visu
saliu proletarai, vienykitEsi
Eina nuo 1950 m. 1863 m. spalis
18 d. penktadienis
^KOMUNISTAI! BŪKITE KOVOS UŽ
TSKP
XXIII
Z ? ^SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ, UŽ^
Ž 2 PENKMEČIO
PLANO ĮVYKDYMĄ PIRMA LAIKO g
g AVANGARDE, BŪKITE SUMANUS
I
MASIŲ
OR-g g GANIZATORIAI IR AUKLĖTOJAI, VISO, KAS PA-g
ŽANGU, SALININKAI!
Nr. 28(651) VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kp.
I (Iš TSKP CK Šukių Didžiosios Spalio socialistinės g g revoliucijos 51-osioms metinėms") ž
1_________________________ f
/v\XNX\xXX^XxWXX^X\N\\\XX\XXXVv\VkV\X\\X\XXXXXX\\\\\\XXXXX\X\XXXXNN\X>Xx?
Komunistai ir mokymoauklėjimo darbas Praėję mokslo metai įsimintini gražiomis Tarybų valstybės šventėmis. Universiteto partinės organizacijos veikla per šiuos jubiliejinius metus buvo nukreipta į tai, kad dar glaudžiau būtų su burtas, mobilizuotas daugia tūkstantinis kolektyvas aukš tajai mokyklai iškeltų pagrin dinių uždavinių sprendimui — toliau gerinti jaunųjų spe cialistų paruošimą, suteikiant jiems platesnį politinių žinių akiratį. Sudėtingame Universiteto gyvenime didelis vaidmuo tenka jo partinei organizaci jai. Nuo to, kaip partijos na riai atlieka savo tiesiogines darbuotojo ir visuomenines pareigas, kiek sėkminga par tinės organizacijos veikla, tiesiogiai priklauso ir viso Universiteto kolektyvo laimė jimai. Šiais audringais metais, kai daugelyje šalių vyko įvairūs politiniai poslinkiai, mūsų Universiteto studentai teisingai įvertino• pastarųjų metų įvykius, tuo parodydami savo pakankamai aukštą politinį subrendimą. Ryšium su artėjančiomis V. Lenino 100-osiomis gimi mo metinėmis mokymo pro cesas yra orientuojamas į tai, kad jame pilniau atsi spindėtų lenininių teorijų ga lia, plačiau būtų propaguoja mas V. I. Lenino teorinis pali kimas, skatinama betarpiškai studijuoti V. I. Lenino veika lus. Toliau pranešėjas kalba apie fakultetų ir Universiteto tarybos darbą, pedagoginio meistriškumo ugdymą.
Mokymo darbas Universi tete metai iš metų gerėja. Tačiau žiemos ir pavasario egzaminų sesijos rezultatai, valstybiniai egzaminai ir dip lominių darbų gynimas rodo, kad mokymo ir auklėjimo procese yra dar šalintinų spragų. Būtina dažniau ir griežčiau kontroliuoti studentus, ypač pirmuosiuose kursuose. Svarbi vieta studentų mo kymo bei auklėjimo darbe tenka Studentų mokslinei draugijai, kuri veikia Uni versitete jau 20 metų. Šiais metais SMD jungia 63 moks linius būrelius, 1380 narių. Tačiau dar toli gražu ne vi sos katedros, ne visas kvali fikuotas Universiteto mokslo personalas reikiamai rūpinasi mokslinių būrelių darbu. Dar neretai užmirštama, kad dėstytojai, pateikdami kated roms savo atlikto mokslinio tyrimo darbo ataskaitas, pri valo kartu nurodyti, ką jie konkrečiai atliko, vadovau dami studentų moksliniam darbui. O komjaunimo orga nizacija savo ruožtu turėtų studento-kom jaunuolio akty vų dalyvavimą moksliniame būrelyje laikyti komjaunuo lišku įpareigojimu, už kurį atsiskaitoma.
SUTRUMPINTAS PARTIJOS KOMITETO SEKRETORIAUS V. NEKRAŠO PRANE ŠIMAS ATASKAITINIAME SUSIRINKIME
Pranešėjas akcentavo parti nės organizacijos veiklą, to liau vystant mokslinį tiriamą jį darbą, keliant dėstytojų kvalifikacijas.
Ūkiskaitinis mokslinis tiria masis darbas turi labai dide lės įtakos Universiteto mate rialinės techninės bazės stip rinimui. Vien šiais metais įsi gyta aparatūros ir medžiagų už 156 547 rublius. Mūsų la boratorijos pasipildė naujais prietaisais ir įrengimais. Vienas aktualiausių neati dėliotinai spręstinų Universi tete mokslinio tyrimo srityje klausimų buvo reikiamai su tvarkyti mokslinio tyrimo darbų problematiką bei tema tiką. Fakultetų partinės orga nizacijos kartu su fakultetų Tarybomis nemažai padirbė jo, kad būtų įvykdytas Uni versiteto partinės organizaci jos praėjusių metų ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo nutarimas — siekti didesnio problemų kompleksiškumo ir atsisakyti smulkių, mažareikš mių temų, visuomenės mokslų problematiką glaudžiai sieti su TSKP CK nutarimo „Dėl priemonių dar labiau išvysty ti visuomenės mokslams ir pakelti jų vaidmeniui komu nizmo statyboje" reikalavi mais. Itin didelis darbas šioje srityje atliktas Ekonomikos fakultete. Universiteto partijos' komi tetas per ataskaitinį laikotar pį svarstė tokius svarbius ideologinio darbo klausimus, kaip: „Renginių, skirtų Spa lio Socialistinės revoliucijos 50-mečiui, vykdymas", „Apie priemones, įgyvendinant LKP CK Biuro 1968 m. sausio 12 d. nutarimą dėl Universiteto politinio auklėjamojo darbo" (su Universiteto Taryba ir dalyvaujant visiems komunis tams) ir pan. Buvo priimti atitinkami nutarimai, numatantieji konkrečias priemones toliau gerinti darbą šiose sri tyse. Pvz., buvo sudaryta spe ciali nuolatinė komisija dėl vaizdinės agitacijos būklės Universitete. Šiai komisijai
keliamas uždavinys paruošti rekomendacijas partijos ko mitetui dėU vaizdinės agita cijos pobūdžio ir konkrečių priemonių Universitete. Ideologinio darbo srityje ypač svarbus studentijos po litinio auklėjimo darbas. LKP CK Biuras iš viso teigiamai įvertino Universiteto atlieka mą studentijos politinį auklė jimą ir pritarė toms studenti jos ideologinio auklėjimo priemonėms, kurios naudoja mos mūsų Universitete. Kartu buvo nurodyta, kad dar yra daug galimybių gerinti stu dentijos politinį auklėjamąjį darbą, o taip pat nurodė ir kai kuriuos trūkumus mūsų darbe. Visus šiuos klausimus mes jau aptarėme 1968 m. vasario mėn., numatėme prie mones. Jų vykdymo kontrolė turi būti nuolatiniame parti jos komiteto ir partinių biu rų dėmesio centre. Svarbus ideologinio darbo baras yra partinio ir politi nio švietimo organizavimas, Universitete labiausiai paplitusi politinio lavinimo forma vra teoriniai seminarai. Per 1967—1968 m. m. veikė 16 teorinių seminarų, kurie ap ėmė 660 profesorių, docentų, dėstytojų. Jų tarpe apie 300 komunistų. Pagalbinis ir ap tarnaujantis Universiteto per sonalas kelia politines žinias politinio lavinimo rateliuose (jų Universitete yra 3). Teorinių-metodologmių se minarų tematika vis labiau priartėja prie fakultetų bei katedrų pedagoginio ir moks lo tiriamojo darbo specifi kos. Pvz., lietuvių ir rusų kal bų katedrų seminaro tema: „Struktūros arba sistemos su pratimas kalbotyroje ir mark sistinė metodologija", Ekono mikos fak. — „Objektyvioji ir subjektyvioji socializmo statybos pusės", Gamtos fak. — „Kai kurių koncepcijų kri tika sąmonės ir galvos snie genų santykio klausimu" ir pan. Tokia seminarų tematika duoda dalyviams daug pažin tinės informacijos ir parodo marksistinės-lenininės meto dologijos reikalingumą, spren džiant konkrečias mokslų problemas. Ryšium su naujų mokslo metų pradžia politinio lavi(Nukelta į 2 psl.)
MOKSLINĖ VAISTŲ
SINTEZĖS
TYRIMO LABORATORIJA
Šiai laboratorijai dar tik aštuoneri metai. Čia daug dir bama, kuriant naujus, taip reikalingus visiems vaistus, čia gimsta gydytojų ginklas ir sergančiųjų viltys. Jau keleri metai, baigusi Universiteto Chemijos fakultetų, čia dirba jaunesnioji mokslinė bendradarbė Irena Dembinskienė. Jos darbo tikslas — naujų (cheminių] medžiagų sin tezė, ieškojimas dėsningumo tarp cheminių medžiagų struk tūros ir jų farmakologinio veikimo. Daug mokslininkų dir ba šioje srityje, dažnai gimsta nauji atradimai. Irena, sinte tindama naujas, chemines medžiagas, ne iš karto pasuko ta kryptimi, kuria dirba šiandien. Jaunoji mokslininkė, remdamasi savo ieškojimais, parašė chemijos moksių kandidato disertacijų. Universiteto vaistų sintezės ir tyrimo laboratorijos, va dovaujamos chemijos mokslų daktaro V. Daukšo ir medi cinos mokslų daktaro H. Polukordo, darbuotojai kuria nau jus „ginklus kovoje už žmogaus sveikatų. G. Medzevičiaus nuotrauka
Naujas partijos komitetas 1. V. NEKRAŠAS — sekretorius 2. R. MIRONAS — pavaduotojas ideolo giniam darbui 3. V. PERNATK1NAS — pavaduotojas organizaciniam darbui 4. G. BAJORAS — atsakingas už profsą junginį darba 5. J. BALKEVIČIUS — atsakingas už mo kymo darbą
6. J. KUBILIUS — rektorius 7. A. I.AIGONAITĖ -— atsakinga už este tinį darbą 8. S. MAKAUSKAS — atsakingas už spaudą 9. J. MIŠKINIS — EF dekanato atstovas 10. J. PALIONIS — atsakingas už moks linį darbą 11. B. PURVANECKIENE — atsakinga
už. bendrabučius 12. J. REPŠYS — atsakingas už partinį švietimą 13. A. SKRUPSKELIS — komjaunimo komiteto sekretorius 14. K. SIMAŠKA — Istorijos fak. deka nas 15. D. STEPANOVAS — atsakingas už LDAALR, Raudonojo Kryžiaus, Liaudies draugovės, turistų klubo veiklą, už sportą 16. S. UOSIS — liaudies kontrolės pirmi ninkas 17. J. ŽĖRUOLIS — narys organizaciniam darbui
□ □ □ o o □ □ □ □ o o □ □ □ □ □ □ □ o s □ o o □ s s D □
ZpsL^****^**-*^*^*^***-**^*^^^*^^^^*.^^^^* TARYBINIS STUDENTAS
1968 m. spalio mėn. 18 d.
pabuvojo 494 fakulteto kom KOMUNISTAI IR MOKYMO- ordinuoti komjaunimo darbą jaunuoliai. yra kiekvieno komunisto as Trečio kurso prekiamoksliai AUKLĖJIMO DARBAS meninė pareiga. Ir už to po talkininkavo M. Melnikaitės sakio dažniausiai slypi niekuo nepateisinamas atsikalbinėji biskvitų fabrike. Talka buvo (Atkelta iš 1 psl.) sias darbo formas ir pan. Čia niekas nesistengė rimčiau skirta VLKJS 50-mečiui. Pir mas, nenoras domėtis kom gydyti. Todėl kasmet tenka nimo ir partinio švietimo jaunimo reikalais. yra teisybės krislų, bet. . . minėse organizacijose vyko Studentų kariniame-patriotiBuvęs sekretorius Vytautas aimanuoti (ir vėl konferenci susirinkimai, skirti šiai gar klausimai š. m. rugsėjo mėn. jose), kad merginos(l) geria buvo aptarti ideologinio dar niame auklėjime didžiausią Šopys ataskaitoje pateikė tokį „kaip šiaučiai”, vyrai ant pa bingai datai. Malonu kalbėti bo komisijos. Šių mokslo paramą mums teikė LDAALR Sekmadieni įvyko Ekonomi pavyzdį: net 4 pirmakursiai langių žaidžia kortomis, įkau apie pramonės ekonomikos metų teorinių-metodologinių organizacija, karinės kated sie ros dėstytojų kolektyvas. Per kos lakuiteto komjaunimo per visą mėnesį „nesugebėjo" šę bendrabutyje triukšmauja spec. IV k. (gruporgė Skurky- seminarų tematika yra įsirašyti įskaiton. Kas čia kal visą naktį(l). Jeigu gailimės tė), ekonominės kibernetikos jama su artėjančiomis V. 1. ataskaitinį laikotarpį ši veik konferencija. bausti draugą, vadinasi, gaili Lenino 100-osiomis gimimo la buvo labai pagyvinta. Išrinktas naujas komitetas tas? mės organizacijos nario asme spec. II k. (gruporgė Natautai- metinėmis. LDAALR organizacija atliko Organizacija turi būti reik nybės, o ne kolektyvo Kolek tė) pirmines komjaunimo or (sekretorius K. Černiauskas), Universiteto partijos komi 25 karinius patriotinius tu tetas, savo pagrindiniu užda ristinius žygius, 45 ekskursi delegatai j XVI VVU kom li. Mes daug kalbame (net tyvą gadiname. „Visai fakulteto organizaci ganizacijas, kurių renginiuose jaunimo organizacijos konfe konferencijose!) apie skoli jai vadovauja komitetas. Jo jautėsi kūrybingumas, išradin viniu laikydamas politinį-idė- jas į įgulos kovinės šlovės ninkus (žinoma, nieko blogo, pagrindinis tikslas — koordi gumas. Šiose grupėse susifor jinį studentijos auklėjimą, muziejų, organizavo 104 po renciją. pastoviai stebėjo komjaunimo kalbius su Didžiojo Tėvynės kad ieškoma priežasčių, kaip nuoti komjaunimo darbą fa mavo geri, draugiški kolekty organizacijos darbą, stengda karo dalyviais, partizanais, kultete, kontroliuoti pirmines tai darė ekonomistai). Ir la masis jam suteikti svaresnį, kovų dalyviais, dalyvavo 20vai. Mums rūpi ne tik pasigirti, organizacijas ir padėti joms", bai retai baudžiame tokius pasididžiuoti, bet ir ieškoti Didelį dėmesį fakulteto ko rimtesnį idėjinį turinį. Norė je šaudymo varžybų, išplatino — tai V. Šopio žodžiai. klaidų, kad jų nekartotume. Ši komjaunuolius. Gerai mokytis loterijos bilietų A. Skrupskelis, Universiteto mitetas skyrė kariniam-patrio- damas suteikti dalykiškesnę LDAALR pagalbą, partijos komitetas 2000 rb. sumai. Per šį laiko ,,klaidų ieškojimo" tema do -— tai pareiga. Ar dabar žino komjaunimo komiteto sekre balandžio mėnesį svarstė tarpį buvo paruošta 130 šofeminavo ir Ekonomikos fakul komjaunuolis, kad, jeigu jis torius: „Fakultete susilpnėjo tiniam studentų auklėjimui. teto komjaunimo konferenci blogai atliko pareigą, jo lau organizacinis darbas. Komite Daug gerų darbų buvo, klausimą apie Matematikos ir rių-mėgejų, 107 motociklinin joje. Apie tai — ir kelios kia bausmė? Gyvenimo ironi tas ne visada sugebėjo reikia daug šviesių dienų galima mechanikos fakulteto kom kai, 214 šaulių-atskyrininkų mano pastabos. Žinoma, visa ja: blogas komjaunuolis žino, mai organizuoti ir stebėti gru- prisiminti. Komjaunimo orga jaunimo organizacijos darbą ir t. t. Gerai Universiteto tai neturėtų sumenkinti orga kad jam leis perlaikyti egza porgų darbą". ir fakulteto partinės organi LDAALR organizacija pasiro nizacija fakultete — didelė zacijos vadovaujantį vaidme nizacijos darbo, o tik atkreipti miną (!). Amerikos universite dė gynybinių-masinių darbų Kaip matome, uždaviniai jėga. Dvejus metus komitetui nį. socialistiniame lenktyniavi dėmesį į tai, kad ekonomistai tuose už peregzaminavimą aiškūs, o vaisių — nėra. Ir Reikia pastebėti, kad Uni verti ir pagyrimų: klaidas studentas moka po penkis kaltas čia ne V. Šopys ar kas vadovavo V. Šopys. Dažnai jį versiteto komjaunimo komi me, už ką buvo apdovanota atitinkamais Garbės raštais, dolerius (po pavasario sesijos kitas. Čia, tur būt, ne fakulte matydavau komjaunuolių bū prisipažįsta ne bet kas. tetas buvo pakankamai pa III-jo laipsnio diplomu ir pi fakultete buvo 35 proc. sko to bėda, o „globalinė". Žmo Anksčiau dažnai kalbėjome lininkų). Mes tokios priemo gui yra tam tikros ribos, ku ryje. Kai dabar prisimenu jų jėgus spręsti rimtas studenti nigine premija. veidus, jų gestus, jų žodžius, jos auklėjimo problemas. Pa rių jis vienas negali įveikti. apie asmenybės abejingumą. nės netaikome. .. Per ataskaitinį laikotarpį man atrcdo, kad Vytas jiems gerėjo organizacinis darbas, Dabar aktyvas mokomas Diskusijose kalbėjusi proDabar yra šiokia tokia ten Universitete buvo atliekamas dekanė doc. K. Vaištarienė atskirai kiekviename fakulte buvo ir geriausias draugas, ir sustiprinta drausmė komite ateistinis darbas. Ateizmo dencija pakalbėti ir apie tuose ir biuruose. užsiminė apie studentų elge te. Naudos nedaug. Merdėja klausimu buvo pasisakoma komjaunimo, kaip organizaci sio kultūrą. Tai iš tiesų dide net garsioji Istorijos ir filolo geriausias vadovas, — jie Universiteto komjaunimo per radiją, spausdinami Reikia ne mylėjo ir gerbė jį. Pagarbą komitetas atliko didelį dar straipsniai. Įdomu pažymėti, jos, netobulumą, apie netiku- lė mūsų opa, kurios iki šiol gijos mokykla. bą, skleisdamas internaciona „saviveiklinių" visuomeninin reikia užsitarnauti. Ekonomikos fakulteto kom lines idėjas studentų tarpe. kad kai kurie Universiteto kų, o gerų vadovų — gerų at jaunimo organizacijoje — Didžiausią poveikį studentų darbuotojų darbai rado organizatorių ir oratorių, garsį Vatikane. Taip, Vatika trūksta mokslinės analizės. daugiau kaip tūkstantis na tarpe turi betarpiškas bendra no radijas rado reikalą pla Konferencijoje buvo iškelta rių. Tiek pat dienų turėjo ir vimas su užsienio studentų čiai (tarp kitko ir pakanka gera mintis dėl stovyklų speatstovais. Šiuo atžvilgiu gerai dėl cializavimo: pvz., ekonomistai tas laikotarpis, skiriąs per dirbo komjaunimo komiteto mai piktai) pasisakyti atostogų metu galėtų dirbti nykštę konferenciją nuo šian internacionalinis klubas (pir drg. Pečiūros straipsnio, iš Palangos, Druskininkų ar kitų dieninės, ketvirtosios: nes vi mininkė komjaunuolė I. Tu- spausdinto laikraštyje „Tary binis mokytojas". Į Vatikano miestų prekybinėse organiza sas kolektyvas turėjo galvoti mavičiūtė). išpuolį tinkamą atkirtį duoda cijose. Nauda irgi abipusė. Didelę reikšmę studentų Ataskaitiniai metai buvo apie kiekvieną komjaunuolį. internacionaliniam auklėjimui drg. Vinciūno straipsnis, iš jubiliejiniai. Gražiausia dova Tuo atveju, jeigu tas kiekvie taip pat turi pasikeitimas stu spausdintas neseniai „Tieso na šventei — darbo ir poilsio nas būtų davęs kolektyvui dentų grupėmis vasaros dar je". stovyklų darbai. Daugelis ką nors gero, metai būtų ne bo ir poilsio stovyklose. Estetikos katedros veikla studentų (J. Stakys, prekių daro neabejotinai teigiamą Tačiau komjaunimo organi tik ilgi, bet ir prasmingi. Ar mokslo spec. III k., P. Jaskoįtaką Universiteto kultūri zacijos veikloje dar yra trū nis, mat.-techninio aprūpi jie tokie ekonomistams? Iš da kumų. Studentijos tarpe pasi niam gyvenimui ir estetiniam studentijos auklėjimui. Vis nimo spec. II k. ir kt.) parodė, lies. Todėl naujajam komite reiškia ultramodernistinės tui ir norisi palinkėti didelės dėlto sakyti, kad viskas šioje kad jie sugeba gerai dirbti, sėkmės. tendencijos, amoralaus po srityje gera, būtų neteisinga. elgio, apolitiškumo faktų, nebijo prakaito. Didžiausia bėda yra ta, kad Istorijos ir filologijos fak. komjaunimo aktyvas po ma faktų, kai studentų grupės A. JUODUPIS Viso stovyklose šią vasarą Estetinio lavinimo katedros sinio kroso 1955 m. Vingio parke. nesugeba iš marksistinių-ledaugumos studentų nininių pozicijų aiškinti įvai- veikla nepasiekia, jų estetinis auk rių politinių įvykių. Studentų domėjimasis politiniais įvy lėjimas vis dar nėra reikiamo PAŽINTIS kiais, tas faktas, kad komjau lygio. Kultūrinis atskirų fa kultetų gyvenimas paliktas vis dažniau kelia Žurnalistas ir spauda — du nuoliai savieigai, jis niekieno — nei neatskiriami dalykai. Kad ge klausimą apie savo organiza dekanatų, nei partinių biurų, riau suprastume visą spaus cijos vietą, dalyvaujant politi nei profbiurų — nekoordi dinimo procesą, mes, I kurso niame gyvenime, reikalauja žurnalistai, aplankėme Kauno iš partinių organizacijų skirti nuojamas ir ištisai priklauso K. Požėlos spaustuvę. Čia su komjaunimui vis daugiau dė nuo studentų iniciatyvos ir skonio (išimtis — buvęs Is sipažinome su jdomia ir sudė mesio. torijos ir filologijos fakulte tinga poligrafijos technika bei Reikia, kad naujai išrink tas). mašinomis. Matėme, kaip tas partijos komitetas kartu Aiškiai per menkas auklė „Aš dar jus pamokysiu", — rio sesijos negalėjau laiku iš gimsta žurnalai, knygos. Ši su komjaunimo komitetu iš Stašys, Vilius, Broniaus. To jamasis darbas dirbamas ir kia jo pavardė. Gimė jis 1948 su tokia mintim keitė instru laikyti, nes žuvo brolis ir rei vaizdinė priemonė bus gera studijuotų klausimą dėl kom parama egzaminų metu. jaunimo politinio švietimo. pačiuose centriniuose Univer m. 1963 m. įstojo į komjauni mentus buvęs ansamblio „Ne kėjo išvažiuoti. Vasaros metu G. MARKEVIČIŪTE kolekty Tenka pergalvoti klausimą, siteto saviveiklos mą, buvo net mokyklos komi munas" orkestrantas. Nutarė gulėjau ligoninėje ir negalė kaip tai nurodo TSKP CK nu vuose. Katedra turėtų labiau teto nariu. 1965 m. baigė ne tik kitus išmokyti, bet ir jau tinkamai pasiruošti laiku Ir tarimas „Dėl VLKJS 50-me- vadovauti ir Kultūros klubui. Šiaulių IX vid. mokyklą. Cha pats pasidžiaugti humanitari likviduoti įsiskolinimus". čio ir jaunimo komunistinio Apmirė estetinio ir etinio la rakteristikoje, kurią pasirašė niais mokslais. Vakarykštis baisiausiai nustebo, kai nei MEDIUMAS auklėjimo uždavinių", dėl vinimo tarybos veikla. Dides klasės vadovė ir Šiaulių kom studenlas kartu su vakarykš prodekanas, nei dekanas, nei Jie perskaitė testamentą, parašė prorektorius nebepatikėjo jo jaunimo komiteto sekretorius, čiais abiturientais komjaunimo teorinio ir meto nį dėmesį šiam darbui turėtų skirtą kitiems trečiakur yra ir tokie sakiniai: „Turi sa 1966-ųjų rugpjūty pirmąjį ra žodžiais. Jis nesuprato, kad ir siams, įdėjo į karstą, ir proce dinio mokymo ge/imybės vi skirti partijos komitetas, par vo nuomonę, sprendžiant bet šinį Universitete. Be jokių šie žmonės gali turėti savo sija pajudėjo... Nunešė tą suomeninių mokslų katedrų tiniai biurai, dekanatai. Universiteto partijos komi kokius klausimus. Turi tvirtą abejonių, kaip ir dera tvirtam nuomonę, sprendžiant bet ko karstą į fakulteto kiemą, pa bazėje. tetas turi konstatuoti, kad iki materialistinę pasaulėžiūrą". vyrui, jis rašinyje „Vardai, kius klausimus. Vilius kunku kasė po didele liepa ir. .. Kartais atskiri komunistai šiol buvo mažai dėmesio ski Pridursime, kad šis vaikinu kurių negaliu užmiršti" ve liavo: „Ką, pamiršot moralinį linksmi išsibarstė po Vilnių. atsainiai žiūri į komjaunimo riama ideologinio auklėjimo kas turėjo dar ir tvirtus žan džiojo žodžius: „... Tas var kodeksą?! Netikėti žmogumi?" Taip baigėsi ekonomistų darbą, į jų renginius. Kai ka efektyvumui nagrinėti. Mes Bet argi kur sakė kas nors, das — Motina. Tai pats gra dikaulius: boksavosi. mediumo ceremonialas, prasi pagalbos besikreipian dar ne visada žinome, kokį Baigė mokyklą ir tais pa žiausias, mieliausias, šviesiau kad reikia tikėti melagiais? dėjęs centrinių rūmų aktų sa da tiems komjaunuoliams yra at poveikį daro viena ar kita Vaikinukas su kakta bandė čiais metais Įstojo j KPI Ma sias vardas visame pasaulyje. lėje. Ten trečiakursiai atvirai šinų gamybos fakultetą. Šito vardo jokie pergyveni pramušti sieną: kakta buvo išklojo savo nuodėmes, sude sakoma, kad partinė organi priemonė. Tuo pačiu ne visa Techniški mokslai buvo kieti mai, jokie smūgiai negali iš pilna genialaus melo ir šiek gino jas ir taip pat drąsiai iš zacija už komjaunimą dirbti da pakankamai dėmesio ski — nepadėjo net tvirti žandi braukti iš mano atminties". tiek kvailoka (och, ta priešy laikė pusdiplomio „egzami neprivalo. Dėl to neabejoja ria partinės organizacijos idė ma, tačiau patarti, padėti ko jiniam komunistų užsigrūdini kauliai. Pirmasis atsitrauki Vėliau tą vardą „išbraukė" bių vienybė!), jeigu pamiršo ną". mas ( o gal paskutinis? — juk (arba niekada negerbė savo priežodį „Melo trumpos ko mui. Apgailestautina, tačiau R. KVIETKAUSKO nuotr. nesėkmės grūdina tvirtuo motinos) pats Vilius... Bet jos". Mat, brolis gyvas ir dar tenka konstatuoti, kad ne sius): po pirmo semestro, tu tada žmonės dar tikėjo ir jo nebuvo išėjęs iš šio pasaulio. kartą partijos komitetui teko gerais Nesąmoningas elementas, ar rėdamas du įsiskolinimus, pa gražbyliavimu, ir jo susidurti su atskirų komu ne? norais. Tikėjo iki šių metų liko, anot charakteristikos, nistų neprincipingumu, susiIr paskutinis priedas prie kurią išpyškino atsisveikinant pavasario, kai prie egzaminų taikėliškumu, susmulkėjimu. kauniečiai, institutą. Antrasis sesijos buvo prileistas be rei biografijos. Rektoriaus spalio Tai pavojų keliantys signalai. patikslinimas, arba daiktus kalingų įskaitų, nes pranešė, 9 d. įsakymu Filologijos fa Visų partinių organizacijų vadinkime tikraisiais vardais: jog autokatastrofoje žuvęs jo kulteto anglų k. ir lit. specia uždavinys šiuo metu ne tik Stašys buvo pašalintas iš in brolis, kurio mirtis jį sukrėtu lybės III k. studentas Vilius vykdyti politinio-idėjinio Stašys pašalintas iš Universi stituto, nes neišlaikė sesijos. si. teto dėl nepažangumo ir gru auklėjimo priemones, bet ir 1968 m. spalio 3 d. V. Sta Kartu su dokumentais jis iš sinešė ir tvirtą viltį nugalėti šys parašė dar vieną pareiški baus melo. Tai netgi ne ko padidinti partinį reiklumą baisųjį gyvenimą, nors ir su mą: „Prašau Gerb. Rektorių mentaras, o perspėjimas. Ir ši kiekvieno komunisto atžvil statine tektų šokti nuo Nia leisti man likviduoti įsiskoli pamoka — ne tik V. Stašiui. giu. A. KUSTA nimus iki spalio 15 d. Pavasa garos krioklio.
VLKJS 50
ILGI METAI
PAMOKA, ARBA biografija su komentarais
1968 m. spalio mėn. 18 d.
PAGALVOTA APIE ATEITĮ Kai kas mano, kad interklubiečių darbas visai nerei kalingas. Esą, tik lakstą pas kui delegacijas, juk laiką ga lima praleisti daug naudin giau. .. Gal būt, tai tiesa.
Bet kai pasižiūri į padova notus suvenyrus, prisimeni, kaip sunku buvo išsiskirti pe rone su žmonėmis, pabuvoju siais tik kelias dienas, galvoji kitaip. Apie studentų draugystę kalbėjo ataskaitiniame inter nacionalinio klubo susirinki me I. Tumavičiūtė. Buvo apsvarstyti praėjusių mokslo metų darbo rezulta tai, pagalvota apie ateltj. Klubo veikla šiemet apims daugiau fakultetų. Jeigu per nai nariai daugiausia buvo is torikai ir filologai, tai šiemet atėjo studentų iš Ekonomikos, Gamtos, Medicinos fakultetų.
Išrinkta nauja interklubo taryba: A. Baranauskaitė, A. Trinkūnas (klubo preziden tas), V. Baranauskas. Tarybos garbės narė — buvusi klubo pirmininkė S. Janutaitė.
A. VALIONYTE
MYLIMAS ŽMOGUS Susitinki gatvėje žmogų. Kažkur labai matytas veidas. O jis šypsosi ir sako: — Laba diena, prodekane. Nejaugi neprisimenat? Prisimeni. Buvęs studentas. Dabar mokytojauja kažkur tolimame rajone. Keletą žings nių eini kartu, tarsteli vieną kitą žodį. O jis atsiprašo — į komandiruotę atvykęs. Aibė reikalų. Nuskuba žmogus. . . Retkarčiais ir į dekanatą užeina. Atneša gėlių. Stengiesi prisiminti, už ką dėkoja buvęs studentas. Kar tais prisimeni — smulkmena. O žmogui tai, tur būt, ne smulkmena. Dažnai pedagogo darbe būna nereikšmingų de talių. Nes prieš tave daug žmonių, charakterių. . . Gal to dėl jos ir atrodo nereikšmin gos tame bendrame fone. Kiekvieno atskirai — proble ma. Mažesnė ar didesnė, bet problema, kurią padedi iš spręsti. Kada baigiasi įskaitų rinki mo laikas ir už dienos kitos prasidės egzaminai, dekanatą užplūsta studentai. Stovi prie durų nedrąsūs, daugiausia nu siminę: o jeigu neleis laiky ti egzaminų? Gal bars? Ką sakyti? Daugumą jų pažįsti. Žinai iš dėstytojų ar komjau nimo organizacijos charakte ristikų. Kiek gali, padedi. O po sesijos jau reikia bū ti griežtesniam. Tačiau blo gas būsi pedagogas, jeigu žiū rėsi j studentą kaip į kokį auklėjamą objektą. Juk jis jau ne mokinys, dažniausiai turi pastovias pažiūras, ir jo nenustebinsi nei savo pa mokslais, nei balso tono aukš tumu. Būti studentui lygiai to kiu pačiu žmogumi, tik vyres niu draugu — bene teisin giausia. Tačiau svarbiausia — kokiu draugu. Dažniausiai, turėdamas reikalų su skolinin kais, būni griežtu. Tai būtina. Mokytis gali kiekvienas. Vie
3 Dsi
^TARYBINIS STUDENTAS
Retu renginiu taip gali pa sididžiuoti mūsų senasis Uni versitetas, kaip spalio 5, 6 ir 13 dienomis užsižiebusiu Vy dūno „Pasaulio gaisru". Į Sarbievijaus kiemą atėjo ne tik daug vilniečių, bet at važiavo ir kauniečių, Vydūno gerbėjų iš kitur. Viena gerai Vydūną pažino jusi dailininkė, buvusi ilga metė mokytoja, pareiškusi ga na nemaža priekaištų, pasakė maždaug tokią išvadą: „Išei ni iš spektaklio praskaidrėjęs, suvokęs kažką kilnaus, taip retai mūsų filmuose ir teat rų scenose beužtinkamą žmo gišką taurumą." Vadinasi, susikaupęs žiūro vas rado studentiškame spek taklyje gėrio, žmogiškumo grūdą ir jį pirmiausia paste bėjo. Tai rodo, kad Universiteto teatrinė studija „Pasaulio gaisru" užsirekomendavo kaip pajėgus kolektyvas, sugebė jęs bent maža dalimi perteikti ne taip lengvai suvokiamą humanisto, filosofo-moralisto Vydūno dvasią, jo kilnias idė jas, kurių centre — žmoguskūrėjas, dvasinė būtybė, „kū rybinių galių sankaupa", są moningojo pasaulio viršūnė. „Pasaulio gaisre", pačioje monumentaliausioje Vydūno dramoje, kaip tik ir susiduria du žmogiškos egzistencijos įprasminimo principai. Vienas — žmogaus priklausomybė nuo aplinkos, nuo materia laus pasaulio. (Nihil in inte lektu, quod non ante in sensu — nieko nėra prote, ko nėra pojūčiuose). Aplinkos pažini mas ir prisitaikymas prie jos yra iš šio principo išplaukian ti alternatyva. Jos absoliutiza-
Pusantros valandos žmogiškumo vimu paremtas šiandieninio pasaulio superprakticizmas, žmonių santykių susvetimėji mas, dvasinio pasaulio nu skurdimas. Kitas principas — pažinti save (ųnothi seauton) — atstovauja vydūniškam dvasiniam pradui ir reiškia žmogaus tobulėjimą, asmeny bės ugdymą, pakilimą virš pagal materialistinį principą žmogų valdančios aplinkos. Tobulos, sudvasintos asmeny bės problema Vydūnui yra pa ti pagrindinė, nuo kurios pri klausys kitų su žmogumi susi jusių problemų, ypač tautos bei visos žmonijos likimo, — sprendimas. Žmogiškumo išlaikymas ir gynimas per nacionalinio sa vitumo turėjimą net pačiais tragiškiausiais istorijos mo mentais yra centrinė „Pasau lio gaisro" tema, idėja ir prob lema. Tai — filosofinė morali nė problema, aiškiai suvokia ma tik visame Vydūno filoso fijos kontekste. Ištraukus bet kokį Vydūno grožinį kūrinį iš viso filosofinio-literatūrinio jo palikimo konteksto, daž niausiai jis atrodo keistas, ne visai suprantamas, nes beveik kiekviena jo frazė yra atrem ta į autoriaus filosofinių pa žiūrų bei pasaulėžvalgos siste mą. Todėl ir Vydūno veikalus pastatyti scenoje yra daugiau negu nelengva. Bet kokio Vy dūno kūrinio vaidintojams iškyla uždavinys pastatomuo ju veikalu perteikti ne vien
šio konkretaus kūrinio idėją, bet ir pagrindinę visos Vydū no filosofijos idėją taip, kad ją bent dalimi suvoktų ir tie, kurie nesusipažinę su jo kūry ba. Todėl jau bent stambesnio vaidmens atlikėjui yra būtina ne tik labai atidžiai perskaity ti ir apmąstyti visą statomą veikalą, bet ir ieškoti rakto autoriaus filosofijoje tam vei kalui ir jo kuriamam vaidme niui suprasti. Uždavinys ne iš lengvųjų net aktoriams-profesionalams, o ką bekalbėti apie įvairių specialybių studentus, neturinčius nei tam skirto laiko, nei sceninės patirties, nei pakankamo estetinio-teorinio pasiruošimo, nei kiek gi lesnių filosofinių žinių. Todėl nenuostabu, kad šios aplinkybės ryškiai atsiliepė spektaklio kokybei, režisūri nei ir aktorinei veikalo trak tuotei. Nors, kaip jau minė jau, spektaklis sujaudino dau gelį žiūrovų, tačiau bent iki sąlygiško tobulumo daugeliu atžvilgių jam dar toli. Dauguma spektaklio silpny bių išplaukė kaip tik iš ne itin atidaus Vydūno tragedi jos perskaitymo, jau nekal bant apie gilesnio ir platesnio susipažinimo su šio kūrėjo pasaulėjautos ypatumais sto ką. Todėl kai kurie persona žai išėjo gana blankūs, o kai kurie, tegul turėdami gerą balsą, paėmė visai ne tą gai dą. Vydūno dramos herojų neįmanoma įsprausti į psicho loginės-realistinės pjesės vei
kėjų rėmus, kaip atsitiko spektaklyje, nes jie ne tiek in dividualizuoti, kiek apibend rinti, pakelti nuo kasdienybės, simboliškai įkūnija tam tikras idėjas. Tokio personažo vaid mens atlikėjui reikia ne tik psichologiškai perprasti savo kuriamą herojų, kaip gyvą žmogų, bet ir perkrimsti tą idėją, kurią jis įkūnija. Žino ma, nereikia mestis į kitą kraštutinumą — nematyti Vy dūno peisonažuose gyvų žmo nių. Vien idėjų simboliai kal ba tiktai „{eigoje" ir „Išei goje", kurios, mano manymu, spektaklyje yra pasisekusios visais atžvilgiais, prabyla ir vydūniškiat ir šiandieniškai. Tiek režisierius V. Limantas, tiek dailininkas A. Dakinevičius, tiek kompozitorius T. Makačinas, tiek visi misteri jos veikėjai sukūrė ne tik efektingą reginį, bet ir pras mingą karo baisybėse susiker tančių žmogiškųjų problemų sandūros simbolį. Po misteri jos mes norime pamatyti jos tęsinį, joje abstrahuotų, publicisliškai išreikštų idėjų kovos įkūnijimą realiame žmonių gyvenime. Deja, tenka pripa žinti, kad tragedijos veiksme spektaklis nebeišsilaiko tame lygyje, kurį buvo pasiekęs „{eigoje" ir kurį atgauna „Išeigoje". Spektaklyje kiek ryškesnis pats siužetinis kar kasas, bet filosofinius akcen tus su Vydūnu nesusipažinusiam žiūrovui atskirti labai sunku. Tam gerokai pakenkė
Už ką dėkoja ni tam turi geresnes, kiti blo gesnes sąlygas. Bet, jeigu ta pai studentu, mokykis. Rašo tėvai. Užeina į deka natą. Gerai, kad jie rūpinasi savo vaikais. Bet dažnai stebi na pačių studentų abejingu mas mokymuisi. Štai J. K. Prieš metus buvo susiklostę tokios aplinkybės, kad gali ma buvo šalinti jį iš Univer siteto, bet gaila — vaikinas gabus, gali mokytis. Padėjo me. Šiais mokslo metais vėl neina į paskaitas. Ką daryti? Be abejo, reikia imtis pačių kraštutinių priemonių. O stal čiuje neatsakytas studento tėvo laiškas. Ką parašyti? Blogiausia, kada patiki žmo gumi, o jam nuo to nei šilta, nei šalta. Ir štai todėl atsiran da Rektoriaus įsakymai. Iš braukti. . . Daugiau kaip pen kiolika Istorijos ir filologijos fakulteto studentų per praėju sius mokslo metus buvo paša linti iš Universiteto. Iš 1050. Daug, bet nieko nepadarysi. Dekanatas kiek galėjo, padė jo. Kartais susitinki tokius žmones Vilniuje. Norėtum pa klausti, kaip sekasi, kuo gy vena. Praeina pro šalį, steng damiesi nepažinti. Toks pedagogo darbas. Ne visi buvę studentai dėkos. Neįmanoma išlaikyti tarp stu dentų ir dekanato ar dėstyto jų kažkokią lygsvarą. Kiek vienas studentas, kiekvienas dėstytojas savaip žiūri į tuos santykius, savaip juos verti na. Ir labai gera, kada žinai, kad suklydusį žmogų pasuki teisingu keliu. Štai prieš kurį laiką viena studentė, būdama antrame kurse, panoro išeiti į neakivaizdinį skyrių. Ne vi sada norisi išleisti žmogų iš dieninio skyriaus. Bet, gal būt, jam tai būtina? Paruošė me dokumentus. Bet štai — paskambino iš rajono. Pasiro do, jinai draugaujanti su ve dusiu vyriškiu, kuris ją įtiki nėjęs, kad jo nemylinti žmo na, apgaudinėjanti. Reikėjo pasikalbėti su mergina. Buvo
iškviesti tėvai. . . Dabar neverta vėl knaisio tis šioje istorijoje. Bet esmė ta, kad mergina, būdama nuo širdi savo jausmais, vargiai būtų buvusi laiminga, ištekė jusi už to vyriškio. Jos neiš leido iš dieninio skyriaus, kad nesijaustų vieniša — apgy vendino bendrabutyje. Ilgai ji buvo nelaiminga ir, be abejo, buvo įsitikinusi, kad be rei kalo dekanatas ir prodekanas kišasi į jos asmeninį gyveni mą. Tačiau studentė ir dabar mokosi dieniniame skyriuje, greit gaus diplomą, vedusi, tu ri vaikutį, ir sakosi esanti lai minga. Gal ir gerai, kad jos neišleido tada į neakivaizdinį skyrių, kad padėjo jai išsi aiškinti. Gal būt ,šiuo atveju labiau siai ir išryškėja prodekano J. Balkevičiaus charakteris, pasiteisina jo mintis, kad stu dentui turi būti ne tik peda gogu, bet ir draugu. Tokiu, kuris visada padės. Prodekanas dabar prisimena vieną atsitikimą, kada su stu dentu teko būti sąmokslinin ku. . . prieš tėvus, kurie tie siog liguistai reagavo į sūnaus gyvenimą Universitete. O šis kaip tik ir stipendijos nega vo. Pradėjo dirbti, nieko ne pranešęs namiškiams, norėda mas, kad jie nesužinotų, jog jis negauna stipendijos. — O, jeigu jie būtų sužino ję! .. — šypsosi prodekanas. Be abejo, niekas neapkal tins nei studento, nei J. Bal kevičiaus už tokį „sąmokslą". Tai buvo reikalinga. Taip at rodo dabar. O tada? .. Peda gogui būtina rizikuoti — ir vėl vardan žmogaus ateities. Gal šis epizodas iš studen tiško gyvenimo ir yra ta smulkmena, kuri prodekano atmintyje vėliau pranyks, už gožta kitų detalių ir proble mų. Ir vėl prodekanas J. Bal kevičius galvos — už ką gi dėkoja žmogus. . . Kiekvieno fakulteto studen tai turi savo dėstytojus, ku
ne visai apgalvota veikalo su trumpinimo operacija. Spek taklio veiksmas labiau prime na vieną tragišką karo laikų meilės istoriją, negu sudėtin gą moralinį disputą tarp dvie jų kultūrų, tarp dviejų žmo giškumo esmės supratimų. Vydūno dramos tragiškumas slypi ne dramatiškuose meilės kaprizuose, o pajautime nau jųjų laikų antžmogiškos jėgos, kuri neša karą, nacionalinę priespaudą, smurtą, moralės puvėsius. Tai jėgai rašytojashumanistas priešpastato, anot Putino, „moters dorą ir skais tumą — tautos gyvybės šalti nį". Tos idėjos realizuotoj ii Magei Vydūnas suteikia tvir tus įsitikinimus, aiškų protą, blaivią orientaciją, tvirtą va lią, jautrią širdį, moterišką švelnumą, kūno grožį. Vydū no Magė tyra, švelnia ir kuk lia meile myli lietuvį leite nantą Arvydą, o šis ją. Abu meilėje mato ne aistrų paten kinimo galimybę, o galimybę naujai, kilnesnei gyvybei kur ti, gyvenimo prasmei vykdyti. Ir kažin ar galima tokią mo terį, neprasilenkiant su logi ka, priversti pamilti ką nors kitą, žodžiu, išduoti tvirtus įsitikinimus ir pamesti blai vų protą? „Ko tik Amūras ne pridaro", — galima priešta rauti. Taip, teoriškai Magės meilės Majorui pabudimo ga limybė yra, bet iš dramos teksto ji neišplaukia. Ir ne tik filosofiškai, bet ir psicholo giškai įtikinamesnė ir tikro viškesnė yra Vydūno Magės vidinė tvirtybė ir skaistu mas, kuris reiškia „būtent širdies sielos taurumą", negu spektaklyje atsiradęs jos ne atsparumas prieš vyrą. Spektaklyje Magė neatsispi ria vokiečių Majoro vitališ kam vyriškumui ir Įsimyli jį, kultūringą savo tautos prie šą, aršų bet subtilų šovinistą, kuris pats jaučiasi dargi hu>manišku, atliekančiu . kilnią (Pabaiga 4 psl.)
H. Budenzigo jubiliejus
riuos jie prisimins ilgai, su kuriais susitikę, žinos, kad su sitiko draugą. O filologai daž nai prisimena prodekaną J. Balkevičių. Ir kada bent vie noje studentiškoje šventėje jo nėra, visi stebisi, rūpina si: gal serga? Kodėl neatėjo? Be jo neapsieina dabar jau tradicija tšpę mediumai, dip lomantų palydos, pirmakursių imatrikuliacijos. — Be reikalo šių tradicijų atgaivinimas priskiriamas man, — sako prodekanas. — Paprasčiausiai atėjo laikas, kada reikėjo jaunimui kažko naujo, dar negirdėto, nere gėto. Be to, prieš keletą metų komjaunimo komi tetui vadovavo nuostabūs žmonės — Gema Jurkūnaitė ir Juozas Lakis. Mes kartu su jais galvojome, stengėmės šias šventes padaryti kuo įdo mesnes, kasmet tobulinom. Kažkada Universitete gar sėjo chemikai savo pirma kursių krikštynomis, origina liomis, grynai studentiškomis šventėmis. O dabar filologai
mediumo metu žingsniuoja su fakelais per miestą į Gedimi no kalną, kelios dešimtys lengvųjų automobilių veža diplomantus j būsimą Univer siteto miesteli. Ir kartu-deka nas, prodekanas, dėstytojai.. . Daug tai reiškia studentui. J. Balkevičius ne tik prode kanas, jis dar ir mokslinin kas. Bet mokslui taip maža lieka laiko! Ir vis vien jau išleista „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė", Rygoje — J. Balkevičiaus redaguotas Latvių — lietuvių kalbų žo dynas, su J. Kabelka ruošia mas Lietuvių-latvių kalbų žo dynas. . .. Beveik kiekvieną dieną ateina studentai. — Tamsta prodekane. .. — kreipiasi. Vieniems reikia pa dėti, kiti ateina padėkoti. Kaip tai paprasta — padėkoti. Ir kaip daug reikia, kad žmo gus pasakytų dėkui. Tai reiš kia, kad žmogus yra toks, ko kį norėjo matyti prodeka nas, kurį jis myli. Alf. BUCKUS
Iš Heidelbergo į Lietuvą at keliavo mums neįprastas lei dinys — specialus „Mickiewicz-Blatter“ tomas („In honorem Buddensieg“), skirtas šio literatūros pasaulyje pla čiai žinomo poeto, rašytojo, mokslininko, vertėjo 75-sioms gimimo metinėms. (Garbinga sukaktis buvo pažymėta šie met birželio 3 d.) Tomas su darytas iš šia proga profe soriui atsiųstų sveikinimo laiškų, telegramų, kurių ge ografija labai plati — apie 90 asmenų ir organizacijų iš Lenkijos. Lietuvos, Šveicari jos, abiejų Vokietijų, Estijos, Prancūzijos, žinomų kultūros bei visuomenės veikėjų svei kinimuose iškeliami profeso riaus nuopelnai menui, žmo nijos pažangai, kalbama apie H. Budenzigą, „MickiewiczBiatter“ žurnalo leidėją, vy riausią redaktorių ir dažną autorių (leidimo gale pridėtą „Mickiewicz-Blatter“ išspaus dintų profesoriaus darbų są rašą sudaro 118 pozicijų). Ypač pabrėžiama H. Budenzi go vertimų reikšmė. Tarp asmenų ir organizaci jų, pagerbusių H. Budenzigą, išskirtinė vieta tenka sveiki nimams iš Lietuvos. Leidinyje išspausdinti E. Astrausko, F. Bieliausko, Z. Bružaitės, L. Gi neičio, K. Inčiūros, V. Jakelaičio, J. Jurginio, K. Korsako, J. Lebedžio, L. Stepanausko, A. Venclovos, G. Zimano, dau gelio kultūrinių organizacijų bei redakcijų sveikinimai. Musų universiteto vardu ger biamą jubiliatą pasveikino rektorius J. Kubilius. Kokie stiprūs ryšiai sieja H. Buden zigą su Lietuva ir kokią reikšmę tiems ryšiams skiria pats profesorius, matyti jau vien iš to, kad leidinyje spausdinamoje autobiografi joje (Curriculum vivae“) jis prisimena savo kelionę į mū sų respubliką, aplankytas vietoves, susitikimus, atmini mo dovanas, mūsų spaudoje pasirodžiusius savo kūrinius, apybraižos apie kelionę į Lie tuvą vertimus. Leidinio virše lį puošia Eriko Varno barel jefinis H. Budenzigo portre tas, knygoje — Jono Kuzminskio piešiniai „Plunksna“ Ir „Knyqos“. J. DAUJOTYTĖ
Pusantros valandos žmogiškumo (Atkelta iš 3 psl.) misiją — nešančiu lietuvių tautai aukštesnę kultūrą. Dėl tokio dramos traktavimo, pa sakytume, priartinimo prie šiandieninių psichologinių dramų standarto, aiškiai nu kenčia dramos prasmė. Spektaklio kūrėjus, matyt, klaidino ir Vydūno kiek sens telėjusi kalba, kiek sustingęs stilius, kuris daugelyje vietų iššifruotas neteisingai. Ryš kiausias pavyzdys — Magės ir Arvydo pokalbiai, kuriuose Magė (ypač pirmuosiuose spektakliuose) yra oficiali ir šalta, nes liko neišskaityta tai, kas slypi už Vydūno pateikto kreipinio „Jūs", kuriuo vie nas i kitą kreipiasi Magė ir Arvydas, ir kuris užšifruoja
nedrąsiai užsižiebiančią meilę ir drovumą, vydūniškai su prantamus taurios meilės bruožus. Dar blogiau, kai vi sai perfrazuota yra kai kurių pasakymų prasmė. Štai Magė kalba nujautusi esant Majo rą jos likimu. Tas likimas — tai dar iš studijų laikų pažįs tamo Majoro atsistojimas į lietuvių tautos likimo, o kar tu ir pačios Magės likimo lė mėjų gretas. Spektaklyje tas likimas — Amūro išdaiga. Kitas momentas — Magės no ras atsisveikinti su Majoru, kuris, būdamas kultūringas, laikė drausmėje savo karei vius ir neleido skriausti vie tos gyventojų. Noras papras tas ir natūralus, jame matome Magės dėkingumą už patei
sintą pasitikėjimą, už žmogiš kumą Režisierius tą norą sumelodramatino ir pavertė įsi mylėjusios mergelės aimana. Kaipgi tada suderinti su tuo Magės žvilgsnį į šalį nuo Ma joro, kai šis žiūrėjo j ją aist ringos ir nuoširdžios meilės apimtas? Suprantama, viskas išplaukė iš bendro režisūrinio dramos konflikto traktavimo. Dėl šio traktavimo prieštara vimų spektaklyje liko ir dau giau. O Magės ir Majoro dia loge tarsi nusitrynė dviejų žmogiškumo esmės supratimų disputas. Dramoje Magė ryš kiai ir nenukrypstamai laikosi dvasinio žmogiškumo esmes supratimo koncepcijos, o Ma joras, tarsi pratęsdamas moks lininko iš „Jeigos" mintį, kad
dvasinis pradas — senos kul tūros liekana, prietaras, atsto vauja tokiam žmogiškumo su pratimui, kuriame neturi būti varžomos visos žmogiškos aistros, neišskiriant nė kūniš kųjų, kuriame galia pažinti ir nugalėti save esanti nereika linga. Išryškinus šių dviejų žmogiškumo sampratų kovą, be abejonės Magei atkristų galimybė pamilti Majorą. Reikia pasakyti, kad trečiaja me spektaklyje, sumažinus Magės meilės Majorui pasi reiškimo krūvį ir labiau suar tinus ją su Arvydu, kažkas tarsi palaisvėjo ir prašviesėjo spektaklio veiksme. Šiame spektaklyje daug lėmė ir A. Kurpaitytės kuriamos Magės ryškūs poslinkiai į gerąją pu sę, nes ji žymiai mažiau darė tai, ko neturėjo daryti. Atli
Traukinyje sujudimas, ĮDOMIEJI keliai kėlėm mieguistas galvas mes, keturi Ekonomikos fa kulteto studentai: Simferopo Domisi Lietuva, ypač sportu. lis. „Kur dingo Lietuvos lengva . . . Uždarėme stovyklą Ode atlečiai? Kodėl bėga iš „Žal siuntinių kiemas. Čia, gausio sos sr. Kirovo taryb. ūkyje. girio" futbolininkai? — klau mis dovanomis apsikrovę, Namo? Tegu daro kaip kas sia mūsų. —• Saldesnę duoną nuolankiai laukdavo chano išmano, o mes — K. Cer- tikisi rasti? Aš irgi taip gal įvairių kraštų pasiuntiniai. niauskas, P. Valiukonis, J. vojau. Dabar ruošiuosi grįžti Čia stovėjo ir Lietuvos Di ŠEŠĖLIAI Bulavičius ir šių eilučių auto į Lietuvą. Sunku be namų". džiosios kunigaikštystės pa (mečiau dvikapeikį j kasą. rius — nutarėme pabandyti Tarkštelėjo dugnan. Garsas siuntinys Mykolas Tiškevi Laikinai atsisveikiname su atsitrenkė i mano širdį: gaila, klajonių duonos. . . Simferopoliu. Mes dar sugrį čius . . Pasitarimų ir teismų savas pinigas, prakaitu už Miestas pasitiko ryškia pie kad salė. Šioje menėje Bogdanas dirbtas. . . Būčiau nemetęs, ale tų saule, švara ir keleivių nu šim čia. Sugrįšim tam, va, stovi. Petras pasakytų: „O vis dėlto bėga. . . Iš lėto lanksčiau laikraštį. Į niomis. Visi skuba, Simferopolio alus Kryme — Chmelnickis tarėsi su Krymo Tuo tarpu fuksai, nekreipda I Kur? Įsivaizdavome žmones chanu dėl bendrų karo veiksgeriausias". mi į mane dėmesio, priėję at Į Kryme lėtus, ramius, beveik skaičiavo po 8 egzempliorius I apsnūdusius. mų pnes lenkus. Nežinomo Kokius įpratę ir tolyn: nei man ačiū, nei CHANO RŪMAI dailininko drobė, vaizduojanti tam, kuris teikėsi padėti. Čia, I matyti poilsiautojus. Tik dabroliai, neištvėriau: I bar supratom šio miesto pa Bachčisarajaus įžymybė — šį istorinį epizodą, ir dabar — Ei! O kas mokės? skirtį. Simferopolis — Krymo buvę chano rūmai, pradėti saugoma salėje. — O pats ar mokėjai? Pastoviai jaučiamas statyti Megli — Girėjaus XVI „Nejau, — pagalvojau, — širdis. pradžioje. Įdo.mi detalė: manyje jie save pažino?“ Ne, jos pulsas. Išsiplečia — nau a. HAREMAS broliai, aš savo sąžinę atper- ja banga poilsiautojų lėktu Mykolas Lietuvis savo knygo ku, kasmet paaukodamas šiai „Nė vienas vyras, išskyrus dėžei po dvikapeikį (esant vais. autobusais ir traukiniais je „Apie totorių, lietuvių ir papročius" rašo: patį chaną, neturi teisės čia progai, nušvilpiu „T. studen suteka i „širdį". Susispaudžia maskvėnų tą“). Man bedūmojant, iš po — išsibarsto žmonės po visą „Paskutinis iš Lietuvos pasta Įeiti", — įspėja gidė. — Prieš nosies M. Baltrušaitytė, Fizi plačią šalį, atsigavę, pailsė tytų chanų Ač-Girėjus, gimęs jus haremo durys". Haremas! kos fakulteto antrakursė, arterija. prie Trakų ir amžinos at Koks jausmas užvaldė mus, „nujojo“ egzempliorių ir ra ję. Tikra gyvybės miu veidu toliau matavo Ne veltui miestas gavo tokį minties Vytauto pasiųstas ten išgirdus šį magišką žodį? Kęs grakščiomis kojytėmis kori vardą. Simferopolis — grai valdyti, susilaukė Taurikoje tučio ir Jono akys sublizgo. doriaus grindis kavinės link. „miestą-surin- sūnaus Megli-Girėjaus". Vadi Petras ramus, lyg kasdien tik Atsisėdau atokiau ir dėjau kiškai reiškia nasi, Bachčisarajaus įkūrėjas ir vaikščiotų po haremus.. . si skaitąs, o ausimi klausa*'. Į kėją". Girdžiu: vienas — specializa-I Megli-Girėjus — mūsų že Dabar jau XX amžius, ir gatvėje, Centrinėje miesto vimas, du — planavimas, trys I chano senai nebėra, bet per maloni mietis!? prespekte, — kombainavimas. Suuodžiau Į Kirovo — ekonomistė skaičiuoja. Ap- I staigmena. „Ką, nuostabu?" — tai gi slenkstį žengti vis tiek nedrą Pirmas lietuvis, sidairė — 3 egzempliorių I sutiktas Krymo žemėje. Algis. dė, jauna, pietietiškų bruožų su. Žemos kėdutės, atverstas kaip nebūta. Neblogai jsisa-1 vina žinias I. Eidukevičiūtė, Į Iš Kauno. Kryme tarnavo ar mergina, pažadino mus iš sva koranas, minkšti gultai. . . Ki MargaspalEkonomikos fakulteto III kur-Į mijoje, čia ir liko gyventi. jonių. Štai ir rūmų vidus. Pa- limai, kilimai,.. .
kėja surado monumentales dos, Veidės, kambarinės Kotniu, o kartu ir šviesesnių sa rės, Tautvilienės vaidmenų vo herojės bruožų. atlikėjos. Kas labiausiai džiugino Svarbiausi šių pastabų spektaklyje? Labiausiai — jo priekaištai, kaip matėme, nu greitas tobulėjimas. Savaitė kreipti į režisierių, nes spėk tarp antro ir trečio spektaklio taklio siela yra kaip tik jis. prabėgo tikrai vaisingai, ypač, Mintyse pratęsdamas ginčą su tur būt, Magės vaidmens at jo spektaklio interpretacija, likėjai. Nuoširdaus pagyrimo pasilieku gana ryškioje jo vertas Arvydo vaidmens atli opozicijoje, nes tebesu šven kėjas V. Folomejevas, kuris tai įsitikinęs, kad šis įspūdin sukūrė tikrai vydūnišką hero gas spektaklis būtų daug stip jų. K. Jasiūno Majoras galėjo resnis, jeigu jame būtų likę:? būti truputį subtilesnis ir pats Vydūnas ir kalbėtų pats veikti mažiau iš jėgos pozici už save, nes dramoje viskas jos, o daugiau filosofiniu sa nukreipta labai vieninga link vo pažiūros į naujų laikų mo me, ko vis dėlto spektaklyje ralę gynimu. Šiaip ar taip, pasigendame. Be to, verta pa pagyrimo nusipelnė visi spek galvoti ir apie žiūrovą, kuris taklio dalyviai (visus juos .vis dėlto laukia vydūniško suminėti nėra reikalo — tam Vydūno, su visomis jo stipry yra programa), ypač kaimo bėmis ir silpnybėmis. V. BAGDONAVIČIUS mergelių Aistros, Barbės, Gun-
Po pietų saule
so studentė! Žingsniai šįkart buvo grei-1 tesni ir sunkiau iššifruojami. I Matyt mokytesnio žmogaus...! Užsidengiau ausis, akių nebe-I liko su kuo.) Užmiršau, kad galiu užsimerkti, bet jau bu-1 vo per vėlu. Be to, daug bū čiau praradęs, nepažiūrėlęs ir nepasigrožėjęs kaip ji dai-1 liai moka — vienas, ir nėra: I nei laikraščio, nei O. Veliky- I tės, Ekonomikos fak. IV kur-1 so' studentės. Žingsniai nutilo. Aplink ty- Į lu! Tik staiga veiziu: šešėlis I praslinko.. . Stebiu: ir tas be I kapeikų... Stvėriau jį. Dyvai I nematyti: diplomantės balsu I prašneko. Paskiau ir ašaros I byrėti pradėjo. Užgavo jos I mano širdį: sunku studentui Į gyventi pasaulyje, už viską Į reikia tik mokėti ir mokėti, | vos kavai belieka viena kita I kapeika.
>■
I
tf' - ri
r 1
t-
^*^4.
į
a
jggjįĮĮįjl į
m
LYRISKAS POKALBIS Gera pasikalbėti su žmogu mi. Pasikalbi, ir iš karto jau tiesi nešąs didelį emocinį krūvį. Ir todėl vėl kalbi ir vėl neši... Tokį vaikščiojimą iš vienos struktūros į kitą žur nalistai vadina interviu. Tai gi, kartą kalbėjausi apačioje su kavinės merginomis — vi Senoji observatorija. Statyta XVIII a. pabaigoje. rėjomis. Aš paklausiau, kiek jos kasdien aptarnauja klien tų. — Nuovokesniam žmogui tai nesunku pačiam suprasti: likus valandai iki uždarymo, valgykloje jau nieko negau ni. Taigi, atsakyti galima la bai trumpai — daug, labai daug. — O ateities planai? Laiškus žmonės vadina gy viešėjusios Vilniuje, vadovas — Ieškome neišnaudotų re vybės vandeniu. Mes laukia Heinrichas Mutčleris. Jis ra zervų: norime įveikti bulvinę krizę. Greitu laiku valgyklos me žydrų, gelsvų ar baltų vo šo: patalpos padidės: baigiamas kų su pažįstama rašysena. Ir ,,... turistų grupės vardu, įruošti geležies apdirbimo ce džiaugiamės sulaukę. Bet dar kuri rugpiūčio mėnesį kelias chas. dienas viešėlo Lietuvos sosti mielesni tie laiškai, kurių ne — žadate nauius patiekalus I nėje Vilniuje, leiskite man sitikėjai sulaukti ir kurie pil šiandien, iš... (hm) geležies? didžiai gerbiamas — Ne. gaminsimės peilius, I ni dėkingumo žodžių. prorektoriau, nuoširdžiausiai kurių kasdien pavagia viduti-1 Rugsėjo pabaigoje toks laiš padėkoti Jums už puikią šios niškai po trylika, — įpylė į I mano makaulę paskutinį at-1 kas pasibeldė į prorektoriaus grupės globą, kurią suteikė viena Jūsų Universiteto stu sakymą. Aš padėkojau už tuš- I doc. J. Grigonio kabinetą. dentė. čią lėkštę: buvo pusė ketu-1 Laišką iš Rostoko atsiuntė Oras pasitaikė lietingas, rių. DARGUŽIS vienos VDR turistų grupės, niūrus. Bet Jūsų Universiteto
Geroji mergaitė
M. KURAIČIO nuotr
germanistikos katedros III k. studentė Irena Lankelytė, ku ri globojo mūsų grupę, pui kiai sugebėjo pakelti turistų nuotaiką. Savo giliomis ir išsamiomis žiniomis apie sostinės istori nes vietas, senovės meną, lie tuvių liaudies meną, o taip pat ir apie pasiekimus, ku riant naują sostinės ir Lietu vos TSR veidą, ji daug prisi dėjo prie to, kad dar labiau pagražintų mūsų viešėjimą šitame mieste.
Visa turistų grupė iš Vo kieti los Demokratinės Res publikos tvirtina, kad Jūsų studentės pavyzdingai nuošir džios ųlobos dėka viešnagė Vilniuje buvo gražiausia ir
skatinusios Omerą imtis tokio neįprasto darbo, neišaiškintos. Išliko tik legenda. Chanas Girėjus, netekęs sa vo mylimiausios žmonos Di liari-Bikeč („Nuostabioji mer gelė") įsakė Omerui įkūnyti jo skausmą akmenyje. Omeras sukuria ašarų fontaną. Vidury didelė akmeninė akis. Ji ver kia. Ašaros, simbolizuodamos žmogaus kančias, išsisklaido po visą fontaną. Verkia ak muo. . . Negalima nesijaudi nant žiūrėti į šį tikrai unikalų meno kūrinį. Viršutinėje kriauklėje pa merktos dvi rožės. Balta ir raudona. Dabar tai tradicija Kasdien dvi naujos rožės pa puošia fontaną. Pirmą kartą jas čia padėjo A. S. Puškinas. Susižavėjęs fontanu, jis rašė:
BACHCISARAJAUS FONTANAS Ašarų fontanas pastatytas Šiomis A. S. Puškino eilė 1764 m. Jį sukūrė rūmų daili ninkas Omeras. Tai labai ta rnis atsisveikina su mumis gi lentingas menininkas, kilęs iš dė. Irano. Daugelio chano rūmų V. /EIMANTAS salių apipavidalinimas — jo rankų darbas. Priežastys, pa(Bus daugiau)
Nesėkmės
1
t**
viai, įvairiausių raštų. Pasie nyje indai, lyg parodai išsta tyti. Toks jau paprotys. Kuo daugiau indų, tuo chano žmona buvo laikoma įtakin Šalia gesnė ir turtingesnė. mažytis sodelis su gėlėmis ir fontanu, aukšta (7 metrų) mū rinė tvora. Haremas — tai puošnus ka lėjimas. Jokios galimybės pa bėgti. Daugelis merginų, pa grobtų iš gimtųjų kraštų, lau kė čia išsigelbėjimo. Bet cha nas žiaurus. Kol nepasirodys pirmosios raukšlės ant veido, gyvens ji hareme kaip chano sugulovė. Vėliau — sunkus darbas. Mirtis. Tik ji gali iš gelbėti jauną mergaitę iš ne laisvės. Tie slogūs laikai se niai praėjo. Dabar belieka tik stebėtis, kaip žmogus galėjo pakelti tokį smurtą.
Praėjusį sekmadienį VVU sporto salėje vyko tinklinio ketvirtfinalinės rungtynės „Sporto“ laikraščio taurei lai mėti. Mūsų Universiteto mo terų komanda susitiko su Kauno „Dinamo“, vyrai — su Vilniaus „Statybininku“. „Mokslo“ komandą neseniai paliko baigusios Universitetą kandidatės j sporto meistrus I. Zilaitytė, B. Celoknaitė, S. Brazinsakja ir L. Matvelčenkova, kurios dabar žaidžia „Elektrone". Reikėjo išbandytl naują sudėtį, reikėjo daug laiko, pastangų[, susižaidimo. Trūkumai iišryškėjo , rungtynėse su Kauno dinamietėmis. Rungtynes rezultatu 3:0 lai mėjo Kauno „Dinamo" tinki! ninkės. Po nesėkmingo moterų starto i aikštelę išbėgo „Moksloi“1 vyrai. Ir čia pajėgesni buvo svečiai, laimėję rungtynes rezultatu 3:0. „Mokslo“ komandos, paty rusios ketvirtfinalyje pralai mėjimus, iš tolimesnių var žybų iškrito. J. MAŽEIKIS
neužmirštamiausia iš visų 5 Tarybų Sąjungos miestų, ku riuose mums teko pabuvoti. Didžiuodamasi papasakojo mums Jūsų studentė taip pat ir apie Jūsų seną, garbingą Vinco Kapsuko universitetą, apie Jūsų studentų gyvenimą, apie draugystę su Ernsto Morico Arndto universitetu Graifsvalde, apie komjaunimo darba. Visa tai paliko mums neišdildomą įspūdį“.
Ne visi Universitete tokie studentai, tuo mieliau skaityti panašius žodžius. Jie vėl ver čia patikėti seniai atrastomis tiesomis, džiaugtis gerais žmonėmis, kurie gyvena tarp mūsų.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA I TURISTE! i Si šeštadienį — sekma dieni tave kviečia kve piantys Dzūkijos pušynai. Keliausime per Čiurlionio numylėta, legendomis api pintą Raigardo slėnį. į Pie tų Lietuvos perlą — Lat ežeri. Kita grupė patrauks į Lietuvos vakarus — į Jo nučius (Šilutės raj.), Vy dūno tėviške, kur minės šio įžymaus lietuvių rašy tojo ir filosofo gimimo 100-ąsias metines ir ati dengs paminklinę lentą. Smulkesnę informaciją apie žygius gausi penkta dieni 20 vai. Universiteto turistų klube (Čiurlionio 21).
KUR TAVO LAIMĖ?
Geriausia proga patik rinti, ar fortūna palanki Tau, — loterija. Fakultetų komjaunimo biurai Ir gru pių sekretoriai platina fes tivalinės loterijos bilietus. Nepraeik pro laimę užsi merkęs! Nusipirk bilietą — kartu tai bus ir tavo parama pažangiajai žmo nijai. kovojančiai už gied rą dangų. VVU komjaunimo komitetas
Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių Ir žurnalu lei dyklos spaustuvė.
LV 13086