiavo — išvažiuos", o studentams, negaunantiems darbo, belieka tik pasistumdyti, išėjus i lauka. Puiki darbo nuotaika Ukmergės rajone, kuriame talkina 300 Pramonės ekonomikos fakulteto atstovu. Talkininkais labai rūpinasi rajono žemės ūkio valdyba, vykdomasis komitetas, kuriam vadovauia Universiteto auklėtinis Julius Kazėnas. Ukmergiečiai studentus priėmė pasiruošė — davė spec. drabužius, pasirūpino geru medicininiu aptarnavimu. Atsilyginti už gera sutikima studentai stengiasi ne tik našiu darbu bulvių, linu ar sekioju lau
Rugsėjo ir spalio mėne siais pasisukinėję sosti nės vidurinėse mokyklose visada sutiksite būrelius ketvirtakursiu ir penkta kursiu filologu, matemati kų. fizikų, istorikų ir kitu specialybių atstovus. Jie atlieka pedagogine prakti ka. Vilniaus 39-oji vidurinė mokykla įsikūrusi Nauji ninkuose. Nauja mokykla, jaunas pedagogų kolekty vas. Jaunųjų mokytoju entuziazmas, vyresniųjų patirtis davė gerus vai sius. Mokykla tapo viena pirmaujančių sostinėje. Studentus praktikantus čia mielai globoja mo kyklos veteranas, turizmo entuziastas B. Petrulionis, lituanistams kvalifikuotai ir nuoširdžiai pataria „Garbės ženklo“ ordinin ke, LTSR švietimo žymū ne A. Žemaitienė. Ji dau geli metų vadovavo sosti nės mokytojų lituanistu rateliui, nuo 1944 m. dės to lietuviu kalba ir lite
STUDENTAI TALKOJE Lietus tebemerkia, nors žemė lyta, lyta — Jau seniai perlyta. Kelias — tikra klampynė. Juo triskart per diena Širvintų rajono Alekniškių kolūkio talkininkai, Universiteto pirmo kurso žurnalistai, baladojasi vaka rieniauti. Taip autobusiukas kiekvieną dieną laviruoja tarp šitų duobių, griovių, kas, bet nė vienas nemoka studentų name kol pagaliau įveikia tuos ke pajungti lis kilometrus nuo kultūros įrengtos „Beržo“ šildymo sis namų — studentų pastogės, temos. Mokėti moka, bet... — Pradžioje kokias tris iki moterėlės, kuri gamina dienas ir mes dantimis kale kuose, bet ir paskaitomis valgyti. — Tik kaip jūs nueisite? nome. — sako D. Kaunas. — apie Universitetą, koncer — didžiuodamasis savais gu Bet paskui išsikovojome, kad radiatorius. tais. O darbo ekonomikos miniais batais, svečių IS Uni pajungtų — Praustis, turbūt, tenka klausia žurnalistų III kurso II grupės studen versiteto tik šaltu vandeniu? — pa vadovas A. Jancevičius. O puodas garuojančios klausiame vadovo. tai laisvalaikiu dar padė — Ne, būna ir šilto Šian sriubos jau ant jo tvarkytį S. Nėries kol makaronų stalo. Virėja dar atneša dien, pavyzdžiui, talkininkai dirba tik iki pietų, paskui — ūkio aplinką. Ypač paki sviesto, batono. Ir visa vaka autobusu 1 Kėdainius — pir rienė. Talkininkams košma liai praėjo spalio trylikto rai šiąnakt tikrai nebaisūs — tim Širvintų rajono Vandeikių ji — našaus darbo diena. persivalgiusių nėra. Rytoj, kolūkyje lankėmės vakare. užtikrinu, irgi nebus: rytą Per i a uždirbti pinigai bu skrandis apgaunamas sumuš Radome tik vadovę: — Studentai maudosi. vo skirti solidarumo fon tiniu, per pietus — šaltu sų žinioj autobusas. Kai Mū tik kotletu. dui. jie nori — ir važiuoja. — Nėra bulvių, nėra dar Gyvena talkininkai, kaip — Įsidrąsinę skun Talkos ūkiuose baigėsi. žovių, ir daug kur, kultūros nadžiasi studentai. muose. Bet patalpa šilta. Yra Bet laukia naujas studen — Bet jūs juk bulves ka — nustembame. — Kas kur drabužius išsidžiovinti. tų jėgų išbandymas — sat? Gerai pailsėję, studentai ir dien autobusu važinėiat, isižiemos sesija. meskit grįždami maišą gum darbe puikios nuotaikos — normas visada Įvykdo. buotųjų ir valgykit. Darbingi ir bibliotekinin Žurnalistai tyli ir. žinoma, L. ADUTIS laukia, kada galės ištrūkti iš kai. talkinantys Kernavėje. Antro ir trečio kursų studen šito kaimo. Nesvetingai kol ūkis sutiko pagalbininkus. tams vadovauja trečiakursis Net nusiprausti padoriai nė R. Bakutis. Susitvarko. Net ra kur: šalia namo pastatyta geriau už kitą dėstytoją. Bib liotekininkai randa darbo ir statinė vandens, ir viskas. — Šitą šlangą užmovėme lyjant: ratūra vidurinėse mokyk visai — Fermas išvalėm. plytas neseniai. — su prausi lose Studentai buvo skai mosi operacijomis supažindi sukrovėm, nežinau, ką dabar per lietų reiks veikti, — tė įdomių straipsniu iš pe na A. Jancevičius. praustis lyjant? Rei svarsto R Bakutis. dagogės patirties. O da kia,Kaip Neslampinėla iš kampo I atrodo, tiek nedaug: ke bar turėjo proga padisku lių metalinių prausyklių, ir kampą talkininkai ir vakare. Buvo pravesta lenininė pa pačios paprasčiausios kliū tuoti rūpimais klausimais, ties lietui ir vėjui. Kaip mie moka. skirta Visasąjungi Rusijos Komunistinės goti sulūžusioje lovoje? Daug nio pasitarti su ia pačia. „kaip". Tai. matyt, ir Jaunimo Sąjungos III SUVHNe visi studentai atei tokių pat pribaigė pirmakursių M. žiavimo 60-mečlui, taip na tinkamai pasiruošė. Fi Barkausko ir A. Lekavičiaus vyko komjaunimo susirinki mas „Garbingai sutikime kantrybę — darbe jie pradė lologai dėkingi doc. A. jo stoviniuoti. Žinoma, jeigu TSKP XXVI suvažiavimą“. Šoblinskui, A. Juršėnui nebuvo išankstinio nusistaty Nesiskundžia studentai ir nedirbti, šių kolegų tin maitinimu. Užklausiame, gal už metodine pagalba. Ki mo giniavimo taktika patiko ir ir jie, kaip žurnalistų pirma tų specialybių praktikan- kitiems — susikūrė baltųjų kursiai, bulves mato tik lau ke. tams dar labai trūksta pe ranku būrelis. — Bulves rinkti ir Jų neO IV kurso psichologams, dagogikos ir psichologijos dirbantiems Kėdainių rajono privalgytl? — klausimu atsa žiburio kolūkyje, sukrauti ko R. Bakutis. — Mes patys žinių. sukliudė krepšinio parsivežam. Kertam, net au Pedagoginė praktika — kopūstus rungtynės tarp „Statybos" ir sys linksi. savęs patikrinimas. Čia VEF-o. Jie trenkė darbą ir Cepelinų baliumi gyrėsi ir namo. Mašinos pirmakursis bibliotekininkas galime aptarti savo klai parkurnėjo atvažiuos ir rytoj. V. Anelauskas. talkinantis to das, kartu su vyresniai — Bibliotekininkės paklus paties rajono šešuolėlių tary nesnės. Su psichologais bar biniame ūkyje. Dienos nor siais draugais ieškoti bū nių dažniau būna. — kalba mas studentai įvykdo. Seniū dų joms ištaisyti. mės su stovyklos vadovu D. nas A. šlininskas rodo suves KaunU. tinę — būna dienų, kad pla Mokykimės ir dirbki „žiburio“ kolūkyje talkinin nas viršijamas. Viskas pri me. Nes. pasak mokyto kų būna ir vasarą: ūkis au klauso nuo oro ir nuo talki gina daržoves, todėl vasarą ninkų noro. Kalbamės sujos A. Žemaitienės, ži pagalbininkai ravi daržus. studentais apie darbą, mai nios — tai ginklas, ku Dabar Istorijos fakulteto at tinimąsi. o krosnyje — mie stovai renka morkas, rauna loje kaimiškoje krosnyje — riuo mokytojas kas diena, ir valo runkelius. Lietūs treška malkos: garuoja suly kas pamoką, kas minute dirbti trukdo. Bet parėjus 1 ti drabužiai, šyla peršlapusi bendrabuti, pailsėti šiltai yra nugara. O rytoj studentai pa apginkluoja savo moki kur. Jiems galėtu pavydėti ilsėję, jaunatviškai nusiteikęnius. antrakursiai žurnalistai, tal vėl kibs 1 darbą kinantys Širvintų rajone, Ba S. TUMĖNAS gaslaviškyje. ūkyje yra ne Adolfas LEKAVIČIUS 39-oji vidurinė mokykla vienas Inžinierius, mechani Mūsų koresp.
*8
SENASIS MĖSŲ UNIVERSITETAS IR PENKTASIS JO ŠIMTMETIS Mūsų Alma Mater di- ansambliu, bet ir naujaiArvydo SATKAUS ir džiuojasį ne tik įspūdingu sials statiniais Studentų Ramūno GUIGOS nuosenuoju architektūriniu miestelyje. traukos.
Dingusį studento pažy mėjimų Nr. 801427, išduo tą Prekybos fakulteto stu dentei STOŠKUTEI Vil mai, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 790844, išduo tą FilF studentui URBO NUI Gintarui, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 770485. išduo tą EKFF studentei KAR POVAI Majai, laikyti ne galiojančiu.
Nuoširdžiai užjaučiame Medicinos fakulteto sanitarijos-higienos profilio IV kurso studentą AIq( ABARAVIČIŲ dėl tėvelio mirties. kurso draugai
Nuoširdžiai užjaučiame dėstytoją Nemirą BOGOMOLNIKOVĄ dėl tėvo mir ties. Vokiečių kalbos katedra
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g, 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapu6HHBc cryAeHTac» («Cobctckhh cryACHT»). Opraa nap-rKOMa peKTopa-ra, KOMHTe-ra AAKCM, npocjiKOMa opAeBOB TpyAOBoro KpacHoro 3uaMeHB b ApyatOu HapoAOB BHAbinoccKoro yiniBepcnTeTa hm. Buuųaca Kancyrcaca Aht. CCP. Ha abtobckom S3MKe.
Tiražas 4500 LV 15750 Užs. Nr. 2627
REDAKTORE A. NUGARAITE