VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKI! E>
KOMJAUNIMU!
39 METAI
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ♦
Nr. 28 (267)
K
1957 m. spalio 31 d.,
Ketvirtadienis
♦
Kaina 20 kap. «
KOMAURIMO AUGIMAS
UNIVERSITETE I SVENTEMS
Studentiškos vestuvės
I
Vilniaus Valstybinio Kapsuko vardo universiteto llstorljos-fllologijos fakultete livenčių išvakarėse atidaryta laroda „Istorijos-filologijos ■fakultetas tarybiniais metais”. Iparodoje daug schemų, dia gramų, kurios kiekvienam įvaizdžiai rodo pasikeitimus ir Ipasiekimus, kurie čia įvyko Ipokario metais, O pasikeitimai ■Ikrai reikšmingi. Jei 1945 m. fakultete mokėsi viso tik 153 Studentai, tai šiuo metu čia ■nokosi 1225 studentai. Auga I stiprėja fakulteto komjaunllino eilės. Nuo 1945 m. iki 11957 m. fakultetas paruošė ir Išleido į gamybą 1288 jaunuo lius specialistus. Tarybiniais Lietais fakultete atidarytos 4 naujos katedros: žurnalistikos, [TSRS istorijos, bibliotekinln. Įkystės ir dialektlnlo-lstorlnio Liateriallzmo. Fakultete veikia Laug SMD būrelių, kuriuose Lalyvauja 345 studentai. I Nemaži laimėjimai pasiekti Isporte ir meninėje saviveikloIje. 150 fakulteto sportininkų Ine kartą gynė fakulteto ir uniIversiteto sportinę garbę ne tik Irespublikoje, bet ir už Jos ri bų. 220 fakulteto studentų dalyvauja meninėje saviveik loje. Parodoje taip pat išstatyti geriausi fakulteto diplomantų ir SMD narių darbai, ekspo nuojamos knygos, brošiūros, įvairūs kiti leidiniai, kuriuos paruošė fakulteto dėstytojai, [buvę fakulteto auklėtiniai. Alg. Šarkis
Subatos vakarėlis... Gamtos mokslų fakultete tai aukštyn tai žemyn siuva žmonės: vaini kais užtveriami laiptai, audito rijoje baigiami dengti stalai. Šventiškai pasipuošę, susijaudi nę bėgioja trečio ir ketvirto kursų studentai. Dar kartą ap žiūrimos keturios rūtomis api pintos kėdės, kažkas pataiso nelygiai pakabintą šūkį su lin kėjimais „ilgiausių metų.. — Eina, — nuskardena .sar gybos" balsas erdviais fakulte to koridoriais, Į kuriuos tuoj pa1 išsilieja skambi lietuvių liaudies dainų pynė. Laiptų pakopomis lėtai ir iškilmingai kyla dvi jaunųjų poros. Sunkus tujų vainikas užtveria praėjimą. — Išpirkimo, išpirkimo. .. — vienu balsu šaukia susirinku sieji. Padėtis riesta, aiškiai matosi, kad be išpirkimo neišsisukst. Jaunieji — ketvirto kurso geo grafas Kudaba ir Martikonis ištraukia butelį šampano ir sal dainių. Štai kelias ir atviras. Prie auditorijos durų vestuvi ninkų eiseną sutinka universi teto prorektorius prof. S. Jan kauskas su duona, druska ir vynu. Jaunieji sėda prie stalo į gar bingiausias vietas. Sėda ir kiti. Keliamos taurės į jaunųjų svei katą. Visi sustoję dainuoja „Il giausių metų"... Trečio kurso biologams dar niekada nebuvo tokios didelės šventės: dvi kur so merginos — Morkūnaitė Julė
J d Šimtai EMF, TMF, IFF •tudentų bei dėstytojų rinko si šeštadienį į Aktų salę. Čia vyko trijų fakultetų iškilmin gas susirinkimas, skirtas Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 40-mečlo garbei. ... Trumpa kalba apibūdi nęs didžiojo Spalio pasaulinę reikšmę, minėjimą atidaro EMF dekanas doc. Pauliukonls. Jis praneša, kad šian dien pas studentus atvyko Spalio kovų dalyviai. Į tribūną pakyla generolas Olevas. Šiam kariškiui teko ginti tėvynę tris kartus: pir mąjį krikštą generolas gavo
dėk
ir Dalia Pocevičiūtė — įžet šeimyninio gyvenimo kelią, dargi pirmosios iš devynioli-\ kosi Kaipgi nesidžiaugsi, kaip- ♦ gi nesijaudinsi, kaipgi nepa- ♦ gerbsi draugių? Kursų ir grupių ’ vardu dviems jaunųjų poroms ♦ įteikiamos dovanos. Vėl skam- T ba dainos, vėl keliami tostai užl amžiną laimę, neišblėstančių ♦ draugystę. J Svečiams begeriantiems ir be- * užkandžiaujantiems pasidaro ♦ kartu. J — Kartu, — uždainuoja kai- » rėje stalo pusėje. — Kartu... — įsijungia į dainą dešimtys jau K a u it e natviškų balsų. Pyragus ir vyną pasaldina neseniai įvyko ekonominė jaunųjų pasibučiavimas. konferencija, kurioje dalyvavo Ir vėl vaišės tęsiamos. Ir mūsų universiteto ekonomis Prisivaišinę iki sočiai, svečiai tai. Joje buvo svarstomi tri panoro šokti. Akordeonistas iš kotažo pramonės vystymo tempė dumples ir... užtraukė klausimai. Pranešimą apie tri linksmą polkutę. Šoko jaunieji, kotažo įmonių ūkinę veiklą šoko ir ne taip jauni, bet links šiais metais padarė EMF dės ma buvo visiems. Neapsiėjo ir tytojas S. Goldblatas. be polkos su ragučiais, kurią („Taryb. stud.” Informacija) vedė vienas iš jaunųjų. Trum pos atsikvėpimo valandėlės me tu jaunasis Martikonis fortepi jonu puikiai atliko Oginskio V kurso istorikai, vadovau polonezą, kurio studentai klau jami dėstytojos Gustaitės, sek sėsi žavėdamiesi. madienį dalyvavo ekskursijoje Prisišokę vėl užkandžiavo, po Lietuvos istorines vietas. užkandę vėl šoko ir dainavo... Ekskursantai aplankė Medinin Dainavo, dainavo beveik iki pa kų pilį, kunigaikščio Algirdo čio ryto. tėviškę — Krėvą, Senąją ir O! Kad ir visas šių jaunųjų Naująją Ašmeną, buvusį Jeporų gyvenimas būtų toks links zujltų reakcijos centrą. Teori mas ir gražus, kaip kad jų ves nės lstorlkų-diplomantų žinios tuves palydėjusi skambi studen buvo papildytos. tiška daina! Ši ekskursija, manoma, ne M. VILIOTE bus paskutinė. Kartu su Mokslų Akademija numatoma organizuoti keletą Išvykų į Baltarusiją, aplankyti Kerna vę ir kt. Labat galia, kad kai kur Baltarusijoje nesirūpinama ar chitektūrinių paminklų išsau gojimu. Naujoje Ašmenoje bu vę Radvilų rūmai visai suny kę ir apleisti, bandyta perkonstruoti į tipinę karvidę, nugriaunant viršutinius aukš-
EKSKURSIJA
R. Žilevičius
šturmuojant Žiemos rumus 1917 metais spalio 25 dieną, vėliau teko triuškinti balta gvardiečius bei interventus, o Didžiojo Tėvynės karo metu teko vyti iš tėvynės hitlerinius okupantus. Savo prisiminimais iš revo liucinių kovų Rusijoje Ir Lie tuvoje pasidalino sena revo liucionierė rašytoja E. Tautkaitė. Susirinkimo pabaigoje VI Pasaulinio Jaunimo ir studen tų festivalio laureatas univer siteto dainų ir šoklų ansamb lis atliko didelę koncertinę programą. S. Razma
Kalba
Br. Urbonavičius. Nuotr. A, ŠARKIO
Dirbtinis palydovas skrieja Išmestas į orą akmuo, iššo mą. Tikslius stebėjimus atli kęs iš lėktuvo parašiutinin ko Fizikos-matematikos fa kas krinta žemyn, nes juos veikia žemės trauka. Reiškia, kulteto studentai G. Grlkie norint atsiplėšti nuo žemės, nis, G. Kakaras ir kiti. reikia nugalėti jos trauką. Palydovas matomas tiktai Bet ar tai įmanoma? Taip, vakaro arba lyto prieblando reikia tik išvystyti milžinišką greitį. Bet kokios masės kū je, kuomet žemės paviršius nas, pasiekęs 8000 metrų per skęsta tamsoje, o palydovas sekundę greitį, nebekrinta že yra dar saulės spinduliuose. myn, o ima skrieti apie že Šiuo metu palydovas respub mę. Tokiu atveju, žemės trauką atsveria išsivysčiusi likos teritorijoje praeina vė didelė skriejančio kūno Iš lyvą vakarą Ir naktį, slėpda centrinė jėga. Sutelkus kū masis žemės šešėlyje, todėl nams didesnius greičius, ne yra nematomas. Neužilgo gu 8000 m per sek., kūnas ankstyvais vakarais, vos nuIma skristi ištęstais elipsinis ir, galų gale, pasiekęs 11,20i slleldus saulei, bus progos vi tūkstančio metrų per sek. vi siems, kas nematė, o tiems, siškai atitrūksta nuo žemės Ir kurie matė, pakartotinai gė ima skrieti apie saulę, kaip rėtis ir jausti pasididžiavimą savarankiškas dangaus kūnas, mokslo atsleklmais, stebint kaip devynių planetų brolis. greitai lekiančią dangaus fo Mokslininkai turėjo padėti ne rausvą žvaigždutę. Be pa daug pastangų, kai buvo su lydovo galima bus stebėti ir kurta tobula preciziška val raketą-nešėją, kuri yra žymiai dymo sistema. Žmogaus vietą ryškesnė už palydovą Ir Ją raketoje turėjo užimti „pro galima matyti plika akimi, tingi” įrengimai. Klek viskas Palydovo Ir raketos-nešėjos turėjo būti tikslu, sako ir tai, periodai šiek Uek skiriasi, kad mažiausi nukrypimai nuo raketa-nešėja pralenkia palyIšskaičiuotos krypties ir grei dovą. čio reikalą privestų prie ne Kaip ilgai Išsilaikys palypasisekimo. Bet visa tai nu dovas? Į šį klausimą tiksliai galėta. Palydovas paleistas 65° kampu į ekvatorių ir to atsakyti sunku, nes mokslas nepakankamai pažįsta dėl jį galima stebėti beveik dar viršutinius ribinius atmosferos visose žemės rutulio srityse, išskyrus šiaurės ir pietų po sluoksnius. Tačiau stebėjimai, . lėtas periodų mažėjimas lei lius. džia manyti, kad raketa-nešė Nuo pat palydovo paleidi mo dienos musų stebėtojai, ja, o ypač palydovas, skries vadovaujami prof. P. Slavė apie žemę dar ilgą laiką. no, nekantriai laukdavo eili Ateities palydovai bus dar nio palydovo pasirodymo. tobulesni, vienuose iš jų bus Daug sykių teko nusivilti ir išplūsti orą, kuris buvo labai įsodinti gyvi organizmai, kas nedėkingas — dažniausiai leis susipažinti su taip aktua tiršti debesys uždengdavo pa liu kosminių kelionių klausi lydovą nuo aštrių stebėtojų mu — kokia organizmo savlžvilgsnių. Tiktai keletą sy besvorėje padėtyje., kių, prasiblalvius orui, teko, jauta laimė stebėti palydovą. Tokiui Praeis dar keletą metų ir raatveju stebėtojal i.............. nelikdavo• keta paims kursą į mėnulį. Iš skolingi, Žinios apie tikslią> karto be gyvybės, o dar klek palydovo padėtį žvaigždžių atžvilgiu tuojau buvo siun-; vėliau, matyt mūsų amžiuje. čiamos į Astronominę' Tary-. už kosminio laivo pulto sėdėsbą, kur panaudojus visų kitųl pirmasis astrnautas. stočių prisiųstus duomenis, A. Pučinskas patikslinama orbita ir kitiį Universiteto observatorijom parametrai/ liečiantleji dirb bendradarbis tinio žemės palydovo judėji
KOMJAUNIMO
GYVENIMAS
II-ji konferencija Istorijos-filologijos fakultete
SVARSTOME STRAIPSNĮ
„KAS KALTAS?"
863 KOMJAUNUOLIAI jaunimo organizacijų ir daug tūkst. valandų per penkladie- kartu užskaitomi, kaip kursi niai bei seminariniai darbai. nlNemažas skaičius, ar ne nuostabiai puikių žmonių. Komjaunuolius, kurie Kas kaltas? Iš tikro, atsa blogą. O Jancevičlus kaip matiesa? Istorijos-filologijos fa KARTU SU AKTYVU gauna dvejetus Ir blogai lan- KRITIKA KOMJAUNIMO kyti i šį klausimą nėra leng tome, jau pirmomis dienomis kultetas didžiuojasi tuo, ir jau BIURO ADRESU va. Kas kaltas, kad Jancevi- pradėjo ieškoti lengvo gyve t antri metai šaukia komjauni buvo sprendžiami visi opiau ko paskaitas, pirmlnės komorganizacljos turi čius nuėjo tokiu keliu. Buvo nimo. Pagaliau universitetas s mo konferencijas, kai tuo tar si klausimai. Fakultete kom jaunimo organizacijos Jos buvo nedaug. daug nuomonių. Vieni kaltina tai ne valkų lopšelis, km dr pu kiti fakultetai ę!ar turi ten jaunimo biuras šaukė aktyvą bausti visu griežtumu — net — Komjaunimo biuras ne kintis ataskaitiniais susirinki pasitarti ir tada, kai priešiški iki pašalinimo Iš komjaunimo prisidėjo prie bendrabučių Jancevlčlų, kiti jo draugus, prižiūrimas kiekvienas kūdi F mais. elementai bandė išsišokti, Ir eilių. Bet koks liberalizmas skirstymo, neaktyviai dalyva- dar kiti universitetą. Kodėl kis. Cla mokosi suaugę žmo d Tiesa, praėjusiais metais tada, kai buvo demaskuoti veda į dar klampesnę balą, — ja, sprendžiant stipendijų pa universitetas kaltas, kad Jan- nės, kurie patys turi rūplntis cti cevlčius nuėjo blogu keliu, savimi. šiame fakultete VLKJS narių mums svetimi žmonės antrame pasakė pranešėjas. k Apie tai, kad mokymosi skirstymo klausimą, mažai susidėjo su blogais draugais? eilės ne ką tepaaugo — tik lituanistų kurse. Komjaunimo kreipia dėmesio į įsiskolini Nesinori sutikti ir su tuo. k Vidurinėje mokykloje Jan- kad tai blogų draugų kaltė. Iš \ trim komjaunuoliais. Tačiau aktyvistai šiuose pasitarimuo klausimas turi būti dėmesio mų likvidavimą, — tokius kalbėjo dėstytoja buvo rimtas, darbš dalies gal būt. bet ne visai. IIs laimėjimų pasiekta daugiau, se mokėsi politinio budrumo. centre, priekaištus biurui iškėlė III cevlčlus tus jaunuolis. Kas mums apie Jei negu bet kuriais kitais metais. Universiteto partinio biuro Sofronova. Studentai reika k. žurnalistas drg. Budrys. Jancevlčiaus kalti r dėl sakė? Charakteristikos? draugai, Apie juos, o taip pat ir apie sekretorius drg. Kuzmlnskls lauja mažesnio apkrovimo, ta Delegatas P. Rūtė kalbėjo tai tai kas kaltas, kad dt čiau daugelis leidžia laiką neDažnai gera charakteristika trūkumus komjaunimo darbe pažymėjo, kad reikia dar la apie kai kuriuos komjaunimo duodama žmogui, visai jos ne tie draugužiai tapo tokiais? i« ______klaslnį-revoliu naudingai, savarankiškai nebiau sustiprinti išsamų pranešimą padarė IFF ________ vadovus, kurie savo šiurkščli' vertam. Dažnai tai atsitinka Kiti draugai? Ne. kaltas pats l komjaunimo sekretorius drg. clnį budrumą, reikia 1 naudo'tT studijuoja. , elgesiu atbaido studentus. Pa. tada, kai bijomasi „užkirsti Jancevičlus. Jei jis pasidavė P — Reikia ir Iš dėstytojų izoliacijos metodą antitarybi Bielinis. reikalauti paskaitų lygio kėli sitalko komjaunimo vadovų, kelią į tikslą”. O koks pasi blogai draugų įtakai, kaltas f nių nuotaikų skleidėjams. neturinčių savo nuomonės. tik jis pats ir niekas daugiau. IŠ ATSILIEKANČIŲ I — Studentai dažnai nepa mo, — pasakė delegatė Mlko- Tas daro didelę žalą visai rodė Jancevlčiaus siekiamas į klausimą, kas kaltas, ma f laitytė. tikslas? Lengvas, linksmas gy žįsta ir nesistengia pažinti gy PIRMAUJANČIUS komjaunimo organizacijai. no manymu teisingiausiai gali r venimo, — pasakė fakulteto Aplamai, kaip pažymėjo fa venimas. Jei Jancevičlus vidu atsakyti Jancevlčiaus grupės 1 MOKSLINIS DARBAS Tokį šuolį padarė IFF kom- partinio rinėje mokykloje būtų turėjęs biuro narys drg. Dėt kulteto partinės organizacijos jaunimo organizacija, Aple nas. — Todėl jie nemoka duo didesnį tikslą, negu pasirink draugai. Juk jie geriausiai Jį k 18 mokslinių būrelių, jun tai kalba tokie faktai ir skal ti atkirčio nesveikoms nuomo giančių 300 studentų. Deja, sekretorius drg. Bendžius, de tąjį, jis nebūtų nuėjęs tokiu pažįsta. Tai Jie matė jo pir mus žingsnius universitete, r čial, kaip nurodė drg. Bieli nėms. Komjaunuoliai turi bū šie skaičiai neatitinka tikro legatai per mažai kritikavo keliu... komjaunimo biurą, per mažai jį dabar. Tačiau jie tyli. P nis: ti kovingais. Jokiu būdu nesutinku, kad mato vės. Egzistuoja tik keli būre- parodė kovingumo. Nejaugi Jancevlčiaus likimas at — 56 fakulteto komjaunuo _.o. Meškaus_______ llal su keliom dešimtim stuProrektorius' drg. Komjaunimo biuro darbą kaltas universitetas. Nejaugi jų nejaudina? liai pavasario egzaminų sesiją kas pabrėžė, jog tokiai gau- dentų. F t konferencija įvertino patenki universitetas tokia įstaiga, išlaikė tik labai gerais pažy šiai komjaunimo organizacijai, L. Zalėnaitė kuri Iš karto padaro žmogų — Svarbiausias mūsų namai. miais, 651 — gerais Ir labai kokia yra IFF, turėtų būtį mokslinio darbo trūkumas tas, ii P. Rimšiūtė gerais, dvi komjaunuolės — lengva spręsti visus Iškilusius kad jame dalyvauja nedaug š — Kodėl nesteigiamos mokslo pirmūnės pristatytos klausimus. ę studentų Ir katedrų mokslo ti Konferencijos dar \ ietuviškos mokyklos kitų gauti Stalino vardo stipendi s riamieji planai silpnai suderi bo metu buvo lei •espublikų teritorijose?!!!!!! ją, 7 komjaunuoliai — mokslo KULTURINIS-MASINIS — Štai jums diplomas SI narni su studentų tiriamuoju džiamas „Spyglys”. c pirmūnai gauna vardines sti ir kelialapis i Baltarusiją DARBAS darbu. Reikia, kad studentų Jo Išėjo du numek dirbti lietuviškoje mokykpendijas. ii auklėjantis studentiją, turi di. moksliniai darbai, kuriuos jie r llll ... POLITINIS AUKLĖJAMASIS dėlę reikšmę. Dėl to fakulteto komjaunimo biuras kreipė di ji DARBAS ti delį dėmesį masiniam darbui. F irgi nebuvo užmirštas. Daug Buvo kviečiami į fakulteto P ir įtemptai per praėjusius vakarus kinoaktorlai, ______ ______ dalllnlnti mokslo metus šioje srityje te- kai ir rašytojai. Buvo organ ko padirbėti fakulteto komjau- nlzuojaml --------- kursų ' F draugystės nimo organizacijai. vakarai. i' Sekretorius, pakalbėjęs apie — Mūsų kultūriniame gy 1 bendrafakultetines politinio venime dar daug trūkumų, — ii 8 auklėjimo darbo priemones, pažymėjo drg. Bielinis. —■ s padarė priekaištų katedroms, Mums reikia perorganizuoti n kurios visai užmiršo studen kultūrinio darbo sistemą — 6 d tus. Tiktai žurnalistikos ka įsteigti studentų kultūros t« tedra aktyviai prisidėjo prie klubą iš penklų-septynlų na 4 auklėjamojo darbo laisvu nuo rių, kurie galėtų aprėpti vi a d paskaitų metu. sas pirmines komjaunimo or t< Atskiros pirminės komjau ganizacijas. Klubas galėtų or nimo organizacijos pačios su ganizuoti pastovų lektoriumą f« ti gebėjo gerai organizuoti auk muzikos ir meno klausimais. si lėjamąjį darbą. Tai IV k. li O TRŪKUMAI!? tuanlstai, II k. Istorikai Ir kt. si Jų irgi yra. Ir gal net dau FAKULTETO giau, negu laimėjimų. PASIDIDŽIAVIMAS Yra mūsų fakultete tokių cializmo ir prolet&rlnės revo nlmąsl, vietoj krikščioniško savo rankomis pastatytas kul komjaunimo organizacijų, ku liucijos teorijos, tačiau mums svelkinlmosl. Apsilankę vienas tūros klubas. Žmonės pasiro rios egzistuoja tik popieriuje sveiklndavomės: Jau tada buvo aišku, kad K. pas kitą do, kas esą, tiktai tada, kai Iš Ir leidžia apie save žinoti Marksas yra puikus žmogus, „Garbė Marksui ir socializ laiko sunkų bandymą. IFF tiek, kad su dideliu vargu su kad socializmas yra mūsų pa mui”, pasveikintasis atsakyda nario mokestį. komjaunuoliai jį išlaikė. O renka Prie tokių organizacijų Didysis Spalis prieš 40 me Užvenčio miestelis Iš visų čių brangiausias reikalas, o vo „Tegyvuoja Marksas Ir Lc tas bandymas buvo sunkus... parodytas mums kelias socializmas”. Štai, kokia bu be galo sunkus. Teko naktimis drg. Bielinis priskyrė III, IV tų Iš tikrųjų sukrėtė visą pa pusių buvo apsuptas dvarais. Spalio pats tikriausias kelias i vo mūsų jaunatviškoji roman ži nemiegoti — vežti plytas. Ir ir V kursų svetimų kalbų saulį, pajudino milijonines Pačiame miestelyje gyveno yra te komjaunimo darbo žmonių mases didelėse daug varguomenės. Proletari geresnį ir laimingesnį gyve tikai visą valią įtempti, kad nesu spec. pirmines ri nimą. .. organizacijas. Ir mažose kapitalistinėse šaly nis ir pusiau proletarinis ele riktum iš skausmo, stumdamas Žiauri buržuazinė reakcija, m V kurso istorikų pirminė se, kolonijose Ir pusiau kolo mentas buvo labai gausus. kruvinom rankom sunkų rąstą sunkios gyvenimo Ir kovos są m komjaunimo organizacija — nijose į kovą dėl savo politi Štai, kodėl Spalio beriamas žeme.. . Ne veltui pabaigtu lygos neišmušė mūsų iš to ki vėse Daugų rajono partijos ko „mirusios sielos". Niekas jų nio, socialinio Ir nacionalinio revoliucinės kovos grūdas ra kelio, kurį mums parodė Spa hl nedomina, viskas atsibodę. do palankią dirvą ir mieste Išsivadavimo. Ils. Priešingai Spalio pasėta.- žc miteto sekretorius nerado žo Tuščios jų svajonės, tušti sie Didysis Spalis pažadino į lyje Ir apylinkėse. džių tiems nuostabiems darbo grūdas, darbininkų klasės re šr kimai. Ir po keliolikos mėne Žinios apie revoliuciją Ir revoliucinę kovą prieš kapita entuziastams pavadinti. voliucinės kovos prieš kapita b sių jie taps mokytojais, auk lizmą Ir Lietuvos darbininkus. caro nuvertimą Rusijoje mus llzmą dėl savo politinio ir so di . .. žilinai, žilinai. lės jaunąją kartą! Jo sėjamas socializmo grūdas pasiekė įvairiais keliais. Jos dalinio Išsilaisvinimo grūdas ei Ežerai, kaip melsvieji linai, rado puikią dirvą Užvenčio eidavo Iš lūpų į lūpas. Ypatin žiaurios buržuazinės diktatu čl MOKYMASIS IR žilinai, Žilinai, miestelio, Šiaulių apskrities, gai jautriai jas priimdavome ros metais davė Užventyje d< Nepamiršime jų amžinai. .. AKADEMINE DRAUSMĖ darbininkų Ir darbo valstiečių mes, darbininkų vaikai. pulkų derlių. to — Praeis dešimtmečiai, ta Didžiausią mums įspūdį pa Paruošti gerus specialistus širdyse. Ko mes nesupratome Antrojo pasaulinio karo zv čiau šviesus atminimas apie — tai pagrindinis komjauni protu, tą atjautėme Ir suvo darė Didžioji Spalio Socialis pradžioje nuo vietinių buržua P] draugišką statybą ir puikias mo organizacijos tikslas. tinė revoliucija, apie kurią kėme savo darbininkiškomis ..................* zinių nacionalistų rankos vien jaunystės dienas pasiliks tiems mums papasakodavo draugai Žiemos egzaminų sesiją širdimis. tik Užvenčio miestelyje žuvo A kurie, pasiaukojamai dirbda 124 komjaunuoliai Išlaikė la Kai vyko Didžioji Spalio — Grikštas Juozas, Virmausvirš 18 komunistų ir komjau la mi, sukūrė šias eilutes, — pa bai gerais pažymiais. Tik 12 Socialistinė revoliucija, man kas Ir kiti, Ir apie kurią pasinuolių. Daug užventiškių-ko- ka sakė drg. Bielinis. komunistinėje skaitydavome komjaunuolių gavo nepatenki- buvo 10 metų. Kapitalistinio munistų padėjo savo galvas cla Žodis buvo suteiktas Dau namus pažymius. Tačiau aka- gyvenimo „saldumus" aš pra- literatūroje. antrojo pasaulinio karo metu ve 1918—1919 ni.m. pas mus gų rajono „Talkos keliu” kol demlnė drausmė buvo labai dėjau pažinti nuo pat savo gi kovoje su vokiškųjų fašistų Pr ūkio pirmininkui drg. Vėgėlei. bloga. Per penkias dienas bū mimo dienos. Mano tėvai bu jau netrūkdavo komunistinės ginkluotomis pajėgomis (Juo įd Perdavęs kolūkiečių sveiki davo praleidžiama po 13—14 vo paprasti darbininkai. Tė literatūros, kurią ne skaityda zapavičlus Juozas ir kiti, par dc nimą konferencijos' delega- tūkst. valandų. O prieš pava- vas, norėdamas sudaryti ge vome, bet ryte rydavome. Aš tlzanaudaml (Ročius Domas) Ir ir tams, drg. Vėgėlė papasakojo, sarlo egzaminus paskaitų pra- resnes gyvenimo sąlygas savo skaityti išmokau 1913 m., o atkuriant Tarybų valdžią Lle nt kalp pasikeitė jų kolūkis ir ko. leidimas pasiekė rekordinį dy šeimai, 1907 metais išvyko į 1919 metais jau buvau vienas tuvoje po antrojo pasaulinio sli V. SimonaviČius 1917 metais. kį didelį įspūdį paliko kol dį — 15.866 vai. JAV „laimės" ieškoti, pallk- iš uoliausių komunistinės lite ka Nuotrauka iš pašo. karo. ūkiečiams didvyriškas studen komjaunimo damas mane dviejų savaičių ratūros skaitytojų ir komunis —) Pirminės iy Dalis užventiškių komunis tų darbas. organizacijos ir katedros lai- amžiaus. Šios „laimės" jam tinės minties skleidėjų darbi Mes 1918—1919 metais — Tegul tie kultūros namai kėši nuošaly. Už tat, kai at teko ieškoti JAV miškuose ninkų jaunimo tarpe. Šios li kartu su vyresniaisiais savo tų-pogrlndlnlnkų išliko gyvi su būna studentų Ir kolūkiečių ėjo egzaminai, 23 komjaunuo (jis dirbo medkirčiu, bet, ma teratūros 1919—1922 metais draugais, kurie aktyviai daly ir šiuo metu dirba visuomenei iš bendradarbiavimo laidas, — liai gavo dvejetus, o 23 V tyt, jos nesurado, nes tikėtos mes daugiausia gaudavome Iš vavo Tarybų valdžios kūrime naudingą darbą. nu Jiems visiems, kaip ir viso ii tokie buvo jo baigiamieji žo kurso studentai neišlaikė vals paramos Iš tėvo, be laiškų, Telšių miesto Ir apylinkių ko Lietuvoje, rašlnėdavome ant džiai. tybinių egzaminų. retkarčiais atsiunčiamo dole munistų, pirmiausia per Kle sienų „Šalin rankas nuo dar pasaulio darbininkams, pa :e O Kazachstanas? O darbai — Fakulteto komjaunimo rio, mūsų šeima nesulaukė. mą Juodką, pirmojo Lietuvos bininkiškosios Rusijos”, pla vergtiems ir Išnaudojamiems prie šiluminės trasos statybos? organizacijos nė klek nepasi- ~ Todėl ■“ turėdamas septyneris komunistų partijos suvažiavi tindavome komunistinę litera darbo žmonėms ir tautoms, de O talkos kolūkiuose? Cla irgi mokė iš skaudžių pavasario metus, buvau priverstas Išeiti mo dalyvį, dabar mokytojau tūrą, skiepydavome savo kla parodė ir dabar rodo kelią į pa daug gražaus darbo pavyz egzaminų rezultatų, nes pa į „svietą”: ganiau svetimas jantį ir gyvenantį Šiauliuose. sės broliams neapykantą prieš geresnį gyvenimą, visos žmo lūi Nors mes, darbininkų jau dvarininkus ir kapitalistus. K. nijos laimę ir gerovę Didy lėt džių. skaitų praleidinėjimas dabar žąsis, kiaules, karves, anksti Visi šie faktai rodo, kad sumušė visus anksčiau buvu pradėjau dirbti padieniu dar- nimas, tuo metu dar nebuvom Markso ir socializmo pagerbi sis Spalis. už pilnai įsisavinę mokslinio so- mui buvome sugalvoję sveikiV. SIMONAVICIUS šiame fakultete yra gerų kom- sius 16 —17 binlnku Užvenčio dvare. „rekordus”:
Kodėl gi tyli grupės draugai?
Keturiasdešimtmetį minint
3
Dedu knygą prie knygos — Autoriui negalima nieko išgai štai ir lentyna. Taip ir prasidė- votii. Tik teisybė! Valkas sako ★ ★ jo nuo tada, kai Išmokome tai, ką mato. Ir tegul herojus ★ ★ skiemenuoti gimtąjį žodį, pasakodamas nesako, kad jau bą. Galima Jau net kalbėti apie Aišku, knygų skaičiaus augimo bręsta naujos Jėgos buržuazi kelių mokslinių mokyklų susifor tempai ne visuomet pagal norą niame kaime (Petro paveiks mavimą fakultete, būtent: akade būdavo, ypač, kai jas pirkdavo las), tegu nesako, kad gaivališ miko profesoriaus Jucio vado I 1944 m. liepos mėn, viduryje, mūsų fakultetas; paruošė ir išlei- paruošime suvaidina aspirantūra, vaujamus atomo kvantinio me mums mūsų artimieji (mat, tam kas vyksta protestas (Jono pa įtik išvijus iš Vilniaus vokiškuo- do su fiziko, matematiko i arba kuri veikia fakultete prie 4 ka chanizmo nesako, kad skaičiavimo darbus, reikėdavo progų, o jos nes pas veikslas), tegu ■ sius okupantus, daugelyje vietų astronomo diplomais 257 specia tedrų. Iš visų fakulteto aspiran akademiko profesoriaus Braz visus dažnos.. .). Tačiau, kitaip kapitalistinis kaimas pasiekia ■ dar degančiame mieste pradė’o listus. Šis skaičius yra žymiai tūroje buvo arba dar yra 13 as džiūno vadovaujamus puslaidi reikalai klostosi, kai gausi sti aukščiausią savo Išsigimimo ■ rinktis prie savo įstaigų pirmieji didesnis už bendrą tų pačių spe menų, iš kurių 6 Jau apgynė dl- ninkių optinių ir fotoelektrinių ■ Fizikos-matematikos fakulteto cialistų skaičių, išleistų kartu sertaciias. Dar daugiau, 19 mūsų savybių tyrimo darbus ir docen pendiją. Čia visuomet rasi da laipsnį (Juzloko paveikslas), — universitetų specialistų nuėjo asplrantūron į ■ darbuotojai. Nedaug jų buvo pra- Vilniaus ir Kauno to Kubiliaus vadovaujamus skai lį, kurią nedvejodamas atiduo mums viskas ir be pasakymo Idžioje, nes okupacija, universi- per visą Lietuvos ir Lenkijos įvairias kitas mokslo įstaigas: čių teorijosir ...................................... tikimybių teorijos si knygai nusipirkti. Ir nenuo aišku kaip dieną, nors pieme Iteto uždarymas, vokiečių perse- buržuazinį laikotarpį. prie Maskvos ir Leningrado uni darbus. Beveik pusė mūsų specialistų versitetų, prie Mokslų akademi ■ kiojimai ir karo veiksmai išblašstabu, kad nėra bendrabutyje nukas viso to dar nesuvokia. Fakulteto personalas pokariniu Ikė personalą. Tie, kurie liko — 115 nuėjo mokslo keliu ir jos ir t.t. Tuo būdu fakultetas paskelbęs mokslinėje tokio kambario, kuriame stu Jis t'k pasakoja su visu savo ■ Vilniuje, išėję iš slėptuvių rado dirba docentais, dėstytojais, asis labai prisideda prie mokslinių metu yra spaudoje 130 įvairių mokslinių dentas neturėtu nors nedidelės vaikiškos galvosenos, proto ty vyres kadrų ugdymo respublikoje. ■ liūdną vaizdą: fakulteto rūmai tentais, vyr. laborantais, ___ ir vadovėlių. rumu, aiškumu. ’ knygų lentynėlės. įsu fizikos katedromis ir Astro- niaisiais ir jaunesniaisiais moks Labai Išaugo per paskutinius straipsnių, knygų I nomijos rūmai bei observatorija lo bendrdarbiais aukštosiose mo metus fakulteto materialinė ba 53 iš jų yra centrinėje moksli Daugiausia vietos skirta Bene dažniausias mūsų len nėje spaudo'e, kas parodo, kad |be langų, su išmėtytais ir apga- kyklose ir mokslo įstaigose. Šiuo zė, buvo grauta daug nau'os Dlrdų istorijai (Skyrius „Kiš Idintais aparatūros likučiais, žymi metu Jau 16 iš jų yra įgiję fi aparatūros; ypač didelę pagalbą mūsų mokslininkai Išėjo j platų tynų gyventojas šiais metais kelis šypso") Atvežtas pieme I Įrengimų dalis buvo išvežta arba zikos-matematikos mokslų kandi suteikė fakultetui Maskvos Lo visasąjunginės reikšmės moksli Apie tai liudi|a Ir vis yra J. Baltušio romano „Par nukas randa I išvogta, ypač daug nuostolių bu- dato laipsnį, eilė jų turi ir do monosovo čia jau suirusią vardo universitetas, nį kelią. daromi mūsų fakulteto I vo padaryta paskutinėmis oku- centų vardus. Likusi, didesnioji, kuris perdavė daug labai vertin dažniau vasaros” 1-asls to patrlarhallnę šeimą. Jau aiš personalo pranešimai visasąjun duotosios I pači os dienomis, kaaa bėgamieji specialistų dalis dirba garbingą gų prietaisų, ju tarpe didelę ginėse mokslinėse kiai matosi, kad Jokie šventi konferencijose. mas. I fašistai grobė bei tyčia naikino mokytojo darbą arba eina inži elektroninę skaičiavimo mašiną saitai neberiša šeimos narių: nierių, laborantų ir pan. parei (300.000 rb. vertės) 2 brangius I viską, ką tik Įmanydami. Fizikos matematikos fakulteto Smalsiai žiūrime į žalią Į Be šių materialinių nuostolių gas pramonės įmonėse. kvarco spektoqrafus, didelį rent atsiekimai skirtingi interesai, neapykanta per visą pokarini vasarų” viršelį. vienų kitiems. Miršta senis Didėjant studentų skaičiui, la geno aparatą Ir daug kitų prie 1944 — 1957 metų laikotarpį yra „Parduotų | fakultetas turėjo ir personalo I nuostolių: du personalo nariai bai išauqo ir fakulteto persona taisų. Šiuo metu mokymo Ir milžiniški, jie yra tokie, apie Dar neužmirštas gimtinės pel- Dirda. Ir, kas laimi? Ogi, JuI žuvo nuo okupantų rankų: — las; šiuo metu septyniose fakul mokslinio darbo pagrindą fakul kuriuos, esant buržuazinei san žas ant jo. Imam knygą ir su I tai buvo vyr. dėstytojas Lakovs- teto katedrose dirba 48 profeso tete sudaro Jau pokariniais me tvarkai, mes nei svajoti negalė viltimi, ir su ba’me: pradžiu zlokas. . . Ta asmenybė, nenor riai, docentai, dėstytojai ir asis tais gautoji tarybinė aparatūra. tume. Tačiau Jie galėtų būti dar Ikis ir asist. Heršmanas. mali, nuo kurios piemenukui patalpos, didesni, jei ir mes patys parody gins? Apvils? (Tarp kitko, mū Nežiūrint visų šių nuostolių, tentai, 27 laborantai ir vyr. la Padidėjo ir fakulteto I rugsėjo mėn. pradžioje Vilniuje borantai. Personalas išaugo ne matematikos katedroms ir audi tume daugiau iniciatyvos, dau sų studentai, kaip ir visais lai tik nejauku darėsi (....... gyvas I jau susirinko FMF personalo tik savo skaičiumi, bet pakilo ir torijoms gautas naujas plotas giau pastangų išvystant ir ple kais, labai reiklūs, priekabūs, žmogus, o nekalba!"), tapo šei fakultete Čiurlionio gt. 23, rūmuose, o čiant mokslinį darbą. Visos sąly ’* I branduolys. bišlaisvintoje iš jo kvalifikacija, dabar mininku. Ir ne bet kokiu šeimi I okupacijos >espuuiiKoe uU.o turime 21 asmenį su moksliniais teorinės fizikos katedrai — Čiur gos sėkmingai plėsti mokslinį ypač jei jie studijuoja sritį, su ninku, o šlykščių kaimo buože, I pradėti pirmieji akademiniai me- laipsniais ir vardais, jų tarpe du lionio gt. 23a rūmuose. Dabar darbą mums yra duotos, ir mes curla susijusi naujovė. Perskai . . .Keistą užmokestį išsine akademikus —- profesorių Braz projektuojamas fakulteto rūmuo privalėjome ir galėjome padaryti I tai. tai pirmąjį puslapį, verti antrą, šė Dlrdų piemenukas. Dar vie JuvĮ, MA se (Partizanų qt.) Il!-ojo aukšto daugiau negu Iki šiol padaryta. Sunkūs buvo šie pirmieji džiūną ir profesorių trečią. . . ir taip ilgi pasauli na vasara parduota. Tik šį kar profesorių pastatymas. Šios patalpos numa I mokslo metai. Neapkūrenamose, narį-korespondentą Doc. H. HORODNICIUS tomos fizikos katedroms plėstis. nio. I šaltose, daug kur be stiklu, su Slavėną. tą ne už pinigus, ne už linų Fizikos-matematikos Labai svarbų vaidmenį aukštos Fakulteto personalas išvystė griūvančiais tinkais patalpose, be kvalifikacijos kadrų gan platų mokslini tiriamąjį darfakulteto dekanas Siužetas nesudėtingas, Jau grįžtę, bet už didelį patyrimą. vandens, be elektros ė.o pa mokslinės skaitos, laboratoriniai darbai ir ne sykį aidėjęs mūsų literatū Gal daug ko nesuprato puemeseminarai. Nežiūrint šių okupa ros klasikų kūrybofe. Pagrin nukas: kodėl turėjo palikti na cijos ir karo metų sąlygotų trū dinis herojus — piemenukas. mus ir nutilti Povlllokas. o kumų, visi dirbo su entuziazmu Parodyti Kapitalistinį Lietuvos prabilo Juzlokas, kodėl bu ir džiaugsmu, kad pagaliau gali Buržuazijai valdant, mūsų uni lietuvių kalbų tarpusavio santy bos tarmių LTSR teritorijoje ty- kaimą vaiko akimis, at'duodant vo užmušta didelė Išmintis ir mokytis. prie rlnėjimo darbą. Šiam tisklul kius. Iš tokio pobūdžio diplomi viena slavisti Jau į antruosius, 1945 — 46 versitete tebuvo dlalektologinis jam teisę pasakoti, piešti gam talentas šaunioje Alyzo galvo veikia m.m. Fizikos-matematikos fakul kos katedra, kur buvo nagrinė nių darbų paminėtini: S. Dauny- katedros formos rusų būrelis. Būrelio pastangomis ga tovaizdžius, charakterizuoti Jį je ir t. t„ tačiau jis jau paju tetas įžengė žymiai sustiprėjęs. jami rusų literatūros klausimai tės „Laipsniavimo Padidėjo studentų ir mokslinio ir labai paviršutiniškai rusu da ir lietuvių kalbose”, S. Mertavi- na nuodugniai yra ištirtos ir ap supančius žmones, — neleng to gyvenimo sudėtingumą. Pul lietuvių Ir rašytos rusų kalbos tarmės Jo literatūros laikotarpis, čienės „Lyginamoji personalo narių skaičius. Fakul rybinės vas uždavinys. Ir kol neskaitai ki dirva jau paruošta dide tete susikūrė komjaunimo orga gi rusų kalba tebuvo ti« pagal rusų grafikos sistemų analizė”, navos Ir Zarasų rajonuose. Daug J. Chmieliauskaitės „Veikiamo šiuo klausimu padirbėjo studen knygos, tai padaryti atrodo la liam, sąmoningam protestui. nizacija, kurioje tada buvo 7 binė disciplina, turinti praktinę laiko daly tai L. S. Liubinkova, P. I. Murni- bai sunku. Piemuo — nedidelė Visos kalbos apie romaną reikšmę. Iki 1941 metų universi sios rūšies esamojo pirmieji komjaunuoliai. K. M. Smuriglnaitė, ir rusų ir lietuvių kovaitė, Ėjo metai, ir fakulteto darbas tete buvo penki diplomantai — vių funkcijos gal bus neįtikinančios tol, kol asmenybėTačiau mūsų rašyto kiti. Surinktoji medžiaga, be kalbose ” , J. Podriačiko „Kai ku Įgavo vis platesnį užmojį. Jau rusistai, iš kurių vos vienas ga Jo. . . Skaitai Ir perdavimo klausi abejo, bus naudinga ruošiamam jai dažnai kreipdavosi kaip tik nepaskaitysl i 947 m. į pirmą kursą buvo pri vo baigimo diplomą. Diplominių rie grafinio transkribuojant lietuvių TSRS dialektologiniam atlasui. į šitą visuomenės trupinį, Jo negali nesidžiaugti mūsų kal imtas padidintas kontingentas — darbų iš rusų kalbos tuo laiku mai, katedros taip pat veikla Prie.................................................. kalbos tikrinius daiktavardžius 30 studentų. Toliau studentų iš viso niekas nerašė. bos gražumu, jos sinonlmika, vertėjų būrelis, nagrinėjantis ver- paveikslu ^skleisdami išnaudo slaviškomis raidėmis” ir kt. skaičius augo labai greit ir šiuos Tarybinės valdžios metais rusų tojų ir išnaudojamųjų santy skambumu. Pelnytai ji cituo timo iš lietuvių Į rusų kalbą teometu mes turime savo fakultete kalbos ir literatūros disciplinos Dalis diplominių darbų temų kius. Autoriai daug užuojautos jama recenzijose, kaip pulkus 635 studentus. Labai išaugo stu įgavo rimtą, tikrai akademinį liečia slavų — lietuvių Ir praktinius klausimus. kalbinius retintus 1 dentų sąmoningumas, šiais me pobūdį. Tam tikslui buvo suorga santykius, remiantis lietuvių ra duodavo piemenukui, guosdavo pavyzdys. Ištraukos iš romano Šio būrelio nariai Jau buvo pa tais komjaunuolių fakultete yra nizuotos dvi katedros vietoj vie šytojų — klasikų tekstais ir Jų , jį. Juozas baitusis ie.uzia Kal galės užimti vietą elementoruošę ir skaitę savo darbus stu 407, daug studentų dalyvauja nos: rusų literatūros ir rusų kal vertimais į rusų kalbą, kaip an bėti pačiam piemenukui. Iš rluose. akademiniame chore, liaudies bos, kurioms sudarytos sąlygos tai E. Binkytės mokslinėje konferencijoje, „Slavizmai P. dentų ' . . .Nekantriai laukiame atrotikrųjų, kaip niekas kitas, Jau dainų ir šokių ansamblyje, spor gilesniam ir visapusiškesniam šių Cvirkos kūryboje”. Taip pat na- i o kai kurie iš jų ruošia ir dip to ir kitose organizacijose. nutė herojaus psichologija, vis jo „Parduotų vasarų” tomo. disciplinų nagrinėjimui. grinėjami ir senieji slaviškieji lominius darbus ir šios srities. Nuo 1954—55 m.m. pradžios kam atviras jo dėmesys suge Tokios knygos skatina jaunimo Pokario metais abi šios kated lietuvių rašti|os paminklai, iš to fakultete pradėjo veikti matema kių paminėsimi: Valečkos darbas Įdomūs ir vertingi buvo K. Smu- ba labai objektyviai vertinti domėjimąsi tarybine literatūra, tikos specialybės neakivaizdinis ros paruošia kasmet vidutiniškai iš „Lietuvos metrikos”, Dubaus- riginaitės ir Gudjurgytės prane i po 40 filologų-rusistų. visus gyvenimo reiškinius. Čia kelia pasididžiavimą mūsų ta skyrius. kaitės — iš Lietuvos statuto. šimai. Moksliškai tyrinėjant rusų kalIšaugęs fakultetas pradėjo gau autoriui į pagalbą eina pulkus lentingais rašytojais. Doc. S. M. POTAPOVAS Jau daugelį metų Rusų kalbos _____ _____ bą ir jos istoriją, labai didelis siai ______ išleisti ,Jaunus specialistus. V. VOLSKYTĖ buržuazinio kaimo pažinimas. dėst. A. ZASKEVICIUS Iš viso per 13 pokarinių metųdėmesys yra kreipiamas į rusų — kate'dra atlieka platų rusų kai-
FAKULTETO
UO. . Iš sai. liti tad ils? ate ivė tas au. na ;ali lės Ji >Irite, 41. įas
PASIEKIMAI
Studentų- rusistų darbas
kažkur damas raudančią Aliošos ma išbirbė kiečio dėmesį, mes vėl išgir motociklą, mą senelis ramino: vieškeliu. dome Stasės šauksmą. — Neverk, Oliuška. . . Senelis Prochoras ramiai Tą naktį aš ilgai nesumersėdėjo ant didžiulio samano klau aklų, Kleme pasirodė dvi dvari O kai užimlgau, mis apžėluslo akmens. Alioša pradėjau sapnuoti siaubingą ninko dukterys, dlkta žmona. uždusdamas pratarė: sapną. Štai matau, kad į mū Matyt, vokiečiai tikėjosi, kad sų landynę ateina Hansas. Prochoras pradės maldauti — Hansas Stasę. . . Ne, senelis —h . . .nori uždusinti!. . — Staiga ant jo veido, ant ran pasigailėjimo. Prochoras Ir negalvojo apie kų pradeda augti juodi plau kartą įsitikinome, kad šis fa užbaigiau aš. I rūsčių Didžiojo Tėvynės karo’ Kartais Hansas užsukdavo į nusižeminimą — jis pradėjo kai, tuoj pat Iš jų pasidaro visi fašistai, — ' Senelis Prochoras nubėgo ■ metų, kai karo audra nubloškė mūsų landynę, dažniausiai per šistas, kaip ir visais atsisveikinti. Nieko kartu, su mumis. Stasė dar te gaurai, o Iš vokiečio burnos, su Imus į tolimąją Rytų Prūsiją, pietus, kai mes srėbdavome žvėris. dantų, pradeda kyšoti nėra pasaulyje balsesnio ir I kur teko patirti, kas tai yra. juodą dvokiančią putrą. Jam Kaip dabar matau tą niūrią bekovojo su stipriu pavojingu vietoje didelės iltys. Paskui Hansas Šiurpesnio už atsisveikinimą I hitlerinė vergovė. Išgirdus šį būdavo malonu tyčiotis. Rusiš apsiniaukusią dieną. Karvės žvėrimi.. . ir pavirsta balsiu su žmogumi, kai žinai, kad už I žodį, primenantį gyvatės kai Jis mokėjo blogai, bet su- ganėsi pamiškėje. Jos ramiai — Ach tu, velnio išperai užriaumoja žvėrimi — lyg tai tigru, lyg kelių minučių jis gulės negy— riktelėjo senelis ir spyrė ėdė žolę, tai, palikę senelį lipdydavo vieną kitą sakinį šnypštimą, prieš akis tuoj iš tai krokodilu ir pradeda mus vas.. . Jam. Stasė tuoj pat ištrūko iš vieną prie bandos, mes abu — kyla mano skurdžios vaikystės apie vokiečių nenugalimumą, ryti. Pirmiausia praryja mie Senelis1 aukštai Iškėlė Allodraugo Aliošos senelis Pro apie netolimą Hitlerio perga Alioša Ir aš — nustriksėjome Hanso rankų,. Vokiečiui besi- gančią Stasę, paskui senelį, šą ir mane savo stlpriomls choras. Tai buvo kresnas pla lę. Kartais jis sugniauždavo į mišką uogauti. Visai netoli stojant, senelis užsimojęs taip čiapetis seniokas su vešlia ru trumpus, storus sužeistos ran tenuėjome, kai staiga išgirdo- skėlė jam antausį, kad hltle- po to artėja prie Aliošos. Jis rankomis. Kaip dabar juntu jo me mergaitės riksmą, kuris rlnlnkas kaip maišas sudribo artėjo ir prie manęs, aš smar šiurkščios barzdos Ir karštų da barzda. Jo truputį Išvers kos pirštus ir išveblendavo: — Šita ranka dar daug ko- tuoj nutrūko, o po kelių se žolėje. Atsikėlęs jis galėjo kiai surikau, todėl pabudau Ir lūpų prisilietimą prie mano tos akys buvo gyvos ir visada veido, girdžiu jo balsą: kundžių vėl pasikartojo tik ne pulti senelį, bet matyt pabi sapnas pranyko. žvelgdavo šelmiškai. Senelis munist išmušti. Bet Hansas — žvėris ne Senelis Prochoras, ilgai ne taip garsiai.-Netardami nė žo jojo: Prochoras buvo įniršęs, —i Aukite, vaikučiai. . . At Prochoras kartu su Alioša gadžio, braudamiesl per lazdy jo akys piktai žaižaravo, o pranyko. Jis atidardėjo mo keršysite šitiems krauge Įnė didžiulę dvarininko bandą. galvodamas, atsikirsdavo: I Aš visada būdavau su jais ir — Tau, glušui, makaulę nus, mes pasileidome į riksmo kumščiai nuolat gniaužėsi. tociklu anksti rytą. Užpakaly riams. . . vietą. Vaizdas, kurį mes ne Mes abu su Alioša Irgi drebė je jo sėdėjo aukštas. Išdžiuvęs Hitlerininkai pradėjo neri I lakstydavau paskui vokiečio greičiau nusuks. Į karves. Kai žalmargės sugul- Tai išgirdę, mes net apmlr- trukus Išvydome, privertė ap- jome Iš susijaudinimo ir bai vokietis juodais rūbais, su Iš mauti, bet į juos niekas ne paišytomis kaukolėmis ant kreipė dėmesio. Senelis atsi Idavo, mes visi trys lšsitlesda- davome iš baimės. Tačiau se stulbti: nedidelėje miško aikš mės. Prie karvių nuėjome ketu rankovių. Tai buvo gestapinin sveikino su visais, paskui pa vome žolėje, ir tada senelis nelis buvo gudrus: jis žinojo, telėje ant žemės buvo par pradėdavo pasakoti, o kaip kad vokietis gali suprasti žo blokšta Stasė. Ji teturėjo še riese, Stasė vis tebekukčiojo, kas. Mus suvarė į kiemą. Juo ėjo keletą žingsnių į priekį, įdomiai jis pasakodavo! Atro džius — „kvailys”, „galva”, šiolika metų. Jos tėvas — dė Išblyškusiu veidu sruvenančias dasis vokietis pradėjo skaityti staiga atsisuko, apnuogino do, klausytum dieną ir naktį bet žodžių „glušas”, „makau dė Motiejus ir brolis Jonas ašaras ji šluostė nedideliais kažkokį raštą, Iš pradžių vo krūtinę ir riktelėjo vokle ir niekada nenusibostų. Daž lė” nesupras. Ir tikrai karinin dirbo dvarininkui kaip ir kiti liesais kumšteliais. Kai susė kiškai, paskui — darkytą ru čiams: — Saukite, niekšai! . . Ne niausiai senelis Prochoras pri kas įtartinu žvilgsniu pažvelg- atvežtieji. Netoli Stasės gulė dome žolėje, Ji dar ilgai kuk sų kalba. Raštas bylojo, kad Jo apverstas krepšelis, o šalia čiojo, o paskui, kai klek aprl- Jamščlkovas Prochoras Timo- bijau! Vis tiek ir jums greit simindavo pirmąjį pasaulinį davo į mus ir teiraudavosi: — O kas tai gliušas? Jo mėtėsi keli grybai. Mes pa mo papasakojo, kad pats dva- fiejevičius už fiurerio garbės galas! karą, kuriame jis kadaise da — A-a, tai toks sutvėrimas, stebėjome, kaip karininkas rininkas ją pasiuntė grybauti. įžeidimą, už banditinius velkslyvavo. Hanso rankoje atsirado re Senelis Prochoras buvo drą kuriam keleto balkių stinga. stengėsi įkimšti mergaitei į Ji, lyg kažką blogą nujausda- mus prieš vokiečių armijos ka volveris. Senelis Prochoras Vokietis vėl nesusivokdavo, burną kažkokią baltą skepe rna, stengėsi būti kuo arčiau rlninką ir dar už kažkokius tuo metu žvilgterėjo į mus. sus. Tuo mes įsitikindavome iš pokalbių su šeimininko sū bet nesiliaudavo klausinėjęs. taitę — tikriausiai nosinę. ■mūsų. Paskui prie jos iš kaž balsius nusikaltimus bus su Jo žvilgsnis buvo liūdnas, ra Teta Olga — mus, lyg sakytų: „Neužmirški — O makaulė? ,,Hansas nori uždusinti Stasę! kur atsirado Hansas. Iš pra šaudytas. . numi Hansu. Hansas buvo ka — Tai, kitaip sakant, tuš- — taip aš tada supratau keis džių geruoju kalbino, net sal Prochoro duktė, Alioša, Stasė te senio. . rininkas. Maždaug prieš mė Senelio lūpos su tą vokiečio elgesį. — Bet už dainiais norėjo pavaišinti, o ir dar kiti raudodami puolė krutėjo, matyt, jis ruošėsi nesį jis parvažiavo į namus čia puodynė. Karininkas vėl nesuprasda- ką? Kodėl?” Supratome, kad kai Stasė mėgino nuo jo pa prie senelio. Jie apglėbė jį iš kažką pasakyti, bet tuo metu — fronte jam buvo sužeista dešinė ranka. Visi vokiečiai vo, bet nenorėdamas pasirody mes negalime padėti Stasei, bėgti, pradėjo pulti, kaip žvė visų pusių, tarytum savais drloktelėjo šūvis. . . paprastai būna liesi, prakau ti mūsų akyse nemokša, dau- todėl, nedelsdami nė minutės, ris. Gerai, kad tuo metu mes kūnais norėdami apsaugoti Štai kodėl, kai išgirstu žo —pas ---------'• la —- tryse atskubėjome. . . senelį Pronuo plėšraus grobuonies. . . dį „fašistas” man nenoromis lūs, jis atvirkščiai, apkūnus, giau nebekamantlnėdavo. Ne. nuskubėjome Vakare apie tai žinojo visos Prochoras stovėjo ramus, ma gnlaužiasl kumščiai. __ mūsų užlėtų judesių, su nedidelėmis žiūrint to, kad Hansas dažnai chorą.. Kažkuris atsidurdavo kvailoje padėtyje, mynė sausą šaką, ji trakštelė- Ištremtos šeimos. ’ Mes matė- tyti hitlerininkų nuosprendis užputusiomis akutėmis. A. MOROZOVAS — Mat, niekšas, prisisiurbė į mus visada žiūrėdavo iš jo. Tai tikriausiai atkreipė vo- me, kaip Hansas, apžergęs jam nebuvo netikėtas. BučiuoIFF I kursas
ALIOSOS SENELIS
is s: za(APSAKYMAS) aukšto, kaip į žemesnės rasės Kai aš Išgirstu žodį „fašlslr I atstovus. O I tas”, man nenoromis gnlauu I žiasi kumščiai. Tai, tikriausia mūsų kraujo tai ir nutuko, — Alioša Ir aš nelabai bijojo nme šio storo vokiečio, tačiau I todėl, kad negaliu užmiršti sakydavo apie jį senelis.
3, i
.o 1te
r 3
1 i
Studento knygų lentynoje
Paskutiniai startai
Kam atiteks pirmoji vieta?
Spalio 40-mečlo garbei šio mėn. 27—28 d. d. Jaunimo stadione įvyko tarpfakultetlnės Komjaunimo Komiteto Taurės lengvosios atletikos varžybos — šiais metais pas kutinis jėgų Išbandymas. Nors oras buvo pulkus, dalyvavo gana nedidelis bū relis lengvosios atletikos mė gėjų. 1,85 m peršoko šuo lyje į aukštį Vaupšas (IFF), dts Stankevičiūtė (EMF) disko Estafetė įvyks š. m. lapkričio mėn. 3 d. fakultetas išstatys daugiau kaip 2 komandas, metime — 37,32 m, Mlkaiėnaltė (TMF) rutulio stūmime Startas 13 vai. prie centr. rūmų. Dalyvauja tos komandos fakultetui duos po 1 tašką. Kviečiame fakultetų visuomenines organi — 11,57 m ir Ist.-fllologljos ylsų fakultetų komandos. Fakultetinėn įskal:on imama 2 geriausiai pasirodžiusios koman zacijas aktyviai prisidėti prie šios mūsų uni fak moterų 4X100 estafetės dos, kurios fakultetui pelnys taškus atitin versitete pirmą kartą organizuojamos estą, komanda — 53,2 sek. kamai pagal užimtas vietas: I v. — 15 t., fetės miesto gatvėmis. Gausiausia Ist.-fllologljos II v. -- t., ---- t. ir - t. t. Jeigu USK 13 III v. — 12 fak. komanda užėmė I vietą. Kaip organizuoti kolektyvai pasirodė Fizikos-matematikos. Medicinos ir Gamtos m. fakul tetų komandos, užėmusios ati tinkamai II—IV vietas. Kaip visada, su puse komandos te dalyvavo Teisės m. fakultetas, O ~~3aTV11 MV o Ekonomikos m. fakultetui atstovavo tik pavieniai asme nys, Chemijos fak. neišstatė nė f vieno dalyvio. Visi trys fa kultetai paskutiniu laiku, at rodo, lyg „rungtyniauja” tarp savęs, kas mažiau išstatys da Tnugo lyvių varžybose. Šių fakultetų dekanams, komjaunimo komi teto sekretoriams atrodo, kad pakanka pasirašyti po paraišKa, ar visi įrašyti į pa ►notei’ (§) 150 m raišką dalyvaus varžybose, po varžybų daryti atitinkamas išvadas Ir nuosprendžius — 5~oo . tai Jau nebūtina. Todėl ne nuostabu, kad minėtuose fa kultetuose ne tik lengvoji at letika, bet ir aplamai sportas dar nėra reikiamai suprastas ir įvertintas. Sportas fakultete užims Jam priklausomą vietą tada, kada fakultete bus pa laikomi ir skatinami sporto entuziastai, kada sporto ko lektyvas bus kontroliuojama-. Tam pavyzdžiu gali būti Me dicinos fakultetas, kuriame sportas paskutiniu laiku tik PRIEŠ SPORTO MEISTRUS NEATSILAIKĖME ral užima reikiamą vietą. Šiomis dienomis „Sparta taškus KKI komandail duo—• Mums reikalingos ir savi miesčioniškieji grobuo tinio abejingumo, bet Dėst. Zumbakys visada ko” salėje pasibaigė LTSR da sporto meistrai: Dzlnpaskaitos, kurių metu nys. Skaudus kritikuojantis pa ryški įtampa, intensyvumas. Šių aukštųjų mokyklų sporto klu dzillauskas Ats. už lengvąją atl. ; įveikia f Samalmes galėtumėm susipa tosas yra stiprioji neorealizmo menininkų kūryba artima pa bų stalo teniso varžybos, vy tį, o Žilevičiūtė — Jasins U-te. žinti su dabartinio me pusė, tačiau jo atstovai tik prastiems žmonėms. Neorealis- kusios olimpine sistema. Kaip kienę (2:0). Tačiau netrukus no srovėmis, — buvo miglotai įsivaizduoja pozityvųjį tai ir patys daugumoje yra ki ir pernai, finale susitiko KKI mūsiškiai santykį išlygina ir kalbama žurnalistų ga idealą, gerai nežino, kaip iš lę iš paprastų žmonių, kaip pa ir Universiteto sportininkai, patys veda (3:2). Viename Pagaliau krepšininkai mybiniame susirinkime. bristi iš kapitalizmo pelkių. Tie vyzdžiui Džiuzepe Džigaine ne prieš tai atatinkamai įveikę svarbiausių ir įdomiausių va Panašius pageidavimus sa, kai kuriuose filmuose, kaip, tik vaizdavo žemdirbius, bet ir VPI ir KPI komandas. Ta karo kovų buvo .laimi Žilevičiūtės ir t: yra išreiškę ir kitų spe- pavyzdžiui, „Du grašiai vilties", pats tris metus gyveno ir kiek čiau, jeigu, palyginus su per Sirutytės susitikimas. Laimė Pereitą savaitę prasidėjo clalybių studentai. Ry- italų komunistų partijos vaid- galėdamas dirbo su jais kartu eitais metais, KKI komandoje jusi pirmąją partiją, mūsų gos universiteto lalk- muo darbininkų judėjime su Kormoroje ir po to rašė: „Jūs didelių pakitimų nesimato, sportininkė labai lengvai ati Vilniaus miesto krepšinio tau ;:::: raštis „Padomju stu- skamba vedamuoju motyvu, pa daug ko mane išmokėte, pas (vietoje A. Paškevičiaus — davė antrąją, trečioje taipogi rėš turnyras, skirtas 40-osioms :dents” šia temo spausdi rodomas jos idealų nešėjas. Ta jus aš piešiau tai, kas mane su Vasiljevas), tai mūsiškiai at nesugebėjo perimti Iniciaty Spalio metinėms. Turnyre ne na visą ciklą straipsnių. čiau tai tik išimtys, momentai, jaudino ir sužavėjo. Jūs mane rodė visiškai kitaip. Iš „senų vos ir pralaimėjo. Saulytls lauktas, bet pelnytas ir užtik ; Spausdiname vieną iš kurios šią kryptį priartina prie įtikinote pažangių idėjų teisin vilkų’, tebuvo likę tik Siruty santykiu 2:1 pralaimėjo Dzin- rintes pergales Iškovojo mūsų komandos. Mūsų moterys, va i-;’: Jų, aiškinantį kas tai socialistinio realizmo. gumo". tė, Cibulskytė ir Saulytls. Gi dziliauskul. Čepaitis nugalėjo dovaujamos Karallukaitės ir ;;;; yra neoreallzmas. Skiriasi neorealizmas ir nuo Jasinskienė, Jankauskas, Sa Jankauską ir Samaitį (2:1; Švėgždaitės, rezultatu 67:26 i::i Atsiųskite pageidavl- kritinio realizmo. Tai mūsų die- Neorealistų menas dar kartą manis buvo nauji. Kovoti 2:0), Vasiljevą įveikė Šaulytis nugalėjo PSK sportininkes. patvirtina, kad tik suartėjus su iiii mus apie ką dar norėtu- nų progresyvus menas, kuriame jiems reikėjo prieš visoje ša- Ir Jankauskas. Nebedaug teTik pirmą kėlinį atkakliau Bii mėtė sužinoti „Tarybi- jau stipriai juntamas tų idėjų, liaudimi, tik ant progresyvių lyje žinomus sportininkus. trūko, kad jį įveiktų ir Sasukovojo PSK jaunieji krep :;j: nio studento” puslapluo- jausmų, minčių atspindys, ku tendencijų pamatų kuriamas Sporto meistrus Žilevičiūtę, maltis, tačiau po Iabal atįįii se. ris revoliucionizuoja, pakeičia tikras menas. Dzindziliauską, pirmaatskyrl- kaklios kovos rezultatu 2:1 štninkai, prieš mūsų jaunimą nlnką Čepaitį. Kaip gi vy nugalėjo Vasiljevas. (Trečioje Rungtynes gi lengvai laimėjo Neorealizmas yra progresyvi pasaulį. Savo turiniu arti prie P. AIZKALNS ko susitikimas? Pirmuosius partijoje 24:22). Moterų susiti mūsiškiai. (80:51). meno kryptis, kuri ryškiausią neorealizmo stovi ir daugumas įtempčiausios buvo PSK U kimai irgi vyko „pagal pla išraišką rado italų, prancūzų, o mums žinomų indų kino filmų, ną": tepralaimėjusios Žilevi ir USK II komandų, “-kuriose paskutiniuoju metu ir ispanų kaip ir pas mus neregėtos, šiuo čiūtei, mūsiškės įveikė visas žaidė stipriausieji šių aukštųjų demokratinių veikėjų kino me metu populiarios užsienyje ispa savo varžoves. Slrutytė ir Cl- mokyklų žaidėjai, susitikimas. ne, taip pat tapyboje. Neorea- nų filmas „Dviratininko mirtis". bulskytė dvejeto varžybose Kova vyko dėl kiekvieno taš lizmą pirmaisiais pokario me „Mano dėdė Hasintas" (rež. pasiekė pergalę prieš Žilevi ko: 2:2, 4:3, 5:4.. . Gražūs tais į kino meną įvedė toks sa Ledislao Baida) ir kt. (Iš IFF II komjaunimo čiūtę — Karpūnaitę. USK Br. Mikalausko „skridimai vo turiniu ir išraiška stiprus Ir vaizduojamajame■ mene konferencijos statyrinio organo „Spyglys”) vyrų dvejetas patyrė pralai ore” ir rezultatas didėja mū meninis italų kino filmas, kaip neorealistai parodo paprastų ) „Roma — atviras miestas”, ku žmonių gyvenimą, jų kilnius mėjimą. Esant santykiui 12. sų naudai. A. Valnelkio, Kr! TRUPUTIS SKAIČIŲ ėjo mišrios poros — Žilevi vieko —- visos komandos ko rį vėliau sekė mums gerai pa charakterius; neorealistai verDraugai delegatai! Turim žįstami „Dviračių vagys”, „Nė žiasi į naujų formų ieškojimus, čiūtė—Dzindzillauskienė ir lektyviškas, darnus žaidimas pastebėti, kad bendromis pa Sirutytė—Saulytis. Pirmą sukėlė paniką priešininkų ko ra taikos po alyvomis", „Vilties bet neina klaidingais keliais, spėjome stangomis mes jau partiją užtikrintai nugali mū mandoje. Už penkias pražan kelias”, „Du grašiai vilties”, kaip impresionizmo, Įutūrizmo, vargšą „nugaišinti’ viena siškiai 21:10. Tačiau antroje gas apleidžia aikštę PSK ata „Roma 11 valandą”, „Policinin siurrealizmo atstovai. Kaip ir konferencija darbo valandą: keičiasi sustojimas ir kaunie kų lyderis Skuodis ir kiti žai kai ir vagys", „Duona, meilė kino mene, taip ir dailėje, ryš prasidėti 11 vai., o turėjo čiai taip pat užtikrintai atsi dėjai. Puiki pergalė — 75:60! ir fantazija" ir kiti. Šie filmai kiausi neorealizmo atstovai yra USK II komandos rungty dvyliktos; prasidėjo 25 min. patraukia mus savo realumu, italai, nors galime atžymėti taip revanšuoja 21:101 Trečiojoje, paskui po pietų pertraukos lemiamoje partijoje viskas nės su Švietimo komanda irgi įsigilinimu į žmogaus vidinį pa pat ir kitas šalis (Pav. JAV — durys paskutini pavėlavusįjį klostosi mūsų naudai 7:4; baigėsi mūsų pergale. Tos ke saulį, mokėjimu per išorę, nesi- negrų dailininkas Bentonas ir pirmininkaujanužsidarė, ir 10:5, 16:10. Tačiau Dzindzi- turios pergalės išvedė USK baidant sveiko jausmingumo, kt.). Gerą nuomonę apie italų tis Ištarė: „konferencijos da*"llauskas paleidžia keletą suk krepšinį į pirmą vietą mieste. atidengti žmogaus esmę. Neo- neorealistų kūrinius mums suda taip pat lyV. Muralls bą tęsiame” tų padavimų, Sirutytė nepri realistai savo kūriniuose svar rė neseniai buvusi Rygoj paro giai 25 minutėm po sutarto ima vieno, antro ' biausią dėmesį - kreipia į pa da, kurioje buvo išstatyti Karlo 16:12, laiko. prastą žmogų, skiria jam savo Levi, Gabrielio Muki, Anos Sa>netrukus 16:14. Sporto meist Vilniaus Valstybinio Jeigu tą valandą padaugin rai lšslžaidžia ir jau veda simpatijas, parodo darbo žmo vatore, Saro Mirabelo, Džiuzepe sime iš apytikrio delegatų V. Kapsuko vardo uni 18:17, 19:17, 20:17. nių sunkų gyvenimą, bet drau Džigaine ir kt. kūriniai. Mums versiteto filosofijos ka skaičiaus, pvz., 260, tai gau ge su tuo atidengia ir juose įstrigo į atmintį Muki „Kovo Jie ir laimi 21:18 trečiąją sime 260 darbo valandų (. nutedros kolektyvas reiš slypintį kilnumą. Jie stengiasi tojų už taiką protestas", Ata'partiją, o tuo pačiu 2:1 santy kia gilią užuojautą vyr. gaišintų”), o jei sustambinsi atidengti ir gyvenimo prieštara di „Bedarbiai mūrininkai”, Levi kiu susitikimą. me — tai bus apytikriai 11 laborantei vimų ir kančių priežastis, kurios „įsimylėjėliai", „Autoportretas „nugaišintų” parų! Ir susmul Staškevičlūtei Marytei, Prieš sporto meistrus neat slepiasi antagonistinės santvar su eilėraščiais" ir kt. Šie kūri kinus — penkiolika tūkstan jos tėveliui mirus. kos pamatuose. Pasmerkimo ir niai atspindi tikrovę, minčių -r silaikėme! KKI tapo varžybų Filosofijos katedra čių šeši šimtai „nugaišintų” pajuokos objektu čia yra už- jausmų gilumas išreikštas eksnugalėtoju. vargšių minučių!!! J. Sargintas okeaniniai biznesmenai, taip pat presyviai, juose nėra natūralis-
Pažvelkime į bendrabučius ko tikėtis. Tikrai, jei ir toliau ir pamatysime, klek daug pa bendrabučio taryba dirbs su daryta buities srityje. Juk šūkiu — Tvarka pas mus turi prieš keletą metų universite būti! — ji gali pasiekti gerų tas teturėjo tik tris bendrabu rezultatų. čius, kuriuose apsigyvendavo Žymiai pagerėjo padėtis ir nežymi dalis studentų. O da bendrabučiuose, kaip bar šešiuose universiteto bend kituose pavyzdžiui Čiurlionio 23 b rabučiuose jaukiai ir kultūrin (Nr. 3). Šis bendrabutis per pa gai gyvena daugiau kaip 2050 lyginus labai trumpą laiką pa studentų. siekė nemažų laimėjimų. Nau Trumpai pažiūrėkime, kas joji taryba rodo labai daug dabartiniu metu naujo bendra iniciatyvos ir galima tikėtis, bučiuose. kokie pakitimai vyks kad atsiekimai bus labai gra žūs. Didžio|o Spalio švenčių ta Juose. proga šio bendrabučio gyven Palyginus su ankstyvesniais tojai galės stebėti televizijos metais, pakitimų bendrabu laidas. Gerai tvarkosi Ir bend čiuose įvyko gana daug. Ne rabutis Nr. 2. Jis kaip ir anks mažų laimėjimų jau atsiekta, čiau žengia pirmaujančių prie bet dar daugiau numatoma pa šakyje, ir apie Jo pasiekimus daryti. Per paskutinį laiką labai daug kalbėti netenka. ypatingai pasikeitė bendrabu Artėja Ddžlosios Spalio so čio Nr. 1, kuris anksčiau buvo laikomas atsiliekančiųjų tarpe, cialistinės revoliucijos metinės. proga yra paskelbtas visasą veidas. Vos tik įėjus į bendra Ta butį, matosi, kad čia esama junginis bendrabučių apžiūros gerų šeimininkų, gerai sutvar konkursas. Mūsų universitete kytas vestibiulis, ant langų taip pat pravedamas bendrabu gėlės, užuolaidėlės, skaitykloje čių konkursas. Rektorato su visuomet galima gauti paskai darytoji komisija švenčių išva tyti naujų laikraščių, žurnalų. karėse nustatys, kuriam bend Bendrabutis savo lėšomis įsigi rabučiui teks pirmoji vieta ir jo televizorių, ko neturi nė vie pereinamoji vėliava. Kaip ži nas bendrabutis. Kiekvieną noma, mūsų universiteto bend kartą kai tik transliuojamos rabučiai yra pristatyti pirmąja! televizijos laidos, jų žiūrėti visasąjunginei premijai, ta susirenka daug studentų. Stu čiau tai nereiškia, kad galime dentai patenkinti, kad prie te sudėti rankas Ir nusiraminti levizijos aparato gali kultūrin tuo, ką atsiekėme. Turime dar gai praleisti savo laisvalaikį. stipriau dirbti, o ypatingai da bar, kada prieš kiekvieno bend Šiais metais bendrabutyje rabučio gyventoją stovi klausipradėtas leisti naujas satyrinis mas: kam gi atiteks pirmoji sienlaikraštis „Tauro šluota". vieta? Mūsų kiekvieno pareiga Tai labai įdomus dažnai šukuo pasiekti, kąd bendrabučiai tap jantis prieš plauką sienlaikraš tų tikrai gražūs, švarūs, jau tis. Deja, tokių sienlaikraščių kūs. dar pasigendame kituose bend rabučiuose. Žymiai pagerėjo J. Nikitėnaitė „Taure” švara ir tvarka. Iš Profkomlteto buities šito bendrabučio galima daug komisijos pirmininkas
ESTAFETĖ MIESTO GATVĖMIS
JIJ
J
NEOREALIZMAS
ŠĮMET - ANTRI
Minutės, minutės...
f
LV 05179
Užs. Nr. 1703
Redakcijos adresas: Vilnius. Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
REDKOLEGIJA