VISLI SALilĮ PROLETARAI, VIENYKITlSI
O
ei
GERAS PASIRUOŠIMAS SESIJAI
o
STUDENTIŠKA DOVANA TSKP CK
PLENUMUI
v-
¥
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Eina nuo 1950 metų ARKSAS rašė, kad idėjos,
mases, tam Mapvaldžiusics pa materialine jėga. Juo
labiau tai teisinga, kai kalbame apie pačias priešakines idėjas — komunizmo idėjas. Viena iš svarbiausių komunizmo pastaty mo sąlygų — dvasinio, vidinio žmogaus pasaulio formavimas. KOMUNISTINĖS IDĖJOS TAMPA NENUGALIMA MATERIALINE JĖ GA TODĖL, /KAD JOS YRA MU SŲ ĮSITIKINIMAIS, APIMA NE TIK MŪSŲ PROTĄ, BET IR JAUSMUS, VALIĄ. TSKP PRO GRAMOJE SAKOMA: „KIEKVIE-
Nr. 28 (439) 1962 m. lapkri čio 23 d. mą. Komunistinių įsitikinimų formavime pas mus daug spra gų. Paimkime kad ir Vaičiūno istoriją. Reikalas ne tik tame, kad fakultete ilgus metus gyve no fanatikas ir obskurantas. Reikalas tame, kad atsirado jo gynėjų ir mes jiems nesugebė jome įrodyti, kodėl Vaičiūnui ne vieta aukštojoje mokykloje. Nesugebėjom to padaryti dar ir iki šios dienos. Per ataskaitinį laikotarpį iš VLKJS pašalinta 12 komjaunuo lių. Tai girtuokliai ir „kortų klubo*4 organizatoriai A. Kauč'-
Už komunistinį
sąmoningumą! NO ŽMOGAUS ELGESYJE, KIEK VIENO KOLEKTYVO IR ORGA NIZACIJOS VEIKLOJE KOMUNIS TINĖS IDĖJClS TURI ORGANIŠ KAI DERINTIS SU KOMUNISTI NIAIS DARBAIS“. Materialines naujo pasaulio fizines jėgas turi atitikti naujos dvasinės jėgos — komunistinė moralė, nauji įsiti- • kinimai, nauja pažiūrą į visuo menę, jos interesų ir savo vaid mens jos išsivystyme suprati mas. Tai viena iš svarbiausių praktikos komunizmo statybos problemų. Negalima užmiršti, kad dvasinio žmonių išsivystymo atsilikimas stabdo ir gamybinių jėgų vystymąsi. IKomunis. ___ tinės moralės principai šiuo metu dar netapo visų žmonių įsitikinimu, t. y., lemiamąja ko munistinės moralės ugdymo pu se. Mes dažnai kalbama apie auklėjimą. Bet užmirštame, kad auklėjime svarbiausia — tvirtų komunistinių įsitikinimų forma vimas. Mes dažnai įsitikinimų formavimą pakeičiam paprastu moralinių normų, tiesų įsisavini mu, t. y., sutapatinam moralinį auklėjimą su apmokymu. Tačiau žinojimas ir įsitikinimas — ne vienas ir tas pat. Galima pui kiai žinoti moralinį kodeksą, bet gyvenime jo nesilaikyti. Ga lima puikiai per egzaminą atsa kyti į dėstytojo klausimus apie kapitalizmą ir komunizmą, bet gyvenime turėti savo „trečią“ teoriją, savus „prieš“ ir „už“.
Komunistinių įsitikinimų uqdymo problema — viena svarkomjaunimo orbiausių netik ........................... ganizacijos, — bet ir kitų visuomeninių organizacijų darbe, Ir kaip tik čia mes mažiausiai žinome, ką ir kaip reikia dapilnai ryti. Mes dar nemokam panaudoti mūsų gyvenimo tik rovės, kaip auklėjamojo momenpas to, įtraukimas į darbą nuo atribojamas» mus dažnai Todėl įsitikinimų formavimo. dar dažnai tik todirbame I dėl, kad „reikia44, „verčia* ir pan. Jau nekalbant apie meto dologinį bejėgiškumą. Ir ypač mažas, pernelyg mažas dėme sys pas mus skiriamas komu nistinio jlrincipingumo ugdymui, to bruožo, kuris išreiškia komu nistinių įsitikinimų ir aukštos elgesio moralės vienybę, ugdy mui. Mes visada turime prisi minti, kad moralinis jaunojo komunizmo statytojo kodeksas ne tik reikalauja, kad mes jį vykdytume, jis turi ir kitą pu sę — reikalauja aktyvaus daly vavimo jo principų įgyvendini me, tartum sako: „Nepraeik pro šalį44. Apie tai, kad žmogaus moralinio veido formavimą rei kia pradėti nuo principingumo formavimo, kalba jau tas faktas, kad pats moralinis kodeksas yra mūsų principinė pažiūra į komunizmo pastatymo galimu-
kas, L. Palys (EMF), tai chuli ganas J. Aniulis (EMF), tai po J. Žulys litinis nesubrendėlis * “ (IFF) ir kiti jiems panašus, savaime Skaičius dvylika pats yra nedidelis. Tačiau jis slepia žymiai platesnį ratą mažesnių nusižengimų, klaidų ir
SPRAGŲ NEBUS
Kaina 2 kap.
Prasideda „karštos“ dienos studentams — pasiruošimas žiemos sesijos egzaminams. O dabar — seminarai, koliokvijumai. Rodos, nei galo, nei krašto nebus. Ir dar įskaitos surinkti. Čia jau ne juokų darbas . O ypač mums — pirmakursiams. Gerai jiems,
trūkumų. Ir už kiekvieno iš jų — žmogus. Tai ir garsi III kurso medikų „restoraninė44 ketveriukė, ir tre čio kurso teisininkai —- Bisikirskas, Pučkorius, Stašinskas, Jasiunas ir dar daug kitų. Apie juos išsamiai buvo kalbėta fa kultetų ataskaitiniuose susirin kimuose. Tačiau šiandien dar kartą reikia užakcentuoti pa grindinę priežastį — silpną auklėjamąjį darbą pasaulėžiūros formavimo srityje. Juk žmogus, kuris yra giliai įsitikinęs mora linio komunizmo statytojo ko dekso teisumu, niekada nelau žys jo reikalavimų. Jis neis prieš savo įsitikinimus, o jaus pareigą kovoti už jų greitesnį ir visuotiną įqyvendinimą.
seniams, jie jau žino, kas, kur ir kaip. O mums belieka kantriai sėdėti prie knygų ir mokytis. Štai čia yra pagrin dinis dalykas. Blogiausia, kad dauguma iš mūsų pirma kursių nemoka savarankiškai dirbti su knygomis, papildo ma literatūra. Čia, aišku, lai-
kituose tiksliųjų mokslų fakul tetuose. Reikia pradėti_ griežtą ko vą už tai, kad būtų didinamas komjaunimo organizacijų vaid muo politinių ir visuomeninių žinių įsisavinimo procese. Kom jaunimo organizacija turi ap svarstyti kiekvieną nepavykusi seminarą. Komjaunimo organiza cija privalo pareikalauti iš savo narių aktyvaus dalyvavimo jų eigoje. Reikia paskelbti ųriežtą kovą faktams, kai per paskai* tas užsiimama pašaliniais daly kais ir net lošiama šachmatais. Partinių organizacijų padedami, fakultetų komjaunimo biurai tu ri pasiekti, kad visuomeninių disciplinų egzaminų metu arti miausiais dėstytojų pagalbinin kais taptų grupių komsorgai. [Kai kur taip yra, tačiau tai dar
Dar nepakankamą dėmesį ski ria visuomeninės organizacijos visuomeninių disciplinų studija vimui, o juk kaip tik šių stu dijų metu formuojasi nuosek li mokslinė komunistinė žmo gaus pasaulėžiūra. Kaip gi pa aiškinti faktą, kai studentas iš specialių dalykų gauna labai gerus pažymius, o iš marksizmo įsiskolinimus? Jau nekalbant apie tuos faktus, kai aiškiai ne mūsų pozicijų žmogus iš mark sizmo gauna gerus įvertinimus. Kad ir tas pats Vaičiūnas. Aiš ku, tokia padėtis mus labai ir /labai jaudina. Šiais metais savo diplomantais pagarsėjo Chemi jos fakultetas. Tačiau reikia pa žymėti, kad daug skolininkų iš visuomeninių disciplinų yra. ir
tik daigai. Ir juos mes nuolat puoselėti.
kinas reiškinys. Tos spragos ateityje bus užpildytos, o kol kas belieka dirbti, prisilaikant vyresniųjų draugų bei dės tytojų nurodymų.
A. KATKUS -TMF I k studentas
Studentui—aktualios temos Aukštoji mokykla duoda tik pamatą savarankiškam dar bui. Gi tas pamatas turi būti tvirtas, todėl jį stiprinti rei kia jau Universitete, gilinti savo žinias, skaitant moksbūreinę literatūrą ir atliekant mokslinius tyrimus lijjose, tokias mintis kėlė SMD ataskaitiniam susirinkime J. Vasiliauskas. Pranešėjas nušvietė GMF mokslinių būrelių veiklą per 1961/62 m. m. Jis pabrėžė, kad fakultete mokslinis dar bas dirbamas gerai, tačiau dar yra ir trūkumų, ypač šefavimo darbe, o taip pat ir kt. Ryšium su fiziologų būrelio persiformavimu į mikrobiologų jaučiamas aparatūros trū kumas, ir studentai negali visas' savo žinias patikrinti moks liniais bandymais. Kalbėdamas vyr. dėstytojas Kazlauskas pabrėžė, kad kartais studentams (tas ypač būdinga gamtininkams) yra duodama tokia tematika, kurią galima atlikti vasarą, o žie mos metu nėra sąlygų. Taip studentas laukia palankių są lygų ir žiemą'.. lieka be darbo“. Reikia išgyvendinti tokius trūkumus, palaikant glaudesnį ryšį su katedromis, kurios turi padėti pasirinkti tematiką tokią kad ji atspindėtų šian dieninio gyvenimo poreikius, būtų praktiška, įdomi ir stu dentui įvykdoma.
turime
N. ZAGLADOS MINTYS JA UDINA IR STUDENTUS
P. VILIUTE i
Branginti garbę iš jaunumės „Mūsų liaudyje nuo se no įsigalėjo daug gerų gy venimo taisyklių. Štai vie na iš jų; „Brangink garbę iš jaunumės“. Kaip aš norė’ čiau, kad ši taisyklė pri gytų kiekvieno vaikino ir kiekvienos merginos širdy je! Kur glūdi mūsų daębo garbė? Ogi mūsų rankų darbuose, tame, ką mes da rome liaudžiai, visuomenei, komunizmui. Taip aš visa tai suprantu, taip patariu ir jums suprasti.“ Tokiais žodžiais vėl kreipėsi į tary binį jaunimą įžymioji žem dirbė — - - - -Zaglada. Nadiežda Ta proga aš noriu prisiminti tą sujudimą, kurį iššaukė „Komsomolskaja pravda“ laikrašty atspaus dintas straipsnis „Tu mums nereikalingas. . .“ N. Zag lada savo atsakymo laiške kalba apie vaikinus ir mer ginas, kurie bėga iš kai mo, skundžiasi nuobodumu, sutinka dirbti bet kokį dar bą, kad tik toliau nuo kai mo. Mūsų Universitete mes stebime panašų reiškinį:’ žmonės, atėję į Vilnių iš rajoninių centrų, kolūkių, vėliau nenori sugrįžti į ten, kur jie išaugo, kur jie. rei kalingi. Kartais jie sutinka net su skirstymo komisija, bet vėliau nelšvyksta pagal paskyrimą. Tačiau, deja, labai dažnai tokiems drau gams nėra duodamas atkir tis, jiems nepasakoma atvi rai į akiis: „Tu ne vienas pasauly, jeigu tu nenori dirbti tep, kur esi reika-
Apie žmogų Mano vyras — antros klasės vai ruotojas. Kiekvieną dieną autobusu jis perveža šimtus ke leivių. Žinau, žmo nės juo patenkinti, jį gerbia. Nepatogu rašyti apie savo
¥
šeimą. Bet aš nega liu jos neprisiminti, kai susimąstau apie savo vietą gyveni me. Mano vyras pap rastas, kuklus vai ruotojas, geras, jautrus žmogus. Tai
— įprasti tarybinio žmoųaus bruožai, šias ypatybes laikau būtinomis sau, kaip studentei. Studentas taip pat turi būti žmoqus iš didžio sios raidės. B. DULINSKIENĖ
lingas, į tavo vietą atsistos kitas. Pasaulyje nėra nepa keičiamų žmonių. Ir tu mums nąreikalingas“. To kiam žmogui reikia kiek viename žingsnyje primin ti, kad jis apvogė valstybę, apgavo draugus. Apie juos reikia kalbėti spaudoje^ per radiją, susirinkimuose. Rei kia kalbėti taip, kad pra biltų žmogaus sąžinė. Ir jeigu ji prabils, toks žmo gus negalės nusėdėti šilto je vietelėje, pasislėpti už asmeninio gerbūvio sienų, nes nuo savo sąžinės dar niekas nepabėgo ir nepa bėgs. Neseniai išgarsėjo buvęs bibliotekininkų penktas kursas. Pusė kurso dezer tyravo. O Istorijos ir filo logijos fakultetas ir šiuo metu prisilaiko laukimo taktikos. Nors rimtų signa lų yra, ir net nemažai. Štai penkto kurso ruslstal jau šiuo metu susirūpinę, kaip įsitaisyti Vilniuje. Daugelis jau dirba. Savai me aišku, per skirstymą bus labai sunku išjudinti šluos draugus. Neveltui, matyt, kai kurie kurso draugai mano, kad vargu ar pavyks ką nors pasiųsti
dirbti į rajonus, į kaimo vidurines mokyklas. Ar nevertėtų pakalbėti tais jaudinančiais žodžiais, ku riuos moka surasti mylinti savo darbą ir žemę, besi rūpinanti ne tik savo, bet visų mūsų žmonių garbe sdnoji žemdirbė N. Zagla da? Pasitaikinkime pokal.biui sąžinę, ir mes surasi me tokius pat jautrius ir paprastus žodžius. Ir sąži nės balsas bus mums įsa kymu, pareiga, įkvėpimu. Ir mes pateisinsime seno sios kartos pasitikėjimą: Jūs gyvensite komunizme, jūs ir privalote jį statyti. Būkite verti savo pavydė tino likimo, ištikimi mūsų partijai, Lenino vėliavai, po kuria jūs augote* ir subrendote“.
□ □ a □ □ □ □ o o o □ □ □ o □ □ □ □ □ □ □ o o □ □ □ □ a □ □ o į-aoaoaaoaaaaaoaaaoaDoaaaanouooc
J. PLEČKAITIS
Biologai, medikai, fizikaiinžinieriai, psichologai ir kiti specialistai ras bendrą kalbą. Tai, atrodo, gana sudėtin gas klausimas, bet šiais lai kalbų kais jis įmanomas ir net bū tinas. Suartinti įvairių spe cialybių žmones, įtraukti juos Seminaruose specialistai į aktualių mokslinių proble iškels naujas mintis, aktua mų sprendimą — tokį klau lius klausimus, į kuriuos simą išspręsti ėmėsi Gamtos paskui patys bendromis žinio fakulteto biochemijos-biofizikos katedros darbuotojų mis bei tyrimais stengsis at iniciatyva suorganizuotas sakyti. „Neuroelektrinių procesų ki V. PAUŽAITE bernetikos“ seminaras. LaDDDDDDDDnanDDDaŪDODDDnODDODr Čia susirinko įvairiausių g specialybių mokslo darbuo- g tojai bei studentai. Universi- g teto. Rektorius prof. J. Ku- g bilius nušvietė mokslo dar- □ buotojų bendradarbiavimo reikšmę, sveikino seminaro iniciatorius. Tai dar tik pirmas semi naras, o kiek daug jis iškėlė minčių, davė pradžią diskusi joms.
kasime bendrų
□□□□□□□□□□□□□□□□
VDSP
VIII
SUVAŽIAVIMUI
Keliaujame po Vengriją EOGRAFIJĄ
mums dėsto Jis daug išvaikščio jęs, turi daugybę nuotraukų. Ir štai į vieną paskaitą dėstytojas atsinešė didžiulį albumą su
Bieliukas. Gprof. kraštų matęs,
Vengrijos nuotraukomis. Štai atvertėme pirmąjį lapą. Pamatė me charakteringą Vengrijos vaizdą, platųjį Dunojų ir daug Dauguma iva'ri°s formos tiltų.
jų per II pasaulinį karą buvo sugriauti, bet dabar sparčiai at aukštais pylimais, kurie žiemą statomi. Pats Dunojus, nors ir sulaikydavo sniegą, ir jo van vadinamas „Mėlynuoju44, nėra denį galima buvo panaudoti mėlynas, jo vanduo daugiau pa drėkinimui. Vienintelis medis našus į kavą. šioje lygumoje — akacija, o nuolatinis gyventojas — ■ lauki Budapeštas senas, tačiau gra žus, švarus, triukšmingas mies nis arklys. Jų ten nemažai, ir tas. Daug muzikantų. Dažnai vietiniai gyventojai dažnai juos tenka pamatyti jaunų, nuo 12 — gaudo su lynais. 16 metų, čigoniukų orkestrėlius, Vengrijos kaimo žmonės labai kurie gana gražiai išpildo įvai vaišingi, įdomūs. Jie ir žiemą, rius kurinius gatvėse. ir vasarą nešioja kailinius, Labai ųražūs ir didingi yra skrandeles, į turgų važinėja Vengrijos parlamento rūmai. karvėmis, asiliukais. Pagrindinis Išorėje šis pastatas nusagsty jų parduodamas produktas — tas dideliais ir mažais bokšte puikus vengriškas vynas. liais, kupolais. Miesto centre Kaimiečių kambariai yra labai puikuojasi lengvų, grakščių for ištisai mų Onos bažnyčia. Ji pastatyta švarūs, gražūs. Sienos; padengtos spalvotais <ornamengotikos stiliumi ir savo išvaiz tais. Vengrų merginos labai da, atrodo, veržiasi į viršų. Ne dauq mezga, autoli nuo miesto yra graži sala, darbščios, džia. Visi kaimiečiai dėvi ilkurios forma primena plokščią gaiš, beveik iki žemės drabukūgį, apaugusį pušynais. Tai nuoširviena gražiausių salų Vengrijo žiais. Gyventojai labai linksmi, gerbia savo liau je — Margaritos sala, mėgsta dūs, dies papročius. miausia jaunimo poilsio vieta. Tiek šįkart sužinojau apie Vengrija — lygumų šalis ir šią lygumą gyventojai vadina broliškąją Vengriją, jos žmones, „pušča44. Puščoje gausu bendrų statančius socializmą. Kitą geo ganyklų, šulinių aukštomis svir „keliausime44 timis. Nors ir daug šulinių, van grafijos paskaitą dens ten maža, dažnai būna toliau. sausros. Vietiniai gyventojai, ko vodami su gamta, nutarė drė A. SIMANAVIČIŪTĖ kinti puščą. Jie apjuosė lygumą I k. geografė
STUDENTŲ PROFKOMITETAS
MOKYTIS KOMUNIZMO!! IS STUDENTŲ PROFSĄJUNGINES ORGANIZACIJOS PIRMININKO J. STASINO PRANEŠIMO XIV PROFSĄJUNGOS KONFERENCIJOJE IANDIEN, drauqai, mes sėdime auditori o už jos sienų kunkuliuoja gyveni žmonės pasiaukojančiai dirba ga myboje. Mus įkvėpti turi Grybovo ir Kotaškovo žygdarbis. Jie už duoną, šiandien mūsų valgomą, atidavė Kazachstano laukuose gyvybę kovoje su ugnies stichija, štai revoliucinė ro mantika ir taikos metais. Todėl turime atsida vusiai semtis žinių, kad po kelių metų galėtume gamyboje kompensuoti tą laiką, kai už mus dirbo tie, kurie negalėjo sėdėti prie knygų. Stenkimės ir mes įnešti kuo daugiau nektaro į musų komunistinį avilį. O kiek mes jo įnešėme praėjusiais metais? Tad leiskite, draugai, ap žvelgti tuos rezultatus, kuriuos pasiekė per ataskaitinį laikotarpį Universiteto profsąjun ginė organizacija, iškelti tuos trūkumus, ku riuos pašalinus būtų buvę galima dar geriau dirbti, pasiekti žymiai geresnių rezultatų, ko vojant už studentų pažangumą, akademinę drausmę, formuojant studentų komunistinę pa saulėžiūrą, gerinant gyvenimo sąlygas bendra bučiuose.
Šjose, mas.
AKADEMINIS DARBAS SKP XXII suvažiavimas pažymėjo, kad reikia ugdyti studentijos komunistinę pa žiūrą į mokymąsi, siekti, kad studentai kūrybiškai įsisavintų specialybę, būtų darbo, drausmės pavyzdžiu, įgytų savarankiško darbo įgūdžius, šis' uždavinys tampa ne tik universi teto rektorato, fakultetų dekanatų, bet ir vi suomeninių organizacijų dėmesio centru. Vi suomeninės organizacijos privalo būti pirmai siais kovotojais už mokymosi pažangumą, aka deminę drausmę. Akademinei komisijai šis klau simas yra pts svarbiausias. Jam ji turi paskirti visas jėqas ir energiją.
T
Universiteto studentų profkomiteto akademi nis sektorius dirbo akademinės komisijos prie partinio komiteto sudėtyje. Analogiškai buvo ir fakultetuose. Todėl pagrindinius mokymo užda vinius ir sprendė šios komisijos. Mūsų akade minių sektorių žmonės gaudavo konkrečias už duotis, jas įvykdydavo ir atsiskaitydavo prieš šią komisiją. Studentų profkomitetas domėjosi, kaip profkomiteto akademinio sektoriaus nariai, būdami akademinės komisijos sudėtyje vykdo visuomeninius pavedimus. Visuomet buvo gau nami tik teigiami atsakymai. Praėjusiais mokslo metais akademinės komi sijos didžiausią dėmesį skyrė seniūnų darbui pagerinti. Nes nuo to, kaip tas ar kitas grupės seniūnas atlieka jam pavestą visuomeninį dar bą, dalinai priklauso grupės mokymosi rezulta tai. Nuo seniūno principingumo, teisingo praleis tų paskaitų registravimo, rūpinimosi šiuo svar biu akademiniu klausimu priklauso pažhngumas. Praeitų metų lapkričio pradžioje pirmą kartą universiteto istorijoje į Kolonų salę susirinko akademinių grupių seniūnai. Toks susirinki mas seniūnams daug davė — nubrėžė pagrin dines darbo gaires. Universiteto akademinės ko misijos posėdyje buvo išklausyta ChMF II kur so technologijos specialybės seniūno drg. Poškaitės ir kitų darbas, ataskaitos apie tai, kaip grupė mokosi, kokia akademinė drausmė ir pa našiai.
Akademinė komisija išnagrinėjo tuos trūku mus, kurie dar pasitaikė grupių seniūnų darbe. Seniūnų darbas žymia dalimi pagerėjo. Iš akty viai kovojančių už pažanguma ir akademinę drausmę galima pažymėti GMF buvusio IV kurso seniūną žiliuką, IFF — Varanavičių, Le vicką, MMF — Krikštopaitį, Pakalniškytę ir daugelį kitų. Pagerėjo ir mokymosi rezultatai. Geriausių rezultatų žiemos sesijoje pasiekė Gamtos fakultetas. Bendras pažangumas 94,8%. Pasispaudė ir Istorijos ir filologijos fakulteto studentai. Jei 1960-1961 m. m. skolininkų skai čius šiame fakultete, išlaikius pavasario sesiją siekė iki 100 studentų, tai praėjusiais mokslo metais padėtis žymiai pagerėjo. Rudens semest re filologijos fak. buvo 54 skolininkai ir 139 penketukininkai. Be trejetų sesiją baigė V k.
anglistai, V k. istorikai, IV k. prancūzai, I k. istorikai ir kitos grupės. Tačiau pavasario sesijos rezultatai šiek tiek liūdnesni. Čia jau 59 skolininkai, vadinasi 5 skolininkais daugiau negu žiemos sesijos metu. Sumažėjo ir penketukininkų būrys 35 Studen tais. Panašūs svyravimai didėjančia kryptimi yra Gamtos fakultete ir kituose. O štai kokius žiemos sesijos rezultatus suvedė EMF II kursas. Vien tik šio kurso studentai gavo daugiau įsi skolinimų negu visas Istorijos ir filologijos fa kultetas. Beveik kiekvieną sesiją gauna įsisko linimus III k. studentė Gaučytė, IV k. Radzevi čius ir kt. Fizikos ir matematikos fakultete pavasario se siją išlaikė labai gerais pažymiais tik 43 stu dentai, be trejetų 102. O 33 studentai javo ne patenkinamus pažymius, 45 visiškai neatvyko į egzaminus. Tai liūdni rezultatai. Neatvykusius į egzaminus studentus irgi negalima pateisinti. Tokį studento manevrą egzaminų sesijos metu galima skaityti įsiskolinimu. Grupių draugai tu rėjo kritiškai pažvelgti į tokį elgesį. Tiems, ku riems iš tikrųjų reikalinga pagalba, — padėti o tinginius prispausti prie knygos. Tačiau to ne buvo. Gerai besimokantieji studentai yra abejin gi grupė-; skolininkų atžvilgiu. Jų nuomonė to kia: „ne mano daržas, nei mano pupos“. Argi ne panašiai galvoja buvęs FMF profbiuro aka deminio sektoriaus vadovas Palenskis? Jis pats tai gerai mokosi, o akademinį darbą fakultete visiškai sužlugdė. Argi ne apie draugų abejin gumą mokymuisi kalba kad ir toks faktas? Iš Teisės mokslų fakulteto I kurso už įsiskolinimus pašalinti net du draugai — žalėnaitė ir Mačiu lis. Labai ilgą laiką dekanatas, profbiuras, kom jaunimo komitetas įtikinėjo minėtus draugus apie mokymosi reikšmę, Jo būtinumą, įrodinėjo, kad Jie čia tam ir atėjo, kad mokytųsi. Mačiulis iš pradžių skundėsi neturįs kur gyventi. O Jis, bedirbdamas „Tauro" alaus darykloje, galutinai paskendo aluje. Pavasario sesijos krantan iš plaukė su dviem dvejetais. Dekanatas ir visuo meninės organizacijos susidomėjo juo. Tuomet sujudo, sukruto visas kursas. Čia ir draugų peticijos ir įvairūs garantavimai, įrodinėjimai, kelionės nuo pačių žemiausių iki pačių aukš čiausių instancijų. Bet argi tuomet laikas kurso kolektyvui praregėti, kai panašiais skolinin kais jau susirūpino dekanatas? Ties šiuo pa vyzdžiu kiek plačiau apsistojau. Jis labai aiškiai parodo tai, iki ko gali privesti panašus draugų abejingumas. O tai yra ne tik TMF, bet ir kituose. Laikas tam pasakyti griežtą ne! Draugai, štai ką šiuo klausimu rašo savo atas kaitiniame pranešime GMF profbiuro pirminin kas drg. Bronušas. „Ypatingai tempia žemyn musų fakultetą geografijos specialybės I kur sas. Jo proforgas Petronytė. šis kursas išlaiko pastovią „tradiciją“ — kiekvieną sesiją gauna ne mažiau ir ne daugiau kaip 5 studentai įsi skolinimus. Čia iš 25 studentų beliko tik 21. Man atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl kai kurių draugų abejingumo“. Drg. Bronušas, šio fakulteto profbiuro p-kas pareikalavo griežtai ataskaitiniame susirinkime pakalbėti jaunesnių draugų atžvilgiu. Reikėjo visu rimtumu susi rūpinti dėl šio kurso studento Celkono moky mosi. Pastarasis laikė dvi sesijas ir abiejose su gavo po dvejetą. Ir iki šiai dienai dar tebėra skolingas prieš dekanatą. Tačiau ar tik prieš dekanatą? Ne, draugai GMF studentai Tamulis, Stulginskas, Katkus, TMF diplomantai Jolantas, Milukas, Krupavičius, IFF rusistai Anisimova, Caplinskaja, Pangonytė, Strižok, Lušina, ChMF I k. Teiberis, I k. Navickas, IV k. Markušas, Vilkys ir visa eilė kituose fakultetuose privalo jausti didelę skolą prieš liaudį, kaip senutė žemdirbė Nadiežda Zaglada sako: „. . .pasižiūrėti { save iš šalies, pasitarti su savo sąžinė, kaip jis turi gyventi ir dirbti, kad nebūtų gėda prieš liaudį, prieš musų partiją, prieš vaikus, prieš pati save..."
Skaudu šiandien kalbėti apie trūkumus, bet reikia. Mums visiems šiandien reikia atsiskai tyti prieš visuomenę, prieš darbo žmones, kurie brangina laiką, stengiasi net jį pralenkti. O kaip mes, draugai, jį taupome? Pasižiūrėkime. Štai ChMF studentai praėjusiais mokslo metais praleido 3824 valandas, TMF — 1432 valandas,
t
Susilaikiusieji
L A
Fakulteto komjaunimo susi rinkime kalbėti nesisekė. Norė josi pasakyti viena — išėjo kita. Nepagrįstai buvo apkaltinta ket virto kurso vokiečių kalbos specialybės grupė, o ypač vie na to paties kurso rusistė. Už tai reikia juos atsiprašyti.
/ s v
Bet neišsakytos sisakysi.
/
L A
Bet štai kurse aprimo ir iki stušiol buvęs gana aktyvus dentas.
/ s
Kas per priežastys? Taip, jo gyvenime — neeilinis įvykis. Jis sukūrė šeimą. Pa daugėjo rūpesčių.
v
/
neat
Susirinkime daug buvo kalbė ta apie abejingumą mūsų kom jaunimo grupėse. Vienas kalbė jusių tokius, kuriems vis mažiau rūpi kurso reikalai, kurie džiau giasi galėdami patūnoti kažkur nuošaly, kai keli kiti kurse turi „tempti“ ištisą visuomeninio darbo naštą, pavadino susilai kiusiais. O kas gi tie susilaikiusieji? Paprastai tai jau pažįstami veidai — tinginiai, apsileidėliai, skolininkai, kurių visi „gabu mai“ dažnai išryškėja šokių sa lėse, kavinėse.
K A
K A
minties
,
Bet štai nuo to ir prasidėjo. Nebėra kada, žiūrėk, ir į vi sas paskaitas ateiti. Girdi, kam čia draskytis, kai visvien diplomą gavus nieko reikšmin go neįvyks, ypač moterims — nuo vyro toli neatskirs. Ir taip susilaikiusiųjų gretas papildo vis nauji — vedę. Kas svar biausia, kad musų komjaunimo savotišgrupėse tokie žmonės kai užjaučiami, nuolat pateisinarni.
Negalima teigti, kad tai tai___ _______ ____ _ sukūrė syklė. Daug studentų šeimas ir dėl to jų aktyvumas
GMF — 4920. Panašūs skaičiai ir pas medikus. Tokie kosminiai paskaitų praleidinėjimo skaičiai iš tikrųjų verčia susimąstyti, štai čia ir atsispindi tai, kaip grupės aktyvas, būtent proforgas, gruporgas, seniūnas, f-tų profbiurų, komJaunimo biurų akademiniai sektoriai kovojo pieš paskaitų praleidinėjimą. Galima drąsiai sakyti, kad niekas nepasidomėjo tais draugais, kurie neatėjo į paskaitas, ką pastarieji tuo metu veikė? Tiesa, kai kuriuose fakultetuose, kaip GMF, IFF buvo vaikštoma rytais po bendrabučius ir prašomi studentai į paskaitas. Bet tai buvo daroma labai retai. Retkarčiais fakultetų koridoriuose pasirodydavo ir paskaitų lankomumo grafikai, bet tai mažai padėjo. Čia reikalingas tiktai griežtas kurso aktyvo žodis. Kaip rodo praktika, tie draugai, kurie blogai lanko paskaitas, daugiausia turi įsiskolinimus. Paimkime kad ir GMF amžinus skolininkus: Nastopkaitė praleido 62 vai., Katkus — 50 vai., Koženiauskas — 50 vai., o šio fakulteto studen tas Kuzminskas tarė sau tvirtą žodį pralenkti visus bendrai paėmus, — jis praleido net 114 vai. Kuzminsko pavyzdžiu stengiasi sekti ir chemikas Vilkys — 91 vai., Markušas — 79 vai. Vien tik per rudens semestrą IV technologų kursas praleido 463 vai. brangaus laiko. Jau nebe už kalnų žiemos sesija. Reikia įtemptai ruoštis, visuose fakultetuose leisti paskaitų lankomumo grafikus, kontroliuoti gru pių seniūnus, kaip atžymi dienyne studentų lankymąsi paskaitose. Iš kitos pusės — kalbant reikėtų apsieti be jokios kontrolės. Juk visų grupės draugų, seniūnų, proforgo, gruporgo reikalas — kaip tas ar kitas studentas lanko, mokosi. Tad nuo šiandien reikėtų susitarti, kad didžiausia atsakomybė akademiniu klausimu tu ri jausti ne kažkas atėjęs iš fakulteto biuro, ar komiteto, bet grupės aktyvas, draugai. Jau da bar grupėse reikia pravesti susirinkimus, ku riuose būtų dalykiškai analizuojama, kaip šios grupės studentai pasiruošė sutikti artėjančią se siją. Fakultetų profbiurai privalo išklausyti gru pių proforgų ataskaitas apie nuveiktą darbą, ruošiantis žiemos sesijai. Tiems studentams, ku riems iš tikrųjų reikalinga pagalba, grupių ir fakulteto aktyvo uždavinys — ją tuojau pat or ganizuoti ir suteikti. Tik bendrai dirbdami, bendromis jėgomis, vi sam musų komjaunimo ir profsąjungos aktyvui įsijungus į kovą už šį svarbų reikalą, galėsime pasiekti puikių rezultatų akademiniame darbe.
BUITINIS DARBAS I ABAI dažnai ir visur mes kalbame buiL ties klausimu. Daug vietos tam pastaruo ju metu skiria „Tarybinio studento“ laikraštis, pravedamuose bendrabučių tarybų ataskaiti niuose susirinkimuose, tradiciniuose bendrabu čių vakaruose apie švarą, tvarką, buitinių gy venimo sąlygų pagerinimą aštriai pasisako bendrabučių gyventojai. Ir savaime supranta ma. Tai labai svarbus klausimas. Todėl šiandien apie jį reikia irgi kiek plačiau pakalbėti. Prof sąjunginis aktyvas šiame darbo bare nuveikė nemažai. Ataskaitiniu metu pravestoje respubli kinėje bendrabučiui apžiūroje universiteto ben drabučiai Nr. 5 ir Nr. 3 užėmė prizines vietas. Bendrabutis Nr. 5, kuriame gyvena medikai, iš kovojo pirmąją vietą, o trečias — trečiąją. Bendrabučio Nr. 3 taryba (pirmininkas Paber žis) konkurso metu pasispaudė ir iškovojo pri zinę vietą. Tačiau po to darbą apleido. Daugumas bendrabučių tarybų, ypač praėju sių metų pradžioje, darbą pagyvino. Pasėkoje to sustiprėjo drausmė gyventojų tarpe, pagerė jo savitvarka kambariuose, virtuvėse. Aktyvas rimčiau pažiūrėjo ir į politinį-auklėjamąjį dar bą. Bendrabučiuose pravestos radijo valandėlės, kovinga sienlaikraščių medžiaga, vaizdinės agi tacijos ir įvarios kitos priemonės padėjo ugdyti studentų tarpe teigiamus butinio gyvenimo bruožus.
| tai abejingai žiūrėti mes negalime. Taip. Kurkime šeimas, bet nepamirškime, kad iš musų laukiama aktyvių komunizmo statytojų, ir jais būti turime mokytis šiandien. O su tais, ku rie brenda į abejingumo balą, nenuolaidžiaudami pakalbėkime grupėse.
— ypač visuomeniniame darbe — nesumažėjo. Tačiau dalis eina tikrai miesčionišku nusirasiaurame * minimo, užsidarymo šeimyniniame kiaute, keliu.
A. ZURBA IFF IV k. studentas
Musų svečias Pas Teisės mokslų fakulteto studentus lapkričio mėn. 17 dieną atsilankė LTSR Aukščiausiojo teismo pirmininkas A. Likas. Studentai šiltai sutiko drg. A. Liko pasisakymą, kuriame jis papasakojo apie tarybinį teisėtumą, apie Komu nistų partijos keliamus uždavinius teisingumo organams. Baigdamas drg. A. Likas palinkėjo studentams atkakliai įsisavinti dėstytojų duodamas žinias, kad. išėję iš Univer siteto, pateisintų garbingą teisininko vardą. Studentai padėkojo svečiui už jo šiltus žodžius ir pasiūlė apsilankyti ir ateityje.
Draugijos susirinkimas Gamtos apsaugą propaguojančiais plakatais išpuoštoje geologijos auditorijoje praeitą penktadienį įvyko Gam tos Apsaugos draugijos susirinkimas. Čia pat galima bu vo susipažinti su draugijos sieninės spaudos atsiekimais. Mūs-' svečiu buvo Gamtos Apsaugos, komiteto vyr. moks linis bendradarbis J. Pelanis, išstojęs su paskaita „Žvejy ba, žuvivaisa ir žuvų apsauga Lietuvoje“. Susirinkusieji SU įdomumu išklausė paskaitą ir gavo atsakymus į juos do minančius klausimus. Susirinkime dalyvavo vien gamtininkai. Kur kitų fakultetų atstovai, kodėl gi jie nepasidomi draugijos rengia momis priemonėmis? Juk šiuo metu gamtos apsauga domisi įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės. Nuošaly neturi likti ir studentai.
R. BALEISIS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas
Vaistai nuo apsnūdimo
Šiandien mes dar tik pirma kursiai filologai O ateityje? Ko kia nuostabi musų ateitis, koks garbingas ir kartu atsakingas mes, darbas laukia musų! Juk ...... ...... f_________ _ busimieji pedagogai, — jaunosios komunistinės kartos auklėtojai. Tam turime ruoštis nuo pat pirmųjų studijų dienų. Kaip mokytis, kaip dirbti su knyga, kad išeitum iš Universiteto pilnai pasiruošęs pedagogo — visuomenininko darbui? Į šiuos klausimus išsamiai atsakė doc. A. Galvydis. „Svarbiausia, — pabrėžė jis, — atidžiai klausytis paskaitų, reguliariai jas lankyti. Kiekviena praleista paskaita, svarbesnis dėstytojo žodis palieka studijoms didelę spragą“. Tačiau, kaip pažymėjo docentas, vien to maža. Reikia išmokti ir savarankiškai dirbti su knyga: ją atidžiai perskaityti, svarbesnes mintis pasižymėti. Kaip rašyti kontrolinius arba kursinius darbus? Svarbiausia, tinkamai pasirinkti temą, ją su prasti, mokėti naudotis literatū ra bei kitais šaltiniais. — Reikia išmokti taip dirbti, mažiau panaudojus kad kuo pasiektum kuo dienergijos, rezultatų, — baigė džiausiu paskaitą doc. A. Galvydis. Paskaita buvo tikrai įdomi ir naudinga kiekvienam pirmakur siui. Deja, ne visi į ją atėjo, ar ba atėjo, bet ne jos pasiklausy ti, o paplepėti, pasvajoti. Ką galvoja tokie studentai, kurie šiaip taip nueina į pri valomas paskaitas, o patys pa syvūs? Draugai pirmakursiai, mūsų laukia įvairūs rateliai, sporto sekcijos. Įsijunkime į juos. Tai geriausias vaistas nuo apsnūdi mo ir kitų panašių „ligų“.
D. EINIKYTĖ IFF I k. studentė
į
Į \ 1
Į Į 1 J
f
V j / L V ] / »
j
n y
1 Stasinas Juozas — pirmininkas, IFF IV k. 2. Karčiauskas Mykolas — pirmininko pa vaduotojas, TMF II k. 3. Gricius Juozas — org. sekt. vad. EMF III k. 4. Šimkūnas Aloyzas — politmaslnio sekt, vad., IFF I k. J 5. Krutas Natalija — akademinio sekt, r vad., ChMF III k. f 6. Zalogaltė Janina — sveikatingumo sekt. a MMF VI k. J 7. Kasperavičius Petras — įskaitos ved., r 4 EMF III k. 4
REVIZIJOS KOMISIJA
r
4
1. žvirgždas Stanislovas — EMF III k. 2. Vengelis Romualdas — EMF III k. 3. Veselka Albinas — EMF III k.
4 a
J y
£ Nors ir ne mūsų nuopelnas, tačiau pažymėti na, kad jau šiandien visi bendrabučiai dujofi kuoti. Universiteto ūkio ir būrų skyriai nema žai padarė bendrabučių ūkiniuose darbuose. Kapitaliniai atremontuotas šeštasis bendrabutis, daug įvairiausių remonto darbų atlikta ir kituo se bendrabučiuose. Tačiau čia pat reikia pridur ti, kad visi darbai vyko nerangiai, uždelstai. Štai kad ir šiuos mokslo metus bendrabučiai sutiko nepilnai pasiruošę. Bendrabutyje Nr. 6 vyko remonto darbai, todėl studentų dalį reikė jo apgyvendinti kituose bendrabučiuose. Tars apsunkino studentų tvarkymąsi kambariuose ir pablogino darbo bei gyvenimo sąlygas. O juk vasaros atostogų metu studentai dirba darbo stovyklose. Tai kodėl dalies jų ūkio skyrius negalėjo panaudoti bendrabučių remonto dar buose? Universiteto Rektoriaus įsakymu buvo suda ryta komisija, kuri tikrino šiemet bendrabučių stovį, įvertino pasiruošimą naujiesiems mokslo metams. Komisija, suvedusi rezultatus, nutarė respublikinei bendrabučių apžiūrai pristatyti bendrabučius Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 5. Dabar rezul tatai priklausys tik nuo šių bendrabučių tarybų veiklos. Tarp kita ko reikia priminti, kad ūkio skyrius dar iki šiai dienai neatliko tų darbų, kuriuos komisija pripažino būtinais. Pavyzdžiui, bendrabuty Nr. 1 neperklojo apie 30 mž parke to, nebaigti remonto darbai kai kuriuose du šuose, prausyklose ir kitose viešo naudojimo vietose. Draugai delegatai! Mes visi gerai žinome, koko kia sunki padėtis šiuo metu yra aprūpinant stu dentus vietomis bendrabučiuose. Visuose šešiuo se bendrabučiuose gyvenamojo ploto yra 8724 m2 Pagal nustatytą normatyvą kiekvienam studentm priklauso 6,8 m2. Kartu su neakivaizdi ninkais metų bėgyje vietomis bendrabučiuose bus aprūpinti 2.588 žmonės. Tokiu būdu vienam gyventojui tenka tik 3,3 m2 gyvenamojo ploto. Šiais mokslo metais nepatenkintų studentų-stacionarininkų pareiškimų yra apie 440. Univer siteto vadovybė deda visas pastangas, kad se kančiais metais leistų statyti viešbutinio tipo gyvenamąjį namą dėstytojams bei aspirantams. Kaip matote, padėtis iš tikrųjų sunki. Tačiau ?°k'e ®u"kum?‘ bebūtų aprūpinant studentus bendrabučiu, juo daugiau žmonių gyvenama, l?blaiį rel.kla rūpintis tvarka, higiena visur: bėk kambaryje, pradedant nuo savo lovos pa klopmo ir baigiant bendro naudojimosi vietoT nrt?niud?bUyJ°' 0 kai blo«Jai besitvarkančių studentų paprašoma gyventi tvarkingai, elgtis kambaryje ir bendrabuty kaip savo namuose, čia prasideda bėdos. Visuomeninis turtas neverdidlu35 kad atskiri studentai dar mato didelį skirtumą tarp „mano“ ir „mūsų“. Tokia čk>Ž' k7mbar%ak'ua'ZdŽ'a' atsisPindi bįndrabuČIO kambaryje, kai jo gyventojai neprižiūri tvarkos ,r švaros dėl to, kad kambarys nėra
pakla\7stilnkasU<^ta\ų?.e‘ T.okius nevaleikas reikia ir kea|gtųsi?t,,<tU’ J6' V'Si Studentai ‘aib Paimkime kad ir medicinos bendrabutyje gy venusį pirmo kurso studentą Ankėną. Jis buvo priešingas visai tvarkai bendrabutyje, atsisakė valyti virtuvę, nėjo į savitvarką, pareikšmdamas, kad jis virtuvėj neverdąs, o koridoriuje gali valyti valytojos. Ankėnui buvo bandyta įro dyti f-to profbiure ir profkomitete, bet nenorė jo suprasti. Arba štai bendrabučio Nr. 3 buvu siems gyventojams, fizikams Rudzikui, Zarauskui, Alijošiui už nesitvarkymą pareikštas griež tas Rektoriaus papeikimas, o Katalynas, Zarauskas ir Jasiulionis pašalinti iš bendrabučio. EMF buvusiems studentams-diplomantams Brezgiui, Jarui Alfonsui, Jarui Vytautui, Vitkauskui Sta siui — viso 7 žmonėms — už nesitvarkymą pa reikšti papeikimai. Bet argi papeikimuose esmė? Tvarka ir švara mums patiems reikalinga, o ne universiteto Rektoriui ar aktyvui, kuris nori pa dėti, kad studentai gyventų ir dirbtų jaukioje aplinkoje. Tai kodėl šiuo metu, kai eilė respub likos darbininkų bendrabučių kovoja už komu nistinės buities vardą, atskiri kambariai ir mū sų bendrabučiuose parodė šią iniciatyvą, atsi randa nemažai studentų, nenorinčių tvarkytis. .Pasitaiko studentų, kurie net grasina aktyvui, reikalaujančiam tvarkos, qirdi, atsiskaitysime patogiai progai pasitaikius.?
Praėjusiais mokslo metais studentų profkomitetas palaikė labai glaudžius ryšius su drau govės taryba. Pastaroji profkomitetui pristaty davo apsvarstyti studentus, laužančius bendra bučių gyventojų taisykles. Panašių dalykų pernai buvo iš tikrųjų daug. Todėl dažnai studentai buvo svarstomi už tai komjauni mo bei profsąjungos komitetuose ir net rektorato posėdžiuose. Tačiau, kas svarbiau sia, kad su taisyklių laužytojais, triukšmadariais ir kitais kovojo tik ne bendrabučių tarybos, bet kai kurie aktyvesni draugovininkai ir prof komiteto nariai. Mažai parodė iniciatyvos fakultetų buitiniai sektoriai bei kitas aktyvas. Užtat galbūt, kai kuriems studentams nepatinka atskirų visuomenininkų aktyvumas kovojant už švarą ir tvarką bendrabučiuose. Panašus stu dentai ataskaitiniu metu stengėsi agituoti, pri mesti savo nuomonę kitiems, daugiausia pirmo kurso studentams, kad šie nebalsuotų už tą ar kitą aktyvistą. Taip įvyko bendrabučio Nr. 3 ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime. Fa kulteto aktyvas ir studentų profkomitetas buvo numatę gerą aktyvistą į bendrabučio tarybą. Tačiau III kurso fizikai, konkrečiai Kumpa, agi tavo pirmakursius ir kitus studentus nebalsuoti už jį, girdi, jei išrinksite, negausite benrabučio. žinoma, žmonės, suklaidinti įvairiausių šmeižikų, neišrinko jo. Trečiakursiai fizikai pa siūlė savo kurso studentą Našlėną. Dabartiniu metu šio bendrabučio gyventojai tvarkosi blo giausiai. Čia visiškai netikrinami leidimai, blo gai organizuojama studentų savitvarka, nedaro ma mankšta. Šiais mokslo metais buitiniam darbui dirbti išrinkta gerų aktyvistų tiek fakultetų profbiuruošė, tiek bendrabučių tarybose. Padėtis tvar kos ir švaros atžvilgiu iš pagrindų pasikeitė bendrabuty Nr. 4, kur tarybos pirmininku iš rinkąs ekonomistas Milašius. Nors eilę metų šis bendrabutis buvo minimas kaip blogiausiai be sitvarkantis. Gerai dirba bendrabučio Nr. 5 ta ryba, Nr. 6 ir kt. Naujai išrinkti į studentų profkomiteto buitinį sektorių žmonės turės ne mažai dar padirbėti, kad studentai gyventų ir dirbtų jaukioje bendrabučio aplinkoje. Visi stu dentai bendrabučius vadina antraisiais namais. Tad, draugai, visi šiuose namuose jauskime sa ve šeimininkais.
\LYS
M. KARČIAUSKAS
lektroninės MEGENYS APSAKYMAS šukuojasi viVEIKATĄ“ — pasakė (moterys visada ian kaimynas iš dešinės sur, kur tik yra veidrodžių) ir ■- • • aš irgi pasapalaukiau, aš išgėrė, grįžau. Paskui ir palikau kol ji su vaikais išėjo pro du’ sveikatą' kai jie visi pilną. Jis išgėręs vėl ris, ir štai tada, cigaretę ir išėjo... tarp lūpų aš Ką aš galiu padaryti? Ką į svečius. dabar galiu padaryti... Aš daatvažiuoti nieko padaryti, bar negaliu į rankas... kada bevažodis, kad... Nežinau, ar _ mintis. garbės atmintis žiuosiu į vestuves. Ir atmintis, žodis, mano garbės žodis... erglnos... O kas bus iš to, jeigu aš jai 'siu prisiminti viską iš pasakysiu? Ji nustebs. Arba vi sai nenustebs. Ir pasakys: ,,už Ji su vaipalaukiau, kol parvažiavę namo", _ __ ___ ir štai gesinsim >jo pro duris. yvenime mums visada kažkaip ai jie visi išėjo... Taip, užtrenkiau duris ir taip taip būna: kai vienas šneka, ki sileidau laiptais. Paskui tas tyli, kai jinai neturi ramy susiieškojau degtukus bės, aš ją raminu, o kai aš... Dabar jinai tokia graži, jos jegiau cigaretę. akys didelės, ir jai labai tinka kitaip Ir negalėjo bu šita suknutė. Aš ilgai į ją žiūrėjau, ji stai mintis, garbės žodis... Kėliau taurelę ir pa- ga pasisuko, man nusišypsojo, kokia ji gera. išgėriau. Mano kaimy- ir aš pajutau. dešinės paėmė grafiną, Apie ką ji dabar galvoja... kaip gera, kad ji visai nieko nepri i taurelės vėl pasidarė Aš vėl ją pakėliau, ir simena ir kad ji nieko nežino. Jau visa valanda, kaip ji šne ėlė, vėl susidaužėm kasi su pagyvenusia savo kai Dabar palauksiu myne iš kairės, su kuria jinai mane supažindino vos tik mums atvažia vus, ir aš jau spė jau pamiršti, ku riai genealoginei mūsų šakai ji pri klauso. Aplink visi linksmi, ir jos abi kažko ima juoktis, tik jų taurelės nie kaip nemažėja. Man irgi butų linksma, jei nebū tų taip... o jeigu... Jeigu lemputė ,aip užges? Taip pa prastai ims ir už ges... Kažkas iš priešingos stalo pusės paprašė ci garečių, aš pada viau. Mano kaimy apie nai iš dešinės buvo įsigilinę m1 nebegalvočiau į k paskutinį kartą prisi- kažkokias kibernetines proble Prisimenu kaip dieną, mas, jie kalbėjo palengva, nengėsl miegamajam, Švie- išimdami iš burnos cigarečių. degė. _o_. Paskui ______ ji paprašė, pa — Ne, ne... žmogaus genijus užsegčiau vieną sagą, nesukurs „mašinos", kuri būtų ji amžinai nepasiekia. Ji neprotinga. nusisukusi ir prisiden— ...kuri užpultų ją sukūrusį ūtinę. Jos graži, trikam- žmogų? ara buvo įdegusi ir švel— Taip taip. .. Aukštai sąmo ), elektra tada degė... Aš nei budinga taika. i prieškambarį ir va Iš jų veidą matėsi, kad filo lus. Paskui aš jai padė- sofiniai ginčai greit pasibaigti irengti paltu, o paskui nežada. Mano kaimynas iš de ikams užsegiojom visas šinės... Tai retas žmogus, kuris irieš tai, kai eisim į lau- niekada nesutrukdys tavęs, jei la Jūratė ėmė verkti, ir tu tyli, ir nenutils pirmas, jei paėmė ant rankų. Aš jau visi kalba. Aš šią ypatybę i miegamąjį padėti šukų visada labai vertinau.
/u)>
STINIS APSAKYMAS
K. VALIUS
BĖGIMAS ;a, įspraudusi kūną į kėdžių masę, sumažė jus pravėrė sunkius, inėm gyslelėm išraizvokus, lėtai pakreipė Jo bendrakeleivis dar o sąmonės. Plika, nutai balta galva primiką komiško Bilis nujo. Jis buvo tikras ir jumorą galėjo suet leldiniame numirėyje. Ižonsai brangusis, atsinūsų jau nesiveja raumlnios. Tu buvai nentas žemėje, ir mėgartoti, kad joje nėra rkos, nei tiesos. Pasi dienom tai patyrėm liliu. Bet kosmosas it nuo sukūrimo diea nėra gyvybės. Užtat let privatinė nuosavyis juokauji, Bili, — rkdamas akių atsakė eidis. — Tu optimistada. kai artėja galas, asis keleivis vėl nusi-
Prisiminiau vakarą <e ir lažybas su pasRokfeleriu. Jis tikėjo i pabaiga, o aš jo išnu. Didžiuokis Džon sų daliai teko didžioji apvalymo misija. le apvalė pasaulį nuo - niūriai sumurmėjo Bilio akys akimiriaurėjo. Jeigu žvilgs ėtų pavirsti garsu. Jis aštriau už krentančią Sąmonės gelmėje vi rtinės kovos, tolimasis ’asaulls skendo sprogi me. Gaisrų vulkanais iestal. Daugiarankiai, medžiai kryžiais su■ irš lavonų, kraujo ir >tai kas bus su pašau-
liu. išvijusiu savo kančią, bo hemą, elitą! Laikas išnyko. Liko lauki mas. Iliuminatorius — teles kopas jau užfiksavo blyškų asteroidą. Kaip priemonė kraštutiniam atvejui, mažoji planeta buvo laikoma di džiausioj paslapty, o kelio į ją kreivę slėpė elektroninių mašinų smegenys. Čia, negyvoje „žemėje", dislokuoti specialios paskir ties kosminiai batalionai, uo lų mišose sukauptos kuro ir maisto atsargos ir, svarbiau sia, nedidelės dėžės su bal tom kaukolėm ir lakoniškom raidėm „H". Žvaigždžių laivas nėrė į asteroido centrą. Automatai įjungė stabdymo diuzas. Bilis įtemptai sekė garso stiprėjimą. Planeta artėjo. Negyvą. .pa viršių dengė violetinių debe sų kamuoliai. Iš kur jie? Anksčiau jų kažkodėl ne buvo. Džonsas krūptelėjo. Viena po kitos degėsi signalinės lemputės. Skaitiklio rodyklė krypo į dešinę. — Radiacija! — nesavu balsu suriko Džonsas ir puo lė prie iliuminatoriaus, pri gludo prie stiklo. Ryškios gyslelės smilki niuose tvinkčiojo vis lėčiau. — Šitie debesys nuo spro gimų, — jau ramiai po minu tės tarė Jls. Bilis sėdėjo suakmenėjęs, įbedęs žvilgsnį į juodą dangų. Tik tankus negllus kvėpavimas rodė, kad jis dar gyvas. — Komunistų darbas, pagaliau prašvokštė plonos pamėlusios lūpos. atkirto — Ne, tai mes,
Nežinau, kiek laiko aš sėdė viešpatie, kaip atrodo mano vei jau. Už stalų kilo triukšmas Ir das... jau ketvirta valanda nak visi sustoję uždainavo „ilgiau ties... Nejaugi aš taip atrodau... sių metų“. Kai sudainavom „il- kodėl mano toks veidas... Gal giausių“, paskui ,.laimingų me- tai tik laikrodis iškreipia... Jau tų“, o dar paskui ,.vaisingų me- ketvirta valanda. Bet dabar dar tų“, aš pakilau nuo stalo, Ne- nesprogs... Gal kai išauš, ir kai lė mane laikė už rankovės, bet mes jau miegosim. ' ~ Tada ’ bus viaš pasakiau, kad lemputė vis- sa para, kai mes išvažiavom, ir tiek sprogs. Ji. aišku, nieko ne- bus visa para, kai dega elektra, suprato, ir tikriausiai pagalvo O gal jau?.. Lemputės stiklai jo, kad aš jau visai girtas. nukrito ant pagalvio, ant lo Aš paaiškinau jai reikalą vos... Lova, žurnalai ant spinte trim žodžiais, pabrėžęs, kad lės, grindys, visi kambariai. . . lemputė vis tiek turės sprogti. Ne, ne... kodėl man šiandien Ji niekur nesidės. Aš jau išgėriau keturias tau tokios klaikios mintys... reles. Jie tebevedė tuos pačius — I sveikatą. filosofinius ginčus, bet mano Į sveikatą... vaizduotė nemažėjo. Du kartus jis kreipėsi į mane, teiraudama Paskui man kilo galvoje vel sis mano nuomonės, aš’ mielu ' ’ niškas planas. Aš iškart juo bu noru pritariau jo nuomonei. vau patenkintas ir pakilau nuo O... stalo. Grindys truputį siūbavo, O lemputė vlstlek liko mie- ir ant kaktos aš pajutau pra gamajam... ir dega... kaitą. Prieškambaryje aš susto jau prieš veidrodį ir išsitrau Liūdnas bus mano kiberneti_________ kos likimas... Amžinai ji nega kiau baltą nosinę. lės degti. Langai buvo praviri, išS Ik Kai aš išgerdavau tiek, kad veržėsi šviesa tiesiai į Cgatvę. ticziai užmiršdavau paskutinius savo Aš ruožais. o ėjau Šviesiais žodžius... čia tokia proga!... man nugaros girdėjosi už garbės žodis, tada išdulkėtų iš triukšmas, Kažkas maloniu balgalvos visos nesąmonės. kartu. kartu... Aš su vedė: Aš išsitraukiau cigaretę. ir klausiausi, kol susiieškojau Taip, aš tada užsidegiau tik užsidegiau cigaretę. Degtuko nusileidęs laiptais. Lauke, kai šviesa man užtemdė ------------- akis, — . ir aš aš jau buvau užsidegęs ciga apytikriai nuėjau į kitą gatvės retę, Nelė su kaimyne dar buvo pusę. užsiplepėjusi, ir mes vos nepaPašte buvo tylu, ir mano vėlavom į autobusą. O paskui... žingsniai skambėjo visame pa bet tai nebeturi reikšmės state. Dežuruojantis jaunuolis — Dekartas jau septyniolik buvo labai malonus, jis iškart tam amžiuje pasakė, kad žmo’ mane sujungė, ir kurį laiką aš gus — gyva mašina... traškėjimo. — ... kaip Leonardo da Vinči ragelyje klausiausi Tačiau, tai truko neilgai ir iš liūtas?... toli, labai iš toli atėjo mieguis Jie visi nusijuokė. tas balsas. Aš kaimynę labai — Manau, kad mes per anks- atsiprašau už sutrukdytą nakti gimėm. Norėčiau būti tų lai ties ramybę ir pasakiau, kur kų liudininkas, kai mašina pati raktas. save galės tobulinti... Paskui telefonas ilgaix tylė— Per vėlai... aš tada abejo jo. Paskui moteriškas balsas ju dėl pasaulio ateities. pasakė.., Mūsų —■ Nei per vėlai, nei per tiesiai į ausį anksti... visais laikais bus tas kaimynė tur būt truputį supyko pat — vis kažkas bus nueita, ir ir trinktelėjo ragelį. „Kam jūs kažkas vėl laukiama. mane kėlėte?“, garbės žodis, ma — ...ne, ne... ne mašina“ neval dys pasaulio, kol nepradės no elektroninės smegenys... Su klysti. šeštuoju jutimu. Garbės žodis... — Be to, žmogus turi penkis jutimus. ..Mašina“ turės jų daugiau... — ..kosminė fantastika. Prie jų minč/ų man būtų bai gera prisidėti, bet aš nie kuo negalėjau prisidėti, man iš galvos niekaip neišėjo ta pra keikta mintis. O vis, tik gal aš užgesinau išeidamas?, arba ii... Mano kaimynai vėl gulė viens kitą, jų nuotaika buvo aiški, ir pokalbis tarp jų vyko gana sklandžiai. Paskui mūsų taure lės vėl pasidarė pilnos, jie vėl ėmė šturmuoti minties aukštu mas, aš pasakiau ,,į sveikatą“ ir pastačiau taurelę ant stalo. ...Aš žinau, ji ėjo į virtuvę du kartus atnešti saldainių. Antrąkart, kai Jūratė ėmė verk ti (tokie dalykai tur būt vyksta visur ir visada, kai motinos ima per daug mylėti vaikus)... Aš jau ketvirta kartą žiurė jau į laikrodį ir ketvirtą kartą
Didysis bedievis 1. ŠVENTA SEKUNDE Smeik peiliu! . . Pelenai į širdį beldžias, Dar šypsos Tilio akys Nelei, Ir žemė sukasi, Ir saulė teka, Kvazimodo pirtakai kankinami ir vėlei Už šventąją sekundę — Už šventas relikvijas, už statulas ir palaikus, Kuriuos įsiutusi minia išmėtė Iš vienuolynų ir naujų apaštalų namų. Kaip vandenų pikta banga — šventa sekundė. Ir nuodėmė — kaip duona. Ir juokias alkani skarmaliai prie šventorių. Vieni kitus prakeikė. Vieni kitus iškorė. Gyvi ant kryžių šaukia ir ilgisi gimtosios žemės skonio, Ir ilgisi šnarėjimo žolės po kojom Ir džiugesio smagaus. Smeik peiliu! . . Vienuoliai kryžkelėj sustojo. Prieš dievo akį virš bažnyčios durų fakelus pakėlė. „Atsižadi minties?“ — paklaus. Ir įsibraus vienuolio celėn, Kur gyva Koperniko mintis skrajoja Ir Telezijaus blaivumas dar gyvena. Budelis San-Saverinas peilį jau galanda Prieš dvi tiesas. Prieš atgimimo vaiką.
2. PRO ET KONTRA Puota ant pelenų! Visur, visuos kraštuos, bažnyčiose ir vienuolynuos — Puota ant pelenų! Už sąžinę, už auksą, už taurę švento kruvinojo vyno — Puota ant pelenų! Prieš kryžius, prieš relikvijas ir prieš altorius — Puota ant pelenų! vardan gyvenimo — deus in rebus et labora — Puota ant pelenų! Prieš heliocentrinę sistemą, prieš atgimimą — Puota ant pelenų! Kalėjimų drėgmėj ir laužo liepsnose — Puota ant pelenų! Ir šaukiant žmogui dieviškąjį „glorija“ — Puota ant pelenų!
3. SUĖMIMAS Kur eini Bruno, Iš kur tu? Į kokią kelionę tu rengies? — Einu atskleisti senųjų burtų, Einu išlaisvinti blaivios minties.
Mirtimi tau grąso Liuteronų ir vienuolių išdidi gauja. Pelėsiai kyla. Iš bajorų rūmų kyla. Niekšybės ir mirtis kartu. Kur keliauji ir iš kur tu? — Aš einu Atskleist Jų sielos skurdo, Kad galėtų savo tulžį man perliet. Kur eini, Bruno? Ir kas tie žmonės? Ko jie nori iš tavęs, tėvų sūnau? Mirt einu. Jie laukia dar malonės. Už savo gėdą — atpildo žmogaus. Mirtimi kas grąso, kelia bylą? Kardinolai ir teisėjai prie laužų liepsnos Stebisi, ko dūmai vis j dangų kyla. Ko nebėga skersgatviais nuo kryžiaus ir dienęs.
Kur atėjai, Bruno, Ir iš kur tu? Iškankintas, mėnesius nemigęs? — Atėjau atskleist senųjų burtų Ir prikelti tų, kurie užmigo.
Džonsas. Buvo tik raketa jo juokas. Jis ir Džonsas nier jieį. Pasaulis neegzistavo. Pa kad nebuvo dvejetu. O vie saulis negalėjo išprotėti. Tai netui su vienetu atsisveikinti I jie — jis ir Bilis — išėjo iš nėra reikalo. Geriausia nusi I proto. Jeigu tik kas nors dar juokti kvailai, sarkastiškai, šiurpiai. egzistavo. . . Džonsui darėsi linksma. Bet nusijuokti jis jau ne — Ne, tai mes, — vėl pa- pajėgė. Lūpos prasišiepė, I kartojo jis. — Pasaulio iš- grobuoniška išraiška sustingo 1 Ateistinis auklėjimas sudalaisvintojai susipešė tarp saI'ro svarbią ideologinio darbo vęs dėl skanesnio kąsnio. negyvame veide... dalį. Ir, nors komunizmo staKeista — žūti mirtim, kurią O žemėje žydėjo pavasaris. jtyba vis mažiau vietos palieruošei kitiems. — Ir nusikva Mėlynos neužmirštuolės ir Ika religijai ir vis smarkiau tojo. mėlynos mergaičių akys ilge priverčia ją trauktis, bet be Bilis užsimerkė. Sąmonę singai sekė rytp pranašą vie |kovos ji dar ilgai neužleis sakažkasr prislėgė. Jis žinojo, versėlį, skardenantį mėlyna Ivo pozicijų. Todėl mes, stu dentai, turime būti pirmose kodėl taip klaikiai suskambę-me danguje. ■ šios kovos pozicijose. --------------------------------- -------------------------------I Mūsų fakulteto ateistų būIrelis šiemet žymiai pagausė|jo. Jeigu pernai mūsų buvo I'tik 9 nariai, tai šiemet galime su džiaugsmu pasakyti, kad I išaugome. į mūsų gretas įsiNeprisimenu, kada žengiau pirmąjį žingsnį, — malonų šypsnį Iliejo daug naujų narių, kurie man tuomet dovanojo motina, o aš? Ką aš? . . Aš žengiau savo jau turi ateistinio darbo paty pirmąjį žingsnį gyvenimel . . Pirmoji raidė. .. Ją prisimenu, prisimenu gerai. 0 siaube, lamą, arba domisi ateizmu. kokia tu buvai kreiva, didžioji A! | Kaip ir kiekvienais metais, Menu, kad bijojau žaibo ir džiaugiausi, bėgdamas paskui po pierinius laivelius, nešamus drumzlino vandens, ir kad. pravė Itaip ir šiais suruošime ateis ręs burną, klausiausi vakarais senelės. — man tuomet viskas tinį klausimų-atsakymų vakaatrodė nuostabiai gražu: juk kalbėjo gėlės, skraidė kilimas, pū |rą, kurie, paprastai, būna goję žydėjo žibutės. — o jūs. pirmosios pasakosi . . O tolimas ■ naudingi visiems studentams. vaikystės pasauli! . . Prisimenu, kuomet pražysdavo raudonos aguonos, aš jų nie • Iš masinių priemonių numa kad neskyniau. Negalėjau. nyta suruošti vakarą tema Kaklaraištis mano dabar toks pat švelnus, kaip ir tie aguo ir religija“, į kurį nų žiedlapiai. Brangus jis man, brangus todėl, kad primena tė j .Menas vą: bandito kaulėtas pirštas iš pasalų paspaudė gaiduką. Per •pakviesime Dailės instituto baltą jo kaklą nuvingriavo kraujas, pulsuojantis mano gyslom, (dėstytojus ir studentus. tas pats, toks skaidriai raudonas, stingstant — tamsėjantis.. | Kadangi šįmet be senųjų Kaklaraištis. . . Juk ir jis tokios pat spalvos. Mano mielas berniuk! Supranti, kad ____ malda naktis lbūrelio narių turime daug ir Tu jau daug žinai. ______ ___ _ — rudens tai tikimės stipriau laukuose, kur šalta ir klaiku..Z O tau? mąstantį .__ ? .. .. — tu ... turi ‘ ‘ ir (•naujų, ramų žvilgsnį, tu žinai, kad žmogaus jaukumui reikalinga šviepasiruošti Universiteto mokssa. Taip, šviesa! llinei-ateistinei konferencijai. Aš suprantu! Suprantu. .. Kiek tvirčiau suspaudžiu lopąs, sako, kad anuomet dažniau S Iš Universiteto ateizmo Tary tylėdavau. bos gavome temas, kurias no Ir niekada neužmiršiu todžiaugsmo, _____ o___ _ to ,pirma _____ tikro __ _ susijau- kintieji rašyti gali pasirinkti. dinimo — mano rankose komjaunimo bilietas. Jis įpareigojo? I Jis Įkvėpė, jis linkėjo, skatino, jis — mano sąžinė. [ Siekdami pagilinti savo ži Prisimenu: Išgirdau skambutį ir nepaklusau jo valiai. bias, užmegsime ryšius su Pirmą kartą! . . Pajutau ilgesį. ateistiniu muzle2iūrėjau į pienę. Ji saulėje didžiavosi savo vainiku. Žiūrė 1 Leningrado iiumi. Darbo plane numatėme je u, mąsčiau. Juk saulė šviečia jai tik vieną kartą. tik šį pavasarį. [žiemos atostogų metu, jei leis O man? . . sąlygos, jame apsilankyti. Ji pasidžiaugs ja, paliks sėklas. l O aš? . . i Kadangi šįmet mūsų jėgos Siurkšti, Šiurkšti, pūslėta ranka glostė tavo kvepiančias plaukus. ir Nepriekaištavai. Taip. Tai buvo nuoširdų. Paskui tu prigiūdai [didesnės, tai planuojame prie gelstančio klevo. Miela. Gal todėl tik aš vienas žinau mū Idaugiau nuveikti, žinoma, jei sų vardo pirmąją raidę ir esu laimingiausias?.. Tau ant skruosto sužibo ašara. Musų džiaugsmo ašara. [visi dirbsime nuoširdžiai. Kad [sėkmingiau vyktų mūsų darPirma! . . J. MACKEVIČIUS [bas, mes sudarėme eilę sek-
8 I
GYVENIMAS
I
I
1
I I
Ateistų planai torių. Už kiekvieną sektorių atsakingas vienas būrelio na rys, kuris turi aktyve dar po kejis studentus. Tuo būdu darbas bus daugiau sukon centruotas, o dirbant tokiu metodu tikimės daugiau nu veikti. Kaip ir p^nai, leisime sienlaikraštį „Ateistas“. Artimiausiu metu pasikvie sime į svečius Širvintų rajo no atųistinę-agitmeninę ' briga dą ir, pasimokę Iš jų, galvo jame bandyti sukurti kai ką panašaus ir mes. Tuomet ga lėsime patys vykti į rajonus. Vasarą, bedirbant darbo stovykloje Kėdainių rajone, mūsų ratelio nariai perskaitė eilę ateistinių paskaitų, - su ruošė mokslinę-ateistinę kon ferenciją, įsteigė atelstinę tarybą. Nutarėme vasarą pradėtą darbą tęsti ir toliau — šefuoti Kėdainių rajono „Rytų aušros" kolūkio ateistinį būrelį. Mūsų būrelio tematika la bai plati todėl stengsimės, kur galima, palaikyti ryšius su kitais SMD būreliais, kad neapsiribotume siaurame rate, Mes. ateistų būrelio nariai, pasiryžę dirbti atkakliai. Tačiau neturi liktl likti nuošalyje nuo ateistinio darbo nė vie nas mūsų fakulteto studentas. Kviečiame visus įsijungti į kovingas ateistų gretas.
D. SENIŪNAITIS Prancūzų spec. IV k. stud.
TARPTAUTINE APŽVALGA ISAI neseniai pasau lis su nerimu prita rė Bertrano Raselo telegramai prezidentui Dž. Kenedžiui: „Jūs žengėte beatodairišką žingsnį. Jis grąso visai žmonijai. Jam negalima rasti pateisinimo. Civilizuoti žmonės smerkia jį. Mes nenorime masiškų žmonių žudynių. Ultimatu mai reiškia karą. .~ Pašaulio nerimas pilnai suprantamas. Šiuo metu, arsenaluose sukauptos žiniškos vandenilinio atominio ginklo atsargos, užtenka vienos vienintelės kibirkšties, kad įsiliepsno tų pasaulinis gaisras. Užtenka nedidelio „neti kėtumo“. Juo labiau, kad jie labai dažnai priklauso nuo subjektyvios atskirų isteriškų kapitalistinių ša lių armijų generolų valios. Plačiai pagarsėjo faktas, kai JAV strateginės avia cijos vadas generolas Paueris davė įsakymą star tuoti lėktuvams su atomi niu kroviniu ir skristi Ta rybų Sąjungos kryptimi. 1961 m. lapkričio 24 die ną į orą pakilo apie 450 vidutinių strateginių bom bonešių B-47 iki 300 sun l kiųjų bombonešių B-52. Ir visi jie nešė termobran duolinį ginklą. Tikroji aliarmo priežastis, kaip paaiškėjo, buvo retransliacinės radiolokacinės stoties motoro perdegimas. Įsidė mėtinas tas faktas, kad Paueris apie savo nutari mą neinformavo nei prezi dento, nei gynybos minist ro. Incidentas buvo greit ikviduotas, lėktuvai sugrą žinti atgal. Nesunku įsi vaizduoti, kas įvyktų, jei analogiškas įsakymas būtų duotas balistinėms rake toms. O juk joms taip pat vadovauja Paueris. Kas, jei nebūtų išaiškinta tikro ji sutrikimų priežąstis? To kių „jeigu“ yra ir daugiau. Bet komentarų jiems nerei-
Dar anksčiau radioloka-
PAVOJINGI ..NETIKĖTUMAI cinė stotis Tule (Grenlan dija) pastebėjo signalus, kurie buvo iššifruoti kaip raketinis JAV teritorijos užpuolimas. Gerai, kad greitu laiku buvo nustaty ta, kad šiuos signalus iš šaukė patekėjęs mėnulis. netikėtuSmulkesnių mų“ aprašymais mirgėte spaudos mirga Vakarų puslapiai. Tačiau gilesnė analizė rodo, kad jie visišpriklauso kai dėsningi, nuo objektyvių sąlygų, bet. . . nesiduoda jokiai kontrolei. Ir tai - pavojingiausia. 1961 metų ba landžio 7 dieną manevrų metu naikintuvas F-100, ginkluotas „oras-oras“ kla sės „Sainduinder“ tipo ra ketomis, numušė bombone šį B-52. Mokomosios ata kos metu raketos savaime iššovė. Bombonešis sprogo, 3 žmonės iš įgulos sąstato žuvo, 5 buvo sunkiai su žeisti. Tyrimų komisija ra do, kad raketos „Sainduin der“ .paleidimo priežąstimi buvo vandens lašelis, atsi tiktinai patekęs į raketos elektropaleidžiamąjį me chanizmą. Kokia tragedija gali įvykti, jei toks pat lašelis pateks į raketos „Chaund-dog“ paleidžiamą jį mechanizmą? Juk ši ra keta neša branduolinį ginklą, jos veikimo radiu sas 800 kilometrų, ir bom bonešiai su šiom raketom raižo oro erdves aplink Tarybų Sąjungos sienas. . . Šių metų lapkričio mėn. pradžioje naujas pavojin gas incidentas įvyko kari nėje oro bazėje Makdil (Florida). Patikrinant gink luotę, naikintuvas F,84 iš leido savo raketas. Viena iš jų pataikė į stovėjusį netoliese tos pačios mar kės naikintuvą ir jį sudau žė, antroji smarkiai apgadi no pagalbinį lėktuvą KV50.
Amerikos visuomenę su-
jaudino incidentas Šiaurės Karolinoje. Vieno reiso me tu bombonešis B-52 buvo priverstas numesti 24 me gatonų galingumo bombą. Laimei, ši nesprogo. Bom ba buvo apsupta šešiais ap sauginiais prietaisais. At vykę į jos kritimo vietą, JAV aviacijos ministerijos ekspertai nustatė, kad sa vaime įsijungė penki prie taisai ir tik šeštasis leido išvengti sprogimo. Plačiai žinomos JAV ne sėkmės Kanaveralo iškyšu ly ir atominiuose poligo nuose. Daugumą jų Penta gonas paaiškina „techni niais sutrikimais“. Bet blaiviai galvojančiam žmo gui aišku, prie kokios tra gedijos gali atvesti šie „techniniai sutrikimai“. 4 birželio, siekiant įvykdyti branduolinį sprogimą kos mose, virš Džonstono salos buvo susprogdinta raketa „Tor“. 20 birželio to pa ties tipo raketa vėl buvo susprogdinta po 120 sekun džių nuo paleidimo momen to. Abiem atvejais termo branduolinio sprogimo ne įvyko, ir baisų krovinį pa laidojo okeanas. Galima paminėti faktus, kai ame rikiečių raketų skeveldros krito svetimoje teritorijoje. Taip 1960 m. lapkričio 30 d. virš Rytų Kubos buvo susprogdinta raketa „TorEibl star“, turėjusi išvesti į orbitą iš karto du palydo vus. Atskiros skeveldros svėrė iki 16 kg ir nukrito už 10 mylių nuo Olgino miesto. Laimingo atsitikti numo dėka jos užmušė tik nieko nenujautusią karvę. Šių metų kovo mėn 30 dieną iš Kaneveralo iškyšu lio paleista raketa „Pola ris“ jau po 10 sekundžių nuo paleidimo momento staiga pakeitė kursą ir nuskrido priešinga krypti mi, negu buvo numatyta programoje. Teko ją su-
sprogdinti signalo ir že mės. Degančios raketos nuolaužos apibėrė poligo ną ir iššaukė gaisrą, kuris, laimei, apsiėjo be aukų. Tam tikra prasme mums reikia žavėtis amerikiečių kosmonautų didvyriškumu. Juk. pavyzdžiui, raketa „Atlas“ serijos „D“, su kurios pagalba buvo pa leista kapsulė su pirmuo ju amerikiečių kosmonautu Džonu Glenu, bandyta net 49 kartus, ir iš jų sėkmin gais buvo tik 35 arba 71,4 procento. Geriausiu atveju tai sudarė 8 sėkmingo skri dimo šansus iš 10. Nevel tui, matyt, pirmasis skridi mas buvo atidėliojamas dešimt kartų. Kaip rodo paskutinių dienų pranešimai, ameri kiečių raketos toliau kren ta į jūrą. 6 lapkričio Asošieited Pres agentūra pra nešė, kad netrukus po pa leidimo iš Kanaveralo iš kyšulio sprogo patobulin tas raketos „Polaris“ va riantas — „Polaris A-3“. Virš Atlanto vandenyno subyrėjo pirmoji raketos pakopa, o antroji nukrito į vandenį kelių mylių nuo kranto atstume. Tai jau ketvirtas raketos „Polaris A-3“ bandymas ir ketvirto ji iš eilės nesėkmė. Pasku tinėmis dienomis gautas naujas pranešimas apie penktą — ir vėl nesėkmin gą — raketos paleidimą. Straipsnyje paminėjome tik kelis stambesnius ir smulkesnius „netikėtumus“. Jie daugumoje atvejų dar daugiau ar mažiau „taikin gi“. Tačiau, kaip pažymi amerikiečių fizikas-atominlnkas Ralfas Lepas, „de šimtyse rimtų incidentų, pasibaigusių sėkmingai ar ba tragiškai, pagrindinai aviacinėse tiek JAV,
švaros komisija!
Mankšta Nuotaiką kambarį.
prieš
įeinant
J. ŽYLIO pieš.
švaros
komisija
įėjo ir... išėjo.
kada mankštlnsls tą vakarą Įsimylėjėliai ____ dūsavimams. neturėjo laiko Galutinai reikėjo nutarti, kur susitikti ir ką atsinešti į mankštą. Ne« vienas nuėjo skaudančia iširdimi — ji, pasirodo buvo prieš hanteliūs. . . Rytą bendrabučio tylą su trukdė trimitas, daugybės žingsnių garsai, varstomų durų girgždesys. .. Turizmo pirmininkas bėgo jau ketvirtą ratą, kai pasiro dė raišas šachmatų vado vas. . . Miškas buvo pilnas jauno klegesio.. .
Taip nebuvo. Ir negalėjo atsitikti. Rytmetis bendrabutį Nr. 3 (o ir kitus) visados sutinka nekaltu buivolo miegantį miegu. P. ŠLIMAS
ir užsienio katastrofose, bu vo branduolinio sprogimo grėsmė“. Matyt, neveltui R. Lepo knygą JAV gyny bos ministerija atsisakė ko mentuoti. Tarybinis publicistas at sargos generolas — majo ras B. Teplinskis rašo: „Pasaulyje sukaupta tiek branduolinio ir raketinio ginklo, kad į sceną išeina dėsniai, valdantieji dide lius skaičius. Jei nusigink lavimas įvyks per begalinį laiką, tai, kokia maža be būtų pavojaus tikimybė šiandien, su laiku ji neiš vengiamai realizuosis. Tik visuotinas ir pilnas nusi ginklavimas gali išgelbėti žmoniją nuo pakibusios virš jos grės'mės“. Kaip pažy mėjo drg. A. N. Kosyginas savo pranešime, perskaity tame iškilmingame Mask vos Tarybos posėdyje, skir tame 45-osioms Didžiosios Spalio socialistinės revoliu cijos metinėms paminėti, „nusiginklavimas šiandien yra ne tik tarptautinės po litikos kausimas — tai vi sų tautų gyvybinis reika las“. Atsakydamas į Bertrano Raselo telegramą, drg. N. S. Chruščiovas pareiškė, kad supranta jo nerimą ir susirūpinimą. Tarybų Są junga padarys viską, kad nekiltų karas. Šie žodžiai buvo sustiprinti praktiniais veiksmais. Taikinga ir nuosekli Ta rybų Sąjungos politika stiprina mūsų draugų tikė jimą TSRS pozicijų teisin gumu, iškovoja naujų mili jonų žmonių simpatijas, ro do tikrąjį kelią, kuriuo žen giant galima bus likviduoti ne tik pavojingų „netikėtu mų“ keliamą grėsmę, bet ir dar didesnę — pasauli nio karo — grėsmę.
1. TARPTAUTINIAI kiai po antrojo pas karo. 3-uose t. T. 1. M 1949 m.) M., 1962. (rus Šio tritomio uždavin analizuoti ir nušviesti grindines pokario ep priešingų stovyklų imperializmo sužlugdys lonijinės sistemos irimo ėjimo šalių į socializm cializmo ir komunizmo fo epochos tarptautinių tykių vystymosi tendc ir dėsningumus. 2. KUVARIN V. S. Iki tinės pergalės lenkt jant su kapitalizmu. M., (rusų k.). Knygoje pateikti st niai duomenys rodo mi kus TSRS gamybos vys si tempus, kurie sudarė mybę iš atsilikusios pereiti prie aukštai iš' tos technikos ir moks lies, sudarė galimybę lenkti aukščiausiai išvy kapitalistines šalis. 3. FEDIN J. Apie šiut nius mėginimus atnc religiją. M., 1962. (rusu Knygoje atskleid šiuolaikinė religijos demaskuojama įvairių ninku, buržuazinių inti tų ir kt. mėginimai išg ir atnaujinti religiją, įv modernias, kaip „racic mo“, kosmizmo“, „hur tinės“, „socialistinės“ jos teorijas. 4. L. DORNEMAN. Marks. M., 1962. (rusu Vokiečių rašytojos l man mokslo populiarioj ga, pašvęsta K. Markso nos gyvenimui ir v Rašytoja Ž. Marks bioq nušviečia susietai su Markso biografija, p tarptautinio darbininkų jimo fone.
| Geltonas smėlis —
Pasėdėkim čia,
—
p
ji-
— Ne. Eikim prie suolel pasakė jis, — ten smėlis. . mėqstu geltonąjį smėlį. Jie sėdėjo ant mažo si drauge, beveik liesdami i kitą. Jis susimąstęs braižė ką plona rykštele gelto, smėlyje. — Ką tu pieši? — Tai tu. — Nepanaši. — Na ir kas. Piešti buvo sunku. S smėlis nuolat byrėjo. —- Štai Jonvabalis pras — pasakė ji. — Tai patelė. — Iš kur tu žinai? — Patinai taip žema H. VALUKONIS skraido. Papūtęs vėjelis nutryn atvaizdą geltonajame smėl — Ateikim rytoj čia vi pasakė ji. Juk tu ateisi či; Tiesa? — Tiesa. Bet jis neatėjo rytoj. N ir užporyt. Neatėjo po < dienų. Po mėnesio. Jis atėjo. Tačiau ji dažnai sėd Dėstytojas: po to ant mažo suolelio. Galvojo ir niekaip negalėj kodėl gi jis neatėji — Kodėl jūs nenusirišat prasti, nežinojo, kad tėvai Jį per skarutės? kitą vaikų darželį.
„Ligonis
DĖMESIO -
Vestibiulyje pasirodė nau jas, visai naujas ir nematytas skelbimas. Po valandėlės apie jį jau būriavosi minia. Dar po dešimties minučių bendrabučio Tarybos pirmi ninkas galėjo prie jo prasi skverbti tik panaudodamas savo plačius pečius. Triukš mo nustelbti nebegalėtų tur būt net Niagaros krioklys — šaukė keli šimtai žmonių: — Sveikiname! Taip seniai reikėjo! Kad visi tik!... Sūkių ir triukšmo buvo daugiau negu reikia. .. Vadinasi, liaudies masės parėmė laiku iškeltą mintį. . . Į viršų mėtė mankštos in struktorius, bendrabučio ta rybos narius. Buvo suorganizuotas vi. 'suomeninis komitetas sporto reikalams prie butų sky riaus. . . Viena komisija nuėjo pa tikrinti parko takelių, reikė jo numatyti, ar galės studen tai bėgioti rytmečiais, nenu< silauždami kojų. .. Komisija nedarantiems mankštos asmenims demas kuoti tuoj pat norėjo grieb tis darbo... Paskiri asmenys išlaužė sporto katedros sandėlį ir sunešė į bendrabutį sunkumų kilnojimo sekcijos turtą... Lygiagretės ir žiedai susi laukė tiek garbintojų, kad reikėjo sudaryti grafiką, kas
Naujos knyg
— Peršalau. Ausys skau IS žurnalo ..Junost“ 11 išvertė Alb. JONU da... — atsako studentė, ir Jos veiduose išryškėja intensy viai raudoni obuoliukai. Gali REDAKCINE KOLEG ma patikėti, kad jai tikrai 39,5°C, tačiau atsisėdusi ji □□ JAUNŲJŲ linksmai informuoja kaimynę: DD ŽURNALISTŲ □ MOKYKLOS — Seminarui nepasiruo □□ □ KLAUSYTOJŲ šiau. Sergančios gal neklaus... □O DĖMESIUI! O š. au. ° K-r. 1UĮJHUV1U lllCU. m. lapkričio mėn. J. ŽILENAITE g d. 32 C. R. aud. įvyk; žurnalistų mokyklos glinis užsiėmimas. Pra klausytoja g 20 vai. REDAKCIJA O
Nesuprastas novatorius
Jūs, manau, žinote, ką reiškia žodis ..no vatorius“. Ir galvoju, numanote, kas per paukštis yra tas, kuris nešioja tokį vardą. Pažangi, nenurimstančios sielos, žaibiškų polėkių ir akiplėšiškos drąsos asmenybė! Ne permaldaujamas troškimas — žūt būt išau ginti savo protu ir raumenimis sukurią nau jagimį. Gerai, kai ją supranta, gerbia jos ta lentą. Bet kai tenka susidurti su konservaty viais žmonėmis, numojančiais ranka arba pa sibaisėtinai išsproginančiais akis i visa, kas nauja, tuomet jau laikykis, brolau! Labai panaši pastarajai mūsų Kosto P.. II kurso istoriko novatoriško kelio pradžia. Mūsų Kostas ne iš tų, kas ilgai užsitupi vietoj, kas nemėgsta miklinti savo smegenų, ranku, kojų. įgriso jam jau visokie bugl-vugi, rokenrolai, čarstonai. „Tegul juos sau trypia ten, už okaano, — nutarė Kostas. — O mums reikia savų, nacionalinių! Moderniškesnių! Prilygstančių šiuolaikiniams grei čiams (žinoma, kosminiams). Ir Kostas ėmėsi šokių kūrėjo darbo. Vieną šeštadienio vakarą Jis nutarė tai pademonst ruoti ir auditorijoje. Pradėjo atsargiai, ypa tingai nesitan»pydamas. didesniu, negu pa prasto šokio, žingsniu. Paprakaitavo valandė-
lę, ir jau išeina neperblogiausiai, vienas po kito ryškėja naujų figūrų kontūrai. Tik vie na blogybė — niekas prie jo neprisideda, vi si keistai žiuri, netgi rodo dantis. „Bailiai, bukagalviai, — daugiau nieko“, — galvojo Kostas, grįždamas namo. Bet jis ne iš tų, kas greitai nukabina nosį. Sekmadienio vakarą Kostas vėl šlifavo nau ją šokį. Dabar daug drąsiau, energingiau. Bet vėl viskas niekais — niekas jo neįverti no. „Ne, nesupranta manęs šie nemokšos,, pa sitenkinantieji valsu, tango, fokstrotu“, — niršo Kostas. O vakaro organizatoriai atrado sąžinės pasakyti jam: „Su tokiais šokiais daugiau nesirodyk pas mus.“ Tokia jau mūsų Kosto, kaip nesuprasto novatoriaus, dalia. Bet jis jokiu būdu ir da bar nenurims. Jis kupinas jėgų ir neišsenkan čio proto ir toliau sieks užsibrėžto tikslo. Ga limas dalykas, kad jam teks žengti kitu, ne išbandytu keliu. Tad jus. kurso draugai, pa dėkite susirasti Kostui patį geriausią kelią. Ne kas kitas, kaip tik jūs galit ir teisingiau siai įvertinti jo, kaip nesuprasto novatoriaus talentą. Nepalikite draugo vieno! V. Savaltis
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; 600ri AT Opraa BitstmoccKoro Toc. yHHBepcHTera (<Co«eTCKHfl cTyųeHT*), ajipec: r. Bhjimuoc, y*. ywHBepcnTeTo, a
p□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□c
:
1962. XI.26 d. 16 Estetikos — meninio vinimo katedroje i' pasitarimas meno veiklos klausimais. Fakulteto komjaun biurų ir profbiurų ! masinių sektorių atstov fakulteto saviveiklos n vadovų dalyvavimas I nas. Kultūros kli
Universiteto tinklinio ' tinės žaidėjos drauųe su vo treneriu reiškia nu džią užuojautą komai draugei Onutei PRANSK CIUTEI, jos mylimai nu tei mirus.
te III k. medikai reiškia i jautą kurso draugei CE TEI Zinai, jos motinai n>
Užs. Nr. 6360