hinc iturad astra 1989 m. Gruodžio 22 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus ĮĮnivcrsiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 28 (1486)
BALANDŽIO 15 D.
Atsisėdęs prie Kūčių stalo, pri. sitnink, kad esi pašauktas mylėti kitą, atleisk tam, kuris įskaudi no tave. Prisimink: Kūčios —- tai šeimos šventė. Pagalvok, koks esi laimingas, jei šį vakarą ėsi su artimiausiais žmonėmis. Šaukiu apie tai, dėl ko labiaui šiai skauda. Žinok ir tu: vien | Vilniuje yra daugiau kaip 200 i vienišų, iš lovos nesikeliančių
§e
Kristaus Gimimo proga sveikinu Vilniaus Universiteto studentus. Linkiu Jums šios šventės švie sos, tos nakties žavesio, tos die nos žadėtos ateities. Kunigas Domininkas Valentls, Kauno kunigų seminarija Kunigas, profesorius Dominin kas Valentis atvyko iš Vakarų Vokietijos ir jau ketvirtas mė nuo dėsto Kauno kunigų semina rijoje. Puikiai moka lietuvių kal bą ir nežada išvykti iš Lietuvos.
Ar būsim tikresni, ar siela taps švaresnė?.. Sustokim tą šven tą Kalėdų rytmetj, susimąstę klm, kur veda mūsų kelias? Kad palikę tamsiam gamtos metui (kaip ir pati gamta) visus užbaig tus darbus, rūpesčius, paslaptingąją nakt) pajutę savo būties pra smę, tarsi naujai užgimę vėl pradėtume gyventi... J. Keliūnaitės fotonovelė
Universiteto Studentų sąjun gos Parlamentas sveikina VU profesorius, docentus, aspirantus, dėstytojus bei visus studentus šv. Kalėdų ir artėjančių Naujų jų Metų proga. Linkime visiems sveikatos, žvalios nuotaikos eg zaminų sesijos metu!
žmonių, Neužsidenkime akių prieš realybę — 30 iš jų neturi pa talynės ir guli lovoje su viršu tiniais rūbais. Kartą per dieną juos aplanko slaugė iš Raudo nojo Kryžiaus, Vilniaus m, Le nino rajone yra apie 300 vaiku čių, kurių tėvai neverti šio var do — teisti, gydyti nuo alkoho lizmo, valkatos, prostitutės. Ar
Kalėtų rytą šie vaikai ras do- ' vanėlių? Jų vargas — visų mūsų geda. Kas išgydys sielos ligas? Apie tai susikaupęs pamąstyk, laukda mas Išganytojo gimimo, ir įsi dėk j širdį VYDŪNO žodžius„Tėra vienas tikslas — žmogiš kumu nušviesti gyvenimą". I Agnė ANDRIULYTE
ĮVYKIS PO ĮVYKIO VU Rektoriaus įsakymu skelbiama, kad: rudens semestro mokymo procesas baigiamas š. m. gruodžio 25 d., o toms specialybėms, kur mokymo procesas pagal mokyme planus tęsiasi ilgiau, nei Iki gruodžio 25 d., tai sprendžia fakul tetai. Įskaitas leidžiama laikyti nuo 1990 m. sausio 2 d. Iki sausio 6 d. Nuo š. m. gruodžio 26 d. Iki 1990 m. sausio 2 d. — Kalėdų atostogos. Studentai jų metu taip pat gali laikyti įskaitas. Egzaminai laikomi nuo 1990 m. sausio 6 d. iki sausio 31 d. imtinai. Pavasario semestro pradžia — vasario 12 d. XXX šių metų pavasarį atsikūrusios Lietuvos — Švedijos draugijos iniciatyva gruodžio 16 d. VU Teatro salėje įvyko susitikimas su Gioteburgo universiteto profesore, etnologe Ulla Centegran. Viešnia papasakojo apie tradicines švedų šventes, plačiau ap sistodama ties Kalėdomis. Vakaro metu dainavo Vilniaus 22-os vidurinės mokyklos folklorinis ansamblis. Po to aptarti drau gijos reikalai.
Tarsi viskas kuriama iš naujo Iš kur pas mus atėjo Kūčios ir Kalėdos? Labai seniai Romoje pa goniška atgimstančio Saulės dievo šventė, paplitusi daugelyje tautų, sutapatinta su krikščioniška Kri staus gimimo švente. Ši diena (gruodžio 24—25 d.) atgimstan čio Saulės dievo šventė vadina ma neatsitiktinai: astronomiškai sutampa su žiemos saulėgrįža, kai diena nustoja trumpėjusi. Kalbininkas K. Būga Kalėdų vardą kildina iš lotyniško žodžio (kalare) — iššaukti, iškviesti. Se novės Romoje žynys „iškviesda vo“ pirmą metų dieną, kiekvie no mėnesio pirmą dieną. Ir net Mėnulio kalendoriuje pirma mė nesio diena vadinosi kalenda (jauno mėnulio pjautuvėlio pasi rodymas). Manoma, kad iš čia kilęs ir kalendoriaus pavadinimas. Krikščionybė žiemos šventes priskyrė prie Kristaus gimimo švenčių apeigų. Viskas praside da adventu (lapkričio 30 d., šv. Andriejaus dieną): laukiama Kri staus gimimo. Žmonės tikėjo, kad tada vaikščioja įvairios dvasios, galinčios pakenkti žmonėms, jų darbams, pasėliams. Todėl tuo metu laikėsi įvairių draudimų. Nedirbdavo svarbesnių darbų, nesilinksmindavo iki gruodžio 24 d. Šiuo tamsiu, vadinamu dvasių metu, būdavo daug bū rimų apie būsimą derlių. Stebėdavo dangų, pvz.: jei dan
gus tamsiai mėlynas, žvaigždės aiškiai šviečia, mėnulis baltas — bus giedra, šalta. Jei žvaigždės labai mirga — bus dargana. Jei saulė, mėnulis, žvaigždės rausvo atspalvio — bus lietaus. Jei apie mėnulį ratas (drignis) — bus blogas oras. Prieš Kūčias žmonės stengda vosi pabaigti visus darbus, ati duodavo skolas, susitaikydavo su visais. Ypatingą reikšmę prie Kū čių stalo turėjo palinkėjimai; žo dis virsdavo kūnu. Kūčios sim boliškai tęsdavosi visą naktį. Prie palikto stalo naktį ateidavo šei mos mirusiųjų vėlės. Burdavo ir Kūčių naktį: jei daug žvaigždžių ir jos susimetę į krūvas — geri metai bus. Jei pirma Kalėdų diena šalta — Ve lykos bus su sniegu, vėlyvas pa vasaris, jei sninga — kitais me tais bus daug pelių, kurios sukirs javus. Jei saulėta — bus geri metai, derlingi. Nuo Kalėdų (gruodžio 25 d.) iki sausio 6 d. tęsiasi šventvakariai. Sakoma, kad per šį laikotarpį diena pa ilgėja per gaidžio žingsnį (avi no šuolį). Sausio 6 d. (per Tris karalius) Saulės sugrįžimo šventė baigdavosi. Tą dieną vaikščiojo visokie persirengėliaį, nešiodavo si Saulės atvaizdą, linkėdavo ge ro derliaus. Šis švenčių cikias tapatinamas su žmogaus gyvenimu (tik vis kas kitu mąsteliu). Kaip diena
VU Studentų Parlamentas gruodžio 27 d. 16 vai. JK 2 aud. rengia susirinkimą, kuriame bus keliamas kandidatas į LTSR AT. Studentus bei dėstytojus, besimokančius Saulėtekio alėjoje, kvie čiame dalyvauti!
baigiasi vakaru (ramybe, miegu), kaip savaitė baigiasi šventa die na sekmadieniu (nedirbi, apmąs tai nuveiktus darbus, pailsi, su sikaupi naujai savaitei), taip ir metai baigiasi tokiomis dienomis, kai būtina sustoti, susimąstyti, tarsi apsivalyti nuo visų rūpes čių, darbų, kad vėl galėtum tar si naujai užgimęs gyventi, kad tavęs neslėgtų praeitis. Tą pa daryti būtina. Kitaip mes pavė luosime „atsinaujinti" ir paskui nesuprasime, kodėl mums nesi seka. Juk tai daro ir pati gam ta: tarsi ruošiasi viską kurti iš naujo. Žmogus irgi tai daro, tik daugiau ar mažiau susimąsto. Šis tamsus metas — tai gamtos žen klas žmogui susimąstyti. Kiek žmogui tas ženklas reikšmingas, tiek ir sėkmė jį gali lydėti. O nepalankus ženklas turi kitų ap eigų, kurios gali panaikinti tą spėjamą nesėkmę. Kalėdos — tai tokia diena, kuri suformuoja žmogaus pasiryžimą veikti visus metus. Kokia mums bus ši die na, priklausys nuo mūsų pačių, nuo mūsų nusiteikimo. Visatoje šiuo tamsiuoju metu juodosios chaoso jėgos įgauna didelę ga lią. Žmogaus pastangos padeda gamtai pereiti šią būklę — ir viskas tarsi kuriama iš naujo. Jonas VAIŠKŪNAS, astrofizikas
Bendrabučiuose Saulėtekio ai. Nr. 4 Ir 8 pradėjo budėti mili cininkai — kooperatyvo „Užkar da“ nariai. Budima naktį.
RAIMONDO KUGINO nuotraukoje — VU prorektorius, Lie tuvos—Švedijos draugijos pirmininkas J. Vaitkus {telkia vieš niai albumą „Vilniaus universitetas dailėje". XXX Gruodžio 18 d. {vyko VU Studentų sąjungos Parlamento po sėdis. Pirmininkavo Parlamento Prezidentas N. Šyvis. Buvo svar styta kandidato j LTSR AT deputatus kėlimo nuo Studentų są jungos; Universiteto klubų; gėrimų pardavimo studentams Nau jųjų Metų proga; studentų kelionių žiemos metu ir jų apmokėjimo; pašalpų telkimo; fakultetų sekretorių ir parlamen tarų statuso; atstovavimo Lietuvos studentų koordinacinėje tary boje klausimai. Nuspręsta iškelti kandidatą j LTSR AT deputatus nuo studen tų, (studento kandidatu į deputatus nuarta nekelti), gėrimų par davimą organizuoti per fakultetų sekretorius; kelionių po Są jungą kelialapius Išdalini fakultetų sekretoriams, užsakyti papil domų kellaTapių, ar apmokėti kel ionę — spręsti kiekvienu konkre čiu atveju fakultetų studentų savivaldos organų teikimu; para ginti fakultetų atstovus kuo greičiau atsiimti jų fakultetams skir tas pašalpas. Klubų veiklos bei atstovavimo VU studentų są jungai Lietuvos studentų koordinacinėje taryboje svarstymas ati dėtas kitam posėdžiui. Fakultetų sekretoriams pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežas čių kai kurie studentai dar neužsimokėjo už bendrabutį. „Pik tybiškai" nemokančius nutarta šalinti iš bendrabučio. XXX Įvyko Istorijos fakulteto dekano rinkimai. Rinkti teisę turėjo visi fakulteto darbuotojai, pradedant asistentais. Penktą dalį rinkėjų sudarė studentai. Kandidatai — net penki. (Skliausteliuo se nurodyta, kiek gavo balsų). Tai — doc. Alfonsas Bacys (4), vyr. dėstytojas Alfredas Bumblauskas (43), doc. Sigitas Jegelevlčius (17), doc. Stanislovas Dubauskas (10). Profesorius Ro mualdas Broniukaitis savo kandidatūrą prieš pat balsavimą at siėmė, Taigi, naujuoju Istorijos fakulteto dekanu tapo A. Bumb lauskas.
Universitas Viheasis
„Turėkime idėjų!“ Sugrįžus} Iš Maskvos TSRS liaudies deputatą, prof. B. Genzelį paprašiau papasakoti, kokį įspūdį paliko ką tik pasibaigęs TSRS liaudies deputatų suvažia vimas. Ar pasiekė Lietuvos de putatai savo tikslus? B. Genzelis: — Aš pasakyčiau, kad kol kas nieko ypatingo nepasiekėme. Siame deputatų suvažiavime ne buvo svarstomi svarbūs Lietuvai klausimai. Nagrinėjome klausimą dėl konstitucinės priežiūros įs tatymo priėmimo, bet irgi buvo kalbama tik apie jo įtraukimą į dienotvarkę. Tokio komiteto su darymas reikštų respublikų teisių apribojimą, nors formaliai žiūrint yra vienas punktas, kuris viską lyg ir nubraukia. Kalbama, kad konstitucinės .priežiūros komite tas negali keisti respublikų pot varkių. Tai reiškia, kad šiandien priimtas toks variantas, kitame suvažiavime, kam nors pasiūlius, gali būti pakeistas. Mūsų', kaip ir estų, pozicija — apskritai ne dalyvauti balsavime. Ir, atrodo, tarpregioninė deputatų grupė ruošiasi mus palaikyti. Manau, kad šis įstatymo projektas nebus priimtas. Noriu pasakyti, kad mes Auk ščiausiąją Tarybą jau geriau pa žįstame, ir ji yra pozityvesnė, negu suvažiavimas. Suvažiavime daug susierzinimo, nes daugelis mano, kad problemos atsirado kartu su demokratizavimu. Pats M. Gorbačiovas priklauso prie tų politikų, kurie visai nelinkę į kompromisus. Tiksliau, lenkia lazdą kiek galima, tik paskutiniu momentu atleidžia arba atsitrau kia. Tokia jo taktika. Pavyzdžiui, sudarant konstitucinės priežiūros komitetą, buvo tokių kompromi sinių pasiūlymų, kurie patenkin tų visus, bet M. Gorbačiovo spaudimo dėka jie nebuvo priim
NUOMONĖ —
„LAIMĖ“ PER EGZAMINUS Ne kartą iš studentų, ypač tų, kurie blogiau laikė egzaminus, esu girdėjęs, kad „Egzaminai — laimės dalykas". Taip, beje, kal bėdavau ir pats, būdamas moks leiviu ir studentu, tuo labiau ,kad per abitūros fizikos egzami ną ištraukiau būtent tą klausimą, kurio vienintelio nebuvau supra tęs. Ką daryti, kad egzaminai būtų ne laimės dalykas, o rimtas ži nių patikrinimas ir pasitikrini mas, dviejų žmonių, siekiančių to paties tikslo, pokalbis? Reikė tų nežymiai keisti egzamino bi lietų sudarymą taip, kad moks leivis ar studentas niekada ne galėtų teisintis „laime" ar „ne laime". Praėjusią vasarą Čekoslovaki joje, Prahoje teko pabūti egza minatoriumi tarptautinėje demo grafų mokykloje, kurioje įvairių šalių specialistai, išklausę spe cialius dvimečius kursus, buvo egzaminuojami taip pat pagal bi lietus. Tačiau studentas, „ištrau kęs" bilietą, iš jame esančių pen kių klausimų pasirinkdavo atsa kinėjimui tris. Prisipažinsiu — pradžioje tai buvo netikėta ir, atrodė, nelabai priimtina. Bet po keleto dienų įsitikinau, kad ši sistema yra žymiai pranašesnė Už mūsuose priimtą, kurioje ga limi ir atsitiktinumai. Ji pagrįsta pasitikėjimu. Geriau jaučiasi ir pats dėstytojas, žinodamas, kad jo parašytas pažymys yra žy miai objektyvesnis, nes nebėra to atsitiktinio „laimės" veiksnio. Be to, tokiame egzamine jau ga lima ir diskusija tarp dėstytojo ir studento, nes studentas daž niausiai pasirenka tuos klausi mus, kuriuos geriausiai žino. Siūlyčiau žiemos sesijoje pa bandyti taip sudaryti bilietus bei pasiūlyti juos studentams. Ti kiu, kad studentai tokiam bilietų sudarymui ir pasirinkimo gali mybei taip pat pritartų. Prof. Stasys VAITEKŪNAS
ti. Negaliu suprasti, kam tai naudinga. Jis erzina respublikas, sukelia įtampą tarp centro ir respublikų. Mirė akademikas A. Sacharo vas — viena ryškiausių asmeny bių Sąjungoje. Ar nepakriks daugelis judėjimų, kurie jį supo? — A. Sacharovas — toks žmo gus, kuris nepriklausė jokiems neformaliems judėjimams, bet buvo tų judėjimų moralinė sie la. A. Sacharovas nebuvo orga nizatorius, bet jo asmenybė turė jo didelį poveikį tų judėjimų su siformavimui. Šiandien šie judė jimai yra pakankamai stiprūs ir jie egzistuos savaime, net, tik riausiai, suradikalės. Šie metai Lietuvai buvo aud ringi. Daug įvykių ir permainų. Gal trumpai apžvelgtumėte besi baigiančius metus. Klek jie reikš mingi Lietuvai, ar jau yra pama tas, ant kurio galėtume statyti Nepriklausomą Lietuvą? — Pamatas turbūt padėtas ne šiais metais, o pernai. 1988 metų įvykių dėka tauta buvo pažadin ta iš letargo miego. Šie metai tarsi užfiksavo visa tai, kas bu vo. Svarbiausias šių metų įvykis — tai rinkimai į TSRS liaudies deputatus. Aš nepritariu tiems, kurie sako, kad partija pralaimė jo ar laimėjo. Žmonės balsavo ne už organizacijas, o už asme nis. Buvo nemažai paradoksų rin kiminėje kampanijoje, pavyz džiui, J. Tichonovičius yra žino mas kaip kraštutinis ateistas, bet tapo lenkų, kurių dauguma tikin tys, vėliava. Žmonės jo ateisti nių straipsnių neskaito, o prie kaištus priimdavo kaip šmeižtą. Dabar galima drąsiai pasakyti, kad autonomijų steigimo gijos eina ne į Lenkiją, o į Maskvą. Manau, nereikėtų į tai kreipti dėmesio. Reikšmingiausias metų
VU STUDENTŲ SĄJUNGOS
ĮSTATAI UNIVERSITETO STUDENTŲ SĄJUNGOS PARLAMENTAS
prasme įvykis yra rugpjūčio 23 diena. Praktiškai nebuvo jokios organizacijos, o toks didelis žmo nių susiklausymas! Trečias svarbus, mano supra timu, įvykis yra partijos suva žiavimas. Mums, siekiant suvere niteto, visada daug klausimų dėl partijos. Komunistų partija yra vienintelė grandis, jungianti su Maskva, nes Tarybos praktiškai veikia savarankiškai. Į žinią apie šaukiamą partijos suvažiavimą skausmingiausiai sureagavo M. Gorbačiovas ir D. Jazovas, dar kai kas. Tai šokas. Visi prašė nedaryti šito, dar palaukti. M. Gorbačiovas ir Aukščiausioje Ta ryboje, ir suvažiavime vis dar gina Stalino federacijos idėją. Mums kalba apie teisių išplėti mą, o iš kitos pusės visaip truk do. Ko palinkėtumėte artėjančių švenčių proga Universiteto stu dentams? — Visapusiškos sėkmės, gerai pasirengti gyvenimui. Visada tu rėkite idėjų ir stenkitės jas įgy vendinti. Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi Artūras ZUOKAS
UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS RĖMĖJAS APIE MUS Australijoje, Adelaidės mieste, gyvena lietuvis Juozas Riauba Su pirmaisiais pokario politiniais emigrantais atvyko į pietų kon tinentą, čia baigė universitetą. Gyvendamas toli nuo gimtinės, jis visą laiką gyvai domėjosi gyvenimu Lietuvoje ir kiek ga lėdamas stengėsi padėti gimtinei. 1974 m. jis įkūrė Vilniaus uni versiteto Mokslinės bibliotekos bičiulių būrelį. Būrelio tikslas — finansiškai ir knygomis remti Universiteto biblioteką. Vakarų Vokietijoje, Miunchene, atidaryta bibliotekos šalpos sąskaita. Rė mėjai į ją persiuntė 8 tūkstan čius Australijos dolerių. Už šią konvertuojamą valiutą biblioteka gali pirkti užsienyje jai reikalin giausias knygas. Pats J. Riauba daug metų Vil niaus universiteto bibliotekai siunčia daugiausia lituanistinės pakraipos knygas (jau yra išsiun tęs 900). Žinant knygų ir jų per siuntimo užsienyje kainas, gali ma numanyti šios aukos finansi nę vertę. Be to, jis didelis S. Da riaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą gerbėjas, yra surinkęs unikalią publikacijų apie lakūnus lietuvių ir kitomis kalbomis ko lekciją. Jos kopiją taip pat per davė į Lietuvą. Universiteto bib liotekoje yra jo vardo fondas Tai konkrečiu darbu ir nemen komis lėšomis patvirtinta meilė Lietuvai. 1988 m. keliaudamas po Aust raliją. lankiausi J. Riaubos na muose. Jis labai domėjosi Lietu vos politiniu gyvenimu ir Lietu vos ateitimi, džiaugėsi savo ry šiais su Vilniaus universitetu. Jo kambaryje ant sienos kabo VU Rektoriaus J. Kubiliaus padėkos laiškas namų šeimininkui už sveikinimą Universiteto 400 me tų jubiliejaus proga. 1989 m soalio 24 d. laiške šio straipsnio autoriui J. Riauba dalinasi savo
mintimis apie mūsų nūdieną ir ateitį Jis rašo: „Skaitau jūsiškę spaudą ir man labai gaila, kad apie demokrati ją pas jus neturi supratimo. Ir partijų, ir partijėlių atsiradimas įrodo, kad nežinoma LIETUVOS HIMNO žodžių „Vardan tos Lie tuvos vienybė težydi..." Stalčiau, kad vykstant komjaunimo suva žiavimui. kai kas piketavo ir užgauliojo. Kas davė teisę tiems pašlemėkams nurodinėti kitiems, ką jie turėtų daryti. Demokrati joje kiekvienas žmogus gali tu rėti ir savo įsitikinimus, ir savo tikėjimą. Tai yra grynai jo as meniškas reikalas. Ir tai parodo, kad jums dar toli iki tikros demokatijos. Grįžo pora pažįstamų, kurie lankėsi Utenos, Zarasų, Rokiškio, Kupiškio ir Biržų rajo nuose ir pasakojo, kad žmonės varo „samagoną" ir geria. Ir jų galvosena, kad su demokratija ateis ir gerbūvis, yra didelė klai da. Vokiečiai, mokėdami repara cijas ir atstatydami sugriautą kraštą, sunkiai dirbdami atsisto jo ant kojų. Lenkija, gaudama reparacijas ir tinginiaudama, šian dien net valgyt neturi ko. Tik kietu darbu ir būnant blaiviems bus galima atkurti Lietuvą. Ir noras susilyginti su JAV gyveni mo standartu, tai yra kvailių svajonės. JAV turi aukštą tech niką ir žemės turtus Ir dirba la bai kietai tai kaip galima sva joti pasiekti jų lygį? Lietuva tu ri taikytis prie Jungtinių Euro pos tautų ir iš lengvo gerinti pra gyvenimo standartą, bet ne lakti „samagoną" ir laukti, kada die vulis drėbtais iš dangaus gėry bių maišą. Manyčiau, kad pirmo je vietoje turi būti atstatytas mokslas į tinkamą lygį", —- rašo J. Riauba. Jo, žmogaus „iš šalies", pastebėjimai verčia giliai susimąstyti.
13. Universiteto Studentų są jungos Parlamentas (toliau — Parlamentas) — nuolatos vei kiantis Universiteto studentų at stovaujamasis organas. Parla mentas atsakingas ir atskaitingas konferencijai. 14. Parlamentas susideda iš fa kultetų atstovų, kuriuos renka kiekvieno fakulteto studentai pa gal šią atstovavimo normą; vie nam fakultetui tenka dvi vietos Parlamente. Rinkimai į Parla mentą organizuojami fakultetų studentų ataskaitinių-rinkiminių konferencijų metu. 15. Parlamentas savo pirmame posėdyje išrenka Prezidentą ir Viceprezidentą, kurie organizuo ja Parlamento darbą. 16. Parlamento posėdžiai kvie čiami Parlamento Prezidento ne rečiau kaip du kartus per mėne sį arba pareikalavus bent dviejų fakultetų atstovams. Parlamento posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti ir studentai — ne Parlamento nariai. Posėdis teisėtas, jei jame ne mažiau kaip pusė Parlamento narių. 17. Parlamento posėdžiams pir mininkauja Prezidentas, Vicepre zidentas arba kitas paprastas balsų dauguma išrinktas Parla mento narys. Parlamento spren dimai priimami paprasta balsų dauguma. 18. Parlamentas: 18.1. Rūpinasi Konferencijos priimtų nutarimų įgyvendinimu. 18.2. Pateikia Konferencijai Sekretoriaus kandidatūrą. 18.3. Parlementas, Sekretoriui pateikus, tvirtina Sekretoriato sudėtį. 18.4. Paruošia finansinės ūki nės veiklos sąmatą. 18.5. Išklauso Sekretoriaus pra nešimą apie Sekretoriato veiklą bei Revizinės Komisijos ataskai tą. 18.6. Atstovauja studentų in teresams Universiteto Taryboje. 18.7. Sprendžia bendradarbia vimo su kitomis organizacijomis bei judėjimais klausimus. 18.8. Priima nutarimus, spren dimus, kuriuos įgyvendina Sek retoriatas. 18.9. Sekretoriatui pateikus, tvirtina premijų, pašalpų, kelia lapių skyrimą bei bendrabučių skirstymo planą. 18.10. Svarsto kitus fakultetų Parlamento sprendimus bei ats kirų studentų pasiūlymus. 18.11. Turi teisę sustabdyti Se kretoriato sprendimus, potvar kius bei jo veiklą. 18.12. Reiškia savo nuomonę apie norminių aktų leidybą ir jų vykdymą. 19. Parlamento Prezidentas ar ba Parlamento įgaliotas Sekreto rius atstovauja studentų intere sams Rektorato posėdžiuose, val stybinėse, visuomeninėse organi zacijose, judėjimuose ir t. t. 20. Parlamento Prezidentas pa sirašo Parlamento vardu priim tus nutarimus, bendradarbiavimo sutartis ir t. t. 21. Fakultetas turi „veto" tei sę Parlamente, bet tik kai spren džiami tiesiogiai įį (fakultetą) liečiantys klausimai. STUDENTŲ SĄJUNGOS SEKRETORIATAS
22. Studentų sąjungos Sekreto riatas (toliau — Sekretoriatas) — tai vykdomasis — tvarkoma sis Studentų Sąjungos organas, tvirtinamas Parlamento posėdyje. Sekretoriatas atsiskaito Parla mentui. 23. Studentų sąjungos Sekreto rius renkamas Universiteto stu Gediminas ILGuNA*' | dentų Konferencijoje.
24. Sekretoriatas: 24.1. Rūpinasi parlamento pri imtų nutarimų įgyvendinimu. 24.2. Prižiūri Sąjungos turtą, tvarko materialinių vertybių ap skaitą ir rūpinasi finansine veik la. 24.3 Parengia bendrabučių skirstymo planą. 25. Sekretorius: 25.1. Pasirašo įgaliojimus ir kitus operatyvaus sprendimo rei kalaujančius raštus. 25.2. Parlamento posėdyje at siskaito už sekretoriato veiklą. 25.3. Yra atsakingas už sekre toriato finansinę ūkinę veiklą. 26. Sekretoriatas pagal Parla mento narių, Sąjungos narių pa geidavimus sudaro komisijas.
REVIZUOS KOMISUA
27. Konferencijos metu renka ma penkių narių Revizijos Komi sija. 28. Revizijos Komisija tikrina Sekretoriato finansinę bei iždo dokumentaciją ir atsiskaito Kon ferencijai bei praneša savo išva das Parlamento posėdžiui. UNIVERSITETO FAKULTETŲ STUDENTŲ PARLAMENTAI IR SEKRETORIATAI
29. Fakulteto studentų Parla mental — tai fakultetų dieninio skyriaus studentų atstovaujama sis organas, sprendžiantis visus studentiją liečiančius klausimus. 30. Sekretoriatas — tai vykdomasis-tvarkomasis fakulteto studentų organas. 31. Kiekvieno fakulteto stu dentai priima fakulteto Parla mento ir Sekretoriato nuostatus, atsižvelgiant į fakulteto struktū rą bet specifiką. 32. Savo veikloje fakultetų studentų Parlamentai ir Sekreto riatai vadovaujasi šiais Įstatais bei jos veiklą reglamentuojan čiais nuostatais.
IV. SĄJUNGOS TEISINE PADĖTIS, LESOS IR LIKVIDAVIMO TVARKA 33. Sąjunga ir jos organai yra juridinis asmuo, turintis: — savo antspaudą ir emble mą; _ savo sąskaitą banke; — teisę disponuoti savo turtu; — prievolę atsakyti už savo ūkinę veiklą. 34. Sąjungos lėšas sudaro: — nario mokestis, — pajamos už leidinius, — nustatyta tvarka (sutartine) pervestos lėšos iš šakinių prof sąjungos komitetų, — piliečių, kooperatyvų, įmo nių, organizacijų padovanotos lėšos bei kitos pajamos. 35. Studentų sąjungos lėšų naudojimo tvarką nustato Parla mentas, pagal Konferencijos pa tvirtintą finansinės ūkinės veik los sąmatą. Mėnesinis nario mokestis nus tatomas tokio dydžio: — uždirbantys per mėnesį iki 70 rublių, moka 0,5% dydžio na rio mokestį, — uždirbantys daugiau kaip 70 rublių, moka 1% dydžio nario mokestį, — Sąjungos nariai: moterys, laikinai nestudijuojančios ir ne dirbančios, prižiūrinčios maža mečius vaikus bei studentai, ne gaunantys stipendijų, moka 5 (penkių) kapeikų mėnesinį nario mokestį. 36. Sąjunga likviduojama Kon ferencijos nutarimu, kvalifikuo ta, ne mažiau kaip 2/3 dalyvau jančių narių balsų dauguma.
1989.12.22
Valstybių ir tautų istorija — tai kelias, kupinas pakilimų ir nuopolių, kančių ir šlovės. Dar sudėtingesnis likimas tų tautų, kurios atsiduria tarp Skirtingų kultūrų, tradicijų ar kontinentų. Joms visada iškyla didesnė na tūraliosios asimiliacijos ar pri verstinio nutautėjimo, valstybin gumo praradimo grėsmė. Šiuo požiūriu Lietuvos geopolitinė si tuacija visiškai .patvirtina šią taisyklę. Antra vertus, tokia valstybės geografinė padėtis grū dina ir šlifuoja tautą, sudaTo pa lankias sąlygas akumuliuoti ge riausius kaimyninių kultūrų ele mentus, jei tik ta tauta neapsi traukia saviizoliacijos kiautu, kartu turėdama jautrų nacionalumo savisaugos instinktą. Šiandieninių ekonominių ir po litinių procesų prieštaringoje rai doje Lietuvos valstybingumo at kūrimas, jos integracija Europos tautų bendrijoje tarptautiniu mąstu gal nėra nei svarbus, nei kiek plačiau aptariamas klausimas. Jis turi dar bręsti, įgyti kitoms val stybėms priimtiną turinį ir for mą. Pagaliau ir patys turime ge riau suprasti savo — tautos ir tautinės sąmonės —brandos laipsnį, aiškiau suformuoti savo siekius ir numatyti jų įgyvendi nimo kelius. Tų idėjų realus ža vesys turi būti suprantamas ne tik mums, bet ir mūsų kaimy nams. Tik tada galėtume preten duoti į savo butą bendruose, taip viliakiškai traukiančiuose Seno jo Pasaulio namuose. Ir, tikriau siai, tokie mes būtume laukiami. Norėdami į juos patekti, neturi me savęs kelti ant pjedestalo aukščiau kitų, nepasirodyti pasi pūtusiais provincialais ar dvasios vargšais. Tauta turi praeiti ne lengvą dvasinio nuopolio apsi valymo, susitaikymo ir išbandy mų kelią. To kelio ir galimybių eiti juo aptarimas jau prasidėjo. „Euro pos forumo Lietuvoje" pirmąjį posėdį Vilniaus universitete gali ma laikyti rimta pretenzija būti ne tik siauro, nors ir skirtingų pažiūrų, vienminčių būrelio klu bu. Šis forumas galėtų preten duoti į politinių-filosofinių moks lų aukščiausio lygio studijas. To kių pretenzijų pagrįstumą matau giliame prelegentų pranešimų tu rinyje, minčių brandume ir jų laisvamanybėje, skirtingų pažiū rų ideologijų, kultūrų ir nuomo nių gerbime, ko kartais taip
Unitersitas Vilaeisis
trūksta šiandieninei oficialiajai politikai ir politikams, Pirmiausia turėtume savęs pa klausti — ar esame Europos tau ta? Esame, bet tik geografiniu požiūriu, visais kitais — ne. Šiandien galime kalbėti tik apie grįžimą į Europą, priminė prof. R. Pavilionis, nes 50 metų sus tabdyto laiko mus tik nutolino
nuo jos. Įgijome per tą laiką ne daug — žinome kaip nereikia gyventi, ir neįgijome to blogio, kurį galėjome turėti, būdami laisva Europos tauta. Skamba žaismingai, o turinys sukrečia. Sukrečia, o padaryti nieko negali, nes lemiamu momentu nebuvo kam užstoti. „Dėl jūsų padėties kalti ir mes", — prisipažino fo rume Vakarų Vokietijos Bundes tago deputatas R. Šperlingas. Is torijos nebepakeisi, bet toks pri sipažinimas apvalo sielas, įžie bia viltį ir pasitikėjimą. Europarlamento baltų grupės generalinis sekretorius A. Klimaltis, aptardamas Europos val stybių integracijos spartėjimą primena, kad ir Lietuvai šiandien iškyla du neatidėliotini uždavi
<■ integracijos kelius aptarė kun. R. Mikutavičius, Frankfurto prie Maino universiteto prof. E. Ja nas, poetas J. Nekrošius, Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Čeplejienė. Gali kilti klausimas, ar tikslin ga aptarti Lietuvos ėjimą į Euro pą, kai esame tik viena iš pen kiolikos respublikų, be faktinio valstybingumo ir politinio sava rankiškumo, o visi keliai, net į Europą, kol kas eina per Rytus? Ar ne logiškiau pirmiau turėti nepriklausomybę, o tik paskui integruotis? Deja, tokia loginė ir chronologinė seka būtų klaidin ga. Istorija atseikėjo Lietuvai ki tokią laiko sampratą ir savitą raidos kelią. Ne visada visuotinai priimta logika ar dėsniai besąly giškai tinka visoms tautoms ir visiems laikams. Tą jau patyrė me. Reikia ieškoti savo kelio, saugoti savo vertybes. Ar atsikratysime mažos tautos komplekso, priklausys nuo mūsų sugebėjimo pakilti kultūriniu, dvasiniu, išsimokslinimo požiū riu. Negalime fiziškai ir neturime moralinės teisės prieš ką nors naudoti jėgą, bet privalome ap saugoti save kaip tautą, naciją. Turime viltį, o gal tik iliuziją, kad ir Jungtinėse Europos vals tijose išliksime kaip savita ir tuo patraukli, kitus dominanti tauta. Kartu neturime pamiršti savo ypatingos misijos — būti tarpininku (o ne tiltu, kuriuo va žiuoja, kas netingi) tarp Vakarų ir Rytų, kartu galėdami būti Ry tų Europos jungtinių valstijų ir Baltijos valstybių nariu. Taigi pagalvoti ir padiskutuoti yra apie ką. Svarstomi labai aktua lūs, principiniai klausimai, kurie gali turėti įtakos Respublikos ir tautos likimui. Todėl, manyčiau, kad būtų labai reikalinga šių svarstymų mintis išleisti atskira knyga. Tą vakarą Vilniaus gatvėse, krintant retoms snaigėms, grįž damas namo pagalvojau ne tik apie taip reikalingo forumo reik šmę, pranešimų mintis, bet ir tautą, tiek metų kentėjusią, tylė jusią, žeminamą, draskomą į Rytus ir Vakarus, apie tautą, iš saugojusią dvasios stiprybę, na cionalinę sampratą... Net sunku patikėti, kad visuotinio ir viso kiausio deficito metais kaip žie dai pavasario saulėje, gyvi tie idealai ir tos viltys, be kurių tauta jau nebebūtų tauta. Tik ar Lietuvos Atgimimas nebus toli moje padangėje krintančios žvaigždės trumpalaikė šviesa? Ar užteks valios, doros ir proto tas vizijas paversti realybe? Sun ku kuo nors pagrįsti tikėjimą, kad užteks, bet tikiu.
niai: valstybingumo atstatymas ir prideramos vietos užėmimas šioje integracijoje. Doc. Z. Namavičius priminė, kad suvereni teto įgyvendinimas apima tris aspektus: valstybę, liaudį ir tau tą- Jį įgyvendinti — tai idealas, o tikrovėje kiekviena valstybė suvaržo save įstatymais. Belieka tikėti, kad Lietuvos įstatymai bus demokratiški. Grįždamas prie valstybingumo, prof. E. Nekra šas priminė, kad 50 metų priver stinės integracijos tautai kainavo taip brangiai, kad vargu ar ji no rės atgauti valstybingumą tik tam, kad vėl integruotųsi. Ta čiau integruotis būtina, nes izo liacija veda prie provincialumo. Lietuvos įėjimas į Europą, kul tūrinės, dvasinės ir ekonominės
LIETUVIS EUROPOJE Pasakymas „lietuvis Europoje", nepaisant išorinio (spūdžio, nėra toks anekdotiškas, kaip pvz. „ita las Amerikoje" arba „arabas Prancūzijoje". Tačiau nepaneigsi kad šiame pasakyme šiandien kur kas daugiau distancijos, sveti mumo, nei pasakymuose apie italą, prancūzą, vokietį ar net portugalą Europoje. Taigi, nors geografiškai buvo me ir esame Europoje, dėl pa starųjų 50 metų dabar galime kalbėti tik apie SUGRĮŽIMĄ Į Europą. Kokia kaina, kokiomis sąlygomis ir su kokia perspekty-. va? Apie skurdžių galima pasaky ti, kad jis turtingesnis už tur tuolį tuo, kad turi skurdą. 50 metų beveik sustabdyto laiko su telkė mums vieną svarbų pra našumą: turime neigiamą patirtį, išgyventą Rytuose, ir galime pa simokyti iš mūsų neišgyventos neigiamos Vakarų patirties. Ki taip tariant, daug ko neįgiję, mes neįgijome ir to, ko nereikia Įgy ti. Vadinasi, Šį tą vis dėlto įgi jome Ir visų pirma — GALIMY BĘ PASIRINKTI. Nes, būdami til tu tarp Rytų ir Vakarų, atida romu po 50 metų, galime SĄMO NINGAI rinktis, ką juo praleisti, tiksliau, ko neįsileisti. Turiu galvoje, žinoma, dvasi nį, moralinį pasirinkimą, tokio gebėjimo rinktis ugdymą — kaip vieną svarbiausių, jei ne svarbiausią, lietuvio grįžimo į Europą sąlygų. Kokias vertes jis įgys Ir kokias praras? Ko sieks ir ką atmes? Galima Lietuvos Integracija į Europą .Lietuvos tapsmas pilna verčiu Europos bendrijos nariu — ilgalaikis, sudėtingas ir prieš taringas procesas. Iš vienos pu sės, jis susijęs su stabilia eko nominių ryšių garantija Rytuose, iš kitos — su tokiu pat stabiliu
Įsitvirtinimu Vakaruose, auten tiškame ir nesentimentaliame biz nio ir pelno pasaulyje. IR SU VAKARŲ ĮSITVIRTINIMU LIE TUVOJE. Šiuo požiūriu Lietuvos — til to tarp Rytų ir Vakarų — pa dėtis beveik ideali. Prasidėjus tikrajam judėjimui šiuo tiltu ir atsižvelgiant į dar nevisiškai su naikintą lietuvio sugebėjimą ir norą dirbti ,galima tikėti įo ga lutine jėkme. Gal šitaip galiau siai ir bus priartėta prie dauge lio lietuvių svajonės — kada nors matyti Lietuvą kaip Suomi ją ar Olandiją, Daniją ar Šve diją (pradžioje gal teks šiek tiek pabūti Portugalija Europoje). Galima neabejoti, kad, eidama šiuo keliu, anksčiau ar vėliau Lietuva taps tam tikros gerovės šalimi arba bent artimiausiu to kios gerovės įvaizdžiu Baltarusi jai. Tai būtų viena naujojo Lie tuvos valstybingumo pusė. Kita pusė — susijusi su DVA SINIU LIETUVIO IR LIETUVOS STABILUMU. Integracija palaips niui išgydys mus ir nuo provin cialumo, ir nuo perdėto savęs (vertinimo. Atsivėrę Europai, at sidursime atviresnių ir platesnių, europinių matavimų sistemoje, kurioje etnocentrizmas paprastai diagnozuojamas kaip patologija. Nebegalėsime būti labiau užsie niečiai Lietuvoje, nei patys už sieniečiai užsienyje. Privalėsime būti europiečiais Europo|e. Tai ir yra dvasinio stabilumo problema. Nes kaip tik dvasinio stabilumo mums labiausiai pri reiks, užplūdus visaapimančiai ekonomizmo ir merkantilizmo bangai su visomis jos moralinė mis, etinėmis putomis ir dvasios pragaištimis. Tokioje Europoje, įau pergyvenusioje ir tebepergyvenančloje šias pragaištis, ban dančioje joms atsispirti savo kul
tūra, savo istorija ir dvasingumu, Lietuva ir sau ieškotų atspirties. Mūsų viltis, o gal iliuziją, yra ta, kad klostantis naujai Lietuvos valdžios struktūrai, susidarys ga limybės taip tvarkyti Lietuvos ūkio raidą, jos integracijos ( Eu ropą procesą, kad jis mažiausiai neigiamai veiktų dvasinį tautos stabilumą, t. y., kad |is būtų FI LOSOFIŠKAI REGULIUOJAMAS PROCESAS, kad šalia estetikos, matematikos ar kalbos filosofijų gyvuotų Ir būtų Įgyvendinama ekonomikos, lietuvio gyvenimo filosofija. Čia ypatingas vaidmuo priklausytų Universitetui: kaip tik universitetinė kultūra, tarpuniversitetlnis Europos bendravi mas ir bendradarbiavimas yra viena svarbiausių Europos dva sinio stabilumo atsvarų. šiuo požiūriu Lietuvos grįžimas į Europą būtų ir Jos dvasingu mo, jos kultūros autentiškumo Įtvirtinimas bendroje Įvairialypė je Europos kultūrų sanklodoje. Tai būtų, visų pirma, mūsų ver čių — kalbos, istorijos, mokslo, meno ir gamtos — atvėrimas Eu ropai. Tai būtų žingsnis link išsigydymo nuo vadinamojo ma žos tautos komplekso. Tauta gali būti maža arba didelė skaičiu mi bet niekada — savo buvimu. Lygiai taip pat ir atskiras indi vidas, priklausąs mažai tautai, DĖL TO nėra mažesnis už atski rą individą, priklausantį didelei tautai. Toks grįžimas Į Europą ir būtų įrodymas Rytams ir Va karams, kad mūsų valstybingumo siekimas — ne nacionalistinis įnoris, ne etnocentrizmo apraiš ka, ne perestrojkos dovana, eks cesas ar patologija, o vienos se niausių Europos tautų ir valsty bės siekimas bei neginčijama teisė susigrąžinti savo vietą po saule. Prof. R. PAVILIONIS
Prof. Stasys VAITEKŪNAS
konsultuotis bendrų įmonių stei gimo ir veikimo klausimais. Mūsų visuomenei įdomios Šveicarijos švietėjų-humanistų pedagoginės idėjos ir jų taiky mas atkuriamoje tautinėje mo kykloje. Lietuvos ir Šveicarijos kultūri nių ryšių atgaivinimas mus pri artintų prie europinės kultūros centrų. Kuo platesnių ir tvirtes nių ryšių užmezgimas, remiantis draugijomis, bendradarbiaujan čiomis su užsieniu, padės Lietu vai atsigręžti į Europą. Šiuo ke liu veda ir Europos forumas, gruodžio mėnesį pradėjęs savo veiklą Vilniaus Universitete.
DAR VIENAS KELIAS - PER DRAUGIJĄ Prie Europos forumo tikslų pri skirtume ir Lietuvos valstybin gumo sampratos foTmavimą, ir europietiškos kultūros ugdymą Lietuvoje, ir siekimą išsivaduoti iš mąstymo provincializmo. Lietuvos valstybė nuo jos įsi kūrimo iki valstybingumo prara dimo turėjo plačius tarptautinius ryšius ir užėmė savo vietą Euro pos tautų bendrijoje. Europos kraštuose veikė įvairios institu cijos, kurios tuomet atstovavo Lietuvos politiniams, kultūri niams, ekonominiams interesams. Europos forumas dabar turėtų panagrinėti Lietuvos atstovavimo Lietuvos interesams kitose vals
tybėse problemas, diplomatinių tarnybų atkūrimo klausimus. Šiais metais atsikūrusios Lietuvos —Prancūzijos asociacija, Lietuvos —Šveicarijos ir kt. draugijos ruošia mokslinio, kultūrinio, eko nominio bendradarbiavimo pro jektus. Sakykime, Lietuvos—Švei carijos draugija organizuoja paskaitas-seminarus Šveicarijos kul tūrinio gyvenimo temomis. Šiuo metu seminarai vyksta vokiečių kalba, o ateityje — galbūt pran cūzų ir italų, t. y. valstybinėmis Šveicarijos kalbomis. Seminaruo se dalyvauja atstovai iš Šveica rijos. Toks šio krašto pažinimo kelias turėtų būti ir įdomus ir
naudingas. Kartu su Lietuvos Dailės muziejumi rengiama se noviškų žemėlapių, kuriuose at vaizduota Lietuva ir kaimyniniai kraštai, kolekcijos paroda. Tai nepaprastai vertingas rinkinys, kurį Vilniaus Universitetui pado vanojo lietuvių kilmės Šveicari jos pilietis dr Andreas Hofer'is. Renkama medžiaga ir kitai eks pozicijai: — dr. Jurgio Šaulio diplomatinei veiklai Šveicarijoje nušviesti. Mūsų istorikai ima domėtis Šveicarijos konsulato, dirbusio prieš karą Lietuvoje, veiklia. Svarbi ir kita studijų te ma — Friburgo universiteto reikšmė Lietuvos dvasinės kultū
ros raidai. Juk praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžio je Friburgo universitete mokėsi per šimtą studentų iš Lietuvos. Pagrindinis Lietuvos—Šveicari jos draugijos tikslas — užmegz ti bei remti įvairiapusišką bend radarbiavimą su Šveicarija, atku riant Lietuvos valstybinį, ekono minį ir kultūrinį suverenitetą ir tarptautinius ryšius. Draugija ieš ko galimybių bendradarbiauti konstitucinės, lyginamosios ir tarptautinės teisės klausimais, su sipažinti su Šveicarijos ekonomi nių ryšių su užsieniu sttruktūra ir jų normatyviniu reguliavimu, kontorų įstatymais ir jų taikymu .......
„DVIRATIS“ SUGRĮŽO Paskutiniąsias valandas prieš koncertą nebegalėjau valdyu sa vo kūno, (audrinta fanatų minia tiesiog nešė į Universiteto kultū ros klubo „Amicus" diskotekų salę (nevietiniams pranešu — „arklidę"). Iš masinių džiaugsmo protrūkių, švytinčių gerbėjų vei dų galima buvo suprasti: grįžo VU šou grupė „Dviratis“. Šioje salėje prieš ketverius metus VU
Teisės fakulteto studenčiokai, kurių pavardes šiandien žino ir darželinukai-, surengė pirmąjį sa vo koncertą... Per preskonferenciją po koncerto jie su šypsena prisiminė tą niūrų lapkričio va karą. „Nesėkmė mus užgrūdino svaiginančiai karjerai. ~ pap rastai ir liaudiškai kalbėjo Val das Vižinis, -- po pusmečio kon certinė% s išvyka į o. Aukštaitiją pra* ■* s-. «■ x•d'-'o
noko visus lūkesčius". Garsas pasklido taip plačiai, kad šou ko lektyvas buvo .pakviestas į tur nė po Vakarų Eu... Lietuvą. Ra joniniai laikraščiai neit per pačią javapjūtę pirmuosiuose pusla piuose spausdino grupės vadovo Arūno Valinsko biografiją su unikaliomis nuotraukomis. — Pažvelkime į statistiką. — siūlo vokalistas-marksistas Ginta: tas Ruplėnas. — Mes koncerta vome net 42-se Lietuvos rajo nuose: - ' « Mo-o-o-ja. man žuvėdra su
............................
Algirdas ČAPLIKAS
iiiii—lt
ko-o-ja ’ O pa-pa, o pa-pa! .— pilna gerkle traukė įsisiū bavusi salė. Ne tik dainos skam bėjo jubiliejiniame 10004-n-ajame vakare. Atokvėpio valandė lėmis prakaituoti veidai . „ gaudė ;5'kiekvieną satyriškai absurdiškos poezijos posmelį: Vėjas pučia.
šakos braška, man nešalta Su... rubaška! • .Ypač už širdies gelmių tvėrėt antroji šio lyrinio $ocpoprealn<
tiro šedevro dalis: Vėjas puč'ia, bet tai balka. man nešalta su fufaika! Didelį pasisekimą turėjo tiau dįes melodįjč*dažnutės (čiastušfcos) ir daina ,Oi žiba, žiba žvaigždutės... ant antpečių ’. Paulius GERVAZAS P. S. Gerbėjų žiniai praneša me. kad preskonferencitos vaizdo įrašas bus rodomas per pirmąją LTV programą gruodžio 25 21 vai. vaJt 35 35 mirt mj& d. 21
1989.12.22
Universitas Vilnensis
BURTAI IR PRIETARAI Kūčių naktis yra lemtinga. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos smulkmenos gali apversti aukštyn kojom kitų metų gyvenimą. Taigi, kas Tavęs laukia, gali ir Tu sužinoti. — jei ką paskolinsi, tai kar tu su daiktu atiduosi savo lai mę, — jei Kūčias valgydamas atsirūgsi, tai dar ir kitas Kūčias valgysi, jei ne, būsi miręs. — jei Kūčių vakarą kas nors ateina, tai tą vadina raganiu mi (-ne), linkinčiu pikto, — jei tą vakarą kur išeisi, tave dvasios gali nusivesti. Ir nebeatsiminsi, kur ruošeisi nu eiti. — jei atsigulsi naktį po sta lu, tai pamatysi šventą Panelę, — jei nori pamatyti velnią, turi tris kartus apibėgti apie namus, ir prie durų jį rasi. Pats praktiškiausias mūsų se nelių. pastebėjimas: vidurnaktį šuliniuose vanduo virsta vynu, bet tai trunka vos vieną sekun de (kiti sako, 5 min.). Atsigėręs jo, žmogus viską sužino. Bet jei piktų kėslų vedamas eisi jo pasisemti, tai išsitrauksi kibirą varlių. Buvęs toks atsitikimas: vienas žmogus norėjęs prisigerti vyno. Kūčių naktį pasidėjęs bliu dą ir laukęs, kada vanduo virs vynu. Ryte radę jį negyvą. Nors studentai turėtų mokytis,
KĄ DĖSIM ANT KŪČIŲ STALO?
o ne šeimas kurti, visgi širdžiai neįsakysi. Ar kitais metais sek sis Tau meilėje (ar apskritai verta ką nusižiūrėti). Tau taip pat pasakys Kūčių naktis. To dėl reikia: — sumaišyti ant kortelių, parastai 12, užrašytų vardų (vy rai — merginų, merginos — vyrų). Korteles pasidėti po pagalve. Kaip bebūtų apmaudu, reikia padėti ir kelias tuš čias korteles. ■ Rytą pabudus traukti kortelę. Ką ištrauksi — tas Tavo išrinktasis (-oji); vidurnaktį nusirengusi nuogai, į vieną ranką paimti žva kę, į kitą — veidrodį. Tris kar tus eiti apie kaminą. Ten sutiksi savąjį; — kūčias valgant pirmąjį kąsnį pakišti po staltiese. Tada naktį susapnuosi būsimą vyrą ar žmoną; paimti batus ir matuoti per kambarį. Kurios batas pir mas ant slenksčio užlips, tai ta pirma ir ištekės; — paimti 12 siūlų. Nežiūrint suraišioti vienų galus su kitais. Jei išeina vienas vainikas — ištekėsi jo metų, jei du — po dviejų, jei vainiko neišeina — neištekėsi; — atsisėsti prieš duris ir šviest i per galvą batą. Jei nukris pirštų galais j vidų — neišteke si Vaikinams atvirkščiai. (a. a.)
6e.V8ftu4W5 IMS ®l«lfrį>UL 17
Studentiška šypsena taip pažvelgė į Kalėdas.
Smagių, laimingų ir vaisingų Naujųjų Metų Ingridai ir Arūnut Kazlauskams linki Angelė. * * *
Linksmų švenčių doc. D. Kir veliui linki IV kurso biologai.
D'ngusius studentų pažymėji mus, Nr. 871914, išduotą ChF stu dentui Rolandui TREMBO, Nr. 8911467, išduotą MF studentui Viktorui SUBAČIUI; Nr. 8911241,
Visus .kurie domisi studentų reabilitacinės komisijos darbu ir norėtų patys dalyvauti jos dar be, prašom kreitpis Į Teisės fa kultetą, tel.: 76'94-41. Arba per duokite informaciją studentui Gy čiui Kaminskui.
išduotą PF studentei Editai VASI LIAUSKAITEI; Nr. 8910930, išduo tą MaF studentei Nataljai ZlNOVJEVAI laikyti negaliojan čiais.
Griežti Rektoriaus papeikimai Nuoširdžiai užjaučiame pro už bendrabučio vidaus taisyklių rektorių Rolandą PAVILIONĮ, pažeidimus pareikšti: jo motinai mirus. Mokslinės bibliotekos ChF studentams: Virgaudui kolektyvas Kubiliui, Giedriui Stalnioniui, Ar Medicinos fakulteto dar vydui Stončiui, Evaldui Ilginiui Gintarui Kručkui, Gabijai Pauliu- buotojai nuoširdžiai užjaučia kaitytei, Gediminui Stundžiui, prorektorių profesorių Rolan Edvinui Bernotui, Renaldui Ber dą PAVILIONĮ, motinai mi rus. notui, Giedriui Truskauskui. Nuoširdžiai užjaučiame pro FilF studentams: Eugenijui rektorių Rolandą PAVILIONĮ, Ivanauskui, Vygantui Šiukščiui, motinai mirus. Daliui Viliūnui. Mokymi skyriaus darbuotojai EKFF studentui Aidui Gečui.
Redakcijos adresai: 232734, Vilnies, Univenketo 3, „Untveriitas Vilnensli“. Telefoaas: ♦I-II-79. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2171 Ofsetinė ipanda. 1 spaudos lankas. SfiiHlio LKP CM leidyklas apaaatavė, Vilniai, Koamonaatų pr. 60. EMeaeĄeAfeHHK BaAbmoccKoro ynanepcnrreTa. Pe^aKTop A. Aanarrac. 2327S4, Bbamiioc, YiainepcaTeTO, 3. Tanorpa<Į>iia H3,i,aTeAfcCTBa IĮK Kfl Ahtbm,
..." Sulaukėm Kalėdų šven čių, kurios yra visiems bran gios. Švenčių proga kiekviena šeimininkė pagal savo išgales stengiasi tinkamai pasiruošti. Kūčių vakarienė rišasi su reli giniais, dvasiniais pergyvenimais, todėl ir šeimininkės privalo Kūčioms taip pasiruošti, kad visur būtų rimtumas, Kristaus lau kimo šventės kilnumas. Kamba rys, kuriame Kūčios rengia mos ,turi būti gražiai sutvar kytas, švarus. Stalas užkloja mas balta staltiese, o po ja padedamas kuokštelis šieno, Valgius taip pat reikia ant stalo dėti tvarkingai. Pirmiausiai duodama šaltų valgių: silkės arba žuvys, daržovių mišrainės. Paskui duodama sriuba, pvz., barščiai su grybais. Po šios, jei turima, duodama šilta žu vis, daržovių šiupinys, avižinis kisielius, grūdų šiupinys, prėskučiai (šližikai) ir, pagaliau, sal dūs valgiai — vaisių kompotas, spanguolių sunkienė ir kt." i (Iš dvisavaitinio visų Lietuvos moterų laikraščio „Seimininkė“, 1937 m. gruodžio 16 d.) Taigi, pateikiame keletą tra dicinių Kūčių valgių receptų (įmanomi Ir šiais laikais): AGUONŲ PIENAS. Pirmiau sia aguonas užpilame karštu, vandeniu. Kai šios išbrinksta, vandenį reikia nupilti ir aguo nas sumalti. Prieš malant patar tina įdėti 8—10 migdolų, kurie aguonų pienui priduoda skonį ir kvapą. Kai aguonos visai susigrūda, tada jas nuspaudžia me ir į gautą sunką prideda me cukraus ir vandens (tiek, kad nebūtųperdaug skysta). Aguonų pieno nereikia labai anksti paruošti, nes jis besto vėdamas, ypač šiltesnėje vie toje, pradeda rūgti. LAUŽIUKAI SU GRYBAIS. Iš virti 30 gr. džiovintų baravykų ir labai smulkiai sukapoti. Smulkiai Supjaustyti svogūną, įdėti pusę šaukšto sviesto ir pakepinti su grybais. Pakepi nus įdėti vieną šaukštą tarkuoto pyrago, vieno kiaušinio balty mą, pasūdyti pagal skonį ir gerai viską išmaišyti. Atskirai pagaminti tešlą iš vieno kiauši nio trynio, trupučio vandens ir miltų. Kietą tešlą plonai iškočioti. Išpjauti mažus kvad ratėlius, į jų vidų įdėti truputį grybų masės (kraštelius galima patepti kiaušinio baltymu), su lenkti priešingais kampais ir kraštus užspausti. Likusius priešingus kampus vieną prie kito prilenkti ir užspausti. Pa darytas ausytes išvirti pasūdy tame vandenyje. Taip galima pagaminti įvairių ausyčių: iš žuvies, daržovių, bulvių, mėsos... SILKIŲ MALTINIAI. Gerai iš mirkyti dvi dideles arba tris mažas silkes, nuvalyti, išimti kaulus ir labai smulkiai sukapoti arba sumalti. Sugrūsti 12 virtų bulvių, pridėti aliejuje pa spirgintų svogūnų, maltų pipi rų ir vieną žalią kiaušinį. Vis ką gerai išmaišyti ir daryti maltinius (kotletus). Pavartyti miltuose ir spirginti įkaitintame aliejuje. Prie jų galima duoti grybų arba krienų padažus. KRIENŲ PADAŽAS. Sutarkuo ti krienus, praskiesti actu ir palaikyti maždaug 1 vai. Ištir pinti sviestą, pridėti miltų ir paspirginti, praskiesti vande niu arba sultiniu, sudėti krie nūs, pasūdyti, užvirinti, įpy lus rūgščios grietinės, išmai šyti. (I- K.)
Redaktorius A. LIPŠTAS