I
,.e^ob
sxArrm*
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Nr. 28 (339)
J,
•'
y
Vilnius,
'
MTAt
1959 m.
rugsėjo mėn.
P
19 J! ŠEŠTADIENIS j!------------------ ■<' Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
KADRŲ KLAUSIMAS— KOMUNIZMO STATYBOS KLAUSIMAS SKAITYKITE 2 PSL.
KOMJAUNIMO ATASKAITINĖ .KAMPANIJA
RINKTI TIK GERIAUSIUS šiuo metu fakultetų kom jaunimo organizacijose atsa kingas laikotarpis — ataskaitiniai-rlnkiminiai susirinkimai. Ypatingai atsakingas momen tas — pirmų kursų rinkimi niai susirinkimai. Į mūsų Uni versitetą atėjo daug puikių žmonių, pasisėmusių gyvenimo patirties. Išrinkti pačius ge riausius, pačius gabiausius or ganizatorius — čia ir yra nagrindinis rinkiminių susirinki mų pirmuose kursuose uždavi nys. Šiomis dienomis įvyko rin kiminis komjaunimo organiza cijos susirinkimas Teisės moks lų fakulteto I kurse. Šiais me tais į Teisės mokslų fakultetą atėjo 30 gamybininkų su ne mažesniu kaip 2 metų gamybi nio darbo stažu, didesnė dau guma jų Iš Tarybinės Armijos,
dirbę partinį ir komjaunimo darbą. Pirmo kurso teisininkų pir minės komjaunimo organizaciišrinktas jos sekretoriumi Leonas Volekas. Jis Į Universitetą atėjo ne tiesial iš mokyklos, o dirbo Šiaulių sta tybos tresto darbininku, tar navo Tarybinėje Armijoje. Charakteristikoje apie jį rašo ma: „Puikus, gabus organiza torius, tarnaudamas Armijoje, dirbo dalinio komjaunimo or ganizacijos sekretoriumi, kan didatas į TSKP narius”. Pa našiai atsiliepiama ir apie ki tus naujai išrinktus biuro na rius. Štai Orentas dirbo Jur barko „Lino“ fabrike darbi ninku, tarnavo Tarybinėje Ar mijoje, Patapas — buvęs jū reivis — senas komjaunuolis. Toks biuras, be abejo, su-
Amžių svajonė išsipi Idė: J,p Žmogus užkariauja Visatą! j! <•
<'
MES DIDŽIUOJAMĖS! ISTORINIAI TARYBINIO MOKSLO IR TECHNIKOS LAIMĖJIMAI Daugelis mūsų jauni būda mi žavėjosi fantastiniais Ziulio Verno, Žukovskio ir kitų rašytojų aprašymais apie skrldimus į Mėnulį. Atrodė, kad jie tikrai yra įmanomi, Tačiau susipažinus su mechani kos, fizikos dėsniais ir su ga lingomis aukštosios matemati kos priemonėmis, paaiškėjo, kokios milžiniškos, nenugali mos kliūtys stoja tokiam žy giui skersai kelio. Pavyzdžiui, panorėjus vieną kilogramą sveriantį’ daiktą nukelti į Mė nulį, reikėtų padėti tiek dar bo. kiek jo reikia keliolikos tonų svoriui pakelti šimtą metrų aukštumom Todėl ilgai atrodė, kad Že mės susisiekimas su Mėnuliu galės būti įvykdytas tiktai po daugelio šimtų, gal po tūkstančių metų. Šiandieną esame gyvi dldžiausiu žmonijos laimėjimų 1 toje srityje liudininkai. Mūsų šalies mokslas ir technika
drąsiausias žmonijos svajones pavertė tikrove. Tarybinės ra ketos tampa dirbtiniais Že mės palydovais, dirbtinėmis planetomis, kurios savo at stumais nuo Žemės lenkty niauja su tikrosiomis planeto mis. O štai dabar įvyko nau jas stebuklas': mūsų raketa pasiekė Mėnulį. Jis liko lai mėtas Tarybų Sąjungos, nes anksčiau niekam nepriklausė, o dabar į jį nuleista Tarybų Sąjungos vėliava! Amžina garbė ir mūsų nuo širdžiausias dėkingumas moks lo ir technikos didvyriams, apvainikavusiems mūsų šalį tokiais laimėjimais! Džiugu, kad šis jų žygis įvykdytas lstorinės drg. Chruščiovo kelionės į JAV Išvakarėse. Prof. Z. Žemaitis MES
UŽ ŽEMĖS RIBŲ
Mes! Tenedrįsta niekas pa reikšti, joig taip sakytl .lė A. JAKŠTO piešinys kuklu, Mes tai ir tu, Vytautai, Siaurės Atlanto žveArmėnijos jys, ir paprastas . Mes didžiuojamės, kad su kolūkietis, akademikas iš dar viena. . . dar viena. . . Šir Maskvos, Ir Rygos audėja. dyje netelpa džiaugsmas. Ir tokiomis puikiomis lauktuvė mis taikos žygiu į JAV išvy Mes — tai visi tarybiniai štai: gebės padaryti kurso komjau žmonės, pirmieji pasiuntę iš — Tarpplanetinis kelias ati ko drg. Chruščiovas. nimo organizaciją kovingą, senutės Žemės savo minties darytas! Alg. Polianinas sugebančią spręsti bet kokius tvarinį į Mėnulį. ■ . Gera, kada žinai, jog tą vi III k. žurnalistas iškilusius klausimus. durnaktį viso pasaulio žmo .. . Diktorius skaičiuoja P. Rudzinskas sekundes. . . dar viena. . . dar nės žiūrėjo į Mėnulį ir galvo « TAI — GERAI! TMF komjaunimo viena. . . Girdi jo sodrų balsą jo: štai ką gali tarybiniai žmo biuro sekretorius ir galvoji: sekundės! Beliko nės! Ii- težino draugai ir Talka — tai žemės laimė. tik skaičiuoti sekundes. O priešai, jog tai, kas padaryta, Kaip sunku ją pasiekti! Mes, kiek šimtų. . . metų praėjo, tėra dar tik dalis mūsų milži tarybiniai žmonės, trokštam kol atėjo ši lauktoji akimirkai niškų ateities darbų ir neįgy laimės ir taikos, už ją kovojam, Ir vėl diktoriaus balsas. . , vendintų svajonių. kovojam ne ginklu, bet protu ir rankomis. Taikos ir laimės Jo vardu pavadintos mokyklos, fabrikai, vardan mes paleidom dirbti kolūkiai, gatvės. Jis mums visada gyvas. nius Žemės palydovus, sukū Sauso veido, degančiomis akimis — rūs rėm naują planetą, paleidom tusis komisaras, sako, taip jį vadindavo. atominį ledlaužį, taikos ir Bet jo rūsčioje širdyje priešams visada išĮ tradicinį pirmo ir antro čia dar jie, kad jų laukia laimės vardan fantastiškiausias spinduliavo didelė meilė žmogui, jo atei kursų Ir ____ _ studentų susitikimą šeš kilmingiausias momentas. svajones įgyvendinam žemėje. čiai. „Aš didžiuojuosi, kad galiu dirbti Mo chemikai. iš tiesų! Sceną apgaubia dū Kosminė raketa pasiekė Mė lodečno rajone, kur gimė F. Dzeržlnskis”, tadienį susirinko mą debesis. Antrakursiai Šar — kalbėjo muziejaus atidarymo mitinge Antrakursis Blažys atidaro su kis, Albrechtas šlaksto vande nulį — tai nuostabu. Tarybi Baltarusijos TSR atstovas, o mes didžiuo sirinkimą ir kviečia išklausyti nį ant susispietusių prie sce nės rankos ją paleido — tai testamento, kuriame surašy dar nuostabiau. Tarybinis her jamės tuo, kad Vilniuje prabėgo jo jau tas visas vienerių metų patyri nos krašto pirmakursių. Išru- bas ir mūsų idėjos pereina nystė, kad mūsų Universiteto rūmuose (tada kyrno ir pašventinimo ceremo kosmosą. mas. Pirmoje berniukų gimnazijoje) aidėjo Pirmakursiai — Jei nepavyko pagaminti nija baigta. žingsniai, brendo jo svajonės. Dar vienas įvykis jaudina kalio permanganato — nueik tampa tikrais studentais. Visi mus šiandieną. Drg. Chrušlinksmintis. Tarp abie„Iš gimnazijos išstojau savo noru, many į vaistinę, ten gausi dvigubą skuba- -----------— —. čiovo vizitas į JAV. Tas vldozę, — iškilmingai skaito jų kursų studentų mezgasi damas, kad tikėjimą turi sekti darbai'1, — įgyvendinti — noras rašė jis. Ir nuėjo, nuėjo pas darbininkus, Iš testamento punktus II kurso pirmosios pažintys, pirmi po- zitas tvirtą taiką žemėje, išsklaidyti jų mokėsi gyvenimo^ juos mokė kovos. Var studentas Lunia. Kiekvienas kalbiai. Graži ir sena chemikų tra juodus debesis pasaulio pa dan ateities — į tai veržėsi aštuoniolikme punktas palydimas susirinku dangėje — ir tai visų geriau čio jaunuolio protas ir širdis. 1895 m. jis siųjų juoku. O punktų buvo dicija tęsiama. Susitikimas bu sia. vo nuoširdus, draugiškas, įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. nemažai. B. Valiulis Į sceną susipažinimui kvie smagus. Nuo tada — visą gyvenimą pirmyn. . . VVU Ūkio dalies vedėjas.' A. Stankus Neseniai Paupio gatvėje, name, kur gy čiami pirmakursiai. Nenujaui. veno Feliksas Dzeržinskls., buvo atidarytas «niiiiiiiiiiiiiin.....ini'inmiir..... mini.... . ............................................................................................ jo muziejus. Cla, šiame name, Feliksas bu tai išgirdo daug įdomių žo vo įrengęs pogrindinę spaustuvę, dirbo. Ir džių apie Amerikos lietuvių žmogus nori eini, su kuo nori gyvenimą, spaudą, literatūrą, štai į mitingą susirinko daug daug žmonių, MUSŲ CVFČIAI šneki. . . mačiusių, o gal net ir pažinojusių Feliksą apie amerikonišką „laisvę”. Dzeržinskį, atėjome ir mes — jo ateitis. Kai Rojus Mizara pasakė, Šie žodžiai pasakyti pažan Atėjome nulenkti galvas tam, kurio gyve jog Amerikoje esą plakatų, gaus JAV lietuvių poeto J. Bendras muziejaus atidarymo mitingo vaiz nimo pavyzdžiu sekti — laimė, tam, kurio raginančių padėti badaujan dasA. EVTIEJEVO nuotr. Kaškaičio praėjusį šeštadienį tiems Lietuvoje, salėje kilo siekiai ir troškimai šiandien išsipildė. .. Aktų salėje, kur buvo atsilan juokas. Studentai kvatojo iš kęs jis drauge su R. Mlzara. „kilniaširdžių” savo „globė ---- © Tai buvo vakaras-susltikimas. — Geležinė uždanga ten, Teisingiau: tai buvo vakaras- jų”— Gyventi Lietuvoje, — KRONIKA DARBAS AKADEMINE TVARKA Amerikoje. O čia, dievulėli tu pasikalbėjimas. Ir geras, nuo kokia tai laimė! Tai mano di Ryšium su drg. V. KUZMINS- mano, laisvas širdus pasikalbėjimas. Studenkraštas! Kur džiausia svajonė, — su ašaro PRIE NAUJO REKTORIAUS ĮSAKYMO KIO paskyrimu LTSR Ministrų Tarybos Aukštojo ir specialaus mis akyse kalbėjo poetas J. vidurinio mokslo Valstybinio ko Sį kartą kaltą, plaktuką ar kastuvą teks paimti į rankas Kaškaitis. — Čia viskas taip miteto pirmininku Universiteto ir ansambliečiu!, ir akademinio choro dainininkui, net ir ta gražu, miela. . . partinis biuras išrinko biuro sek riamiems ligoniams, sugebantiems sėkmingai susirgti, kada Poetas klausosi operos so retoriumi drg. J. BIELINĮ. tik patogu, — ir visiems. Apie tai skelbia naujas Rektoriaus * listų Urvelio ir Ylienės dai įsakymas: „Kiekvienas Universiteto studentas mokslo me Ist. m. kand. St. LAZUTKA nuojamų lietuviškų dainų, kal pradėjo eiti prorektoriaus moky tų bėgyje akademine tvarka turi atidirbti įvairiuose remon basi su mūsų merginomis, ir mo reikalams pareigas vietoj to ir ūkio darbuose 48 darbo valandas”. Darbo diena neil jo akys spinai džiugesiu. Ne buvusio prorektoriaus doc. ga — šešios valandos ■— lygiai tiek pat, kiek trunka trys suvaldomu, vėl grįžusio į tė MESKAUSKO. paskaitos. Darbo dienos bus numatomos iš anksto, kad ne viškę žmogaus džiugesiu. Poe reikėtų atidėlioti neatidėliotinų reikalų, o grupių seniūnai tas džiaugiasi jaunąja Lietu kaip ir į paskaitas, turės nešiotis žurnalus ir žymėti kiek vos karta. TRUMPAI vieno studento atidirbtas darbo valandas. Dirbsime Univer . . .Autografų mėgėjų tą siteto remonto darbuose, fakultete, o, reikalui esant, ir mies vakarą buvo tikrai daug. Ra Vilniaus miesto klinikinėje tų padėsime tvarkyti. šytojas Mizara tiesiog skendo ligoninėje dinba Vi kurso pe studentų masėje. diatrų grupė. Kas rytą po Nors Rektoriaus įsakymas paskelbtas neseniai, pradžia penkių minučių pasitarimo bu jau yra. Kas nežino entuziastų statybininkų! Ir vėl įvairių O ten, kur girdėjosi poeto simieji vaikų gydytojai M. kursų ir specialybių filologai, Zarasų darbo stovyklos antroji J. Kaškaičio, be galo linksmo Mažuolytė, I, Krištaponytė, pamaina, susitiko darbo aikštelėje. Tiesa, šį kartą ne statė, pasakoriaus, balsas, aplink E. Andriulis Ir kit. skuba į pa tik remontavo Fizikos-matematikos fakulteto rūmus. Ekono skardėjo studentų juokas. latas pas savo mažuosius pa mistai pradėjo dirbti tik šią savaitę, bet organizuotumo daug cientus, nagrinėja sudėtin kas iš jų galėtų pasimokyti. Tinginių su žiburiu nerasi. O Šiltas susitikimas su Ameri gesnius Ir retesnius atvejus. štai ir rezultatai: 608 naudingai praleistos darbo-valandos. kos lietuvių' rašytojais visiems Jei kas neaišku, v. d. Stepo Jau 198 vai. padirbėjo studentai atnaujinant „Taurą”, kros paliko daug gražių įspūdžių. naitienė arba v. d. Baublys nis Medicinos fakultete pakeičiant centrinio šildymo vamz Studentai šnekasi su poetu J. Kaškaičiu. jiems visad noriai padeda. džiais, na, o kam dar neteko talkininkauti — darbo atsiras. V. Puplauskis
ATMINTI
CHEMIKŲ TRADICIJA
AKTŲ SALĖJE
KADRŲ KLAUSIMAS-KOMUNIZMO STATYBOS KLAUSIMAS Universiteto komunistai svarsto LKP Centro Komiteto šešto)o plenumo medžiagą Š. m. rugsėjo 16 dieną įvyko Universiteto par Girdzijauskas — Gamtos mokslų fakultete, visiš ir partinė organizacija šioje srityje nuveikė tam Teoriniuose seminaruose dažnai, net svarstant tinis susirinkimas, kuris apsvarstė Lietuvos KP kai neišnaudojo aspirantų atrinkimui ir apskri tikrą darbą, šiais metais konkursai praėjo paly svarbiausias įdomias metodologines problemas CK VI plenumo nutarimą dėl darbo su kadrais. tai mokslinių darbuotojų uqdymui tokios realios ginti organizuotai ir principingai, nepaisant kai nukrypstama į siaurą profesionališkumą tik ret — Universitetas — stambiausioji respublikos bazės kaip darbas su gabesniais studentais. kurių išimčių. Gerai praėjo konkursas Istorijoskarčiais išsivysto diskusijos. Lemiama dalis se kadrų kalvė, — pažymėjo pranešėjas partinio Kitas labai svarbus mūsų aspirantūros trūku filologijos fakultete. Buvo teisingai atsisakyta beminaro dalyvių ateina nepasiruošę, tik paklau biuro sekretorius drg. BIELINIS, — nuveikė dide mas yra visiškai nepatenkinama aspirantų darbo perspektyvinių žmonių, kurie nesugeba dirbti syti pranešimo. lį darbą, rengdamas darbuotojus įvairioms Ta kontrolė ir blogas mokslinis vadovavimas Jiems. moksiinio-pedagoginio darbo, k. a. drg. drg. Iš Studentai studijuoja marksizmo-leninizmo mo rybų Lietuvos liaudies ūkio ir kultūros sritims. Aspirantų peratestavimas Universitete atliekamas kauskas, Graželis, Maniukienė, Dubasovas ir kt. kymo proceso rėmuose. Valstybiniai ir kursi Pokario metais čia išleista 6678 aukštos kvalifi labai lengva ranka. Kalbėjusieji komunistai nu Griežtos ir principingos kritikos susilaukė lie niai vasaros sesijos egzaminai parodė kiek iš kacijos Jauni specialistai, t. y. beveik tris kar rodė, kad aspirantų darbas beveik visiškai ne tuvių literatūros katedros dėstytojas drg. Sauka. augusį šių studijų lygį, tačiau jie neduoda jo tus daugiau, negu Jų parengė visos buržuazinės kontroliuojamas Rektorato bei dekanatų. AspiranTačiau reikia pasakyti, kad fakultetiniuose kon kio pagrindo nusiraminti. Per valstybinius egza «>-■ < mokslinių ...... , malonei, Lietuvos aukštosios mokyklos per 20 metų. tai iu> ištisaii paliekami vadovų kursuose vis dar pasitaikė nemažai trūkumų. minus studentai dažniausiai suklupdavo kaip Visą laiką Universiteto partinė organizacija. Lie o neretai ir apskritai likimo valiai, nes iš moksSvarbiausias trūkumas — tai nepakankamai iš tik atsakydami į teorinius istorinio materializ tuvos KP CK vadovaujama, nenuilstamai dirbo, linių vadovų Rektoratas taip pat jokios atsiskalvystyta dalykiška principinė kritika. Pasitaikė at mo srities klausimus. Tai rimtas signalas mūsų telkdama ir ugdydama profesorių bei dėstytojų tomybės nereikalauja. Štai stacionarinio skyriaus ___ vejų, kai vietoj dalykiškos principinės kritikos visuomeninėms katedroms, komunistams ir vi kolektyvą — aukštosios mokyklos organizmo šir aspirantai drg. drg. Balkevičius ir Mališauskas tebuvo „kritika” biuleteniais, pvz.. Fizikos-matema siems dėstytojams, komjaunimo aktyvui. dį. Partinė organizacija ir Rektoratas nuolat ko net negyvena Vilniuje, tačiau nei jų moksliniai tikos fakulteto Mokslinės tarybos posėdyje. Atei Komjaunimas pernai svarstė šį klausimą sa vojo už profesorių bei dėstytojų kolektyvo idėjivadovai, nei Istorijos-filologijos fakulteto dekana tyje reikia griežtai kovoti prieš tokius relSklniirt. vo plenume, svarstė qan plačiai, bet būtent da pagerinimą, nio-politinio ir dalykinio auklėjimo . tas iki šiol nesiėmė ryžtingų priemonių ištaisy bar. nuo pirmų semestro dienų reikia vykdyti nes tai neturi nieko bendro su atvira ir princi už mokslo tiriamojo darbo suaktyvinimą ir išplėti tokią neleistiną padėtį. priimtą nutarimą. Iki šiol, reikia pasakyti, kom pinga kritika. Reikia mums paskelbti griežtą ko timą. Labai svarbu yra atidžiai ir rūpestingai parink jaunimo organizacijos vaidmuo visuomeninių vą už kritikos vystymą, prieš šeimyniškumą ir bendros Labai svarbią ir labai didelę šios ti aspirantams mokslinius vadovus. Kiek daug mokslų studijose buvo nepakankamas. taikstymąsi. štai Istorijos-filologijos fakultete ne veiklos sritį sudarė darbas su moksliniu pedagoaspirantūros sėkmė priklauso nuo vadovų, nuo Labai svarbu stiprinti visuomeninių mokslų praėjo per konkursą drg. Iškauskas, kaip netu cjiniu personalu, atėjusiu į Universitetą iš buržuajų rūpestingumo, reiklumo, vaizdžiai rodo faktai. katedrų ryšius su specialiosiomis katedromis. rintis duomenų dirbti Universitete (tuo niekas zinės Lietuvos aukštųjų mokyklų. Partinė orga Jei profesoriaus Jucio vadovaujami aspirantai be Tuo tarpu šie ryšiai yra labai ir fabai silpni. net ir neabejoja), tačiau fakulteto dekanas drg. nizacija visokeriopai siekė padėti šiems specia veik visi apgynė disertacilas, tai tokie mokslo Štai, per kelerius metus, nors buvo priimta dauq Palionis kelis kartus siūlė Rektoratui palikti listams Įvaldyti marksistinę-lenininę teoriją bei darbuotojai, kaip prof. Budrys, prof. Bučas, doc. nutarimų, tik viena TSKP istorijos katedra su drg. Iškauską dar vieneriems metams. Tai ne metodologiją. Lemiama jų dalis aštrios pokario Dagys, nesugebėjo parengti nė vieno mokslų kan ruošė bendrą posėdį su lietuvių literatūros ka partinė pažiūra į kadrų atrankos klausimą. Pana klasinės kovos aplinkybėmis nuėjo kartu su liau didato iš savo vadovaujamų aspirantų. tedra Kudirkos palikimui vertinti. O politekonošių faktų galima surasti ir Medicinos mokslų fadimi, aktyviai įsijungė į komunistinį Jaunosios Organizuojant aspirantų darbo kontrolę, reiklų mai ir filosofai panašių bendrų posėdžių iš viso kųltete, kur daugelyje katedrų šiuo klausimu kartos auklėjimą. Kai kurie jų, k. a. profesoriai mokslinį vadovavimą jiems, kur kas didesnį vaid nesurucšė. viešpatauja šeimyniškumo atmosfera. •Vabalas-Gudaitis. Kairiūkštis, Bučas, Jankauskas menį galėtų ir turėtų atlikti Universiteto aspi Būtina pasiekti, kad ir toliau augtų visuome ir kiti, stojo į Komunistų partiją. Tačiau darbas rantūros skyrius, tačiau, kai kurių komunistų , ninių mokslų katedrų vaidmuo, Jų ideologinė įta šioje srityje toli gražu nėra baigtas. Dar Ir da nuomone, šio skyriaus vedėjas drg. Jasifionis ka Universitete. Neqalima nepažymėti. Jog toks — STUDENTAI — TAIP PAT MŪSŲ bar pasitaiko atvejai, kai vyresnės kartos dėsty ideoloqinio fronto darbuotojų kolektyvas, kaip aiškiai nesusidoroja su savo uždaviniais. tojai laikosi apolitiškų pozicijų, lėtai atsižada KADRAI, — mūsų, duoda respublikai palyginti labai nedauų Kadrų rengimas per aspirantūrą Universitete atskirų buržuazinių koncepcijų (buv. Universiteto „ideologinės produkcijos” — mažai mūsų visuo smarkiai šlubuoja ir kol kas žymia dalimi daro darbuotojas doc. Tarvydas), darė ar daro ide pažymėjo pranešėjas drg. BIELINIS, — ir dirb meninių mokslų dėstytojai dalyvauja spaudoje, valstybei didelius nuostolius. ologinio pobūdžio klaidas (buv. lietuvių literatū ti su jais daug kur reikia pagal bendruosius ypač stambesnės apimties, monografinio pobū Partinė organizacija ir Rektoratas turi imtis ros katedros vedėjas M. Lukšienė, prof. J. Bal džio veikalais. darbo su kadrais principus. ryžtingų priemonių šiai darbo sričiai smarkiai čikonis), nuslysdami nuo marksistinių pažiūrų, Pereitais metais turėjo baigti Universitetą Ideologinis dėstytojų paruošimas, marksistinėspagerinti. neteisingai aiškindami konkrečius kultūrinio pa lenininės teorijos studijos mums reikalinqos pir 673 žmonės, iš jų laikyti valstybinius egzami miausia tam, kad visi dėstytojai persunktų par likimo klausimus ir t. t. Šitos klaidos neretai su nus buvo leista 632 žmonėms. Sėkmingai išlai daro palankią dirvą atsirasti revizionistinėms ir LABORANTŪRA — SVARBI KADRŲ kė valstybinius egzaminus ir užbaigė Univer tine dvasia, marksistine metodologija visą savo mokymo-auklėjamąjį ir mokslinį darbą. nacionalistinėms nuotaikoms kai kurių studentų sitetą tik 576 žmonės, nebaigė Universiteto 97 UGDYMO BAZĖ, — žmonės. O, be to. 8 absolventai atsisakė vykti tarpe. _O kaip tik šioje srityje dar esama daugiausia Tam tikrą žalą darbui su kadrais padarė buv. pagal paskyrimą Į darbą. Kiekvienam supran trukumų: marksizmas-leninizmas dar netapo kai buvo pabrėžta susirinkime. Ypač svarbų vaidme rektoriaus J. Bulavo, stojusio į nacionalistinį ke tama. kad dėl didelio nebaigusiųių Universitetą kuriems mūsų dėstytojams vadovu veikimui auk- I nį Ji įgauna dabar, kai Į aspirantūrą priimami lią, darbuotė Universitete. skaičiaus kaltinti vis vien tik mokslinio-pedagotik asmenys, turį dvejų metų darbo staža. Ga įėjimo darbe. Kiekvienais metais kartojama, kad I Antra vertus, pokario metais į Universitetą bu ginio personalo negalima, čia daug kuo kalta biausius studentus reikia palikti Universitete >aauklėti turi visi dėstytojai, kad neleistina atskir- I vo prasiskverbusių ir tokių žmonių, kurie užsi buvo atranka, nes pateko į Universitetą nega borantais, sudarius jiems sąlygas moksliniam iminėjo demagogija, kurstė Įvairias intrigas, būs ir netinkami žmonės. ti mokymą nuo komunistinio auklėjimo tarybi- j drumstė giedrą darbo atmosferą, o kai kada net Šiais metais Rektoratas ir partinė organizacidarbui. Per dvejus—trejus metus visiškai paaiš nėję aukštojoje mokykloje. Bet persilaužimas I žadino nesveikas nacionalistines aistras. Jų Ia skyrė labai rimta dėmesį studentų priėmimui kėtų Jų moksliniai sugebėjimai. Tuo būdu vyk veikla skaldė daugianacionalinį Universiteto ko daugelyje katedrų vis dar nepasiektas. štai, j pirmą kursą. Šiemet stojantiesiems konkursas tų dar geresnė atranka, ir į aspirantūrą pakliūtų lektyvą, trukdė internacionalizmo ir tautų drau buvo žymiai didesnis, nes buvo qauta dauqiau Gamtos mokslų fakultete yra žymių mokslinių- Į gystės dvasia auklėti tiek studentus, tiek dėsty dar mažiau atsitiktinių žmonių. Tačiau iki šiol pareiškimu ir kiek sumažintas priėmimo kontin kų. Bet, kaip nurodė kalbėdamas fakulteto dėka- I tojus. Partinė organizacija davė Jiems griežtą gentas. I Universitetą priimta 635 žmonės, iš jų čia beveik nieko nepadaryta. Iš dabartinių Uni nas drg. CHOMSKIS, kai kurie jų, pavyzdžiui, I 213 (33,5%) — su dvelų metų gamybiniu stažu. atkirtį. versiteto 150 laborantų 38 yra su viduriniu iš Įveikdama sunkumus, šalindama klaidas, parti prof. Dagys, doc. Natkevičaitė, nepanaudoja, kaip I Paqerėjo socialinė priimtųių sudėtis. Be to. šiais nė organizacija darbe su kadrais ypač atidžiai silavinimu, kurių daugelis niekur nesimoko ir ne metais žymiai daugiau žmonių priimta iš Vilniaus galėtų panaudoti pagal savo mokslines-pedaqoqi- I rūpinosi Jaunų specialistų auklėjimu bei iškėlimu. grupės rajonų — 48 asmenys. turi jokios mokslinio darbo perspektyvos, 39 la nes. kvalifikacijas paskaitų ir kitų užsiėmimų 1 Šiuo metu tokie specialistai, baigusieji tarybines Dabartiniu metu vis didesnę reikšmę Įgauna borantai, turintieji aukštąjį mokslą, jau dirba aukštąsias mokyklas, sudaro didžiąją Universite komunistiniam studentijos auklėjimui. Prof. Dagys 1 neakivaizdinis mokymas, šiais metais Į neaki nuo 5 iki 10 metų. Aišku, Jog Jie daugeliu at to mokslinio personalo dalį. Daugelis sėkmingai kai kuriais klausimais (pvz., mokslo ir religijos I vaizdinį skyrių buvo priimti 452 žmonės. Čia rei apgynė disertacijas, įgijo mokslinius laipsnius bei vejų — taip pat beperspektyviniai darbuotojai. santykių) laikosi aiškiai nemarksistinių pažiūrų. I vardus ir vaisingai dirba studentų mokymo, ko kėtų trumpai apsistoti ties neakivaizdinio sky Jei laborantas per 2 — 3 metus neparodė jokių Panašių trūkumų esama ir kituose fakultetuose — I munistinio auklėjimo darbą — tai fizikos-ma riaus darbu, nes į studentus-neakivaizdininkus duomenų moksliniam darbui, reikia Jį peratestuotematikos mokslų daktaras drg. Kubilius, moks Medicinos, Chemijos, kai kuriose istorijos-filologi- j vis dar žiūrima kaip Į antraeilius. Kai kurios ti ir atleisti iš darbo, šiuo reikalu turėtų labai lų kandidatai drg. Buckus, Maiminas, šugurovas, jos ir Fizikos-matematikos fakultetų katedrose. katedros ir dekanatai nenori prideramai rūpintis Vansevičius ir daugelis 'kitų. Augdami * "* ' ir moky-rimtai susidomėti katedrų vedėjai, dekanatai ir Ideojoglniam-politiniam darbui su studentais I damiesi aštrios klasinės ir politinės kovos aplinneakivaizdinio mokymo pagerinimu, pavyzdžiui, fakultetų partinės organizacijos. Ypač bloga pa pagerinti reikia sukaupti savo dėmesį pirmiau- I kybėmis, jie gavo gerą idėjinį užsigrūdinimą, Fizikos-matematikos fakulteto dekanas visai nesi šia į dvi grandis — Į mokymo procesą ir i dar I dėtis yra Gamtos mokslų fakultete, kur yra 13 la atspindintis Internacionalus savo pobūdžiu, bą akademinėse ųrupėse, t. y. svarbiausioje, že- I rūpino neakivaizdininkais, o patikėdavo šį reika gyventojų borantų su aukštuoju mokslu, turinčių nuo 5 iki daugianacionalinę mūsų respublikos ___ mutinėje studentų kolektyvo grandyje. i sudėtį, Universiteto mokslinis-pedagoginis perso lą iš eilės katedrų vedėjams. Istorijos-filologijos 10 metų darbo stažą, — „amžini“ laborantai. Partijos CK plenumas savo nutarimu ypatin- I nalas yra susitelkęs Į glaudų ir darbingą kolekty fakultete, kur yra daugiausia neakivaizdininkų, Artėjant laborantų peratestacijai, fakultetui rei gą dėmesį skiria proletarinio internacionalizmo, I vą, sugebantį komunistiškai auklėti būsimuosius darbui su Jais, kaip taisyklė, skiriami Jauni, ne o taip pat ateistinės propagandos, materialistinės I kia padaryti labai atidžią atranką ir sudaryti tarybinius specialistus. Pakilo musų dėstytojų pasaulėžiūros klausimams Šių mazginių gran- I prityrę dėstytojai. Reikėtų daryti atvirkščiai — kvalifikacijos lygis, štai mokslo daktarų, pro laborantų etatų fondą, kurio sąskaita galima bū džių reikšmę Jaučiame ir mes Universiteto dar- I fesorių, docentų ir mokslų kandidatų lyginamasis dirbti su neakivaizdininkais turėtų labiausiai pri tų įdarbinti studentus-diplomantus, neabejotinai be. Buržuaziniai nacionalistai itin stengiasi kaip I svoris per pastarąjį dešimtmetį nuo 26 procentų tyrę specialistai, nes tik Jie gali perteikti labai turinčius gabumų moksliniam darbui. Panaši nors susilpninti mūsų tarybinių tautų draugystę, I Išaugo iki 39 procentų. Smarkiai padidėjo partinės Atėjo visų pirma — lietuvių ir rusų tautų draugystę. I suintensyvintas ir kondensuotas žinias, organizacijos Įtaka moksiinio-pedagoginio perso padėtis yra Medicinos ir Chemijos mokslų fakul Universitete proletarinio internacionalizmo I nalo tarpe; dėstytojų komunistų skaičius per laikas visiems dekanatams ir katedroms žiūrėti tetuose. auklėjimo klausimai ypač svarbūs, nes buvęs I pastaruosius dešimt metų padidėjo net tris kartus. Į neakivaizdininkus lygiai taip pat, kaip ir Į staPartinės organizacijos, Rektorato ir dekanatų Daugelis dėstytojų yra komjaunuoliai. Šie duome rėkto ius Bulavas tiesiog stojo į nacionalistinį I Darbas su neakiuždavinys yra pasiekti, kad laborantai būtų vie cionarinlo skyriaus studentus, nys neabejotinai rodo taip pat personalo politinį kelią. | na svarbiausių moksiinio-pedagoginio personalo vaizdininkais turi pasidaryti tiesioginio darbo — O atsitverti nuo kitų šalių, nuo kitų tautų. I augimą. augimo bazių. Šį klausimą išspręsti reikia per siauras užsidarymas, mokslo pasaulyje yra itin I Išugdyti ir sutelkti Universiteto darbuotojų ko sudėtine dalimi visiems dekanatams ir katedrų 2—3 metus. lektyvą, susidedantį šiuo metu beveik iš 500 žalingas, — kalbėjo komunistas drg. Chomskis. I vedėjams. Atrodo, kad Jau visiškai pribrendo — Pas mus dažnai kalbama, kad — Tai kenkia ne tik auklėjimui, bet daro žalą I žmonių, labai daug padėjo kitos broliškos tary reikalas likviduoti neakivaizdinio mokymo sky mokslui. Štai buvo minėta, kad prof. Jucio va- I binės tautos, pirmiausia rusų tauta. Pirmaisiais dovaujami aspirantai visi sėkmingai gynė diser- I pokario metais rusų tauta, o taip pat kitos TSRS rių, nes Jo administracija pagal savo dalykines REIKIA DAUGIAU MOKSLO tacijas. Aš pasakyčiau, Jog tai — žymia dalimi I tautos atsiuntė į mūsų Universitetą nemažai kva kvalifikacijas negali teikti Jokios rimtos metodi vaisinųo drg. Jucio bendradarbiavimo su prof. I lifikuotų, ypač visuomeninių mokslų srities spe DAKTARŲ, — nės pagalbos. Ji atlieka tik paprasčiausią techni Fokų rezultatas. Šis bendradarbiavimas išplėtė I cialistų, kurie sėkmingai dirbo ir tebedirba moksbet drg. MICELMACHERIS, pasakė komunistas naujų mokslinių idėjų ratą, kurias ir galėjo sėk I linį-pedagoginį darbą. Jie daug nuveikė ugdyda nį darbą. Visus neakivaizdinio mokymo reikalus mažai kas iš tikrųjų daroma, kad jų skaičius mingai vystyti jo aspirantai. I mi nauius mokslo darbuotojus. Tai drg. drq. doc. augtų, Kandidatams į doktorantūrą nesudaromos reikėtų perduoti Universiteto mokymo daliai, Būtina žymiai plačiau ruošti bendras su kitų I Lola, doc. Stepanovas, prof. šlapoberskis, filologi sąlygos dirbti mokslo tiriamąjį darbą. įsteigiant prorektoriaus pavaduotoją neakivaiz respublikų mokslininkais mokslines konferencijas. I jos mokslų daktaras Neupokojeva, prof., Korė.lo Dabar Universitete yra tik 15 mokslo daktarų, pakviesti žymius mūsų šalies mokslo darbuotojus I dinio mokymo reikalams. Techniniam darbui at vas ir kiti Daugiau kaip dvidešimt dabartinių iš kurių šeši dirba antraeilininkais. Jei per keletą skaityti paskaitų ciklus aktualiomis problemomis. I Universiteto dėstytojų mokėsi ir įgijo savo kva pastarųjų mokslo metų kandidatų disertacijų pa likti Į didžiausius fakultetus būtų galima pa Šiuo atžvilgiu Universitete buvo atliktas ir at I lifikacijas Maskvos ir Leningrado aukštosiose rengimas ir gynimas truputį pagerėjo, tai moks skirti po vieną darbuotoją. Tuo būdu, padidėtų liekamas tam tikras darbas, tačiau Jis neturėjo I mokyklose, vadovaujami rusų tarybinių moksli lo daktarų ruošimas beveik nepasistūmėjo l prie dekanatų ir katedrų atsakomybė už darbą su vieninqo pergalvoto plano, vieningos gijos. Mes I ninkų. . kį — 1958 m. nebuvo apginta nė vienos daktaro toli gražu nepanaudojame visų ideologinio povei I Tačiau, kaip pažymėjo daugelis kalbėjusių, neakivaizdininkais ir pakiltų mokymo lygis, nes disertacijos, 1959 m. apginta tik viena — drg. darbas su kadrais toli gražu nėra patenkinamo kio formų. Marcinkevičius — daktaro disertacija. Per v sus dekanatai ir katedros būtų suinteresuotos meto Visos mūsų partinės organizacijos grandys. I lygio. Vienas stambiausių trūkumų šioje srityje 15 pokario metų Universiteto linija buvo apgintos dinės pagalbos suteikimu ir geresniu mokymo Rektoratas, dekanatas ir katedros, visos visuo- I _ tai vis dar palyginti labai žemas personalo vos 4 daktaro disertacijos. Universitetas šiuo me meninės organizacijos turi žymiai sustiprinti de- I proceso organizavimu. mokslinių kvalifikacijų lygis, lėti jo augimo temtu turi pakankamą doktorantūros rezervą: yra mesį politinio-ideologinio darbo turiniui. Į pai. 22 profesoriai ir mokslų daktarai, 140 moksapie 130 mokslo kandidatų ir docentų su pakan lo kandidatų ir docentų iš bendro virš 400 per kamu pedagoginiu stažu. Tačiau šis rezervas iki Juk faktas, kad pastaruoju metu akademinės, I POLITINIS-IDEOLOGINIS DARBAS sonalo narių kolektyvo — skaičiai, akivaizdžiai šiol nebuvo kryptingai panaudotas. Iš dalies dėl komjaunimo ir profsąjungos grupės pakrypo I SU KADRAIS, rodantieji nepatenkinamą padėtį šioje srityje.. to yra kalti patys mokslo kandidatai, bet didžiau daugiausia Į grynai kultūrinį darbą, dažnai pa-1 Susirinkime buvo pabrėžta, kad Universitete sia kaltės dalis tenka Rektoratui ir partinei or nuolatinis Ir rūpestingas darbuotojų auklėjimas, miršdamos apie jo politinį kryptingumą. Mažai I šiuo tikslu blogai panaudojama ganizacijai. Si svarbi darbo sritis buvo visiškai — pasakė pranešėjas, — yra centrinis bendro ką padarė ir Universiteto lektoriumas. žymia I apleista, nebuvo ieškoma kelių, kaip, pagaliau, darbo su kadrais klausimas. kasmet ddėjantį atsitikimą mokslo daktarų ruo Partinė organizacija turėjo visų pirma atkak dalimi padėtį galėtų pataisyti bendrauniversiteti I ASPIRANTŪRA — PAGRINDINIS KELIAS šimo srityje bent iš dalies likviduoti. liai ir nuosekliai kovoti už paties DĖSTYTOJŲ — nis auklėjimo darbo planas, kurį turi sudaryti I Šiais metais Universiteto partinis biuras svars studentijos auklėtojų — KOLEKTYVO ideologinį MOKSLINIAMS PEDAGOGINIAMS ororektorius mokymo reikalams. Tačiau praei-l tė daktaro disertacijų ruošimo klausimą ir nu paruošimą. Kaip Ir anksčiau, taip ir dabar mes KADRAMS RENGTI matė konkrečias priemones šiam darbui pagerin privalome vadovautis lenininiu partijos nurody tais mokslo metais toks planas iš viso nebuvo I ti. Rektoratas sudarė konkretų Universiteto mu, Jog bet kuris socialistinės ideologijos įtakos 1948—1955 m. m. Į Universiteto stacionarinę sudarytas, o kaip tik Jis ųalėtų nukreipti visą I mokslinių kadrų kvalifikacijos kėlimo planą. susilpninimas reiškia buržuazinės ideologijos įta asnirantūrą buvo priimti 96 žmonės. Jeigu aspi kos padidėjimą. užpaskaltlnį darbą tinkama linkme. Dabartiniu metu svarbiausias uždavįnys — rantai vien tik išlaikiusieji kandidatinio mini Pastarųjų kel ių metų faktai rodo, kad būtina Mūsų Universiteto dėstytojų ir studentų kolek I mobilizuoti v!sas Jėgas, kad šis planas butų sėk mumo egzaminus (82 žmonės būtų apgynę diir toliau laikyti dėmesio centre viso mūsų dės mingai įvykdytas, kad jis nepasiliktų tik popletyvas yra daugianacionalinis, ir tai būtinai tu-1 sertaciias ir Įsigiję mokslinius laipsnius, tai laips tytojų kolektyvo ideologinio auklėjimo klausimus. niuotų tr su vardais dėstytojų skaičius Univer riuje. ri atsispindėti auklėjimo darbe. Ypač svarbu. I Universiteto partinė organizacija, iš esmės kad glaudžiau bendradarbiautų giminingų spe-1 sitete šiandien sudarytų jau 52 procentus. Deja, vieninga ir susitelkusi, padarė rimtas politines ▼Jalybių studentai, kurie mokosi grupėse lietu I ši visiškai reali galimybė liko neįgyvendinta išvadas iš minėtų faktų. vių ir rusų dėstomąja kalba — kad būtų bend-1 — KOVOTI PRIEŠ SUSTINGIMĄ IR Disertacijas iki šiol teapgynė vos 29 žmones, t. ri susirinkimai, disputai, išvykos, bendras dar-1 Daugiau dėmesio skiriama ideologiniams klau y. tik daugiau kaip trečdalis aspirantų. Net pa INERCIJĄ DARBE SU KADRAIS, bas. Tuo tarpu planingai, organizuotai toks dar I lyginti sėkmingai gynusių disertacijas lietuvių simams mūsų partinėje organizacijoje, fakulte bas nedirbamas. I pasakė susirinkime kalbėjęs Rektorius drg KUBIkalbos ir literatūros spesialybės aspirantų tar tuose, daugelyje katedrų. Pažymėtina, Jog 1958 Ypatingą dėmesį Universiteto partinė organi-1 LIŪS, — vienas svarbiausių reikalų. Iš 270 dėstype apgynusieji nesudaro nė pusės bendro aspi komunism. buvo apsvarstytas TSKP istorijos katedros zacija ir Istorijos-filologijos fakulteto rantų skaičiaus. O filosofijos ir ekonominių moks tojų, dirbančių Universitete Jau daugiau kaip 10 tai, kaip nurodo CK plenumas, turės Ir toliau darbas, auklėjamasis darbas mokymo procese metų, du trečdaliai dar „nespėjo“ įsigyti Jokių lų katedrose iš priimtų į aspirantūrą 26 žmonių skirti lietuvių, rusų kalbos, literatūros ir istoriIki šiol tik du žmonės teapgynė disertaci mokslinių kvalifikacijų. Dar yra nemažai tokių Gamtos fakultete, 1959 m. — visuomeninių moks katedras Jos dėstymui, sustiprinti atitinkamas jas. Nė kiek ne qeresnė padėtis ir šiuo metu. katedrų vedėjų, kurie pasitenkina tik mokslo lų studijavimas IFF Ir FMF-tuose. Partinis biu gerais da buotojais, sugebančiais dėstyti šias disDabar stacionarinėje ir neakivaizdinėje aspiran kandidato laipsniu, toliau negilina savo žinių, ne ciplinas iš marksistinių-lenininių pozicijų, Šių ras kartu su Istorijos-filologijos fakulteto parti tūroje yra aštuoni žmonės, kuriems aspirantūros dirba mokslinio darbo. Reikia plačiai taikyti to katedrų darbas turi itin didelę reikšmę internalaikas baigiasi po 1—5 mėnesių, bet nėra jokios kią premonę: docentų ir mokslo kandidatų ant niu aktyvu giliai išnagrinėjo ir plačiai bei daly cionalistiniam studentijos auklėjimui. perspektyvos, kad bent vienas iš Jų artimiausiu rą kartą nerinkti katedrų vedėjais, išimtis darant kiškai apsvarstė padėtį lietuvių literatūros bei Susirinkime buvo pabrėžta, kad būtina vėl tik atskirais atvejais, kada nėra kuo pakeisti bu Saiku galėtų ginti disertaciją. atkreipti komunistų dėmesį į ateistinio auklėji lietuvių kalbos katedrose ir ėmėsi bendrai su vusio katedros vedėjo, šios priemonės įgyven Partiniame susirinkime buvo pažymėta, kad mo klausimus. Geras, platus ir dalykiškas ateisti Universiteto vadovybe ryžtingų priemonių ištai dinimas priverstų visus katedrų vedėjus suak nio darbo planas, kurĮ priėmė Mokslinė taryba, svambiausioji tokio nevaisingo aspirantūros pa tyvinti mokslinį darbą, o antra vertus, sulaužytų syti padėtį. Gal svarbiausia tai, Jog revizionisti žymia dalimi liko neįvykdytas, ypač tie Jo sky kadrų „nusistovėjimo” tradicijas, sudarytų pa naudojimo kadrams rengti priežastis yra aspi riai, kurie liečia mokslo ir mokymo dalį. Rekto nių tendencijų nešėjai liko, galima sakyti, izo lankesnes sąlygas iškilti naujiems gabiems žmo rantų atrinkimo klaidos. Pasiūlant kandidatus į ratas turi, pagaliau, užtikrinti šio piano besąly liuoti, jog nuo Jų nuplėšta „rimtų mokslininkų” nėms. gišką įgyvendinimą. aspirantūrą, neretai būna pažeidžiami lenininiai Šiuo atžvilgiu gali atlikti labai didelį vaidme aureolė. Šiais mokslo metais TSRS Aukštolo mokslo mi nį pravedami konkursai. Konkursai turi nuolat darbo su kadrais principai. Štai, dar neseniai Kadrų ideologiniam auklėjimui didžiausią reikš nisterijos nurodymu visuose fakultetuose įveda skatinti mokslinį pedagoginį personalą kelti sa mę turi gilus, kūrybiškas marksistinės-lenininės buvo aštriai kritikuojamos ideologinio pobūdžio mi ateizmo pagrindų kursai. Mokymo dalis kar vo mokslines ir politines kvalifikacijas. Konkursai teorijos studijavimas, Jos ĮSISĄMONINIMAS. Šioje tu su filosofijos katedra turėtų nedelsdamos im klaidos kai kurių Jaunų lietuvių literatūros ka turi tapti griežtos bolševikinės kritikos ir savisrityje pas mus dar esama rimtų trūkumų. tis priemonių šiam nurodymui įvykdyti. tedros dėstytojų veiįtloje. žymia dalimi jos buvo kritikos tribūna, padėti ištaisyti auklėjamojo Tam tikra dėstytojų ir ypač laborantų dalis Susirinkime kalbėjo partijos Vilniaus miesto darbo trūkumus, ir, pagaliau, jie turi padėti pasekmė Jau ankstesnių klaidų, padarytų atren neapimta partinio švietimo — tik skaitosi „sa komiteto sekretorius drg. BIELIAUSKAS. nusikratyti tokiais žmonėmis, kurie nei pa varankiškai studijuojančiais ” , o faktiškai siste Susirinkimas priėmė atitinkamą nutarimą, ku kant aspirantus. Kai kurie katedrų vedėjai, pa gal savo dalykines, nei pagal politines savy mingai nestudijuoja marksistinės-lenininės teori riuo numatoma pagerinti Universiteto kadrų vyzdžiui, drg. Kudaba — Chemijos fakultete, dęg. bes netinka dirbti Universitete. Rektoratas jos. rengimo ir auklėjimo darbą.
buvo jis geriausias apylinkė je muzikantas ir šauniausias šokėjas. . . I” ta vasarą Elena tarsi pir-
taptų geru specialistu. Elena dabar iki plačios vėlyvlauslos nakties nebūdavo bendrabuty je, Vadovaujama prityrusių specialistų, ji atlikdavo opera cijas chiruinglniaime būrelyje, dirbo kabinetuose, laboratori jose. Studijuodama ji ne tik neatitrūko nuo draugų, nuo kurso kolektyvo, bet tapo jo siela. Kursas iš kurso Elena, būdama geriausia ir gabiausia studentė, pulki visuomeninin ke, nusipelnė visų pagarbą. Ketvirtame kurse jai paskiria ma Stalino vardo stipendija. Ir dar prisimena pirmąją praktiką. Truputį jaudindama si, Elena išvažiavo į Ukmer gę. Čia pirmąkart ji peržengė palatos slenkstį. Žmonės į ją žiūrėjo su pasitikėjimu. Ir Elena gydė! į ligoninę ji atei davo kupina energijos. Į pala tas įnešdavo mielą ,,daktariš ką” šypseną, jaunatvišką nuo taiką. O daktarė ji buvo tik rai puiki: kiekvieną suprasdadama. mokėdavo paguosti ir nuraminti, kiekvienam suras davo švelnų žodį. Praktiką Eleną atliko labai gerai. Tokia tad yra šešto kurso medikė Elena Motiejūnaitė, kurios taip atsidėję klausėsi pirmakursiai susirinkime-susipažinime. A. Kubilius
Žodis suteikiamas šešto kurso studentei Elenai Motie jūnaitei! Nemažas būrys pirmaikursiu, kukliai susispietusių prie sujunda: auditorijos lango, kas tai per šešitakursė? . . Tuo tarpu į priekį išeina šviesia plaukė, susikaupusi mergina, ir auditorijoje nuskamba pir mieji jos žodžiai. Nestiprus, tačiau švelnus jaunos gydyto jos balsas pasakoja susirinku siems apie savo pirmuosius žingsnius šiose šviesiose audi torijose, ąpie egzaminus. — Tačiau svarbiausia, ką aš norėjau jums patarti, bran gūs draugai, —ne ,,studentau kite“, o dirbkite atkakliai, kas dien, nuosekliai. Tada ir re zultatai, be abejonės, bus pui kūs! — Šitaip Elena Motiejū naitė užbaigė savo žodžius mą kartą suprato, koks kilnus pirmakursiams. .. .Kaip šiandien Elena pri Ir atsakingas gydytojo darbas, simena tą vakarą, kada ji, kiek reikia mokytis ir dirbti, prieš išvažiuodama studijuoti, kad juo galėtum tapti. Sugrįžusi į Vilnių, Elena vaikščiojo kalneliais ir retais beržynėliais pasipuošusiais jau nebesltenkino paskaitomis Bagdyšių kaimo laukais, atsl- ir privaloma literatūra. Visus ■sveiklndama su puikiu gimto laisvalaikius, visas savo jėgas jo .krašto peizažu, su ramiu ji paskyrė tam, kad ateityje Gelvės ežerėliu, prie kurio tiek daug buvo svajota ir mąstyta. Tačiau ranka neju čiomis užčiuopė megztuko ki šenėje pailgą geležinkelio bi lietą, o akys nukrypo į laik roduką. . . Vilniuje Elena iš pradžių Ne vieno akis patraukė kuklus skelbimas: „Rugsėjo 10 jautėsi nedrąsiai. Neįprastas dieną įvyks literatūros ir kritikos būrelio ataskaitinis su buvo ne tik skubus triukšmin sirinkimas”. Didžiulė septintoji auditorija prisirinko pilnu gas miesto gyvenimas, bet ir tėlė. Kaip ir įprasta tokiais atvejais, susirinkimas prasidė didžiulis studentų būrys. jo būrelio pirmininko R. Sadausko ataskaita. Nedrąsūs O paskui atėjo ir pirmoji pirmakursiai, giliai vidinėje švarko kišenėje paslėpę eilė sesija. Su drebančia širdimi, raščių pluoštelį, ir šiaip paprasti literatūros mylėtojai, kurie Išplėstomis akimis ji sekė, patys gal nėra parašę nė vienos eilutės, nemaža sužinojo: kaip profesorius lėtai pakėlė kiek buvo susirinkimų, kieno eilėraščiai ar apsakymai bu plunksną virš studijų knygu vo svarstyti, sužinojo apie jaunųjų poetų išvykas. . . Visa tės. Elena atsiduso tik tada, tai, žinoma, labai gerai, bet į vieną klausimą, kuris domino kai perskaitė: „labai gerai”... ne tik pirmą kartą atėjusius, bet visus rašančius ir nera Prie melsvojo Gelvės eže šančius kiek išaugo ir Jjo nariai menine jėga, ........... „ 'būrelis .............. -- - - — - jj. nebuvo atsaro tą vasarą Elena sugrįžo pa kiek prasiplėtė ją temų akiratis? taip ilsėti px> pirmųjų studijų me- kyta. tų. Vėl vakarais skamlbėjo Po pirmininko ataskaitos, kaip tradicija, prasidėjo vadainos, vėl Elena sukosi val- dinamoji „meninė” susirinkimo dalis. Bet ir ji vyko labai so bangose ir įraudusius , _____ schemiškai: kiekvieną reikėjo kviesti, kitus netgi gana ilgai skruostus gaivino ežero van įkalbinėti. Bet tai būtų menkniekis — negi barsi žmones deniu, tačiau širdies gilumo už kuklumą ir drovumą? Bloga tai, kad nežinai, ką kviesti, je buvo kažko neramu. Jai vis ką prašyti, kad paskaitytų. dažnai prisimindavo žodžiai, — Draugai „demaskuokite” vieni kitus, kritikuokite, pasakyti vieno tuberkulioze — telkiasi į pagalbą auditoriją pirmininkas R. Sadauskas. sergančio žmogaus: Bet dabar tai per vėlu. Būrelio valdyba, senieji literatai _ — Štai tu už kelių metų turėjo anksčiau pasidomėti jaunaisiais draugais, susipažin būsi daktarė, gydysi žmones, ti su jais, kad jie drąsiai parodytų, ką atsinešė Į Univer o aš dabar jau kvėpuoju pas sitetą. Kaip tai padaryti? Ir čia norisi paklausti būrelio kutinėmis plaučių kertelėmis. valdybos, kodėl nebuvo nė vieno iš valdybos, kai kom Vaikino kažkada padyku jaunimo biuras susitiko ir nuoširdžiai kalbėjosi su pirma sias akys dabar buvo pilnos kursiais lituanistais ir žurnalistais? ašarų, o veide švietė liūdna, Be pasiruošimo ir organizacijos praėjo susirinkimas. praradusį bet kokį tikėjimą „Tokia jau tradicija”, — atsakys senieji lituanistai. Bet ateitimi, 'žmogaus šypsena. O ne visos tradicijos yra geros. Ar per mažas domėjimasis žmonėmis ir chaotiškumas neatšaldys jaunuolių, nedrąsių, pirmus žingsnius žengusių Universitete ir kūryboje? M. GAVĖNAITĖ RAŽUS išaušo sekma dienio rytas. Dar gra žesnis jis atrodė Ekono mikos mokslų fakulteto pirma kursiams ir diplomantams, nu tarusiems susitikti, tą -dieną josi apie studijas, mokslą, se- nuoširdus susitikimas paliko prie Trakų ežero-. labai gerą įspūdį. Ačiū už tai „Kas čia bus? Ar nereikės sijas. — Man, kaip ir visiems diplomantams, — sako plnmaišsimaudyti šaltokame Galvės pirmakursiams, šis malonus ir kuršė N. Seduikytė. vandenyje? • mąstė -plirmakuršiai. Tačiau šias abejones greitai išblaškė dėstytojo Ma čiulio ir kitų kolegų žo džiai. . . Visi labai pavargo, kol bu r' vo surastas -diplomantų testa mentas. 1 — .. .Tęskit mūsų tradici jas, tik nekartokit mūsų klai dų, — skelbiama jame. Neptūnas (diplomantas R. Blažys) su savo pavaldiniais vykdo egzekuciją. Ji .nelabai maloni, bet jei nori tapti tik ru ekonomistu — turi paklus ti. Prie kuklių draugiškų pietų ir pasiJiinksminimo metu dali nosi diplomantai „ilgamečiu” patyrimu Universitete, kal-bė-
TAIP ORGANIZUOTI?
G
Ekonomistų krikštynos
1
MUS VILIOJA KALNAI
u-u
dė slėnyje, subiro srauniuose putojančiuose besiveržiančios Ankstyvo ryto saulė pasru per akmenis Tisos vandenyse. vo nuo kalnų viršūnių miškin O kalnų viršūnės žėri, maudo gais šlaitais žemyn, išsisklai- si saulėje. Mes, šeši Universi-
ROMUALDAS SADAUSKAS
DARBU1 Kalp kraujas gyslomis Širdin ateina, Ištyręs žmoguje Visus takus. Ateiki Tu | mano dainą Nenuperkamas, Laisvas Ir sunkus. Tylos dvelkimas Lai tavęs nebaido, — Praeiki drąsiai Pro puošnius rimus — Ir atsinešk Metalo kietą qaidą. Mašinų ūžėsi. Dulkėtus arimus. Nebok, kad grubios Tavo rankos Ir prakaitas sūrus Ant paišinos kaktos, — Ateiki tu Į mano dainą Kaip įeini Pro naujo fabriko vartus.
Jūs suprasite, Aš tikras kapitonas Šio gyvenimo. Šios upės, Šios kupė!
SVAJONĖ Po netrumpos ir neilgos kelionės, Po dauq prašvilpautų peronuos valandų Aš vėl,. atrodo, ____ . Sumano „Svajonę . .” Ošiu lyg topolis ant Nemuno krantų. Atrodo, aš žalias šakas pamerkęs. Vėsiajam Nemuno ar Ratnyčėlės vandeny, O iš tikrųjų — baltas beržas verkia, Degąs rasom saulėlydžio ugny.
O aš, tikrai sugrįžęs iš kelionės, Be šypsenos, o gal ir be draugų, čionai klausausi Sumano „Svajonės”, Dainuojamos pamėlusių miškų. Ir šitoje gilioj jausmų verdenėj Be galo aiškiai ir labai ilgai Gal matosi, o gal tiktai vaidenas Už Juodą varną juodesni plaukai... Nejaugi man lyg invalidui be ramentų Sitam žaliajame krante išties Bus neišlaikomai sunku gyventi Ęe žalsganų akių ir didelės širdies?
KAPITONAS O kas atsitiktų, jeigu visur būtų vanduo? Kur tada varnos nutūptų? (Iš „Adomas nori būti žmogumi”)
Aš plaukiu Lyg lapas topolio geltonas Rudens spalvos upe... Jūs tikėkite, — Aš tikras kapitonas Šio gyvenimo, Šios upės, Šios kupė! Aš — žmogus. Ir mano šventai svajai Niekas šiam pasauly Neužgins Išbučiuoti moteris Havajų, Tai, ko neturiu, brangini. Išmečiau aš Inkarą j patį gylį. Kur nežinomi žmogaus likimas l-r dal i-a, Kur ir melas, Ir apgaulė tyli, Kur apvogti mylint nevalia. Tai iš čia Išplauks gyventi žmonės Tvinstančio pavasario upe.
POEZIJA Baigia Viršum Aš Šią Negaliu
vaikščioti mėnesiena miesto žingsniu tykiu. naktį ne vienas, ne. vienas... sumerkti akių.
Kažinkur, lyg tol1! be galo, Ir kartu — tarytum mano širdy. Iš karščiausio, šviesiausio metalo Kantriai lydoma ateitis.
Neša žmogišką protą ir jausmą Į žvaigždynus nauja raketa, O per motinų šventą skausmą Šiąnakt gimsta nauja karta. iš kelionės atgal Į Tėvynę Veda laivą ranka jauna; O poetą sunkiai kankina Per ilgai nebaigta daina... Rytas. Pabaigė mėnesiena Vaikščiot savo žingsniu tykiu. Aš ne vienas, ne vienas, tie vienas. ,, Nesumerkiau savo akių.
KOMJAUNIMO ATASKAITINE KAMPANIJA Rugsėjo 15 d. naujuosius mokslo metus pradėjo ketvir to kurso geografai, tik praeitą savaitę sugrįžę iš gamybinės praktikos Kaukaze. Praktikai vadovavo jauniausias Gamtos mokslų fakulteto dėstytojas tik geras dalykinis, bet ir C. Kudaba. metodinis pasiruošimas. Bet. . • laimėjimus kai kada užtemdo nepasisekimai. Kauno I vidūrinėje mokykloje atlikusieji praktiką draugai pakenkė bendram kurso reikalui. Tiesa, jų nepaliko ramybėje: svarstė, kritikavo, tačiau ne iki galo. Koks buvo visą tų priemonių veiksmingumas, žino ir patys lituanistai. Praktikoje susumuota 100 visuomenei naudingo darbo valandų, O jeigu prie tų valandų pridėsime dar tas va landas studentų darbų stovyk lose, tai argi nėra kuo di džiuotis diplomantams?
Lituanistų diplomantų ataskaita Ataskaitinis-rinkiminis V kurso lituanistų komjaunimo organizacijos susirinkimas, Įvykęs praeitą ketvirtadienį, prasidėjo maždaug taip, kaip prieš ketverius metus. “ Tada ’ tik jis buvo rinkiminis, ata skaitų nebuvo, kritikos nebu vo, ilgai neužtruko. O šian dien? Komjaunimo organizaci jos sekretorius Br. Norkūnas leido pasidžiaugti kurso pa siekimais per ataskaitini lai kotarpį. Padidėjo studentų mokymosi vidurkis, pirmūnų gretos išaugo iki 15, komjau nimo eiles papildė dar trys draugai. Reikia didžiuotis ir gamybi ne praktika. Juk praktikos aptarime buvo pažymėtas ne
Vasaros tradicijas...
N. ŠADUIKYTĖ
skatiname vieni kitus. Ir taip šuorai. Artėjo audra. O aplink prasideda mūsų tolima, daug — tankus miškas, tarp sama įspūdžių žadanti kelionė. nų sukniubę pilki, dideli akmenys, išvartos. Stambūs lieSUSITIKIMAS” SU taus lašai kerta mums į vei dą, šalto vandens srovelės bėKARPATAIS ga nugara. Prasideda pasiutu Takelis pradėjo staigiai kll- si liūtis. Temsta. Debesų ir ti aukštyn. Jau už posūkio lietaus verpetuose dingo kal dingo Racnovo panorama, as nai, vos bepastebimas takelis faltuotas plentas, gausus be- vis dėlto mus atvedė į plates zujančlomis mašinomis. Pa nį, patižusį, virtusį lyg nedi slaptingai šlama Karpatų prie deliu kalnų upokšniu, keliuką. Jau paskutines vienos vidi kalnes apgulę tankūs eglynai, Juo eidami, šlapi ir pavargę, nės1. sienos eiles mūrija trečiakur šniokščia sraunus upelis Ke- mes pagaliau pasiekiame polo- sė teisininkė Antanina Glebaitė, valia, kurio šaltu ir tyru lyg niną, kur šiluma ir žmonės... dirbanti penktoje pamainoje Šiau lių rajono „Raudonosios vėlia krikštolas vandeniu nuplauna vos” kolūkyje. Reiklus, jau ke SKAMBA DAINA me jau spėjusius išprakaituoti turiasdešimt metų statąs namus, veidus. meistras Edvardas Ambutavičius PETRUSO PAPĖDĖJE teto turistai, su nuostaba ir Jos darbą vertina tik labai gerai, Takas vis kyla aukštyn, tan susižavėjimu žvelgiame į pir kėja eglynai. Prieiname rau- ’ Jau ketvirta diena, kai ke mą kartą prieš mūsų akis atsi donuojančią avietėmis lauky liaujame per kalnus, einame vėrusį Karpatų vaizdą. Kaip mę, kur nepraleidžiame pro miškais, kalnų pievomis, ku gal kiek grubokas, bet kartu čia viskas puiku ir neįprasta gos pasmaguriauti. Bet tuo riose dažnai ganosi kaimenės ir lyriškas kalnų vaizdas. Čia mums! Mes nejaučiame sun tarpu saulė pasislėpė po juodu šėmų karvių su skambančiais mes ir susitikome su grupe kių kuprinių ant pečių, mūsų tamsiu debesiu, kuris, risda varpeliais, parištais po kak Ukrainos turistų. Tarp mūsų negąsdina tai, jog teks per masis kalnų viršūnėmis, grei lais. Toli girdėti tas skambus iškart užsimezgė draugystė. Karpatus praeiti 250 km ir tai augo ir didėjo. Susirūpino varpelių aidas kalnų slėniuo O, nusileidę nuo Petruso, tuo pačiu atlikti II sunkumo mūsų grupės vadovas II kur- se. : Kartais vėl užslenka debe mes įsikūrėme bendroje sto kategorijos žygį. Mus dabar so gamtinlnkė Danutė Valšny- :sys, apšlaksto mus lietumi ir vykloje ir ilgai tą vakarą vilioja kalnai, viršūnės. To tė. O Ir mes neramiai žvilgčio vėl nubanguoja per kalnus sėdėjome prie laužo su ukrai kių minčių genami, kupini en jome į debesį ir paspartinome lyg ! skiautės išdraikytų vilnų. niečiais, klausėmės įdomių pa tuziazmo, mes skubame palikti žingsnį. Takas serpantinu rai Šiandien mes įkopėm į Pet- sakojimų, padavimų. Paskui jaukaus Užkarpatės miestelio tėsi, įkilo ir vedė mus į viršų. ruso viršūnę, kuri yra viena suskambo linksmos dainos, Racnovo gatves ir norime pra Kai kur ne per toliausia tu- aukščiausių ; Karpatuose. Be kurių aidas tirpo nakties tam dėti kopti į kalnus. Mūsų ne rėtų būti polonina (laikina va- to, i ši viršūnė yra pirmoji, soj, Petruso papėdėje. Savo didelė grupelė patraukia Tį saros ganykla kalnuose). Bet... įveikta 1 mūsų žygyje. Gal to naujų draugų įprašyti, mes su sos pakrante vingiuojančiu ta suūžė, subraškėjo eglės, kai- idėl tokia pakili nuotaika. dainavome ir porą lietuviškų ku pirmyn. nals nusirito griaustinio aidas, Prieš ] akis išsiskleidžia pasa dainelių. — Į kalnus, draugai! —mus pasitikoj stipraus vėjo kiška kalnų panorama. Rūstus (B. d.)
A ,T
Skaitytojai pageidauja
SOSTINĖS STUDENTU DRAUGYSTĖ būtu mėt linksmi! — sako malonios merginos (nuotr. 1), segdamos rū tų šakelę prie krūtinės kiekvie nam įeinančiam. Rūtų šakele Karininkų na muose prasidėjo tradicinis Vil niaus aukštųjų mokyklų vaka ras, skirtas nau jųjų mokslo me tų atidarymui. Trumpai sa kant, vakaras bu-
Kas dieną bendrojoje skaityk loje būna vis daugiau ir dau giau studentų. Čia jaučiasi tik ra darbo nuotaika — sėsk ir dirbk. Tačiau prie atskirai stovinčių staliukų bendrojoje skaitykloje galima dirbti tik dienos metu, nes vakare čia mažoka šviesos. Ar negalima būtų ant kiek vieno staliuko pastatyti lempą, kad nereiktų čia dirbant nuolat trinti akis? L. Kęstutaitis
DĖMESIO! KOMISIJA!
vo įdomus. Kal bėjo vyresnieji draugai, dalinosi įspūdžiais. Jie nuotr. 2) iš Uni versiteto, o jos iš Pedagoginio, šoko visi — kon ir servatorija merginą Dailė, pedagokalbino giečiai, o kam suktis nepatiko parketu, tas lošė šachmatais, o dar kitį, (nuotr. 3) band^r taiklu mą tire
Rungtyniauja pirmakursiai Kiekvienų mokslo metų pra džioje išmėgina savo jėgas pir makursiai. Tokios varžybos visa da labai laukiamos: mat, jos pa rodo, kokiais žmonėmis pasipil dė Universiteto sportininkų šeima. Lengvaatlečių pasiekimais treTlk neriai nelabai tepatenkinti, keli dalyviai įvykdė trečio atsky rio reikalavimus. Ištaeresnių re zultatų paminėtini: šuolis į aukš tį — R. Orentas (TMF) 1,60 m, 400 m — Gedžiūnaitė (G M F) 1:13,9. Komandomis nugalėjo būsimiejl gamtininkai. Ištikimi savo senai tradicijai liko filologai ir chemikai. Nors ir keista, bet iš gausiausio Uni versiteto fakulteto — Istorijosfilologijos — tedalyvavo tik... vienas sportininkas, o iš Chemi jos — nė vieno. Nejaugi tuose fakultetuose nėra norinčių spor tuoti studentų? įdomu, ką apie tai galvoja minėtų fakultetų sporto klubų pirmininkai ir kom
trrjj .-1 d
Nespėjo fšvaros bario merginos da ir 23 kambario sta komisija praverti žo grindis. Komisi las apdengtas kar Čiurlionio 27 bend ja tik galvą Įkiša tono gabalais, vie rabučio durų, kai pro duris. Reikia nos lovos galas už kažkas šnipštelėjo, manyti, čia bus ge dėtas ant kėdės su kažkas per korido riausias kambarys. trimis klibančiomis rių susišaukė, ir Tvarkosi gamti kojomis. jau komisija dauge ninkai, To paties bend liui nebe siurpri neatsiliekageografai, fizikai. rabučio skaityklo zas. negyvena — Merginos, ko Gal kiek sunkiau je niekas užtat tvarkelė! misija eina! — šūk pirmakursiams. Tei Bet Po kelių dienų Maskvos paverstos sinasi, kad jie ne Spintos telėjo persigandusi pratę. Lužnlkų stadiono Sporto Rū šiukšlių dėžėmis, vieno kambario gy mai pasipuoš įvairiaspalvė — Nieko, susi stalai nukloti po ventoja ir kaip kul mis vėliavomis. Rugsėjo 19— piergaliais, volioja tvarkysime, — pa ka nėrė pro duris. 23 dienomis įvyks Tarptauti si keleto amžių se žada jie. Pasirodo, komisi nės studentų sportinės gim lašinių gaba O šit Čiurlionio numo ja bendrabutyje ga nastikos varžybos. lai. Kaip jie atsira 25 bendrabučio gy li sukelti siaubą net do skaitykloje, tur Šios varžybos sukėlė dide ramiems gyvento ventojus atstovauja būt, niekas nepaaiš Pereini kintų. O jau dul lį susidomėjimą pasaulio spor jams. O ką jau be medikai. kalbėti apie bailes per kambarius, ir kių! Bevelk kaip tinėje visuomenėje. Varžybose nius. Ir rakina tada neatrodo, kad čia Kara-Kumo dyku dalyvaus Kinijos, Lenkijos duris, spiria kėdė galėtų gyventi būsi- moje uraganui pra jaunimo biurai? Bulgarijos, Vengrijos, Vokie gydytojai. ūžus. Naujutėlaitės mis, užgriozdina mieji Kelias dienas kovojo kr?P®*' stalu ir lovomis. Negi jau negali su sofos iš po solidaus n inkai. Nugalėtojų vardus iško tijos Demokratinės respubli vojo Ekonomikos vyrai ir Mediči- kos. Laimei, kad tą kar sitvarkyti 21 kam dulkių Japonijos, Didžiosios sluoksnio tą su kambarių ba bario medikai? Ne greitai visiškai ne nos merginos. Britanijos, Suomijos, Indijos rikadomis neteko sunku juk sudėti besimatys. ir kitų šalių studentai. susidurti. Mat, dar suverstas knygas į Virtuvės — geras etažerę, nuimti nuo Tarybų Sąjungos spalvas tik mokslo metų Žinoma, pradžia, ir komisi radiatoriaus juoduo dalykas. Į MASKVĄ gins Jurijus Titovas, Tamara jeigu jos gerai pri jos niekas nelaukė. sius marškinius. Sė Manina, Japonijai atstovaus Pereik Nesitikėjo jos ir 81 di šio kambario me žiūrimos. 1959 m. šalies prizininkai Jo. kambario gyvento dikas, skaito knygą, per Čiurlionio 25, ro Vatanabe, Jošijo Kavamata, jai. Kambaryje su o ant stalo — ne 27 bendrabučių vir jaukta, suversta, plauta kefiro bon- tuves ir nuslgąsi. Rumunijai — šalies čempionė tiesiog nesinori ja ka, su valgių liku Kokias tik nori — Elena Todoresku, Didžiajai maisto atliekas, to čiais lėkštėse. Apie me ilgiau ir pabū Britanijai — universitetų čem ti. Tiesa, kambary jas zvimbia musės. kias ir palieka mer kriauklėje, pionas Davidas Kanza ir kiti je yra vienas toks O knygų krūvoje, ginos „gražus” kampelis, tarp kitko, medici ant stalo, po stalu. žymūs sportininkai. jog antrakursiai gy niška brošiūra apie O paskui dar pačios Tokių žymių „žvaigždžių” burnoja, kad negali higieną ir švarą. ventojai nelabai pa dalyvavimas varžybose — geidavo, kad į jį pa Beveik tą patį ga ma į virtuvę ir ko lima pasakyti ir jos įkelti. žvelgtų komisija. svarbus įvykis sportiniame gy Tvarkytis reikia. Bendrabučio kam apie 18, 17 ir kitus venime. Neatsitiktinai specia susitvarkę bariuose verda gy merginų - medikių Kodėl listų tarpe galima girdėti žo kambarius. Čiurlionio 23 che venimas. 32 kamba džius „Neoficialios pasaulio Eina komisija mikai, kodėl pas rio durys praviros, juos malonu užsuk pirmenybės'“. Kaip laukiama, per koridorius, ba o ten sunkiai pūkš ra nesltvarkančius ti? stipriausia sportinė kova vyks damas trina grindis gyventojus. Bet pa Švaros komisija tarp TSRS ir Japonijos ko pirmakursis fizikas sitaiko ir priešin ėjo, praėjo per mandų. Jonas Paršeliūnas. gai. Daug pretenzi bendrabučių kamba rius. Išduosim pa , Jau dabar Maskvos gatvėjų komisijai, Čiur Reikia galų gale — Ar ko nors nepamiršau? melsvai lionio 25 bendrabu slaptį — ji dar eis, —• susimąstė prieš kelionę, se galima pamatyti kambaryje padaryti čio tarybai pareiš oi, daug kartų eis! baltas vėliavas su gimnasto Kazys Tamašauskas-Zakarevltvarką. Vyrai plau kė 41 kambarys. emblema. J. VACEKAUSKAS čius. Jis, trečio kurso Istorikas, na, o štai 80 kam- Ne iš blogos valios Be tradicinių medalių ir išvažiuoja mokytis į Maskvą, į Istorijos Archyvų institu diplomų už puikius pasirody tą. K. Tamašauskas-Zaka- mus, įsteigti specialūs prizai. revičius — jau trečias žmogus Jie bus įteikti dviem (mergi Tai dar nepasiekta iš Istorijos-filologijos fakulte to istorijos specialybės, kuris nai ir vaikinui) jauniausiems — Pas mus dar per daug pasakė butų skyriaus viršinin mokysis Maskvoje. Jo kurso gimnastams. kas drg Mickus profaktyvo liberalizmo — pasakė Univer draugai S. Jegelevičius ir A. Studentai tiki,■ kad Tarptaupasitarime, kuriame Ibuvo dar siteto Rektorius. — Bukite Sinkevičius Istorijos Archyvų gimnastikos kartą nagrinėjami tvarkos griežti tiems, kurie nesilaiko institute mokosi nuo rugsėjo tinės sportinės pirmenybės — 1naujas indėlis Užtenka mėnesio pradžios. bendrabučiuose klausimai. bendros tvarkos. kovoje už taiką visame pasauDauguma studentų vis dar ne įspėjimų, prašymų „pasitaisy lyje. J. LYDU0K10 nuotr. silaiko taisyklių bendrabučio kit, tvarkykitės ir pan.” Ne gyventojams. Nebe pirmą kar nori laikytis taisyklių ■—-i ne tą kalbama apie tai, kad įei gyvensi mūsų bendrabučiuo nant į bendrabutį, reikia pa se. Įsijungus į darbą už nor rodyti leidimą, o svečiams pa malią tvarką visam kolekty Nuo š. m. gegužės 1 die 1. Gamta . . 770 taškų likti dokumentą, apie tai, kad vui, galima daug padaryti. nos prasidėjo Universiteto 2. Istorija-filolobe komendanto leidimo drau džiama išnešti lagaminą, bet tarpfakultetlnės turizmo pir gija ................ iki šiol taip elgiasi toli gra menybės, kurios įeina į XII žu ne visi studentai. Universi kompleksinę spartakiadą. Var 3. Fizika-matemati tetas turi milžiniškus nuosto žybos tęsiasi iki 1960 m. ge ka ............ lius dėl elektros pereikvojimo. gužės 1 d. 4. Medicina Kodėl? Dar yra studentų, besi Iki šių metų rugsėjo 1 die nos fakultetų pristatytomis 5. Chemija . naudojančių elektrinėmis ply telėmis, nesugebančių išjung žiniomis varžybų rezultatai 6. Ekonomika IEŠKANT ti šviesą per visą dieną. Bus sekantys: 7. Teisė rasta kam,baryje plytelė — AUDITORIJOS bus pašalinti iš bendrabučio visi kambario gyventojai. Tai taps taisykle. Kaip ir priva loma rytmetinė mankšta, ga lios atsakomybė ir už kamba rio inventorių, už pašalintų iš bendrabučio „globą”.
’
Pirmosios pasaulyje
j-j-1 j -kUh d-i.4 d - vj e
PIRMOJI PERGALE-UŽTIKRINTA „Dinamo” sitadio- telę. Vyksta įnirtin- „Elektronika" atsane USK fu/tibolinin- ga kova, ir vienas ko ataka. Bet USK gynėjas vartininkas ir gynėkai susitiko su varžovų pallečia Jai likviduoja pavo ,„ Elektronikos” ko ■kamuolį manda — III gj-u- ranka. 11 ___ metrų jų. Mūsų puolėjai Pčs nugalėtoju, šių baudinį tiksliai re vėl veržiasi prie metų turnyre žai- alizuoja taikliau- priešininkų vartų, ir džiančiu H grupėj sias įvarčių mušė- šių gynėjai gelbsti — udr be pralaimėji- įas Pajaujis (Nr. si tik išsmūgluodamų. 9). Nepraeiną nė mi kamuolį į užvarIš pradžių abu trys minutės, kai tinę liniją. Narevivaržovai įtarsi ne pasinaudojęs gynė čius paduoda gražų randa savo vietos, jo Noreikos (Nr. 6) kampinį Vartinin žaidimas \vyksta r kp,ld®’ aktyviausias kas išleidžia ka daugiausia aikštės „Elektronikos” PUO- muolį iš rankų, ir galva Pas,uotės ėjas lėlyglna r pu£ Staponkus netikslios, 'greitai ir f,T3' iJam ^Pasikei tiesio^ „įduria" į vieni, ir kiti pra- tus, komandos išei vartus. Antrame kėlinyje randa kamuolį. Bet na poilsiui. neužilgo P Po pertraukos „Elektronikos" puo žaidėjai apsipranta, jr jau vaizdas visiškai pa- lėjai beveik nebe kamuolio. maždaug Po 10 ®1ix^cia- Dabar mū gauna minučių varžovai siškiai vis puola ir Jie tik ginasi. O pasikeičia keliomis d“tOa\zJle Isižai- vartus jų bent šešis Narke staigiomis aitako- lz a- Ypač aktyvus kartus nuo Vitkaus, mis. Tačiau USK . ■ Staponkus, Pa- vičiaus, „ , --------Bytautas 2°berskio, Pajaujo vienuolikės puoli- jaujis, mas vėl aitsileidžia, Nesnaudžia lr kiti ir Bytauto smūgių m gynėjams tenka du puolėjai — Ze- gelbėjo skersinis ir stropiai atmušinėti betrskis tr Nosevl- virpstai. Į puolimą ateina net keli USK veržlaus „Elektroni ci-us. Kairiu kraštu gynėjai. Tačiau iš kos ’ futbolininkų antpuolius. Varti praėjęs Bytautas bandyti savo jėgų ninkas Sakalauskas smūgiuoja į vartus. čia jiems nebeten turi darbo. Štai žai Pro šalį! Neužilgo ka, nes teisėjo švil paskelbia dėjas Nr. 8, išeina Staponkus pakarto pukas vienas prieš jį. ja tą patį. Apmau rungtynių pabaigą. Smūgis! Tačiau lai du. O juo labiau, Pirmoji kova lai mė mūsiškiams nu kai rezultatas ly mėta, pergalė už sišypsojo — jis ne gus. Bet seka dar tikrinta. Rezultatas tikslus. Tarsi atsa kelios atakos, ir vie — 5:1 kol kas di kydami į tai, USK nas įkartas neme džiausias iš visų II puolėjai atsargiai luoja — A. Stapon grupės komandų su metasi į „Elektro kus gražiu smūgiu sitikimo rezultatų. L. Braziulis nikos'' baudos aikš- sukerta į tinklą.
Vasaros tradicijos...
DĖMESIO! Universiteto CENTRINIS DRAMOS BŪRELIS lau kia naujų narių. Naujų narių priėmimas įvyks rugsėjo 24 d. 17 vai. Centrinių rūmų 33 audito rijoje. Maloniai kviečiame pas mus. Būrelio valdyba Užs. Nr. 1413
Kuktiškėse statoma fizikų karvidė tokia aukšta, kad tik vienas filologas Aleksandras Grobovas drįsta stačiomis laipioti.
Redaktoriaus pavad. J. STEPŠYS DĖMESIO! Prie Lietuvių literatūros katedros organizuojamas LIETUVIŲ TARYBINĖS LITERATŪROS būrelis. Steigiamasis susirinki mas įvyks rugpjūčio 22 d. Lietuvių literatūros katedra
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių lr žurnalų leidyklos spaustuvė
LV 11384