B c<wbos scciDencas -■
Visų šalių proletarai, vienykitės!
--s
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Kr. 28 (810)
1972 m. spalio 20 d.
“■——y—
I
Marksistinio-lenininio lavinimosi mokykla .tJ interviu
as iii livo a akinta nustai
>o ne įlos k
n sos .F II [I k. r k. ? II N
įtanef Lietu P.’r™) IS (a C'net teko’ . , .oiMb \
fIfllffilIlIlIlIlIlIlIlHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIirfllIMIIIIM
VYKSTA GERIAUSIOS AKADEMINES GRUPĖS KO NKURSAS
šį mėnesį prasideda užsiėmi mai Universiteto politinio švieti mo tinkle. Ta proga kalbamės su partijos Universiteto komite to sekretoriumi doc. P. BERNA TAVIČIUMI.
Ką galima būtų pasakyti apie Universiteto komunistų, vi lu darbuotojų marksistinio-lenininio mokymosi sistemą? Iš tiesų galima kalbėti apie tokios sistemos susiklostyki Universitete, apie ištisą eilę tokios sistemos grandžių. Pirmiausia noriu akcentuoti tą mintį, kad marksistinis - Ie[iminis mokymasis — tai ne tik dalyvavimas teoriniuose seminaruose, vakarinio marksizmo-leninizmo universiteto lankymas ir pan. Tai būtų vienašališkas ir nepilnas marksisĮmio-lenininio pasiruošimo esmės ir uždavinių supratimas. Planingas ir nuolatinis Universiteto komunistų, visų dės tytojų mokslinės ir pedagoginės kvalifikacijos kėlimas — k svarbiausia mūsų kadrų marksistinio-lenininio tobulinitnosi grandis. Šiandien, kai sparčiais tempais didėja infor macijos srautas, būtinumas dėstytojui nuolatos „atsinaujin[i", būti tėvyninio ir pasaulinio mokslo lygyje, dėstyti bet kurią discipliną XX a. marksizmo filosofijos lygyje yra aki?, teaizdus kaip niekada. Keldamas savo mokslinę ir pedago ginę kvalifikaciją, nuo aspiranto iki docento, o daugeliu atve jų ir iki. profesoriaus, Universiteto darbuotojas kartu praei ta ir marksistinio-lenininio lavinimosi, užsigrūdinimo mo kyklą. Džiugu, kad pastaraisiais metais žymiai pakilo Unikersiteto komunistų mokslinė kvalifikacija. Šiuo metu 43% tisų Universiteto profesorių ir daktarų ir 51% visų docen tų ir mokslo kandidatų sudaro komunistai. Tai reikšmingi rodikliai, turint galvoje, kad ilgą laiką kvalifikuotų laips niuotų dėstytojų komunistų ir nepartinių santykis komunisL nenaudai buvo žymiai didesnis. Šalia čia minėtos pagrindinės mūsų dėstytojų mokslinio, harksistinio - lenininio išsilavinimo lygio kėlimo sistemos trandies labai svarbios yra ir kitos šios sistemos grandys, lai — mūsų teoriniai metodologiniai seminarai, teorinės konferencijos, jaunojo lektoriaus mokykla, marksistinės-lelininės filosofijos paskaitų ciklai, kiti paskaitų ciklai, dėslytojų - akademinių grupių kuratorių pasitarimai-instrukta[ii aktualiaisiais politinio gyvenimo klausimais. Šioje sis temoje nemažą reikšmę turi dėstytojų susitikimai su LKP IK Biuro patvirtintais Universiteto šefais — respublikos kartiniais ir tarybiniais vadovaujančiais darbuotojais, mu ki visuomeninių mokslų katedrų dėstytojų kvietimas į res[ublikos partiniam ir ūkiniam aktyvui organizuojamas pa kaitas. Pagaliau, dėstytojų marksistiniam-lenininiam mo[ymuisi itin svarbios yra jų dalyvavimo propagandiniame larbe už Universiteto ribų formos. Aš čia turiu galvoje akpų mūsų dėstytojų dalyvavimą paskaitiniame darbe „Ži bios" draugijos, LKP CK lektorių grupės linija, jų darbą [avariniame marksizmo-leninizmo universitete, jų konsul[acinę pagalbą Politinio švietimo namams, partijos miesto [ Lenino rajono politinio švietimo tinklo propagandistams. Senas tradicijas Universitete turi tokia dėstytojų markistinio-lenininio mokymosi forma, kaip teoriniai metodolo•nial seminarai. Kas nauja teorinių seminarų veikloje ais moįs]o metais, kokios seminarų darbo problemos jus augiausiai jaudina? Teoriniai metodologiniai seminarai — labai svarbi >ūsų komunistų, visų dėstytojų, mokslinių bendradarbių ir spirantų marksistinio-lenininio lavinimosi forma. Univertete šiais mokslo metais veikia 22 teoriniai metodologiiai seminaiai, kuriuose dalyvauja daugiau kaiplOOO Uniersiteto darbuotojų, iš jų apie 370 komunistų ir 210 kom'unuolių. Kiekviename seminare per mokslo metus viduišnagrinėjama 7—8 aktualios mokslinės teorinės (Nukelta į 2 psl.)
I Kas mus suartino ■
Sunku rašyti apie sa
li vo grupę. Vien žodžiais
g neišsakysi visko... g Mūsų grupėje šiais ■ metais vienuolika stug dentų. Ir visi kaip vie|1 nas. Mokomės grupelėjg mis — taip geriau pag siruošti koliokviumui g ar egzaminui. Stengiag mės, kad rezultatai ■ moksle būtų verti pirg mos akademinės grupės g vardo. Ką naujo sužig nome, dalinamės tarpų jį savyje. ■ Laisvalaikį leidžiame
KOMUNISTAI!
taip pat kartu: lanko me teatrus, kino filmus. Visa grupė domisi draugų laisvalaikiu, to dėl organizavome kom jaunimo susirinkimą „Kaip aš praleidžiu laisvalaikį", kurio me tu daug ko pasimokėm. Gerai įsiminėm draugų pasakojimus apie gim tą miestą. Ypač įdomu buvo sužinoti apie Miuncheną, VFR jau nimą, — tai išgirdome iš Rudolfo Lando, atvy kusio studijuoti į mūsų
BŪKITE
VISOS
LIAUDIES KOVOS UŽ TSKP XXIV
SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮGYVEN DINIMĄ
AVANGARDE,
AKTYVŪS
MASIŲ ORGANIZATORIAI IR AUK
LĖTOJAI! IS TSKP CK Sūkių Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 55-osioms metinėms
VIENERI BENDRABUČIŲ VASARĄ - PAKEITĖ RU TARYBŲ DARBO METAI. DUO. O KAS NAUJO KRAŠ ARTĖJA chorų apžiū TOTYRININKŲ RAMUVOJE? ra „JUVENTUS-72". Apie Atsiverskite 3-ią puslapį. mūsų akademininkų „juodo" darbo dienas pasakojame Jame šio klubo nariai pasako 2-ame puslapyje ja apie savo darbus ir planus.
Musų tinklininkai — „Spor to" taurės varžybų finale!
Sporto informaciją, reporta žą apie turistų „krikštynas" rasite 4-ame puslapyje. Ten pat — satyros skyrelis „Tele skopas."
fakultetą iš VFR. Su di delėm diskusijom ir ginčais praėjo Sau liaus Cicėno pravestas disputas „Kokį norė čiau turėti draugą". Grupėje įsigalėjo graži tradicija — pasveikin ti draugus gimtadienio proga. Sportuojame ir „sergame" už mūsų sportininkus. Ir vasarą, ir rudenį visi mūsų grupės stu dentai dalyvavo darbo ir poilsio stovykloje, kur mus dar labiau su
artino bendras darbas, prie laužo skambančios dainos, studentiškas sąmojis. G. IVANOVAITĖ MF II k. I gr. gruporgė
g g gg
J. MAŽEIKIO nuotraukoje: gydomosios medicinos spec. II k. 1 gr. studentai (iš kairės į dešinę) Zenonas Cekauskas, Vitalija Kačiūnaitė, Zigfridas Dermelkis, Gertrūda Ivanovaitė, Virginijus Sapoka ir Saulius Cicė nas. Fotoobjektyvas juos „pagavo" labora torinių darbų metu.
g g BĮ =1 g H g g g
g g
vo ir VVU studentų profkomiteto pirmininko pa vaduotojas J. Siurblys. E. DARASKEVlClUTĖ Praėjusį pirmadienį mū sų mokslinė biblioteka pa Į Ivano-Frankovsko Pe kvietė į tarybinės litera tūros vakarą, skirtą Tary dagoginio instituto sureng bų Sąjungos 50-mečio gar tą mokslinę konferenciją, bei. Labai šiltai studentai skirtą TSRS įkūrimo pen sutiko LTSR liaudies ar kiasdešimtmečiui, išvyko tistę M. Mironaitę, skai Interklubo prezidentas V. čiusią J. Strielkūno ir J. Kvietkauskas ir PF studen Degutytės eiles, mylimą tė D. Tylaitė. Ivano-Franliaudies rašytoją J. Baltu kovske jie dalyvaus kon šį, kalbėjusį apie mūsų li ferencijoje internacionali teratūros uždavinius. Ak nio darbo klausimais, susi toriaus T. Vaisietos lūpo tiks su buvusiais revoliu socialistinio mis prabilo piemenėlis iš cionieriais, „Parduotų vasarų", skam darbo spartuoliais ir kt. Mūsų inf. bėjo R. Roždestvenskio, VI. Majakovskio ir kitų rusų tarybinių poetų eilė Spalio 17 d. įvyko Istori raščiai, kuriuos skaitė ak jos fakulteto komjaunimo aktyvo mokyklos „Jauna torė L. Mašanskaja. G. CERKESAITĖ sis komunistas" pirmas už siėmimas. Jame dalyvavo Įvyko Lietuvos Valsty komjaunimo grupių biu binio Kūno kultūros insti rai, kursų seniūnai, taip tuto studentų profsąjun pat fakulteto prodekanas gos ataskaitinė-rinkiminė doc. V. Lesčius. konferencija. Joje dalyva J. PALECKIS
AVAITĖ