ŠVENTĖJE GRAIFSVALDE
s camzeos scciDencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
Vokietijos Demokratinės Respublikos Graifsvaldo uni versitete vieši mūsų Univer siteto Medicinos fak. dekanas doc. S. Pavilonis, Vietos ko miteto pirmininkas doc. A. Daukša, Komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. Delegacijai vadovauja ParJJtijos komiteto sekretorius V. Nekrašas. Mūsų dėstytojai ir visuome ninių organizacijų atstovai dalyvauja iškilmėse, skirtose VDR dvidešimtmečiuL
V ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
+
1969 m. spalio mėn. 10 d.
-f-
Nr. 28(688)
4“
Kaina 2 kap.
P. GĖLŪNAS
PRAŪŽUS KARO AUDRAI, 1944 M. SPALIO MĖN. 10 D. BUVO ATKUR
TAS VILNIAUS UNIVERSITETAS. NUO TOS REIKŠMINGOS DIENOS
2 psl. Apie geografijos spec. II k. akade minę grupę pasakoja jos vadovas e. doc. p. V. Dvareckas • Doc. M. Karčiaus kienės jubiliejus • Puslaidininkių fizi kos katedroje.
3 psl.
4 psl.
MARGAS STUDENTŲ PA SAULIS: KOVOJAME, MO KOMĖS, MINIME VDR 20METĮ.
Sportas: Fizikos fak. trečiakursis — Lietuvos šuolio j aukštį rekordi ninkas; WU spartakiadoje nuga lėjo gamtininkai. Jos rezultatai su vesti šeštadienį Sporto vakare.
PRAĖJO KETVIRTIS AMŽIAUS.
KAI PO ŠALNŲ | Tarprespublikinė konferencija PRAŽYDO ALYVOS | Išmaltais ir duobėtais karo vieškeliais į Vilnių atėjo 1944 metų liepos 13oji. Klaikiai atrodė išva duota senoji sostinė. Ny kus buvo ir Universiteto vaizdas. Ruseno bėgančių okupantų padegti centri niai rūmai. Profesoriui K. Bieliukui, ūkio skyriaus tarnautojui B. Zarembai ir kitiems pagalbinio perso nalo darbuotojams pavyko juos užgesinti. Išlikusios patalpos buvo be invento riaus, apgriautos, be langų ir durų. Reikėjo ne tik pradėti iš naujo kurti tarybinę aukš tąją mokyklą, bet ir atsta tyti patį Universitetą. Liepos 17 dieną LTSR Švietimo liaudies komisa ras paskyrė Vilniaus uni versiteto vadovybę: rekto rium — prof. K. Bieliuką, prorektorium mokymo ir mokslo reikalams — prof. J. Matulį, prorektorium ūkio ir administracijos reikalams — doc. H. Horodničių. Universiteto darbuotojų susirinko tik nedidelė da lis. Reikėjo daug materia linių išteklių ir darbo jė gos. Tarybų Lietuvai pa dėjo broliškos tautos. Ta čiau iš pradžių, karo sąly gomis, kai pagrindinis dė mesys buvo skiriamas fron tui, ir medžiagų, ir darbo jėgos trūko. Pirmiausia Universiteto atstatymo ir sutvarkymo darbų teko imtis patiems darbuoto jams ir studentams. Jie re montavo apgriautas patal pas, rankiojo išmėtytų mokslo priemonių likučius, tvarkė išdraskytas labora torijas, patys ieškojo mal kų, patys jas piovė. Po trijų mėnesių dalis Universiteto buvo šiek tiek paruošta darbui. 1944 metų spalio 10 dieną pra sidėjo mokslo metai. Iškil mingas jų atidarymas įvy ko lapkričio 7 dieną. Studentų priėmimo į Universitetą laikas, pasi baigęs spalio 2 dieną, bu vo pratęstas iki lapkričio 1 dienos, kad galėtų įstoti jaunimas ir iš vėliau išva duotų respublikos vietų. Tais mokslo metais Uni versitete mokėsi 986 stu
dentai. Mokslo darbuotojų buvo 145. TSRS Liaudies Komisarų Tarybos 1945 metų balan džio 18 dienos nutarimu Vilniaus universitetas bu vo priskirtas pirmajai aukštųjų mokyklų katego rijai, o tai užtikrino jo ge rą finansavimą, materiali nės bazės stiprinimą. Uni versiteto šefu tapo Mask vos M. Lomonosovo uni versitetas, atsiuntęs daug aparatūros, mokslo prie monių ir vadovėlių. Dide lę pagalbą teikė kitos ša lies mokslo įstaigos. 1945/46 m. m. pasikeitė universiteto vadovybė. Prorektorius mokslo ir mo kymo reikalams prof. dr. J. Matulis buvo paskirtas atsikuriančios LTSR Moks-, lų akademijos organizaci nio komiteto pirmininku, o vėliau išrinktas akade mijos prezidentu. Į jo vie tą prorektorium nuo 1945 m. rugsėjo 1 d. paskiria mas prof. S. Jankauskas, iki tol dirbęs prorektoriaus padėjėju. Nuo 1946 m. ge gužės 1 d. į Mokslų aka demiją pagrindiniam dar bui buvo išrinktas ir prof. K. Bieliukas, o naujuoju Universiteto rektoriumi paskiriamas prof. Z. Že maitis. Įsakyme, paskelbtame ryšium su rektorių pasi keitimu, štai kaip vertino pirmuosius atkuriamojo darbo laimėjimus patys to darbo dalyviai: „Karo aud rai per miestą praūžus, dar degėsiais smilkstančiuose hitlerininkų apgriautuose ir apiplėštuose Vilniaus universiteto rūmų pasta tuose rinkomės ir ėmėmės atkurti šį lietuvių tautos mokslo židinį — Vilniaus Valstybinį universitetą. Tik sutelktomis jėgomis, su di deliu entuziazmu ir pasi ryžimu kibdami į darbą, įveikėme sunkumus ir jau sulaukėme tokių darbo vaisių, jog šiandien mūsų universitetas jau pamažu grįžta beveik į normalias vėžes, todėl jame jau be didesnių sunkumų gali semtis mokslo žinių mūsų uolusis jaunimas — stu dentija".
Trečiadienį ir ketvirta dienį Kolonų salėje vyko tarprespublikinė konferen cija „Perspektyvinio pre kybos tinklo išvystymo ir ekonominės reformos įgy vendinimo prekyboje problemos". Konferencijoje dalyva vo ir pranešimus skaitė LTSR prekybos ministro pavaduotojas R. Kazbaras, svečiai iš Tartu Valstybi nio universiteto, Novosi birsko Tarybinės koopera cijos instituto, Maskvos Kooperatinio instituto ir
kt„ taip pat Universiteto atstovai: ekonomikos ir prekybos organizavimo mokslinio tyrimo laborato rijos vadovas A. Trapulionis, šios laboratorijos vyr. ekonomistas V. Čaplikas, EF Prekių mokslo katedros vyr. dėst. I. Degutytė, as pirantai B. Cereška, V. Vengrauskas, R. Bartaška ir kt. Konferencijos dalyviams buvo suruošta keletas eks kursijų — po Universite tą, po miesto prekybos įmones, į Trakus.
Komjaunimo uždaviniai Politinio švietimo na muose komjaunimo dar buotojai propagandininkai ir aktyvistai respublikinė je teorinėje konferencijo je nagrinėjo V. Lenino kalbą RKJS III suvažiavi-
me „Jaunimo sąjungų už daviniai". Konferencijoje praneši mą skaitė ir mūsų Univer siteto prorektorius filoso fijos mokslų kandidatas J. Grigonis. Jis konkrečiais » pavyzdžiais parodė, kaip jaunimas įgyvendina V. Lenino priesakus mokytis komunizmo. Doc. J. Grigo nio pranešimo tema — „V. Lenino priesakai jaunimui Mūsų inf. Praėjusį šeštadienį į uni- ir dabartis". versiteto kavinę aptarti sa vo reikalų susirinko Tei sės fakulteto studentai. Tradicinio vakaro metu doc. S. Vansevičius papa sakojo apie praėjusios se sijos pasiekimus ir trūku Tokia tematinė studentų mus. Apie studentiškus mokslinė konferencija vy reikalus, jų problemas kal ko rugsėjo mėn. 26—27 bėjo fakulteto dekanas d. d. Medicinos fakulteto doc. P. Kūris, partinės or didžiojoje auditorijoje. Ji ganizacijos sekretorius I. buvo suorganizuota MF Nekrošius, kursų komjau SMD iniciatyva. nimo sekretoriai. Konferencijoje dalyvavo V. KVIETKAUSKAS svečiai iš Kauno Medici nos instituto bei Kūno kultūros instituto. Buvo perskaita 13 pranešimų. Pirmąją dieną didelio susidomėjimo ir diskusijų Pirmadieni iš Graifsval susilaukė IV k. stud. S. do atvyko šio miesto uni Stoliarenkos ir L. Syzraversiteto docentas dr. novos darbas „Gastritai ir Manfredas Hekelis. Sve opaligė Vilniaus m. aukš čias skaito paskaitas Filo tųjų mokyklų studentų tar logijos fakulteto vokiečių pe" (moksl. vad. asist. J. kalbos ir literatūros spe cialybės studentams ir dės Pučinskas), kauniečių E. tytojams įvairiais literatū Novikaitės ir R. Petkevi ros klausimais. čiūtės darbas „Studentų I. SILAITĖ dienos režimo klausimai"
AKADEMINIS VAKARAS
TRYS TALKOS DIENOS Praėjusį savaitgalį 1200 pirmakurslų talkininkavo žemdirblams. Istorijos fakulteto studentai tris dienas praleido Eišiškių raj. Kolesnikų tarybiniame ūkyje. „Padirbėjome gerai", — sako I k. istorikas S. Buchaveckas. — Nors ir lietus lijo, ūkyje buvo įdomu".
Žemdirbiai dėkingi už konijaunuolišką talką. Patiems studentams tos dienos irgi j naudą. Dabar, atsipūtus, vėl į mokslą! M. KURAIČIO nuotraukoje: ekonomistai, istorikai ir filologai ruošiasi į talką.
„Studentų sveikata"
SVEČIAI IŠ VDR
(moksl. vad. prof. B. Abraitis ir vyr. dėst. E. Putnienė), taip pat IV k. stud. A. Chnkojano ir L. Smirnovos darbas „Apie r’į’Ky. mo įtaką širdies veiklai" (moksl. vad. doc. M. Krikštopaitis). Daug pranešimų perskai tė studentai-higienistai: apie studentų mitybą, bendrabučių ir Medicinos fakulteto patalpų sanitarinį-higieninį įvertinimą ir kt. Diskusijose dalyvavo prof. M. Marcinkevičius, doc. V. Gavelis, doc. M. Krikštopaitis, doc. V. Kviklys ir kt.
Po pranešimų buvo pa demonstruotas režisieriaus Vorobiejaus filmas „Mai ronis". )
skanvl] l\rtUsleji 6 prane. simai^ fęĮonius buvo y ję •atud. L. Rumševičiaus it' A. Dranenkos darbas „Me dikamentinė alergija stu dentų medikų tarpe" (moksl. vad. doc. P. Tamo šaitis). Konferencijos uždaryme kalbėjęs MF profbiuro pir mininkas doc. V, Gavelis pasiūlė paskirti 3 premijas geriausiems darbams apie studentų sveikatingumą, kurie bus atlikti šiais mokslo metais. MF dekanas doc. S. Pa vilonis padėkojo dėsty tojams ir studentams už jų triūsą ruošiant šią kon ferenciją ir palinkėjo toli mesnės sėkmės jų moksli niame darbe. Z. SARKINAITE
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
GEOGRAFAI. VIENERI METAI Jau nuo pirmųjų mokslo dienų Universitete svarbiau sias grupės uždavinys buvo gerai mokytis. Bet kaip gi mokytis, nuo ko pradėti, pas ką konsultuotis, kuria skaityk la, biblioteka naudotis? Nerei kėtų dėl tų paprastų klausimų stebėtis: juk tai pirmieji žings niai aukštojoje mokykloje. Tokie klausimai lydėdavo ne vieną studentą. Atsakyti į juos tekdavo atsargiai, ne iš karto: į vienus susirinkimuo se, j kitus dekanate, katedro je, komjaunimo biure, o kar tais netgi pertraukų, laisvalai kio metu. Grupės studentai pirmiau siai pertvarkė savo dienos re žimą. Neužmiršo jie netgi lais valaikio. Buvo stengiamasi racionaliau išnaudoti ne tik
valandas, bet dažnai ir minu tes. Ne paslaptis, kad dar daug kas Universitete nemo ka vertinti, matuoti savo lai ko. Bereikalingai jį praleidžia kai kuriuose pokalbiuose, pramiega ir t. t. Reikėtų dar daug ko mums pasimokyti kad ir iš demokratinių respub likų — Vengrijos, Čekoslova kijos bei kaimyninės Suomi jos universitetų. Straipsnio au toriui pasitaikė proga susipa žinti su jų studentija, moky mo planais bei reikalavimais. Įdomi detalė — juose nėra paskaitų lankomumo žurnalų. Jų, žinoma, ir nereikia, nes paskaitų stengiamasi kuo ma žiau praleidinėti. Mokslas tų šalių studentams — šventas dalykas. Įėjęs į Suomijos uni versiteto auditorijas jauti, kad
Darbo p avyzdys Dvidešimt kruopštaus darbo metų aukštojoje mokykloje, o prieš tai — 10 metų darbo su pradinės mokyklos bei vyres nio amžiaus mokiniais — toks Pedagogikos ir psichologijos katedros dėstytojos doc. M. Karčiauskienės darbo kelias. Darbo, kuris buvo atliekamas taip kruopščiai ir kūrybingai, su tokiu atsidavimu, jog pati docentė nepastebėjo, kaip at ėjo penkiasdešimtmetis. Šiandieną doc. M. Karčiaus kienė žinoma kaip viena ge riausių Lietuvos švietimo, pe dagoginės minties istorijos ži novų. Jos darbai reikšmingi ir istoriniu, ir teoriniu požiūriu. Ji viena geriausių specialistų pedagogikos ir pedagogikos istorijos klausimais respubli koje. Jos pasiekimai savo specialybėje — tai atkaklus ilgalaikis darbas, kuris gali tapti pavyzdžiu kiekvienam.
studentai netgi nereaguoja j svečius, turistus, t. y. į jų fo toaparatų bei kino kamerų pokšėjimus, — taip jie stro piai dirba. Sugrįšiu vėl prie savosios grupės. Apie nuveiktus stu dentų darbus geriausiai paro dė egzaminų sesijos ataskai tos grupėje, apžiūros. Dau giau įdėjusieji triūso, o kar tais netgi prakaito, egzaminus išlaikydavo gerai, labai gerai, kaip antai: D. Gavėdaitė, A. Rimantas, S. Retkutė, B. Na vickaitė ir kiti. Norėtųsi, kad ir kiti studentai jais pasektų. Mokymo procesas nenu trūksta pas mus ir vasarą, t. y. praktikų metu. Šiais metais studentai turėjo geodezijos ir bendrosios fizinės geografijos praktikas gražiose Anykščių
Nelengva kalbėti apie savąją akademinę grupę, ypač ka da dar daug darbų nepadaryta, daug nepasakyta, nepatar ta.
rejono Žaliosios apylinkėse. Reikiamai pravesti praktiką daug mums padėjo patsai ka tedros vedėjas prof. dr. A. Basalykas. Praktikų metu iš ryškėjo ir pačių studentų ga bumai, draugiškumo suprati mas, kolektyviškumo jaus mas, kitaip sakant, geresnės ir kartais blogesnės pusės. Gre ta mokymosi nemažai buvo kreipiama dėmesio ir į laisva laikio bei auklėjimo, gamtos apsaugos klausimus. Didelę laisvalaikio dalį praleidome miškų ūkio organizuotose tal kose. Daug gerų patarimų darbe, svarstant auklėjimo ir draus mės klausimus susilaukdavo me iš katedros darbuotojų. Vėl sugrįžome į Universite to auditorijas. Jau įvykusiame
grupės ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime iš gruporgės B. Rumpytės ir kitų lūpų išgirdome grupės veiklos, re zultatus. Juos išklausius ir aptarus, buvo nutarta dar gė liau mokytis, visiems kartu įgyvendinti grupės numatytas priemones. Palinkėsiu seniūnui E. Lingaičiui dar daugiau rūpintis kurso draugais, neapleidžiant, žinoma, ir lengvosios atleti kos, o antrą kartą gruporge išrinktai B. Rumpytei — la biau suaktyvinti savo veiklą ir bendradarbiauti ne tik su kurso draugais, bet ir su de kanatu, katedra ir visuomeni nėmis organizacijomis. E. doc. p. V. DVARECKAS 11 k. geografų grupės vadovas
Delegatai Praėjusį sekmadienį Ma tematikos ir mechanikos fakultete įvyko ataskaitinėrinkiminė komjaunimo konferencija. Ataskaitinį pranešimą padarė A. Apynis. Išrinktas naujas komite tas. Sekretorius — J. Bag donas, pavaduotoja — R. Mašalaitė. Garbės nariu į fakulteto komjaunimo ko mitetą išrinktas buvęs sek retorius A. Apynis. A. JASIUNO nuotrau koje: matematikų delega tai į V VU komjaunimo konferenciją (iš kairės) V. Valantavičlūtė, R. Maša laitė, J. Jankauskas, A. Pikturna, M. Kopustaitė, N. Bučaitė, A. Bartaškaitė.
MOŠŲ JUBILIATAI
Gimusi ir augusi gausioje mažažemio šeimoje, M. Kar čiauskienė atkakliai siekia mokslo, nepaisydama materia linių nepriteklių, kai kurių mokytojų pašaipos varguolio dukters adresu. Nepalengvėja jos dalis ir baigus pirmąją mokslo pakopą — Marijam polės mokytojų seminariją. Vienkomplektlnė pradinė mo kykla, kurioje buvo 70 įvai raus amžiaus bei išsilavinimo mokinių, reikalauja iš jaunos mokytojos dirbti negailint Jė gų. Sunkios karo sąlygos nepaglosto jos šeimos: viena rū pinasi dviejų vaikų auklėji mu. Pasibaigus karui, atvyksta į Vilnių, dirba atsakingą darbą vaikų namuose, kartu pra deda studijuoti Pedagoginia me institute. Doc. M. Kar čiauskienė, rūpestingai atlik dama savo pareigas darbe,
buvo viena geriausių studen čių, visada aktyvi užsiėmi muose, kantriai studijavo teoriją, dalinosi savo prakti nio darbo patirtimi su studi jų draugais. Praėjusi sunkų gyvenimo kelią, doc. M. Karčiauskienė rūpestingai ir nuoširdžiai pa deda juo eiti kitiems. Rūpes tingai ruošiasi paskaitoms, perduodama savo studentams tai, kas vertingiausia pedago gikos moksle. Dalinasi savo patirtimi mokslinio darbo sri tyje, ruošia aspirantus. Pati yra parašiusi nemaža moksli nių darbų. Doc. M. Karčiaus kienė mėgsta- tiesą ir negali taikytis su aplaidumu. Savo mintis pasako tiesiai, be pa gražinimų. Tačiau už tiesaus, paprasto, tariamai net šiurkš toko žodžio, slypi jautri, no rinti padėti širdis, kuria visa da galima pasikliauti. Doc. J. LAPE
PRADŽIŲ PRADŽIA
•Aktualios pedagoginės praktikos problemos
Jau keletas metų ne tik patyrimą, teorinius ir eksperi respublikoje, bet ir Sąjungoje mentinius rezultatus apie pus ANTRADIENĮ KOLONŲ rius S. Renčys, vasarą atlikęs garsėja mūsų Universiteto laidininkinių medžiagų fotopraktiką „Baltijiečio" stovyk SALĖJE SUSIRINKO FILO loje Giruliuose. Studento-prak Puslaidininkių fizikos kated elektrines savybes, mikro ros kolektyvas. Dauguma elektroniką ir ryšio bei val LOGIJOS IR ISTORIJOS tikanto stovykloje niekas ne mokslininkų ir inžinierių ap dymo galimybes. laukia. „Ir kam jis relkalin FAKULTETŲ STUDENTAI gas, jeigu yra etatiniai vado dovanoti Maskvos VLUP pa Kaip žinia, skaičiavimo ma rodos medaliais ir diplomais. APTARTI PEDAGOGINĖS vai ir auklėtojai?" Bei dirbti Tai aukštas mūsų mokslinin šina skaičiuoja labai greitai, bet pats programavimas ir in PRAKTIKOS. TREČIAKUR reikia, nors negauni nė kapei kų darbo įvertinimas. kos. Taip ant studentėlio pe formacijos paruošimas vyksta Bene svarbiausios puslaidi SIAI JĄ ATLIKO PIONIE čių užvirsta visas kalnas rū lėtai. O jeigu sukūrus mašinai ninkių fizikos problemos pesčių. Vargu ar tokiose sąly RIŲ STOVYKLOSE. sprendžiamos šios katedros „akį", tokią, kuri daugeliu at gose galima ko nors išmokti vejų atliktų regos sistemos probleminėje laboratorijoje, ar pritaikyti teorines žinias. kuri įkurta palyginti neseniai, fiziologines funkcijas? Darbo Sunkoka buvo ir kitose sto ROBLEMOS, iškylančios 1961 metais. Dirbama joje pradžia jau padaryta. Kated studentui praktikoje, ga vyklose. Bet ne visur. Respub keliomis kryptimis, iš kurių ros darbuotojai sėkmingai iš na įvairios ir aktualios. likoje daug puikių stovyklų, išsiskiria puslaidininkinių me bandė ir pademonstravo VLUP studentas būna ne „atlie džiagų technologijos, jų foto- parodoje prietaisą, sugebantį Studentui su minimaliu gyve kur kamas" žmogus. Iš tokių sto elektrinių savybių tyrimai. optiškai skaityti informaciją ir nimo patyrimu, bet su tam vyklų reikėtų paminėti Giru elektroniniam tikra teorinių žinių atsarga Šioje srityje dirba doc. J. Viš- ją perduoti pionierių stovykloje tenka lių „Žuvėdrą". Organizuotu čakas, laboratorijos vedėjas įrenginiui. Pati neurono modeliavimo susidurti kartais su tokiais ir vaisingai praėjo praktik.1 A. Meškauskas, doc. J. Vait problema ne nauja. Tačiau ji klausimais, į kuriuos atsaky Lampėdžių „Kosmonaute". Sto kus ir kiti. vyklos vadovybė pasirūpino Žinoma savo darbais ir tiek mūsuose, tiek užsienyje, mo nerasi pedagoginiuose va studentais ir tai davė teigia dovėliuose. Vadovauti vai buvo bandoma spręsti vis ki elektrografistų grupė, vado mų rezultatų. Trys studentės, vaujama doc. E. Montrimo, v. taip. Doc. J. Viščako nuomo kams, pasirodo, ne taip jau atlikusios joje praktiką, R. ne, kuriant mašininę „akį", lengva. d. A. Gaidelio. Sąlygos dirbti studentams Daniulytė, A. Stankutė ir APuslaidininkių fizikos kated svarbiausia yra ryšių tarp už gerą darb i ros Rentgeno laboratorijoje, neuronų problema. Beje, šį turėtų būti geros. Teoriškai Grigaliūnaitė buvo apdovanotos Garbės raš kuriai vadovauja doc. A. Šir uždavinį kartu su puslaidinin „pasikaustę", vyresnių drau- tais ir atminimo ženklais. vaitis, sprendžiami jonizuo kių fizikos specialistais spren gų-pedagogų padedami, jie Daug studentų atliko prakti gali būti puikiais organizato džia biofizikai asistentai D. jančio rentgeno ir gama-spinduliavimo sąveikos su me Kirvelis, V. Vanagas ir vyr. riais. Bet... Tų „bet" yra daug ką ten, kur susirado patys darbą. Dirbdami etatiniais pio džiaga klausimai. Tai svarbu inž. H. Vaitkevičius. Moksli ir jų nutylėti negalima. Ar visada mūsų, studentų- nierių vadovais ir auklėtojais technikai, kur kasdien vis ninkai mano, kad sudėtingas daugiau pritaikomi tyrimo elektroninis įrenginys gali at praktikantų, noriai laukia pio jie galėjo plačiai pritaikyti sa nierių stovyklose? Kaip ne vo teorines pedagogikos ir ir kontrolės metodai, panau dojant skvarbius spindulius. likti žmogaus neurono funk keista — ne visada, arba, psichologijos žinias. Nereikia pamiršti, kad ir už darba tiksliau, — ne visur. Šiandien, plačiai taikant cijas. Pasitaiko dar tokių stovyk jiems buvo atlyginta. medicinoje gydymui ir diag A. DARGUNAS Aktualių problemų daug lų, kurių vadovai neturi peda nostikai rentgeno ir gamakuris Pr. PETKEVIČIAUS NUO goginio išsilavinimo. O etati Kiekvienam studentui, spindulius, svarbu nustatyti (viršuje) doc. J. niais pionierių vadovais dir ruošiasi būti mokytoju, prak dozes, kurias absorbuoja šviti TRAUKOSE: laboratorijos vedė ba vyresniųjų klasių mokslei tika pionierių stovykloje bū nami objektai. Laboratorijoje Viščakas, jas A. Meškauskas, vyr. dėst. jau eilė metų tiriama puslai S. Smilga, doc. J. Vaitkus ap viai. Ir štai studento-prakti- tina. Studentui tai pirmas iš dininkių pritaikymo dozimet taria naujai ųautus tyrimo kanto tiesioginiu viršininku bandymas nelengvame pėda rezultatus; tampa devintokas ar dešimto gogo kelyje. Ir jeigu ne vis rijoje galimybės. faktas kas pasisekė, nenusiminkime (apačioje) mokslinis bend kas. Paradoksas, bet Dabar Puslaidininkių fizikos — Maskvą irgi ne iš karto radarbis V. Veteikis (sėdi) ir lieka faktu. katedros darbuotojus jaudina vyr. J. Jakimavičius de Labai teisingai apie tai kal pastatė. nauja, neurono, problema. Jos rina inž. elektroninę aparatūrą, T. FRIDMANAS sprendime galvojama panau skirtą rentqeno spindulių im bėjo Filologijos fak. komjau Mūsų koresp nimo organizacijos sekretodoti sukauptą laboratorijose pulsams formuoti.
P
3 psl.
tarybinis studentas
JAUNIAUSIAS STUDENTAS EUROPOJE
Kas bailys? Vidutinio ūgio, pilkų akių, ji žiūri į pašnekovo veidą smalsiai ir nepapras tai rimtai — be šypsenos šešėlio, stebina savo įsiti kinimu ir sprendimų tvirtumu. Robertą Vud — devynioiikmetė Kalifornijos universiteto Politekonomijos fakulteto II k. studentė. — Dar prieš 5—7 metus mūsų šalies jaunimą vadi no nebyliąja karta. Ir tik rai, to meto jaunuoliai ir merginos buvo pasyvūs. Politika, visuomenės gy venimas jų nedomino. Ras ti šiltesnę vietą — štai jų svajonės. Bet paskutiniais metais jaunieji amerikie čiai, bent žymi jų dalis, la bai pasikeitė. Tai tik gi laus proceso pradžia. — Štai kad ir karas Vietname, — tęsia ji. — Mums, turiu omeny pro gresyvų, galvojantį jauni mą, visiškai aišku: JAV
SPALIO 7 D. DEMOKRA TINEI VOKIETIJAI SUKA KO 20 METŲ.
Graifsvaldo universitetas geru šimtmečiu vyresnis už mūsų Alma Mater. Jau 1956 metais iškilmingai buvo atšvęstas universiteto 500 metų jubiliejus. Viduramžių Vokietijos universitetai lyg veidrody je atspindėjo epochos vaiz. dą, jos idėją. Svarbiausias fakultetas, kaip taisyklė, buvo Teologijos ir tai kė lė universiteto autoritetą, statė jį šalia aukštosios bažnytinės valdžios, kuri anksčiau viena skverbėsi į dvasinį pasauliečių gyve nimą. Labai svarbus buvo ir teisės mokslų studijavi mas. Pagrindinai buvo stu dijuojama romėnų teisė. Juristai aktyviai kišdavosi į visuomeninį-politinį gy venimą. Pumieji universitetai „Šventojoje Vokiečių tau tos Romos imperijoje" bu vo įkurti labai anksti: Pra gos universitetas įkurtas jau 1348 metais, Vienos — 1365, Heidelbergo — 1386 m. Tai buvo vieni pirmųjų universitetų visoje Vakarų Europoje. Graifsvaldo universitetas „gimė" antrame universi tetų kūrimo „etape" — 1456 m. Tuoj po jo buvo įkurti Vitenbergo (Wittenberg), Bazelio (Basei) ir kiti universitetai. Šiuo me.Ju įkurtiems universite tams buvo būdinga tai, kad jie dažniausiai atsto vaudavo kuriai nors nedi delei valstybėlei, į kurias buvo susiskaldžiusi tuo metinė Vokietija. Graifs valdo universitetas čia užėmė tarpinę padėtį — iš vienos pusės jis atstovavo miestui ir jo burmistrui
neturi teisės primesti savo gyvenseną jokiai tautai. Tuo labiau, kad šalies vi duje yra daugybė proble mų. Mes turime kovoti. Bet ne Vietname, kur mums nėra ką daryti. Mes turi me kovoti už lygias baltų jų ir juodųjų, vyrų ir mo terų teises. Kai kas Amerikoje kal ba, kad atsisakyti nuo tar nybos armijoje, nuo daly vavimo Vietnamo kare — nepatriotiška, kad tai- esą bailumo pasireiškimas. Ma nau, kad didžiausias bai lys tas, kad dalyvauja šio je agresijoje. Robertą pasakoja karš tai, susijaudinusi. Taip kalbėti gali tik žmogus, įsitikinęs savo teisumu. Taip, šiandieninės Ameri kos jaunimo, studentų kar tos nepavadinsi pasyvia ir apolitiška. Vis ryžtingiau ji kovoja prieš kapitalisti nės visuomenės įstatymus.
Saša Dvorakas — jau niausias studentas Euro poje. Jam trylika metų, o jis jau yra Kijevo univer—siteto Mechanikos ir ma tematikos fakulteto antro kurso studentas. Saša visą laiką ką nors skaičiuoja. Pavyzdžiui, kokiu greičiu jis kristų štai nuo anos varpinės. Jis baisiai nemėgsta kalbėti apie tai, kuo jis skiriasi nuo kitų studentų: kaip įstojo į universiletą, kiek metų turė damas pirmą kartą ištrau kė kvadratinę šaknį, ar ką nors panašaus. Korespon dentas su juo gali pasikal bėti tik rektoriui leidus, nes Saša visiškai neturėtų laiko ne tik mokytis, bet ir į kiną nueiti. Neseniai „Junost" žurna11 redakcija pasiuntė Maskvos 710 vidurinės mokyklos devintoką Sašą Pčeliakovą į pirmąją žuinalistinę komandiruotę. Jis turėjo gauti interviu iš jauniausio Tarybų Sąjun gos studento.
T Kauno Žemės ūkio akademijos studentų bū riai darbo ir poilsio sto vyklose atliko darbų už 150.000 rublių. Pradėtas sodinti komjaunimo 50mečio parkas. Atlikti ne suskaičiuojami darbai mo komojo ūkio laukuose. Tai yra dalis lenininės įskaitos darbų. LTSR Ministrų Taryba aprobavo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo paruoštą aka-
Gavę rektoriaus leidimą, abu berniukai susitiko. Sa ša Dvorakas koresponden tui pirmiausiai pranešė, kad jis jau išvedė tą pra keiktą „buterbrodo dėsnį" — kodėl buterbrodas visa da nukrenta sviestu žemyn. Pagal Sašą, tai išplaukia iš Einšteino dėsnių: — Kai mes tepam buter brodą, visą energiją sude dame į sviestą. Vadinasi, sviestas turi sukaupęs dau giau energijos. Einšteinas sakė: „Masė proporcinga energijai". Štai dėl to jis ir krenta sviestu žemyn. O gal viskas yra žymiai pa prasčiau, — tučtuojau su abejoja berniukas. — Kai nukrenta duona žemyn, mes nepastebime, nes sviesto gaila, ką? Saša Dvorakas korespon dentui pasiūlė pasivaikš čioti po Kijevą. Bandė jį išmokyti apskaičiuoti bet kurios metro stoties gylį. Juk nieko nėra lengviau. Tarp lempų atstumas —
LIETUVOJE demijos komplekso antros eilės statybos projektinę užduotį, kurios bendra są matinė kaina 22.700.000 rb. Pastačius suprojektuotus pastatus, akademijoje sta cionariniu būdu galės mo kytis 3.350 studentų ir 100 aspirantų. '3' Šiemet į KPI dieninį
siekė Graifsvaldą ir 1525 metais prasidėjo neramu mai, universiteto valdžia griežtai pasisakė už seną ją tvarką. Dauguma stu dentų paliko universitetą ir vienu metu paskaitos net buvo nutrūkę. Tik hu manizmo ir reformacijos idėjų pripažinimas vėl at gaivino universitetą. 1581 m. universitete buvo įreng ta spaustuvė — pirmasis spaustuvininkas Augustas Ferbelis atvyko iš Rostoko. 1604 metais įsteigta biblioteka, kuri dabar tuii apie 1.200.000 tomų ir yra didžiausia mokslinė biblio teka VDR šiaurėje. Liute rio idėjų dvasia atgaivin tas universitetas visų pir ma ruošė teologus ir val dininkus Pomeranijos įstai goms. Ypač didelę reikš mę krašto gyvenime įgijo Teisės fakultetas, išugdęs eilę žymių juristų. Savo atskiro pastato universitetas ilgą laiką ne-
skyrių įstojo 1965 žmonės. Iš jų — 720 moterų ir 1245 vyrai; 1680 komjau nuolių. 60 proc. pirmakur sių — darbininkų ir vals tiečių vaikai. Didžiausias konkursas buvo Inžinerinės ekonomi kos fakultete. Paduota 231 pareiškimas, priimta 75 žmonės. Mažiausias kon kursas — Elektrotechnikos fakultete; paduota 210 pa reiškimų, priimta 210 žmo nių.
turi du puikius viduram žiškus gobelenus, kurie atstovauja anų laikų kul tūrai ir aktualijoms. Graifsvaldo universitetas turėjo, taigi, nėra išlikę paminklo, kuris primintų dabar pavadintas poeto senąjį universitetą. Tačiau Ernsto Morico Arndto var iki mūsų dienų išliko rek du. Tai žmogus, ypač nu toriaus skeptras, kuris ir sipelnęs šiam mokslo židi dabar dėvimas didžiųjų iš niui. Istorikui ir naujųjų kalbų žinovui 1806 metais kilmių metu. Reformacijos idėjas uni buvo suteiktas universite versitete dabar- primena to profesoriaus vardas. Jis trys vertingi meno dirbi ragino liaudį stoti prieš niai. Nuo 1801 metų čia krašto užkariautojus pransaugoma nukalta iš sidab cūzus, buvo karštas savo ro ir paauksuota Liuterio šalies patriotas. Atlaikęs šimtmečių iš taurė, padirbta Augsburge apie 1600 metus. Didelės bandymus, prūsiškos admi meninės vertės yra ir di nistracijos rutiną, švedų džiulis (beveik 7 metrų okupaciją senasis Graifs pločio ir 1,5 metro aukš valdo universitetas šian čio) gobelenas, vaizduo jantis Liuterį skaitantį dien gyvuoja ir klesti lais evangeliją. Laisva Liuterio voje Vokietijos Demokra ranka nukreipta į nukry tinėje Respublikoje. žiuotąjį. Dabar šis gobelePagal VDR spaudą pas restauruotas ir saugo paruošė K. JURGAITIS mas. Salia „didžiojo" uni versitetas rūpestingai sau NUOTRAUKOJE: viena go ir mažąjį gobeleną, ku iš VDR aukštųjų mokyklų riame išaustos scenos iš Senojo testamento. Taigi, — Berlyno Humboltų uni Graifsvaldo universitetas versiteto centriniai rūmai.
Amžių išbandytas Heinrichui Rubenovui (Heinric’n Rubenovv), iš ki tos — krašto valdovui Vartislavui IX. Beje, įku riant universitetą, neišven giamas buvo ir bažnytinės valdžios sutikimas. XIX amž. ir vėliau Graifsvaldo universitetas buvo pramintas „darbo univer sitetu", mat, visas paly ginti nedidelio miestelio gyvenimas koncentravosi aplink universitetą. Jame vyravo rimtis ir susikaupi mas, nes studentams čia buvo kur kas mažiau pra mogų, negu kituose didžių jų Vokietijos miestų uni versitetuose. 'Imant viduramžių mas teliu Graifsvaldas nebuvo jau toks mažas, turėjo apie 5000 gyventojų, tuo tarpu Leipcigas tik 4000. Tai tu rėjo lemiamos reikšmės universiteto įkūrimui, nes šiaip tai buvo tylus mies tas, toli nuo pagrindinių prekybos kelių. Pirmaisiais dešimtme čiais po įkūrimo universi tetas gyveno ramiai, tik 1462 metais, nužudžius jo įkūrėją H. Rubenovą, kilo susidūrimas tarp Vartislavo palikuonių ir priešiškai nusiteikusios rotušės parti jos, bet tai rimtai universi tetui pakenkti negalėjo. Tiesa, humanizmo ir refor macijos idėjos Graifsvalde plito lėčiau, negu kitose aukštosiose mokyklose. Mat, patys žymiausi uni versiteto veikėjai teisinin kas Petrus Ravennas, jo sūnus Vincentius, poetas Johanas Hadus greitai persikėlė į stambesnius šalies universitetus. Kai pirmieji buržuazinės revoliucijos atgarsiai
penki metrai. Padaugini iš užtenka žinoti, kad jeigu lempų skaičiaus. Visa tai tas daiktas nukrypsta, va dar padauginti iš eskala- dinasi Žemė sukasi. toTiaus kampo sinuso ir — Nejaugi užtenka? —• gauni stoties gylį. nustemba Saša. Vaikščiodamas po Kije — Va, jeigu švytuokle vą su beveik vienodo am nenukryptų... — sako ko žiaus korespondentu, Saša respondentas. juokavo ir krėtė išdaigas. O Saša žiūri j jį ir suka — Ar tu turėjai kada pirštu ties savo smilkiniu. nors laidynę? — paklausė Saša Dvorakas labiausiai jis korespondento. domisi mokslu. Mėgsta Sis atsake kad, aišku, fantastiką, ypač Beliajevą. Kine žiūri mokslo populiaturėjo. rizacijos filmus ir detek — O aš kokią turėjau! — svajingai prisimena Sa tyvus. Baigęs universitetą ša. O paskui pasakęs, kad ruošiasi stoti į aspirantū ra. Žaidžia futbolą ir stalo tėvas ją atėmė, juokiasi. tenisą. Norėtų pamėginti Muziejuje pamatęs švy šokti su parašiutu, bet bi tuoklę, įrodančią, kad su jo. kasi Žemė, Saša tuoj ko Korespondentas dar pa respondentui ima dėstyti klausė, kada Saša žada sto savo išvedžiojimus — taip ti į komjaunimą. garsiai, kad ekskursijos — Jeigu neišdykausiu vadovas nutyla, ir visi per pertraukas, sakė, kad klausosi, kaip aiškina try greitai priims. likametis. — O kaip tu išdykauji? Korespondentą išvedė iš — Na, suolus stumdau, kantrybės Sašos postringa o kartais net apverčiu... vimai apie švytuoklę, jis Ir jis kaltai timpteli sa pareiškė, kad jam visiškai vo pionierišką kaklaraištį.
b®
ŠOS
Universitetas palaiko ry šius su Graifsvaldo, Kro kuvos ir Prahos universi tetais. Pagal sudarytas bendradarbiavimo sutartis siunčiame savo studentus ten praktikuotis, pas mus atvažiuoja jų busimieji specialistai. Šiemet sulau kėme penkių užsienio stu dentų grupių. Balandžiogegužės mėnesiais trijų sa vaičių praktiką atliko Graifsvaldo rasistai. Jiems buvo skaitomos rusų kal bos ir literatūros paskai tos, pravedamos praktinės kalbos pratybos. Rusų kal bos ir literatūros katedros dėstytojai dėjo daug pa stangų, kad vokiečių stu dentams praktika duotų kuo daugiau naudos. Vasaros atostogų metu dvi grupės VDR studentų atvyko į Fizikos ir Mate matikos ir mechanikos fa kultetus. Dešimt jaunųjų vokiečių matematikų lan kydavosi skaičiavimo cent re, klausėsi programavimo paskaitų, susipažino su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Beveik tuo pat laiku Teorinės fizikos ka tedroje 10 Graifsvaldo fi zikų klausėsi paskaitų cik lo „Elektroninės skaičiav1mo mašinos ir programa vimas", dirbo su elektro nine mašina „Minsk-22", susipažino su Astrofizikos, Radloflzikos ir Puslaidinin kių fizikos katedrose at liekamais eksperimentais ir aparatūra. Fizikos fakul tete praktikavosi ir Prahos Karlo universiteto studen tų grupė. Susilaukėme kalbininkų iš Krokuvos — 20 studen tų rasistų mėnesį išbuvo Vilniuje. Kalbos ir litera tūros paskaitos, pokalbiai — tokia buvo praktikantų mokymo programa. Graifsvaldo universiteto studentus aplankė VDR Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministeri jos atstovai. Jie buvo pa tenkinti praktikos mokymo programa ir organizuoja momis kultūrinėmis prie monėmis. Žinoma, per ke letą dienų jie galėjo pa matyti tik dalį to, su kuo susipažino studentai p jr ilgesnį laiką. Z. SASNAUSKAITĖ
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiijiiHniliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiHiiiiiiiinniniiiniiiiiiiiiiiinnniiiii Vaižgantas erdvių poetas. fry RAĖJO šimtas metų nuo niausias buvo gimtadienio apIr-1 to rudens. .. Seniai nėra vaikščiojimas rašytojo gimti Ką mąstydamas kildavo į U tuo laiku gimusių. Nesu nėje. Nuo pat ryto suvažiavo aukštus šlaitus, ieškojo tinka skaitoma daugybė debesų pra šimtai žmonių (visas gal tūks mos stebėjimo vietos, nuo ku plaukė virš svėdasiškių, kuni- tantis buvo). Padėtos gėlės rių „toli matyti", nes tada gi giškių, malaišiškių sodybų prie jo paminklų Svėdasuose, liau ir plačiau jausti žmogaus apeitos siela. Suprato, kitus to regė stogų, jau retas iš tų laikų net Malaišiuose; buvo „pragiedruliško- jimo mokė. Erdvė juk yra ne medis žaliuoja — laikas viską įdomesnės negrąžinamai nusinešė j pra sios" apylinkės. Prie Alaušo tik anapus tavo akių, bet ir eitį. Tik liaudies dvasios tur ežero, Juodžiaus kelmo skai tavyje. Tą tik regėjimą ne tai, kurie iš kartos į kartą tomos „vaizdų" ištraukos, visi pajunta ir išsiugdo. Tai tarpsta žmonių atminimo dir klausomasi rašytojo amžinin nesunku pastebėti net dabar, matant, kai žmogus raidiškai voje ir pereina vis pasiliekan kų prisiminimų. O į pavakarę tiek prigūžėjo perskaitęs Vaižgantą, atvyksta tiems, nemiršta. Nemiršta, nes žeme praeina ir praeina didūs sėjėjai, berią į ją pilnavidj grūdą. Tačiau tuos brandžiuosius žmogiškumo augmenis kiek vienas debesys, kiekvienas negandų ciklonas retina, reti na. .. Ir laimė, jei kloniais ir kalneliais laiku praeina plovė jas, kuris sukrauna visus tuos vietinių žmonių, svečių, rašy Į čia ieškoti realios gamtos pasėlius j gubas, išsaugo juos tojų, studentų, rajono vado Ir nusivilia. Todėl ateities begalbei. Toks plovė vybės, kad net didžioji „Leni didybės. skaitantiems „Pragied jas žinys — gamtos bylos pri- no keliu” kolūkio salė, kur netgi rulius" reikalingas gamtojaukėlėjas Vaižgantas praėjo išil vyko iškilmės, negalėjo visų tos kultūros tam tikras „raš gai ir skersai Svėdasijos klo norinčių pasiklausyti sutalpin tingumas". tikrai, jei ne nių, prižadino jų saulėtumą, ti. Tą dieną svėdasiškių ir Vaižganto 'Ir sudėlioti keliapadrąsino juos ateičiai. svečių rato viduryje buvo ženkliai ir takaženkliai į MaSeniausias Žemaitijos „au- Vaižgantas, žvelgęs iš gėlėmis laišių klonius, kalnelius, tai, guomenės" tyrinėtojas Ambr. papuoštų skulptūrų, portretų, tur būt, ir visiems mums bū Pabrėža, tvarkydamas augalų bylojęs sayo įamžintų svėda tų ta žemė vienoda, tiek ana lietuviškuosius pavadinimus, siškių žodžiais, gaubęs visus pus Svėdasų, tiek šiapus. Pa stigusiems jų augalams davė rudenėjančių „pragiedrulių" viršius čia netgi ramesnis nei senovės dievų vardus. Vienam laukų nuotaika. Gyvasis Vaiž prie Kamajų, Jūžintų, Anykš vaistingajam jis suteikė linų gantas, svėdasiškiams Tumas, čių, tie kalneliai palyginus laukų užveizdėtojo dievaičio gražiai ir nuoširdžiai prisime žemi kalneliukai, kalnaliukiuVaižganto vardą. O aukštai namas čia visuose namuose. • kai, upeliai seklūs, ežerai, ly čiai,^ pasakojama, turėję pa ginant su visa Aukštaitija, tik . . . Buvo tikra rudeniška protį supinti linarūtės pabaig klaniukai. Ką gi padarė su tuo diena. Užeidavo sunkūs, vėsūs tuvių vainiką su dvilypiu li kraštu Vaižgantas, gal baro nu, kurį vadinę vaisgančiu. debesys, pakybodavo virš klo kiškai jį išpuošė? Jis jį savo Nūnai mums paliko ir dar nių. Iš tolo matėsi saulėtos tiškai prikėlė, kaip mes sako Vaižgantas — liaudies kultū properšos, stulpais įremda- me, restauravo, ilgų amžių ros deimančiukų „lasiotojas", mos į žemę šviesos sriautus. kūrybos spalvas savo laikme Jos artėdavo ir visiems rasda kaimo „pragiedrulių" tėvas. čio židinio riboje susodrino. Ir Gražiai šį rudenį mūsų ta vos ramiau, pakiliau. štai nūnai čia, dvasios akimis Vaižgantas pats labai giliai į kraštą žvelgiančiajam, kal rybinė kultūra, visa visuome nė mini Vaižganto šimtąjį jautė gamtos nuotaikas, ki neliai kuplesni, kloniukai du gimtadienį. Visi laikraščiai, tiems tą patį rodė, patarė, mo besni, paslaptingi tapo ežerų radijas ir televizija apie jį kė, kartais, rodės, pačiais ne duburiai, aidūs šilai ir pilia paskelbė straipsnių, gyvų pri tikėčiausiais atvejais. Yra pri kalnių pašlaičiai, jo suvesti siminimų, gražiai ta proga iš siminimuose ir tokių nuotru kalbasi, tariasi, bylinėjasi kalleisti „Pragiedruliai". Įspū pų: žmogus laukia, kokią at vutės ir, svarbiausia, į visus dingomis iškilmėmis šventė gailą paskirs nuodėmklausys, tuos spalvomis, senomis bylo pažymėta Vilniuje, Kaune ir o tas — „papuošk altorių lau mis, išmintimi ir muzika sukitose vietose. Bet įsiminti ko gėlėmis..." i liauštus klonius durys palik-
tos atviros — užeikit, pabūkit, pajauskit ir išeikita apsidairyti pas save... Išties juk ir kitos kalvų viršūnės, nūn sausina mi lieknai turtingi, vešlūs sa vais skenduoliais, savom die vybėm, „dendrolatriais", tik iki šiol tos brangiagrūdžių varpos ne visos surinktos, ne daug dar jų į knygas pateko. Tai vis mūsų, jaunųjų, skolos. Vaižgantas žinojo ir mylėjo veik kiekvieną apylinkės kal nelį, medžių kuokštą, kurie
GIMTINĖ PAMINĖJO RAŠYTOJĄ
O Jau žinomi praėjusių O Pasakojimas apie gerlaumokslo metų VVU spartakia- šią LTSR šuolininką J aukštį, dos prizininkai. |
Noriu važiuoti i Miuncheną Kęstutis Sapka — TSRS mos Visasąjunginės varžybos, varžybose, Lietuvos studentų sporto meistras, respublikos kuriose šokinėjau nauju sti pirmenybėse. Ruošiausi TSRS „Dinamo" spartakiadai. Joje čempionas, „Dinamo" sparta liumi. „Fosbiuri" stiliumi Tarybų pasiekiau naują Lietuvos re kiados prizininkas, daugelio varžybų nugalėtojas. Jo var Sąjungoje iki šiol niekas taip kordą — 210 cm, o tose pa dą neretai matome laikraš aukštai nešokinėjo. Ir Euro čiose varžybose dalyvavęs V. čiuose, girdime per radiją. .. poje šiuo stiliumi mano da Gavrilovas pasiekė geriausią Kęstutis sėdi prieš mane ir bartinis asmeninis ir respub sezono pasekmę pasaulyje — pasakoja sportinę savo biogra likos rekordas — 210 cm — 220 cm. Po to nugalėjau Lie fiją. Mini datas ir centimet yra antras. Sis būdas tinka ne tuvos jaunimo pirmenybėse, rus, bet nutyli, kiek reikėjo visiems. Jo pranašumas tas, Pabaltijo Aukštųjų mokyklų darbo, stiprios valios, kad pa kad galima išvystyti didesnį pirmenybėse, Lietuvos pirme įsibėgėjimo greitį, taip pat nybėse. siektų tokį meistriškumą. Sportuoju nuo pat vaikys mažiau varžo, negu šokant Dabar šuolio į aukštį rezul tės — visas dienas žaisdavau krūtine. Šokinėdamas tikrai tatai Lietuvoje sparčiai auga. futbolą. Mokykloje užsiimi pajunti, kad skrendi. Matyt, taip yra dėl vis didė Pradėjau šokinėti šiuo sti jančios konkurencijos — vis nėjau įvairiom sporto šakom: tinkliniu, šuoliais į vandenį, liumi, dar nematęs jo savo geriau šokinėja mano draugai žaidžiau Vilniaus moksleivių akimis, girdėjau apie jį tik iš J. Daniūnas, V. Jucius. pasakojimų. Po Meksikos olim krepšinio rinktinėje. 1972 metams man buvo „už 1965 m. dalyvavau Vilniaus piados atsirado kinogramų, planavę" 215 cm. Bet jau 1971 moksleivių spartakiadoje, kur padėjo treneris. Šlifavau įsi metais manau peršokti 220 užėmiau II vietą šuoliuose į bėgėjimo techniką, patį šuolį. cm, 1972 metais šį rezultatą aukštį. Nuo tada pradėjau pa Dalį treniruočių skyriau akro pakartoti (žinoma, jei nebus stoviai treniruotis pas I. Gai- batikai. Per mėnesį kartelę traumos) ir važiuoti į Olim dovičių. 1967 m. Respubliki „pakėliau" iki 203 cm. piadą Miunchene. Dažnai tenka būti sporto nėje moksleivių spartakiadoje, Dėl dažnų išvykų mokslas nugalėjau šuoliuose į aukštį ir stovyklose. Paprastai jos ren pasidarė pusiau neakivaizdi į tolį. Tais pačiais metais ta giamos pavasarį ir nuo jų pri nis. Mokyklą baigiau aukso pau respublikos rekordininku klauso viso sezono rezultatai. medaliu, o dabar atsidėjinėju jaunių tarpe šuoliuose į aukš Šiemet buvau stovykloje So sesijas. Bet skolų neturėjau, o tį (196 cm), o po to ir šuolio čyje, kur treniravausi su ge ir trejetai retai pasitaiko. Stu į tolį jaunių čempionu — riausiais Sąjungos šuolinin dijuoju puslaidininkių fiziką, 708 cm. Po to perėjau į jau kais — V. Gavrilovu, V. Bru- dabar esu trečiame kurse. nimo grupę. Pernai varžybose meliu ir kt. Po stovyklos su Sportas — nėra mano gyve beveik nedalyvavau dėl kojos Universiteto rinktine važia nimo tikslas ar profesija, traumos. Gal dėl jos ir pradė vau į Demokratinę Vokietiją, aukščiausiai „peršokti" aš no jau šokinėti nauju stiliumi, į Graifsvaldą. Ten vyko tarp rėčiau savo pamėgtoje spe kuris man labai patiko. Jau tautinės varžybos, kuriose da cialybėje. pirmosiose varžybose nedaug lyvavo studentai iš Suomijos, Kai nesportuoju ir nesimo trūko iki asmeninio rekordo, Lenkijos, Jugoslavijos, VDR kau — važiuoju į mišką, prie tuo pačiu ir respublikos jau ir Tarybų Sąjungos. Šiose ežero. Mėgstu grybauti: kartą nių rekordo — 200 cm. Se varžybose užėmiau I vietą radau 800 gramų baravyką. kančiose įvykdžiau sporto šuoliuose į tolį. Mokykloje grojau pučiamųjų Tuo metu, kai Universitete orkestre. Dabar labiau mėgs meistro normą ■— 203 cm, po to Visasąjunginėse jaunimo vyko pavasario sesija, aš da tu klausytis, kaip groja kiti. žiemos pirmenybėse peršokau lyvavau Pabaltijo respublikų R. KVIETKAUSKAS 205 cm. Tai buvo mano pir mače Minske, Rygos taurės
puošia akiratį. Skundės, kai ko netekdavo. Antai grįžęs po karo, gailėjo neradęs Gudo nių senkapio, beržynėlio, ku ris ..... matės iš pusketvirtos mylios ir darė lyg apylinkės centrą, į kurį visa kita tai kės". Tur būt, mes teisėtai bran giname laiką. Bet erdvė ne mažiau mums būtina būties ir kūrybos palaikymo sąlyga. Vaižgantas žemės ir darbo dainius. Darbas ir kūryba pa gal jį yra pirmoji ir būtiniau sia žmogiškumo ir tobulumo privalomybė. Dėl to mūsų liaudis nuo seniausių laikų kiekvieną darbą taip aukštino, apdainavo, išdabino papro čiais, apeigomis. Darbas vaižgantiškai didžiausia ir kilniau sia žmogaus būties misija, gra žiausia auka žemei. Betgi ne bet koks — pasiaukojantis darbas. Darbas, kitiems nešan tis laimę ir džiaugsmą. Šiuo požiūriu ir savo asmeniniu pavyzdžiu Vaižgantas iškyla labai aukštai, kažkur šalia S. Daukanto rr kitų. Anas juk buvo tikras didvyris, varge rašęs mažas knygeles, spaus dinęs ir vis kitais vardais pa sirašinėjęs, atseit, žiūrėkit, kiek mano tėviškėje raštingų
rašytojų būkime drąsesni. O šisai vėl — žiūrėkit, gėrėki tės, kiek mūsų liaudyje kul tūros spalvų, kiek kultūros darbininkų, „tikrų deimančiu kų". Tad žinokim, mes irgi tauta kaip ir kitos, mes turim kultūros tradicijų, turime ir teisę į savęs, kaip tautos, tę simą. Žinokit! Dirbkit, ne sau dirbkit — išliks. Argi tai nebuvo reikalinga mūsų liaudies kelyje link mūsų dienų? Juk ir už tai mes šiandieną taip nuoširdžiai minime Vaiž gantą, iškilmingai palydime jo kūrybą į antrą šimtmetį. Savo žodžiuose šiandieną daug kas teisingai pabrėžė, kad kai ku riuose kultūros baruose nū nai mes būtume daug skurdes ni be Vaižganto. Be abejo. Ypač meninės gamtojautos srityje. Jis yra liaudies tradi cinės gamtojautos žadintojas ir pradininkas. Baigiant norisi pasigėrėti jo žmogišku grožiu. Kiek mes, nemačiusieji jo gyvo, įsivaiz duojame, jį puošė viskas: puošė darbas, puošė užimtu mas, žodžiai, graži, rods, dėl vaižgantiškumo ypatingai bal tai nužilusi visad vidinės šviesos pilna galva, atvirumas, tiesumas, tolerancija ir įgim tas, liaudiškas gerumas. Pa naudodamas tą žodį, įsivaiz duoju jo gerumą kaip daugy bės mūsų kaimo močiučių, ar tojų, darbštuolių gerumo kul tūros vidurkį. . . . Pavakaryje Malaišiuose ratu stovėjo labai daug žmo nių. Iš visų pusių aplink gra nito biustą buvo dedamos gė lės, sakomi gražūs žodžiai, dainuojamos liaudies dainos. Kitas vyresnis žmogus su grauduliu maišytą džiaugsmo ašarą nubraukė: „Ak, gražus žmogau, gėrio augintojau. Ar tikėjai, prašydamas Tave pa skaityt, jog būtų „vis tiek ar tebeesi ar nebeesi", kad ir mūsų dienomis būsi toks brangus".
Dar kartą
apie grybus Auksinis ruduo. Grybų se zonas. Malonu praeiti rudeni niu mišku ir parsinešti name pilną krepšį baravykų. . Bei dažnai mūsų džiaugsmas po tokių išvykų nublanksta — apsinuodijimas. Ar pažįstame mes grybus — kokie valgomi, kokie nuodingi? Atsakyti į šiuos klausimus pabandė gry bų paroda, kuri veikė Botani kos katedroje. Parodoje ma tėme 39 rūšių grybus. Paraša: aiškino tas ir kitas jų savybes Kas buvo šioje parodoje, ga Įėjo ne tik sužinoti, kokie grybai valgomi, bet ir pama lyti tokių, kurių egzistavime iki šiol net neįtarė. Paroda buvo puiki. Padėkos žodžius girdėjai ir iš lankyto jų ir atsiliepimų knygoje ga Įėjai perskaityti. Didelė meilė gamtai ir spe cialios žinios padėjo padary ti parodą įdomią ir turiningą F. TAUTVYDAS
TRUMPAI O Su naujausiais savo darbais antrakursius žur nalistus supažindino „Ne muno" fotokorespondentas R. Rakauskas.
V Praėjusį penktadieni Interklube įvyko susitiki mas su kino kritike M Malciene. Mūsų viešnia buvo VI Maskvos kino festivalio dalyvė. M. Malcienė papasako jo apie festivalio organiza vimą, apie konkursinius C. KUDABA filmus, kurių peržiūroje jai teko dalyvauti. Gal įdo miausia vakaro dalis buvo Čempionai— gamtininkai < šalių, kurių filmai varžėsi Praėjusį šeštadienį sporto das yra mūsų universiteto Fi pilnametražinių filmų su klubo „Mokslas“ valdyba Aktų zikos fakulteto studentas, šį salėje orqanizavo sporto va fakultetą yra baigęs žinomas augusiems konkurse, te karą. Į svečius buvo atvykę irkluotojas A. Bagdonavičius. krypčių, žanrų irkluotojas TSRS nusipelnęs Tikėsimės, kad Liudas pratęs matikos sporto meistras Z. Jukna ir šaunias A. Bagdonavičiaus aptarimas. TSRS sporto meistras L. Su tradicijas. bačius. Z. Jukna papasakojo Susitikimą įdomesniu Sporto vakare buvo suvesti susirinkusiems apie savo 1968/69 mokslo metų Univer darė tai, kad viešnia paro sportinį kelią, pasiektus re siteto spartakiados rezultatai. zultatus, įdomias keliones. O Bendrakomandinėje įskaitoje dė kino festivalio žurnalo papasakoti yra apie ką. Jo pirmąją vietą po metų per kolekcijoje olimpiniai, pasau traukos iškovojo Gamtos fa „Sputnik kino festivalia lio ir Europos čempionatų, ša kultetas. Antroje vietoje — lies čempionatų medaliai, šie praėjusios spartakiados nu numerius, reiklaminius už met Z. Jukna tapo vienuoliktą galėtojai matematikai ir tre kartą šalies čempionu, o su čioje — medikai. Nugalėto sienio kino filmų leidinius valtimi atsisveikinti dar ne žada. L. Subačius tik šiemet iš plaukė į „didžiuosius vande nis“. Tačiau ir jo sąskaitoje Europos pirmenybių sidabro ir šalies pirmenybių aukso medaliai. Malonu tai, kad Liu
jams buvo įteiktos pereina mosios taurės ir diplomai, o geriausi fakultetų sporto ta rybų pirmininkai buvo apdo vanoti asmeninėmis dovano mis.
A. KUPČINSKAS
R. STAUSKAITI O Parodų rūmuose veikiau čią parodą „20 metų sodai ir mo statybai Erfurto apygardo je" trečiadienį apžiūrėjo 10 tūkstantasis lankytojas. Juo buvo Universiteto Filologijos fakulteto pirmakursis S. Matu levičius. Parodos direktorius įteikė studentui dovaną rankinį laikrodį, vieną K pa rodos eksponatų. V. DAROUŽr
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
SKELBIMAS
Spalio 13 d. 19 vai. Aktu salėje (Čiurlionio 21) jvyks iškilmingas vakaras, skirta VDR 20-mečiui. Dalyvauja Erfurto miesto delegacija ir svečiai iš Graifsvaido unlver siteto. Koncertuos Veimaro džazo ansamblis. Po koncerto — šokiai.
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-8-f Telefonas spaustuvėje 2-54-21Rinko ir spaudė LKP CK lei dyklos spaustuvė Vilniuje. LV 13130 Užs. Nr. 4067