cam/Bos scupenuas visų
Salių
proletarai, vienykitesi
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m.
spalio
1 diena,
penktadienis
Ši savaitė skirta tarybiniams mokytojams
Kiekvienais metais Jono varpas, išlydėdamas Universi teto absolventus, atsisveikina beveik su puse tūkstančio busimųjų pedagogų. Šiandien „Tarybinio studento" redakcija nuoširdžiai sveikina visus pedagogus — Universiteto dėstytojus Jr absolventus, linki kuo geriausios kloties. Ta proga spausdiname rašinį apie Alma Mater Vilnensis auklėtinę, 1976-ųjų metų laidos absolventę lituanistę Gražiną Meilutytę.
Pasaka be galo tas iš sostinės. Ir vėl prašysis išleidžiamas... Ką gi, vieneriems metams — pirmai mokyklinei pažinčiai, o gal ir atsisveikinimui — davė mokytojai Gražinai Meilutytei vienuoliktokus. Nors „prašytis" iš čia niekas nė nesiruošė...
ir jautėsi drą siau be literatūros ir kalbos konspektų. Na, o po pamoku Daugų gyvenimas slinkdavo į vakarą, kai daugiškiai užsisklęsdavo savo pirkiose, o mokytoja — kambarėlyje, pilnam knygų ir mokinių sąsiuvinių. Neži nojo mokytoja, jog tų pirkių durys greit jai bus atlapos, o šitie žmonės taps artimi visam laikui. Su mokiniais tais pačiais mokslo metais važiavo į Vil nių. Kiek džiaugsmo patyrė auklėtiniai pirmąkart įėję į teatrą. . . Vėliau tokios išvy kos pasidarė įprastos. O mo kytojos suburtas Daugu et nografinis ansamblis buvo parengęs net kelias progra mas. Daugiškiai koncertavo namuose ir Vilniui.
Kažin ar tąsyk dingtelėjo k. m iš Filologijos fakulteto p nktakursių, jog jų kurso draugė, lituanistų gerbiamos P Cvirkos stipeaidįjos „savi ninkė" Gražina Meilutytė, pagal gimimą — Vilniaus gi ndinio vaikės, per skirsty mą atsisakys ne vieną gun dančios vietos sostinės moks lo ar mokymo įstaigoj. Tiesa, prieš tai Gražina sprendė galvosūkį — pasi ėmusi Lietuvos žemėlapi pir šta išvedžiojo visus negeležinius ir geležinius kelius, iš Viiniaus nusidriekusius. Atvi. rai — baugoka buvo trenktis kaži kokion tolybėn, kur au tobusu neprivažiuosi. Tai ir pabrinko Daugų miestelį.
(Iš moksleivio užrašų) Man atrodo kad Jūs labai greitai pykstat, bet neiloam, o kitos mokytojos kai užpy ksta, tai kitą pamoką klausi, nėja, rašo dvejetus [.. .]. Ir Jūs mums kai šnekat, tai ne sakykit, o tiesiog barkit, ir visą laiką nenuleiskit galvos, nes pas mus tada at siranda drąsos.
Daugai. Tokie nežinomi tolimi. Iš tiesu geiai, kad šalia dar plentas. . . Nežinojo tada Gražina, kad tasai ke lias ilgainiui taps trumpiau siu, o patsai ežerų ežeras tyvuliuos tik čia, Dauguose. Tarsi nežinojimu apsigaubusi miestely netoli knygyno sto vėjo vidurinė mokykla, ku rios direktorius, sutikės kuk lią naujokę, apmaudžiai pa manė: ir vėl jaunas specialis.
Žinoma, dabar jau galima ir prisipažinti — nebuvo len gva. Nors vargu ar prieš pa sirinkdama šį darbą fantaza vo. Ko gero nemažai roman tikos išgaravo dar mokantis ir studijuojant. Juk namuose vos ne kasdien matydavo mamą, Vilniaus 27-osios -vidų, rinės mokyklos istorijos mo kytoją, prie krūvos sąsiuvi nių. . . Pamažėl mokytoja galvos
Po ketveriu metų, kai mo kytoja Gražina Meilutytė iš siruošė grįžti Vilniun, širdį sopėjo ne vienam Daugų vaikui. Tik susirinkę mieste lio vyrai ir moterys — etno grafinio ansamblio dalyviai — padėjo ant stalo duonos kepalą ir tykiai uždainavo, kad mokytoja Daugų nepa-
žmogų — darbininką, mąsty toją, kūrėją, iškelia jį virš kasdienybės, atskleidžia pa grindinius evoliucijos ir pro greso momentus. Jaudina darbai, sukurti istorinėmis taikos temomis. Ekspozicija prasideda vieno iš seniausių lietuvių skulptoriaus, LTSR liaudies dailininko P. Vaiva dos kūriniais — V. Lenino ir V. Mickevičiaus-Kapsuko biu stais. Skulptūrinių portretų galerijoje įamžinti mūsų res publikos veikėjų paveikslai: K. Požėlos, sukurtas LTSR respublikinės premijos lau reato B. Vyšniausko, poe to K. Kubilinsko portretas, sukurtas Lenino ir LTSR res publikinės premijos laureato G. Jokūbonio, romantiškas J. Mozūraitės - Klemkienės, poetės S. Nėries portretas. Tarp eksponuojamų tapy bos kūrinių: peizažai, port retai, daugiafigūrinės, tema tinės žymių lietuviu tapyto jų kompozicl|os. Dėmes) pa traukia mūsų meistrų daili ninkų V. Mackevičiaus, D.
Tarabildienės, J. Švažo, pro fesoriaus V. Karatajaus, LTSR Valstybinės premijos laurea tės profesorės S. Velverytės drobės. Daug ir jaunesnės kartos dailininkų darbų. Įdo mesni iš jų I. Naginskaitės „Moksleiviai kolūkyje", G. Kazimlerėno „BAM televizi jos laidos", savitas tapybos stilius P .Murauskaitės „Gita. ristėje". Tarp broliškų respublikų tapybos kūrinių — B. Jakov levo „Raudonoji aikštė", J. Soroklno „Lenino keliais", lyrinis I. Kudriavcevo peiza žas „Ilmenio draustinis". Įdo mios, žanrinės dviejų armė nų tapytoju kompozicijos: P. Papiklano „Kalnuose" ir A. Parsamlano „Ruduo". Jungiamojo korpuso patal pose eksponuojamiems dar bams suteiktas geras ap švietimas, reikiamą (spū di teikia skulptūrų gale rija, tapybos drobės. Sunku mų sudaro sistematlngumo stoka, kadangi lietuvių daili ninkų darbai maišosi su sve-
JUBILIEJUI TSRS šešiasdešimtmečiui *aulėtekio alėjoje Unlversi*to jungiamajame korpumuzie« LTSR dailės °s iš savo fondų surengė ■Opoziciją, atspindinčią pa Mndlnius vaizduojamosios hilės etapus. Parodoje gali6e pamatyti ne tik tarąbi'ią lietuviu dailininkų tapyir skulptūrą, bet ir žlno#as broliškų respublikų Bistrų tapybos drobes. Ekspozicija byloja apie
nebenuleido
Nr. 28 (1207)
mirštų. Pirmosios pamokos Vii. niaus 12-ojoje vidurinėje mokykloje iš tiesų buvo sunkios. Ką tik įsikūrusi mokykla, vaikai taip pat iš įvairių miesto kampeliu atsi kėlę. Rodės, be daugiškių, jokiu vaikų neįmanoma my lėti. Ir draugai: ar dirbsi? Mieste vaikai kaip „žvėriu kai". .. O Gražina tylėjo. Paskui namiškiams vis daž niau prašnekdavo: žinot, tie mano septintokai, tokie. . . Vėliau — pamokose ir po jų su savo klase. Dabartinė 9oji „c“ — 16 berniukų, 18 mergaičių ir auklėtoja. Tik šitaip su Jumis susipažintų 9 „c". Mokiniai priprato būti drauge — darbo ir poilsio stovykla, žygiai, išvykos. Pa čių etnografinis ansamblis. Tiesa, praėjusį sekmadienį, kai visi pramuštgalviai ver žėsi į „Žalgirio" futbolo run gtynes, devintokai bilietą įteikė ir savo auklėtojai. (Iš mokytojos sąsiuvinio) Visi vaikai geri. Svarbu, kad turėtų širdį.
O anądien mokytoja Graži na Meilutytė ketvirtokams sekė pasaką. Be galo gražią, be galo įdomią. .. Klasėje beveik visą pamoką mokinu kai kėlė rankas, norėdami Mokytojai padovanoti savo pasaką. Tik visi kaip sutarę sekė pasaką... be galo. Jolanta VARAPNICKAITĖ
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: KURATORIAUS TRIBŪNA
XXX KOMJAUNUOLIAI VERTINA SAVO DARBUS XXX
TARTU UNIVERSITETO ŠVENTĖ
RUDENS TALKOS
RANKOS DUONA PAKVIPO .. .Mes esame dzūkai — Švedaitė, — o ir visi liku girių karaliai, sieji, — triūsė iš širdies, ne O karalienė — Dzūkija.. . gailėjo savęs. O ką apie talką mano pa Per ilgą rudens nakti be tys studentai? perstojo liejosi dainos Lazdi — Pakerėjo dzūkų nuo jų rajono Karolio Požėlos širdumas, svetingumas. Į ku. kolūkio gyvenvietėje. Susėdę rią trobą beužeisi, tuoj tave ratu senoje kaimiškoje klė pasodins prie stalo, pripils tyje Universiteto talkininkai stiklinę pieno, iškeps kiau dalijosi įspūdžiais, su smul šinienės. Jautrūs žmonės, vi kmenom prisiminė daugelį sada ras nuoširdesni žodį, malonių darbo ir laisvalaikio paguos. Gėda būtų prieš akimirkų. Ryt namo. Nepa juos tinginiais pasirodyti. stebimai, greitai prabėgo mė Tai ir plušom. .. nuo kolūkyje. Ar besuskaiPrieš išvykstant, talkinin čiudsi, kiek kartų jaunos kams už pasiektus laimėj i. rankos lenkėsi prie žemės, mus buvo įteiktas Lazdijų kėlė bulves, dėjo jas į krep rajono Žemės ūkio valdybos šį. 15—20 tonų naujojo der ir Žemės ūkio profsąiungos liaus bulvių kasdien iš kol. rajono komiteto garbės -ašūkio laukų surinkdavo EKFF tas. kibernetikos specialybės II Patenkinti studentai — kurso 2-os grupės studentai. lyg ir nebūta nuovargio, po Patenkintas talkininku dar ilgos darbo dienos geliančios bu kolūkio pirmininkas P. nugaros. Jie dar kartą paju Kundrotas, vadovai V. Sa to darbo skonį, dar kartą iš bandė savo jėgas. Ir ne tik vickis ir J. Niaura. — Ačiū jums. Cik kitąmet tai. Visiems laikams atmin. atvažiuokit, — nuoširdų dzū ty išliks malonūs prisimini kišką dėkui taria kolūkie mai apie šio kolūkio žmo nes, ju svetingumą. čiai. Sako, garbė rankom, duo Tokie rodikliai šiais me tais, kai bulvių derlius užde na kvepiančiom. O studentų rėjo nepergeriausias, tikrai rankos per šį mėnesi tikrai pagirtini. Sidona Vaičaitytė, pakvipo duona.. . Audra Petrauskaitė, Indrė ROLANDAS NORKŪNAS
PATI GERIAUSIA Laikrodis rodo be dešim ties minučių keturias. Per trauka. Jau kelios minutės kaip iš 314 auditorijos išėjo dėstytojas, o studento dar nė vieno. Kyšteliu galvą. Šur mulys. Šneka, ginčijasi. — Aš iš „Tarybinio studento“,—
čių drobėmis, į ką rengiant sekančias parodėles reikėtų atkreipti daugiau dėmesio. Ir ateityje turėtų būti ren giamos panašios parodėlės, vystančios estetinį skonį, plečiančios akiratį, domi nančios eksponuojamais dar bais. Galbūt ir lankytojų daugiau susilauktų. J. SAKALAUSKAITĖ
Praėjusį penktadienį Di džiojoje Auloje koncertavo VU nusipelnęs dainų ir šo kių ansamblis. Tą dieną sulaukėme svečių iš Pavijos (Italija) klasikinio meno mokyklos šokėjų pasi rodymo. Klasikinės mokyk los auklėtinių programoje — šokiai pagal E. Grygo, Dž. Pučinio, Dž. Verdžio, I. Stravinskio muziką. Koncer. tas susilaukė didžiulio pasi sekimo. Aldona ŠILALYTE
sakau vienai nuošaliau besto vinčiai merginai. — Aa, — mįslingai nutęsė, — Ilona, čia pas tave! — Nustebau. Ką tai reiškia!? — Nepykite, kad priver. čiau laukti. Ruošiamės j turis tinį žygį; fakultetas organi zuoja. Ką čia apie mus rašy ti, va, geriau apie Matemati kos fakulteto turistus. 5aunūs vyrukai! Taip prasidėjo mano pa žintis su Ilona Žvirblyte — matematikos fakulteto trečio kurso antros grupės sekreto re. Redakcijoje gavau už duotį: studijos įėjo j savo vėžes, rašyk apie mokslą. — Pasiilgstame per vasarą Universiteto. Pirmomis dieno, mis visi entuziastingai lanko paskaitas, paskui, žiūrėk, at sirenka, j kurias eiti, o j ku rias siųsti tik atstovus. Aš gi sakiau, kad mūsų grupė nie kuo neišsiskiria iš kitų. Ne galiu suprasti ir paaiškinti, kodėl yra žmonių, nenorin čių nei mokytis, nei paskaitų lankyti, ir visai niekuo nesi, domėti. O paskaitų yra tik rai puikių. Štai doc. Vyt. Kabaila matematinę analizę dės to nuo pirmo kurso. Jo pa skaitos visados nuoseklios, suprantamos. Tiesiog malonu klausyti psichologijos (doc. G. Butkienė), filosofijos (doc. V. Rybakovas), tikimybių teo rijos ir matematinės statisti kos (prof. J. Kubilius) paskai. N.
Grupė! ? . Atvirai pasakius, galėtų būti geresnė. Draugiš kesnė, įdomesnė. Tačiau — žmonės įvairūs. Štai Rolandas Raziulevičius — imtynininkas. Perėjęs iš parengiamojo kur so, sugebėjo suderinti moks lą su sportu ir dabar yra vie nas iš geriausių grupės stu dentų. Viskam laiko suranda ir Daiva Abukevičiūtė bei Vygintas Vilimas, proforgas Valdas Mažiulis. Antrosios grupės pažangu mas kurse ir fakultete vienas iš geresnių, tačiau jj palaiko grupė pirmūnų. Neblogai lankomos paskaitos tiktai dėl komjaunimo komiteto kontro. lės. Grupė linksma, draugiš ka, tačiau... Su Ilona lengva bendrauti. Taktiška. Nuoširdi. Dabar su pratau tą merginę, kuri ma ne, vos tik pasirodžiusį audi torijoje, supažindino su Ilo na... Tą dieną man teko bū ti gražaus įvykio liudytoju — jai, grupės organizatorei, įteikė premiją. Baigusi Salo, mėjos Nėries vidurinę mo kyklą vien penketais, sekre torė tęsia šią puikią tradiciją ir Universitete. — Nežinau kodėl, bet ma tematiko specialybę įsivaiz duoju kaip vyrišką, — išdrį sau pasakyti. Ilona šyptelėjo. Draugiškai. Paskui greitai išpyškino: — Tai pati geriausia specialybė! E. BUTRIMONIS
Pasakoja Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministras pro fesorius Henrikas ZABULIS. Mūsų respublikos aukšto jo ir vidurinio mokslo įstai gose skiriama nemaža dė mesio ateistiniam auklėjimui, žinoma, kaip sudėtinei visos komunistinio jaunimo auklė jimo sistemos daliai. Sį dar bą koordinuoja Vilniaus uni versiteto atraminė mokslinio ateizmo katedra. Mūsų respublikos aukšto siose mokyklose taip pat vyksta vadinamieji neauditoriniai ateistiniai renginiai: leidžiami ateizmo bureliai, specialūs laikraščiai, organi zuojami disputai, aukštųjų mokyklų miesto ir respubli kos mastu vyksta konkursai, kuriuose atrenkami geriausi studentų darbai ateizmo te matika. Taigi, atliekamas įp rastas, kasdieninis mokymo ir auklėjimo darbas. Šiandieną norėčiau kalbėti ne apie mūsų laimėjimus, Žinoma sukauptos patirties niekada nevertėtų užmiršti, bet kad ir kokia ji būtų, vis dėlto ją reikia gausinti, plė toti, turtinti. Štai kodėl man atrodo, kad kur kas svar biau pagalvoti apie mums iš kilusias problemas, pamąsty ti, kaip jas spręsime. .. Neseniai kalbėjausi su vienos miesto ligoninės gydytoju. Nejučia palietėme klausimą apie ateistinius me dikų įsitikinimus. Aš pareiš kiau nuomonę apie tai, ką medicinos seniai pastebiu: kažkada darbuotojai, kurie kovotojai buvo aktyvūs prieš religiją, dabar to kovingumo lyg ir nerodo; prietarai, o ir religinis tikėj imas tarp jų paplitę daug plačiau (ypač tarp slaugių, sanitarių, net medicinos seserų) negu tarp kitų profe sijų atstovų. Mano pašneko vas nebandė neigti šios nuo atsakymu monės, bet savo nustebino mane. Jis pareiš kė, jog ligoniui svarbu ne medicinos sesers pasaulėžiū ra. o jos pareigingumas, są žiningumas ir jautrumas bei kruopštus gydytojo nurody mų vykdymas. — Žinoma, sąžiningas, at sakingas savo pareigų atli kimas vertas dėmesio ir ska tinimo. Bet vis dėlto mes neturime teisės užmiršti ir pasaulėžiūros ugdymo klau simų, — atsakiau, ir pamė ginau savo pašnekovui na. aiškinti, kodėl jis klysta, ne įvertindamas ateistinio auk lėjimo, pasaulėžiūros reikš mės žmogaus gyvenime. Bet
Įsitikinimus reikia ugdyti jis, atrodo, liko tos pačios nuomonės. Šis pavyzdys, manau, vis dėlto atspindi kai kurių žmonių požiūrį į idėjinį auklėjimą, atsiradusį dėl spragų, ruošiant specialistus mokymo įstaigose. Juk ir gydytomano pašnekovas, jas, ir dar neišsivadavusi iš religinių prietarų medicinas sesuo — vienos ar kitos auklėtiniai, gavę mokyklos diplomus prieš kelis ar keliasdešimt metų. Ir jeigu viena iš jų pasiliko tikinti, o kitas —abejingas ir tikė jimui, ir netikėjimui, vadi nasi, ten buvo žymių ir mo kymo proceso, ir ateistinio auklėjimo spragų. Kodėl aš visų pirma kalbu apie mokymo įstaigas? Pasvarsty kime. Į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas daugiausia ateina dar nesusiforvakarykščiai mavę žmonės, mokiniai. Dažniausiai jie ne turi pakankamai tvirtų, mok dialektinių sliškai pagrįstų materialistinių įsitikinimų, nors jau ir žino, kad reli gija — klaidinga, iškreipta pasaulėžiūra. Mūsų mokyk la, deja, dar neįskiepija vi siems vaikams tvirtų ateisti nių įsitikinimų, joje moki niai negali įgyti ir reikiamo patyrimo. Šią spragą tenka užpildy ti aukštosioms ir specialio sioms vidurinėms mokyk loms. Tai ir suprantama. Mes paprasčiausiai negalime išleisti liaudies ūkio specia listų, švietimo, medicinos, kultūros darbuotojų be soli daus idėjinio-politinio, taigi ir ateistinio pasiruošimo. Be jo jie negalės oerai atlikti savo tiesioginių pareigų, ne sugebės dalyvauti komunisti niame darbo žmonių auklė jime. propagandistų Žinoma, ruošimas — ne pats svarmūsų uždavinys, blausias Kas dėl ateizmo, tai tikriausiai toli gražu ne kiekvienas inžinierius arba gydytojas gali dirbti tokį su dėtingą darbą. Bet vis dėlto, aukštųjų mokyklų studentai ir moksleiviai turj būti gerai idėjiškai ir teoriškai paruošti, kad sugebėtų ne tik patys teisingai suprasti, bet ir kitiems paaiškinti tik rovės reiškinius. Labiausiai mums turi rūpėti tie aukš tųjų mokyklų studentai ir
technikumų moksleiviai, ku rie abejingi ir religijai, ir ateizmui, Tokie jaunuoliai ir nuolaimerginos neretai džiauja religiniams prietarams, vengia juos kritiškai vertinti, kartais netgi patys atlieka kai kurias religines apeigas, o ateizmą supranta vienpusiškai, tik kaip religi jos neigimą. Kartais indeferentiškumas nejučia perauga į do mėjimąsi religiniais ieškoji mais ir pomėgiais. Todėl, manau, svarbiausias mūsų dėmesys auklėjamajame dar be turi būti skiriamas bū tent šiems studentams, kad jie, baigę mokymo įstaigą, taptų jeigu ne ateizmo pro paguotojais, tai bent žmonė mis, nusimanančiais materia listinės pasaulėžiūros klauateisSimais, įsitikinusiais tais. yra respublikoje Mūsų apie 70 000 studentų, Tarp jų, žinoma, pasitaiko ir reli gingų. Ir nors jų nedaug, dirbt; su jais ateistinį darbą yra gana sudėtinga: jie stengiasi neparodyti savo įsitikinimų, vengia disputų. Man labai gaila tokių jau nuolių. Mokydamiesi aukš tojoje mokykloje arba tech nikume, jie įgyja daug šiuolaikinio mokslo žinių, kurios jų sąmonėje taikiai , sugyvena" su religiniu ti kėjimu. O juk tai galų gale gali sukelti dvasinį dvilypu mą, paralyžiuojantį jauno žmogaus kūrybines potenci jas. Tiktai mokslinė mate rialistinė pasaulėžiūra lei džia žmogui atskleisti save praktiniame gyvenime, pasi švęsti mokslui, kūrybai, ieš kojimams. Tiktai toks žmogus gali daug ko pasiektį ir tobulėti. Toks tikinčiųjų. tarp jų ir susikStudentų, artinimas lostė ne tiek teoretinių, kiek gyvenimiškosios patirties pagrindu. Aš augau ir bu vau auklėjamas religingoje šeimoje, o vėliau mokiausi senojoje gimnazijoje. kur buvo dėstomas katekizmas. Universitete man gana grei tai teko pervertinti vertybes. patikrinti savo abejones, rasti atsakymus į kankinusius klausimus, Negaliu pasakyti, kad nutolimas nuo religijos buvo man labai sunkus ir ilgas procesas, bet vis dėlto jis nebuvo leng vas. Pirmas abejonės grū-
KOMJAUNIMO ATASKAITOS IR RINKIMAI
Įsipareigojame - įvykdysime Rugsėjis — ne tik naujų jų mokslo metų pradžia. Šį mėnesį visuose Universiteto komfakultetuose vyksta organizacijų atasjaunimo rinkiminiai susikaltiniai rinkimai. Į 17-tą ataskaitinę-rinkimi nę konferenciją susirinko ir MaF komjaunuoliai. Konfe rencijos darbą pradėjo MaF komjaunimo organizacijos sekretorius Rimas Maliuke vičius ataskaita apie kom jaunimo biuro veiklą 1981-82 mokslo metais. Per šį laiką didelis dėmesys buvo skiriamas jau nojo specialisto dalykinių ir visuomeninių įgūdžių for mavimui. • Vienas svarbiau sių uždavinių — idėjinis ir politinis darbas. Reikia sten gtis auklėti komjaunuolį ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu kovotoju darbe, moksle ir visuomeniniame gyvenime. Apie svarbiausią studentijos pareigą - mokslą — kalbėjo MaF nrodekanas A. Nagelė. Jis pabrėžė, kad tik nuo paties studento priklau so mokymosi rezultatai. MaF kurio pažangumo vi durkis 3,8, yra aštuntoje
vietoje tarp kitų Universite to fakultetų. Gerai ir labai gerai besimokančių studentų fakultete — 33. Be abejo, jų turėtų būti daugiau. Ta čiau fakultete netrūksta Sko lininkų. Be to, ; tapo . mada“ neatvykti į sesijos egzami nus. O nusirašinėjimas — tiesiog liga. Prodekanas paminėjo ir tvarkos klausimą Univer sitete. Nurodė sąlygas, ku rios padėtų pirmakursiams adaptuotis fakultete. Palin kėjo jiems nežiūrėti į vy resniųjų studentų blogąsias puses, o tik perimti iš ko legų visa, kas geriausia. Ataskaitą apie „Komjauni mo prožektoriaus" veikla Per skaitė III kurso studentė L. Rinkevičiūtė. Ji apibūdino prožekto„Komjaunimo riaus" štabo darbą kritikuojant negeroves ir kovoiant už ių išgyvendinamą. Būtina siekti, kad reguliariai butų leidžiami „Komjaunimo prožektoriaus" numeriai. ispūTrečiojo semestro džiais pasidalijo ir su darbo rezultatais supažindino TM II kurso 3-čios grupės atsto vė Egidija Galvydytė. jai ir
jos kurso draugams Univer siteto SSB judėjimo jubilie jinė vasara — pirmoji, to dėl dauo iš jų buvo tikėta si. Jų būrys „Gugolas“ dir bo Prienų rajono Šilavoto kolūkyje. Betonavo kiauli džių kompleksą. Darbo nor ma įvykdyta 120 proc. Visi susidomėję išklausė ketvirtakursio V. Dauko pranešimą apie MaF sporto ir turizmo sekcijos veiklą. Šą vasara MaF turistai pa buvojo Užkaukazėje, Pamy ro kalnuose, aplankė daug ižymių istorinių vietovių Letuvoje. Gerai d:rbo ir karinis-patriotinis sektorius. O kaip konferencijai ruošėsi grupių delegatai? Apie tai papasakojo ketvirtakursial Edita Motuzai tė. Albertas Šermokas bei antrakursis Arvydas Veikšra: — Taip jau įprasta, kad savo ataskaitinės konferenci jos išvakarėse kiekvienas komjaunuolis apmąsto tai, kas padaryta. — XVII ataskaitinė-rinki minė konferencija ne tik darbo rezultatų susumavi mas, bet ir principingas po-
das išdygo (tai gali pasirodv. ti juokinga), mokantis seno vės graikų kalbos, kai aš sužinojau mokslo tiesą apie svarbiausių ankstyvosios kri kščionybės sąvokų kilmę. Tai man buvo atradimas. Aš ėmiau labiau domėtis kri kščionybės istorija, kruopš čiau studijuoti filosofiją ir mano mėgiamą antikinę lite ratūrą. Galbūt aš perdedu, bet būtent antikinė literatu, ra daugiausia padėjo man. visiškai atsisakant religijos. Tai tik parodo, kad kiekvie name moksle, jeigu tik i jį įsigilinsi, gausu faktu moks liniams ateistiniams apmąs tymams. Reikia tik ją su prasti ir panaudoti. Apskri tai mokslinio pažinimo logi ka jau pati savaime stipriai veikia galvojanti žmogų ir gali priversti suabejoti tikin ti studentą. Mes gi turime pastebėti tą įsižiebusią abe jonę ir padėti jai įsiliepsno ti, pavirsti jėga,, griaunan čia religinius įsitikinimus. Mūsų gyvenimas keičiasi ypač greitai. Naujos sąlygos reikalauja ir naujų metodų, būdu materialistiškai auklėti jaunąją kartą. Nuolat rei kia tobulinti ir jau žinomus, praktikoje patikrintus meto dus, matyti iš pažangios pa saulėžiūros pozicijų iprasmin. ti šiandieninio gyvenimo reiškinius. Ką gi mes turime padaryti, kad pagerėtu ateis tinis auklėjimas aukštosiose mokyklose ir technikumuose, kokios čia, mano manymu, egzistuoja problemos? Visų pirma verta rimtai pagalvoti apie „Mokslinio ateizmo pagrindų" kursą, ku ris šiuo metu dėstomas viso se mūsų aukštosiose mokyk lose ir technikumuose. Šį kur są, manau, reikia išplėsti. Gal geriau jį dėstyti dviem pakopomis. Pirma pakopa — tai, ką studentai studijuoja dabar, tik šiek tiek pakore guoti programą. Norėtųsi, kad būtų atsižvelgiama į regiono istoriją ir kultūros raidos ypatybes, vietos tradicijas, papročius. Kursas, kuris būtų skaitomas baigiamaisiais mokslo metais — kaip antra pakopa — turėtų supažindinti studentus su ateistinio auklėjimo metodika ir praktika, bendra vimo su žmonėmis psicholo gija, didaktika, tarybinių įsta tymų apie religinius kultus
kalbis apie komjaunuoliškos veiklos trūkumus atskiruo se darbo baruose. Konferencijos delegatai ir svečiai pažymėjo, kad fa kulteto mokymo komisija tu rėtų vis labiau orientuotis į akademinių grupių veiklą, aktygrupėse betarpiškai auklėjimo vinti mokymo procesą. Konferencijos darbą įvertino Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas A. Morkūnas. Jis paragino MaF komjau nuolius nebūtį abejingais komjaunuoliškai veiklai, jos trūkumams, o- komjaunimo organizacijos darbą pasiūlė įvertinti patenkinamai. Už gerą mokymąsi ir ak tyvią visuomeninę veiklą MaF komjaunimo komitetas daugeliui studentų įteikė atmin'mo dovanėles. rinkiminės Ataskaitinės konferencijos nutarimo projektą perskaitė E. Motuzai tė. Jame sakoma, kad MaF komjaunimo komiteto darbą per ataskaitinį laikotarpį jvertmti patenkinamai. Pag rindiniu fakulteto komjauni mo organizacijos uždaviniu ir toFau laikyti pavyzdingą mokymąsi, nenuilstamą ži nių siekimą, aktyvią visuo meninę veiklą. Mobilizuoti visas jėgas ir dėmėsi TSKP XXVI ir VLKJS XIX, LLKJS XX suvažiavimo iškeltiems uždaviniams įgyvendinti. Alvyda BIRIUKAITĖ
kiama plati religinės doro vės kritika, parodoma, kad bendražmogiškose normose, kurias yra perėmusi religija, nėra nieko antgamtiško, at. skleidžiamas antihumaniškas bažnyčios dogmų ir pamoky mų pobūdis. Tačiau, kritikuo dami religinius įsitikinimus ir religinės etikos normas, mes per mažai konstruktyviai pro paguojame komunistinės do rovės sistemą. Atgyvenusias sąvokas reikia nedelsiant pa keisti žmonių sąmonėje ir el gesyje humanistinėmis ateisti nėmis normomis ir vertybė mis. Būtina plėtoti auklėja mąjį darbą po paskaitų, mo kyti jaunuolius savarankiškai susigaudyti žmonių santykiuo se, išsiugdyti aktyvią pozici jų gyvenime. Reikia surasti tokias darbo formas, kurios domintų kiekvieną žmogų. Ir dar — pabaigai. Aš jau kalbėjau, kaip sunku jaunam specialistui įsijungti į ateis tinę propagandą. Tais atvejais, kai pakviečia, jis paprastai neatsisako. Bet daž niausiai pats šioje srityje ini ciatyvos neparodo. Čia taip pat atsiliepia nepakankamas pasiruošimas aukštojoje mo kykloje. Mes turime ugdyti vidinį jaunų žmonių poreikį padėti klystantiems surasti tikrąją laisvę ir laimę gyve nime. Žinoma, neretai ir pa čiuose kolektyvuose jaučiamas pasyvumas ateistinės propa gandos atžvilgiu, ateizmas lai komas vos ne praeities etapu. Todėl ir lektorių ateistų ruo šimu čia nesirūpinama. Kaip pastebėjote, studijuo jančio jaunimo ateistinio auk lėjimo baruose dar reiks daug padaryti — tiek orga nizaciniu, tiek metodiniu metodologiniu požiūriu. Mes sieksime, kad mūsų auklėti niai, nesvarbu, ar jie dirbs ateistinį darbą ar ne, būtu aukštos moralės ir tvirtų ko munistinių įsitikinimų žmonės, kad jų asmeninės savybės būtų geresnies, negu religin gų žmonių.
pagrindais. Antra, vien mokslinio ateiz mo kursas negali išspręsti visų studentų ateistinio auk lėjimo problemų. Būtina, kad pasaulėžiūros minimumą stu dentai įgytų ir mokydamiesi specialiųjų disciplinų: mate matikos, fizikos, chemijos, biologijos, literatūros, istori jos, meno ir t. t. Kiekvienos mokslo šakos istorijoje daug ideologinės kovos, įnirtingos polemikos tarp materialistų ir idealistų pavyzdžių. Labai naudinga, jeigu skaitant spe cialiuosius kursus, išryškina mas ir pasaulėžiūrinis aspek tas, ir kova dėl mokslo tiesos. Todėl gamtos ir tech nikos mokslų katedrų dėsty tojai turėtų plačiau gvildenti metodologines, filosofines sa vo dėstomų disciplinų prob lemas. Šiame darbo bare mes esa me numatę tam tikras orga nizacines priemones. Štai at raminė Vilniaus universiteto filosofijos istorijos ir ateizmo katedra reorganizuota i sava rankišką mokslinio ateizmo katedrą. Be to. mes ketina me prie šios katedros įkurti tam tikrą visuomenini institu tą, į kurio sudėtį įeitų kitų katedrų dėstytojai, galintys skaityti speckursus pasaulėžiūros klausimais, remiantis specialiosiomis disciplinomis. Būtina kiekvienoje moky mo įstaigoje parengti moky mo programas seminarų te mas, nagrinėjančias interna cionalinio ir ateistinio auklė jimo vienovę. Trečia, mūsų auklštosiose yra skaitomas mokyklose marksistinės — lenininės etikos kursas bet jis perdaug nutolęs nuo studentų ateistinio auklėjimo ir švietimo už davinių. Ir čia, mano many mu, reikia ieškoti būdų, kaip jį sujungti su mokslinio ateiz mo kursu, o jų pagrindu su kurti ateistinio švietimo sis temą, apie kurią jau kalbė Sutrumpinta iš žurnalo ,,Nau jau. Reikalas tas. kad dėstant ka i religija" 1982 Nr. 9 mokslinį ateizmą, yra patei- Vertė A. KRIAUClūNAITE
CIVILINEI GYNYBAI - 50 1932 metų spalio 4-ąją TSRS Liaudies Komisarų Tary ba patvirtino šalies teritorijos priešlėktuvinės gynybos Nuos tatus. Sis aktas davė pradžią centralizuotos sąjunginės or ganizacijos — Vietinės prieš lėktuvinės gynybos (VPG) — veiklai. Organizacija turėjo apmokyti gyventojus apsisau goti nuo oro iir cheminio garantuoti ginklo pavojaus, tvarka ir saugumą objektuose Spręsdama ir gyvenvietėse, VPG iki šiuos uždavinius, karo atliko didelį darbą.
Didžiojo Tėvynės karo me tais VPG formuotės budėda vo visą parą, kovojo su pa degamosiomis aviabombomis, atstatinėjo tiltus ir kitus ob jektus, per gaisrus gelbėjo žmones, išnešdavo juos iš užvertimų, rūpinosi miestų ir rajonų gyvybingumu. Atsiradus masinio naikinimo ginklui, reikėjo sukurti tokią gynybos sistemą, kuri garan tuotų visos valstybės gyven tojų saugumą. Imperialistiniai Vakarų sluoksniai, o ypač amerikie čių kariauna šešiasdešimtai siais metais pradėjo atvirai skelbti Tarybų šalies atominio užpuolimo planus. Mūsų šalis turėjo imtis atitinkamų prie monių, kad sustiprintų savo gynybinį pajėgumą. Ryšium su tuo 1961 metų liepos mė nesį VPG buvo reorganizuota į Civilinę gynybą (CG) ir ta po gyventojų ir liaudies ūkio valstybinių gynybos priemo nių sudėtine dalimi.
Mūsų šalies civilinė gyny ba, būdama visaliaudinė, sie kia humaniškų tikslų. Visos
priemonės organizuojamos liaudies saugumui. Atsakingus uždavinius tenka spręsti Universiteto civilinei gynybai. Liaudies ūkio kadrų bend rojoje rengimo sistemoje nu matyta apmokyti būsimuosius specialistus įgyvendinti CG priemones tiek taikos, tiek ir karo metais. Sprendžiant šiuos uždavi nius, didelį indėlį įneša CG ir atsargos medicinos seserų ruošimo CG kursai. Turėda mi kvalifikuotų ' dėstytojų ko. lektyvą ir reikalingą moko mąją bazę, praėjusiais mo kslo metais apmokėme ne mažai studentų ir pasiekėme aukštos žinių kokybės. Viso kolektyvo apsaugos priemonių nuo masinio naiki nimo ginklo mokymas yra dar vienas svarbus Universiteto CC veiklos baras. Sis moky mas vyksta fakultetuose, atski rose katedrose ir kituose padaliniuose, struktūriniuose Praėjusiais mokslo metais ormojsymas vyko ganizuotai fakultete, TSKP Medicinos katedroje, mokslinėje bibliotekoje ir kituose padaliniuo se. Naujais 1982/83 mokslo me tais Universitete vyks komp leksinis universitetinis civili nės gynybos mokymas. Si5 mokymas leis patikrinti visų kategorijų besimokančiųių pasiruošimą spręsti CG užda vinius. Mokymo efektyvumas priklausys nuo visų besimo kančiųjų aktyvaus dalyvavi mo ir sąmoningo požiūrio parengiamuoju periodu ir jam vykstant. V. RAIKOVAS VU CG štabo viršininkas
NEPAMIRŠKIME VIENI KITŲ
Artėjantis šalies jubilie jus skatina daugelį kolektvvų pasitempti ir garbingą su kaktį pasitikti aukštais dar bo rodikliais. Universiteto darbuotojų komjaunimo or ganizacijos darbas specifi. nis. Dėstytojai turi būti ge ri pagalbininkai ir kated rose, ir studentų organizaci jose. Gal todėl nelengva darbuotojų komjaunimo or ganizacijose planuoti darbą, įtraukti į jį kuo daugiau jaunųjų specialistų. Filologijos fakulteto dar buotoju komjaunimo organi zacijoje virš 93% komjau nuolių — moterys. Noras pažadinti gilias komjaunimo tradicijas, priverčia ieškoti nauju veiklos formų. Malo nu. kad mes suradome ben draminčių. Metų pradžioje iškilmingame Filologijos fa
kulteto darbuotoju komjauni. mo organizacijos susirinkime buvo pasirašyta draugystės ir socialistinio lenktyniavimo sutartis su Istorijos fakulteto darbuotojų komjaunimo or ganizacija. Atsižvelgiant j abiejų fakultetų specifiką ir darbą, buvo numatytos devy nios socialistinio lenktynia vimo kryptys. Didžiausią dė mesį skyrėme jaunųjų spe cialistų kvalifikacijos kėli, mui, moksliniam bei metodiniam-pedagoginiam darbui. Jubiliejaus išvakarėse su sumavome rezultatus. Pasiro. dė kad Istorijos fakultetas daug pranašesnis pedaeogi•mio-metodinio darbo srityje, bet už tai filologai kaimynus pralenkė kvalifikacijos kėli mo bei mokslo baruose. Su skaičiavus visus soc. lenktynavimo, skirto TSRS 60-mečiui, taškus, nugalėjo Filolo gijos fakulteto darbuotojų komjaunimo organizacija. Geru žodžiu reiktu pami nėti vieną iš socialistinio lenktyniavimo organizatorių, buvusi Istorijos fakulteto darbuotoju komjaunimo orga. nizacijos sekretorių A. Bumblauską. aktyvistus B. Jotautaitę (IF), T. Kiunovą. R. Kliukienę, 2. Snieganaitę A. Žentelyte (FilF). Būtų džiugu, kad ši kom jaunuoliškos veiklos forma surastų atgarsį ir kitose komjaunimo organizacijose. A. PECELICNAITE F11F darbuotojų komjaunimo organizacijos sekretorė
,.Studento auklėjimo dar be ypač didelis vaidmuo ten. ka grupės kuratoriui, kurio svarbiausias darbo periodas — tai jauno studento adap tacijos periodas..." ,.Talkos žemdirbiams tapo tradicinės. Tai neblogai. Kiekvienas jaunas žmogus turi pažinti žemdirbio darbą. Pageidautina, kad į talką kartu su pirmo kurso studen tais vyktų ir grupės kurato rius. Tai puiki priemonė pa žinti grupę ir organizuoti ko lektyvą. Tik darbas parodo tikrąjį žmogaus veidą. .." „Vienas kuratorius — ne karys. Jis vadovauja grupei kartu su seniūnu, gruporgu, proforgu. Nuo šio trikampio parinkimo priklauso visos grupės gyvenimas". Tai tik keletas ištraukų iš naujo leidinuko „Metodine medžiaga kuratoriams". Šiais metais įvykęs Kauno miesto aukštųjų mokyklų grupių ku ratorių aktyvo pasitarimas apsvarstė kuratoriaus vaid menį, įgyvendinant TSKP XXVI suvažiavimo ir LKP XVIII suvažiavimo iškeltus uždavinius studijuojančio jaunimo mokymo ir komunis tinio auklėjimo srityje. Leidinyje pateikta apiben. drinta šio pasitarimo me džiaga, kurią kuratoriai galė tų panaudoti ir kūrybiškai taikyti praktiniame darbe. Skaitytojų dėmesiui spaus diname LVKKI docento K. Miškinio mintis apie kurato riaus vietą studentų gyveni me.
Tęsiame pokalbį. Grupės kuratorius: kolega ar... auklė?
jog „žmonės, nesusipažinę su auklėjimu, galvoja, kad auk lėjimo menas gana paprastas. Tačiau norint sėkmingai auk lėti reikia trijų dalykų: kan trybės, talento Ir žinių". Iš esmės auklėjimo proce sas aukštosiose mokyklose žymiai sudėtingesnis negu mokymo. Labai sunku išma tuoti ir auklėjimo rezulta tus. Pavyzdžiui, galime pa tikrinti studento žinias, kai kuriuos mokėjimus, įgūdžius, tačiau išmatuoti studento są žiningumą, dorovingumą arba kitas savybes labai sunku, o kartais net neįmanoma. Deja, aukštosiose mokvklose pagrindinis dėmesys ski riamas mokymui, skaičiuoja mi pažangumo procentai, (vairiais būdais tikrinamos žinios ir pan., o auklėjimo procesas kartais būna tiesiog nevaldomas, taigi ir mažiau kryptingas bei efektyvus. Tai patvirtina ir viešoji kai kurių aukštųjų mokyklų dėstytojų nuomonė, sutinka ma įvairiuose šaltiniuose. Pavyzdžiui, doc. J. Karosas neseniai „Moksle ir gyveni me" rašė: „Mano nuomone, studentas suaugęs žmogus. Nori ir gali — tegu mokosi, nenori ar nesugeba — tegu nesimoko. Kam per didelius vargus mes jam brukame dip DIFERENCIJUOTAI lomą? Juk mes esame tikri, kad jis bus blogas specialis DIRBTI SU tas. O įis gali būti geras STUDENTAIS mašinistas, tekintojas ir pan". pedagogas prof. Žymus pedagogas K. Ušln- Žinomas skis yra teisingai pasakęs, K. Ruvinskls mano, jog ne
būtina palaikyti glaudžių kontaktų su tėvais, nes tai nuima atsakomybę nuo pa ties studento — suaugusio žmogaus pečių. Taip studen tas ieško kaltų, praranda at sakomybės jausmą. Panašių nuomonių yra ir daugiau. Taigi vienų nuomone, kažin ar reikia gaišti laiką studen to auklėjimui. Vadovauda miesi tokia koncepcija, kai kurie kuratoriai labai mažai dėmesio skiria darbui su ku ruojama grupe, retai susitin ka su savo akademinės gru pės studentais, blogai |uos pažįsta ir pan. Reikia pasakyti, jog pats auklėjimas dažnai neteisingai traktuojamas tik kaip vaikų auklėjimo procesas. Tai kla sikinis klaidingo įsitikinimo pavyzdys. Suprantama, isto riškai taip susiklostė, kad pedagogika plėtojasi dau giau kaip mokslas apie tai kus, augančiųjų kartu auklė jimą, tačiau gyvenime visada buvo auklėjami ir suaugę žmonės. Auklėjimas — visuo meninis reiškinys, būdingas žmonių visuomenei per visą jos istoriją. Naujos kartos, ateinančios pakeisti esančių, turi mokėti naudotis sukaup tu patyrimu, mokslo žinio mis, kultūra ir toliau viską vystyti, kurti naujas mate rialines bei dvasines verty bes. Jeigu nebūtų tokio per imamumo, visuomenė negalė tų normaliai vystytis. Šia prasme auklėjimą V. Leninas pavadino amžina Ir bendra
XXX
nio ir Tarybų Sąjungos au kštųjų mokyklų. Vien rekto rių susirinko 30. Apie iškil mes rašė, pasakojo 58 žur nalistai — tiek jų buvo ak redituota spaudos centre. Kai toks didelis korespon dentų antplūdis, kai jie gaudyte gaudė pačias netikė čiausias šventės akimirkas, norėjosi ir pačiam pastebėti, ko nemato kiti, prasmukti ten, kur niekam nepavyko. Bet kas leidžiama korespon dentui, tas neleidžiama sve čiui.
Tartu miestui 952 metai, bet turbūt toks šventiškas jis dar nebuvo niekada. Pir mykštėmis spalvomis užside gė senieji bokštai, jubiliejaus plakatais pasipuošė miesto langai. Gatvėse, aikštėse, vi. sose Tartu salėse — koncer tai, linksmybės — atvažia vo rok grupės „Apelsin", ,,Ruja", „Vitamin", populia rus senosios muzikos ansam blis „Hortus musicus". Mies tas sujudo Alma Mater Taituensis švenčia. Ąžuolo lapų vainiku pa dabintas pagrindinis uni versiteto rūmas. Jau be veik du šimtmečius šis pastatas — miesto ir Almae Matris įvykių širdis. Ir šįsyk čia suskambėjo fanfaros, skelbiančios iškilmių pradžią, pražygiavo šventinė fakulte to eisena. Studentai iškilmin
gai, su fakelais rankose, i>asižadėjo siekti didžiojo mokslo. Kai sutemos apgaubė miestą, tarp rūmų kolonu iš niro orandiozinio spektaklio dalyviai — penki šimtai darbininkų, aktorių, muzi kantu atkūrė ilgametę, sudė tingą, neretai dramatišką universiteto istoriją. Scenari jaus autorius — Istorijos fa kulteto docentas Ch. Palamecas konferencijoje paminė jo, kad per tris vakarus spektaklį pamatė 15 tūkst. žiūrovu. O kiek ju suplūdo šventiniam fejerverkui į Ro. tušės aikštę, nesugebėjo at sakyti net spaudos centro vadovai, nors kitą informaci ją jie pranešdavo akimirks niu. Be didelio vargo sužino jau, kad šventėje dalyvavo per 400 svečiu iš 52 užsie
Šiandieną devyniuose uni versiteto fakultetuose moko si 7696 studentai. 1632 — įkūrimo metais — jų čia buvo 65. Tuomet oficialus priėmimo į studentus ritua las vadinosi depozicija. Jos metu studentams buvo rodo ma, kaip iš netašytų pusber nių universitete tampama iš silavinusiais ir dorovingais žmonėmis. Ilgainiui apeiga virto tradicine švente, kurios tikslas iki soties pasišaipyti iš fuksų. Vyresniųjų studentų są mojis — sveikas dalykas. Bet būta ir išnaudojimo. Fuksai vyresniesiams turėjo pa tarnauti ne tik universitete, bet ir pirtyje, cerkvėje. Tek davo išversti iš kišenių pa skutinius talerius alui. Jei pasipriešinsi — muš, nugir dys iki sąmonės netekimo, arba dar blogiau — žygiuosi apledijusiomis Tartu gatvė mis nukirpta palto rankove ar apykakle. Fuksai kentėdavo ne tik nuo vyresniųjų. 1637 metais studentai skundėsi rektoriui netvarkingomis, tingiomis virėjomis, apdalinančiomis juos antausiais. Itin vaizdžiai istorija pie šia 19 amžiaus pradžios stu dentų buitį. Lengvo gyveni mo mėgėjai, daugiausia dva rininkų sūnūs, iškrėsdavo universitetui įvairių aibių — smaigydavosi įvairiose dvikovose, lošė kortomis iš
pinigų, girtavo ir mušėsi, jų vengė miestiečiai ir įgulos kareiviai. Daužė profesūrai langus. Universiteto teismas turėjo gražaus darbo. „Pirmas — ponas dievas, antras — ru sų caras, po to mūsiškis stu dentas" — taip buvo sako, ma anais laikais. Neapsi kentęs caras ėmėsi žiaurių represijų — uždraudė stu-' dentams nešioti špagas. Tie sa, šis draudimas galiojo po rą metų. Skaudžiau nei šis įsakas, laisvas širdis palietė draudi mas rengti kasmetines stu dentiškas eitynes miesto gatvėmis. 1837 metais pro testuodami studentai liejosi į gedulingą procesiją, atėjo prie pagrindinių universite to rūmų ir čia simboliškai „palaidojo" studentišką šven tę. Daugeliui tokia veikla baigdavosi karceryje, kurio vieną kamerą ir šiandieną galima pamatyti universiteto rūmų palėpėje.
Jubiliejaus išvakarėse stu dentai gavo puikaus stati nio raktus. Tai vienos suo mių firmos suprojektuotas sporto kompleksas. Jame lengvosios atletikos manie žas (tartano takelio ilgis — 150 metrų) ir sportinių žai dimų salė. Vienu metu čia gali sportuoti 400 studentų. Aukštajai mokyklai su Fiz kultūros fakultetu toks kom pleksas būtinas. (Beje, netu. rinčiai tokio fakulteto — taip pat). Atvėrė duris seniai laukta naujoji biblioteka. Architek tai ir bibliotekininkystės specialistai šį pastatą vadi na unikaliu, panašaus nerasi Tarybų Sąjungoje. Nespecialistai nuo vertinimo susilai ko, bet ilgai juos persekioja pasigėrėjimo ir sveiko pavy do jausmas. Iš tikrųjų, pato gesnę biblioteką sunku įsi vaizduoti — kelios erdvios skaityklos, konferencijų salė, jaukūs bufetai, dėstytojams ir aspirantams įrengta ke letas individualių kabinų. Biblioteka, turinti pusket virto milijono tomų, i nau jas patalpas kėlėsi tik 151
visuomeninio gyvenimo ka tegorija. (domiai šiuo klausimu yra pasisakęs žinomas lenkų pe dagogas J. Korčakas. Jis sa kė: „Viena iš grubiausių klaidų yra matyti, kad auk lėjami tik valkai, o ne žmo nės. Vaikų nėra — yra žmo nės su skirtinga patirtimi pasaulio suvokime. Atsimin kite, kad mes jų nepažįsta me!" Taigi negalima tvirtinti, jog studentų auklėjimą gali ma palikti savieigai. Matyt, jų auklėjimui reikia skirti ne mažiau dėmesio, negu ir mokymui. Aukštosiose mokyklose ryški ir priešinga tendencija. Dalis kuratorių bando j savo darbą mechaniškai perkelti vidurinės mokyklos klasės vadovo darbo metodus Ir būdus: studentai smulkmeniš kai globojami, didžiausią or ganizacinį darbą atlieka pa tys kuratoriai ir pan. Kurie teisūs, kaip reikėtų kuratoriams dirbti su studen tais auklėjamąjį darbą? Kaip žinome aukštoji mo kykla nėra vieta, kur moko, bet yra vieta, kur mokoma si ir padedama mokytis. Tačiau tokiu principu va dovaujantis aukštajai mokyk lai dirbti sunku, nes iš vidu rinių mokyklų ateina jau nuoliai, kurie nemoka sava rankiškai dirbti. Prof. I. Pidkasistil nurodo, jog apie 45% Nukelta j 4 psl.
dieną. Visiems norėjosi ’oje kuo greičiau įsikurti. Fak tas palyginimui. JAV kongre so tokio dydžio biblioteka užėmė naujas patalpas per tris su puse metų. Universiteto prorektorius A. Ostavelis papasakojo, kad vien per paskutiniuosius pusantrų metų Universiteto rūmų restauravimas atsiėjo 3,8 mln. rublių. Jubiliejus tik trumpam sutrukdė res tauratorių darbą. Greit lenkų specialistai sutvairkys senąją studentų kavinę, reikės bai gti pagrindinių rūmų restau ravimą — iki jubiliejaus at likta du trečdaliai darbų. XXX
.. .Svečiai išsiskirstė, bet šventė tęsiasi — Tartu uni versiteto delegacijos išvyks ta į Švediją, Suomiją, Ma skvą. Ten bus surengtos Al mae Matris Tartuensis die nos. Algirdas KUMŽA
-------------- • V. GOBIO nuotraukose šventinio spektaklio vaizdai.
mų, sistemingai nekontroliuo varankiškumo. Antrame kur jamas jo mokymasis ir pan.). se kuratoriaus veikla iš es Studentas pasijunta daug lais mės nukreipiama studentų vesnis (mokykloje kiekvie savarankiškumui ugdyti — Atkelta iš 3 psl. bas, taip pat susiję daugiau nai dienai reikėdavo ruošti jis savo atliekamas funkci studentų I—II kurse nemoka su moksline, o ne pedagogi pamokas, čia — gana retai jas pamažu perduoda kolek dirbti savarankiškai, nemoka ne veikla. O gyvenimas rei klausiama) ir tokia laisvė tyvui, aktyvistams, pasiekia, spręsti netipinių užduočių, kalauja savo. Dėstytojas, su dažnai brangiai kainuoja. kad grupėje vyrautų maksi naudotis literatūra, konspek sitikęs su studentais, turi su Tokia reali padėtis diktuo malus kolektyvinis reiklu tuoti, dekoduoti ir pan. gebėti taip perteikti moko ja ir atitinkamą išeitį: I kur mas kiekvienam nariui, di Tokia realybė savaime dlk. mąją medžiagą, kad ji būtų se kuratoriaus darbas turėtų delė kolektyvinė ir asmeni tuoj a atsakymą j mūsų iškel- suprantama, išmokta, taptų būti labai intensyvus ir pa nė atsakomybė. Trečiame ir tą klausimą, kaip turėtų dlrb- būsimo specialisto idėjų šal našus Į klasės vadovo dar vyresniuose kursuose turi bū tl kuratoriai. tiniu, jo vidiniu turtu. bą. Kuratorius gerai susipa ti visiška savivalda, studentų Mokyme ir auklėjime labai SKIRTUMAS TARP REIK žįsta su savo globojamaisiais, savarankiškumas, Kuratorius, svarbu nepertraukiamo- mo LUMO MOKINIUI IR STU aktyviai kontroliuoja jų mo likdamas šešėlyje, privalo tai kymo ir auklėjimo procesas. DENTUI. Mokyklose dažnai kymąsi, itraukla visus į ak pasiekti. Čia visas darbas tu Amžiaus tarpsnis — viduri pažangumas siekia 100%, tyvią visuomeninę veiklą Ir ri būti vykdomas ne iš vir nės mokyklos aukštesniosios apie tai daug kalbama, indi ją kontroliuoja, palaiko glau šaus, ne remiantis kuratoriaus klasės ir aukštosios mokyk vidualiai dirbama su kiekvie džius ryšius su dėstytojais, isakymais ar nurodymais bet los pirmieji kursai — ypa nu mokiniu, o aukštosiose dekanatu, studentų tėvais ir iš apačios, komjaunimo orga tingai svarbus, šiame tarps mokyklose neretas dėstytojas pan. Visa tai diktuoja būti nizacijos ar atskirų komjau nyje ypač ryškūs šie skirtu iš viso nežino, koks studen nybę kuratoriui gerai susipa nuolių iniciatyva. mai: to, grupės, fakulteto ar net žinti su klasių vadovų darbo Suprantama, kad tokia kujo dėstomo dalyko pažangu metodais, principais, formo ratoriaus darbo su studentais SKIRTUMAS TARP PAMO. mas. mis. eiga reikalauja ir skirtingų KOS IR PASKAITOS. Pamo Ypač svarbu gerai pažinti darbo metodų bei formų at SKIRTUMAS TARP KLA studentus. Studentų, kaip ir skiruose kursuose. Tikriau negu ka yra efektyvesnė, paskaita, Pamokoje didesnį SES VADOVO IR KURATO apskritai žmonių, pažinimo siai nereikia aiškinti, jog vaidmenį vaidina didaktikos RIAUS. diagnostika yra netobula, ta. kuratoriaus darbas aukštes Siu metų ruųsėjo 28 die principai: čia tikrinama, ir Mokyklose klasės vadovas čiau kuratoriai privalo pa niuose kursuose nėra nė kiek ną eidamas 54-uosius me (tvirtinama, ir aplbendrina- palaiko labai glaudžius ry- žinti savo auklėtinius, nors lengvesnis ar paprastesnis. tus, staiqa mirė Universite ma, skiriami namų darbai ir Sius su klekvlenu mokiniu jie jau ir studentai. Žymus TSKP XXVI suvažiavimas to Teisės fakulteto Baudžia pan. Prisimintina ir tai, kad — juos globoja bara, giria, pedagogas K. Ušinskis sakė: suformulavo realų pedagoginį mosios teisės katedros docentas, ilqametis šios ka. ryšius ,,Jeigu pedagogika nori visa auklėjimo tikslą brandžios tedros išmokimo efektyvumas iš es palaiko sistemingus vedėjas, Lietumės priklauso ne nuo mo- su tėvais, kruopščiai planuoja pusiškai veikti žmogų, ji socialistinės visuomenės są vos TSR nusipelnęs teisinin kymo turinio, o nuo pertei- klasės vadovo darbą ir pan., privalo visapusiškai jį pa lygomis — ugdyti aktyvią kas Martynas Apanavičius. M. Apanavičius qimė 1929 kimo formų. tuo tarpu dažnas kuratorius žinti". Todėl etinis klausimas studentų poziciją gyvenime, ne visada pažjsta savo auk ar mes turime teisę brautis j gerinti mokymą, jaunimo do m. qequžės 7 d. Kaišiadorių ra’.^Rus.ų kaime valstiečių SKIRTUMAS TARP MOKY- lėtinius, susitinka su jais re suaugusio žmogaus asmeny rovinį auklėjimą. įgyvendi šeimoje. Ke'ias j mokslus bu TOJO IR DĖSTYTOJO, Net tai ir dažnai net neturi kryp bės vidų, nebetenka pras nant šluos tikslus kurato vo nelenqvas: ne kartą mo prasti mokytojai jaučia di tingo auklėjamojo darbo pla mės. Kuratoriai ne tik turi, riaus vaidmuo labai didelis. kyklos lankymą teko nutrau kti, kadanqi tėvams nepaka desnę atsakomybę už moki no su grupe. jie privalo tai daryti, nes tam Todėl jeigu jis metodiškai, ko lėšų paremti sūnaus sie nių žinias, jų auklėjimą, ne Panašių skirtumų galima ir yra pedagogai. Jie turi diferencijuotai ir sumaniai kius. 1950 m. baiqęs Žaslių mokyklą, “M. “ Apagu dėstytojaL Ne paslaptis, būtų surasti Ir daugiau. gerai žinoti, kuo gyvena jų dirbs auklėjamąjį darbą su vidurinę navičius įstojo į Vilniaus kad yra žinomų mokslininkų, Minėti skirtumai sudaro la studentai, kaip gyvena. Rei kuruojama grupe, taikys efe universiteto Teisės fakultebet gana prastų dldaktų. bai dideli lūžį pirmakursio kia (gyti savo auklėtinių pa ktyvius darbo metodus bei tą, kurį baiqė 1955 _Z_ m. ir Daugelis dėstytojų pirmenybę doroviniame gyvenime. Pra sitikėjimą, padėti jiems susi formas — bus sudarytos pa buvo paskirtas i prokuratū ros crqanus. *' 1 L‘.„ Kurį laiką atiduoda ne pedagoginei, bet deda neegzistuoti tokie auk gaudyti sudėtingose gyveni lankios sąlygos paruošti vi dirbo Vilniaus m. prokuroro mokslinei veiklai, kadangi ir lėjamieji faktoriai, kaip kla mo situacijose, jausti tiesio suomeniškai kryptingus, idė padėjėju, vėliau — Lietuvos baudžia prestižas, ir darbo užmokes sės kolektyvas (pirmakursių ginę atsakomybę už studentų jiškai ir doroviškai užgrūdin TSR prokuratūros bylų naqrinėjimo teis tis priklauso ne nuo to, kolektyvas paprastai būna marksistinę pasaulėžiūrą ir tus aukštos kvalifikacijos mųjų muose priežiūros skyriaus kaip mokai studentus, o nuo dar nesusiformavęs), klasės įsitikinimus. specialistus. prokuroru, o nuo 1959 m. to, koks esi mokslininkas. vadovas (kuratorius tik pra Pasibaigus skausmingam Doc. K. MIŠKINIS, — advokatu, Varėnos Juri dinės konsultacijos vedėju. Dauguma rodiklių, pagal ku deda susipažinti su auklėti pirmakursio adaptacijos peLVKKI pedagogikos ir Universitete dėstyti M. riuos įvertinamas aukštosios niais), tėvas, motina (pirma rlodui, turėtų būti einama vis psichologijos katedros Apanavičius pradėjo 1960 m. mokyklos arba katedros dar- kursis atsiduria toli nuo na prie didesnio studentų savedėjas Iš pradžių dirbęs Teisės
DIFERENCIJUOTAI DIRBTI SU STUDENTAIS
Martynas Apanavičius
KVIEČIA VAIRUOTOJŲ KURSAI Studentai. Universiteto dėstytojai dažnai teirauja si. kur iie galėtu isigvti vairuotojo teises? I ši klausima paprašėme atsa kyti VU SDAALR komi teto pirmininką drg. A. SAPOZNIKOVĄ: — Universitete veikia mokomieji vairuotoju kur sai. kuriuos organizuoja VU SDAALR komitetas. Kursai vvksta dukart per metus: pirmieji — nuo vasario iki gegužės, ant rieji — nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio (trukmė — 3,5 mėn.) Užsiėmimai pravedami 3 kartus per savaite, neporinėmis ša
vaitos dienomis, nuo 18 iki 22 vai. VU karinėje katedroje — Čiurlionio gt. 21, 16 auditorija („techninio parengimo klasė“). Priėmimo i šiuos kursus tvarka nustatyta VU SDAALR komiteto posė dyje 1978 metu IV mėn. 21 d., ir ii iki šiol tebega lioja; pagal fakultetu bei atskiru VU padaliniu bendra studentu, darbuo toju bei SDAALR nariu skaičių skiriamos vietos i vairuotoju kursus: Fakultetas (katedra). Vietų skaičius (žmonių per metus 2-ose laidose).
a) Gamtos, Fizikos, Tei sės, Chemijos, Prekybos, Pramonės fak. — 4. b) Medicinos, Matema tikos, Filologijos, Istorijos fak. — 6. c) EKFF — 8. d) Administracija, Mc kslinė biblioteka. MTD. Karinė, Sporto katedros — 2. Fakultetų SDAALR ko mitetų pirmininkai, žino dami šiuos limitus, reko menduoja VU SDAALR komitetui kandidatus i vairuotojų kursus. Juose lygiomis teisėmis gali mo kytis ir studentai, ir visi Universiteto daibuotojai,
ĮVAIRENYBES
sulčių arba truputėlis trintos žievės, šaukštelis tirštinto pieno (arba pieno su medum) ir trintas obuolys. Diena — varškė, riešutai, razinos. Ir, žinoma rūgęs pienas. Plonėkit į sveikatą!
kurti „žydrą herojų" jai ne teko. Žirardo vaidino kara lienę ir nelaimingą senmergę, taksistę ir gydytoją, aristo kratę ir valstietę. .. Jai už teko drąsos netgi suvaidinti makabrišką moterį su barzda rež. Marko Ferreri filme. „Mėgstu įvairius pasikeiti mus. man patinka nugalėti vis naujas kliūtis". Ir štai dabar, prancūzų aktorė Nr. 1 nutarė tapti dainininke. Pirmas pasirody mas įvyko Prancūzijos TV. Žirardo nusprendė traktuo ti savo nfu ją profesiją taip pat rimtai, kaip ir kiną. Ji daug dirba, mokosi ir ją lydi sėkmė, jau šį rudeni turi pasirodyti pirmoji jo sios plokštelė.
Daugelis dailiojo čiuožimo gerbėjų ko gero prisimena gracingą ir liauną šveicarų sportininkę DENIS BIELLMAN. Prieš keletą metų ji buvo pasaulio čempionė, o dabar pasirodo baleto ant ledo vaidinimuose. Sportinę formą galima kaip ir anksčiau palaikyti treniruo tėmis, bet lieknumą... Denis nemėgsta mėsos, bet dievina saldumynus. Treneriai sudarė jai specialią dietą, kuria gali naudotis visi. Pusryčiams 1 desertinis šaukštelis kavos malimo mašinėle maltų ryžių, išlaikytų vandenyje 12 va landų, 1 šaukštelis linų sė menų, ketvirtis stiklinės vandens, šaukštelis citrinų
XXX
ANI 2IRARDO stuktelėjo 50, o publika ją stebi ekra nuose jau 30 metų. Prancūzų LAROS enciklopedija rašo: ,,Ani vienas iš nepaprasčiau sių šiuolaikinio kino reiški nių". Dažnai tarnaudama ..po niai komercijai" ji sugebėjo išsaugoti neeilini savo talen tą. Ani niekada nebuvo laiko ma gražuole, tačiau ii origi nali ir įdomi. Todėl ekrane
Parengė S. VOLODKA
kurie, pabrėžiame, akty viai dalvvauia kariniamepatriotiniame auklėjime ir vra SDAALR nariai ne mažiau, kaip 3 metus. Studentai priimami ti nuo III kurso (imtinai). Norintieji mokytis vai ruotoju kursuose turi pa rašyti pareiškimą VU SDAALR komiteto pirmi ninkui. bet pirmiausia bū tina gauti savo fakulteto (katedros, kt.) SDAALR komiteto pirmininko tar pininkavimą. Smulkesne informaciją dėl vairuotojų kursu iums suteiks VU SDAALR ko miteto pirmininkas — tel. 61-38-95, LTniversiteto gt. 3, Centriniai rūmai. I au-
fakulteto Baudžiamosios tei sės ir proceso katedros vyr. dėstytoju, 1967 m. apqynė teisės mokslų kandidato di sertaciją, 1970 m. oavo mokslinį docento vardą ir nuo 1971 m. visą dešimtmetį vadovavo katedrai. Doc. M. Apanavičius skaitė Tarybibaudžiamosios teisės.
qimininqų disciplinų paskaitas. Jo plunksnai pri klauso nemažai monoqrafijų, vadovėlių, kelios de šimtys mokslinių straipsnių, Būdamas plačios erudicijos teisininku, qeru savos srities specialistu, M. Apanavičius dauq darbo įdėjo. ruošiant respublikos Pataisos darbų kodeksą bei kitus įstatymus. Doc. M. Apanavičius buvo talentinqas, visų qerbiamas pedaqoqas. Savo patyrimu dosniai dalijosi su jaunais dėstytojais, mylėjo ir qerbė studentus. iPrincipinqas ir reiklus, jis visuomet buvo jautrus studentų reikalams, neqailėjo nuoširdaus žo džio, drauqiško patarimo. Intensyvų pedaqoqinį ir mokslinį darbą doc. M. Apa navičius vaisinqai derino su aktyvia, įvairia visuomenine veikla. Dauqelį metų jis bu vo Vilniaus m. Liaudies de putatų tarybos deputatu, sėkminqai darbavosi Nuola tinėje socialistinio teisėtumo ir viešosios tvarkos apsauqos komisijoje. <lqą laiką dirbta respublikos Liaudies kontro lės komiteto neetatiniu in spektoriumi, Aukščiausiojo teismo mokslinės-metodinės tarybos nariu, studentų mo kslinių būrelių vadovu, ku ratoriumi. M. Apanavičius rimtą dėmesį skyrė ir teisi nių žinių propagavimo sričiai, buvo vienas iš aktyviausių ,,Žinijos“ draugijos narių. Doc. M. Apanavičiaus ilqametis pedaqoqinis, mokslinis, visuomeninis darbas ne kartą buvo pažymėtas Universiteto, Lietuvos ___ TSR Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos, ki tų respublikos žinybų apdo vanojimais. 1979 m. jam su teiktas Lietuvos TSR nusi pelniusio teisininko qarbės vardas. Iš qyvenimo anksti pasi traukė qeras pedaqoqas, darbštus mokslininkas, kuk lus, pareiqinqas žmoqus, nuoširdus bendradarbis, pa likęs qilų pėdsaką teisininkų ruošimo, auklėjimo, teisės mokslo vystymo srityje, ne realizavęs dar dauq sumany mų ir darbų. Šviesus doc. M. Apanavi čiaus atminimas ilčiai išliks visų jį pažinojusiu širdyse.
Teisės fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos
Dingusį studento pažymėji- KEŽIONYTEI, laikyti nega. mą Nr. 770900, išduotą FilF lioj ančių. studentei Virginijai STUNDŽIUTEI, laikyti negaliojau. Dingusį studento pažymė čiu. jimą Nr. 780446, išduotą ChF studentei Dianai BRADingusi studento pažvmėji- ŠlSKYTEI, laikyti negalio mą Nr. 800546, išduotą GF jančiu. studentei Letai KRIPAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 810563, išduotą GF Dingusi studento pažymėji studentei Zitai PELEDAITEI, Parengė R. PLEIKYS mą Nr. 800567, išduotą GF laikyti negaliojančiu. studentei Laimai INDRIUNAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė. jimą Nr. 810561, išduotą GF Dingusi studento pažymėji studentei Laimai CECENAImą Nr. 800897, išduotą FilF TE1, laikyti negaliojančiu. studentei Tatjanai KONDRASOVAI, laikyti negaliojan Dingusį studento pažymė čiu. IF Lietuvos istorijos jimą Nr. 780142, išduotą katedros kolektyvas nuo širdžiai užjaučia bendra Dingusi studento pažymėji MaF studentei Aldonai VA darbę Aldoną VASI mą Nr. 811420, išduotą LIUKAITEI, laikyti negalio LIAUSKIENĘ dėl tėvo mirties. EKFF studentei Auksuolei jančiu. •■■*»■■■■«■■»«■«■■■■□■■■■F
Nuoširdžiai užjaučiame LTSR istorijos katedros darbuotolą Aldoną VASI LIAUSKIENĘ mirus Jos tėvui. 1F dekanatas ir visuomeninės organizacijos
MF Hicrenos ra nuoširdžiai užlaučia e. doc. p. Alqį BAUBINĄ dėl tėvo mirties.
Mirus TF doc. Marty nui APANAVIČIUI. fa kulteto studentai giliai liūdi ir nuoširdžiai už jaučia velionio šeima ir artimuosius.
Istorijos fakulteto ne akivaizdinio skyriaus VI kurso studentai nuošir džiai užjaučia kurso drauqę Violetą POŠKIENĘ dėl mylimos mamos mirties.
Redakcijos adresas: 232000—MPT, Universiteto g. 3 „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 01924. Iškilioji spauda, Tiražas 4500, Užs. Nr. 2536 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 aTapuOuHHc cTyAeHTac» («Cobctckhh cryAeirrs) —opraH naprKOMa, peKTopaTa, KOMHTera AKCM Ahtbm, npotpKOMa opaohob TpyAOBoro spamosnaMeHu h ApymOm HapoAOB BaAbHioccKoro yrarsepcKTera hm. B. Kancyuaca. PeAaicrop H. BapaimnųKa^re. Ha ahtobckom H3Mxe. Bhashioc.
Dingusi studento pažymė jimą Nr. 781782, išduotą TF studentei Genovaitei PLATŪKYTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 800772, išduotą FilF studentei Nijolei DAU JOTYTEI laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 8108919, išduotą FilF studentei Rūtai SAKALAITEI, laikyti negaliojančiu. Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ