Visų šalių proletarai, ▼fenykitto!
UARVBiniS H scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖDAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PAR7IJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
ŠIAME NUMERYJE: 60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS
MANO TĖVYNE — TARYBŲ SĄJUNGA
Nr. 28 (970) 1976 m. rugsėjo 24 d.
Lenktyniaujame, kad įveiktume aukštumas
PAS
PIRMAKURSIUS
ATĖJO KURATORIUS
Kuratoriai. .. Jie skaitė pirmąsias paskaitas fakultetų pirmakursiams, padrąsinančiai kalbėjo, kad nereikia išsi gąsti studijų, kurias gal kiek ir „kietokai" atrodo, kad jau laikas pamiršti moksleivišką gyvenimą. Jie pirmieji atsakė į mūsų klausimą, kai pasibaigus rugsėjo pirmosios iškilmėms, laikėme ką tik gautas studento regalijas ir galvojom: „O kur dabar eiti? .." Visi Gamtos fakulteto kuratoriai — dėstytojai, turintys ilgametę pedagoginę .patirtį, didelę laisvalaikio dalį ski riantys studentams. Daug kantrybės reikalauja darbas su pirmakursiais, kurie su kuratoriais bendrauja beveik tik klausiamąja forma: kas? kaip? kodėl? būtinai?.. Šiemet dekanatas paruošė naujus kuratorių darbo su pirmakursiais planus. Kaip papasakojo fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas ir prodekanė doc. I. Sarkinienė, jau įvyko organizaciniai susirinkimai visose pirmakursių gru pėse, išrinkti komjaunimo grupių sekretoriai, seniūnai, proforgai, sudaryti darbo planai pirmam mokslo metų se mestrui. Praėjus dešimčiai dienų nuo rugsėjo pirmosios, deka nas ir prodekanė kartu su kuratoriais vėl aplankė pir makursius ir kalbėjosi apie studijų reikalus, aiškinosi, ko kie sunkumai iškyla, įsisavinant dėstytojų pateikiamą me džiagą, nebuvo nustumti į užmarštį ir buitiniai klausi mai. Dekanate įvykusiuose pokalbiuose su dėstytojais b<vo aptariama, kaip geriau skaityti paskaitas, kad pirma kursiai jas geriau suprastų. Nors nuo rugsėjo pirmosios nepraėjo dar nė mėnuo, tačiau dėstytojai jau pastebėjo, kad visiems Gamtos fakulteto pirmakursiams labai sunkiai sekasi matematika, užsienio kalba. Matyt, nelabai tvirtus pamatus atsinešė iš vidurinės mokyklos suolo, o čia dar ir krūvis. .. Vėl rūpinasi dekanas, dėstytojai, kuratoriai. Visiems fakulteto pirmakursiams yra įvadų j studijas paskaitos, kurias skaito didelę pedagoginę patirtį turim tys dėstytojai. Štai su geografais dinba prof. Alf. Basaly kas, su geologais — fakulteto dekanas R. Tarvydas, su biologais — Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos mokslo skyriaus viršininkas C. Medeli.nskas. Pirmakursiams aiškinama, kokie yra iškelti svarbiausi už daviniai jų pasirinktai specialybei, kaip reikia mokytis, norint .tapti geru specialistu. Kuratoriai aiškina fuksams, kaip planuoti laiką, kad be studijų, atradus noro, pakak tų laiko ir j kokį būrelį ar sekciją nueiti, supažindina su visuomeninės veiklos organizavimo struktūra universitete. Kuratoriai kviečia į pagalbą ir medikus, kurie papasako ja, moko, kaip reikia planuoti darbo laiką, dienos reži mą. Ypač pirmakursiai daug naudingų patarimų išgirsta iš Medicinos fakulteto Higienos katedros vedėjo profeso riaus V. Kviklio.
Universiteto pirmakursiai su penktakursiais daug valandų praleidžia auditorijose, laboratorijose, skaityklose, Tiek vieniems, tiek antriems — nelengvos dienos. Nemata studentų pluša kolūkių bukuose, už sąžiningą darbą susilaukė jau ne vienos ūkių vadovų padėkos. Baigiasi antroji spartaus darbo savaitė, viena iš tų šešiasdešimties, skirtų Didžiojo Spalio 60-mečiui. — Visa grupė kartu su kuratoriumi aptarėme savo planūs, ką nuveiksime per šias savaites, — sako Vida LATAKAITĖ, MF gydomosios medicinos spec. II k. 2 grupės studentė, kurso komjaunimo biuro narė, tvarkanti akademinį sektorių. — Iki šiol, atrodo, nepėsti buvom: spręskit patys — pavasario sesi-
jos vidurkis 4,5, iš 12 studentų penki išlaikė egzaminus penketais. Apie skolas mūsų grupėje ir kalbos neišgirsi. Stengsimės antrą kursą baigti kuo geriau — šiemet šau niai padirbėjom studentų sta tybiniam būry (statėme Kapsuko pieno kombinatą], nuotaika po vasaros kuo puikiausia. Atrodo, visi kalnai mums įveikiami. Vadovaujami savo gruporgės P. Nemeikaitės, kopsim kuo aukščiau. Gamtos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius V. KEPARUTIS (V k. biologas] — sumanus organizatorius, nuoširdus draugas, geras studentas. — Svarbiausia — pažinti žmones, sudaryti progą pasireikšti jų iniciatyvai, — sako Virgilijus. — Štai pirmadienį įteikinėjom ketvirtakursiams
naujus komjaunimo bilietus, Aš pasakiau kelis žodžius, pakalbėjo komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas G. Kalčinskas. Paprastai, draugiškai. Iškart tokia gera aplinka, iškilminga tapo. įteikėm naujus bilietus ir mūsų biuro narėms A. Obelieniūtei, A. Černiauskaitei, ir kitiems, gal kiek mažiau išsiskiriantiems, ir biofizikams, kurių grupė geriausiai išlaikė fakultete pavasario egzaminų sesiją. Visiems ši akimirka buvo jaudinanti, kažkuo įpareigojanti, suteikianti impulsą padaryti ką nors gero visam kolektyvui. Aš fakulteto komjaunimo biure nuo antro kurso, trečiam išrinko fakulteto sekretoriumi. Pirmomis dienomis universitete pagalvodavau (gal ne vienas toks buvau),
ką čia tas komjaunimas, ką jis duos. Dirbau, mokiausi kartu su draugais, su visu fakultetu, dideliam geram būry. Daug ko išmokau, pažinau, supratau. Daug kuo praturtino mane komjaunimo darbas. Ir kitus taip pat. Žinau, naujoji iniciatyva garbingai pasitikti Spalio šešiasdešimtmetį nebus mūsų fakultete kažkokia fikcija. Jeigu kiekvieną suprasi, pažinsi, padėsi. Aptarėme susirinkimuose lenktyniavimo nuostatus, grupės apgalvojo savus vertinimo kriterijus. Bandy sim kas savaitę vertinti grupės veiklą vis kitoje srity: SMD, paskaitų lankymas, sportas, talkos ir pan. Galėsim pasididžiuoti gerais darbais, A. JUODUPIS
L. CIBUL.SKA1TE
Komjaunimo bilietas - mano garbė 1975 m. kovo 1 dieną tre čiakursė (dabar jau diplo mantė) matematikė J. Bara nauskaitė pirmoji iš respub likos studentų gavo naujo pavyzdžio komjaunimo bilie tą. Didelė darbu pelnyta gar bė teko universiteto komjau nimo organizacijai pirmajai iš respuiblikos aukštųjų mo kyklų pradėti keisti komjau nimo dokumentus. Prabėgo devyniolika svar bios politinės akcijos mėne sių. Visą šį laiką įtempto darbo sūkury buvo universi teto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas Jonas Bagdonas. Paprašėme jį papasakoti, kaip komjau
nimo dokumentai buvo kei čiami universitete. — Taip, tai buvo sunkaus organizacinio ir techniško darbo metai. Įteikėme jau 8500 naujų komjaunimo bi lietų. Visus reikalingus do kumentus išrašė mūsų gero sios tikrai nepailstančios pa galbininkės: buvusi komjau nimo įskaitos vedėja I. Dau gėlaitė, N. Jančytė, V. Kai rytė (MMF), J. Nosevič (TF), A. Pučinskaitė, D. Liaubaitė (PEF), M. Barkauskaitė (FAF), J. Kirlytė (PF), R. Jankaus kaitė (IF) ir dar daug kitų. Visoms joms didelis ačiū. Gerai šiuo laikotarpiu padir bėjo FAF, GF, Fil. F, TF
komjaunimo onganizacijos. Dar liko pakeisti dokumen tus Pramonės ekonomikos fa kulteto kai kurių kursų stu dentams (talkininkauja kol ūkiuose), IV k. geologams (atlieka praktiką) ir keliasde šimčiai pirmakursių. Taigi, netrukus sužinosime, kam įteiktas paskutinis mūsų or ganizacijoje naujo pavyz džio komjaunimo bilietas. Dabar, kai baigiame šį dar bą, norime nuoširdžiai padė koti rektoratui, partijos ko mitetui, fakultetų partiniams biurams ir dekanatams už pagalbą mūsų komjaunimo organizacijai. Dokumentų keitimas buvo
griežtas ir reiklus patikrini mas, kaip kiekviena komjau nimo organizacija, kiekvie nas komjaunuolis praktiškai vykdė TSKP XXIV, VLKJS XVII, LLKJS XVIII suvažia vimų nutarimus. Gražiai ir iškilmingai buvo įteikti pirmieji bilietai 25 geriausiems universiteto kom jaunuoliams. Tokia pat ap linka vyravo kiekviename fakultete. Šiuose nepamiršta muose aktuose dalyvavo komjaunimo veteranai (matė me pirmąjį universiteto kom jaunimo sekretorių J. Malecką, buvusius sekretorius do centus B. Sudavičių, P. Ber natavičių, R. Tarvydą), parti
nių biurų, dekanatų atstovai. Tai buvo išties kelių komjau nimo kartų šventė, kai klasi nės kovos ugny apgintos ko munizmo idėjos perduodamos jaunajai kartai, ištikimai tę siančiai tėvų pradėtą darbą. Universiteto komjaunimo komitetas, fakultetų biurai stengėsi pasikalbėti su kiek vienu komjaunuoliu, pažinti ir suprasti jį. Keitimo metu organizacijos mariai pareiškė kritinių pastabų, pasiūlymų, kuriuos komjaunimo komite tas stengsis išspręsti šiais metais. Ši akcija sustiprino vado vaujantį VLKJS narių vaid menį jaunimo tarpe, .pakėlė jų atsakomybę už organiza cijos reikalus, didino visuo meninį aktyvumą, įrodė kiekvieno komjaunuolio atsi davimą Partijos reikalui.
V. PUTEIKIO grupė
koje
nuotrau
aktyviausių
trečio kurso medikų kom E. Leketaitė,
jaunuolių:
G. Šostak, L. Judicką, V.
Tutkus,
V.
Alkevičiūtė,
G. Sadauskaitė, V. Žem-
gulis,
Z. Masiliūnas, V.
Švalkauskaitė. Jiems pra
eitą įteikti
penktadienį
buvo
nauji komjaunimo
dokumentai.
Pirmoje ei
lėje antras iš dešinės — fakulteto komjaunimo biu ro sekretorius R. Broga.
PROFSĄJUNGA IR STUDENTAS Studentų profsąjunga — atsakomybės atmosfera. Ana viai dalyvauja, formuojant didelė ir kūrybinė jėga Uni lizuojama, kaip studentai studentų marksistinę-lenininę versiteto gyvenime. Ji jun lanko paskaitas, aiškinamos pasaulėžiūrą, ugdant komu gia beveik visus dieninio atsilikimo priežastys. Studen nistinę pažiūrą į darbą, skyriaus studentus. Profsą tus skatiname mokslinio ti mokslą ir visuomeninę nuo jungos komitetas atstovauja riamojo darbo srityje, daly savybę. Tuo tikslu kultūristudentų interesams moky vaujame skirstant stipendi niam-au klojamajam darbui mosi, buities, poilsio, kultū jas. yra sudarytas kultūros klu ros srityje, jis turi juridinio Kasmet didėja bendrabučių bas. Jam vadovauja studen asmens teises. ir juose gyvenančių studen tų profsąjungos komitetas. Studentų profsąjunga pa tų skaičius, todėl vienu iš Įvairiomis formomis organi deda spręsti svarbiausią aukš pagrindinių darbo barų stu zuojami meno saviveiklos, tosios mokyklos uždavinį — dentų profsąjunga laiko liaudies kūrybos rateliai, ko ruošti liaudies ūkiui, mokslui, bendrabučių - buities klausi lektyviniai teatrų, koncertų kuLtūrai aukštos kvalifikaci mus. Bendrabučiuose atlieka lankymai ir kiti renginiai jos specialistus, Įsavinusius mas didelis idėjinis-auklėja- estetiškai ir etiškai auklėjanmarksistinę-lenininę teoriją, masis ir kultūrinis darbas, tys studentus. Didelis dėme turinčius geras teorines ži ugdant sąmoningą pažiūrą į sys skiriamas fizinei kultū nias bei praktinius įgūdžius socialistinį turtą. Sekama, rai ir sportui vystyti bendra specialybės ir politinio ma kad gerai būtų prižiūrimos bučiuose ir fakultetuose. sinio bei auklėjamojo darbo buitinės patalpos, tinkamai Stengiamės kuo geriau su srityje. dirbtų visuomeninio maitini pažindinti pirmų kursų stu Profsąjungos komitetas kar mo taškai. Studentų profsą dentus su tarybinės profsą tu su komjaunimo komitetu jungos komitetas vadovauja jungos vaidmeniu ir uždavi atlieka didelį darbą gerinant bendrabučių tarybų darbui ir niais, profsąjungos nario tei studentų pažangumą, organi organizuoja bendrabučių ap sėmis, pareigomis ir privalu zuoja konkursus geriausioms žiūras bei konkursus. Daro mais. Siekiame, kad visi stu akademinėms grupėms išaiš ma taįp, kad studentai, gy dentai taptų profsąjungos na kinti. Siekiama, kad grupėse venantys bendrabučiuose, bū riais, 'kad jie vykdytų įstatų būtų sudaryta draugiškos sa tų tikri tų namų šeiminin reikalavimus. vitarpio pagalbos, principin kai. Vis daugiau bendradarbiau gumo, studentų asmeninės Studentų profsąjunga akty jame su kitomis šalies aukš
UDENS saulė tą ry minkšti — ne taip jau tą kaitino vasariš bloga. IV k. žurnalistams kai. Autobusų kam ir 7 trečiakursiams istori šaty nardė linksmikams stu sudedamąsias lovu dentai, krepšius su darbo tes pastatė buvusioje apranga rito į „savąją" „Šviesos" kolūkio aštuon mašiną. Nejučia ištuštėjo metėje mokykloje. Blizga Kutuzovo aikštė. Filolo grindys, akina patalų bal gai išdardėjo į Panevėžio, tuma. Salę šokiams turi o Istorijos fakultetas — į — vestibiulį. Su pianinu. Varėnos rajoną... Sušokę „Laurenciją", is Jau kitą dieną patrau torikės nebe tokios liūd kė į kolūkius universite nos, kad nuo savo kurso to atstovai — partijos atskirtos. Kolūkio parti komiteto sekretoriaus pa nės organizacijos sekre vaduotojas M. Suminąs, torė pasiūlė merginoms komjaunimo komiteto po antrą antklodę, kad sekretorius H. Ramonas, nesušaltų. Istorijos fakulteto deka Gal geriausiai II k. bib nas doc. K. Sinkevičius, liotekininkams, po keturis Žurnalistikos katedros —penkis išsibarsčiusiems vedėjas doc. V. Zeiman- Žilinų kolūkio sodybose?
R
kitais metais įsigysiu...) Skaniausiai valgo IV k. žurnalistai. Patys verda. Patys sūrius spaudžia. Didžiausia bėda visuose ūkiuose — daržovių trūksta. Pomidoro ar agurko prie mėsos. Ant rakursiai žurnalistai dar bulvių neragavo — vis grikių ar ryžių košė. „Dzūkų krašto" kolūkio pirmininkas, kaip ir kitų ūkių vadovai, pažadėjo — bulvių bus. Nemoka mai. Ir obuolių, ir pieno. Į lauką vandens bidoną atbogins — dirbant bur na išdžiūna. Gal pirmiausiai reikėjo papasakoti, kaip studen tai dirba? Juk ne ilsė-
tosiomis mokyklomis. Palai komi ryšiai su 27 jų. Su daugeliu pasirašytos bendra darbiavimo sutartys, kurių programa gana plati: pasikei timas metodine medžiaga, meniniais kolektyvais, fotoparodomis, sporto-sveikatingumo stovyklomis. Šią vasa rą mūsų universiteto studen tai poilsiavo Leningrado, Maskvos, Jerevano, Tbilisio, Kišiniovo, Sevastopolio ir daugelio kitų aukštųjų mo kyklų sporto-sveikatingumo stovyklose. Darome, kad kuo daugiau studentų turėtų ga limybę ilsėtis žiemos ir va saros atostogų metu respub likos ir šalies kurortuose, poilsio namuose. Gerinti mokymo procesą, studentų poilsį, gyvenimo sąlygas bendrabučiuose, ug dyti meno saviveiklą, fizinę kultūrą ir sportą, materialiai padėti studentams, sukurti darbingą nuotaiką — visa tai labai svarbu, formuojant aukštos kvalifikacijos specia listus. Studentų profsąjun ga visada ten, kur spren džiami akademinio jaunimo reikalai. A. KAIRYS Studentų profsąjungos komiteto pirmininkas
FILOLOGŲ BENDRABUTYJE Filologijos fakulteto bendrabutyje Nr. 4 įvyko bendrabutiečių susirinki, mas. Jame dalyvavo ir mūsų šefai — universite to studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas A. Trumpulis, fakulteto dėstytojų profbiuro atsto vė R. Tamašauskienė, fa kulteto profbiuro pirmi ninkas A. Federas, fakul teto komjaunimo biuro narė B. Nenartavičiūtė. Žinoma, svariausią žodį mūsų pokalbyje‘ tarė ko mendantas V. Alkauskas. Bendrabučio tarybos ataskaitą už praėjusius mokslo metus skaitė pir mininko pavaduotojas, trečiakursis lituanistas A. Malakauskas. Įvertinęs
Matuizų tarybinio ūkio direktorius A. Kliminskas, partijos universiteto komiteto sekretoriaus pa vaduotojas M. Suminąs, Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius — nė klausti nereikia — pa tenkinti istorikų darbu.
DAUG RANKŲ DIDŽIA našta PAKELIA Tik nepasakysi, kad pa sisekė ketvirtakursiams istorikams. Miega jie ant grindų, čiužinius pasitie sę. Bet ir čiužinių trūks ta. Vaikinai šieno pasikreikę, merginos po dvi ant čiužinio. Keturiems vos pusantros pagalvės tenka. Negali* būti švaru trijuose nedideliuose kambariuose, jei juose 47 studentai sutalpinti. Vydenių tarybinio ūkio direktorius prašęs tik 40, bet jei sutiko priimti dar septynias poras rankų, tai ir priimti reikia deramai. Be to, vargu, ar padėtis pasikeistų, jei septyniais sumažėtų — čiužinių vis vien trūktų (o antrakur siams lovų trūksta! Vydeniuose apie lovas šiems metams nekalba — gal
■tis, komforto ieškoti iš važiavo. Darbo nuotaika tiesiog proporcinga pata lo minkštumui, maisto kokybei. Sunku IV k. istorikams bulves rinkti. Bet dirba, iš paskutiniųjų pluša. Giria jų darbą di rektorius. Nė viena talki ninkų grupė netinginiau ja. Oberfuksai istorikai per valandą 1,98 t bulvių pririnko, taigi, dienos normą (9 tonos) viršys — per šešias darbo valan das, jei ir toliau taip sek sis, apie 12 tonų bulvių pririnks. Jų bendraam žiai žurnalistai vos ne 14 tonų per dieną prikasa. Gerą įspūdį paliko II k. bibliotekininkai. Su atva žiavusiaisiais šnekučia vosi neatsitraukdami nuo darbo, vos spėjom paskui
A. GENYS
TENOS rajono kol ūkių bulvių laukai pil ni talkininkų: 242 Pra monės ekonomikos fakulteto studentai dirba devyniuose rajono ūkiuose. Neperse niausiai juos aplankė fakul teto prodekanas doc. J. Kun činą ir partinio biuro aka deminės komisijos pirminin kas doc. V. Astrauskas. Jie domėjosi studentų darbu, buitinėmis sąlygomis, kalbė josi su ūkių vadovais, rajo no žemės ūkio valdybos vir šininke A. Blrietlene. Atsi liepimai apie studentų darbą kuo puikiausi. Savo ruožtu ir kolūkiai nelieka skolingi studentams už gerą talkinin kavimą. Apgyvendino juos kolūkiečiams skirtuose gyve namuosiuose namuose. Dau gailiuose dirbantys ketvirtakursial įsikurdino kol ūkio viloje. Maitinami stu dentai irgi gerai. LKP rajo no komitetas priėmė nutari mą, kad per rudens talką kaimo parduotuvėse būtų kuo geriausių produktų. Vi suose ūkiuose studentams paskirti šefai, kurie rūpinasi jų buitimi, organizuoja eks kursijas. Uteniškiai sudarė visas są lygas studentams gerai padir bėti. Galima laukti ir gerų rezultatų. Pramonės ekono mikos fakulteto studentai pa siryžę padaryti kuo dau giau.
U
V. KANIŠAUSKAITES FOTOREPORTAZAS
tas — įdomu, kaip įsikū rė studentai, kaip dirba. Turtingas pušynais ir ežerėliais Varėnos rajo nas. Turtingas ir smėliu. Bulvių stiebai dar žaliuo ja, galėtų paūgėti, bet nežinia, kokie orai ateis, todėl ir Skuba ūkiai dar bus užbaigti. Sunku pasakyti, kas ge riausiai įsikūrė. Gal ant rakursiai istorikai? Gyve na jie bendrabutyje Ma tuizų tarybinio ūkio cent re, šalia kino teatro, bet skundžiasi — penkių'lovų trūksta, praustis nėra kur... Direktorius žada tą patį vakarą trūkstamas lovas pastatyti. Antrakursiai žurnalistai „Dzūkų krašto" kolūkyje taip pat bendrabutyje, ant gultų miega. Čiužiniai
bendrabučio tarybos veik lą tik patenkinamai, pa vaduotojas išreiškė viltį, kad šiais mokslo metais, pasimokius iš klaidų, pa dėtis žymiai pagerės. Bendrabučio senbuviai (Z. Mockutė, B. Nenarta vičiūtė, J. Močiekutė), nurodę trūkumus bendra bučio tarybos darbe, pa reiškė ir pageidavimų. Nedžiugina suverstos kampuose šiukšlės (tiek duše, tiekjr prausyklose). Virtuvėse nėra karšto vandens. Visi bendrabu čio gyventojai labai pa geidauja televizoriaus. Apie pataisas bendra bučių vidaus tvarkos tai syklėse kalbėjo A. Trum pulis. Daug įdomių min čių pareiškė dėstytoja R. Tamašauskienė. Bendrabučio Nr. 4 tary bos pirmininke išrinkta IV k. lituanistė J. Močie kutė. Į naująją tarybą darniai įsijungė ir pirma kursiai.
juos eiti (nuotr. kairėje). II k. istorikai ir bibliotekininkai jau susidraugavo su vietiniu jaunimu, Futbolo, krepšinio varžybos, bendri vakarėliaikoncertai laukia ateity,
Visų ūkių vadovai pažadėjo autobusą ekskursijai po Dzūkiją. Liaudies menininkų stogastulpiai M. K. Čiurlioniui, Druskininkai, Liškiava... Tiek daug pamatyti norisi!
IAIŠKAS IS KOLŪKIO
Utenos raj. Daugailių kol ūkyje sėkmingai talkininkauja Vilniaus universiteto Pramo nės ekonomikos fakulteto darbo ekonomikos specialy bės studentų grupė (vadovė vyr. m. bendr. E. Marcinke vičienė). Nedidelis jų būrys — tik 17 žmonių — o pada rė nemažai. Laukuose bulvių derlius vidutiniškas, bet tal kininkai per penkias dienas prikasė apie 45 t. Kas die ną vidutiniškai prikasama 8818 kg bulvių, valandos iš dirbis — 1200 kg. Studentai džiugina kolūkie čius ir po darbo. Kombaini ninkų dienai jie paruošė įdo mią ir turiningą saviveiklos programą, ateity žada paro dyti ūkio žemdirbiams didelį koncertą. Mes, savo ruožtu, studentams surengsime keletą ekskursijų — į Utenos triko tažo fabriką, Antaliepfės hidroelektrinę, po Daugailių apylinkes, po Anykščių ir Za rasų rajonų istorines vietas. Kolūkiečiai dėkingi univer sitetui, kad auklėja studentus pareigingais ir darbščiais žmonėmis. Irena VYTAITĖ Daugailių kolūkio pirmininko 'pavaduotoja
Gera po darbo dienos Materialinio ir techninio tiekimo ekonomikos ka tedroje paklaidžioti tylio mis senamiesčio gatvelė mis. Stebi rimstantį mies tą ir prisimeni triukšmin gą Tbilisį, kuriame prabė go vaikystė, puikios stu dijų dienos. Pirmą kartą į Lietuvą Dali Gogešvili-Juodišienė atvyko 1968 metais. Pa matė Vilnių, jo žmones ir kartu su lietuviškais su venyrais į gimtąją Gruzi ją išsivežė ilgesį šiam kraštui, o kitais metais, baigusi Tbilisio universi tetą ir įgijusi žurnalistės specialybę, ji vėl sugrįžta į mūsų respubliką.
bilti į lietuvių skaitytoją Todėl tokie brangūs su gruzinų poeto vardu. sitikimai su rašytojais D. Gimsta pirmieji vertimai Cekvianiu, M. Pocchišviiš gruzinų kalbos, kuriuos liu, A. Sulakauriu ir ki mūsų skaitytojui pateikia tais. „Tarybinė moteris", „Lite Dali savo šeimoje ne ratūra ir menas". „Perga vienintelė, paskyrusi gy lėje" pasirodo jos straips venimą kūrybiniam dar nis „Gruzijos rašytojai ir bui. Jos brolio — Džanri poetai". Respublikinėje Gogešvili — humoreskos, Gruzijos spaudoje pasa eilėraščiai žinomi ir mūsų kojama apie Lietuvą — skaitytojui. Dali mielai šios medžiagos autorė D. padeda broliui: verčia jo Gogešvili-Juodišienė. Į kūrybą į lietuvių kalbą. verstinės literatūros alma Praėjusiais metais lietu nachą „Saundžė", kuria vių kalba pasirodė G. me tarp užsienio šalių au Pandžikidzės romanas torių spausdinami broliš „Devintas dangus". Tai kų tautų literatūros kūri ne paskutinis vertėjos niai, patenka E. Ignatavi darbas. Sumanymų daug. čiaus apsakymas, literatū- Žurnalistė ruošia literatū riniame-politiniame žur ros mylėtojams apybrai nale „Mnatobi" Gruzijos žą apie Gruziją, svajoja skaitytojas suranda S. versti į savo gimtąją kal Šaltenio, A. Pociaus, V. bą V. Petkevičiaus, J. Rimkevičiaus, J. Macevi Baltušio, J. Avyžiaus kū čiaus ir kitų autorių kū rinius. Dar vienas malo rinių. Verčiant iškyla nus siurprizas: kartu su įvairių problemų. Vienai Lietuvių kalbos ir litera būtų sunkoka, bet kai ap tūros instituto darbuoto link tiek gerų draugų... jais D. Gogešvili-Juodi ruošia lietuvių Jie niekada neatsisako šienė padėti. liaudies dainų rinkinį. — Noriu, kad šias dai Nepamiršta Dali savo draugų ir gimtajame Tbi nas išgirstų ir mano liaulisyje. Plaukia laiškai — diš, — kalba vertėja. — juose literatūrinis smalsu Juk jų negalima nemėgti mas ir džiaugsmas dėl — kaip ir pačios lietuvių kūrybinės pergalės, pata tautos.. . rimai ir dalijimasis patir Daug šilumos savo šir " dy sutalpina ši Gruzijos timi. — Pasiilgstu Gruzijos, dukra, suradusi antrąją — kalba Dali Gogešvili- gimtinę, įsitikinusi, kad Juodišienė. — Kiekvie negali jaustis vienišas nais metais ten važiuoju, žmogus didžiulėje mūsų aplankau mamą, artimuo šalyje. sius. Juk žmogus be gim R. GREBLIAUSKAITĖ tinės —— tai tik pusė žmogaus. L. SKIRPSTO nuotr.
— Tikrai nelengva bu vo pirmaisiais metais, — prisimena Dali. — Neži nojau vietinių papročių, nemokėjau kalbos. Ne iš karto pripratau prie lietu viškos virtuvės, žiema la bai šalta pasirodė... Tai, aišku, nesutrukdė pamilti Lietuvą, pažinti jos žmo nes, ir D. Gogešvili-Juo dišienė greitai pasineria į kūrybinę veiklą. 1971 m. per Lietuvos radiją nu skamba pirmoji jos pa ruošta laida apie Gruziją. Bėga mėnesiai. Artima pažintis su lietuvių lite ratūra žadina meilę lietu vių menui, Dali nori supažindinti su juo savo tautą, pati stengiasi pra
...SVARBUS NUEITO KELIO REZULTATAS — MŪSŲ TARYBINIS GYVENIMO BŪDAS. TIKRO KOLEKTYVIZMO IR DRAUGIŠKUMO APLINKA, KASDIEN STIPRĖJĄS VISŲ ŠALIES NACIJŲ IR TAUTŲ SUSITELKIMAS, DRAUGYSTE, DOROVINIS SVEIKUMAS, KURIS MUS DARO STIPRIUS, IŠTVERMINGUS, — TOKIE RYŠKŪS MŪSŲ GYVENIMO BŪDO BRUOŽAI, TOKIE DIDIEJI SOCIALIZMO IŠKOVOJI MAI, KURIE TAPO MŪSŲ TIKROVĖS KŪNU IR KRAUJU.
Bendradarbiaujant su kaimynais Vilniaus V. Kapsuko universiteto Chemijos fa kultetas palaiko glaudžius draugystės ir bendradar biavimo ryšius su Latvijos P. Stučkos universiteto Chemijos fakultetu. Fakultetai keičiasi studentų grupėmis gamybinei praktikai atlikti. Latvijos ir Vilniaus universitetų iniciatyva 1974 metais Vilniuje buvo surengta pirmoji mokslinė Pabaltijo respublikų, Baltarusijos TSR ir Kalinin grado srities chemikų-analitikų konferencija. Ant roji įvyko šiemet rugsėjo 9—10 d. Rygoje. Abie jose konferencijose, be minėtų respublikų, dalyva vo Maskvos, Kijevo, Užgorodo, Permės, Odesos, Alma-Atos* ir kitų miestų mokslininkai. Antrojoje konferencijoje dalyvavo nemaža gru pė mūsų fakulteto darbuotojų. Jie perskaitė 17 mokslinių pranešimų. Konferencijoje gan aukštai buvo įvertinti mūsų fakulteto chemikų-analitikų darbai. .. Pažymėta, kad mūsų atliekami darbai yra vertingi ir aukšto mokslinio lygio, kad pasirinktoji darbų tematika yra šiuolaikiška, kad atlikti darbai vis daugiau pritaikomi praktikoje. Rygoje konferencijos metu įvyko analizinės che mijos mokslinės tarybos prie TSRS Mokslų Aka demijos biuro posėdis, kuriame buvo nutarta įkurti Pabaltijo respublikų, Baltarusijos TSR ir Kalinin grado chemikų-analitikų mokslinę tarybą. Biuro posėdyje patvirtinta jos sudėtis. Tarybos uždavinys — koordinuoti minėto regiono mokslininkų darbus, plėsti bendradarbiavimą šioje srityje,, o taip pat at eityje periodiškai rengti panašaus pobūdžio konfe rencijas. Eilinė konferencija įvyks po dvejų metų Minske.
Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas
MANO
TĖVYNĖ —
TARYBŲ
Ii TSKP CK Generali nio sekretoriaus drq. L. Brežnevo pranetlmo parti jos XXV suvažiavimui.
Taigos takelis gyvačiuke raitosi tarp senų kelmų, ap ėjusių plieno spalvos sama na. Pro maumedžių, eglių, beržų šakas ant (Tėčių kren ta tikrai nejakutiška saulė: gyvsidabrio stulpelis jau ry tą buvo šoktelėjęs 30° (žie mą čia ibūna 60° žemiau nu lio.) Išsidraikę uogienojai krenta tiesiog ant takelio, suglebusiais lapeliais braukia per kojas. Taigos pakrašty — didžiu lė kirtavietė: lyg nebaigtoj šachmatų partijoj — netvar kingai pribarstyta baltų kel mų, laužaviečių, tolėliau stūkso buldozeris. Prie pat takelio įsmeigta lentelė su užrašu: „Kranto gatvė". Čia netrukus iškils naujas mikro rajonas. Kur vakar tvyrojo žalioji miško siena, šiandien — naujų namų kvartalai, gatvės, gėlynai. Į taigą skverbiasi miestai... — Valera, 'kur čia kalvė — veltui bandęs didžiulėj te ritorijoj tarp daugelio pasta tų akimis ją surasti, šaukiu pirmos brigados brigadinin kui, kuris dabar žingsniais matuoja ilgą plieninę siją. — Štai tas blokinis na mas. .. Su juodu kaminu... — Sveikas, sūneli, — prie durų pasitiko kalvis. — Sa kė, sakė... Padarysim. Aš tuoj grįšiu, o tu pasiruošk: pripilk tą rėčką tų... — Anglių? — Ne, čia ne anglys. Koksas. . . Ėmiaus darbo. Aplink burzgia mašinos, dulkės, kaitra. Greta blyksi suvirini mo aparato akinanti šviesa,, aidi plaktuko dūžiai — vai kinai iš autoparko taiso di ferencialą.
SU STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KELIALAPIAIS
CAVATANEM Kiekvienas iš mūsų laukia atostogų. Dar gerai neži nom, kokios jos bus, o vis tiek laukiam. Šią vasarą liepos mėnesį praleidome Armėnijoje. Gru pė, kurią sudarė 16 mūsų universiteto studentų — entu ziastai, geli studentai, linksmi, įdomūs žmonės — ilsėjosi Jerevano universiteto sporto sveikatingumo stovykloje netoli kurortinio miestelio Diližano. Kai pasiekėme sto vyklą, čia jau (buvo studentų iš Jerevano, Minsko, Kišiniavo, Kijevo universitetų. Linksmai skambėjo jaunatviš ka muzika. Jai pritarė melodinga kalnų upė Bldan-Cai. Daug dainų išmokome ir apie ją. Apsigyvenome mediniuose namukuose. Kiekvienas na mukas turėjo savo pavadinimą: Ągarcyn, Araratas, Sevanas ir kt. Salia namelių įrengtos įvairios sporto aikšte lės. Daug laiko smagiai praleidome žaisdami krepšinį, tinklinį, stalo tenisą, badmintoną. Kas norėjo, galėjo pa plaukioti .baseine. Dažnai keliaudavome pasidairyti po ar mėnų žemę. Armėnų temperamentas persipynęs su nepaprastu nuo širdumu stebino kiekviename žingsnyje. Kiekvienas su tiktas stengėsi pavaišinti, aprodyti ir papasakoti. Armėnijos praeitis labai sunki. Prieš kelis amžius tur kai išžudė 1 mln. armėnų, sugriovė ir sudegino daugybę architektūros šedevrų, kaimų. Šiuo metu Jerevane pa statytas didingas memorialas žuvusioms pagerbti. Viduje skamba liaudies vado, dainiaus Komitaso muzika. Daug laiko praleidome apžiūrinėdami šio svetingo kraš to architektūrą, kuri labai sena, didinga. Daugumas vie nuolynų pastatyti X—XII amžiuose. Juose vykdavo ne įtik pamaldos, čia buvo rašomos knygos, čia mokydavo si, o, priešui užpuolus, ir gindavosi. Dabar daugelis (jų restauruoti. Didysis Tėvynės karas nepasiekė Armėnijos, todėl šiandien įgalime gėrėtis senaisiais krašto meistrų kūriniais. Kelis kartus kopėme į kalnus. Ten — didžiulės, žydin čios pievos. Atrodo, visą amžių rinktum gėles, gertum šaltinių vandenį ir žiūrėtum į kalnus. Apsidairai ir ma tai uolas, snieguotas viršūnes. Kartais sutinki avių ban das. Piemenys — tarytum iš senos legendos. Vakarais su draugiškaisiais armėnų studentais kurdavome laužus, šokdavome armėnų liaudies šokius, taip pat jiems labai patikusią polką su ragučiais. Lietingais vaka rais stovykloje rodydavo meninius filmus, atvažiuodavo armėnų dainininkas, atliekantis Š. Aznavūro dainas. (Gal ne visi žino, kad Š. Aznavūras ir Viljamas Sarojainas — armėnai). Taip prabėgo mūsų dienos ir nepajutome, kad laikas namo. Važiuoti niekas nenorėjo, išsiskirti su draugais — dar labiau. Paskutines tris dienas praleidome apžiūrinėda mi Jerevaną. Čia mus visur lydėjo stovyklos draugai. Prieš išvažiuodami visi susirinkome, skelbėme tostus už būsimus susitikimus ir sakėme tokį svarbų išmoktą žodį „oavatanem", kuris reiškia: atiduok savo skausmą, liū desį, nesėkmes man. Virginija JUODELYTE Medicinos fak. III k.
SĄJUNGA
— Kūjininku dirbsi? — tei raujasi vienas. — Na... Kalvio padėjėju. — Ne. Darysim kabes. .. Statybai... — A-a-a, studentas?! — Aha. Cyptelėjusi stabdžiais, prie kalvės sustojo GAZ-69. Iš dulkių kamuolio išėjo kalvis. Tik dabar pastebėjau, kad per kelį dešinė jo koja ne silanksto. Eidamas jis kry puoja, lyg antis. Matyt, nuo karo... Kalviui keturiasdešimt penkeri, o gal penkiasdešimt, truputį pliktelėjęs. įdegusiu valingų bruožų veidu, tam-
desį. Jam dabar — tarsi ap linkui nieko nebūtų: paėmė naujas darbo pirštines, šlamš telėjo jas rankose, kad ge riau lanlkstytųsi, užsimovė, numetė į šalį ant strypų ga lų gulėjusį audeklą. Ranko je — iki pusės įkaitusi meta lo juosta. Iš kažkur su kūju rankose išdygo nedidukas murzinas vaikinukas. Trumpai užsimo jęs, smogė ijis į padėtą ant priekalo įkaitusį strypą, dar kartą... Atšoko ir nuskrido į šalis raudonos metalo žie žirbos. Kalvis dešinėj rankoj laiko sunkų plaktuką ir po kiekvieno kūjo smūgio ata-
SSB VASARA
KALVIS ...
šių, geraširdiškų akių žvilgs niu. — Kūjį laikei rankose? — paklausė. — Laikiau, — net pats su abejojau. Bet tikras, kad netrukus palaikysiu. — Puiku. Einam, pradė sim. .. Žaižaruoja dega žaizdras. Kai kalvis patraukia į save kaištį, spengtelėjus atsiski riančiais degančio kokso ži buriukais, virš žarijų šokteli liepsna. Į ją kalvis tuoj pa nardina metalinius strypus. Išsikišusius galus užkloja au deklu. Stoviu prie žaizdro, seku kiekvieną šlubojo kalvio ju-
Antanas ANDRIJONAS
taria juo į priekalą. Man at rodo, kad kalvis nervinasi. — Sek savo rankas... Pa stebėk kiekvieną smulkmeną, — ramiai patarinėja jis pa dėjėjui. Balsas toks ramus ir įtai gus, nepaklausyti negalima. Kalvio žvilgsnis toks pat šil tas ir draugiškas, kaip ir sveikinantis. Vaikinuko kaktoj susirango keletas raukšlių, akys įsi geria į strypo raudonį. Smū giai vis tikslesni, tvirtesni. Atrodo, kad jis traukia tą metalo ugnį į save. — Taip, taip, — drąsina kalvis. Nedrįstu pasitraukti nuo
žaizdro. Kalvis vis ima ir ima įkaitusį metalą. — Štai ir viskas, sūneli, — nusimaudamas pirštines, linksmai kreipiasi į mane, — užpilk šitą vandenį ant stry pų, kad greičiau atauštų, o man paskui pripilsi iš tos statinės. Vėl einu per taigą, per minkštas plieno spalvos sa manas. Ausyse girdžiu ramų kalvio balsą. Ko gi pasiro dė, kad jis nervinasi? Šeštadienio vakarą miesto parke grojo muzika. Vasaros estradoje sukosi poros, senų eglių šešėlyje lingavo sū puoklių valtys. Parko takeliu link estra dos ėjo miesto draugovės narių grupė. Tarp jų — ke letas merginų. Grupėje išvy dau ir šlubąjį kalvį. Tamsi eilutė, kaklaraištis, kruopš čiai sušukuoti plaukai — vi sa tai teikė jam šventiško orumo. Prie estrados grupė susto jo, kažką šnekučiavo. Kalvis paėmė už parankės vieną merginą it, įėjo į estradą. Su stojo, pasitempė, veidas nu švito, lyg jis stovėtų prieš žaižaruojantį žaizdrą. Apka bino merginą per liemenį, ap suko vieną, antrą kartą... Ansamblis grojo valsą, dai navo mergina: Valsas virš žemės įplaukia. Baltas kaip sniegas ir ge ras kaip draugas... Ryt jis vėl dirbs kalvė je, kalbės žodžius, kurių ne galima nepaklausyti, siūbčios po saulės deginamą statybos valdybos kiemą nelanksčia per kelį koja.. . Tai nuo karo. ..
„ALMA MATER" TARIA JAUNIMAS 15 UŽSIENIO
Universitetas — stambiau sia LTSR aukštojo moksilo įstaiga. Kaip mokslo ir kul tūros židinys, ji garsėja toli už respublikos ir Tarybų Są jungos ribų. Universitetas palaiko glau džius ryšius su VDR Greifsvaldo, Lenkijos Krokuvos, CSR Prahos universitetais bei Erfurto aukštąja medici nos mokykla. Su šiomis ir daugeliu kitų aukštojo moks lo įstaigų yra pasirašytos kultūrinio ir mokslinio bend
Kiekvieną antradienio vakarą prie „Tarybinio studento" redakcijos renkasi jaunieji fotomėgėjai. Naujųjų mokslo metų pirmojo užsiėmimo metu jaunųjų fotoreporterių klu bo (JFRK) pirmininkas Juozas Kurmanavičius papasakojo klubo susikūrimo istoriją, kalbėjo apie pasiektus rezulta tus, perspektyvas. Gana gausiai susirinkę nauji nariai .pa teikė peržiūrai savo fotografijas, pasidalino mintimis apie pirmąjį susitikimą su fotoaparatu, nutarė prisijungti prie senųjų klubo narių ruošiamos parodos apie naujuosius universiteto rūmus. Klubas susikūrė prieš metus. Pradžia, kaip ir visur, buvo nelengva. Reikėjo rasti' laiko laboratoriją sutvarky ti, rūpintis medžiagomis, technika, nemažai perskaityti teorijos. Atsirado nemažai entuziastų. Eugenijus Stumb rys, Eldevinas Būtėnas ir kiti daug prisidėjo, tvarkant laboratoriją, rengiant dvi parodas, užsiėmimus. Pilni ener gijos ir jaunieji klubo nariai. K. JANKAUSKAS
FAF I k. stud. A. KRIŽINAUSKO nuotr. (viršuje). IF I k. stud. K. JŪRELES nuotr.
Kiekvienais metais dvide šimt keturi sėkmingai užbai gę Fizikos fakulteto trečią kursą studentai išvyksta gamybinei-paži,ritinei praktikai į VDR, LLR, CSSR. Šią vasarą tais laimingai siais buvome mes. Aštuonetas studentų, fizi kos-matematikos kandidatų P. Kiečio ir D. Ciplio vado vaujami ir saugojami, išvy kome į Prahą, Karlo univer sitetą, patį seniausią univer sitetą vidurio, šiaurės ir ry tų Europoje. Įkūrė jį čekų karalius Karlas 1348 m. ba landžio 7 d. (įdomus sutapi mas: juk mūsų universitetas gimtadienį švenčia taip pat balandžio pradžioj). Svetingai sutiko mus Matematikos-fizikos fakulteto katedros, laboratorijos, paruošusios savo aparatūrą mūsų pažintinei praktikai, dėstytojai, pasiryžę Ikuo ga lėdami padėti mums, atlie kantiems po šešis kieto kū no fizikos laboratorinius dar bus. Mes turėjome pragos stebėti fizikų darbą ir CSSR Mokslų Akademijos Fizikos institute, Mokslinio tyrimo
institute „Tešla". Kosminio spinduliavimo tyrimo detek torių, skirtą „Interkosmosui" —*• jis juk skries! — savo rankose įdomu buvo palaiky ti ne tik grupės vadovui P. Kiečiui. Draugai iš Čekoslovakijos F. Varvira, A. Žoul sudarė mums ir puikią kultūrinę programą. Nebodami trisdešimties su trupučiu Celsijaus laipsnių, mes narsiai žygiavome po Prahos Kremlių, po Vyšehradą, stoviniavome ant gar siojo tilto, ąpžiūrinėjome Prahos Nacionalinėje galeri joje saugomus šedevrus, Na cionaliniame Technikos mu ziejuje atradome daugybę transporto priemonių, nuo stabiai tinkančių mūsų Fizi ko dienai, kvieslių į Filolo gijos fakultetą procesijai. Mynėme Karlšteino, Kanopištės pilių ir kitus senus laip tus, landžiojome Koneprusų stalaktitų ir stalagmitų olo mis, aplankėme pramoninį Plzeną ir Karlovy Varų ku rortą ir vos ne alpinistais pasijutome, perkopę didžiau sias savo kelyje Aukštųjų
O atostogų vėl ir vėl prisimenu kalnų vaini ku apsuptą, upių išrai žytą svetingą Cekosflovakijos Socialistinės Respublikos že mę. Mūsų universiteto dar buotojų grupės sudėtyje vie šėjau joje dvi savaites. Su manūs Karlo universiteto dėstytojai — mūsų gidai pa darė visa, kad viešnagė Če koslovakijoje būtų turininga, įdomi ir maloni. Per penketą dienų, praleis tų Prahoje, susipažinome su įvairių epochų architektūri niais paminklais, išvaikščio jome senamiestį, kur kiek vienas statinys — neįkaino jamas čekų liaudies istorijos įsikūnijimas. Čia, senamies čio bokštų šešėliuose glūdi ir Karlo universitetas. Bė gant amžiams, jis pergyve no ir sunkius ir šlovingus laikotarpius. Turtinga įvykių universiteto istorija paliko žymius pėdsakus ne tik tau tos kultūriniame gyvenime, bet ir universiteto rūmų ar chitektūroje. Pastarųjų metų
rekonstrukcija atskleidžia nuostabią, įvairios paskirties patalpų visumą. Šiandien se nasis Kairio universitetas pa čiame savo jėgų suklestėji me. Mus, kaip ir visus Prahos svečius, domino ne tik isto riniai paminklai bei kultūri nės įstaigos. Norėjome susi pažinti ir su prahiečių gyve nimu, sužinoti, ką ir kaip jie dirba, kur praleidžia lais valaikius. Pasirodo, kad jie linksmi ir įgeraibūdžiai, dėme singi svečiams, domisi, kaip gyvena kitų tautų, ypač so cialistinių šalių, darbo žmo nės, mielai dalijasi patyri mu. Čekai ir slovakai socialisti nių šalių sandraugoje pasie kė žymių laimėjimų kultūri niame ir ekonominiame gy venime. J. Komenskio ir J. Nerudos, L. Šturo ir I. Olbrachto, K. Capeko ir J. Fučiko, B. Smetanos ir A. Dvoržako tauta, ilgus amžius ko vojusi už savo nepriklauso mybę ir laisvę, išvaduota iš
Supermini humoreskos HEROINE — J. P. dvide — Dvidešimt. šimt aštuntą kantą persidūrė — Neblogai. ranką šakėmis. Bet darbingas — Kapeikų... liko jis vienas pats. Pasiro — Ir tas iš kišenės neišdo, tai buvo dvidešimt aštun kris. — Skolon. .. to draugo ranka. IDIOTIŠKOJI — Noriu dirb — ?.. ti. Duokit kibirą. MUZIKINE — Kolūkio kul MATERIALISTINE — Daug tūros namai turėjo dvi gita uždirbai? ras, būgną, triūbą. (Prieš stu
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Vilčinskas, Piedė Rommė ir Gintaras Andrijaitis. Kas gi paskatino šį gausų jaunimo būrį gražiausius gy venime studijų metus praleis ti gintarinėje Lietuvoje? Pasklaidžius jų pareiškimus, (pa aiškėja, kad į Vilniaus uni versitetą juos visus atvedė didelis troškimas kuo geriau pažinti savo gimtąją kalbą, tautosaką, artimiau susipažin ti su mūsų kultūriniu gyve nimu bei meno pasiekimais. Tikimės, kad studijų metai, praleisti mūsų universitete, šiems jaunuoliams taps vie nais iš prasmingiausių gyve nimo (puslapių.
dentams atvažiuojant). Kolūkio kultūros namai tu ri stygą nuo kontraboso. (Stu dentams išvažiavus). FINANSINE — Be žodžių. BIUROKRATINE — Norit valgyti? Ateikit rytoj. Pažiū rėsim. .. (valgykloj).
ARCHEOLOGINE — Stu dentų kasinėjimas — bandy
REDAKCIJOS ADRESAS:
mas rasti bulvių baigėsi ne sėkmingai. Mat, ieškota ku kurūzų lauke. FILOSOFINE — Dirbti ar nedirbti? Jeigu dirbsiu, tai miegosiu lauke. Jeigu ne dirbsiu, tai miegosiu čia, daržinėje. Tai kurių galų kel tis? DĖKINGOJI — Taros su pirkimo punktas reiškia nuo širdžią padėką studentams, pristačiusiems 683 tuščius bu telius, iš jų 33 nuo kefyro.
ĮDOMYBIŲ
Aldona DELTUVAITE, Vida ŽUKAUSKAITE
PO VIEŠNAGĖS ČEKOSLOVAKIJOJE
P
Iš serijos „Mokykla". Į VIRŠŲ. IF I k. stud. K. JANKAUSKO nuotr.
radarbiavimo sutartys. Kiekvienais metais į mū sų universitetą atvyksta jau nuolių iš užsienio studijuoti literątūros, istorijos, medici nos, žurnalistikos ir kitų mokslių. Gausiame studentų būryje savo kelius mokslo labirintais šiemet pradėjo 24 studentai iš užsienio. Didžią daugumą sudaro jaunimas iš Lenkijos (septyni), Istorijos fakultetas susilaukė viešnios iš JAV: čia studijuos Regina Bernotas. Filologai į savo draugišką būrį priėmė uru gvajietį Chuaną Karlos Sta niulį. Medicinos fakulteto stu dentų gretas papildė trys jaunuoliai iš VFR: Živilė
Tatrų uolas. Paskui atsisveikinome su Karlo universiteto studen tais iki rugpjūčio 31 d., iki jų atvykimo gamybinei-pažintinei praktikai pas mus. Mat, jiems mokslo metai prasideda spalio 1 d., o bir želio arba rugsėjo mėnesiais (kiekvienas studentas .pasi rinktinai) laiko pavasario se sijos egzaminus. Taigi, dvi rugsėjo savaites draugai iš Čekoslovakijos (čekai, slova-
fašizmo jungo, sėkmingai žengia pirmyn visuose socia lizmo statybos baruose. Kitos mūsų viešnagės die nos prabėgo įspūdingame Karlšteine, Krkonoše kalnuo se, Hradec Kralove, Pilzene, Kairlovy Varuose. Knygų lentynoje laikau su venyrą nuo Elbės ištakų — puskilograminį kalnų akme
ORBITA
kai, mongole Ananda ir bul garė Margarita) su studen tiška ištverme dirbo mūsų fakulteto Puslaidininkių elektronikos laboratorijoje, ap vaikščiojo, apvažinėjo Vil nių -ir jo apylinkes. Rugsėjo 15 d. išlydėjome svečius į Leningradą. Dar savaitę pra leidę ten, jie išvyko j savo Prahą. Mūsų neužmirštamą Prahą, miestą, viliojantį jį aplankiusius sugrįžti dar ir dar kartą. Miestą, kurį pri simindami mes, fizikai, taria me „taip!" Vilniaus ir Pra hos universitetų draugystei. D. MICKEVIČIŪTE FF IV k.
nį, atskilusį nuo didžiulės uolos. Jis man paliks šviesų kelionės po Čekoslovakiją prisiminimą. Romualdas ŠIMKŪNAS Autoriaus nuotraukose: vir šuje — auksinė Praha; apa čioje — grupė vilniečių su gide (antra iš kairės) Čeko slovakijoje.
DEMESIOI Šiandien mūsų klubo svečias — kalbininkas filologijos daktaras Algirdas Sabaliauskas. Kviečiame į susitikimą su juo. Prašome ateiti 20 vai. į Filologijos fa kulteto 92-ąją auditoriją. Kraštotyrininkų klubo valdyba
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
tautas, V. Burneikaitė, R. Mažonus, G. Jakučionis, II k. stud. R. Gurklys,
Filologijos fakulteto IV k. stud. Z. Paulauskytė, Finansų ir apskaitos fakulMedicinos fakulteto I k. Arturas SODYS teto I k. studentai K. Čir- stud. J. Kneclūnaitė.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 29815
LKP CK leidyklos spaustuvė
LV 13472
Užs. Nr. 2767
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA