B c<wbos scciDencas -■
Visų šalių proletarai, vienykitės!
--s
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Kr. 28 (810)
1972 m. spalio 20 d.
“■——y—
I
Marksistinio-lenininio lavinimosi mokykla .tJ interviu
as iii livo a akinta nustai
>o ne įlos k
n sos .F II [I k. r k. ? II N
įtanef Lietu P.’r™) IS (a C'net teko’ . , .oiMb \
fIfllffilIlIlIlIlIlIlIlHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIirfllIMIIIIM
VYKSTA GERIAUSIOS AKADEMINES GRUPĖS KO NKURSAS
šį mėnesį prasideda užsiėmi mai Universiteto politinio švieti mo tinkle. Ta proga kalbamės su partijos Universiteto komite to sekretoriumi doc. P. BERNA TAVIČIUMI.
Ką galima būtų pasakyti apie Universiteto komunistų, vi lu darbuotojų marksistinio-lenininio mokymosi sistemą? Iš tiesų galima kalbėti apie tokios sistemos susiklostyki Universitete, apie ištisą eilę tokios sistemos grandžių. Pirmiausia noriu akcentuoti tą mintį, kad marksistinis - Ie[iminis mokymasis — tai ne tik dalyvavimas teoriniuose seminaruose, vakarinio marksizmo-leninizmo universiteto lankymas ir pan. Tai būtų vienašališkas ir nepilnas marksisĮmio-lenininio pasiruošimo esmės ir uždavinių supratimas. Planingas ir nuolatinis Universiteto komunistų, visų dės tytojų mokslinės ir pedagoginės kvalifikacijos kėlimas — k svarbiausia mūsų kadrų marksistinio-lenininio tobulinitnosi grandis. Šiandien, kai sparčiais tempais didėja infor macijos srautas, būtinumas dėstytojui nuolatos „atsinaujin[i", būti tėvyninio ir pasaulinio mokslo lygyje, dėstyti bet kurią discipliną XX a. marksizmo filosofijos lygyje yra aki?, teaizdus kaip niekada. Keldamas savo mokslinę ir pedago ginę kvalifikaciją, nuo aspiranto iki docento, o daugeliu atve jų ir iki. profesoriaus, Universiteto darbuotojas kartu praei ta ir marksistinio-lenininio lavinimosi, užsigrūdinimo mo kyklą. Džiugu, kad pastaraisiais metais žymiai pakilo Unikersiteto komunistų mokslinė kvalifikacija. Šiuo metu 43% tisų Universiteto profesorių ir daktarų ir 51% visų docen tų ir mokslo kandidatų sudaro komunistai. Tai reikšmingi rodikliai, turint galvoje, kad ilgą laiką kvalifikuotų laips niuotų dėstytojų komunistų ir nepartinių santykis komunisL nenaudai buvo žymiai didesnis. Šalia čia minėtos pagrindinės mūsų dėstytojų mokslinio, harksistinio - lenininio išsilavinimo lygio kėlimo sistemos trandies labai svarbios yra ir kitos šios sistemos grandys, lai — mūsų teoriniai metodologiniai seminarai, teorinės konferencijos, jaunojo lektoriaus mokykla, marksistinės-lelininės filosofijos paskaitų ciklai, kiti paskaitų ciklai, dėslytojų - akademinių grupių kuratorių pasitarimai-instrukta[ii aktualiaisiais politinio gyvenimo klausimais. Šioje sis temoje nemažą reikšmę turi dėstytojų susitikimai su LKP IK Biuro patvirtintais Universiteto šefais — respublikos kartiniais ir tarybiniais vadovaujančiais darbuotojais, mu ki visuomeninių mokslų katedrų dėstytojų kvietimas į res[ublikos partiniam ir ūkiniam aktyvui organizuojamas pa kaitas. Pagaliau, dėstytojų marksistiniam-lenininiam mo[ymuisi itin svarbios yra jų dalyvavimo propagandiniame larbe už Universiteto ribų formos. Aš čia turiu galvoje akpų mūsų dėstytojų dalyvavimą paskaitiniame darbe „Ži bios" draugijos, LKP CK lektorių grupės linija, jų darbą [avariniame marksizmo-leninizmo universitete, jų konsul[acinę pagalbą Politinio švietimo namams, partijos miesto [ Lenino rajono politinio švietimo tinklo propagandistams. Senas tradicijas Universitete turi tokia dėstytojų markistinio-lenininio mokymosi forma, kaip teoriniai metodolo•nial seminarai. Kas nauja teorinių seminarų veikloje ais moįs]o metais, kokios seminarų darbo problemos jus augiausiai jaudina? Teoriniai metodologiniai seminarai — labai svarbi >ūsų komunistų, visų dėstytojų, mokslinių bendradarbių ir spirantų marksistinio-lenininio lavinimosi forma. Univertete šiais mokslo metais veikia 22 teoriniai metodologiiai seminaiai, kuriuose dalyvauja daugiau kaiplOOO Uniersiteto darbuotojų, iš jų apie 370 komunistų ir 210 kom'unuolių. Kiekviename seminare per mokslo metus viduišnagrinėjama 7—8 aktualios mokslinės teorinės (Nukelta į 2 psl.)
I Kas mus suartino ■
Sunku rašyti apie sa
li vo grupę. Vien žodžiais
g neišsakysi visko... g Mūsų grupėje šiais ■ metais vienuolika stug dentų. Ir visi kaip vie|1 nas. Mokomės grupelėjg mis — taip geriau pag siruošti koliokviumui g ar egzaminui. Stengiag mės, kad rezultatai ■ moksle būtų verti pirg mos akademinės grupės g vardo. Ką naujo sužig nome, dalinamės tarpų jį savyje. ■ Laisvalaikį leidžiame
KOMUNISTAI!
taip pat kartu: lanko me teatrus, kino filmus. Visa grupė domisi draugų laisvalaikiu, to dėl organizavome kom jaunimo susirinkimą „Kaip aš praleidžiu laisvalaikį", kurio me tu daug ko pasimokėm. Gerai įsiminėm draugų pasakojimus apie gim tą miestą. Ypač įdomu buvo sužinoti apie Miuncheną, VFR jau nimą, — tai išgirdome iš Rudolfo Lando, atvy kusio studijuoti į mūsų
BŪKITE
VISOS
LIAUDIES KOVOS UŽ TSKP XXIV
SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮGYVEN DINIMĄ
AVANGARDE,
AKTYVŪS
MASIŲ ORGANIZATORIAI IR AUK
LĖTOJAI! IS TSKP CK Sūkių Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 55-osioms metinėms
VIENERI BENDRABUČIŲ VASARĄ - PAKEITĖ RU TARYBŲ DARBO METAI. DUO. O KAS NAUJO KRAŠ ARTĖJA chorų apžiū TOTYRININKŲ RAMUVOJE? ra „JUVENTUS-72". Apie Atsiverskite 3-ią puslapį. mūsų akademininkų „juodo" darbo dienas pasakojame Jame šio klubo nariai pasako 2-ame puslapyje ja apie savo darbus ir planus.
Musų tinklininkai — „Spor to" taurės varžybų finale!
Sporto informaciją, reporta žą apie turistų „krikštynas" rasite 4-ame puslapyje. Ten pat — satyros skyrelis „Tele skopas."
fakultetą iš VFR. Su di delėm diskusijom ir ginčais praėjo Sau liaus Cicėno pravestas disputas „Kokį norė čiau turėti draugą". Grupėje įsigalėjo graži tradicija — pasveikin ti draugus gimtadienio proga. Sportuojame ir „sergame" už mūsų sportininkus. Ir vasarą, ir rudenį visi mūsų grupės stu dentai dalyvavo darbo ir poilsio stovykloje, kur mus dar labiau su
artino bendras darbas, prie laužo skambančios dainos, studentiškas sąmojis. G. IVANOVAITĖ MF II k. I gr. gruporgė
g g gg
J. MAŽEIKIO nuotraukoje: gydomosios medicinos spec. II k. 1 gr. studentai (iš kairės į dešinę) Zenonas Cekauskas, Vitalija Kačiūnaitė, Zigfridas Dermelkis, Gertrūda Ivanovaitė, Virginijus Sapoka ir Saulius Cicė nas. Fotoobjektyvas juos „pagavo" labora torinių darbų metu.
g g BĮ =1 g H g g g
g g
vo ir VVU studentų profkomiteto pirmininko pa vaduotojas J. Siurblys. E. DARASKEVlClUTĖ Praėjusį pirmadienį mū sų mokslinė biblioteka pa Į Ivano-Frankovsko Pe kvietė į tarybinės litera tūros vakarą, skirtą Tary dagoginio instituto sureng bų Sąjungos 50-mečio gar tą mokslinę konferenciją, bei. Labai šiltai studentai skirtą TSRS įkūrimo pen sutiko LTSR liaudies ar kiasdešimtmečiui, išvyko tistę M. Mironaitę, skai Interklubo prezidentas V. čiusią J. Strielkūno ir J. Kvietkauskas ir PF studen Degutytės eiles, mylimą tė D. Tylaitė. Ivano-Franliaudies rašytoją J. Baltu kovske jie dalyvaus kon šį, kalbėjusį apie mūsų li ferencijoje internacionali teratūros uždavinius. Ak nio darbo klausimais, susi toriaus T. Vaisietos lūpo tiks su buvusiais revoliu socialistinio mis prabilo piemenėlis iš cionieriais, „Parduotų vasarų", skam darbo spartuoliais ir kt. Mūsų inf. bėjo R. Roždestvenskio, VI. Majakovskio ir kitų rusų tarybinių poetų eilė Spalio 17 d. įvyko Istori raščiai, kuriuos skaitė ak jos fakulteto komjaunimo aktyvo mokyklos „Jauna torė L. Mašanskaja. G. CERKESAITĖ sis komunistas" pirmas už siėmimas. Jame dalyvavo Įvyko Lietuvos Valsty komjaunimo grupių biu binio Kūno kultūros insti rai, kursų seniūnai, taip tuto studentų profsąjun pat fakulteto prodekanas gos ataskaitinė-rinkiminė doc. V. Lesčius. konferencija. Joje dalyva J. PALECKIS
AVAITĖ
Vieneri rūpesčių metai Baigėsi ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai bendrabučiuose. Tarybų pirmininkai atsiskaitė už praėjusius darbo metus. Nelengvi buvo metai. Su tinkamai su vyriausybi niais nutarimais dėl stu dentų buitinių sąlygų pa gerinimo, buvo stengia masi sudaryti geresnes gyvenimo ir mokymosi są lygas bendrabučiuose. Pa tys bendrabučių gyvento jai irgi nemažai kalbėjo apie buitinių - kultūrinių sąlygų gerinimą. Praėjusiais mokslo me tais studentų profkomitetas organizavo bendrabu čių tarybų lenktyniavimą. Lenktyniavimo tikslas —
gerinti studentų auklėji mą, organizuoti turiningą ir kultūringą laisvalaikį, siekti buities kultūros. Gerai padirbėjo bendra bučio Nr. 5 taryba, kuri abiejuose lenktyniavimo etapuose tolokai atsiplėšė nuo savo varžovų. Tai, be abejo, nuoširdus tarybos, vadovaujamos J. Vaišnytės, darbas. Sėkmingai bendrabučio Nr. 6 tarybai vadovavo fizikas V. Baltušis. Gera jo pagalbininke buvo ta rybos narė, Prekybos fak. studentė N. Valiuškaitė. Nemaža pastangų, or ganizuojant ri t m in g ą gyvenimą, bendrabučio parodė bendrabučio Nr. 2
tarybos pirmininkas istori kas S. Patkauskas. Nors bendrabučio materialinė padėtis ir nekokia, bet malonu užeiti į jo kamba rius, kuriuose beveik visa da švaru ir jauku. Neužteko energijos bendrabučio Nr. 3 tarybos pirmininkui J. Lisui. Iš pradžių sėkmingai vado vavęs tarybai, pirmininkas mokslo metų antroje pusė je per dažnai ėmė nuleisti rankas, buvo pažeidinėja mas budėjimo režimas, pa blogėjo tvarka kambariuo se. Nors taryboje buvo ir darbščių žmonių, bet, kaip matome, nuo vadovo pri klauso, tur būt, daugiau, negu pusė darbo sėkmės.
Kartais entuziazmo trūk davo ir, atrodo, gabiam vadovui — IV bendrabu čio tarybos pirmininkui J. Cerkauskui. Tarybos mokslo metų ei goje organizavo nemažai vakarų, sportinių varžy bų: susitikimą su poetu V. Blože (bendr. Nr. 2), po kalbius su dailininkais (bendr. Nr. 1, Nr. 6), susi tikimą su rašytoju V. Siri jos-Gira (bendr. Nr. 5) ir t. t. Norėtųsi, kad ir šiais metais išrinktos tarybos dirbtų su tokia pat ugne le, kaip ir praėjusiais. Kad ir šie rūpesčių metai būtų darbo, ie.škojimo ir gerų rezultatų metai. J. KUDIRKA Studentų profkomiteto prezidiumo narys
Tolumoje girdėti jau natviškas juokas, pašneke siai. Užeinu į auditoriją: merginos šukuojasi plau kus, dalinasi dienos įspū SAKO CHORISTAMS JŲ VADOVAS P. SLIŽYS. džiais, vaikinai dešiniaja me kampe veda įdomius — Na, o dabar — ,,mi- kas pavasariška — „Pava daug kartų balsais atkar ginčus. Prie fortepijono fa-fa-mi" — pirmyn teno sario saulė prašvito mei toti, teks dar daug repe sėdi choro vadovas Pr. Sli rai, bosai, prašau dar kar liai ir juokiasi, širdį vilio tuoti, nes vadovas vis ieš žys, kuris visus — besi tą! Stipriau! Pirmieji sop ja"... ko to geriausio, švariau ginčijančius ir besidali ranai, skambesio, skambe — Švelniau .švelniau, sio sąskambio... jančius įspūdžiais — ap sio trūksta — reikia tvir lengviau — taip, tarsi pa Ir vėl skamba choras — žvelgia savo tėvišku čiau .stipriau". vasarinis vėjas ūžteltų į dainuoja apie Babiloniją. žvilgsniu. Taip, čia visi sa Na, štai jau ir choristai mūsų auditoriją, — prata „Supraskite kiekvieną vi. Čia savi rūpesčiai, sa baigia prasidainuoti. Salė ria Pr. Sližys. — Mes vis vi džiaugsmai, savos nuo nutyla. Staiga nuskamba dar pabyram, trūksta vie vaizdą, jauskite — jeigu šį dalykėlį atliksim, tai skaudos ir nusivylimai. juokas — mat, vadovas ningumo. bus nepaprastai smagu". Čia yra kažkas sava... Ei liepė sustoti eilėmis, vieni Ir vėl viskas iš naujo, „Svetur tarp lygu damas į repeticiją, palieki kitus kumši, baksi — jau vėl tą pačią dainą repe kažkur toli šios dienos ne ni, jiems juoko netrūksta, tuoja nuo pradžios. „Na, mos". . . — pasigirsta tam rimą, vargus, galvoji apie tuo labiau, kad ir vado va — visi gerai, reikėjo sūs, minoriški akordai. savo choro partiją. Ir eini vas juoko nešykšti, pats tik daugiau lyrizmo, kad „Iš naujo". Ir vėl iš nau čia tam, kad pajustum sa juokina. vaizdą matytumėm prieš jo. Visi stengiasi, juk ir ve, savo dainą. Dainoje Ir vėl tyla. Tik nuskam save, reikia tik priverst choro vadovas užakcenta persipina ir tavo ilgesys, ba per salę vadovo Pr. save susimąstyti, daugiau vo, kad bus smagu, jeigu ir svaja, ir ieškojimas kaž Sližio balsas: „Susikaup- švelnumo ir šilumos — šis dalykėlis pavyks. ko gero, šviesaus. Visa tai kim, aiškiai tarkim skie ypač altams" — vėl prata „Na, iš pradžias — kaip tu čia išlieji, išlieji savo menis". Ir choras dainuo ria vadovas. saka iš pa Utenas! — ra dainoje. Ir dar kartą bando. Dai gina vadovas, ja, pasigirsta graudulin Staiga visi sukruta, su gas minorinis motyvas nuoja, kol nelieka jokio Ir taip visą laiką. Ir ta bruzda — prasideda eili „Leisk ašarom man išlieti netikrumo jausmo. Tada kiekviena pradžia — tai nė Akademinio choro re skausmą" — dainuoja vėl pasigirsta Maironis — vis naujos pastangos pa peticija, prasideda eilinis švelniai, lyriškai, neša sa „Lietuva brangi"... dainuoti dar geriau, negu „A-a-a-a!" — Vyrai, jaust jėgą, pirma. Ir tą didelį norą ga vy paslėptą gilų liūdesį. „Ma-me-mi-mo-mū" Tai choras iš T. Morli tvirtumą. Na, iš naujo. Aš rai sudainuoti, ir tas pa Visi dar tokie užsisva operos „Rinaldo". įsivaizduoju, kad tikrai stangas — viską pastebi joję, kad ir vadovas su — Žemiau reikia — do- pravažiuoju pro susimąs Pr. Sližys, kuris ne veltui šunka: do-do, čia labai nesunku, čiusį Nevėžį, kuris kaip šypsodamasis atsisveikina: — Nesvajokit, neskai- čia einam prie pianisimo, juosta juosia žaliąsias pie „Esu patenkintas, manau, čiuokit, kiek salėj lempų. po to pradeda vyrai, ku vas. Jūs tik įsivaizduokit kad choras ir šiemet gy — Dėmesio! Mormu- rie dar piano dainuoja" — — ir jausmas bus tikres vuos". O ateity repetici rando — visi kartu. Dė Pr. Sližys moko savo auk nis, nuoširdesnis. Na, vėl jos, apžiūros, koncertai. iš naujo. mesio — visi dainuoja lėtinius. Vėl ir vėl. Teks dar Vėliau pasigirsta kažkartu" — sako vadovas. Vida ARIMAVlClŪTĖ
BUS NEPAPRASTAI SMAGU,
PADĖKA IŠ NARADAVOS
Spalio 1 d. prasidėjo įprastinis studentiškas gy venimas ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Nau jus mokslo metus pradėjo 2756 studentai,, besimo kantys stacionare, ir 2855 neakivaizdininkai. Praėjusiais mokslo me tais akademijoje buvo įkurtos dvi naujos katedros: Marksistinės - lenininės estetikos ir Žemės ūkio gamybos valdymo. Dabar akademijoje yra 40 katedrų, kuriose dirba 321 dėstytojas. Jų tarpe — 14 profesorių, 172 mokslų kandidatai ir docentai.
Gerai šį rudenį padirbėjo kolūkinėje talkoje respubli kos jaunimas. Ne išimtis ir Universiteto studentai. Ne kartą girdėjome padėkos žo džius, apie jų darbą teigia mai atsiliepė ir respublikos spauda. Taip, apie talką nemaža kalbėta ir rašyta. Įspūdžiai irgi baigia išblėsti. Bet, va, išgirsti padėką, ir širdyje at gyja pasididžiavimo tais šau niais talkininkais jausmas. „Universiteto Gamtos fa kulteto geologijos specialybės III k. studentų grupė puikiai padirbėjo nuimant medelyno sodo derlių. Mūsų kolektyvas nuoširdžiai dėkoja grupės va dovui Mineralogijos - geolo sparnuoti gijos katedros asistentui A. Brazauskui ir visai studentų p osakiai grupei už nuoširdų darbą ir puikų elgesį". Šią padėką į Universitetą atsiuntė Pasvalio LETA, ATSIGERTI IS LETOS — raj. Naradavos vaismedžių Leta graikiškai reiškia už medelyno vadovai.
sporto meistrus, 45 pirmo jo, 95 antrojo ir 430 tre čiojo atskyrio sportininkų.
Respublikos aukštosiose mokyklose
Spalio 2—12 dienomis Kauno politechnikos insti tute vyko studentų moks linio darbo populiarinimo dekada. Jos metu pirmųjų ir antrųjų studentai galė jo aplankyti instituto la boratorijas, susipažinti su vyresniųjų draugų ir dės tytojų moksliniais tiria maisiais darbais, giminin gomis specialybei įmonė mis, gavo informaciją, kaip įsijungti į mokslinę veiklą.
Per pokario metus aka demija išleido 9564 specia listus. Praėjusiais mokslo metais akademiją baigė 641 studentas, 449 — die ninį skyrių. Per praėjusius mokslo metus akademijoje pa ruoštas vienas sporto meistras, trys kandidatai į n
>■■■■
marštį. Taip šią mirusiųjų karalystės upę pavadino senovės graikų poetas Heziodas (apie 700 m. p. m. e.). Kai mirusios sielos atsigerdavo iš šios upės, jos pamiršdavo visą ankstesnį gyvenimą. Taip Leta vir to užmaršties simboliu, o
k
„atsigerti iš Letos" sakoma kalbant apie užmirštus da lykus. PROKRUSTO LOVA — Sena graikų legenda pasakoja, jog Praknistas buvo toks plėšikas, kuris visas aukas guldydavęs j savo
n
Marksistinio-lenininio lavinimosi mokykla (Atkelta iš i psl.) Partijos komitetas stengiasi suaktyvinti seminarų tema tiką, atsižvelgiant j TSKP XXIV suvažiavimo iškeltus en rinio darbo gerinimo uždavinius. Praeitų mokslo metų teorinių seminarų teigiamu darto bruožu reikia laikyti tai, kad jų tematikoje ryškiai alsi spindėjo tie klausimai, kuriuos iškėlė TSKP XXIV suvažiJ vimo ir LKP XVl suvažiavimo nutarimai. Šių teorinių seminarų tematikoje didelis dėmesys atkreij tas TSRS įkūrimo jubiliejinių metų teorinėms mokslinėm aktualijoms. Universitetas ruošia teorinę mokslinę konfd renciją tema „TSRS sukūrimo pasaulinė istorinė reikšmJ kuri įvyks gruodžio mėnesį. Visuose teoriniuose seminarui se bus išnagrinėta nemaža temų, skirtų nacionalinių santyl kių raidos komunizmo statybos sąlygomis, lietuvių sociJ listinės nacijos formavimosi ir vystymosi, jos laimėjiirJ įvairiuose ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse, studenl tijos auklėjimo tautų draugystės ir proletarinio internacj nalizmo dvasia problemoms. Atsižvelgiant į paaštrėjusi! ideologinę kovą tarptautinėje arenoje, pastaraisiais metai mūsų teoriniuose metodologiniuose seminaruose siekiami daugiau nagrinėti temų, susijusių su įvairaus atspalvio ail tikomunistinių teorijų kritika. Šių metų pavasarį TSKI istorijos katedra organizavo mokslinę teorinę respublikini konferenciją „Buržuazinių koncepcijų socializmo ir komi nizmo statybos Tarybų Lietuvoje klausimais kritika", ši metų teorinių seminarų tematikoje yra tokios, ypač aktui lios paaštrėjusios ideologinės kovos požiūriu, temos, kai „V. Leninas apie internacionalinį jaunimo auklėjimąl „Ideologinė kova tarptautinėje arenoje ir studentijos aul Įėjimo uždaviniai", „Studentijos auklėjimo proletarinio ii ternacionalizmo dvasia problemos", „Socialdemokratų pal tijos, jų politika dabartiniame etape", „TSRS visuomenei nacionalinio ir internacionalinio charakterio bruožų vieni bės problema", bei daugelis kitų. Mes manome, ka i šil problemų nagrinėjimas padės dėstytojams geriau spręsi aktualius ideologinio darbo studentijos tarpe klausimui gerinti jos auklėjimą tautų draugystės ir proletarinio Inte® nacionalizmo dvasia. I Teorinių seminarų tematika derinama su fakultetų bl katedrų moksliniu tiriamuoju ir pedagoginiu auklėjamul ju darbu. Tokios krypties tematika leidžia pagyvinti semi narų darbą, suaktyvinti jų dalyvius. ! Tačiau mes suprantame, jog ne viskas mūsų teorinių si minarų darbe idealu. Vienas seminarų darbo trūkumų yri pasyvus dalies dėstytojų dalyvavimas jų darbe. Yra destl tojų, kurie visai neatvyksta į seminarus, o jei ir atvyksti tai nepasisako juose, yra pasyvūs stebėtojai. į Be to, tenka pažymėti, jog marksistinė metodologija 11 ne visais atvejais yra tapusi mūsų teorinio bei praktini! darbo vadovu. Derinant marksistinę metodologiją prie fl kultetų bei katedrų pedagoginio auklėjamojo bei m'Asll nio tiriamojo darbo uždavinių, gana dažnai neišvengiami tam tikro schematiškumo bei dirbtinumo. Patys semt ari kartais pasidaro artimų ir giminingų katedrų atstovų pas! keitimo žiniomis sambūriais. Tokiu atveju seminarai neal lieka savo metodologinės paskirties — padėti įsisavini marksizmą, kaip šiuolaikinį mokslinio tyrimo metodolog® kompasą. Svarstant įvairias teorines problemas seminaru® se, dar ne visuomet įveikiamas tam tikras oficialumas ■ dirbtinumas. Daug seminarų dar nėra tapę marksistin® metodologijos įsisavinimo ir kūrybinio panaudojimo ' ■ kykla, nėra tapę forumu, kuriame mokomasi moksliškai b® kultūringai diskutuoti. Labai svarbu teorinių seminarų t® matiką glaudžiai sieti su ta problematika, kurią kelia I sprendžia buržuazinis mokslas bei filosofija. Tai įgalini™ seminarus dar efektyviau atlikti savo teorinį bei ideol"gi® vaidmenį, o marksistinę-lenininę metodologiją įsisavinti ■ realizuoti ne kaip dogmą, o kaip vadovą keliant ir spre® džiant teorines bei praktines mūsų laikmečio problemai. 1 Neseniai TSKP Centro Komitetas priėmė svarbų nutar® mą dėl ekonominio vadovaujančių kadrų, visų darbo '®® nlų mokymo. Ką daro šioje srityje Universiteto partini <® ganizacija? I Universitetas, pirmiausia, aktyviai prisideda prie ekon® minių žinių propagandos Vilniaus miesto ir respublikos g® ventojų tarpe. Jau 1970—71 m., t. y. per du kalendorini® metus, iš viso buvo perskaityta beveik 300 paskaitų ek® nomine tematika, iš jų — 190 Vilniaus mieste. 1972 m p® majame ketvirtyje perskaityta 130 paskaitų (80 Vilnia® mieste). Nuo 1970 metų pradžios Universiteto ekonomui® paskelbė beveik 100 mokslo populiarinimo straipsnių, ska® tė 12 paskaitų ciklų ekonominiais klausimais. 1972 m. U® versiteto ekonomistai dalyvavo arba ištisai pravedė ekon® minės konferencijas 7 rajonuose (Radviliškio, Kupiški® Utenos, Anykščių, Šiaulių, Rokiškio, Švenčionių) ir Kult® ros ministerijoje. j Pačiame Universitete sudaryta ir pradėta vykdyti ekon® minio mokslinio kurso tematinė programa (24 vai., iš ■ 20 vai. paskaitos ir 4 vai. seminarai). Sį kursą studijuos '■ si Universiteto darbuotojai, išskyrus trijų ekonomikos ® kultetų dėstytojus. Ypač aktyviai ekonominių žinių pro?® gandoje dalyvauja profesoriai M. Lola, M. Gregorau.sk® docentai P. Kiuberis, A. Jablonskis, J. Pauliukonis, K. V® niauskas, ekon. m. kand. L. Kriukelis ir daug kitų. I u
L4 II
lovą. Jei auka būdavo trumpesnė už lovą, Proknistas ją prailgindavo kūju, jei ilgesnė , sutrum pindavo ją kirviu. Iš čia ir kilo posakis PROKRUSTO LOVA, vartojamas pa žymint kokią neišvengia mą prievolę ar schemą.
DĖMESIO! Rektoratas praneša, studentams nebus užsiėmus lapkričio 7, 8, 9 dienom'Lapkričio 5 d. vyks užslėnj mai už lapkričio 9 dieną.
Kra Stotyrininku ramu va -\xw Tai jau tapo tradicija, kad Universiteto kraštotyrininkai savo vasarą, savo didžiausią darbymetį pasitinka toli nuo Vilniaus, pasitinka ten, kur auginama duona, kur dar gy va liaudies daina, gyvos se nosios liaudies tradicijos, pa pročiai, gerai prisimenamas senasis gyvenimo būdas ir kur kasmet vis gražiau bujo ja vešlūs naujo gyvenimo žel menys, sparčiai keičiasi žmo nių buitis, žmonių sąmonė, į nebūtį nueinamai, kas atgyve nę, ir įsitvirtina, kas nauja, kas pažangu. Ta vieta — tai naujasis Lietuvos kaimas. Už pernai jis vadinosi Dūkštomis (Vilniaus raj.), pernai — Tve rečiumi, (Ignalinos raj.), šį met Sariais (Svenčioniųraj.). Šią vasarą vien tik Sariuose kraštotyros derlių rinko arti penkiasdešimties ramuviečių: lituanistų, istorikų, ekonomistų, žurnalistų, psi chologų, fizikų. Mums, t. y. ramuviečiams, talkininkavo trys Dailės instituto auklėti niai. Kadangi kraštotyros ekspedicija vadinosi kom pleksine, tai ir darbų baras buvo platus ir įvairus. Daug dėmesio skyrėme kovų dėl tarybų valdžios, partizaninio judėjimo istorijai tirti. Taip pat tyrinėjome švietimo isto riją, jaunimo kultūrinio gy venimo istoriją, domėjomės liaudies pedagogika, rinkome
medžiagą apie paprotinę tei sę. Čia darbavosi istorikai, žurnalistai, ekonomistai. Va dovavo jiems aspirantas Jo nas Trinkūnas. Vadovaudamiesi Partijos XXIV suvažiavimo nutari mais, didelį dėmesį skyrėme kolūkinio kaimo dabarčiai. Ekspedicijos metu fiksavome naujus ekonominio bei kultū rinio gyvenimo faktus, aiški nomės žmonių pažiūrą į dar bą, į visuomeninę nuosavybę, kitaip sakant — stengiamės ištirti, atskleisti tuos teigia mus poslinkius, kurie įvyko ir tebevyksta kolūkinio kaimo žmonių materialiniame ir dva siniame gyvenime. Siame ba re plušėjo gausus ekonomistų būrelis, dirbo keletas psicho logų. Bene daugiausia prakaito išliejo lituanistai, užtikę gau sius liaudies kūrybos lobius. Dvylikos žmonių grupė, su maniai vadovaujama II k li tuanisto Vlado Braziūno, pa buvojo net keturiose apylin kėse, aplankė daugiau kaip keturiasdešimt kaimų ir, ne žiūrint silpnos techninės ba zės (turėjome tik du magne tofonus), užrašė apie 600 liau dies dainų, per 600 pasako jamosios tautosakos vienetų, surinko nemaža vietovardžių. Mūsų svečiai, Vilniaus Dai lės instituto studentai, domė josi liaudies menu, liaudies
VASARA architektūra, piešė žymesnių liaudies dainininkų, pasako rių, partizaninio judėjimo da Sku y F lyvių portretus. si Ekspedicijoje neapsiribo jome vien tik kraštotyrinės F i i medžiagos rinkimu. Vos ne t ’* • kiekvieną vakarą vykdavo tiek iš anksto parengti, tiek ir laisvai improvizuoti liaudies dainos vakarai, į kuriuos gausiai susirinkdavo senesni žmonės ir vietos jaunimas. Tarybinio ūkio javapiūtės pa baigtuvėms mūsų ramuvos liaudies dainos ansamblis pa rodė savo programėlę. Prie šlovės piliakalnio, kurį Uni Vasaros kraštotyrinės ekspedicijos metu susitikome su versiteto ir Švenčionių rajo no komjaunuoliai supylė par partizaninio judėjimo dalyviais (nuotr. apačioje) tizanų žygiams įamžinti, suruošėme susitikimą su buvu siais partizanų ryšininkais K. Gudonių ir A. Kaminskiene. Kompleksinę kraštotyros eks pediciją surengti padėjo Uni versiteto rektoratas ir visuo meninės organizacijos, ekspe diciją finansavo Studentų profkomitetas. Ekspedicijos metu jautėme draugišką Šven čionių rajono ir vietinės val džios paramą. Kraštotyros ekspedicijoje surinktą medžiagą apdorojame, tvarkome, ruošiame straipsnius pirmajam mūsų respublikos istorijoje studen tiškam kraštotyros leidiniui. V. MAČIEKUS Ekspedicijos viršininkas
k
MEDININKŲ NAKTIS Pagaliau paskutinieji pasie kia pilies vartus. Dar nespė jusius kyštelti nosies į jau kaus savo šviesa namuko vi dų, skambutis klubo pirminin ko pavaduotojo VI. Braziūno rankose jau kviečia „nekrikš tus" į tirštą tamsą. — Oi! — pirmieji atsitren kia į tamsoje sunkiai įžvel giamas figūras. Ne vienas no rėtų pasprukti, kai iš tanky nės pasipila karingi šūksniai; bet jau vėlu... — Plėšikai?! — Ant pusės etato! — „nu ramina" pastarieji ir tuoj pat imasi savo „kruvino" darbo. — Papiaut! — balsas pa tvirtina Anderseno pasaką, kad moterys sugeba tapti žiauriausiomis plėšikėmis. ' Jeigu plėšikai dar šiaip ar taip žmonės, tai pabandyk, kad gudrus, susitarti su raga nomis ir velniais. Nebereikia nieko — kad tik išnešus svei ką kailį! Bet kas dar laukia tamsoje? Nė vienas nenori ei ti pirmas — baksnoja kits ki tą. Pagaliau atsiranda drąsuo lių, kurie (žinoma, tiktai pas
kui vadovą) užkopia ant sie nos. Vis dėlto saugiau čia, aikštelėje, į kurią nuo bokšto žvelgia karys, prisikėlęs iš gilios senovės. Plaiksto liepsną keturi vė jai: iš vienos pusės šiauriai skydą žvangina, iš kitos — gaisrų dūmus atneša, iš tre čios — su saule patekančia, iš ketvirtos — su nusilei džiančia; toje šviesoje atsive ria seni vartai. Pilies mergi nos kviečia patikrinti save. Juk ne juokas vienam krau pią vidurnakčio valandą per eiti požemį, pilną šmėklų. . . Liko dar vieneri, paskuti nieji, vartai. O tie vartai! Jie užsitrenkia, nespėjus nė apsi žvalgyti, palikdami lengvati kius tarp aklinų sienų, ant kurių kaip kadaise sustojo pilėnai, laukdami svečių. Bal tu apdaru apsisiautęs vaidila purto kibirkščiuojantį fake lą: — Iš visų žmonių geriausi studentai, nes jie dar neturi pilvų ir gali pakilti aukščiau už kitus. O iš visų studentų geriausi ramuviečiai...
i M
Taigi reikia didžiuotis ir džiaugtis naujokams, nors šventina smarkiu šlapių lapų ir vandens tiesiog iš kibirų lietumi. Tačiau, „seniai" ne tokie jau žiaurūs: tuoj pat kviečia į menę sušilti ir išsi džiovinti. Kūrenasi krosnis, šildo dainos ir linksmi žaidi mai. Atkutę naujokai kvato ja, rodydami vienas kitam suodinas nelabųjų nagų žy mes. Rytą viskas atrodo truputį kitaip. Apžiūrime savo kelią iš naujo, pasiklausome pilies prižiūrėtojo Januškevičiaus pasakojimo. Pilis — ne tik tolimų kovų bei kunigaikščių didybės paminklas. Netoli moje ateityje čia bus įkurtas žymaus lietuvių mokslininko ir kovotojo, A. Uljanovo bendražygio K. Lukoševičiaus memorialinis muziejus. Grįž dami namo užsukome į K. Lu koševičiaus gimtąją sodybą (išlikęs tik gretimas namas). Ne visas apžiūrėjome tą dien lankytinas vietas. Bet kam nusiminti — dar aplan kysime! G. KADŽYTĖ
KUP. MES - TEN GERA Patį pirmą vakarą ramuvos vėliava apskelbė mūsų atvy kimą. Beje, apskelbt nelabai ir reikėjo. Vos įsikūrę, jau suskubom išdainuoti mėgia miausius posmus. Taigi, ir pradėjom nuo to: nuo dainų. O mūsų laukė ne tik jos: tautosakininkams rū pėjo kol kas dar nepažįstami, nebylūs kaimai su savo pasa koriais, muzikantais, ekono mistams savi rūpesčiai, daili ninkams, istorikams, etnogra fams — vėl savi. Sugrįžimu iš kaimų ir baig davos mūsų darbo dienos. Likdavo visi vakarai laisvi, ir kad būtų prailgęs nors vie nas! Nuovargio, tų sukartų dažniausiai net keliolikos ki lometrų kaip nebūta, kai tik patraukiam vakarais į greti mą sodžių, kur sugūžės kaimo žmonės, išdainuos gražiausias dainas, išporins negirdėtas pasakas. O ir patiems pasi mokyti gera proga. Ir taip
beveik kas vakarą. Jei lietus ar šiaip vėsoka — erdvesnę trobą sodžiuj visada rasi... Teko ir „koncertuoti". Pa kvietė mus į rugių pabaigtu ves. Aišku, mes juk nei šo kio, nei dainos meistrai. Bet juk kiekvienam malonu klau syti savo sodžiaus dainos ar žiūrėti žaidimą, kurį šokai kažkada jaunystėj. Ir visai nekeista, jei dainuojant ar šokant, senos moteriškės aky se sublizga ašara... Trumpam poilsio minutėm gimė ekspedicijos futbolo ko manda, kurios įkarštį atvėsin davo tik ežeras. Merginos ry tojaus dieną dažnai keblioj padėty atsidurdavo, jei mote rys kaime paklausdavo, kodėl kojos su mėlynėm. Negi sa kysi, kad vartuos stovėjai... Paseno posakis „gera ten, kur mūsų nėra". Kartais ver tėtų sakyti atvirkščiai. B. KATILEVlClUTE
Pakvietė mus į javapiūtės pabaigtuves...
V. SEŠTAUSKO nuotraukos
LYRIKAI IR FIZIKAI— VIENAM BŪRY Jau senokai priprato neby lūs Universiteto rūmai, kad vieną kitą vakarą savaitėje jų tylą suardo skambi aukš taitiška ar žemaitiška daina. Tai — ramuviečiai. Vasaros ekspedicijų ar susitikimų su liaudies dainų atlikėjais metu užrašyta melodija nelieka tik magnetofono juostoje ar po pieriaus lape. Ramuviečiai stengiasi ją prikelti gyveni mui. Liaudies dainos vakarai — tai tik maža ramuviečių veik los dalis. Beveik kiekvienas kraštotyrininkas turi savo pa sirinktą sritį. Tradiciniuose su sirinkimuose į rūpimus klausi mus noriai atsako archeologai V. Daugudis, V. Urbana vičius. Turi ką papasakoti ir biologė J. Šimkūnaitė, garsi liaudies medicinos žinovė, geografas doc. C. Kudaba ir kiti kraštotyrininkų klubo svečiai. Kas laukia ramuviečių šie met? Numatyta iš tiesų nema ža. įdomūs maršrutai ves kraštotyrininkus po Vilniaus rajoną, kuriame ypač gausu paminklų, vienaip ar kitaip susijusių su mūsų krašto kul tūra ir istorija. Lapkričio pra džioje būrys ramuviečių žada pasukti Žemaitijos link. O tradicinių penktadienio susitikimų svečiais žada būti LKP istorijos instituto dar buotojas A. Jarmalavičius, archeologas V. Urbanavičius bei kiti kultūros, mokslo vei kėjai. Įdomų pasakojimą tiki mės išgirsti iš R. Sabaliaus kienės, žinomos liaudies dai nų atlikėjos, knygos „Prie Merkio mano kaimas" auto rės. Visada didelį pasisekimą turi mūsų vakaronės. Šiemet jų irgi bus nemažai. Pas mus žada paviešėti Miežionių km. (Švenčionių raj.), Kaniūkų, Žiūrų km. (Varėnos raj.) dai nininkai. Gruodžio mėnesį -tikimasi surengti įdomų vakarą Uni versiteto kavinėje, skirtą pa minėti lenkų, baltarusių, lie tuvių kultūrų draugystei. O pavasarį, kaip ir kiekvie nais metais, prasidės labai rimtas darbas: pasiruošimas būsimajai vasaros ekspedici jai. Čia į pagalbą ateis jau prityrę kraštotyrininkai. Jų metodinių paskaitų metu ra muviečiai, ypač naujieji, su žinos, kaip rinkti medžiagą, ją apdoroti, parengti publika cijai. Taip pasiruošus, ekspe dicijoje nebus sunku. .. .Čia galima suminėti tik pačius svarbiausius kraštoty rininkų darbus. Kokią jie duoda naudą, parašyti sunku. Geriausia viską pamatyti, pa justi pačiam. Tada gal paaiš kėtų ,kas taip traukia į vieną margą būrelį lituanistą ir fi ziką, istoriką ir ekonomistą, žurnalistą ir mediką (pasigen dame teisininkų, biologų, chemikų!), kam reikalingos jų dainos ir darbai. S. KATKAUSKAITE ramuvos tarybos narė
SĖKMINGAI... Jau antra savaitė, kai į varžybas dėl „Sporto" laik raščio įsteigtų taurių įsijun gė aukštųjų mokyklų sporti ninkai. Mūsų universiteto tinklinio komanda jau pasie kė finalą ir dabar kovos dėl nugalėtojų vardo. Krepšininkams tuo tarpu ir gi sekasi visai neblogai, nors kaip žinia, paskutiniais me tais jie nelepino savo gerbė jų svariomis pergalėmis. Pirmose rungtynėse mūsų vyrai susitiko su „„Inžineri jos" krepšininkais, būsimais varžovais aukštųjų mokyklų spartakiadoje. Tai buvo pir mos rungtynės abiems ko mandoms po talkos kolūkyje, kas ir matėsi, stebint abiejų kolektyvų žaidimą. Nepakan kamas susižaidimas, elemen tarios techninės klaidos — viskas atsiliepė rezultatui. O bene silpniausios abiejų ko mandų grandys buvo gyny boje. Visas pernai vykusias tarpusavio rungtynes laimėjo „Mokslo" krepšininkai. Ne
tapo išimtimi ir šis kartas. Po apylygės kovos pirmame kėli nyje, Universiteto studentai antrajame perėmė iniciatyvą į savo rankas ir pasiekė per galę rezultatu 76:63. Rezulta tyviausi „Mokslas" komando je buvo: V. Žemaitis — 22 tšk., A. Miliūnas — 20 tšk., A. Pavilionis —- 8 tšk. Mūsų universiteto moterų komanda tą dieną nesunkiai įveikė „Atleto II" kolektyvą. Sekantį turą „Mokslo" vy rai, vadovaujami nusipelniu sios TSRS sporto meistrės J. Daktaraitės, žaidė Utenoje su vietos LEK'G krepšininkais, prieš tai nugalėjusiais Vil niaus „Elektrono" kolektyvą. Daugiausia J. Kazlausko pa stangomis pirmas kėlinys bu vo laimėtas 51:38 (Jonas pel nė komandai 17 tšk. vien pir mą kėlinį). Buvo aiškiai ma tomas mūsų krepšininkų pra našumas. Tačiau antras kėli nys vos neapvertė visko aukš tyn kojom. Palaikomi sausa kimšai salėje prisigrūdusių
žiūrovų, uteniškiai ėmė spar čiai švelninti skirtumą, kuris 28-toje minutėje buvo suma žėjęs iki 2 tšk. Pajutę, kad gali pralaimėti, atsipalaidavę Universiteto krepšininkai, pa skatinti savo trenerės, kuri reikiamu momentu pasinau dojo minutine pertraukėle, paskutiniąsias dešimt minu čių sužaidė visai gerai ir vėl atstatė buvusį skirtumą. Jie laimėjo rungtynes rezultatu 85:73. Daugiausia taškų ko mandai pelnė J. Kazlauskas — 25, V. Žemaitis — 19, A. Miliūnas — 14, A. Levinsonas — 12. Taigi „Mokslo" vyrai pa kliuvo j sekantį varžybų eta pą. Iki finalo visai netoli. Ta čiau nepriklausomai nuo to, ar mūsų krepšininkai paseks tinklininkų pavyzdžiu, ar ne, jų pasirodymą galima įvertin ti tik teigiamai. V. ŽEMIETIS
Šiandien Šiauliuose prasideda finalinis „Sporto“ tinklinio taurės varžybų turnyras. Jame dalyvaus ir VVU „Mokslo" tinklininkai, kuriuos ir matome nuotraukoje su treneriu S. Kričiala.
ATAKUOJAME NEGEROVES!
GARDI BUVO ARIELKĖLĖ... Geros ir gražios tradicijos vis labiau prigyja mūsų kas dienybėje. Garsas apie studentišką imatrikuliacijos šventę, mediumą toli išeina iš Sarbievijaus ar Skargos kiemų. Fil muką apie tas iškilmes pamato ir toli už jūrų gyvenantys lietuviai. Ir ašarą dažnas nubraukia matydamas, kaip mo ka linksmintis jaunimas. Universitete tokia tradicija — mokslo metų pradžioje švęsti atskirų specialybių imatrikuliaciją. Vieni iš pirmųjų šiemet, sukruto ekonomistai. Finansų ir apskaitos fakulteto studentai pirmakursius krikštijo spalio 8 dieną prie Žydiškių ežero (dalį ir ežere). Sako, per daug „ant drąsos" pa ėmė budeliai, kad ruduo jiems susimaišė su vasara. „Krikš tynų" rengėjai irgi kinkuoja galvas, patvirtindami, kad tai ne melas: „Po šios procedūros (maudymo — M. Z.) „krištynos" buvo baigtos. Visi išsiskirstė ir prasidėjo specialy bių baliai". Kokie baliai? Štai kaip atrodo ekonominės kibernetikos specialybės antroji šventės dalis: „Šiam reikalui pirmakur siai atsinešė užkandą, antrakursiai — išgerti, trečiakursiai — šampaną; ketvirtakursiai — cigaretes, penktakursiai — nieko". „Labai girtų, nebuvo pastebėta. Matėsi vienas kitas smar kiau įgėręs,’-— tvirtina kibernetikai. O ką gi dėl tokio pasilinksminimo mano fakulteto vado vai? M. ŽEMAITIS LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KP.
Rugsėjo paskutinį šeštadie nį Vilniaus inžinerinio staty bos instituto IV rūmų (Gor kio g.) aktų salėje vyko stu dentų poilsio vakaras. Grupe lė jaunuolių, negalėjusių le galiai patekti į vakarą, išmu šė vienos laboratorijos langus ir įsibrovė į rūmus. Instituto draugovininkai sulaikė keletą „pogrindininkų". Gėda ir sa kyti — jų tarpe buvo ir Uni versiteto studentų: II k. fizi kai A. Raibužis ir V. Kriaučeliūnas bei II k. angliste R. Čepaitė.
Jau savaitę prieš tą įvykį visi Universiteto turistai bei prijaučiantys tekalbėjo: Bra žuolės ir Neries santakoje se ni turistai fuksiukus krikštys. Santaka tikrai pasirodė nuostabi. Ir senas apgriuvęs malūnas su užtvanka, kuri pasitarnavo puikiu dušu, ir senas ąžuolas, apglobęs mus savo šakomis, ir puikus ju moristinis kliūčių ruožas, iš bandęs stojančių į turistus „fuksų" sumanumą bei iš tvermę. Kai įveikęs porą aukštų įkalnių, perėjęs Bra žuolę keliais nuvirtusių me džių tiltais, jaunasis turistas galvodavo atsikvėpsiąs, jo
Edmundas nusiskuta barzdą... laukdavo pats įdomiausias siurprizas: seno malūno girnų duobė. Nespėdavo stojantysis mirktelėti, kai pakliuvęs į tvirtas budelių krikštatėvių rankas pajusdavo ant kaktos bulvinį antspaudą ir paduotą turistinės arbatos puodelį prie lūpų. Po priesaikos skaitymo vi sus savo sūkurin įsuko savi veiklos fiesta. Ir vėl tie šmaikštuoliai žemaičiai ne pralenkiami. Tiesa, nedaug kuo atsiliko ir šiauriečiai, vi sus patraukę savo puikiomis dainomis. Po programos — nuotai kingas vakaras prie didžiulio laužo. Iš ryto vėl saulė, gaivinan tis dušas po malūno vande niu. Atsigavęs kūnas reika lauja maisto, o kas gali būti skaniau už turistiškus pusry čius. Tuo labiau, kad jie ne buvo paprasti — žemietijos ir čia nenorėjo viena kitai nusi leisti. Šį kartą geresnės šei mininkės pasirodė šiaurietės. Jos ir gavo specialius turistiš kus prizus bei nuoširdų raga vimo komisijos ačiū. Pagaliau svarbiausia pro gramos dalis. Po senuoju ąžuolu — mūsų klubo pirmi ninkas su muiluotais skruos tais. Toks įvykis sutraukė ge rą desėtką fotografų bei fil mavimo meistrų. O kur dar šimtas smalsių akių.. . Ed mundas atsisveikina su savo barzda. Didelių kelionių me tas baigėsi, dabar vėl kasdien po ranka bus elektrinis skus tuvas. .. Taip įdomios, kupinos nau jų pažinčių ir naujų įspūdžių dvi krikštynų dienos baigiasi sugrįžimu į civilizaciją. Po jų, atrodo, ir pirmadienis ne toks sunkus! V. VEDERIS II k. istorikas
PASALINTI KAIP NEPAŽANGOS IF IV k. stud. S. Urbonai tė, FU. F. III k. stud. T. Makarova ir IV k. stud. S. Gradova, FF II k. stud. Z. Vlčiulis. FAF II k. stud. V. Kolesnikovas UŽ GRUBŲ DRAUSMES LAUŽYMĄ — nedalyvavimą kolūkinėje talkoje — FAF Per aspera ad astra. ekonominės informacijos spec. J. RUNGIAUS pieš. II k. stud. E. Tautkevičiūtė.
REDAKCIJOS ADRESAS:
„TOKIŲ „KRIKŠTYNŲ“ NEUŽMIRŠIME", — sako biologijos spec. pir makursė O. Ališauskajtė. Ji buvo girdėjusi, kad į pirmakursį vyresnieji žiū ri iš aukšto ir su pašaipa. Kažin, prasimanymas čia ar teisybė. Pats to nepaty ręs, gali abejoti. O. Ali šauskaitė tvirtina, kad pir makursiams, kurie dalyva vo turistų „krikštynose", panašios abejonės išsi sklaidė. Ji rašo: „Krikštas" įdomus: nei pridėt, nei atimt. Sunku įsivaizduoti, kiek jisai pa reikalavo iš mūsų „krištytojų" kruopštaus pasi ruošimo, didelio darbo ir ne mažesnės kūrybos. Man atrodo, tai sumanaus va dovo Edmundo, tik jumo
rui, beribei kūrybai ir są mojui sutvertų Beniaus ir Vyto, daugelio kitų senų narių nuopelnas. O kur dar saviveiklos konkursas, šokiai, žaidi mai, dainos! . . .Susėda visi aplink laužą, ir pasigirsta daina. Sklinda jinai ramiai, leng vai, iš lėto. Savo sparnais nešasi kiekvieno svajonę, skrieja toli, toli, pasak Čiurlionio, į „amžinojo grožio, saulės, fantazijos kraštus, į užburtą šalį.. ." Pirmakursiai, kurie ne buvote šioje išvykoje, daug ką praradote. Be vi so kito, jūs nesužinojote, kad yra Universitete toks kolektyvas, kuris į „fuksus" ranka nenumoja. Ir tas „su pirmakursiais ne siskaito" jam neprigis.
niame grupės komjaunimo or ganizacijos susirinkime, ku riame dalyvavo ir fakulteto komjaunimo biuro atstovai. Studentui G. Monkevičiui pa reikštas griežtas papeikimas. Be to, stud. G. Monkevičius „KAIP AŠ TIKRINAU BLAIVYKLĄ" „TS" Nr. 26 buvo svarstytas fakulteto ak tyvo posėdyje ir jam pareikš Medicinos fakulteto sanita rijos - higienos specialybės tas Medicinos fakulteto deka IV kurso studentas Gedimi no papeikimas. nas Monkevičius už girtavi Prof. S. PAVILONIS mą buvo svarstytas išplėsti Medicinos fakulteto dekanas
t\7įl įtins
U ATXA KO
Š. m. spalio 22 d. Aktų sa lėje (Čiurlionio 21) įvyks VVU Nusipelniusio dainų ir šokių liaudies ansamblio kon certas. Pradžia 19 vai. ¥
Pirmadienį, 232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis stu dentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— i 29815.
*
*
spalio 23, 19
? Ižs. Nr. 4148
vai. VVU komjaunimo komi tete šaukiamas darbo ir poil sio stovyklų, veikusių res publikoje, viršininkų susirin kimas. VVU darbo ir poilsio stovyklų štabas
LV 07151
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA