Salių
proletarai, vienykjtesi
r.mvniDis visų
Siame NUMERYJE: FILOLOGUOS FAKULTETO KOMUNISTŲ ATASKAITOS XXX
PROLOGAS Nr. 4 XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Išeitis viena DIRBTI! FAKTAS, VERGIĄS SUNERIMTI. — Sunku apie mus ką gero pasakyti, — lyg garsiai mąstydamas prasitarė prodekanas doc. A. Nagelė. Iš tik ro sunku, nes jau keletas metų Matematikos fakulteto pažangumas yra žemas. Sis faktas verčia paminėti dar liūdnesnius faktus. Į Ma tematikos fakultetą praėju siais mokslo metais buvo 250 vietų. Pareiškimų gauta kur kas mažiau. Pasiūla ne atitinka paklausos. „Laisvas" vietas užpildė moksleiviai, neįstoję į kitas specialybes. Liūdniausia, kad vėliau šie „skrajūnai”, be noro, pasiry žimo, „priverstinai" atėję studijuoti matematikos, daž niausiai tampa fakulteto naš ta. Doc. A. Nagelė: „Ne pirmi metai sprendžiame stojančių jų stokos problemą. Konkur sas yra būtinas, nes aukšto
Nr. 28(1247)
1983 m. rugsėjo 30 d., penktadienis
ji mokykla — gabiausiems, atkakliausiems, darbščiausiems studentams. Esame nu matę priemonių, kurios gal būt padės populiarinti mūsų specialybę". Kodėl matematikos specia lybė nepopuliari? Tai kitas klausimas ir tam reiktų atskiro pokalbio. LIŪDNA VIENO EGZAMINO STATISTIKA SU KOMENTARAIS. Kas ateina universitetan — labai svarbu, bet tai dar nelaiduoja sėkmingų studijų. Dažnai įstojusieji nieko dau giau nesiekia: svarbu neiš kristi. „Deja, aukštoji mo kykla neištaisys tų darbinio auklėjimo spragų, kurios su siformuoja šeimoje ir mo kykloje" (iš doc. A. Miškelevičiaus ataskaitos). Bet au kštoji mokykla negali taiks tytis ir su pavojinga trejetų tendencija. Ypač bogi buvu sio II kurso pavasario sesi-
jos rezultatai. Pažangumas — 80,09 °/o. Gauta daugiausia dvejetų. Čia gausus skolinin kų būrys (po sesijos buvo net 44!). Blogai studentai laikė matematinės analizės egzaminą. Šios disciplinos programa labai plati. Moky tasi dvejus metus. Iš jų aštundalį laiko studentai pra leido talkose. Iš pirmo karto tik pusė laikiusiųjų gavo teigiamus pažymius. 10 studentų liko skolininkai. Duomenys ver čia susimąstyti. „Silpnieji" studentai dažnai nesugeba suformuluoti apibrėžimų, pa rašyti formulių, kurios rei kalingos sprendžiant uždavi nius. O ką jau kalbėti apie įrodinėjimus? Nemokėjimą logiškai mąstyti, įrodinėti jie atsineša iš vidurinės mokyk los. Čia mes juos užverčia me šūsnimis sąvokų, teore mų ir galutinai „paskandina me". Mokome to (ir galbūt taip), ko jie nesugeba sąmo ningai įsisąvinti. Vadinasi, iškyla dėstymo metodikos svarba, Atrodo, šiuo atveju turėtų vyrauti du reikalavimai: 1) dėstymas turi būti probleminis (kur tai įmano ma, ypač apibrėžiant pagrin-
dines sąvokas, gerai parinkti pavyzdžiai turi sąlygoti tų sąvokų natūralų atsiradimą ir apibrėžimą), 2) dėstyme turi vyrauti indukcinis meto das: nuo atskiro prie bend ro" (iš doc. A. Miškelevičiaus ataskaitos). Didelė yra pratybų svar ba. Čia būtina įtvirtinti pa praktigrindines sąvokas, kuoti nesudėtingą teiginių įrodinėjimą ir kt. Doc. A. Miškelevičius skiria kiekvienam individualias namų užduotis. KOKIA TAVO POZICIJA, SKOLININKE? — Sunku mokytis, nesu prantu, — teisinasi skolinin kas, jau n- tąjį kartą varsty damas auditorijos duris. — Ar sistemingai mokeisi? Tyla. .. Norėčiau perfrazuoti joįo žodžius: reikia mokytis, nes neįsisavinus matematinės analizės pagrindų, nebesu prasi diferiancialinių lygčių. Ir suksis vėl ta pati karu selė: neišlaikytas koliokviu mas, vėliau šiaip taip gauta įskaita, po to — dvejetas iš egzamino ir... vėl skola.
Ugnė NARUŠAITYTĖ
FAKULTETUOSE VYKSTA KOMJAUNIMO ATASKAITOS IR RINKIMAI Rugsėjo 21 dieną (vy ko EKFF komjaunimo ata skaitinė rinkiminė kon ferencija. Kaip dirbo EKFF komjaunimo komi tetas? Kokios mintys ky la naujai sekretorei? Žmonės pasikeitė. Ar kel sis organizacijos veikla? Kokios komjaunuoliškos veiklos perspektyvos?
PRIEŠ
KONFERENCIJĄ. ..
EKFF komjaunimo organi zacija viena iš geriausiai dir bančių Universitete. Apie tai galima spręsti iš pirmų jų vietų sąskrydžiuose, kon kursuose, Kaip pasiekti tokio organizuotumo, kaip, įsukus pirmiuosius ratus mašinepasitenkinti tingiu nai, judėjimu, neapsvaigti jos nuo sėkmės? Tai laibai pra klauso nuo komjaunimo or ganizacijos sekretoriaus, ko miteto narių, jų darbų, jų energijos. Tris metus šiai organizaci jai vadovavo Dalia Kargytė. Labai energingas, sugebantis dirbti komjaunimo darbą žmogus. Taip ją apibūdino draugai. Bet ar pakanka vie no žmogaus, kad taip sustip rėtų visa organizacija, išsiplėstų jos veikla? Pasirodo, be geros sekretorės buvo šaunus ir visas komjaunimo komitetas, Tai tobula mašina, kurios kiekvienas sraigtelis atlieka savo darbą, kar tu padėdamas įsukti ir kitus. Gali atrodyti, kad vienas ar kitas žmogus svarbesnio 'vai dmens nevaidina, o paban dyk jį išbraukti, ir jau ne be tas, kas buvo. Kažko
trūksta, kažkas ne taip. O ką mano pati Dalia? —- Dirbti komjaunimo or< ganizacijoje — dirbti ne su komjaunimo komitetu, o su žemiausiomis grandimis . — grupių organizacijomis, Būtinas visų grandžių sudeTarp fakulteto rinamumas. komjaunimo komiteto, specialybių biurų ir grupių turi būti palaikomi glaudūs ryšiai. Mūsų, kaip komjaunimo komiteto, autoritetas kyla dar ir todėl, kad, svarstant įvairius klausimus, mums tenka toli gražu ne paskuti nis balsas. Dažnai dekanatas veikia per mūsų organizaci ja Tikrai gera, kai didelę pa galba teikia dekanatas, ta kulteto partinis biuras, kai į prašymą atsiliepia ne balsą pakartojantis aidas. ...PO KONFERENCIJOS
„Musų, komjaunimo, uždavinys — auklėti po litiškai subrendusius aktyvius partijos pagalbininkus komunizmo statyboję". (B EKFF komjaunimo
komiteto ataskaitos)
sekretorei reikės ne tik to liau tęsti pradėtą darbą, bet ir įtraukti naujus žmones. O daugelis iš jų beveik nepa žįstami. Ar jie sugebės atlikti jiems skirtą darbą? Ar norės dirbti dar geriau? — Nepamirškime, kad komitete daug naujų narių, — kalba Vilma Šleinotaitė. — Bendri rūpesčiai tu ri vienyti visus, priversti pa jausti asmeninę atsakomybę prieš draugus, prieš save pa tį. Labai svarbiu, kad komi tetas būtų energingas, vien tisas kolektyvas. Taip, labai svarbu, kad komjaunimo komitetas pa justų savo, kaip vienalyčio kolektyvo įtaką visiems fa kulteto komjaunuoliams, kad tolydžio kiltų jo autoritetas. Reikia dar glaudesnių ryšių su grupėmis. O tai pasiekti tikrai nelengva, kai jų fakul tete virš 50. Pirmiausia reikia patiems komiteto na riams įrodyti šio glaudumo būtinumą, jo reikšmę. — Dabar svarbiausia, — tęsia Vilma, — vėl įsukti visą darbo mašiną. Reikės daug dirbti su pirmakursiais, kad jie suprastų, kokia kry ptimi dirba komjaunimas, jo darbo svarbą. Pirmakursių adaptacija — pats svarbiau sias klausimas. Daug reikės dirbti sekre torei, komitetui. Reikės in tensyvinti agitacinį darbą, daugiau dirbti su žmonėmis.
einančių, išeinančių, klau siančių, patariančių. Beveik visiems reikia sekretorės pa tarimo, jos pagalbos. Tačiau naujų veidų tik vienas ki tas, komitetą dažniausiai lan ko senieji, buvę jo nariai. Po pirmojo biuro posėdžio naujieji kolegos stengsis pa remti savo pirmtakų paliki mą — turtingą darbo patir tį, — pagerinti jiems patikė tų sektorių darbą, Svarbu įveikti „perdavimo" per.iodą. ...IR BAIGIANT Posėdis jau įvyko. Nors jame pabuvoti neteko, tikė sime, kad jis praėjo sklan džiai, pagal kruopščiai pa ruoštą darbotvarkę, ir ko ge ro visai nereikėjo Vilmos Šleinotaitės prieš tai nerimo Tuo labiau, kad ji ne naujo kė komjaunimo baruose. Baigiant palinkėsime visai EKFF komjaunimo organiza cijai, jos komitetui energijos ir kūrybingu>»o. Laima SKRIDLAITĖ IF II kurso žurnalistikos specialybės studentė
VIEŠNAGĖ MONGOLIJOS LR
Kaina 2 kap.
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI Rugsėjo 26—29 dieno mis mūsų Universitete vyko 7-oji tarptautinė jo ninės implantacijos kon ferencija, kurios (organi zatoriai — Vilniaus V. Kapsuko universitetas KPI, Mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos in stitutas. Į konferenciją buvo atvykę apie 300
TAU, PIRMAKURSI
mokslininkų iš Bulgarijos, Lenkijos, Čekoslovakijos ir kitų socialistinių šalių, taip pat ir visos Tarybų Sąjungos atstovai. Si, kas dvejus metus vykstanti konferencija mūsų šalyje bus *vėl organizuojama tik po 12 metų. „T.S." inf.
|inUII||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||lil||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||[||||||||||||||B
Bibliografinis aptarnavimas Vilniaus universiteto MoB'i'bkslinės bibliotekos liografinio aptarnavimo skyriaus vienas svarbiausių uždavinių — pagalba Universi teto studentams jų mokymo si procese ir mokslinėje veikloje. Dėl to yra kom plektuojamas specialus lite ratūros fondas, vedamos įvai rios kartotekos, sudaromi li teratūros sąrašai. Bibliografinių ir informaci nių leidinių fondas, kuriame sukaupta per 21 tūkst. egz. knygų ir 50 tūkst. egz. pe riodinių leidinių, yra biblio grafinio aptarnavimo bazė. Ypač svarbi jo dalis yra prieškariniai užsienio leidi niai, kurių ne visus rasime kitose Lietuvos mokslinėse bibliotekose. Gausiai sukaup ta tarybinių enciklopedijų, žinynų, žodynų, stengiamasi įsigyti ir naujausių užsienio informacinių leidinių. Keis damiesi literatūra su kitų šalių bibliotekomis ir moks lo įstaigomis turime la bai brangių leidinių, išleis ki Anglijoje, Amerikoje, Prancūzijoje, Vokietijos Fe deratyvinėje Respublikoje, Ispanijoje ir kt. šalyse. Nuosekliai kaupiami tary biniai bibliografiniai leidi niai, kurie padeda išsiaiškin ti, kokios knygos išleistos mūsuose, kokie eina periodiniai ir tęstiniai leidiniai, to kie straipsniai juose publikuojami, kokie užsienib leidiniai yra patekę į Tarybų Sąjungos bibliotekas. Užti kęs sau reikalingą literatūrą kiekvienas studentas gali ją gauti laikinam naudojimui, o jos nesant Universiteto Mokslinės bibliotekos fon duose, gali užsakyti per tarpbibliotekinį abonementą
iš kitų bibliotekų. Bibliografinio aptarnavi mo skyrius padeda studen tams, rašantiems diplominius, kursinius, kontrolinius dar bus, referatus, pranešimus. Ieškant literatūros viena ar kita tema siūloma pasinaudoti tam tikros mokslo šakos bibliografiniais leidiniais ar teminėmis bibliogra finėmis rodyklėmis. Organi zuojama ir Sisteminė strai psnių kartoteka, kurioje su rinkta įvairių mokslo sričių publikacijos. Surasti literatū rai apie mokslo, meno ir vi suomenės veikėjus vedama Personalijų kartoteka. Kar tais studentai neranda bib liotekos skaitytojų kataloge žinomos knygos aprašo, nes būna pamiršę jo autorių ar ba jį prisimena neteisingai. Tokiais atvejais jie gali kreiptis į grožinių kūrinių Pavadinimų kartoteką. Gre ta jos vedama ir Recenzijų kartoteka. Bibliografinio aptarnavimo skyrius yra paruošęs daug teminių literatūros sąrašų, be to, bibliografinius sąra šus ir rodykles pagal skaity tojų pageidavimus užsako ir iš kitų mokslinių ir aukštų jų mokyklų bbiliotekų. Bibliotekinių ir bibliografi nių žinių propagavimo tiks lu 'studentams, yra teikiamos grupinės ir individualios konsultacijos literatūros pa ieškos ir bibliografinio apra šo klausimais. Bibliografinio aptarnavi mo skyrius yra įsikūręs Uni versiteto centrinių rūmų trečiame aukšte ir lankyto jus priima kasdien {išskyrus sekmadienį) 9—20 vai. Rima KLUSOVSKIENE
FILOLOGUOS RUDUO-83
Jau daugiau kaip savaitė praėjo po ataskaitinės - rin kiminės konferencijos, dau giau kaip savaitę gyvuoja DĖMESIO! naujai išrinktas EKFF kom jaunimo komitetas, vadovau PRIEŠ PIRMĄJĮ BIURO Visus norinčius kvie jamas Vilmos Šleinotaitės. POSĖDĮ čiame dalyvauti tradici Komitetas tikrai labai atsi „Filologijos runaujino — pasikeitė 10 na Komjaunimo komitetas niame rių, o tai jau daug. Naujai ūžia kaip avilys. Daug at- dens-83" festivalyje. Da-
lyvauti gali rašantys ei fakulteto kultūros klubą les, prozą, dainuojantys iki spalio 22 dienos (pa savo ir kitų autorių dai geidautume su tekstais). nas, bei kiti kūrybingi žmonės. Pasiryžusius pra Filologijos fakulteto šome atvykti į Filologijos kultūros klubas
Tarybinis studentas 2
UNIVERSITETAS: DATOS, 2MONĖS, DARBAI.
VYKSTA PARTINIAI ATASKAITINIAI RINKIMI niais, o gyvenimiškais pa vyzdžiais. Sakė, logika NIAI SUSIRINKIMAI □■IIIIHIM reikalinga kiekvieną die ną, tiek kalbant su drau FILOLOGIJOS FAKULTETE gais, tiek atsakinėjant per seminarą. Rugsėjo 16 dieną jvykokymo planus, mažėja valanAtrodė, kad profeso .. .Pirmomis studijų die nomis, nusirašę paskaitų rius jaučia kiekvieną stu Fllologijos fakulteto partinės dų skaičius specialybės stu ataskaitinis-rin dijoms. Studentai įgauna patvarkarašti, labiausiai išsi dentą ir ne skaito pro organizacijos kiminis susirinkimas. Fakul drikų žinių, nėra sistemos. gandome įrašo „logika". graminę medžiagą, o tie teto partinio biuro sekretorė Mums, dar nespėjus tems siogiai kalbasi su audito-) L. Andrlkytė perskaitė pta- L. Andrlkytė. Liaudies susipažinti su psichologi rija, Pajutom tai ir per I skaitą. Spausdiname praneši- kontrolės grupė nuosekliai ja, ši disciplina atrodė sesiją, Ne vienas fuksas I mo ištraukas ir atskirus pa- ir atsakingai vykdė savo darbo planą, aktyviai prisi būsianti lal>ai sudėtinga. nemiegojo prieš pirmąjį | sisakymus. dėjo prie tolesnio mokymo Tačiau Dėstytojas nuteikė op- savo egzaminą, ir mokslo tiriamojo darbo L. Andrlkytė. .. .Fakulteto mūsų ir darbingai, profesorius juto timistiškai darbo drausmės tobulinimo, organizacija nuveikė partinė Per ilgą laiką profesorių nuotaikas ir paprasta, ra nemažą darbą vykdant ideo- stiprinimo, darbuotojų atsaRomaną Plečkaitį mes pa- mia kalba stengėsi mus loginį, politinį studentų au- komybės didinimo, šeiminin žinome, kaip nuoširdų, paremti, parodyti, kad tu klėjimą ir tobulinant moky- kiškos pažiūros į liaudies jumoro gyslelę esi lygiavertis dėstytoje mo procesą .organizavo ko- turtą stiprinimo. turintį žmogų. Prisimenu situaci pašnekovas. Ir cia čia jaujniunįstų i-au I mnnistų įr ir nepartinių drauDoc. O. Armalytė. Ataskai jas, kai profesorius paju vertinamas ne tavo auto-lgų pastangas gerinant speformuo- tiniame pranešime buvo tei tęs, kad studentai blaško matiškas iškalimas, o su-lcialistų rengimą, įvertinta liaudies mąstyti irĮjant studentų pasaulėžiūrą, giamai si, linksmai pasako: „Sul- gebėjimas kontrolės grupės veikla, ta torum numerus ėst infini- sklandžiai dėstyti savoji1! klasinį grūdinimą, čiau man atrodo, kad Liau tus" (kvailių skaičius be mintis, savarankiškumas Doc. E. Kondiurina. Norė dies kontrolės grupė turėtų galinis) arba „Barbam vi tavo nuomonė. čiau pakalbėti apie tai, ko atlikti įvairesnį darbą, o deo, philosophum non vi Profesoriaus R. Pleč kia kryptimi gerinti ideolo- mūsų visų pastangos skiria deo" (barzdą matau, filo kaičio logikos paskaitos | ginį darbą. TSKP CK 1983 mos ūkio padalinių darbui sofo nematau). Laiku pa mums, busimiesiems psi m. birželio plenume iškelti (.. .). Kasmet surašoma dau — didelės dideli reikalavimai ir užda gybė aktų apie fakulteto cituota senovės romėnų chologams, grąžindavo ir bendravimo su žmonėmis viniai. Noriu pakalbėti 'apie patalpų būklę. Liaudies kon išmintis visuomeninių mokslų studi trolės grupė tapo lyg darbų dėmesingumą, ir energi- pamokos. javimą mūsų fakultete. Siems vykdytoja. L. UTAKYTE 14mokslams skirtas didelis IF psichologijos skaičius valandų. Profesorius stengėsi pa L. Andrlkytė. Partinis Norėtume, specialybės mokslą ne teikti logikos kad šie mokslai mums pa biuras šiemet dirbo darniai, II kurso studentė dėtų. Mokykloje mūsų stu nuosekliai. Biuro nariai sėk vien formulėm ir dės-
Profesoriaus paskaitos
mingai vadovavo įvairiems sektoriams. Reikia pasakyti, kad net stažuotės nesutruk dė partinio biuro darbo rit mui. Universiteto sportinin Ataskaitiniai - rinkiminiai kai šiais metais gerai pa partinių grupių susirinkimai sirodė aukštųjų mokyklų parodė, kad partinių grupių 66 spartakiadoje, pasiekė di skaičius ir įtaka kolektyvuo se išaugo, padidėjo ir klau džiulių laimėjimu TSRS simų ratas, kuriuos sprentautų VU spartakiadoje. džia partinės grupės, pageVisa tai puiku. O kokių zmas ar silpnas dėstytojų judriųjų žaidimų ir pripa darbas rėjo individualus žįsta tik jėgos ir ištver aukštumų pasiekė masi meistriškumas? išaugo partinėse grupėse, — Galėčiau išskirti tik mės pratimus, tikriausiai nio sporto judėjimas? Ko partinių grupių įtaka stiprikių aukštumų, ugdant kū keletą dėstytojų. kurių klysta. Manau, kad dės nant darbo drausmę, organi no kultūrą, pasiekė kie užsiėmimai naudingi ii tytojų darbą palengvins zuotumą, konkretumą. specializacija kvienas iš mūsų, papras (domūs. Tai Kazytė Am- studentų Visos partinės grupės pa tas studentas? Apie tai braziejūtė (EKFF), Birutė pagal sporto šakas. Nuo tams. grindinį dėmesį skyrė idėji i L. Andrlkytė. . . .Šiandien niam-politiniam studentų au kalbuosi su Universiteto Svetlikauskienė (PEF), Al šių metų pirmakursiai ga — Universiteto sparti-1 partija ypač akcentuoja jau- klėjimui, partijos TSKP mėgiamą fizinio lavinimo katedros dona Šatienė (MF). Kiti lės pasirinkti Vytautu dėstytojai galėtų dirbti sporto šaką ir fizinio la ninkai TSRS tautų sparta-1 nimo įsitikinimų formavimą, XXVI ir LKP XVIII suvadoc. vedėju kiek geriau. Beje .daliai vinimo užsiėmimų metu kiadoje iškovojo 9 meda-1 pilietiškumo ugdymą, kom- žiavimų, TSKP CK 1982 m. BIMBA: liūs. Tai tikras sportinio I jaunimo organizacijos avąn- lapkričio ir gegužės bei — Ar jus patenkina įvesta naujovė: su kiek kryptingai sportuoti. atkaklumo pavyzdys vi-1 gardinio vaidmens> kėlimą, 1983 m. birželio plenumo — Kaip manote, ar pa studentų fizinis pasiruoši- vieno fakulteto studen I kuris vyksta ne tik per pa- nutarimų propagavimui ir tais dirba nuolatiniai ke kanka studentui keturių siems kitiems. mas? žeI skaitąs, bet ir studentų vi įgyvendinimui pačiose — Deja, šito pasakyti turi dėstytojai. Fakultetų valandų aktyvaus sporto — Žinoma, nies nesie-1 suomeninėje veikloje (...). miausiose partinės organizanegalėčiau, Ypač didelis pasiekti sportiniai rezul per savaitę? stu-| Kai kuriose katedro- oijos grandyse — partinėse kiame iš kiekvieno stu-l — Tai tik minimumas dento Išugdyti gerą spor-lse, ypač lituanistinėse, la- grupėse, skatino komunistų žemutinėse tatai tiesiog atspindi tų atsilikimas ___ opus jaunųjų moks- kovingumą ir avangardinį Tačiau studentams never tininką. Svarbiausia, kadjha* grandyse — fakultetuose dėstytojų darbą. up | lininkų ugdymo klausimas. vaidmenį konkrečia veikla Visi tikriausiai žino, iad — Stebėjau Istorijos tėtų užmiršti, kad, dary jie pamėgtų sportą. įj 1__ atsiliepti į partijos ragini 1981 metais TSKP CK ir fakulteto merginu fizinio dami paprasčiausią rytinę kaip mes atrodysim, jei 1 Nors lituanistinėse katedrose mą sėkmingai įgyvendinti yra palyginti daug aukštos TSRS Ministrų Taryba lavinimo užsiėmimus ir mankštą, jie galėtų pasie gu visiškai atsisakysim • kvalifikacijos specialistų, tą- Maisto programą, stiprinti priėmė nutarimą .'„Dėl mačiau, kad joms visą kti milžiniškų rezultatų. judėjimo? Vargsai atro-1 jų dalis artė ja darbo ir vykdomąją draus tolesnio kūno kultūros ir paskaitą teko vien bėgio Rytais studentams atiduo dysim. O sistemingai I pr£e pensijinio amžiaus. mę. 1983 m. birželio plenu sporto meistriškumo plė ti. Ar neatgrąso žmogaus damos patalpos: dvi spor sportuoti gali kiekvienas mas ideologiniais klausimais Doc. J. Balkevičius. Jaunų paskatino komunistus naujai tojimo'1. Universitetas ak- tokios nuobodžios paskai- to salės Čiurlionio gatvė studentas, nes mėgėjiškas yra aktualus, pažvelgti į ideologinę auklė tyviai įsijungė į į-j judėji tos nuo sporto? Kodėl je, be to .greitai bus bai sportas labai lengvai su klausimas Nors tai ir nėra senių fakul- jamąją ir propagandinę vei mą, per pastaruosius me merginos fizinio lavinime gtos statyti sporto salės derinamas su mokslu. tetas. Turime rūpintis pa- klą visose fakulteto grandy tus nemažai (pasiekė, ta metu negalėtų žaisti Saulėtekyje. O jeigu stu- j maina net ir jauniausiose se. Tai patvirtina konkre dentas nejaučia jokios čiau iki norimų rezultatu krepšinio ar futbolo? Kalbėjosi katedrose, Rezervų turime tūs partinių grupių komunis — Žinoma, bėgimas būtinybės sportuoti, tada Marius MATULEVIČIUS ieškoti jau pirmame kurse. tų darbai ir numatyti užda dar toli. sunku jam kuo nors pa IF Žurnalistikos —■ Kas trukdo įgyven yra labai naudingas, bet viniai įgyvendinant didelius specialybės Doc. E. Salronova .. .Pa ideologinio, masinio - politi dinti gražias iniciatyvas? dažnai jis ir nuobodus. dėti. .. —• Universitetas visaII kurso studentas lyginus senus ir naujus mo- nio darbo uždavinius. Menkas studentų entuzia- Dėstytojai, kurie atsisako
Svarbiausia pamėgti sportą
MANO NUOMONĖ
iaiilllllllllllllll!IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIINIIIIIIin
STUDENTE, NESKUBĖK VESTI! studentai turėtų jos vengti, ,Jau šio rašinio pavadini gas visam amžiui. Šiuolaikinė aukštoji mo nes, mano manymu, ji pade mas nusako mano požiūrį į nagrinėjamą klausimą, ta kykla turi plačias galimybes da sėkmingai studijuoti ir čiau tebus leista plačiau visapusiškam studentų lavi įgyti norimą specialybę. Tik apie tai pasamprotauti. Ti nimui. Milijonais skaičiuoja štai, vesti studentui, ypač paskirties pirmuose kursuose — dar kiu, šiuo klausimu pasisa mos įvairiausios kys ir kiti dėstytojai, o ypač knygos, paskaitos, pratybos, per anksti. Nesiimčiau analizuoti, koks gamybinės studentai. Manau, jog nebū mokomosios ir siu blogai suprastas, kad į praktikos, ekskursijos, savi vedusiųjų studentų procen diskusiją kviečiu nepreten veikla, poilsio vakarai, galų tas (gal trečdalis ar pusė), duodamas į mokslinius išve gale sąlygos, kurias turi di kas ne taip jau ir svarbu. dieji miestai, suteikia geras Svarbu tai, kad su pasikei džiojimus. Turbūt neapsiriksiu pasa prielaidas asmenybei išaugti tusiu gyvenimu, atsiradusia kydamas, kad žmogaus gyve Kiek kas sugeba tuo pasi šeima iškyla nemažai pro nime studijų metai yra pati naudoti — jau privatus rei blemų, kurių galėtų kol kas ir nebūti. šviesiausia gyvenimo atkar kalas. Anksčiau sakydavo: netu Su studentišku gyvenimu pa, perpinta emocionalių aki mirkų. Ir jeigu per šį laiko ateina labiausiai jaudinantis ri pinigų — nevešk. Ne iš tarpį pasiseka daug nuveik ir viliojantis jausmas — mei piršto išlaužtas šis pasaky ti — žmogus tampa laimin lė. Nesiryžčiau tvirtinti, kad mas, tai gili, gyvenimo pa
dentas laikė TSRS istorijos egzaminą, per stojamuosius — taip pat, o ir pirmame kurse jis studijuoja ir laiko da garsėjo geromis spor-|t° paties dalyko egzaminą: to švenčių tradicijomis. istorija susijusi su I TSKP istorija. Sj kursą skai— Jos bus ir toliau I to dėstytojas, kuris dirba ir puoselėjamos. Bus ir nau-1 tiksliųjų mokslų fakultetuojo tipo renginių. Tai bė-Įse. Trečiame kurse pradedasavai-|mas skaityti XX a. literatugimo, tslidinėjimo . tės, konkursas konkursas sportiš-| sportiš ros kursas’ paktas to laiistoriniais įvykiais, kiausiai Universiteto gru okotarpio studentai nieko nebežino, Norime nes pirmuose kursuose pei išaiškinti. jie kad patys fakultetai ren-1 istorijos kursą be sugtų daugiau varžybų sa-|Sidomėjimo. Tas pats ir vo specialybių studen-1 penktame kurse.
tvirtinta išmintis. Vestuvi- laidas sėkmingam studijų niais žiedais, stogu virš gal- baigimui, savarankiško gyvevos ir pirmaisiais bendro nimo pasiruošimui. Studengyvenimo pusryčiais ir dabar tiška meilė tegul išlieka iituri pasirūpinti tie, kurie ga, gili ir prasminga. Tik duoda priesaiką vienas ki- tokiomis sąlygomis galima tam. Dažni studentų post- išsiaiškinti ko vertas tas, su ringavimai apie šeimyninių kuriuo draugauji, ar galėsi bendrabučių pastatymą šios juo pasitikėti iki gyvenimo problemos neišspręs. saulėlydžio. Neveltui sakoma, Beje, nesmerkiu tų mamy- kad draugą pažinsi su juo čių ir tetulių, kurie studen- suvalgęjs pūdą druskos. O tiškai šeimai atiduoda beveik kodėl platoniška meile ilgiau per visą gyvenimą sukaup- nepasidžiaugti? Profesoriaus tas santaupas, išeidami į K .Daukšos žodžiais tariant, sodo namelį gyventi, vai- amžių reikia nugyventi linkams palikdami butą. Ne- ksmai ir prasmingai — juk sutinku tik su nuomone, kad toks žmogaus pašaukimas. per pirmuosius studijų meUžpraeitais mokslo metais tus įsimylėjęs sūnelis ar dūk- atsisveikinau su savo akarelė jau įrodė, kad jie tin- deminės grupės absolvenka šeimyniniam gyvenimui, tais. Prisiminimai nuveda į kad gerbs vienas kitą ir rū- dar tolimesnę praeitį, kai pinsis savo vaikelis. Kvies- kažkurioje auditorijoje pirčiau visus studentišką meilę mą kartą susitikau su suprasti kaip protingas prie- jais. Ką aš tuomet pasakiau?
Berods, palinkėjau gerų studijų, malonių, turiningų studentiškų akimirkų. Mergaitems patariau ant meilės laužo nesudeginti paskutinių malkų, o vaikinams juokais pridūriau, kad jų būsimos žmonos dar tik aštuntoje klasėje.. . Penkeri studijų metai prabėgo kaip viena pavasario diena. Daug džiaugsmo patyriau su jaunesniais kolegomis, Universiteto biologijos specialybės absolventais. Išleistuvių dieną dekanas daugiau nė pusei jaunųjų specialistų įteikė diplomus su pagyrimu. Tąkart ne vienas priėjęs prisiminė mūsų po kalbį, gal juokais, o gal ir rimtai patvirtino, kad vesti reikia po to, kai pajunti žemę po savo kojomis,
Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS
3 Tarybinis studentas
Vytautas V. LANDSBERGIS
i
♦
i
PROLOGAS \r. 4 leidžia universiteto lit eratų būrelis
Saulė pakibo virš buvusio — Toks vakaras, — sukuž nių, čia tik vaiduokliai, iš šmėklinėja, dvaro klevų viršūnių — rūš dėjo ji, — bauginantis va tamsos išnirę, mat, net du vyrai ant sker kana ir apsiblaususi buvo karas. O tolumoje už upės ir ra- sinio pakibo. vakaro saulė — pranašavo mieguistai nereikalingą šiomis dienomis žienuotų laukų Pamatė trys vyrai ir vie ir sumirguliavo na moteris į lizdą skrendantį lietų, grimzdo vis žemyn ir suspindo žemyn, užgožė ją medžių miestelio trobų langai. Nie- gandrą, kažkur plasnojantį lapija, paslėpė nuo vyrų kas dar nedegė šviesos — kranklį, nebuvo šitoje kem akių, kurios jau merkėsi — mėgavosi jaukia vakaro prie- synų ir girių žemėje nie ko naujo, neregėjo jokių migdė vėsa ir, susirangęs blanda. ženklų Vynai, sustatę paskutinius keistų, pranašingų kūne nuovargis. Pranciškus pažvelgė į to pėdus į paskutinę gubą, iš nei danguje, nei žemėje, ra nejaukų, mu, kaip vakar, taip ir lumas: gaubė jas iš dangaus vydo tokį pat plūstanti rausva šviesa. Ran krauju pasruvusį saulėlydį, šiandien. kose netikėtai pasunkėjo dalgis, taip netikėtai, kad net novelė BIIIIIIIIIIIIIIIIIIBIIIBIIIIBIIIIIIIIIIH IVONCIUS pats nusistebėjo, tarytumei švininę lazdą laikytų. Ir stai ga pasaulis skilo į dvi da lis, išvydo dvi saules, dvi kūdras, du ąžuolus. Pranciš kus suvirpėjo, dar tvirčiau rankomis suspaudė dalgio Alvydo IVONCIAUS, ant akimis, ar netrukdo išskelti kotą, bet praėjo, nuslinko, ir nemalonus galvos svaigu rakursio lituanisto, prozoje savąją individualumo kibir lys, ir tas keistas dvejinima junti ankstyvą brandą, norą kštį. .. Kelintą kartą skai kaimo žmogaus tant apsakymą, taip ir kyla sis, ir rūkas — mirguliuojan užčiuopti tis, su įvairiaspalviais rati egzistencijos mįslę, klausti, pagunda imti ir perrašyti jį pakartojimų, lais. Pavargau, o gal tai į „koks mūsų gyvenimo pa be inversijų, Tavo? Mano?", žodžius sudėlioti į „normamano kūną ateinančios ligos vadinimas? kurti universalesnę apsaky lauš" sakinio dėmenis, Ar ženklas, dingtelėjo jam. Vienur kitur dar tingiai mo struktūrą. Jo proza ste neatsirastų tada stilizacija savitos pasaulėamtelėjo šunys, kažką nege bina tikru sodrumu ir relje glaistomos reikalaute ro susapnavęs, pravirko vai fiškumu, vyriškai suvaldau jautos duobės, kas, nustojo gaudę bažnyčios žodžiu. Į vaizduojamą pasau reikalaujančios užpildyti jas kaimo individualia patirtimi. varpai, paskutinį kartą šią lį: kaimą, dirbantį Ir vis dėlto džiugu, kad dieną suūbavo laukinis ba žmogų, Alvydas žiūri sakra liškai. Toks žiūrėjimas dik Alvydo proza, kaip niekie landis. Vyrai išgirdo iš miestelio tuoja ritualinį herojų elgse no kito linkusi nuolatos at sklindantį girgždėjimą ir nos ir mąstysenos perteiki sinaujinti ir augti. Prisimi „Moksleivio" publika trinksėjimą — viena po ki mą bei suponuoja sakmišką nus tos buvo užveriamos durys stilių, ilgus periodus, poeti ciją, vėlesnius jo darbelius, nes inversijas, stilizaciją. Ši į šį apsakymą žiūri kaip Į ir užšaunami skląsčiai. ar rimtą rašančiojo bandymą. Mykolas pakėlė galvą ir čia, kiek ir sunerimsti: išvydo į naktigonę svirdu netrukdo stilizacija Alvydui Danutė KALINAUSKAITĖ liuojantį ir padrikai1 dainuo žvelgti Į kaimo žmogų savo jantį Jonelį, girtut girtutėlį, geras gyvenimas, pašaipiai pagalvojo, gyvena žiemą va sarą katilinėje, apspangęs kaip ir vakar, kai pabaigtu Pajuto vėjo dvelkimą, ryt kiekvieną dieną, jokių rū ves šventė ne namie, o čia bus lietaus, pagalvojo mote pesčių, nei vaikai, nei kas, pat, laukuose, susėdę ant ris, paskubėti reikės, nelauk jokių vargų, visas turtas tel ežios, gėrė naminę degtinę, ti vakaro, iškulti. Taigi. pa lagamine — nuskurusia parduotuvė jau seniai buvo Tvenkinyje šokinėjo žuvys, me, tepaluotame, bet neva- uždaryta, tad beliko žings- kryktelėjo laukinė antis, giliauja, užtenka man ir to, niuoti už upės, toli nuo prie ąžuolo, seniausio ąžuo ką turiu, sakydavo Jonelis, miestelio, tenkintis namie lo Paraudonkalnėje, prie man svetimo gero nereikia. virta. Mykolas pakėlė bute- gamtos paminklo, taip yra Laimingas žmogelis, šypteli lį, prisimerkęs pažiūrėjo, parašyta ant lentelės, susirie Mykolas, niekam ir nereika nieko, nedaug drumzlių, bet jo katinai, kaip yra pešėsi, lingas ir jam pačiam nieko yra, tarė, gerti galima, pri kniaukė, rodėsi, atbunda nereikia. . . dūrė ir ištraukė iš laikraščio viskas, bet tai buvo pasku — Apie ką galvoji, My- skiautės susuktą kamštį. Kai tiniai dienos garsai, nuščiu kol? — pasiteiravo Viktoras. nori, Kuokštienelė neblogą, vo, nutilo, katinai išlakstė, — Jonelis į naktigonę šli kartais netgi labai stiprią gandras nutūpė į savo liz tiniuoja, — tarė Mykolas. padaro, pasakė -Viktoras. Gė dą. — Neverta dėl jo sukti rė vyrai, raukėsi, smilkė ci Tik dabar vyrai pajuto galvos. garečių dūmais kraujo iš nuovargį, stingo rankos ir — Viktorai, koks Jonelio troškusius uodus. Tada Mo- kojos, pajuto vėsą, ir skau gyvenimo pavadinimas? Ir tiejienė sakė: gal einam na džiai gylė uodai. Vilkosi tavo? Ir mano? mo? Motiejus palingavo gal marškinius ir gailėjosi, kad Viktoras pasimuistė, lyg va: ne, pabūkime čia, nes nepasiėmė švarkų. norėdamas kažką sunkaus šituose temstančiuose lau — Viskas tvarkoj, šeimi nuo pečių nusimesti. kuose širdžiai ramiau. — Jonelio. . . Jo gyveni Tai buvo vakar, pagalvojo ninkei, — kalbėjo Viktoras. mas be pavadinimo, MykoL- Viktoras, buvo ir nebeliko, — Belieka iškulti ir bus Viktoras uždėjo ranką My viskas, baigta. Ir didelis sun amen tamstos rugiapjūtei. Moteris sutriko ir pažiūrė kolui ant peties. kumas nuo širdies nusirito, — Eime. Rugių kirsti ei kai suvokė, kad baigtas dar jo į savo rankas: — Ačiū, vyrai, kad padė me. Mykolas panarino galvą. vienas darbas, nes vakar ir Pranciškus, pakeldamas ru iškūlė, tad ir lietūs nebebai- jote, viena vargu ar. . Mykolas mostelėjo ranka. gių pėdą, nešdamas prie gu- sūs. — Viename kaime gyvena bos, galvojo , ’ , > r; apie kvapus, Išvydo trys vyrai ir viena plūstančius iš girios, laukų moteris iš pelkių ir kūdrų me, vieni kitiems padedame. Pranciškus trynė delne ir kūdrų pro atvirus langus kylantį rūką — milžinišką į trobą, mažylis jau miega, balkšvą gyvatę, šliaužiančią varpą, nupūtė atšakas, susidingtelėjo jam, ir žmona drėgnomis ir vešliomis pie- bėrė į burną ir, maldamas grįžta iš daržo, įdomu, ko- vomis, balkšvą debesį, pa- dantimis it girnomis, vapė kios mintys jai dabar ne- slėpusį nuo žmonių akių jo: — Gražūs, šeimininkei, ta duoda ramybės, vis sūnus karves ir arklius; prisiminė, rūpi, susirgo, vėžys, kraujo jiems tėvai sakė, o dabar vo rugiai, nėr ką ir sakyt. — Ir gardūs, — pridūrė vėžys, dar tik vaikas, o mir- patys savo vaikams tvirtina, tis jau tiesia nagus, nieko kad rūkas ne vandens garai Viktoras. . . .Soduose noko obuoliai nepaidarysi, nors ir negali yra, o ne, tai dūmai, kylan tuo patikėti, geriau pačiam tys, kai už pelkių kiškiai ir jau krito į vaikų sutrypvisokius tą ir išvoliotą žolę, Anksti kojas ištiesti, negu matyti pyragus ir šiaip nubėkite rytą moterys surinks ir pa skanėstus kepa; savo vaiką karste. Pranciškus pažvelgė i Pie- vaikeliai prile krūmo, ragin statys priemenėje ant suo vas ir išvydo į sodybas žiū davo, gal atnešė ir jums, gal lelio krežulį su kvepiančiais rinčias ir mykiančias karves, rasite padėtą kiškio pyragą. obuoliais. Valgykite, vaike Išvydo vidur laukų riog liai, sakys, tik nesikabarokiatsiduso ir vėl kirto javus. — Paskubėkime, temsta, — sančią daržinę, prakiurusiu te į obelis ir nelaužykite stogu ir be durų niekam ne šakų, vaišinkitės ir jūs, kai ragino Mykolas. reikalingą pastatą, dar nenu mynai, ragins, skalsu, pra Moteris linktelėjo galva. — Nedega, spėsime, — at griautą, padegs kada nors eivi, siūlys, gal mūsų sodo žaisdami vaikai; anot žmo- obuoliai gardesnį. siliepė Pranciškus.
SENOJE SODYBOJE
. . .Jonelis pabudo. Pasiklausė, kaip kosėja karvės, ir išlindo iš savo namelio, Susirado prie ievos butelį ir išgėrė, kas dar buvo likę. O paskui, kažką piktai mur mėdamas, nušlitiniavo pas Kuokštienelę kito, pu.no. Nuščiuvo vėjas, nekruste lėjo žolė, nesuvirpėjo me džių lapai. — Keista tyla, po šimts, iš kur šitokia tyla, — ste bėjosi Viktoras. Motiejus trūktelėjo pe čiais. — Laukuose visada tyliau, negu miestelyje, — atsainiai pasakė. Aha, aišku, pagalvojo Viktoras. Jis nemėgo tylos. Po šimts, nors varna krankteltų, įsiuto jis, o tai jautie si lyg kapinėse. Vyrai dar kartą žvilgtelė jo į saulėlydį, o paskui pa lengva ėjo ražienomis ir skaičiavo gubas, svarstė, kiek grūdų maišų prikuls ši drovi moteriškė. Neblyks telėjo jų širdyse pavydas — geri metai, nesiskundžiam, turim ir mes, duok die gražų rudenį, be pliau piančio lietaus, kuris lau kus paverčia neįžengiamomis klampynėmis, be ankstyvų i šalnų, kurios, kad jas kip šai, suverčia visą tavo triū są ir vargą šuniui ant uode gos. Ir jie tikėjo, kad ruduo bus gražus, laiku nukas bul ves, suars laukus, pasės ja vą, negalvojo, kad gali būti kitaip, nes gamta įnoringa, nesupaisysi — šiandien sau lė, ryt lietus. Užuodė Pranciškus kūdros ir meldynų kvapus, po guba šmurkštelėjo pelė, nusijuokė, Viktoras klausiamai pažiūrė jo į jį, Pranciškus skėstelė jo rankomis — nieko, brol, šiaip sau. Žole nuvalė dal gio geležtę, perbraukė ny kščio nagu per ašmenis, at šipo, reikės rytoj iškalti, nu sprendė, gal dar kas nors pasikvies į talką. — Tai kiek yra gubų? — klausė Viktoras, bet vyrai nieko neatsakė, tylėdami lei dosi stačiu šlaitu žemyn prie upės. Nepargriūkite ir nenusibalnokite nosių, Nukelta į 4 psl.
TYLA.
Aš lėtas, girtas Taikinys ir bus Nelengva į mane Pataikyti, o tu Šypsaisi, kai kalbu. Prisieksiu sau Bevaisiažiedę, Raudoną rožę, Ajerų nakties Pradžioj gulėsime nuogi Tekėjimo užgesusioj Ugny,jaunavedys Medinis senis Voratinklio akim Dar gyvas, Ir nekalbėk, kad Džiūsta lūpos Ir suskilę akiniai Nebejaučia šviesos. II Toks trumpas Vakaras palikti, Geriau jau netrukdyti, Negu pavalgyti Ar nusikalsti, O šaknys — tai ne mano Gyslos, mane išmokė Vaikščioti — ir melavau, Kad pasiliksiu. Ne mano kraujas — Tai vanduo, kuris Nesukrešės, nuplaus Tačiau nepagimdytas Kūdikis mane nusivedė Už rankos prie vandens Ir negirdėjai — jis paklausė: Kas bus tada, Kai šalta.
m
Tik neapversk manęs Akim j smėlį, Kaulėti, kvepiantys Senutės pirštai dar Žiūri, ar nepalikai Kišenėse smulkių, Arba dantų burnoj, Man kartais taip Geriau, negu verkiu, O netikiu, kad nebėra. Kad kalbėčiau, prašai, Kaip gera mylėti, Tu vėl ateisi Apkaltinti, kad atleistum, Duobkasiam begeriant Trečią butelį.
Širdies neturintys Granito žodžiai gražūs, Ir bulvės skanesnės Už akmenis, kuriuos Dėliosiu tau po kojom Išvarytas, o jūs Snibždėsit — Jau.
A. Ignoto, TF V kurso studento, nuotrauka.
Tarybinis studentas 4-
Atkelta iš 3 psl.
nesidrovėk, vaikus, ne vagimis, ne val upės pusėje nuo šlaito pa greit. Viktoras linktelėjo gal- gys, valkatos ir šiaip viso- tų skalsesnė, svirusius lazdynus, vaiduok va: neskubėk, nedega, pa- kie svieto perėjūnai, atsėli- mes kaime gimę, kaime ir katomis, o gerais ir pado spėjo moteris, čia daug ir liškai danguje sustingusius lauksim. Bet nelaukė, o ėjo į no naktį, bet nepagalvojo, mirsim, mėgstam visi, išge riais žmonėmis, gerkime, teakmenų, ir šaknų, o žolė debesis' ir takeliu link jų at jos sodybą, seniausią sody- kad. luošys ne toks jau silp- riam, nėr ką ir sakyt, nesal griebia velnias karves ir jau slidi. Bet vyrai tik nu einančią moterį. Jau artėja bą Paraudonkalnėje. Priėję nas, kurčias ir žlibas, kaip dus mūsų gyvenimas, o kas kiaules, pinigus ir trobas, sijuokė: nebijok, negriebs ruduo, pagalvojo Mykolas. trobą, sėdosi ant suolelio kad žmonės kalbėjo, taukšte- daugiau mums ir beliko, vai visko į grabą nesusikrausi. velnias, tačiau tik prie upės Girdėjo, kaip pliaukši žu palei langą. Atsargiau, suriko Įėjo dviem kirvio ašmenimis kus, ačiū dievui, užaugino — Nekalbėk šitaip, Pran lengviau atsiduso. O mote vys ir pievose mykia kar Mykolas, gėlių neišmindžio- į galvas, kai tie pro langą me, ne vagys, ne valkatos, ciškau, nekalbėk, — prast ris leidosi prie upės vingriu vės. Ir staiga skausmingai kit, žiūrėkit po nosimis. At- lindo, o kiti trys spėjo pa nereikia prieš žmones raudo Viktoras. ir siauru takeliu, kad ir to suvokė, kad ši ramybė ne sišliejo į sieną ir užsirūkė, sprukti, pratūnojo visą naktį nuoti. Ir nebežinojo apie ką kal liau, bet saugiau. Kojos jam. Nėr kada klausytis visi kartu įtraukė ir išpūtė girioje, virpėdami it kiškiai Moteris vėl užsivertė ir bėti. Pranciškus suglebo, kliuvo už šaknų, iššokusių paukštelių, žvalgytis į debe dūmus, neskubėjo surūkyti po drebule, paryčiais vėl purtėsi: tik šią, vyrai, dau Mykolas vis tebežiūrėjo pro iš žemės, lyg norėjo šaknys sis, ištižai, vyruti, 'ištižai, pirmos cigaretės svetimoje rasotais žolynais atšliaužė, giau jau ne. langą ir galvojo apie tamsos išvysti šį kitokį pasaulį, pa gėdino save, perbrauk per sodyboje ant svetimo suole- pamatė jie luošį su kruvinu O vyrai galvojo: kas tu sieną. Degtinė įkaitino krau matyti plasnojantį ir gie skruostus, gal jau rieda aša lio prie svetimų langų. Aš kirviu rankose, atsirėmusį esi, moterie? senmergė ar ją, sukėlė prisiminimus, pa dantį paukštį, regėti didžiulį ros. bijočiau šitame name gy- nugara į žydinčią ir nera- našlė? kokie vėjai tave į ši juto vyrai, kad trokšta vie liepos kamiene, ir iškilmin Pranciškus nusiavė batus venti, pasakė Viktoras. My- miai šnerančią liepą, pama- tą svieto užkampį atpūtė? ir natvės, bent valandą, kitą. gai, šnarančius lapus, kuriuos ir įbrido į vandenį iki ke kolas ir Pranciškus tylėjo — tė jį tarp dviejų paslikų kodėl tu nebijai gyventi ši Pažiūrėjo šnairomis vienas j jos maitina, kuriuos nudažo lių. Pasimuistė ir marškiniai bijotų ir jie. Nejauku čia perskeltomis galvomis vyrų toje vaiduoklių sodyboje? kitą. sodria žaluma. Tarsi norėjo nulėkė ant lazdyno šakos. Nieko apie ją nežinojo. At Kalbėkite, kalbėkite, prašė šaknys pajusti vėjo dvelki Šaka nuolankiai palinko. važiavo kipšai žino iš kur ■IIIIM moteris ir nežinia kodėl, mą, gaivų lietaus lašų sko Gal jau skandintis suma Ir gyvena pamiškėje. nį, pajusti ant savęs ropo nei, šaipėsi Viktoras. Ženk O sutemos atsėlino tykiai raudo lyg mergiotė. Tačiau jančią skruzdėlę, baugiai dar žingsnį ir murktelsi į ir netikėtai, visu svoriu už vyrai traukėsi į atšiaurius virpančią žolę. Ir ištrūkusios gelmę, nes toje vietoje per griuvo Paraudonkalnės lau savo sielos pasaulius, dabar iš žemės gelmių tamsos ir karą sprogusi bomba gilių kus su styrančiomis ražieno jie buvo svetimi vienas ki tylos, palikusios negyvą gel duobę išrausė; Nieko tada mis, krito sutemos ant pie tam, nes nenorėjo atverti sa mių pasaulį, kuriame apie neužmušė, bet išrausė pražū vų, panardindamos savyje vo minčių — bijojo, nepasi gyvenimą kuždėjo tik klajū tį berniūkščiui, kuris ne tik arklius ir karves, užgriuvo tikėjo, o kalbėti apie kiau nas vanduo, nebenorėjo grįž karo, bet ir surūdijusio šo leiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiRiiiiiiiininiuin slėnyje susigūžusius mieste les ir karves, vaikus ir dar buvo! vos ne šlykštu. Tad ti atgal, susiraitė ir susivijo vinio nebuvo matęs. Negili lio namelius, kuriuose jau bą stojosi, sakė: ačiū, šeiminin lyg gyvatės į gumulus. upė, daug akmenų, brido, jiems buvo. Didžiulė sody sėdintį ir dūmė atgal į girią geso šviesos, ilgesingai prie Moteris atsiklaupusi atsi gaudydamas žuvį, kol žengė ba. Su dviem kiemais. Niūri net neatsisukdami, tik senis geležinkelio gaudė telefono kei, už vaišes, užteks, ryt darbas, reikia ir pailsėti, bet gėrė šaltinio vandens, pas paskutinį žingsnį. Žmonės laidai, prislėgė sutemos savo tai buvo netiesa, ne poilsis sodyba. Dvelkianti praėjusių nebegyvas buvo. kui . rieškutėmis sėmė ir Kitas dalykas, nusprendė kartų gyvenimu ir slegianti kalba, kad kartais naktimis vienatve ir liūdesiu vyrų šir dabar jiems rūpėjo. Palauki žiūrėjo, kaip vanduo srūva Viktoras ir darė taip, kaip savo praeitimi. Pastatai su- išnyra iš tamsos tiedu per dis, trijų žilstančių, vaikus te, vyrai, maldavo moteris, pro pirštus ir slepiasi že Pranciškus. skeltomis galvomis, o juos užauginusių vyrų sielas. kežę. Baigiasi jų amžius. mėje. Mykolas žvilgtelėjo per dar pabūkite, kaipgi čia da Moteris padavė rankšluos Pamatė vyrai svirną pravi vejasi luošys su kruvinu Pamatė moteris tris aukš tį, vieną vienintelį rankš romis durimis ir suprato, kirviu rankose. langą į tamsą. Jam pasirodė, bar, nė butelio neištuštinot. Rišo mazgelį ir tiesė suglam tus medžius, tris kartus žvil luostį trims vyrams, ir tie kad. jame tik žiurkės veisia Kai grįžo moteris, jau bu kad tamsa už lango yra kie žytus pinigus. Nereikia, pa gtelėjo į juos, ir kiekvieną sakė — gerai, nė to nerei si. Kadaise čia ne tik laši vo sutemę. Sėdo vyrai prie ta kaip ledas, kad, pravėręs kartą medžiai' atrodė vis ki kėjo, būtų ir taip nudžiūvę. nius ir grūdus saugodavo, stalo, moteris kūrė krosnį ir trobos duris, atsimuš į juo sakė Pranciškus, ne dėl pi nigų rugius kirtome, taip tokie. Ir ėjo prie vyrų pa — Tu buvai prie šaltinio, bet mažytėse kamarėlėse gy kepė kiaušinienę. Atleiskite, dą sieną, negalės išeiti, liks čiu upės pakraščiu, klausėsi — tarė Pranciškus, paduoda veno samdiniai — bernai ir vyrai, kad pavėlavau, teisi jie šitoje vaiduoklių pir jau įprasta — padedame vie ni kitiems, kiek galime. Ir nepikto vandens niurnėjimo, mas moteriai rankšluostį. nosi. Viktoras mostelėjo ran kioje per amžių amžius. mergos. vyrai, tarę labanakt, griebė Pranciškus žvilgtelėjo per virpėjo, nes nuo mažens bi Ji linktelėjo galva: ka: nereikia, nekepk, užteks Ant prieklėčio sėdėjo dalgius ir niro į tamsą, visi jojo gelmės. Vikriau, ragino langa ir išvydo savo sūnų ;— Atsigėriau vandens. uodegą išrietęs juodas kati lašinių su duona, na, dar ir į priešingas puses, skubėjo Mykolas, čia nėra tarpeklių, Pranciškus įbedė akis į nas. Kad tik kelio neperbėg svogūno, mes taip pratę, ne ir kraupią gyvenimo neteisy drąsino. Moteris nusišypso drebulę, kuri buvo išsitiesu tų, nusispjovė per petį Pran ponai, juodą darbą dirbame. bę. Pakėlė stikliuką. Į svei praverti savo kiemo vartus. Ir taip metai iš metų, nuo jo. Mykolas merkė rankas į si skersai upės. Bebrai pasi ciškus. Moteris išdėliojo lėkšteles, katą, Viktorai, sušuko, už ryto iki vakaro durstysime tave, šeimininkei, ir tavo juodą, banguojantį ir šokinė darbavo. ir vyrai vėl sakė: nereikia, Pamatė vyrai ir mūrinius galus su galais, galvojo My jantį per akmenis upės van — Manp sūnus prašė, kad tvartus, vieno stogas buvo nevark, nors šiaip sakė, ne rugius, tavo turtą, už tavo kolas, vargsime savo sody denį. Klaupėsi ant! kelių, pa atvežčiau jam šaltinio van įgriuvęs, kito priminė balną. turėjo jų žodžiai jokios pras drąsą, nes tu, po šimts, ne bose ir laukeliuose, ir arsi juto žolės drėgmėj, vanduo dens. Išvydo ir jaują ir nejučio mės, ištarė dėl savotiško kai bijai šitoje žmonių ir dievo me žemį džiaugsimės ir užmirštoje pamiškės sodybo buvo nešaltas ir netvilkė Trys vyrai ir viena mote mis nusipurtė — dar neuž-' mietiško mandagumo. kentėsime, taip ramiai ir ne veido, kartu su dulkėmis ir rie dar kartą žvilgtelėjo į mirštos vaikystėje girdėtos Valgykit, ragino moteris, je gyventi. Moteris krūpte pastebimai tekės mūsų gyve šiaudeliais, prinokusių grūdų upę, į akmenis, į bebrų nu šiurpios sakmės. Prisiminė, menkos tos mano vaišės, lėjo, nes Pranciškaus balse nimas, kol, užbaigę žemišką ir prakaito kvapu nuplovė ir graužtą drebulę, o paskui kad šioje sodyboje gyveno kad nors sūrio būčiau turė išgirdo pagiežą visiems ir kelionę, kojom į duris iš nuovargi, kausčiusį rankas ir kopė šlaitu aukštyn. Ir ėjo Anupras, vienišas luošys, jusi. Ir pylėsi į žalsvą stik sau, pyktį ir neviltį, o Pran į kaimelio kapi kojas, atrodė, nukrito sun smėlėtu1 keliuku prie girios, nuo ryto iki vakaro pynė liuką degtinės, nepykite, vėl ciškus išmaukė iki dugno, keliausime kūs geležiniai pančiai. Gerai, ėjo visi vorele, tik moteris krežulius, darė grėblius, taip atsiprašinėjo, tik tokios, na įsikibo rankomis į stalą ir nes. — Viktorai, __ sukuždėjo labai gerai, prunkštė, o kai gerokai atsilikusi, netoli ir gyveno visų apleistas. minės, teturiu. Tik nedaug pro dantis iškošė: — Gerkiifte, žmonės, šian jis, — koks mūsų gyvenimo pakėlė akis, išvydo, kad dar beržo ji pasuko į pievą, nu Kalbėjo žmonės, kad jis turi tegėrė, rėžk iki dugno, ra nėra taip tamsu, kaip atrodė lėksiu karvės pažiūrėti, pa aukso, ar bent- pinigų dau gino vyrai, už rugius, gerk, dien ir visados. Dievo mums pavadinimas? Tavo? Mano? anksčiau. Dar matė kitoje sakė, atleiskite, vyrai, aš gybą. Išgirdo šias kalbas va- šeimininkė!, kad duona bū buvo skirta užauginti savo Pranciškaus?
SENOJE SODYBOJE
Iš kelionės sugrįžus Mėnuo ant ratų... Tokios ilgos kelionės turbūt dar neturėjo Universiteto tlainų ir šokių ansamblis. Visai neseniai sugrįžome iš Mongolijos Liaudies Respublikos. Vykdami, aišku, tikėjomės įspūdingų akimirkų, o kad jų bus tiek daug, net neįsivaizdovome. Įspū-
Vakaras Jurtoje.
džiai liejasi per kraštus, ne bežinai, kaip viską tvarkingai sudėlioti. Turėjome daug įdomių ekskursijų, išvykų. Pirmiaušia susipažinome su šalies sostine Ulan-Batoru. Istorijos etnografijos, vaizdUojamosios dailės muziejuose daugiau sužinojome apie
Raimundo KŪGINIO nuotrauka.
Mongolijos istoriją, etnogra finius savitumus, kultūrą, meną. Įspūdingas buvo apsi lankymas vieninteliame vei kiančiame Ulan-Batore bu distų, tiksliau, lamaistų Gondano vienuolyne. Sužavėjo Mongolijos gam ta. Seimininkai suorganiza vo mums ekskursijas lėktu vais į stepes, kalnus, dyku mą. Teko ir jurtose vaka roti, ir ant kupranugario pajodinėti. Kvapą gniaužė
Orchono krioklio grožis ir dydis, perėjimai kalnų tar pekliais ar kopimas į uolos viršūnę. Dingusi studento pažymė Žinoma, negalėjome išvyk jimą Nr. 801199, išduotą ti nekoncertavę. Turėjome IF studentei Elvyrai ŽE1ŽIEgarbės surengti du koncertus NEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė Ulan-Batoro Operos ir bale to teatre. Mongolų žiūrovai jimą Nr. 801188, išduotą su dideliu smalsumu sekė IF studentui Kęstučiui OGmūsų programą. Laibai šiltai INSKUI, laikyti negaliojan sutiko instrumentinius kūri čiu. Dingusį studento pažymė nius, „Leliūnų kadrilį", ,,Parovėjos suktinį". „Gaidys", jimą Nr. 820844, išduotą „Klumpakojis" sukeldavo Fil.F studentei Vaidai KERnuoširdų publikos juoką. Su PAITEI, laikyti negaliojan nerimu laukėme, kaip bus čiu. Dingusį studento pažymė įvertinta mūsų dovana vie tos žiūrovui — birbynių at jimą Nr. 800903, išduotą Pranciškai liekamos dvi mongolų dai Fil.F studentei laiky nos. Publika jas pažino ir LOKUTIJEVSKAJAI, ti negaliojančiu. už tai dėkojo ilgais šiltais Dingusį studento pažymė plojimais. Jau tradicine ta pusią „Paskutinę polką” šo jimą Nr. 820928, išduotą kėjai atlikdavo po keletą Fil.F studentei Daliai PA kartų. Atsisveikinant gera KALNIŠKYTEI, laikyti nega būdavo matyti, kaip žiūrovai liojančiu. Dingusį studento pažymė mojuoja, kitas, žiūrėk, ir ašarą nubraukia. Sykį net į jimą Nr. 801514, išduotą EKFF studentei Alinai KIZIužkulisius atėjo žiūrovų gru NEVIC, laikyti negaliojan pelė padėkoti. čiu. Kad ir kaip buvo įdomu Dingusį studento paėymėišvykoje, pasiilgome savojo jimą Nr. 821389, išduotą krašto, namų, draugų. Su EKFF studentei Lucijai JUgrįžę naująjį sezoną prade DICKAJAI, laikyti negalio dame su nauju užsidegimu. jančiu. Vėl repeticijos, koncertai. Dingusį studento pažymė Kaip ir kiekvieną rudenį lau jimą Nr. 820567, išduotą kiame naujų narių — pir MF studentui Kęstučiui RU makursių, kurie norėtų tapti ČINSKUI, laikyti negaliojan mūsų kolektyvo nariais. čiu. Dingusį studento pažymė Asta STIRBYTĖ jimą Nr. 820196, išduotą ansamblio narė MaF studentei Ritai ŠLIOGE
Į SKELEiilAi
Redakcijos adresas: 232000 —MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 08991. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2616. Spausdino LKP CK leidyklos spaustu vė Tiesos g. 1. «CoBeTCKnū cTyACHT» — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMMTeTa AKCM Ahtbm, npotpKOMa opAesos TpyftOBoro KpacHoro 3HaMenjt h ApyjKSsi HapoAon BHAEHioccKoro yunBepcHTeTa hm.B. Kancyicaca. Ha ahtobckom mtiKe. PeAaKTop H. BapanHnųKaŪTe.
RYTEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800577, išduotą GF studentui Ramūnui POVILANSKUI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 02119'2, ■ išduotą PEF studentei Dianai LUKOSEVICIŪTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 81081, išduotą Fil.F studentui Julijui 'KE LERUI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 821065, išduotą IF studentui Gintarui TOM KUI, laikyti negaliojančiu.
Redaktorė J. VARAPNICKAITfi