visą 5AuąpRot€cajxabvi€ny«ir€S’
cam/Bims sr.či nencas
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ BALANDŽIO 15 D.
« Nr. 28(1367)
RUGSĖJO 30 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAK
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
RUDENS TALKOSE
Daug kas tvirtina, kad pirmieji metai aukštojoje mokykloje yra patys sunkiausi. Tikriausiai ne mažai tiesos šiuose žodžiuose. Juk Universitetas — tai ne vidu rinė mokykla. Čia kas dieną niekas netikrins tavo žinių, nera šys pastabų į pažymių knygelę, nelieps atsivesti tėvų. Į Univer siteto auditorijų suolus sėdasi jau savarankiški, atsakantys už save, savo darbus vaikinai ir merginos. Deja, vis dar pasitai ko atvejų, kada pritrūkstama valios, darbštumo, per daug su sižavima tokiais patraukliais žo džiais kaip „laisvė", „savaran kiškumas". Kiekvienais metais nemažam būreliui pirmakursių tenka atsisveikinti su gimtąja Al ma Mater. Dažniausiai dėl nepa žangumo. Taip pirmaisiais moks lo metais sudūžta tos gražios, bet trapios svajonės — gauti aukštosios mokyklos diplomą, tapti geru specialistu, plataus akiračio žmogumi. Fakultetų de kanatai, partijos ir komjaunimo komitetai daug dėmesio skiria pirmakursių adaptacijai, rūpinasi tik ką įstojusių studentų pažan gumu ir lankomumu.
XXX Iš kolūkių jau grįžo pirmoji •alkininkų partija. Jau galima su sumuoti ir pirmuosius darbo resulfaius. Šalčininkų rajono Kiro,0 kolūkyje bulves rinko trečia kursiai istorikai. Per dieną tal kininkai vidutiniškai surinkdavo Po 35—40 tonų bulvių. Jie taip
pat padėjo kolūkiečiams rūšiuoti ir perrinkti bulves, kurios po to buvo vežamos j Vilniaus daržo vių parduotuves. Laisvalaikiu istorikai žaidė krepšinį, tinklinį, futbolą, kartu su ūkio jaunimu organizavo poilsio vakarus bei diskotekas. „T. S." Inf.
UŽMESTO/
Istorikų partinė grupė vienija Lietuvos TSR istorijos, TSRS is torijos ir visuotinės istorijos ka tedrų dėstytojus ir studentus is torikus — partijos narius bei kandidatus. Tai viena iš gau siausių partinių grupių ne tik is torijos fakultete, bet ’fr visame Universitete. Šiuo metu grupės įskaitoje yra 22 TSKP nariai ir 3 kandidatai į TSKP narius. Šių metų rugsėjo 5 dieną istorikai komunistai susirinko į grupės ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Salia partinės grupės darbo, organizuojant mokymo procesą, tobulinant praktinį studentų ruo šimą pasirinktai specialybei, dės tytojų mokslinio tiriamojo dar bo ir teorinės bei metodinės jų kvalifikacijos kėlimo analizės, ataskaitiniame pranešime ir ko munistų pasisakymuose daug dė mesio buvo skirta studentų ko munistinio auklėjimo tobulini mui, jų profesinio pasirengimo gerinimui, atsižvelgiant į nau jausių TSKP ir LKP CK nutari mų reikalavimus. Daug idėjų
SPAUDOS KONFERENCIJA Visus kviečiame dalyvauti nel'nizdlnėje spaudos konferencllo]e — sudėtinėje pasiruoši'’ ' '• komjaunimo ir studentų '“^jungos organizacijų atasInėms rinkiminėms konfereniiĮ°7s dalyje. Klauskite apie dj' kas jums neaišku, rūpi, jauPn • komjaunimo ir studentų ^"sąjungos veikloje, siūlykite, LP.,al pataisyti, patobulinti, rpk|8U relk,a' lr P^eisti. Į jūuiį ausimus bei pasiūlymus atL Ks Universiteto komjaunimo sudentų profsąjungos komipiu "arial ~ laikraščio puslafe»cii ŠiU orSanizacijų konfe<<>*' fakultetuose numatoK|auSUrengtl susitikimuose. klau_, e- siūlykite! Laiškus su 'erslt , *S ėskite adresu: Unlk"*',0 3, „Tarybinio studenre<lakclja.
norinčiųjų pasirinkti prekių žino vo, prekybos ekonomisto ar tie kėjo specialybes. Pusės stojan čiųjų vidurkis — penketas, kitos dalies — 4,5. Tačiau gausus penkefukininkų būrys pirmame kurse ištirpsta tarsi pernykštis sniegas. Jų visame fakultete tik dvidešimt. — Nesugeba gerai mokytis studentai, — toliau pasakoja prekybos fakulteto prodekanė. — Pirmakursiams ypač nesiseka fizika. Atrodo, kad apie ją bu simieji prekių žinovai visai ne girdėjo.
— Rugsėjo pirmąją vyko naujų mokslo metų atidarymas, pirma kursių imatrikuliacija. O kitą die ną skaičiau pirmakursiams pirmą ją paskaitą—įvadą į specialybę. Susirinko visi. Paprastai dėl pir makursių lankomumo didelių bė dų neturime, žymiai blogesnė padėtis vyresniuose kursuose. Tuos pačius paskaitų praleidinėtojus kiekvieną penktadienį svarstome dekanato posėdžiuo se. Per stojamuosius prekybos fa kultete konkursai dideli. Ne išim tis buvo ir šie metai: daug buvo
Sunku merginoms suvokti il gas formules, atlikti sudėtingus laboratorinius darbus. O ir dės tytojų parama nelabai jaučiama. Nepavyko sėkmingai atlikti labo ratorinio darbo — skola. O kol šio įsiskolinimo nepanaikinsi — negalėsi atlikti kito darbo. O priprašyti dėstytojų, kad jie leis tų atlikti darbus po paskaitų — labai sunku. — Todėl ir būna per fizikos egzaminus vieni trejetai, — kal ba prodekanė. — Atrodo, che mija irgi nelengvas mokslas, bet su ja padėtis žymiai geresnė. Chemiją pirmakursiams dėsto pri tyrę dėstytojai, tokie, kaip do centė N. Raguotienė. Studentai mėgsta tas disciplinas, kurių pa skaitas skaito, seminarus veda geri specialistai. Galbūt todėl ir rezultatai geresni. Pirmakursių sesijos egzaminų vidurkis paprastai būna neblo gas — 4. Netgi šiek tiek dides nis už viso fakulteto pažangu mo vidurkį. Kiekvienais metais, lapkričio mėnesį, fakulteto de
kalbėjusiems teikė, rugsėjo pir mosios išvakarėse TSKP CK Po litiniame biure apsvarstytos Au kštojo ir specialiojo vidurinio mokslo pertvarkymo mūsų šalyje pagrindinės kryptys. Plačiai neanalizuodami visų
kime buvo įvertinta kasmetiniai istorikų komunistu ir vieno ku rio nors kurso studentų kom jaunuolių bendri susirinkimai. Juose kviečiami dalyvauti ir vi si specialybės komjaunimo biu ro nariai, kad galėtų bendro
Prekybos fakultetas — vienas mažiausių Universitete. Čia mo kosi tik šimtas „fuksų". Kaip čia jaučiasi pirmakursiai! Apie tai pasakoja prekybos fakulteto prodekanė doc. K. Vaištarienė.
Ketvirtakursė žurnalistė Daiva Zabukaitė bei jos kolegės sky nė obuolius Pagirių sodininkystės tarybiniame ūkyje. Birutės SENECKAITĖS nuotr.
AR SUNKU PIRMAKURSIUI?
DĖMESYS ATKREIPTAS Į... KELETAS MINČIŲ iŠ ISTORIKŲ PARTINĖS TINIO RINKIMINIO SUSIRINKIMO
susirinkime iškeltų problemų ir jų sprendimo kelių, pabandysime su laikraščio skaitytojais pasida linti tik kai kuriais samprotavi mais, liečiančiais dėstytojų ko munistų ir akademinio jaunimo savitarpio santykius, studentų profesinio pasirengimo tobulini mo klausimus. Kaip teigiama patirtis susirin
GRUPĖS ATASKAI
susirinkimo idėjas, dėstytojų ir studentų pareikštas mintis per teikti savo kursų ir grupių stu dentams. Tokiuose susirinkimuo se taip pat dalyvauja fakulteto mokymo auklėjimo komisijos (MAK) atstovai. Praeitais metais tokiame susi rinkime buvo apsvarstytas II kurso istorikų visuomeninės po
kanas informuoja „fuksus" apie egzaminų, įskaitų laikymo tvar ką, o vasario mėnesį žiemos se sijos rezultatai aptariami su pir makursių tėvais. Jau keleri me tai mūsų fakultete nepasitaiko, kad dėl nepažangumo būtų pa šalintas pirmakursis. O kaip klostosi reikalai tama pačiame pastate Įsikūrusiame teisės fakultete! Apie pirmakur sių adaptaciją pasakoja valsty bės teisės teorijos ir Istorijos katedros vedėjas. profesorius S. Vansevičius:
— Nusiskundimų dėl pirma kursių blogo paskaitų lankomu mo neturime. Deja, pirmakursių pažangumas fakultete prasčiau sias. Kodėl! Pirmame kurse dės tomos daugiausia teorinės ir is torinės disciplinos. O atsineštos iš mokyklos žinios dažniausiai būna mechaninės. Dažnas pirma kursis nesugeba logiškai mąsty ti. Jaučiama ir metodinės litera tūros stoka. Nėra išleistų kai ku rių disciplinų vadovėlių lietuvių kalba. Studentams mokantis iš rusiškų knygų, iškyla daug ne susipratimų dėl teisinių terminų vertimo, padaroma grubių klai dų. Studentai supažindinami su sesijos laikymo tvarka per spe cialybės įvado paskaitas. Deja, kiekvienais metais tenka šalinti po keletą pirmakursių dėl blogo mokymosi. Praėjusiais mokslo metais jų pašalinta keturi. O kokia bus pirmoji sesija jiems, šių metų „fuksams"! Tai parodys netolima ateitis.
Audrius KUTREVIČIUS
litinės praktikos (VPP) organiza vimas, sutinkamai su TSKP CK nutarimu dėl komjaunimo vaid mens didinimo auklėjant jauni mą, taip pat kurso mokymosi rezultatai ir akademinė draus mė. I susirinkimo parengimą pla čiai įtraukiami komunistai, ypač jauni. Jie lankosi komjaunimo grupių susirinkimuose, patikrina dokumentaciją, kalbasi su akty vu, , domisi studentų visuomeni niais įpareigojimais, jų atlikimo kokybe ir 1.1. Tai leidžia dėsty tojams geriau pažinti studentų mokymosi ir buities sąlygas, iš siaiškinti sunkumus. Studentai tokių grupinių ii individualių pokalbių metu gauna didelę pa tirtį turinčių komunistų patari mus, kvalifikuotus atsakymus į juos dominančius klausimus. Kaip rodo patyrimas, prieš susi rinkimą ir po jo pagyvėja kom jaunimo darbas grupėse. Tokie
(nukelta' ( 2 psl.)
2 Tarybinis studentas
Bevelk kiekviename VU kom jaunimo komiteto posėdyje ten ka svarstyti personalines bylas dėl asmens dokumentų nesaugo jimo. Ypač jų skaičius padidėja pavasarį, kai penktakursiai pra deda savo „žygius" su atsiskai tymo lapeliais. O be komjauni mo bilieto komjaunimo įskaitos skyriuje jokiu būdu negausi
mo komiteto posėdžiuose reikia griežčiau ir principingiau spręs ti personalines bylas. Štai, pa vyzdžiui, Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete už asmens dokumentų nesaugojimų pati „švelniausia" nuobauda — griežtas papeikimas su įrašymu Į asmens dokumentus. Per metus personalinių bylų dėl komjauni-
pavartytume „nukentėjusiųjų" pasiaiškinimus, tai galėtų pasiro dyti, kad aplink mus tik ir su kinėjasi asmenys, kurių pagrin dinis tikslas— užrašų knygučių vogimas. Ir pasitaikyk gi taip, kad kaip tik tuo pačiu metu už rašų knygutėje būna komjauni mo bilietas. Tokių buvo 26. Iš jų devynis „apvogė" troleibuse, aš
„KAREIVIŠKA VASARĄ“ MENANT
KAD NEREIKĖTŲ „SUKREČIANČIŲ“ ISTORIJŲ taip trūkstamo anspaudėllo su lakonišku užrašu „Atsiskaityta". Atrodytų — formalizmas. Ta čiau. .. tik tokiu būdu pavyko išaiškinti daugumą komjaunuo lių, pametusių komjaunimo bilie tus. Viso to būtų galima išvengti, jei fakultetų komjaunimo komi tetai reguliariai tikrintų kom jaunimo bilietus. Tam didelių pastangų nereikia. Užtenka, kad kiekvienos akademinės grupės komjaunimo organizacijos sekre torius žymėtus!, kieno biliete (rašė atžymas apie nario mokes čio mokėjimą, ir apie tai in formuotų fakulteto komjaunimo komitetą. Ir tai reikia daryti re guliariai, kas mėnesį, o ne vie ną kartą per semestrą. Norint, kad kiekvienas kom jaunuolis brangintų ir saugotų komjaunimo bilietą, būtina dar viena sąlyga. Tiek fakulteto, tiek ir Universiteto komjauni
APIE TAI, KUR DINGSTA KOMJAUNIMO BILIETAI mo bilietų pametimo komjaunimo komitetas svarsto labai mažai. O pas mus? Vien praėjusiais mokslo metais svarstėme 42 per sonalines bylas. Pagrindinė nuo bauda — griežtas papeikimas. Argi tai principinga? O jei dar
tuonis — traukinyje, keturis au tobuse, o penki net nežinojo, kur pavogė jų užrašų knygutes. Dar aštuoniems parduotuvėse pa vogė krepšius, kuriuose irgi kaž kodėl buvo komjaunimo bilie tai, aštuoni net nežinojo, kada ir kur jiems „pavogė" bilietus. Ypač „vagia" važiuojant iš Kau no, o Vilniuje — antro ir pen kto maršruto troleibusuose po pietų. Taigi, gerbiami studentai ir kolegos, pasistenkime nevaži nėti šiais maršrutais. Mums, sa vo ruožtu, turbūt teks budėti šiuose troleibusuose. Gal tuomet padėtis pagerės? O jeigu rimtai, — reikia pa tiems saugoti komjaunimo bilie tus. Tik tuomet nereikės prieš posėdį galvoti, kokią „sukre čiančią" istoriją papasakoti ko miteto nariams. G. MANIUSlS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
ka. Ko norėti, trys atskiros gru pelės: bibliotekininkystės trečio ir ketvirto kursų studentės, ir ketvirto kurso žurnalistai. Atveža iki sandėlio tarpdurio. Pirmiau atsakyti šimto kitų grupelių dar praridena kopūstų galvas, paskui bo analizė, išankstinis atsakingų ir mus pakviečia. Pokalbis čia darbuotojų susitarimas. trunka apie pusvalandį. Mes Dar vienas kitas pastebėjimas. laisvi... Keliaujame namo pėstu Kol studentai skaičiuoja pra te, toliau miesto transportu. Pra rastas kapeikas, tūlas dėstytojas y s# eina visa darbo diena. Tuščias — veltui praleistas minutes. Im ? •. z-’y* kime, kad ir pirmąją šios talkos laikas. vadovo dieną. Kasdieninis pasimatymas su M*-' Rugsėjo trečiąją stoviu po lie studentais ir sutikrinimas atima ' ■> geras pora valandų, vykimas į pa nustatytu laiku — 9 valandos vietą — pusdienį. Gerai, kad įvairių papildomų sąrašų sudary mu sutinka pasirūpinti trečiakur (PIRMŲ DIENŲ ĮSPŪDŽIAI IS sė bibliotekininkė R. Zapalyfė. VILNIAUS VAISIŲ-DARŽOVIŲ Na, o ką gi tuo likusiu laiku SUSIVIENIJIMO) veikia talkininkų vadovas? — (atkelta iš 1 psl.) Gal kaip ir kiti dėstytojai, dar laukiantys panašaus pavedimo: 30 minučių. Praeidamas prodekaturi suskubti į paskaitas, pildo I bendri susirinkimai numatyti danas S. Jegelevičius patikslina: medžiagą moksliniam darbui ar I ryti ir ateityje. išvyksite vienuoliktą valandą ir prižiūri sirguliuojančius pradinu ' Ataskaitiniame pranešime (? I). Kur dingti pusantros valan I pasisakymuose buvo jaučiamas kus. dos su darbine uniforma. Gal į kad dvidešimtmečiai ypač didelis komunistų susirūpi Puiku, profesorių skaityklą?.. Bet kas nimas studentų mokslo žinių gi studentai pagaliau susipranta imsis bilietą. Spėčiau į turgų, lumu, praktinių įgūdžių tvirtu patys žymėtis atliktus galintys daržovių. Na, o paskui su to darbus, viešai kelti rimtesnius mu ir akademine drausme. Isto kiais pirkiniais dar į sandėlį ne studentiškų vasarų bei talkų or rijos fakultetas ruošia ideologi įsileis. Verčiau pratūnosiu deka ganizavimo klausimus. Tačiau, nio fronto darbuotojus. Baigę nate. Čia tikrai niekas neatkreips pereinant prie savivaldos, pir studijas IF studentai dirba istori dėmesio... Studentėms laikas miau reikėtų susirūpinti saviauk kais, istorijos, visuomenės moks bėga kur kas greičiau, los išdy la. Svarbu ne provokuoti konf lo ir tarybinės valstybės bei tei go su reikalingiausiais dalykė liktus, o įrodyti studentiško ko sės pagrindų mokytojais, ekskur liais visam mėnesiui. Dabar rei lektyvo pranašumus. Tas reika sijų vadovais, muziejų ir archy kia krepšius skubiai, gabenti at lavimas ypač liestų studentą, ku vų darbuotojais. Nors pagal pa gal, juk vakare grįšiančios. ris pretenduotų įsiteisinti šalia žangumą, tarp kitų fakultetų is Prieš vienuolika prasideda są dėstytojo — talkos vadovo. Su torikai atrodo neblogai, tačiau rašų tikslinimas. Braukiami at prantama, tokie pavaduotojai tu giliau pasižiūrėjus, pasirodė, jog leistieji, įrašomi nauji. Viena stu rėtų būti renkami pačių studen nemažos dalies studentų žinios dentė nušvinta; pažymėta „at tų ir iš tos specialybės, kuri su įvertintos tik patenkinamais pa leista" ir bemat dingsta iš akių, daro vykstančios į darbus gru žymiais. Taigi iškyla trejetuki faunas vyrukas atkakliai ieško pės pagrindą. ninkų sumažinimo ir visiško jų dviejų šios grupės vadovių, vi likvidavimo problema. Kaip pa Danutė KASTANAUSKAITĖ sai kitokiomis pavardėmis. Gal žymėjo komunistai, vienas iš IF dėstytoja ir man tada „nusiimti", kaip tai kelių į gilias dalyko žinias yra studentei? Bet, kad ir kaip reik gera akademinė drausmė. Fakul tų, privalau. Bibliotekininkystės teto partinė organizacija, kom katedra patikėjo. jaunimas, visi dėstytojai ir stu Išvažiuojame. Autobuse tylo dentai turi reikalauti labai gero lankomumo ir pasiruošimo semi narams. Nemaža karčių pipirų pabėrė pasisakiusieji ir fakulte to MAK, kuri šiais metais susil pnino darbą. S. Volkovui teko atsisveikinti profsąjungos komiteto komisijos
Talkininkų užmokestis... Ne kartą teko pasidarbuoti rudens talkose: Pasvalio, Varė nos, Vievio ir kitų rajonų ūkiuo se. Vis po mėnesį, mažiausia dvi savaites šalnų išblukintuose laukuose, pafvinusiose dirvose. Sį kartą, maniau, pasisekė. Lyg koks prizas buvo skirtas užmies tyje įsikūręs Vilniaus vaisių ir daržovių susivienijimo šeštasis sandėlys. Džiaugiausi dėl stu denčių, kad kiekvieną dieną ga lės grįžti į bendrabutį, o svar biausia — dirbs po stogu. Tačiau talkininkų nuotaikos bu vo ne tokios geros, kaip tikė tasi. Pasitvirtino, kad pagrindinis darbo stimulas yra geras užmo kestis. lau pirmąją dieną sandė lio vedėjas užsiminė apie va landinį apmokėjimą po du rub lius per dieną. Pabandyk, betgi, įtikinti, kad ši suma patenkina ma. Darbas čia tikrai labai įvai rus, epizodinis. Dar netaikomos priemonės, kad visi vaisiai iš augtų vienodo dydžio ir kartu prinoktų. Niekas nepakeitė ir orų tvarkaraščio. Tad neišven giamai persipina lėtas, monoto niškas derliaus rūšiavimas ir gai vališkas darbų antplūdis. Yra tam tikra sandėliavimo specifi ka. Darbininkas ją įsisavinęs. Tal kininkai toli gražu ne. Žiūrėk, šie ima atsisakinėti žadamo kom pensuoti viršvalandinio darbo, vengti sunkesnio, netgi rinktis, kuris „labiau patinkąs" (taip bu vo atsiliepta apie žurnalistikos specialybės IV kurso studentą Ž. Kačanauską). Tad, kaip pasiekti maksimalaus apmokėjimo. Koks jis? Ūkiai turi sudaryti specialias sąlygas „uždirbti"? Ar vis dėlto talkininkai privalo taikytis prie šeimininkų? J šj klausimą padėtų
MOŠŲ PUBLIKACIJŲ PĖDSAKAIS „Tarybinio studento" Nr. 25 rašėme apie bendrabučio tvarkos taisyklių pažeidėjus, studentų
Ssr
. >z V
1 H■ii
.>•
< <• <
JSK. ' ■
k*
> ^91
DĖMESYS ATKREIPTAS Į.
užkluptus rugsėjo pirmosios va karą. Jų poelgiai buvo deramai Įvertinti: keturiems fizikams — kortų mėgėjams V. Gvozdovul, R. Pisarevskiui, V. Morozovui ir
su bendrabučiu, o girtavusiems bendrabutyje EKFF buhalterinės apskaitos studentams R. Stulgins kiui bei P. Brozovskiui — Ir su Universitetu.
Komunistai aštriai kritikavo ir studentų mokslinės draugijos (SMD) konferencijų rengimo tvarką. Jų nuomone, netikslinga SMD konferencijas organizuoti
po paskaitų. Juk tada studentai nuvargę, tik vienas kitas ateina pasiklausyti draugų pranešimų, o diskusijos, moksliniai ginčai, kuriuose kaip tik grūdinasi bū simo ideologinio fronto darbuo tojo asmenybė, beveik nevyksta. Visi skuba „atskaityti" prane šimus ir sprukti namo. Ir dar: dideli sunkumai iškyla studentams, norint gerai parašyta darbą atspausdinti mašinėlė, versti j rusų kalbą; siunčiant i sąjungines konferencijas — reJ daguoti, įrišti jį ir 1.1. Visa tai susiję su materialinėmis sąnau-l domis ir laiko gaišinimu. Kaip I žinią, nei vieno,, nei kito bet ku-1 ris studentas neturi per dau? I Tokie dalykai atstumia nemaža1! studentų nuo SMD veiklos, ne I skatina jų kuo^ geriau parengti! pranešimus, tuo pačiu ir UP‘ I „vidutinį specialistą". Šią Pr° I lemą reikėtų spręsti viso l'nl I versiteto mastu. Buvo kritikuoti tie dėstyt°Ja1,1 kurie nepakankamai reikliai ver l tina studentų kursinius, o kartai ■ ir diplominius darbus. Pagrindinę susirinkimo I liečiančią dėstytojų ir studen M I santykius, būtų galima taip I formuluoti: kuo daugiau Pa?a‘ ■ bos studentams, savitarpi0 I garbos ir reiklumo jiems. * ■ tyt, tik taip mes galime D’azl.*(j I siomis sąnaudomis patob'11 jaunų specialistų rengimąI Pranas SABASEVI^I
Istorikų partinės Kr"!’ I organizato^l
3 Tarybinis studentu
I LENGVA MŪŠYJE
Vieną dieną per savaitę visų fakultetų studentai skuba į Uni versiteto rūmus Čiurlionio gat vėje. Tą dieną užsiėmimai jiems prasideda ne auditorijose, o šalia esančioje aikštelėje. Taip prasi deda kariniam parengimui skirta diena Daugelis studentų, baigę Universitetą gaus ne tik aukšto jo mokslo diplomą, bet ir įgys karinę specialybę. — Studijos karinėje katedro je duoda supratimą apie tikrą karinę tarnybą. Studentams ten ka šaudyti iš kulkosvaidžių, au
PEDAGOGINĖ praktika Nuo pat rugsėjo mėnesio pra plos prasidėjo penktakursiams ęamybinė praktika. Istorikai dirmuziejuose, ekskursijų biura°se, archeologinėse ekspedici jose. Fizikai, matematikai — (val duose fabrikuose, gamyklose, Mokslinio tyrimo institutuose, žurnalistai — redakcijose, TVR komllete, medikai — ligoninėse... Jau beveik kaip tikri specialls,a,r tik kad dar be diplomų. Ir nemažai daliai jų — istorlI k biologų, fizikų ir matema■ky — teks nelengva pedagogo Profesija Kaip sekasi jiems? 21”au' jog dabar kas rylą dauge li6 Vilniaus vidurinių mokyklų Pouklakurslai veria klasės duris lr kaip tikri mokytojai sako: ~~ Labas rytas, mokiniai... 'ieną tokį ankstyvą rytą už sukau j Salomėjos Nėries viduriny mokyklą. Mokytojų kamba rį6 sužinojau, jog čia praktiuntal — filologijos fakulteto Rentai — lituanistai ir anglis-
klasėje surandu mokytoją — k filologijos fakulteto penk" Ursę Jolantą Maziliauskaitę. ju" Kaip sekasi? — pasiteirau-
Jolanta pradžioje kažką paa'°Ja... O paskui pasiūlo —
tomatų, pabuvoti kariniuose po ligonuose, — pasakoja katedros dėstytojas, papulkininkis Vitas Stašauskas. — Studentų paruoši mas mūsų katedroje nenusilei džia karinėms mokykloms.
Karinės katedros dėstytojai siekia, kad busimieji atsargos leitenantai būtų ištvermingi, po litiškai išprusę, sugebėtų orien tuotis bet kokioje situacijoje, gerai išmanytų šiuolaikinę tech niką, sugebėtų vadovauti. Karinės katedros kabinetuose jautiesi tarsi mūšio lauke: tai
„Kviečiu j savo pirmą pamo ką. .." Sėdžiu kartu ir aš su 7-tos „b" klasės mokinukais paskuti niame suole. Algė ir Martynas atsakinėja — pasakoja angliš kai apie rudenį. Ūla ir Dalia skaito kažkokią ištrauką iš E. Hemingvėjaus romano, dekla
ir galingi šarvuočiai, ir sudėtinga radijo aparatūra, ir kovos lau ko maketai. O ir disciplinos įvairios: skaitomos paskaitos apie pagrindinius balistikos dėsnius ir apie kapitalistinių šalių armi jų ginklus, apie mūšio vedimo ypatybes. Kiekvieną vasarą į karines stovyklas išvyksta gausus būrys Universiteto studentų. Ar suge bės jie per trejus metus įgytas teorines žinias panaudoti šiuolai kiniame mūšyje: greitame, su dėtingame. Tai turi parodyti ap mokymai poligonuose. Vieni iš su maniausių, geriausių šią vasarą karinėje stovykloje buvo teisės fakulteto studentai E. Jonušas (jis buvo ir kuopos vado pava duotojas politiniams reikalams), A. Tumas, J. Grigorjevas, busi masis istorikas A. Dubonis. Jie baigiamąjį egzaminą išlaikė pen ketais, yra karinio ir politinio parengimo žymūnai. Karinė ka tedra didžiuojasi tokiais studen tais, kaip V. Vizgirdas (GF), A. Kundrotas (PF), V. Dudėnas, D. Valentukevičius. O štai apie R. Sargūną, S. Babarską, R. Purniškį, kurie atlieka karinę tarnybą, į karinę katedrą ateina tik ge riausi atsiliepimai. EKFF ketvirtakursė T. Kvalčiuk karinė je katedroje mokosi vienais penketais. Ne vienas galėtų pa simokyti darbštumo, rūpestingu mo iš šios merginos. Galbūt ne visiems taip lengvai pasiduoda karo mokslo paslaptys kaip kad Tatjanai, bet prisiminkime karvedižo Suvorovo žodžius: „Sun ku pratybose — lengva mūšy je". K. AUGAITIS Valdo VILŪNO nuotr.
— Kiek gavai, — klausiu už verčiančio pažymių knygelę Juo zuko. — Keturis, — nusiėmęs aki nius nusišypsojo Juozas. — Kaip jūsų nauja mokyto ja? .. Tikriausiai labai pikta. Dvejetų daug prirašo? — klausiu vaikų.
ATEISTINIO DARBO GAIRĖS Praėjusių mokslo metų pabaigoje Universiteto partinis komi tetas patvirtino ateistinio auklėjimo planą šiam penkmečiui. JĮ komentuoja mokslinio ateizmo katedros vedėjas, Mokslinio atei stinio auklėjimo koordinavimo tarybos prie partinio komiteto pirmininkas, doc. J. Mačiulis. — Minėtame nutarime numaty tos ateistinio darbo gairės Uni versitete, vadovaujantis TSKP XXVII ir LKP XIX suvažiavimų nutarimais. Juose, kaip žinome, iškeltas uždavinys — spartinti mūsų šalies socialinio-ekonomi nio vystymo tempus. To neįma noma padaryti be tarybinių žmo nių dvasinio gyvenimo turtinimo. Aukšto profesionalumo, sąmo ningos pažiūros į darbą, akty vios socialinės pozicijos, mate rialistinės pasaulėžiūros, dorovinės-politinės kultūros, atsparu mo miesčioniškai vartotojiškai psichologijai ugdymas šiandien sudaro viso idėjinio auklėjamo jo darbo šerdį. Ateistinis auklėjimas, kaip su dedamoji komunistinio auklėji mo dalis, taip pat turi padėti ugdyti šias asmenybės savybes. Žinoma, neatsisakydamas savo specifikos, t. y. klausimų, liečian čių religiją, bažnyčią, ateizmą, mokslinio aiškinimo. 5itoks ateis tinio auklėjimo kryptingumas ne tik neprieštarauja mūsų minė tiems auklėjimo uždaviniams, bet ir organiškai su jais susilie ja. Priežasčių čia daug. Paminė siu tik dvi. Asmenybės dvasinio gyvenimo problemos yra šiuolai kinės ideologinės kovos, kurioje religijai priklauso ne paskutinė vieta, centre. Tai viena. O ant ra, socialistinė dvasinė kultūra savo esme yra ateistinė. Todėl socialistinėje visuomenėje ateis tinis auklėjimas yra neatskiria mas asmenybės dvasinės kultū ros ugdymo komponentas. Aukštojoje mokykloje ateisti nis auklėjimas vyksta specifinė mis sąlygomis ir turi specifinius uždavinius — ne tik ugdyti stu dentų ateistinius įsitikinimus, bet ir rengti aktyvius ateizmo pro paguotojus, ten, kur ateityje jie dirbs. Todėl aukštojoje mokyk loje ateistiniam auklėjimui kelia mi ir specifiniai reikalavimai. Pirma, čia turi būti užtikrinta akademinių studijų ir ateistinio auklėjimo vienovė, antra, — stu dentų ateistinio teorinio rengimo ir jų ateistinės praktikos vieno vė. Čia jau nekalbame apie atei stinio auklėjimo nuoseklumą, re
guliarumą, aktualumą. Atsižvelgiant j šiuos reikala vimus, Universiteto perspekty viniame ateistinio auklėjimo pla ne ypač akcentuojamas būtinu mas giliau ir visapusiškiau reali zuoti gamtamokslinėse ir humani slypinčias tarinėse disciplinose galimybes mokslinei materialisti nei pasaulėžiūrai, ateistiniams įsitikinimams formuoti. Turima galvoje ne tik dėstytojų pastan gos dialektiškai materialistiškai jprasminti perteikiamą medžiagą, bet ir studentų savarankiškas darbas išryškinant ateistinį turinį bet kurio dalyko referate, kursi niame, diplominiame ar SMD at liktame tiriamajame darbe. Ka tedros, SMD sekcijos įpareigotos daugiau rekomenduoti studen tams temų, kurias analizuodami jie galėtų daryti pasaulėžiūrines ateistines išvadas. Didelis dėmesys plane skiria mas studentų rengimui ateisti niam darbui mokyklose. Moksli nio ateizmo, psichologijos, pe dagogikos katedros įpareigoja mos savo dėstomų dalykų užsiė mimų metu išanalizuoti mokslei vių ateistinio auklėjimo ideolo ginius, psichologinius, pedagogi nius aspektus, o atitinkamų da lykų ■ metodikos dėstytojai — temą „Ateistinis auklėjimas mo kant N dalyko bendrojo lavini mo ir specialiojoje vidurinėje mokykloje". Studentų ruošimoji ateistiniam darbui mokykloje su dedamoji dalis — jų ateistinė veikla pedagoginės praktikos metu — pamokose, užklasiniuo se renginiuose. Aktyvinant ateistinę veiklą Universitete, ypač svarbu didin ti studentų savarankiškumą fa kultetuose, akademinėse grupė se. Studentai patys turi būti atei stinio darbo iniciatoriai ir orga nizatoriai. Tada paįvairės ateisti nio darbo formos, suaktualės jo turinys. Visų pirma energingiau turi dirbti Universiteto komjau nimo komiteto ateistinio auklėji mo sektoriaus nariai, atsakingi už ateistinį auklėjimą fakultetuose, kursuose, grupėse. Kartais jais
jome pačios pravedinėti pamo kas, tačiau pirmąsias dvi savai tes — tik klausėmės kartojimo pamokų ir tik rugsėjo gale pa čios pradėjome vesti vadinamą sias bandomąsias pamokas. Na, o įskaitinės bus — tik spaly je... Savo auklėjamas klases kiekviena turime...
kas viskas sklandžiai eitų, kad mokiniai suprastų mane, kad iš kiltų jiems klausimų, o gal net problemų, kurias visi kartu ban dytume spręsti, — sako' pati baigusi šią mokyklą penktakursė lituanistė Asta Karkauskaitė. — Dauguma mokytojų tie patys, kurie dėstė ir man. — O ar patys norėtumėte gauti paskyrimą į šią mokyk lą? — „Taip", „žinoma", „svajo ju". .. — taip atsakė man penk to kurso studentai, kai visiems iš eilės uždaviau tokį, atrodo, paprastą, o gal šiuo metu Ir su dėtingą klausimą. Nesvarbu, jog lituanistai nusi skundė, jog trūksta, oi kaip trūksta, vaizdinės medžiagos, iš namų reikia nešiotis, o anglis tams lyg ir mažokai savarankiš kai leidžia pasireikšti. — Norim grįžti vėl čia, — sako merginos. — Dirbti, gauti paskyrimą. — Kodėl čia? — Valkai čia angliškai beveik laisvai kalba, — šypsosi būsimos anglų kalbos mokytojos Nida, Inga, Jūratė. „O gal todėl, kad ši graži mo kykla pačiame Vilniaus centre..." pagalvojau nulipdama mokyk los laiptais. Daina LEVICKAITE
KUR VAIKAI ANGLIŠKAI KALBA muoja... O paskui visi pa žaidžia susiskirstę komandomis — kas daugiau žino angliškų žodžių? O mokytoja Jolanta skaito mįslę. „Atspėkite, kas?" Net ak tyvioji Algė nežino. Na ir kas, kad šįkart dar lietuviškai, bet Juozas žino — vienintelis iš kla sės! „Tai — magnetofonas“. Visi juokiasi, kad Juozas ang liškai nežino, tik lietuviškai Kaip gi jie neatspėjo iškart? O mokytoja toliau mena angliškas mįsles. Painesnes, ilgesnes... Ir vėl klasėje ramu. Kartoja ma gramatinė medžiaga, užsira šomos namų užduotys... O pas kui beregint — skambutis. Sura šomi pažymiai dienyne.
— Ne. Ji gera, labai gera. Ir visai nepikta, — sako viena į kitą pasižiūrėjusios Algė ir Ūla. — Paprašykit jos, tegu ji il giau pas mus pabūna, — pasi lenkęs man Į ausį rimtai sako Juozas. Po pamokos paprašau papa sakoti pačios Jolantos, kaip se kasi, gal kokių problemų iškilo. — Penkiese atliekame čia praktiką: Jūratė Matulytė, Nida Burneikaitė, Jolanta Vitkauskai tė, Inga Stefanavičiūtė ir aš, be je, Inga šią mokyklą pati yra baigusi... Kokių čia problemų? Nelabai mokytojai mus buvo pasiruošę sutikti, pradžioje net nustebo, kad atvykome... Pa gal planą — jau anksčiau turė
— Tai ir kaip auklėtojos dir bate? — klausiu. — Taip. Kurso draugės 10— 12 klases „šefuoja", na, o man — ši, septinta priskirta. Ta, ku rioje ir vedžiau savo pirmąją pamoką. Reikės dar ką įdomaus jiems sugalvoti: vakarą kokį, o gal ekskursiją... Labai šaunūs vaikai. Mokytojų kambaryje sutikau ir praktikantus lituanistus: Astą Karkauskaltę, Gintautą Dūdėną, Nijolę Bytautaitę, Danutę Saba liauskaitę ir Reginą Dumbravaitę. Jie kartu su profesore A. Paulauskiene aptarinėjo savo pamokų klaidas. — Kiekvienai pamokai ruo šiuosi apie tris valandas. Noriu,
(nukelta į 4 psl.)
4 TaryMnto studentas
ATEISTINIO DARBO GAIRĖS (atkelta iš 3 psl.) tampa atsitiktiniai, nenusiteikę šio darbo dirbti studentai. Ar ne tuo galima paaiškinti, kad, pa vyzdžiui, praėjusiais mokslo me tais kai kurių fakultetų (matema tikos, prekybos, pramonės eko nomikos) komjaunimo komitetai nesugebėjo suburti komandų da lyvauti Universiteto viktorinoje „Kultūra, religija, ateizmas". Didesnj vaidmenį ateistiniame auk lėjime turi suvaidinti studentų visuomeninė-polifinė praktika. Visokeriopai stiprintinas indivi dualus darbas. Perspektyviniame ateistinio darbo plane nubrėžti uždaviniai ir formos, kuriomis prie studen tų ateistinių jsitikinimų ugdymo galėtų prisidėti Universiteto, fa kultetų meno saviveiklos kolek
tyvai, ypač kiemo teatras, etno grafiniai ansambliai. Nepalikti nuošalyje nuo šio darbo kultū ros klubas, kraštotyrininkai. Norisi keletą žodžių pasakyti apie mokslinio ateizmo pagrindų kursą. Negalima nei pervertinti, nei deramai neįvertinti jo vie tos ir reikšmės studentų ateisti nio auklėjimo sistemoje. Jis ne gali atstoti ar pakeisti anksčiau išvardintų priemonių ir formų. Jo paskirtis — padėti' studen tams įsisavinti tuos mokslinius principus, kuriais vadovaujantis galima teisingai įvertinti religi jos ir ateizmo reiškinius, jų vaid menį visuomenės ir asmenybės dvasiniame gyvenime, kultūros raidoje, ideologinėje ir politinė je kovoje. 5i metodologinė mo kslinio ateizmo funkcija, greta pasaulėžiūrinės, daro šią discip
liną, kaip ir kitus visuomenės mokslus, neatskiriama ne tik pa saulėžiūrinio, bet ir profesinio studentų paruošimo dalimi. Ar, pavyzdžiui, teisininkas, istorikas, filologas, biologas ar kuris nors kitas specialistas, dirbdamas savo srityje, galės atsiriboti nuo reli gijos ir ateizmo? O ką kalbėti apie juos, kaip apie piliečius. Todėl niekuo nepateisinamas pasitaikantis nepakankamas stu dentų dėmesys šiai disciplinai, Tik nuosekliomis studijomis gali ma suvokti ir įsisavinti mokslinio ateizmo atskleidžiamus dėsnin gumus ir jais remtis. „Tuščia galva neprofauja", taikliai yra pastebėjęs žinomas psichologas P. Blonskis.
Įgyvendinant perspektyvinia me plane numatytus ateistinio auklėjimo darbus, nemažai teks padirbėti ir Universiteto, ir fa kultetų ateistinio auklėjimo koor dinavimo taryboms.
MOKSLINĖJE BIBLIOTEKOJE
FOTODARBUOSE BIBLIOTEKA Šiuo metu Universiteto moks linės bibliotekos koridoriuje, Jungiančiame bendrosios skaityk los salę su knygų saugyklomis, eksponuojami centrinės Univer siteto kino—foto laboratorijos darbuotojos Gražinos Balevičienės fotoparoda: „Vilniaus V. Kapsu ko universiteto mokslinė biblio teka: žmonės ir darbai". Tai iš trauka iš diplominio darbo, ku rį sudaro 40-ties fotodarbų cik las. Autorė šiais metais baigė žurnalistikos studijas neakivaiz diniame skyriuje, žurnalistikos specialybę. Nuotraukose — bibliotekos in terjero fragmentai, darbuotojų portretai, fotoetiudal. Tai ir pir mos kategorijos knygų restaura-
torlų Zitos Šliogerienės, Eltono ros Liutkevičiūtės, knygrišio Jo no Daunoravičiaus meniniai [0 toportretai, ir Mažvydo skaityt los, P. Smuglevičiaus salės in terjero fragmentai. Kituose dar buose — tarsi sustabdytos į įamžintos kasdieninio darbo aki mlrkos: „Komplektavimo sky riaus vedėja Jovita Juknienė y bendradarbiais", diptlchas: „Mo kslinės bibliotekos skyrių ve dėjų pasitarime" ir t.t. Kaip papasakojo Universitete mokslinės bibliotekos rankraščii skyriaus vedėja Nijolė Šulgient — šiame koridoriuje paroda su rengta pirmąjį kartą ir manoma jog knygos meno skyriaus ii|. ciatyva čia bus rengiamos pato, dos ir toliau. Artimiausiu mete planuojama eksponuoti knygų grafiką: iliustracijas, ekslibrisus O šios parodos nuotraukos bus saugomos archyve — lyg vienas puslapis iš senutėlės Universite to bibliotekos istorijos. Daina LEVICKAITE
BIBLIOTEKŲ DARBO NAUJOVES Viename pilkapyje laidota ar riausi darbo ir jo organizavimo Pažangios patirties išaiškiniba vienas, arba keletas mirusių pavyzdžiai. Neseniai įvykusiame mas, aprašymas, propagavimas jų. Iš viso atkasta 11 kapų. Kad eiliniame tarybos posėdyje, da ir diegimas — itin svarbi biblio mirusieji laidoti nedeginti, lei tekų organizacinio bei metodinio lyvaujant VU mokslinės bibliote džia spręsti labai nežymios kaulų kos direktorei B. Butkevičienei darbo dalis. VU mokslinė bib liekanos keliuose kapuose (dan aptarta 19 įdiegtų naujovių. Tai lioteka, turinti senas metodinio tys, rankų kaulų fragmentai) ir VISI bibliotekoje organizuota darbo tradicijas, būdama respub pats neapdegusių įkapių išsidės reiteirinė literatūros, reikalingos likos aukštųjų mokyklų bibliote tymas kape. Kapai aptikti 0,25— papildyti bibliotekos fondus, už kų metodikos centru, sukaupė 0,7 m gylyje nuo sampilų pavir sakymų kartoteka, KPI bibliote nemažą patirtį organizuojant sa šiaus. Visi mirusieji orientuoti kos sudarytas knygų ženklų ka vo žinybos bibliotekų darbo nau viena kryptimi — guldyti gal talogas, KMI bibliotekoje įvestas; jovių informacinę sistemą. Pa vomis į šiaurės vakarus. žangiai patirčiai skleisti naudo lankstusis darbo grafikas ir kt Tikint, kad žmogus tęsia savo Geriausiai įvertintų ir didžiausią jami seminarai, konferencijos, „gyvenimą" aname pasaulyje, ekonominį efektą teikiančių nau-| pasitarimai, praktikumai, gamymirusiesiems buvo dedamos įka jovių registracinės kortelės su binės išvykos, leidžiamas infor pės. Vyrų kapuose jas sudaro detaliais aprašymais bus patal macinis lapelis. Prie respublikos geležiniai darbo įrankiai ir gink pintos informaciniame lapelyje. aukštųjų mokyklų bibliotekų lai *— įmoviniai kirviai, ietiga Naujovės, turinčios tarpžinybinį mokslinės metodinės komisijos liai, peiliai. Viename vyro ar reikšmę, siunčiamos Valstybinės organizuota Ekspertų taryba, berniuko—paauglio kape rasti tarpžinybinės bibliotekų komisi kurios nariai — bibliotekų me net 3 ietigaliai, tačiau 2 iš jų bu jos bibliotekų darbo naujovių todininkai arba kiti atsakingi vę nulaužti jau senovėje. Matyt, Centro tarybai. už darbo naujovių diegimą spe kartais į kapus dėdavo nebetin cialistai. Ekspertų tarybos užda kamus naudoti daiktus — ana O. SMALIUKIEtf vinys — nustatyti naujovių ver me pasaulyje galima buvo ka Mokslinės bibliotekos metodinio tę ir jų diegimo bibliotekose ga riauti ir su bukomis ietimis. Vy skyriaus vedėja limybes. Kasmet išaiškinami gerų kapuose rasta ir papuošalų — žalvarinių vadinamųjų akinių segių, įvairių tipų apyrankių, antkaklė buoželiniais galais. Mo terų kapuose daugiausia rasti Studentai, kurie gyvena sub Dauguma aukštųjų mokyklų žalvariniai papuošalai — akinės nuomininko teisėmis kooperati studentų yra ne vilniečiai, todėl segės, įvairios apyrankės. Beje, niuose butuose, privalo kreiptis pakeitę gyvenamąją vietą, jie aptikta ir nedidelių matmenų į kooperatyvo pirmininką su nu turi pasirūpinti ir asmeninių do apyrankių, gamintų specialiai rodytais dokumentais. kumentų sutvarkymu. Iš kitų res vaikams. Rasti daiktai būdingi Subnuomininko teisėmis gyve publikos miestų ir rajonų atvykę I a. pabaigai — II a. Taigi, mi nantys dieninio skyriaus studen studentai privalo išsiregistruoti rusieji Paragaudžio pilkapiuose tai įregistruojami nepriklauso iš nuolatinės gyvenamosios vie laidoti prieš 1800—1900 metų. mai nuo gyvenamojo ploto nor tos. Jie per tris dienas privalo Tai seniausias laidojimo pamink mos. Vakarinio ir neakivaizdinio pateikti pasus, o karo prievoli las dabartiniame Šilalės rajone skyrių studentams šios lengvatos ninkai — ir karinės įskaitos do ir vienas turtingiausių radiniais nėra taikomos. kumentus, įregistruoti bendrabu tarp to laikotarpio paminklų Studentams, kurie nesilaiko nu čių komendantams. Lietuvoje. rodytų taisyklių, gali būti taiko Studentai, kurie gyvena ne Kasinėjant Paragaudyje, lan mos administracinio poveikio bendrabučiuose, registruojami kytasi ir kituose Kvėdarnos apy priemonės, t. y. baudžiami pinigi prie mokymo įstaigos, o tie, ku linkių archeologiniuose pamink ne bauda iki dešimties rublių. rie gyvena subnuomininko teisė luose. Viename jų — PadievaiL. BUBLEVIČ mis, privalo kreiptis į pasų po čio piliakalnyje susidurta su ne Vilniaus m. Lenino rajono vidaus skyrį kartu su pagrindiniu buto tikėtu radiniu. Ekspedicijos da reikalų skyriaus II poskyrio pa nuomininku pateikdami šiuos do lyvės V k. studentės B. Lisaus sų stalo viršininkė kumentus: kaitė ir R. Banytė priešpilio 1. fakulteto išduotą pažymą, XXX aikštėje kurmio išraustose žemė Primename, kad pagal pasų kad jis yra dieninio skyriaus se surado žalvarinę Romos im sistemos nuostatų reikalavimus studentas; perijos monetą. Tai imperato visi studentai turi prisiregistruo 2. pasą, o karo prievolininkai riaus Gordiano III (238—244 m. ti iki gruodžio 1 d. Meprisireir karinės įskaitos dokumentus: e. m.) sestercijus, patekęs j mū gistravusiems bus taikomos ad 3. subnuomojamo buto pilna sų kraštą prekybinių ryšių dėka. ministracinio poveikio priemo mečių šeimos narių rašytinį suti Stebina ne tiek pats radinys nės. kimą. (Romos monetų Šilalės raj. ras ta ir anksčiau), kiek nepaprastai Korektorės L. Kuncytė, Ž. Juknevičiūtė retos ir įdomios radimo aplinky bės. Nuoširdžiai dėkoju visiems Visuomeninių profesijų fa’ ekspedicijos dalyviams, savo kulteto taryba ir dekanatas Medicinos fakulteto anato darbu prisidėjusiems prie giles nuoširdžiai užjaučia fakulteto mijos, histologijos ir embri nio Žemaitijos gyventojų laidotarybos narį profesorių Vac ologijos katedros kolektyvas senos, materialinės kultūros, pre lovą GERMANĄ žmonai miužjaučia Adelę GRINCEVIkybinių ryšių pažinimo. rus^^ ClENĘ vyrui mirus. Doc. Mykolas MICHELBERTAS
JEI GYVENAI NE VILNIUJE
Kiekvienais metais istorijos fakulteto studentai atlieka arche ologinę praktiką įvairiuose respublikos rajonuose. Apie šiemeti nių kasinėjimų rezultatus pasakojame šiame straipsnyje. Nuotraukoje — pilkapio VII kapas Nr. 1. Matyti apyrankės, segė, geležinis kirvis.
Liepos ir rugpjūčio mėn. Lie tuvos TSR istorijos katedros ar cheologinė ekspedicija tęsė Paragaudžio pilkapyno tyrinėjimus Kvėdarnos apylinkėse Šilalės ra jone. Pilkapynas yra miške, kai riajame Jūros upės krante. 1982 ir 1985 m. jame buvo ištirti 6 pilkapiai su nedegintų žmonių kapais, žalvariniais papuošalais, geležiniais daiktais. 1986 m. su istorijos fakulteto studentų, kurie čia atliko archeo loginę praktiką, talka, buvo at kasti dar 6 pilkapiai įvairiose pilkapyno dalyse. Dauguma tyri nėtų pilkapių turėjo apskritus sampilus, kurių skersmuo — 7,5—9,5 m, aukštis — 0,5—1,1 m. Vienas pilkapis turėjo ovalo formos sampilą (dydis — 9x13 m). Visų pilkapių vidaus įrengi mas buvo panašus. Sampilų pak raščiuose buvo apskriti akmenų vainikai, sukrauti iš įvairaus dy džio akmenų. Vainikų skersmuo vidinėje pusėje — 4,3—5,9 m. Vainikų paskirtis buvo saugoti mirusiuosius nuo piktųjų dvasių.
žalvarinės
Statant vainikus ir pilant pilka pių sampilus, būdavo atliekamos įvairios magiškos apeigos, ku riose nemažas vaidmuo buvo ski riamas ugniai. Apie tai kalba kai kurių pilkapių pagrinde ir sampiluose rasti degėsiai ir ang liukai. Prie vieno apskrito vaini ko dar papildomai buvo prista tytas puslankio formos priestatas iš akmenų, kuriame taip pat bu vo laidoti mirusieji. Kai kurių pilkapių viduje, sampilo paviršiu je buvo aptikti nedideli akmenų grindinėliai. Kartais stambesnis akmenų grindinys jungė gretimus pilka pius. Taip, už XXXVII pilkapio vainiko rytinės sienos buvo ap tiktas kelių metrų pločio grindi nys, kuris tęsėsi iki pat gretimo pilkapio vainiko. Tokie grindi niai Žemaitijos pilkapynuose ap tikti pirmą kartą. Kol kas sunku spręsti apie jų paskirtį. Gal tai buvo tik „kelias", jungęs greti mus laidojimo paminklus, o gal tai buvo simbolinis kelias į aną pasaulį?
LV 16586. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2313. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius Tiesos g. 1. Re dakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 61-11-79, penktadieniais spaustuvėje — 61 -27-30. sCobctckmA cTyfleHTK — opraH napTKOMa, peKTopara, KOMHreTa KOMCOMona, npocpKOMa oppeHOB Tpyfloaoro KpacHoro 3H3MeHH m Apyn<6bi napoAOB BunsMioccKoro yHMBepcMTera mm. B. Kancyiraca. BunbHioc. PeflaK-rop A. JlunuiTac. Ha hmtobckom B3MKe.
Redaktorius A. LIPŠTAS