U8J2VBOS
Visų šalių proletarai, vienykitės!
suuroenuas
1975 m. rugsėjo 19 <1.
dalyviams
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Brangūs bičiuliai! Nuoširdžiai sveikinu jus, iškovojusius didelį darbo laimėjimą! Studentų statybininkų būrių devintojo penkmečio me tais pastatyti šimtai įvairių pramonės ir žemės ūkio ob jektų, tūkstančiai kilometrų nutiestų elektros tiekimo li nijų, geležinkelių ir plentų, pastatyti nauji gyvenamieji namai, mokyklos ir profesinės technikos mokyklos, ligo ninės ir klubai — tai konkretus indėlis, vykdant TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus, ryškus besimokančio jau nimo pilietinės ir politinės brandos įrodymas. Jūsų bendras su darbininkais ir kolūkiečiais darbas yra pui ki būsimų specialistų visuomeninio, politinio ir darbi nio grūdinimosi mokykla. Svarbu, kad trečiasis darbo semestras tapo neatskiriama aukštųjų ir specialiųjų vi durinių mokyklų mokomojo bei auklėjamojo darbo su dėtine dalimi. Tolesnis komunizmo statybos programos vykdymas pareikalaus iš jūsų, šios dienos studentų ir moksleivių, gilių profesinių žinių, kūrybinio entuziazmo ir nenuils tamų ieškojimų. Garbingai tęskite didvyriškas vyresnių jų kartų tradicijas, ugdykitės komunistinę pažiūrą į dar bą, moralinį tyrumą, meilę socialistinei Tėvynei, prole tarinį internacionalizmą. Linkiu jums, jauni bičiuliai, sutikti TSKP XXV suva žiavimą labai geru mokymusi, spartuolišku darbu, akty viu dalyvavimu mokslinėje bei techninėje kūryboje ir visuomeniniame gyvenime. L. BREŽNEVAS Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto Generalinis sekretorius
YVU Nr. 28 (928)
MUSŲ DARBAS — TAU, TĖVYNE! SĄJUNGINIO STUDENTŲ STATYBININKŲ BŪRIO ŠTABUI
Vilniaus universi teto studentai, Perga lės 30-mečio sąjunginio studentų statybininkų būrio dalyviai, su džiaugsmu pralenininiam nešame mūsų partijos Centro Komitetui, kad devintojo penkmečio me. tais atlikome statybos darbų daugiau kaip už 5 milijonus rublių, kasmet oiganiziVūlIiy1 žemdirbystės būrius Tarybų Lietuvoje ir kitose sąjunginėse respublikose. Tai mūsų darbo indėlis, vykdant
M
TSKP XXIV suvažiavimo nu tarimus. Mūsų veiklos programa yra dng. L. Brežnevo turinin ga kalba, pasakyta sąjungi niame studentų sąskrydyje. Vykdydami ją, mes atkakliai studijuojame, aktyviai daly, vaujame mokslinėje veikloje, politiniame ir visuomeninia me darbe, sprendžiame kon krečius komunizmo kūrimo uždavinius. Per šį penkmetį studentų statybiniuose būriuose dirbo visi Universiteto studentai. Mūsų būrių vėliavos plevė savo komjaunuoliškose Gaga. rino miesto, Jakutijos ATSR, Tomsko srities ir mūsų respublikos statybose, aktyviai dalyvavome gamybinių kolektyvų visuomeniniame gyvenime, dirbome kultūrinį
Vilniaus Darbo Raudono sios Vėliavos ordino V. Kap. suko universiteto linijinio būrio „Juventus-75‘‘ dalyviai
jos ATSR, Smolenske. Šį met pirmą kartą mūsų studentai dirbo KamAZ-e, Primorjės krašte. Net 6 būriai dirbo demokratinė se šalyse. Į susirinkusius kreipėsi Filologijos fakulteto prodekanas A. Jovaišas. Sa vo kalboje jis pabrėžė, kad trečiasis semestras la bai prisideda prie busi mosios inteligentijos auk lėjimo. Jis duoda galimy bę pajusti darbo žmonių rūpesčius ir tą didžiulį komunizmo statybos už mojį, kuriuo gyvena visa šalis. — Džiugu, — pasakė A. Jovaišas baigdamas, — kad dabartinių būrių da lyviai stengiasi deramai tęsti -vyresniųjų draugų pradėtas tradicijas. Studentų vardu kalbėjo
Istorijos fakulteto I k. bibliotekininkė E. Petreikytė. — Mes, pirmakursiai, — pasakė ji, — dar ne pabuvojome kaliosiose tre čiojo semestro auditorijo se, tačiau jau spėjome pajusti, kokią svarbią vietą jis užima studentų gyvenime. Pasižadame, kad įsijungę į studentų statybininkų gretas, ne gailėsime jėgų ir visuo met stengsimės sekti vy resniųjų draugų pavyz džiu. Partijos ir vyriausy bės rūpestis įpareigoja dar geriau dirbti ir mo kytis komunizmo kūrimo vardan. VVU vieno iš geriausių linijinio būrio vadas MF IV k. studentas R. Broga perskaitė mitingo dalyvių laišką Sąjunginiam S6B štabui.
masinį, sportinį ir šefavimo darbą. Atsakydami į drg. L. Brež. nevo sveikinimą studentų statybininkų būrio dalyviams, mes, Vilniaus universiteto studentai, pasižadame sėk mingai išspręsti savo pagirin. dinį uždavinį — atkakliai mokytis, kopti į šiuolaikinio mokslo ir technikos aukštu mas, ugdyti tarybinių specia listų savybes, deramai pasi tikti TSKP XXV suvažiavi. mą. Pasižadame visas savo jėgas, visus sugebėjimus, įgy tus aukštojoje mokykloje, skirti kilniam komunizmo kū rimo reikalui.
V. PUTEIKIO nuotraukose: trečiojo semestro dalyvių mitingas Universiteto Auloje
Kartu su partija, kartu su liaudimi Studentų penkmečio — šventiškas finišas. Penki milljardail Už tiek rublių atlikta darbų per 250 die nų! Apie'savo pasiekimą studentai raportavo parti jai. Sveikinimo žodžiais j SSB narius kreipėsi TSKP CK Generalinis sekretorius L. Brežnevas. Šalies komjaunuoliai su gilaus dėkingumo jausmu sutiko aukštą jų darbo, vykdant TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus, įvertinimą.
•.Mes su dideliu dėme siu išklausėme drg. L. Brežnevo laišką" — šiuos žodžius tarė ne vienas ir Universiteto studentų sta tybininkų būrio mitingo dalyvių. Rugsėjo 12 d. į Aulą susirinko studentai, dės tytojai, rektorato atsto vai. Kartu su studentais — jų auklėtojai, tie, kas kartu buvo statybos aikš telėse, tie, kas jaunystėje >r patys dalyvavo staty bos būriuose. Mitingą pradėjo kom jaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotojas J. Bagdonas: — Vakar sąjunginis Pergalės trisdešimtmečio studentų statybos būrys
raportavo TSKP Centro Komitetui, draugui L. Brežnevui apie trečiojo semestro darbus IX penk mečio baigiamaisiais me tais. Sąjunginis SSB atliko darbų už 5 milijardus rublių. Mūsų universiteto studentai ingi prisidėjo prie šių gražių laimėjimų. Universiteto SSB vėlia vos plevėsavo 27-iuose Lietuvos ūkiuose ir staty bos organizacijose, Jaku tijos ATSR, Primorjės krašte, Stavropolyje. Bū rio dalyviai šauniai padir bėjo. Iš visur jie parsive žė tik gerus atsiliepimus apie savo darbus. Universiteto studentų statybinio būrio štabo komisaras A. Paulauskas
skaito draugo L. Brežnevo laišką. Mitingo dalyviai sutiko jį plojimais. Žodis suteikiamas Universiteto būrio vadui M. Bložei. Vi sų trečiojo semestro daly vių vardu jis padėkojo partijai ir vyriausybei už rūpestį studentiška vasa ra ir pažadėjo, kad bū rio dalyviai ne tik geru darbu, bet ir puikiu mo kymusi atsakys į jį. M. Bložė trumpai papa sakojo apie šios vasaros rezultatus. Šįmet SSB judėjimas Universitete sulaukė savo pilnametystės — 18 metų. Buvo suorganizuoti 39 būriai. Jų sudėtyje darba vosi per 1200 narių. Da bar į statybininkų būrių sąvoką įeina ne tik sta tybos darbai. Šįmet dir bome ir žemdirbystėje, ir maitinimo sistemoje, ir
vagonų palydovais. Res publikos studentų statybi ninkų būriai buvo įsipa reigoję atlikti darbų už 1300 rub. sąmatinės ver tės kiekvienam dirbančia jam. Būriai, dirbusieji kolūkių laukuose, pasiža dėjo uždirbti ne mažiau kaip po 130 rublių kiek vienam. Planai įvykdyti ir viršyti. Geriausių re zultatų pasiekė Medicinos fakulteto SSB. Jų stovyk la Biržų raj. ,,Laisvosios žemės" kolūkyje gamybos planą įvykdė daugiau kaip 250 procentų. Mažai atsiliko kitas medikų bū rys, dirbęs Kapsuko pieno fabrike. Gerai dirbo žem dirbystėje Prekybos fakul teto „Jovaro", Filologijos fakulteto „Serbentoš" ir kiti būriai. Pirmaujančiųjų gretose buvo mūsų būriai Jakuti
Partija aukštai įvertino studentų statybininkų darbą. Tai ir įpareigojimas ateičiai, studijų, visuo meninio darbo programa.
kuriame pasaulio jaunystę — komunizmą
na PARTIJOS
SUVAŽIAVIMUI PUIKŲ MOKYMĄSI!
Būti komjaunuoliu — būti Rugsėjo penkioliktoji. II. gai ją prisimins penkto kur so taikomosios matematikos specialybės studentai. Jiems pirmiesiems šiais mokslo me tais įteikiami nauji komjau nimo bilietai. Grupė tikrai verta šios puikios šventės — ji geriausia Universitete ir respublikoje. Į Rektorato posėdžių salę studentų pasveikinti atėjo LLKJS Vilniaus miesto Lėni, no rajono komiteto sekreto rė A. Dulskytė, MMF prodekanas P. Vaitkus, Univer. siteto komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas. Fakulteto prodekanas P. Vaitkus palinkėjo studentams, kad ir paskutiniai metai uni. versitete jiems būtų tokie pat sėkmingi, kaip ir anks tesnieji. Fakultetas didžiuoja. si, kad turi tokią grupę, kuri
garbingai atstovauja visam Universitetui. — Šie mokslo metai, — pasakė jis, — jums yra ne eiliniai. Šiemet jūs baigsite Universitetą. Leiskite palin kėti jums sėkmingai atlikti gamybinę praktiką. Tikiuosi, kad jos metu jūs irgi būsi te tokie pat aktyvūs, kaip ir studijų metais. Šiltus sveikinimo žodžius tarė A. Dulskytė. Komjau nimo Lenino rajono komiteto vardu ji palinkėjo sėkmės ir laimės tolesniame gyvenime. — Te visad jumyse dega komjaunuoliška ugnelė. Jaudindamiesi eina prie stalo studentai Laima Misiū. naitė, Rūta Simonaitytė, Ai das Gasėnas. Neilgai jie bus studentai, o komjaunuolišką ženkliuką segės dar ne vie
KElClAMI KOMJAUNjMi DOKUMENTAI
nerius metus. Tą ir pabrėžė S. Imbrasas: — Tegul ši diena bus tik tramplinas jūsų tolesnei komjaunuoliškai veiklai, aks tinas jums siekti savo pasi. rinktos profesijos aukštumų. Grupės vardu kalbėjo A. Januškevičius. Jis padėkojo komjaunimo komitetui už su teiktą garbę ir užtikrino, kad
ir ateityje jie stengsis būti pirmaujančiųjų gretose. Pasibaigus naujų komjau nimo bilietų įteikimo iškil mėms, paprašėme tarti kelis žodžius apie draugus grupės komjaunimo sekretorę Danu tę Krapavickaitę. Štai ką ji papasakojo: — Sakyčiau, niekieno ne. raginami irimtai kibome į stu dijas? O pajutus jų skonį, jau nesinorėjo (ir ambicija ne leido) atsilikti nuo draugų. Labai daug stengiamės padė ti vieni kitiems. Grupė tik rai draugiška. Gal todėl, kad visi be išimties komjaunuo liai. Praėjusiais metais labai ruošėmės respublikiniam ge riausios akademinės grupės konkursui. Tas pasiruošimas dar labiau mus suartino. Pir mos vietos iškovoti nesiti kėjome, bet buvome laimin-
gi, kai apie tai išgirdome Man labai patinka mį grupės komjaunuolių ent ziazmas. Tai, gal būt, ir y komjaunuolių išskirtinis p žymis. Tiesa, ne visada į, jį galima pamatyti kotnja^ mo darbe, bet vis dėlto ei tuziastų netrūksta, tik reik mokėti juos suburti duo jiems konkretų darbą. Kita metais mes baigsime Unive sitetą. Ir šią iškilmingą jį ną, tur būt, didžiausias mat troškimas, kad grupės drai gai, išėję į gyvenimą, nepr, rastų entuziazmo, jaunatvį ko ryžto. Kad gyveninę jiems nevirstų pilka k sdi< nybe, kad darbe bei isu< meninėje veikloje jiem., u tektų komjaunuoliškos ugn< lės. L. KLIŠAI SKą
Paskaitos turtai Klemensas Kirša prieš tre jetą metų medaliu baigė Vil kaviškio S. Nėries vidurinę mokyklą ir įstojo i Univer siteto Matematikos ir me chanikos fakultetą. Šiandien Klemensas — matematikos spec. III kurso 1 grupės studentas. Studijų knygutėje — vieni penketai, žemiau spausdinamuose jo atsakymuose į mūsų klausi mus jūs gal ir nerasite gata vo recepto, kaip tapti mokslo pirmūnu. Čia daugiau pata rimų apie studijas ras pir makursiai, žengiantys pir muosius studento žingsnius. Nuo to, kaip jūs pradėsite, nuo pamatų priklausys ir jūsų žinių pastato tvirtu mas.
Prisiminkime pirmuosius studijų metus universitete. Ko kie sunkumai iškyla, palyginus su vidurine mokykla? Kas juos padeda nugalėti — pats, vyresni draugai, dėstytojai? Kiekvieną pirmakursį jam dar labai menkai pažįstama me studentiškame pasaulyje „užvirsta" ištisa virtinė sun. kūmų. Užklumpa labai didelis informacijos srautas. Dėsity. tojas pateikia daugybę faktų, dar nurodo papildomą me džiagą. Paskaitoje nesakoma: „Perskaitykite nuo tokio puslapio iki tokio". Tenka pradėti dirbti savarankiškai. Be to, visiškai pasikeičia kontrolės, atsiskaitymo už įsisavin tą kursą būdai. Jeigu mokytojas mus kviesdavo atsakinėti kiekvieną pamoką, tai Universitete to nėra. Pagaliau, stu dentas atitrūksta nuo šeimos. Didžioji mūsų dauguma apsi gyvena bendrabučiuose, o čia vėl naujas problemos: mai tinimosi, laisvalaikio, buitinės. Ir dar. Jau minėjau, kad dėstytojas nurodo tik pagrindines kryptis, visa kita rei kia sužinoti, išmokti pačiam, savarankiškai. O kaip? Tai irgi labai svarbus klausimas pirmaisiais studijų metais. Kaip šluos sunkumus nugalėti? Čia reikalinga kc^npleksinė parama. Labai daug padeda dėstytojai, neabejingi ir vyresni draugai. Bet daugiausia turi dirbti pats pirmakur. sis — juk netgi ir labai norėdamas „senjoras" ar dėstyto jas neišaiškins visko. Studentas paskaitų metu. Jų nauda. Kas lemia vėliau (egzamino metu) grąžinamos informacijos kokybę — dės tytojo sugebėjimas perteikti žinias, sudominti, ar paties studento aktyvumas? Jeigu klausaisi paskaitos, tai dar nereiškia, kad paimi viską, ką dėstytojas perteikia. Žaidimas „skaičiukais" var gu ar padeda įsisavinti medžiagą. Taip, paskaitos naudin gos, bet reikia jų metu dirbti kūrybiškai. Labai būna ma lonu sėdėti paskaitoje, kada jau žinai, apie ką čia vyksta kalba. Jeigu iš karto pagauni pagrindinę paskaitos mintį, suvoki esmę, ją pasižymi, iš tokios paskaitos ateityje bus naudos. Mano nuomone mechaniškas konspektavimas, ne suvokiant dalyko esmės, yra visiškai betikslis. Pagaliau, labai svarbu, ir kaip perteikiama medžiaga, kiek studen tams ji yra prieinama. Ateina egzaminų metas. Aktyviai dalyvavęs paskaitose, papildomos literatūros pagalba užlyginęs spragas, kolega ramiai eina prie egzaminatoriaus stalelio. Jis išeina iš auditorijos šypsodamasis — studijų knygelėje labai geras ar geras pažymys. Manau, kad paskaitos kokybė daugiau sia priklauso nuo studento aktyvumo, noro išmokti, suži noti. Kaip jūs konspektuojate paskaitas? Ar vėliau papildote šluos užrašus savarankiškai studijuodamas tą temą? Kiekvieną kartą stengiuosi pasidaryti labai kokybišką konspektą: užfiksuoti visas mintis, pabrėžti pagrindinį, es. minį teiginį. Dešinėje lapo pusėje palieku plačias paraš tes — papildymams, pastaboms. Labiausiai mėgstu rašyti ant didelio formato popieriaus, tada lengviau perskaityti, galima palikti didesnius tarpus tarp eilučių. Savarankiško darbo reikšmė. Kiek laiko jus skiriate jam, ar jis būtinas, jeigu gerai klausote paskaitų metu ir užsirašote viską, ką sako dėstytojas. Labai vertinu savarankišką darbą ir laikau jį sėkmin. gų studijų pagrindu. .^Šiandien, — kaip pabrėžė mūsų universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius iškilmingame mokslo metų atidaryme, — reikalingas specialistas — kū rėjas, turįs ne tik savo specialybės žinių, bet ir tyrinė tojo įgūdžių, sugebąs plačiai mąstyti, tyrinėti, savaran kiškai spręsti gyvenimo problemas". Visada prie paskai tų medžiagos pridedu žinias, kurias gaunu, skaitydamas papildomą literatūrą. Savarankiškam darbui skiriu gana (Nukelta į 3 psl.)
SPALIO 1! Kai ką dar kamuoja sesijos prisiminimai: skolos ramybės neduoda. Štai Medicinos fa kulteto antrame kurse nie kaip nepajėgia išlaikyti visų reikalingų egazminų ar įskai tų 8 studentai, šeštame kur se — 6. Fizikos fakulteto II kurse yra 18 skolininkų, V
kurse — 8. Matematikos ir mechanikos fakulteto II kur se 24 studentai skolingi už I kurso programą. Tinginių dar yra užsilikę ir kituose fakultetuose, tik vieninteliai prekybininkai jų neturi (va. lio šiam fakultetui!). Bėga naujo semestro die nos. Susirūpink, skolininke! Pagal naujas taisykles skolą likviduoti, sutikus dekanui, gali tik iki spalio 1 dienos. Jeigu iki to laiko nesusitvar kysi, tave ištiks likimas stu
dentų, kurių pavardes skeli biame skyrelyje „Pašaliai nepažangūs studentai". SianJ dien jūsų dėmesiui dar kej lios pavardės tų, kurie 1 nesimokymą turėjo aisisveij kinti su Universitetu: FĄF j k. stud. Z. Laucytė, D. Stw1 nikavičiūtė, G. Masilionytri II k. stud. R. Domanskv’ri FF I k. stud. R. Zibalis, MM‘ II k. stud. R. Bikinas. IF ® k. stud. K. Urbutis, FU. F k. stud. M. Kasperavičiui* III k. stud. V. Daukšaitė
Paskaitos turtai (Atkelta iš 2 psl.) -emažai laiko — daug dirbu bibliotekoje. Nors ir kaip meistriškai bebūtų perskaityta (paskaita, ji yra taikoma įsiems — tiek stipresniesiems, tiek ir silpnesniesiems ^deniams. Pagaliau šiandien mokslas irgi nestovi vieto. u — jis modemėja, tobulėja, reikia žinoti naujoves. Neblogas dalykas (aš visada už jį) individualaus darbo jjoai, kuriais naudojasi (gabesni vyresniųjų kursų stu mtai, vadovaujami dėstytojų. Kur, jūsų manymu, galima geriausiai ruoštis užsiėml-jnu — skaitykloje, bendrabutyje, namie? jei turi nemažą biblioteką, geras darbo sąlygas, gali jįsiėmimams ruoštis ir namie. Bet jeigu namie trūksta įeratūros arba bendrabutyje trukdo diraugai — tada įaitykla yra nepamainoma vieta. Aš pats dirbu arba nas;e -rba skaitykloje. Paprastai skaitykloje būnu daugiau jenestro metu, o prieš sesiją, kada medžiaga atrinkta, Ūda galima ir namie labai gerai užrašus peržvelgti. Ar skirstote disciplinas j reikalingas Ir nereikalingas, ir v Įsiems dalykams skiriate vienodą dėmesį? Disciplinų į reikalingas ir nereikalingas neskirstau, bet natūralu (pastebėti, kad į kai kurias disciplinas tenka rim. (jau pažiūrėti — tai siauros specializacijos dalykai, visuojeniniai mokslai. 5iai.p visus dalykus laikau naudingais. Kokią naudą, jūsų manymu, duoda visuomenės mokslų udlj avimas? Visuomeninio gyvenimo problemos iš mūsų pareika,us ne tik profesinių žinių, bet ir visapusiško išsilavinio, pilietinio aktyvumo: pagaliau, tvirtų idėjinių įsitikini,ų. Šios žinios įgyjamos, susiformuojami tvirti įsitikini, ai kaip tik studijuojant visuomeninius mokslus. Kiekienas kultūringas žmogus turi žinoti valstybės ir partijos tori'.ą, nusimanyti filosofijoje, mokėti duoti atkirtį an. visuomeniniams išpuoliams. Kūrybinis, mokslinis darbas, jo įtaka studijoms? Kurla> kurse pradėti jį patartumėte? Kūrybinį mokslinį darbą aukštojoje mokykloje reikėtų adėti kaip galima anksčiau. Jau netgi pirmo kurso pa ikoje, antro pradžioje. Tegul tai bus tik faktų kaupi as ir apibendrinimas, bet tai yra pradžia į didįjį ni oiksnaujų tiesų atradimą. ‘Labai naudinga laikau SMD iklą. Kūrybinis darbas dar labiau pagilina mūsų žinias, deda išmokti dėstomas disciplinas. Pagaliau, čia ir paeiškia gabiausieji, tiesiogiai tinkantys tolimesnei moksįei veiklai, Kokių įgūdžių, žinių duoda jums visuomeninė veikla? ir jūs dalyvaujate? Visuomeninė veikla, mano manymu, yra labai svarbus fltsnys formuojant busimąjį specialistą. Juk kiekvienam mūsų, baigus Universitetą, teks dirbti su žmonėmis, dovauti didesniam ar mažesniam kolektyvui arba pa. ■n būti tokio kolektyvo nariu. Darbe su žmonėmis, su kolektyvu kaip tiik ir padeda iuomeninė veikla. Tikrai nemaloniai jautiesi, kada logus, išėjęs prieš auditoriją, nebegali pasakyti keleto džių be lapelio, kada jam yra sunku bendrauti su ap kirtais. Viruomeninė veikla padeda plėsti akiratį, tenka akty. au domėtis šalies vidaus ir užsienio gyvenimu, problerais, iškilusioms tarybinei studentijai. Kai kas tvirtina, kad geras visuomenininkas nebus ges savo dalyko žinovas, kad mokymasis nesuderinamas u/.paskaitine veikla. Bet tai laibai diskutuotina tezė. Aš ivoju, kad visuomet galima ne tik labai gerai moky. , bet ir dalyvauti SMD ar sporto būrelyje. Dvejus mei esu fakulteto komjaunimo biuro narys, vadovauju uro akademiniam sektoriui. Dažnai tenka susitikti su oliiiinkais, paskaitų praleidinėtojais. Šie žmonės, nors ir eko daugiau nedaro, kaip tik vaikščioja į paskaitas, bet vo studijų knygelėse ilgai laiko tuščius „langus". Toems studentams laiko tai tikrai netrūksta. Ar padedate savo grupės draugams studijuoti ir kaip? Mūsų grupė nėra silpna, bet kartais vienam ar kitam augui tenka padėti. Stengiuosi pakonsultuoti, sprendžiant davinius, patarti, kokią literatūrą papildomai paskaityLabai naudinga prieš koliokviumą ar egzaminą kė nis susitikti ir aptarti, sakysime, dar neaiškius klausi, as. Čia ypač reikalinga labiau patyrusio studento pa-
Ar sėkmingoms studijoms turi reikšmės pasiruošimas vi rinėje mokykloje? Ko daugiau reikia, norint sėkmingai Klijuoti — darbo ar gabumų? Taip. Mat, kai atsinešamos prastos žinios iš vidurinės okyklos, vargu ar tapsi aukštosios mokyklos studentu, ūkime, kad toks žmogus vis dėlto tapo pirmakursiu, rasideda paskaitos. Nors dėstytojai ir stengiasi pradėti pradžių, bet žinios, įgytos vidurinėje mokykloje, dau. iyje sričių nėra dubliuojamos, jos yra tik gilinamos, adeptas susiduria su sunkiai įveikiama siena: jam tenreiškinius nagrinėti labai plačiai, o trūksta pagrindų. Aišku, negalima į šį ‘klausimą atsakyti labai vienašakai. Labai priklauso, kokiu būdu jos buvo įgytas vidu>ėje mokykloje. Jeigu mes išmokame tai paraidžiui, tybiškai neįsisavinome medžiagos, tada ir aukštojoje tykioje iš tokių žinių bus ne per daugiausia naudos. Kiekvienas žmogus turi vienokių ai kitokių gabumų, įsiškai negabių žmonių vargu ar yra. Tačiau be darbo citatų nebus. Kaip sakoma, ir „žvaigždės“ kartais lagreitai užgęsta. Galvoju, kad norint sėkmingai studi°ti. reikia pirmiausia netingėti dirbti. Darbas ir atkak toms, na, dar truputis gabumų, ir galima sėkmingai kop. Alma Mater laiptais. Kokias klaidas, nesugebėjimo studijuoti priežastis pa rite draugų tarpe? Noriu išskirti keletą klaidų, kurias pastebiu, ir, tur visi su tuo sutiks. Pirmiausia, tai nesistemingas pasitų lankymas. Labai yra sunku suvokti paskaitos esmę *8u nesiklausei praeitos. (Iir tai ne tik tiksliuosiuose ®sluose). Blogas dalykas yra garsieji ,.šturmai" prieš ‘liokviumus bei egzaminus. Paskubomis įgytos žinios <la. u greitai ir dingsta, jeigu netgi nekreipsime dėmesio j ■' kad paprastai jos būna labai paviršutiniškos. kabai abejotinas dalykas yra konspektų (žinoma, ne lytojo) perkanspektavimas bendrabutyje ar namuose, skaitos metu viskas tiksliai nėra užrašoma, pagaliau ir būtina tai daryti, o perkonspektuojantysis to pastebėti Plausti negali. Ir gauname tada tiesos nuotrupas.
Išvažiuojamojo į Jakutijos ATSR studentų statybininkų būrio „Lietuva-75" sudėtyje buvo 500 studentų ir moks leivių. Būrio narių sveikatos, mitybos, darbo ir poilsio re žimo kontrole rūpinosi try lika medicinos darbuotojų. Tarp jų — 10 mūsų Univer siteto Medicinos fakulteto absolventų bei studentų. Jiems rūpesčių ir darbo ne trūko, nes dauguma išvyksta į Jakutijos ATSR pirmą kar tą, mažai žinomos to krašto klimato ir geografinės ypa tybės, jų poveikis organiz mui, kita krašto patologija. Jau paruošiamuoju laikotar. piu teko -būrio medicininei tarnybai įtemptai dirbti, kad spėtų pilnutinai pasiruošti ir tinkamai paruošti visus na rius. Buvo parengta 50 sani. tari jos aktyvistų — medicini nės tarnybos būriuose pagal bininkų. Todėl nebuvo staig mena ir pergalė Jakutske vykusiose SSB sanaktyvistų varžybose — pereinamąją taurę ir I vietą laimėjo V k. stud. Violetos Budginaitės, III vietą — V k. stud. Vidos Ratkevičiūtės paruoštos san aktyvistų komandos. Šiltų pa dėkos žodžių iš Jakutijos ATSR Sanitarinio švietimo namų, Jakutsko miesto Sa nitarinės . epidemiologinės
trečiajame semestre stoties nusipelnė V ik. -stu dentės Violeta Budginaitė, Vida Ratkevičiūtė, Vitalija Sadzevičiūtė. Jos labai gerai atliko gyventojų sanitarinio švietimo darbą, tikrino sani tarinę objektų būklę, orga nizavo donorus. Lietuvos SSB 22 nariai „Donoro die ną" nemokamai davė krau jo. Gražius atsiliepimus apie linijinių būrių medikus — absolventus Vytautą Jurkuvėną, Sergejų Gaižauską, V k. stud. Virginiją Kontraius. kiaitę, III k. stud. Julių Jasėną atsiuntė vietinių gydymo įstaigų vadovai. Labai džiu. gu, kad būrių medikai nusi pelnė vietinių gyventojų pa dėkos, paliko gerus prisimi nimus apie Lietuvos pasiun. tinius.
Be sanitarinio — profilak tinio ir gydomojo darbo, SSB medtamyba atliko nema ža ir mokslo tiriamosios veiklos srity. Jau senokai buvo pastebėta, kad žmonės, perskridę didesnius atstumus ir ipatekę į kitas geografines platumas, -pasijunta kurį lai. ką kiek neįprastai: sutrinka miegas, apetitas, sumažėja darbingumas, dėmesys, pasi keičia nuotaika. Mokslininkų, nagrinėjusių šiuos reiškinius, nustatyta, kad sutrinka orga. nizmo biologinių ritmų, bū dingų jo gyvenamai vietai, sinchronizacija — ritimai „iš siderina". Kadangi laiko skirtumas — Maskva — Jąkutskas yra 6 valandos, o Lietuvos SSB vyko į disloka cijos vietas lėktuvais, iškilo bioritmų desinchronizacijos („išsiderinimo“) problema. Iš anksto buvo paruoštos bio ritmų tyrimo metodikos ir V k. -studentės V. Budginaitė, V. Ratkevičiūtė ir V. Sadze
vičiūtė ėmėsi šio darbo dar paruošiamuoju laikotarpiu. Būriams atvykus į vietą, ty. rimai buvo tęsiami. Prelimi nariai apdorojusi gautus duomenis, SSB štabo medtar. nyba galėdavo keisti būrio narių darbo, mitybos ir po ilsio režimą, kad galima bū tų išvengti ryškių desin chronizacijos pasireiškimų. Galutiniai stebėjimų duome. nys buvo apibendrinti ir pateikti 4 pranešimuose, per skaitytuose rugpiūčio 22 d. Jakutske vykusioje I (respub likinėje SSB, dirbančių Jaku tijos ATSR, medicinos dar. buotojų mokslinėje-metodinė. je konferencijoje. Pranešė jos — V k. studentės V. Budginaitė, V. Ratkevičiūtė, V. Sadzevičiūtė buvo apdo vanotos Jakutijos ATSR SSB srities štabo Garbės raštais už aktyvią mokslo —• tiria mąją veiklą, nagrinėjal.t stu dentų statybinių -būrių narių, dislokuotų Tolimojoje Šiau rėje, adaptacijos procesą. Pranešimus numatyta atspaus dinti Jakutsko universiteto moksliniuose darbuose. Med. m. kand. Petras ŠILEIKIS Išvažiuojamojo SSB Į Jakutijos ATSR „Lietuva-75" vyr. gydytojas
Menu vasarą ir bendro darbo draugus Aidu širdin sugrįžta praėjusios vasaros garsai: palydų muzika prie Sporto rūmų, kai respublikos studentų statybininkų būrius išlydėjo į darbą, statybų šurmulys, draugų dainos... Mes į savo darbo vietą atėjome.. pėstute. Kiek čia toli iki Čiurlionio gatvės. Šeštojo bendrabučio komendantas mus maloniai -priėmė — gyvenkit laimingai visą vasarą! Pirmoji darbo diena, Įgarmėjome į valdybą, ir iškart nelaukta naujiena — dirbsime ne visi kartu, ° grupelėmis. Vėl bėda — kaipgi padalinti 20 merginų ir 5 vaikinus? Nutarėm kiekvienai brigadai paskirti po vaikiną. Dabar palenktyniausim, kas vikresni, kas geriau planą įvykdys. Užbėgdama už Nuotraukoje: antrakursė akių, galiu pasakyti, kad L. Gerezo padeda remon mūsų, Finansų ir apskaituoti Universitetą. tos fakulteto būrys, dirbęs
Vilniuje, planą įvykdė 117%. Dirbome vos ne visam Vilniuje — ir Kalnų parke, ir Užupio gatvėje, ir Centriniuose Universiteto rūmuose, ir Žemuosiuose Paneriuose. Privilegijuotoje padėtyje atsidūrė V. Gromykos brigada, kuri dirbo Kalnų parke. Argi neįdomu padėti ruoštis respublikinei Dainų šventei, o ir dirbti vienas smagumėlis, kai čia pat repetuoja saviveiklininkai. Taigi, galime sakyti, kad baigiamąjį koncertą matėme net -tris kartus. Kas betonavo bent kartą, žino šio darbo sūrų skonį. Kuo sunkesnis darbas, tuo jis garbingesnis — taip manė mūsiškiai, dirbę Universitete. Šios brigados socialistiniame lenktyniavime niekam nepavyko aplenkti. Argi gaĮėjo ji kam nusileisti, kai čia dirbo net pati -mūsų „Vingio" būrio komisarė
Galina Ivanovą, Taip mes dirbome. Ir dabartiniai antrakursiai I. Gorovenko, L. Janus, G. Miškinis. Ir kiti mano bendro darbo draugai, parodę savo valią, entuziazmą, norą nugalėti sunkumus. O vakarais knygos, teatrai, muzika, krepšinis... Ir būtinai — stovyklos aplinkos tvarkymas, -puošimas. Galiu ir Skaičiais pasigirti. Darbų atlikome už 37000 rub., kiekvieno stovyklautojo išdirbis per vasarą — 1500 ruib., vidutinis uždarbis — 170 rub. Išleidome 4 sienlaikraščius, stendus, skirtus Pergalei, LTSR 35-mečiui, studentų statybininkų būrių 25amečiui. Malonu prisiminti vasarą. Negėda ir žmonėms parodyti rankas.
vokiečių k. spec. — IX.22 d. 11 vai., IX.24 d. 15 vai. anglų k. spec. — IX.22 d. 12 vai., IX.24 d. 15 vai. prancūzų k. spec. — IX.22 d. 13 vai., IX.24 d. 15 vai. rusų k. ir lit. spec. — IX.22 d. 17 vai., IX.24 d. 17 vai. Istorijos fakultetas, penktas kursas psichologijos spec. — IX.23 d. 10 vai., IX.25 d. 16 vai.
bibliotekininkystės spec. - IX.23 d. 11 vai., IX.25 d. 16 vai. istorijos spec. — IX.23 d. 17 vai., IX.25 d. 17 vai. žurnalistikos spec. — IX.23 d. 17 vai., IX.24 d. 17 vai. Matematikos ir mechanikos fakultetas, penktas kursas taik. matematikos spec. 2 gr. - IX.24 d. 17 vai., IX.26 d. 17 vai.
matematikos spec. 1, 2, 3, 4, 5 gr. - IX.24 d. 17 vai., IX.26 d. 17 vai. Chemijos fakultetas, penktas kursas chemijos spec. 1, 2 gr. — IX.23 d. 9 vai., IX.23 d. 17 vai. stambiamolekulinių jung. spec. — IX.23 d. 9 vai., IX.23 d. 17 vai. gamtinių junginių spec. — IX.23 d. 9 vai., |X.23 d. 17 vai.
Dėmes i o! UNIVERSITETO VLKJS NA RIŲ SENO PAVYZDŽIO KOM JAUNIMO DOKUMENTŲ KEI TIMO NAUJAIS GRAFIKAS
Filologijos fakultetas, penktas kursas lietuvių k. ir lit. spec. — keičiama IX.22 d. 10 vai., (teikiama IX.24 d. 16 vai.
O. DIUBCENKO FAF III k. studentė
Regbininkų startai Kasmet populiarėja regbis — tikrų vyrų žaidimas ’ daugiau rengiama įvairių turnyrų, mačų, varžybų, p keletą metų universiteto „Mokslo" regbio komam . startuodavo varžybose... Bet pritrūko ryžto ir koma' „ištirpo“. Nuo praėjusių metų „Mokslo" vadovai, repl entuziastai vėl subūrė komandą, kuri šiemet startavo publikos pirmos grupės čempionate. Vyrams sunku Lydi ir traumos, ir nesėkmės.. . Bet yra entuziazmo, ' šių mokslo metų pradžios regbininkus treniruos Finar ir apskaitos fakulteto statistikos specialybės III kurso dentas Algis Galminas. Vaikinams ryžto užtenka y ryžtas — bus ir pergalės", — sako Algis. Siekdami populiarinti šį žaidimą, „Mokslo" regbiui žada dalyvauti N. Akmenėje įvyksiančiame turnyre varžovais dėl cementininkų taurės bus Šiaulių „Vajn Kauno „Lokomotyvo" ir Kaliningrado regbininkai. Rugsėjo 23-ąją prasideda antrasis respublikos pim grupės regbio čempionato ratas. Linkime universitet čiams sėkmingų startų, o vaikinus, kurie mėgsta žai regbį, nebijo prakaito, traumų, kviečiame į komandą
,,Mokslo atstovės respublikos krepšinio čempionės! Baigėsi respublikos moterų krepšinio pirmenybės. Ge. riausios komandas laurus iš kovojo mūsų universiteto krepšininkės. Keturių ko mandų finaliniame turnyre, kuris vyko Jonavoje, mergi nos skynė tik pergales. Pir. mą dieną jų varžovėmis bu vo kaimynės — Vilniaus „Šviesos" krepšininkės. Visą laiką dominavusios aikštelėje, mūsų merginas pasiekė per. galę rezultatu 75:58 (41:30). Dabar kelyje į aukso meda lius reikėjo įveikti dvi Kau no komandas — ,/Bangą“ ir „Politechniką". Prieš ,/Bangą" buvo laimėta gana nesunkiai. Su nekantrumu buvo lau kiama „Mokslo" ir „Politech nikos" rungtynių. Vilniečių
J. STEPONAVlCr
pagrindą sudaro „Kibirkš ties", o kauniečių — „Poli technikos" reprezentacinių meistrų komandų žaidėjos. Tačiau kaunietės nesugebėjo rimtai pasipriešinti, „Mokslo" merginos iškart paėmė iniciatyvą į savo rankas ir neišleido jos iki rungtynių pabaigos. Pergalė — 62:53 (33:27) ir respublikos čem. pionių titulai! Rezultatyviausiai Jonavoje iš „Mokslo" merginų žaidė V. Šulskytė ir Z. Makselytė, pelniusios po 37 taškus. Pasibaigus turnyrui, rengė jai įteikė žaidėjoms daug prizų. Trys iš jų atkeliaus į Universitetą. Geriausios vidų, rio puolėjos prizas atiteko V. Šulskytei, geriausia kraštine
puolėja pripažinta Z. Makselytė, o komandos žaidimui geriausiai vadovavo R. Minkevičiūtė. Kaip papasakojo komandos trenerė L. Gedminienė, dabar komanda žais „Sporto” krep šinio taurės varžybose ir „Žalgirio" čempionate. Spa. lio pradžioje į Vilnių žada atvykti Greifsvaldo (VDR) universiteto krepšininkės. V. Šulskytė artimiausiu metu TSRS jaunimo rinktinės su dėtyje vyks j Prahą. Komandos laukia atsakingi startai. Linkime nugalėti I Komandoje žaidžia sporto meistrės Fil. F Prancūzų kal bos katedros dėstytoja N. Kašelionienė, V. Šulskytė, R. Minkevičiūtė, Z. Navagreaky-
tė (PEF), kandidatės į sporto meistres B. Savickaitė, R. Mišeikytė (MMF), pirmaat. skyrininkės V. Kupšytė, B. Gruzdevičiūtė (Fil. F), R. Vaznelytė (FAF) ir kitos.
•
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
PIRMAKURSĖ L. TRAVINA
NUOTRAUKOJE:
TSRS ŠAŠKIŲ
1975 metų respublikos krepšinio čempionė Vilniaus „Mokslo" komanda: pirmoje eilėje (iš kairės) — Z. Makselytė, N. Kašelionienė, R. Mišeikytė, Z. Navagreckytė, V. Šulskytė, antroje eilėje — B. Gruzdevičiūtė, R. Vazne lytė, V. Kupšytė, R. Minke vičiūtė, trenerė L. Gedminie nė, B. Savickaitė, D. Šabūnaltė, E. Šniurevlčiūtė.
tautų liaudies dainas, kartu liaudies Šokių Ir mokėmės žaidimų. įsimintinas buvo studentų vakaras, Jerevano Be savo liaudies _ dainų, ...Jie nutarė išmokyti stovyklauto jus lietuvių liaudies dainą „Ėjo senis“ Ir polką su ragu čiais. Iš dalies Jiems tai pa vyko — bent Jau studentai armėnai šią dainą visi Išmo ko. Visi studentai mielai kib davo Į darbą, kai buvo or ganizuojamos talkos stovyk los teritorijai valyti Ir gra žinti. Gruzinai padėjo baigti vesti vandentiekį, taisyti ke lią Į stovyklą, kartu su lie tuviais taisė ir valė krantinę ukrainiečiai, armėnai, rusai. Dvi savaites įvairių res publikų studentai gyveno kaip viena šeima. Ir nors buitinės stovyklos sąlygos ne visus vienodai patenkino, nors kartais Lietuvos saulė
Universiteto sporto — svei katingumo stovykla gyvuoja bene antrą dešimtmetį. Įsi kūrusi ji netoli Vilniaus, ant gražaus Skaisčio ežero kranto. Šiais metais stovykla, va dovaujama Fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstytojo Sta sio Kričalos, pradėjo veikti birželio 30 dieną. Pirmąją pamainą ilsėjosi ir trenira vosi musų universiteto stu dentai sportininkai: irkluoto jai akademikai, baidarinin kai ir kanojininkai, gimnas tės. Taipogi šią pamainą il sėjosi VVU Kaimo kapela. Nuo antrosios pamainos stovykla susilaukė svečių — atvyko poilsiauti Tbilisio uni versiteto studentų, trečia lą ir ketvirtąją pamainas suva žiavo studentų iš Talino, Ki jevo politechnikos institutų, Jerevano, Lvovo, Kišiniovo, Leningrado universitetų, Se vastopolio prietaisų gamybos instituto. Stovyklos gyveni mas Iš karto pagyvėjo. Die ną kuri nors svečių grupė važiuodavo į ekskursijas po Vilnių ir Kauną. Mūsų lauk davo autobusai ir į Rumšiš kių Buities muziejų, Trakus. Norėdami paįvairinti stovyk lautojų gyvenimą, kiekvienai grupei duodame užduotis per porą dienų surengti temati nį vakarą. Paprastai tokie vakarai būdavo dviejų dalių: pirmosios metu studentai pasakodavo apie savo mies tą, aukštąją mokyklą. Antro je dalyje girdėjome įvairių
UNIVERSITETO
Čempionė Ką tik pasibaigusiai TSRS ________ ..... šimtalangių šalk čempionate pirmą vietą pi nė Universiteto Matemstik ir mechanikos fakulteto pi makursė septyniolikmetė Travina.
pašykštėdavo karštų spindu lių, mūsų svečiai išvažiuoda vo pailsėję Ir pilni įspūdžių. Štai keletas atsiliepimų apie stovyklą. Kijevo Politechnikos insti tuto studentė Tatjana Navlckaja: — Pas Jus labai gražu ir gera ilsėtis. Jeigu tik galė čiau, pasilikčiau čia visai vasarai. Jerevano universiteto stu dentas, profkomlteto narys Levonas Torosianas: — Niekada nemaniau, kad Lietuvoje gali būti tokia gra ži ir romantiška vieta, kaip Skaisčio ežeras. Tiesiog įsi mylėjau Vilnių, o pailsėti į stovyklą mielai atva Jūsų žiuosiu Ir kitais metais. Kas vasarą vis daugiau svečių poilsiauja mūsų uni versiteto stovykloje, vis la biau plečiasi draugystės ry šiai. Tačiau ne pirmi metai pasigendame mūsų studentų. Kodėl gi ir mūsiškiams ne atvažiavus pailsėti linksmam draugų būryje prie gražiojo Skaisčio?
Gauti talonai Lentvario mybos kilimams. Aprūpi mos tik studentiškos šelmi Pareiškimus nešti studcn profbiurų pirmininkam Studentų profkornitet
REGBININKŲ DĖMĖSIU
Universiteto regbio konr dos „Mokslas" užsiimi) vyksta „Darbo rezervą" i dlone antradieniais — 18 v ketvirtadieniais — 18 vai. sekmadieniais — 11 vai. Norinčius žaisti šį vy ką žaidimą kviečiame vykti.
L. VAICEKAUSKAITĖ Studentų profkorpiteto narė
Fil.F l kurso lituarsisM kuratorė nuoširdžią užjaučia Gražiną NOR MANTAITĘ dėl brol" Eduardo tragiškos m'r ties.
Liūdime kartu su G’’1 žiną NORMANTAITE, ne tekusią mylimo brolio. 1974—75 m. i" Parengiamojo skyrių' klausyto11
V. Verbaus nuotraukose matome kelis Žydiškių vasaros momentus: treniruojami irkluotojai (viršuje); „krikštynos" (apačioje kairėje); „priverstinis" darbas (dešinėje).
REDAKCIJOS ADRESAS:
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Irute, te nuoširdi užu° Jauta padeda, neteku mylimo tėvelio. ChF V k. grupės drau<P
Tiražas 2000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 14955 Užs. Nr. 2828
REDAKTO' ALGIS Kt