v/sų
Sauij prolet arai vienykit&si
CČM2S/BOS
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. rugsėjo 28 d., penktadienis
KAD ŽEME LIKTŲ ŽMONIŲ PLANETA Rugpjūčio mėnesį Mask voje vyko dvidešimt septin tasis Tarptautinis geologijos kongresas. Jame buvo nagri nėjami opūs visai žmonijai klausimai: geologinės aplin kos apsauga, Pasaulinio vandenyno tyrinėjimai. Kongrese dalyvavo ir mū sų Universiteto Gamtos fa kulteto profesorius dr. Al girdas Gaigalas. Jo ir pa prašėme papasakoti apie pir muosius geologijos mokslo žingsnius Universitete, apie dabartinius pasiekimus, apie kongresą. — Vilniaus universitete geologijos mokslų židinys įsižiebė prieš 200 metų. Ne reguliarūs geologijos darbai buvo atliekami ir anksčiau 1781 m. Bendramokslinėje gamtos katedroje pradėta re guliariai skaityti mineralogi jos discipliną, o 1803 me tais įkurta mineralogijos ka tedra. Geologijos mokslai pradėjo sparčiau plėtotis, bu vo rengiami savi tyrinėtojų kadrai. Geologinių tyrinėji mų pradininkas Lietuvoje — Žanas Emanuelis Žiliberas, kurio spausdintas darbas pa sirodė 1780 metais, o po metų jis pradėjo skaityti Universitete mineralogijos kursą. Senajame Vilniaus univer sitete nedaug buvo paruošta geologų, bet jie paliko ryš kų pėdsaką: pavyzdžiui, Ig nas Domeika domėjosi Pietų Amerikos geologija. Jis su rado Čilėje salietros ir vario telkinius, įkūrė pirmąją kal nakasybos mokyklą, laborato riją ir universitetą. Pirmieji Universiteto geo logai dirbo sunkiomis sąly gomis, o geologijos profeso riaus vardas pirmajam bu vo suteiktas Ignui Horodeckiiui 1823 metais, t. y. pra slinkus 20 metų po geologi jos katedros įsteigimo. . . Šiuo metu Universiteto geologai dirba keturiomis luokslinių tyrimų kryptimis: 1. Regiono stratigrafija ir bendroji geologinė sąranva. 2. Mineralogija, petrografija ir geochemija. 3. Požeminių vandenų kompleksinis panau dojimas ir apsaugojimas nuo užteršimo. 4. Lietuvos inžine rinių geologinių sąlygų įver tinimas ir mokslinių pagrin dų sukūrimas geologinės sfe ros racionaliam panaudoji mui liaudies ūkyje. Kiek vienoje srityje yra žymių pasiekimų. Universiteto geo logų darbai žinomi ne tik respublikoje, bet ir Tarybų Sąjungoje bei užsienyje. Pa vyzdžiui, šiais metais prof. dr. M. Kabailienė su prane šimu dalyvavo tarptautinia me simpoziume Prancūzijoje O Maskvoje vykusiame Pa sauliniame geologų kongreso
Nr. 28 (1287)
Ai IR
Gerai mokytis įmanoma
KAIP IŠJUDINTI PIRMAKURSIUS? Įvairiausi klausimai, neaiškūmai skatina pirmakursius praverti komjaunimo komi teto duris. Čia kiekvienam pataria, paaiškina. Kai esi maloniai sutinkamas, kai su tavimi vyresnieji kalba kaip su lygiu — širdyje įsižiebia noras padaryti ką nors ge ra. Taip ugdomas draugišku mas. Pažintį su busimaisiais pir makursiais MaF komjaunimo komitetas pradeda daT vasa rą. Į specialų sąsiuvinį re gistruoja visus pirmakursius Pažymi, kas mokykloje dai navo, šoko, piešė, sportavo buvo komjaunimo komiteto narys.. . Per mandatinę ko misiją su kiekvienu komjau nuoliu pasikalba, pasidomi ką norėtų veikti, kur daly vauti. — Atėję į Universitetą studentai labai pasimeta: jie turi daug laiko, tačiau ne moka jo planuoti. Būtina su sidaryti savo sistemą. Kuo labiau studentas užimtas, tuo daugiau jis nuveikia.- Pirma kursius lengviausia išjudinti Jie, mokykloje buvo tokie aktyvūs, ir čia nori kažką veikti, organizuoti. Anądien i komitetą užėjo du vaikinu kai. Nori vesti diskoteką.
NUMERYJE: VU DOC. L. KAPOČIAUS ATSIMINIMU FRAGMENTAI
XXX PROLOGAS Nr. 11
XXX KONKURSAS „TRECIASIS SEMESTRAS"
Kaina 2 kap.
Po pavasario sesijos fakul tete buvo 101 skolininkas. Vien penketais visus sesijos egzaminus išlaikė 70 studenų, penketais ir ketvertais — 275. Šių metų rugsėjo 18 d. skolininkų buvo 60. Tai to kia statistika. Medicinos fakultete, kaip tikriausiai ir kituose, ne visi skolininkai vienodi, ne visus juos vienodai galima smerkti ar svarstyti. Gal geriau pa ARBA SKOLININKŲ RUDUO bandyti suprasti, panagrinėti jų atsiradimo priežastis, ras MEDICINOS FAKULTETE ti kokią nors išeitį. Tai tu rėtų padėti nekartoti senų prisipažinti suklydus ir pasi- je. Fakultete sudaromos sąlytraukti. Gana dažnai tokie gos atidirbti, nors tai ir nėklaidų. Puikiai prisimenu pokalbį studentai guodžia save min- ra lengva — reikalingos lasu viena studente, bebaigian timi: „Jeigu pašalins už boratorijos, prietaisai. skolas, gal ir geriau bus — Tarp skolininkų yra stučia Universitetą: —• Labai norėjau būtį mu įstosiu ten, kur svajoju", dentų, kurie dėl ligos praleizike. Grojau smuiku, svajo Yra ir kitokių skolininkų, do daug paskaitų ir serninajau apie studijas Konserva Jie šiaip taip įstojo į aukš- rų, o paskui nesugebėjo patorijoje. Viską lėmė tėvai, tąją mokyklą, šiaip taip ją sivyti kurso draugų. Medicinos fakultete didžiąparinkę man „prestižinę" baigs ir bus šiokie tokie Tokiems stu- ją skolininkų dalį sudaro II profesiją. Įstojau. Nenorėjau specialistai. svarbiausia, kad ir III kursų studentai. Fakulmokytis, stūmiausi iš kurso dentams į kursą. Turėdavau ir skolų, neišmestų iš Universiteto, teto prodekano doc. M. Sabet jas išlaikydavau iki ki daug mažiau jiems rūpi ži- kalinsko nuomone, pirmakurto semestro pradžios. Supra nios, kurias turėtų gauti šiai disciplinųotesni, geriau aukštojoje lanko paskaitas, o ir mokosi tau, kad užimu kito žmo studijuodamas gaus vietą. Kiekvienais me mokykloje. Visut, o ypač jie tokius dalykus, su kutais vis norėdavau atsiimti medicinoje gydytojo nekom- riais jau buvo susipažinę paviršutinis- dar mokyklos suole: biologiją, dokumentus, bet trūko 'ryž petetingumas, to. Tėvai remia materialiai; kos specialybės žinios gali chemiją. O po .pavasario sesijos pirmakursiai turi skolas jeigu mesčiau studijas, ne Jabai brangiai kainuoti. fakultete yra iš TSKP istorijos, anatomitekčiau visko... Taip ir stu Medicinos miu metus. studentų, kurie per semest- jos. Antrame kurse skaitoDeja, tokių studentų yra rą iš 18 praktinių užsiėmi- mos paskaitos, kurių metu visuose fakultetuose. Ne visi mų praleido 10—12. Pralei- studentai gauna daug naujos jie turi skolų, bet kai pasi dusiems praktikos darbus, informacijos, todėl kartais eksperimentų būna nelengva susigaudyti rinkta specialybė nepatinka neatlikusiems labai sunku gerai mokytis. su žvėreliais labai daug ten- joje, atmesti, kas nereikalinJiems trūksta didvyriškumo ka dirbti semestro pabaigo- ga ir įsigilinti į pačią es
27-oje sesijoje tris praneši mus apie atliktus tyrimus darė prof. dr. M. Kabailie nė, prof. dr. J. Paškevičius ir aš. Pasaulinis geologų kongre sas egzistuoja daugiau negu šimtas metų. Mūsų šalyje jis vyko trečią kartą. Tai aukščiausias pasaulio geolo gų organas, kuris priima kardinalinius sprendimus geo logijos srityje. Fundamenta lių geologinių pasaulinio masto sprendimų arsenale dabar yra plokščių tektoni kos teorija, sukurtas mokslas apie Pasaulinio vandenyno dugno geologinę evoliuciją. Geologai vis daugiau dėme sio skiria Tacionaliam nau dingųjų iškasenų panaudoji mui ir gelmių apsaugai. Tarp daugelio geologijos problemų ne paskutinę vietą užėmė naujausio geologinio periodo — kvartero (antropogeno) klausimai. Dabar galima tvirtinti', kad prieš 65—24 tūkstančius metų mūsų krašte yra buvusios periglacialinės tundros sąly gos, klimatas buvęs vėsesnis nei dabartinis, gyveno stam būs žinduoliai — mamutai Gauti nauji duomenys pati kslino minėto laikotarpio paleogeografines sąlygas, nes iki šiol tarp pasaulio kvarteristų geologų nebuvo vie ningos nuomonės. Šio kongreso sesijoje bu vo akcentuojama žmogaus veiklos įtaka, kuri tapo aki vaizdi ir prilygsta arba net kartais pralenkia stichinius Skubinasi rugsėjis. Iš vageologinius procesus. Kvar teras — tai periodas, kuris saros grįžta studentai. Vėl geologinę praeitį sujungia prisipildo auditorijos, gyva su dabartimi. Tyrinėjant šio ir judru Universiteto kieme Vasaros įspūdžiai, geologinio periodo metu su liuose. sidariusius nuosėdų sluoks juokas, šurmulys. . . Apsilankiau Matematikos nius sukaupiama informacija iš kurios galima spręsti fakultete. Pasidomėjau, kaip kaip keitėsi aplinkos sąlygps gyvena pirmakursiai, kokių per pastarąjį milijoną me rūpesčių jie kelia komjauni mo organizacijai? tų. Vyresniųjų kursų matema Žemė yra žmonių plane ta. Kaskart vis akivaizdžiau tikai talkininkauja žemdirįsitikiname, kad gamtinė ap-' . hiams. O pirmakursiai — vi linka yra labai sudėtinga ir so faiaĄ*4o. šeimininkai. Vi jautri sistema. Šios proble sur jų pilna. Viskuo domisi. mos yra aktualios paskutinio Juk reikia „apšilti".. . MaF komjaunimo komiteto jo geologinio periodo tyri nėtojams ir jos aiškiai nu sekretorius Bronius Aismonskambėjo geologų kongrese tas vos spėja išlydėti vieną pirmakursį, šalia jau stovi Maskvoje. Nors geologinių tyrinėjimų kitas. Ir taip kiekvieną per istorija mūsų respublikoje trauką. Sekretorius patenkin skaičiuojama jau daugiau tas. Jam malonu, kad jie, negu 200 metų, tačiau tobu vos atėję į Universitetą, bė lėjant technikai ir skverbian ga, ieško, kur galėtų išlieti tis vis giliau į Žemės gel savo energiją po įtemptų mes, surandama daug naujų paskaitų, seminarų. Užkalbinu Auriką Barinokartais stebinančių atradimų. Geologijos pasiekimų ateitis vą: — Atvažiavau iš Kalinin žinoma, visų pirma priklau Mokykloje šokau. sys nuo jaunųjų tyrinėtojų grado. ių pasiruošimo, siekimų ir Norėčiau stoti į Universite to dainų ir šokių ansamblį. kruopštaus darbo. Esu patenkinta, kad atva Kalbėjosi Eugenija VITKIENE žiavau į šį puikų miestą ir „T.S." korespondentė studijuoju Universitete.
SIAME
Pažadėjom surengti pirma kursių vakarą. Vaikinai iš ėjo patenkinti. Mes stengsi mės pirmakursius kuo grei čiau įsukti į studentiško gy venimo verpetą. Nors kiek uždelsus, tai padaryti bus sunku. Studijuodami stu dentai lyg aptingsta. Ir jei nuo pirmo kurso nedirba visuomeninio darbo, antrame ar trečiame jo jau nepradės dirbti, — kalba Bronius Aismontas. Studijų sėkmė priklauso ir nuo kolektyvo. Norint jį suburti, iniciatyvos reikia imtis nuo pirmų studijų die nų. Komjaunimo komitetas duoda grupei užduotį (pavyz džiui, išleisti stendą). To ne padarysi vienas pats. Turi susirinkti visi, siūlyti, svars tyti. Ir taip pamažu, net ne jausdami patys to, studentai susipažįsta, paaiškėja, kas gražiai piešia, rašo, kas fo tografuoja. Kartu išsiskiria tie, kurie gali, sugeba va dovauti. Bronius Aismontas įsitiki nęs, kad grupė sekretorių turi rinkti tik po vienos— kitos studijų savaitės. Anks čiau rinkdavę tuoj po rug sėjo pirmosios. Grupė nespėdavusi susipažinti, tad išrinkdavusi pirmą „pakliu vusį". Tada vargas ir komi tetui, ir pačiai grupei. O po pirmo kurso renkamas nau jas sekretorius, nes tas atsi tiktinis nieko nesugebėjo
mę. Antrame kurse rugsėjo 18 d. duomenimis buvo 18 skolininkų, kurie neišlaikė filosofijos, biochemijos, fi ziologijos. Trečiame kurse net 24 skolininkai. Kodėl? Fakulteto prodekanas doc. M. Sakalins kas sako: — Manau, nereikia aiškin ti, kokia svarbi medikui far makologija, kad Ją lūli iš manyti kiekvienas gydyto jas. Jeigu tiek daug skolų iš šio mokslo, tai dar nereiš kia, kad studentai jo ne mėgsta arba nerimti į jį žiūri. Studentams keliami dideli reikalavimai, dėstyto jų nepatenkina paviršutiniš kos, nesistemingos žinios. Dažnai mums priekaištauja kad priimam daug medali ninkų, penketukininkų, o skolininkų daug turime. Čia jau, kaip sakoma, medalis medaliui, penketas penketui nelygus. Kai kurie mano, kad mokytis bus taip lengva, kaip ir mokykloje. Po pir mos sesijos jie laibai nusivi lia. Medicinos fakultete būna daugiausiai gerai ir labai ge rai išlaikiusių egzaminus studentų, vadinasi — gerai mokytis įmanoma. Skolininkų irgi netrūksta, taigi reikia daryti išvadas. Bet gal ge riau tegul jas daro tie, kas turėjo ar turi skolų. Mūsų išvada viena — reikia mo kytis. Jolita RENEVYTĖ
nuveikti. Naujai išrinktam sekretoriui jau būna sunku išjundinti apsnūdusius drau gus, ir grupė visus studijų metus velkasi „uodegoj". Kalbėdama su sekretoriumi Br. Aismontu, pirmakursiais, įsitikinau, kad jų komjauni mo komitetas laukė. Mate matikai turi gražių tradicijų. O kad jos gyvuotų, reikia entuziastų, veiklių studentų Jie jau ugdomi nuo pirmųjų žingsnių Universitete. Studijų metai pralėks labai greitai. O ką per juos išmoksime, patirsime gero, gražaus ar naudingo —• išliks mumyse visą gyvenimą. Loreta EŽERSKYTfi IF žurnalistikos spec. II kurso studentė
Tarybini* atudentas 2
išvežė į darbą Pravieniškių —Leningrado linija. Vos iš durpyne. Pravieniškių dur važiavus iš Maskvos, „Už 1944 pyne matėme tarybinius lėk Tarybų Lietuvą" redakcija tuvus. Matėme, kaip eina susidūrė su pirmųjų Didžio ešelonai su tarybiniais ka jo Tėvynės karo metų pa <984 riais. Ties Prienais ir Ve sekmėmis. Nuo Maskvos iki liuona buvo nedidelės įgulė- paskutiniojo stambesnio mie lės. Mums tai buvo didelis sto — Leningrado, link Valpadrąsinimas. dajaus nebuvo nė vienos Net sargai jau atnešdavo gyvenvietės, kuri nebūtų su VU docentas Laurynas pėdoje, Kretingoje, Plungė laikraščių, leido mums gru griauta ar sudeginta... Pa Kapočius 1923 m. (stojo j je, Skuode. 1936 m. vėl su puotis, aptarti reikalus. kelėse ir gyvenvietėse teko komjaunimą Ukmergės gim imtas Ir nuteistas 8 metams 1940 m. iš Kauno atvažia pravažiuoti tūkstančius vo nazijoje. Nuo 1924 m. orga kalėti. vo septyni sunkvežimiai. kiečių kareivių lavonų, su nizavo komjaunimo, vėliau 1940 m., atkūrus Tarybų Liepė ruoštis, ir visus poli daužytų priešų tankų, gur LKP veiklą Kėdainių mieste valdžią Lietuvoje, L. Kapo tinius kalinius išgabeno į guolių ir įvairios kitos tech ir apskrityje. 1927 m. L. čius dirbo „Tiesos" laikraš Kauno sunkiųjų darbų ka nikos. Šių gyvenviečių žmo Kapočius už revoliucinę vei tyje skyriaus vedėju. lėjimą. Važiuodami dainavo nės gyveno karinėse žeminė klą suimtas ir 1928 m. šeše1942-46 m. Tarybinės Ar me revoliucines dainas. Nu se, pašiūrėse, namuose, len riems metams nuteistas ka mijos laikraščių „Už Tarybų ėjome j Kauno profsąjungų tomis apkaltais langais. Ir lėti. Amnestijai sumažinus Lietuvą", „Raudonoji vėlia rūmus. Antifašistinio liaudies juo labiau artėjom prie Le bausmę pusiau, 1931—1932 va" ir „Raudonasis karys" fronto vyriausybės atstovai ningrado, tuo labiau jutome m. — Kauno universiteto atsakingasis sekretorius. šiitai mus sutiko. baisias karo pasekmes. Pa studentas. 1931—1934 m. dir Spausdiname doc. L. Ka Tai buvo pirmasis išėji galiau redakcijos darbuoto bo LKP CK instruktoriumi počiaus atsiminimų frag mas į laisvę po penkerių jai apsistojo miesto apylinkė Mažeikiuose, Telšiuose, Klai mentus. metų kalėjime. Sudarytas se, kur dieną naktį be pa komitetas turėjo rūpintis po- liovos dundėjo pabūklų kolitiniais kaliniais. Mane ėmė nonados. .. Už keliolikos ki globoti agronomas Kaganas. lometrų nuo Valdajaus, au kštumose, buvo apsupta ke XXX vokiečių divizijų. Su G. Zimanu leidau liolika „Tiesą". Dar kalėjime daug Joms, matyti, hitlerinio šta rašiau. Į Kanados, Pietų bo buvo duotas įsakymas Amerikos, Rytprūsių pažan nekapituliuoti. Vis dėlto ap gią spaudą siųsdavau savo suptųjų skaičius retėjo ir , rašinius. Jiems tai buvo di pagaliau jie buvo priversti pasiduoti i nelaisvę. delis paskatinimas. Kaį pradėjo leisti „Tiesą", Sunku būtų išvardinti tuos dirbau pramonės skyriuje. karo vaizdus, kurie dar lig Kiekvienas fabrikas kvietė šiolei gyvi mano atmintyje. prašydavo darbininkams kal Nors redakcija, kaip ir Žeminėje laikraščio „Už Tarybų Lietuvą" literatūrinis bėti apie tarptautinę padėtį frontų politinės valdybos bu Reikėjo palaikyti ryšį su vo šiek tiek nuošalesnėse bendradarbis Vladas Mozūriūnas, šalia žeminės atsakinga darbo žmonėmis. Pradėjome vietose nuo priešakinių sis sekretorius Laurynas Kapočius. 1944.03.18. gamyklose leisti laikraščius. fronto pozicijų, tačiau visą Kvietėme žmones rašyti j laiką jos darbuotojai ne tik rios žinios, kurias iš Lietu- nacistų okupuotos Lietuvos „Tiesą", ieškojome kores girdėjo pabūklų gausmą, vos slaptai transliuodavo gyventojus. pondentų iš darbininkų ir lėktuvų manevravimą, bet partizanai. Sistemingai tokias „Už Tarybų Lietuvą" laikvalstiečių. ir kartu su visais džiaugėsi žinias redakcija gaudavo iš raščiai iš žvalgybinių lėktuĮ tą patį „Tiesos" numerį tarybinių karių pergalė Lietuvos TSR partizaninio vų buvo skleidžiami Lietuparašydavau kelis straips mis. .. štabo, kurio rezidencija bu- voje. Apie tai, ar leidiniai nius. Reikėjo korespondentų Minimo laikraščio redakci vo Maskvoje (štabui vado- pasiekė Lietuvos žemę, reaktyvo. Prisimenu „Tiesos" ja klausė radijo laidų, gau vavo LKP CK pirmasis sekre- dakcijos darbuotojai sužinodarbuotojus — A. Gricių, V. dė kiekvieną žinutę, per torius A. Sniečkus). Gautos davo iš partizanų pranešimų, Montvilą (mokslo draugai duodamą iš vokiečių oku žinios buvo tarsi orientyras. Didelį džiaugsmą redakcijos buvome). puotos Lietuvos, nepaisant Redakcija gautą informaciją kolektyvas patyrė 1944 m. 1941 m. pasibaigus pramo to, kad šios žinios buvo panaudodavo savo straips- vasarą, drauge su 2-uoju nės nacionalizacijai, ėmiau „nacįstiškai" nudažytos. Re niuose ir atsišaukimuose, ku- Baltarusijos frontu įžengęs į dirbti ir žemės ūkio sky dakciją pasiekdavo kai ku- riuose buvo kreipiamasi j Tarybų Lietuvą.. . riuje. Važinėjome po Lietu vos dvarus, kalbėjomės su žmonėmis. .. Karo išvakarėse buvau siųstas į Šiaulius organizuoti laikraščio leidimą. Karas ir užklupo Šiauliuose. . . Kai artėjo prie Šiau Buržuazijos laikais neturė Kaune vyko pasaulio lietu vokiečiai lių, evakavomės per Rygą j jau teisės tarnauti kariuo vių kongresas. Į jį atvyko TSRS. Iš Rygos nusigavome menėje, buvau 2 kartus teis lietuviai — Mažeika, K. iki Rževos (nuo Maskvos tas. Kai 1937-38 m. iš Petrikienė atvežė peticiją, 90 km.). Iš ten traukiniu į Lenkijos pusės kilo Lietuvai pasirašytą per šimtą tūks Kirovo sritį. Turėjau tik pavojus, tada mes buvusieji tančių parašų, kurioje buvo pažymėjimą. Ap politiniai kaliniai, prašėme, ‘kalbama apie demokratijos žurnalisto gyvendino kolūkyje. Baigiau kad leistų į kariuomenę gin atkūrimą Lietuvoje. Šitie labai gerais pažymiais trak ti Lietuvos. Fašistai mūsų lietuviai buvo susitikę su torininkų kursus. 1942 m. neišleido. Visi sielojomės partine organizacija „Rau pavasarį Gorkio srityje pra dėl Lietuvos likimo... La donoji pagalba". Įteikė pi dėjo burtis 16-osios Lietu bai nudžiugome, kad TSRS nigų politiniams kaliniams viškosios šaulių divizijos vyriausybė įteikė notą Lie šelpti ir komunistiniam ju laikraščio „Tėvynė šaukia" tuvos ir Lenkijos vyriausy dėjimui stiprinti. redakcija. bėms. TSRS buvo už tai, kad Prasidedant antrajam pa Po to nuvykau į Maskvą. Vilnius ir jo kraštas pri sauliniam karui, Lietuvos klausytų Lietuvai. politiniai kaliniai-revoliu- Reikėjo organizuoti laikraštį 1939 m. visiems Lietuvos cionieriai buvo pasiruošę į „Už Tarybų Lietuvą", kuris politiniams kaliniams į pa kovą už demokratinę Lietu pradėjo eiti 1942 m. gegu galbą atėjo JAV lietuviai. vą. Gyvenome su ta minti žės mėnesį. Šiaurės Vakarų frontas Mes nebuvome vieniši, dėl mi, kad reikės stoti į ko buvo prie Leningrado. Per mūsų nelaimių sielojasi An vą. . . Paliekant Nevelio apylin kės. Sunkvežimyje — L. Kapočius. Prie sunkvežimio sto TSRS nuo Maskvos iki pat glijos, Pietų Amerikos pa XXX vi redaktorius B. Fogelevlčius ir kiti redakcijos darbuotojai. 1944 metai. 1940 m. mus pirmą kartą pafrontės vykome Maskvos žangieji lietuviai. 1939 m
% SMD BŪRELIUOSE »,
Informatikų ataskaitos Maloniai buvome nustebiuti mes, IF SMD Informatikos būrelio diplomantai, pirmadienį susirinkę į ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Papuošta jauk; auditorija, ant stalų tartai ir karšta kava. Kiekvienam diplomantui įteikiama dar po gėlę, kaip prišiminimą apie praėjusias „karštas" dienas. Taip prasidėjo šis įprastas, bet kartu ir malonus susirinkimas. Buvęs pirmininkas perskaitė ataskaitą apie praėjusius metus. Turi kuo pasigirti In-
formatikos būrelis. Jau vien surinkta vertinimo bąlu suma, daugiau kaip tūkstantis liudija apie vieną pirmaujančių vietų Istorijos faikultete. Praėjusiais metais net šešių būrelio narių darbai buvo pateikti j respublikinį turą. Tai A. Šlivinska IV k., I. Mikalauskaitės IV k., V. Burakaitės IV 'k., L. Krunglevičiūtės III k. ir kt. Ir maloni staigmena. V. Burokaitės darbas „Informatikos, bibliotekininkystės ir bib
liografijas ryšiai" apdovanotas pirmojo laipsnio diplomu. Po to šis darbas buvo patobulintas ir išsiųstas j sąjunginį turą. Negalima nepaminėti būrelio narių, kurie buvo išvykę skaityti pranešimus į kitų respublikų aukštąsias mokyklas. Tai II k. studentė R. Bakučicmytė dalyvavusi Talino E. Vildės pedagoginio instituto SMD konferencijoje, IV k. studentai V. Burokaitė ir A. Slivinskas, dalyvavę Leningrado N. Krupskajos kultūros instituto SMD konferencijoje. O kur dar mūsų kelionės- Kelionė Maskvon į Liaudies ūkio pasiekimų parodą. Čia susipažinome su sekcija „Informatikos pasiekimąi — Liaudies ūkiui". O išvyka į
Tartu universiteto biblioteką, pačią modemišjįamią šalyje. Šventėme praėjusiais metais ir jubiliejų — mūsų būreliui sukako 10 metų. Ta proga įvyko įsimintinas vakaras „Žaltvykslės" kavinėje, Dalyvavo būrelio steigėjai — prof. L. Vladimirovas ir A. Kancleris, pirmieji būrelio pirmininkai ir kt. Tačiau nedėkime taško daT ne viskas nuveikta, dar daug kas nepadaryta. Naujai būrelio valdybai bus dar apie daug ką pamąstyti ir, žinoma, teks daug ką nuveikti.
Studijuojame ateizmo propagandą
Kodėl jaunas žmogus eina j bažnyčią? Gal ieš ko paguodos, laikosi šei mos tradicijų ar papras čiausiai yra verčiamas artimųjų? Šiuos ir daugelį pana šių klausimų seminaruose ir paskaitose svarsto IV kurso žurnalistai, moks lo ir ideologijos profilizantai, vadovaujami do Kęstutis SKAISGIRYS cento F. Mačiansko. Stu SMD Informatikos būrelio narys dentai jau įsitikino, jog rašant ateizmo temomis būtina sukaupti daug ži
nių, įsigilinti į ateizmo problematiką, sugebėti ob jektyviai vertinti visuo meninius reiškinius. Jie jau susitiko su religinių reikalų tarybos prie TSRS Ministrų tarybos respub likos įgaliotiniu P. Anilioniu., Be to, jie dar kalbėsis su žinomais respublikos žurnalistais, rašančiais ateizmo temomis. Jūratė MARKELIŪNAITĖ
3 Tarybinis studentas
I •••••••••••••©©®••••••••••••••••
PROLOGAS V. 11 SERGĖJUS KANOVIČIUS V. k. lituanistas
DAR VIENA PARA S NOVELĖ ■.
Ligoninėje tvanku. Ligoni nėje rėkia, ir kvepia chlorkalkėm. Ligoninėje baigia mazgoti lavoną, ir ant spin telės guli raudoni obuoliai. Mes stovime eilėje prie ati daryto mažo langelio ir gi liai kvėpuojame, nes ligoninėje rėkia ir trūksta oro. Grynas oras ateiną pro lan gelį iš gatvės. Mums atro do, kad ten nėra spintelių su raudonais obuoliais. Gat vė kvepia pavasariu ir žy
dinčiam obelim, nors dabar žiema. Mes kvepiam chlorkalkėm ir valdiškom piža mom, nors į mūsų nosis plūsta pavasaris. Vėl rėkia. Gražiai, nuostabiai gražiai rėkia. Net kvapą užgniaužia — kaip rėkia. Tiesiog dai nuoja. Man patinka, kai taip gražiai dainuoja. Ir visai ne dėl to, kad kažkam skauda, o todėl, kad aš valgau rau doną obuolį ir man patinka muzika, bet čia jos nėra, ir
Robertas DANYS IV k. lituanistas
XXX Tik atsiduot ar nuolankiai priimti išmokusių pasaulis nesupras. Kaip nori ar nenori tenka gimti, kaip nori ar nenori tenka rast. Lašnos lietus. Ir debesj nulydint žibės audrų kaukimas akyse. Kaip gera šitaip sodams žydint, kaip gera šitaip rymant vakare... Ir nei užiaust, ir nei priglust prie sienos nebegali. Tik ašara tyra išplauks į naktį tarsi mėnesiena, ir nusileis i paruges rasa. XXX O vidurnakčio tamsoj žiūriu dto langą ir per stalą eina liūdnas tarakonas. Ko čia nerimaut. Visai pakanka aktorystės — pats sau vergas, ponas...
Kaip gracingai skamba naktį smuikas. Ak, jei smuiką aš turėčiau, grot mokėčiau.
Fotopanorama
kiekvienas riksmas man pri-prieš dešimt metų, o da ntena kokią nors melodiją bar mano peti paliečia ir tai neatrodo patologiška kažkieno ranka, ir grįžtelėTurbūt patologiška tai, kad jąs matau raukšlėtą kaimyvisi mes sėdim ir valgom no veidą su pilkom akim ir gražiai prinokusius raudonus nežmoniškai atlėpusiomis kaip kraujas ant seselės cha- ausimis. lato, obuolius, o jam jau — Ar ateis tas žmogus plauna kojas. Bet visada nuo kalno? Tas, kurio vakakažkas turį valgyti raudonus rais eidavau žiūrėti? Aš jį obuolius, visada ant seselės pamilau, tą žmogų nuo kalchalato bus kažkieno kraujo vos. Vakarais. Taip, vakadėmių, ir visada kažkam rais jis užkurdavo laužą ir plaus šaltas kaip kapinių atsistodavo prie jo — šešėmolis kojas. Todėl šiandien lis. lyg didelis žmogus, ap mes nepaspringom obuoliais kabinęs kalną, gulėdavo prie todėl vakar mes nepasprin- savo šeimininko kojų. Tagom apelsinais, todėl užva- da žmogus pakeldavo rankas kar, pirmadienį mes nepa- ir juokdavosi. Atrodydavo springom.. . kad juokiasi liepsnų laižoDar buvo naktys, nuosta- raas šešėlis. Bet pamažu gesbios mūsų naktys, pilnos davo laužas — šešėlis susiknarkimo ir to žvaigždėto traukdavo, ir atrodė, kad už lango dangaus. Praėjusią žmogus sugeria jį, galų gale naktį aš mačiau dieną, kuri ant kalvos likdavo tik žmobuvo prieš dešimt metų. gus — šešėlio nuodėgulys ir Gera tai buvo diena prieš žarijos, žarijos.. . Ir taip dešimt metų. Todėl, kad pri- kas vakarą. . . sakykite, ar siminiau ją šiąnakt — gera, jis ateis? Gera. Prieš dešimt metų. — Nežinau kaip į jus Gražios tada buvo senelio kreiptis. Aš irgi laukiu ir pasakos, ir jis dar nebuvo nežinau ar. .. aklas, ir senelė dar buvo — Taip, taip, atleiskit, — gyva, ir aikštė prieš bažny- sušnibžda senas žmogus ir čią dar buvo grįsta, ir tro- nueina į eilę prie langelio leibusams nebuvo kelio j Ir taip kas vakarą.. . Ir aš aną miesto galą — ten bu- sėdžiu taip pat, kaip sėdėvo miesto veidas, ten tebe- jau prieš penkias minutes buvo kapinės, ir prisimini- bet jau nebegaliu prisiminti mai buvo mirę, nes nebuvo tos dienos, kuri buvo tik gyvi, nes visa tai buvo Nukelta j 4 psl.
Mano smuikas — mano mintys smulkios. Mano natos — dūmai cigarečių.
Ir vidurnaktį idiliškas mėnulis kabo, šypsosi ir gal supranta, kad pavargę ir apgirtę — guli, kad energijos pilni blaivieji vargsta
„Milžino širdis". Tai yra pasaka, skirta ne tik vai kams, bet ir suaugusiems. Sį Vilniaus „Lėlės" teatras mėnesj rodomos šio spek pastatė V k. lituanisto Liu taklio premjeros. Dailininkas dviko Jakimavičiaus pjesę ir režisierius A. Mikutis.
TRUMPAI
Kęstutis LENKSAS V k. lituanistas XXX
XXX
Židinys ir ruduo. Ruduo židiny. Neįkursim ugnies, nes migla pro kaminą žiūri. Užsimerkia žarijos, delnuose pelenai — pabarstyk juos ant kaklo ir lūpų. Ir palik mane taip gulintį, išglostytą gailestingai tavo pirštų, prie užsimerkusio židinio.
Mano praeitis rudeninių lapų Žvakidė — virš blizgančių bokštų žibintais apšviesta, mylimos lūpos — gaisro traukinys, mėnesienoj nutolsta pagelsta laiškai ir net raidės lieka beprasmės... ant laikrodžio voras. X
X
X
Nuo mėlynos suknelės nukratyk žvaigždes į drebantį delną jas pabersiu ant šventės stalo kvepiančio šienu ir duona
ir jleisiu sušalusią zylę kad sulestų trupinius likusius po nakties Edita MISEVICIOTĖ III k. lituanistė
X X Imk laiką iš rankų — dabar — kol krentam. Tai pienas, kuriuo išliksim gyvi, kai sutems žiūrėt j pasaulį neregio vyzdžiais.
X
Netikiu savim. Gražus ramumas skamba smuiko vieniša gaida. Ir išblaško vėjas tirštą dūmą, ir buity pasimeta nata. XXX Ir po lietaus ateis sekundė ta, kai paskutinis lašas skaudžiai virpės, sustingdamas ore, kaip virpa, atsidavę raudai,
Aš žvėrį turiu — švelnų ir miegantį. Jaukink. Ta gelmė nebaisi, kas pelenus valgo su duona. Jei iš tamsos išėjai šaknim — imk laiką iš rankų. Tavo kūdikis sako — tu siela, tu liūdesys ir mylimasis.
šventųjų kūnai. O ir mes ne geresni. Tiek pat išlaukę, tiek pat svajoję viską mest, tiek pat matavę savo lauką,
XXX Tu ne kūnas esi — šventoji giesmė vakaro lopšyje. Besvoris pareis nuo dangaus mėnulis j tavo rankas, ir medžiai augs po delnais, kvepės vaškinė šviesa ir mėtos, tu ne kūnas esi — mano žodžio ir kelio pradžia.
bet vis atrodo dar ne taip, atrodo dar ne čia atėjo išmokę žaist, mokėję žaist, iškilę nuodėmėj šventieji...
Pabaltijo studentų dainų ir šokių glnio nuotraukose.
šventės
■
„Gaudeamus-IX" akimirkos atgyja VU darbuotojo Raimundo Ku-
Tarybinis studentas 4 AA/\AAAAAAAA/WW\A/W\AA/WWW\/V\/\A/WVWW
KONKURSAS!
„Trečiasis semestras" STUDENTAS — TAI TAS, KURIS GERAI DIRBA
Jau trejus metus j Aly taus rajoną siunčiami stu dentų statybos Mūriai iš Ekonominės kibernetikos ar finansų fakulteto. Ir vi sąlaik jie ten laukiami. Laukiami ne vien todėl, kad puikiai atlieka jiems skirtą darbą: vykdo ir viršija nor mas — bet ir dėl to, kad moka tvarkingai ir linksmai leisti laisvalaikį, neatsisako padėti. Štai ir šiais metais „Alytos" statybos būrys parsive žė tik padėkas ir apdovano jimus. Du mėnesiai nelengvo darbo, du mėnesiai, linksmai praleisti drauge. Daug ar mažai? Į šį klausimą sunku atsakyti. Rodos, dirbi, nuga ros neatitiesdamas, ir galvo
Jau antri metai j Širvintų kų archeologinį būrį, „Kerrajono „Kernavės" kolūkį navės" statybos būrį, vietinį važiuoja Fizikos fakulteto jaunimų. žemdirbystės būrys. Nuoširdi „Kernavės" žemdirbystės draugystė sieja Universiteto būrio nariai draugavo su fizikus su kolūkiu. Studen- kolūkio jaunimu. Buvo ren tai čia visada laukiami. Kol- giamos ne tik draugiškos ūkio pirmininko A. Kiaušo sporto varžybas, bet ir disretai kada nepamatysi ūkiš- kotekos, poilsio vakarai. O kai besižvalgančio po savo jei kada reikėdavo, kernavišvaldas. Reikia kolūkiui jau- kiai neatsisakydavo padėti nų, tvirtų darbo rankų. Va- studentams. saros saulė džiovina šieną, Po darbo, savaitgaliais kuris prašyte prašosi suve- dažnai galėjai sutikti stiudenžamas į daržinę. Gelsta ir tus kolūkiečių sodybose, javai. Reikia tvarkyti šiau- Studentai šefuoja karo, dar dus. Todėl ir pluša studen- bo veteranus. Padeda jiems Trečią vasarą iš eilės Vil tai kaip skruzdėlės. Ir jiems suvežti malkas, tvarkyti nakaviškio konservų fabrike gerai, ir kolūkiui gerai. Šy- mų ūkį. būrys psosi patenkintas pirmininŽemdirbystės būrys bend- dirbo FilF studentų kas ir skolingas nelieka, romis jėgomis su statybos „Sūduva". Ir šią vasarą liepos—rug Rūpinasi studentų gyvenimo būriu įrengė aikštelę, poilmėnesiais studentų sąlygomis, maitinimu. Kol- siavietę prie upės. Malonu pjūčio būryje triūsė aštuoniasdešimt ūkio lėšomis organizavo palikti apie save gerą prisi- merginų — po keturias — ekskursiją „Sigulda—Ryga", minilmą. Visoms joms tai buvo pirmo Bet pirmosiomis dienomis XXX ji vasara, praleista SSB. tikrai buvo sunku, visi nuBaigėsi vasara. Į UniversiGal buvo kiek pavydu vargdavo. O paskui apsipra- tetą sugrįžo ir „Kernavės" tiems, kurie dirbo kolūkiuose to. Per dieną kiekvienas už- žemdirbystės būrys. Dar Iš — saulutėje ir gryname kai dirbdavo vidutiniškai po 12 biau susidraugavęs, užgrū- mo ore dirbti daug smagiau. rublių. Aišku, tinginiauti ne- dintas darbo ir bendrų prob- Be to merginos dirbo ketu likdavo laiko. Visos dirbo lemų. Ilgai prisimins šio bū- riomis pamainomis. Tai kiek gerai ir sąžiningai. O po rio studentai kartu praleistą apsunkino jų poilsį. Norėjosi darbo skambėdavo dainos, vasarą, gražias Kernavės daugiau pabendrauti, kartu muzika ir juokas. Vakarais gyvenvietės apylinkes, gerus rengti konkursus, varžybas. vykdavo sporto varžybos, draugiškus žmones, kuriems Todėl kai kuriuos renginius diskotekos, teminiai vakarai studentai — tai tie, kurie tekdavo ruošti pakartotinai. kultūros namuose. Į sporto gerai dirba. Iš pradžių merginoms, nevaržybas kviesdavosi istoriIrena GARBAUSKAITE pratusioms prie gana neleng
SAVE PATIKRINOM ji sau, kad kiti šiuo metu kur nors kepinasi pajūry ar ba keliauja po kalnus. Bet praėjo vasara, ir regi, kad vis dėlto smagu buvo štai taip drauge ruoštis kokiam nors konkursui ir, žinoma dar smagiau tapti nugalėto ju. O „Alytos" statybos bū rys ne vieną sykį dalyvavo įvairiuose konkursuose, są skrydžiuose. Didelį darbą atliko mergi nos (sakau — merginos, ka dangi būrys buvo suformuo tas iš keturiasdešimt pirmo jo kurso merginų, o būriui vadovavo Lina Žukauskaitė
ir komisarė Rosita Juzėnaitė), rengiant iškilmingą mi tingą, skirtą Alytaus išvada vimo keturiasdešimtmečiui. Buvo surengtas žygis po Alytaus žemėje vykusių ko vų vietas, pastatytas monta žas taikos tema. Studentės šefavo karo ve teraną K. Janulevičių, su rengė talką Juozo Vito pa minklinio akmens ir muzie jaus tvarkymui, padėjo įren gti Kurnėnų aštuonmetės mo kyklos aikštyną, perskaitė astuonias paskaitas. O kiek įvairiausių sąskry džių, konkursų, sporto var
KĄ ATSINEŠĖME IŠ DARBO VASAROS vo fizinio darbo, buvo sun koka. Paskui studentės net lenktyniavo. Ypač gerai dir bo Svetlanos Chorošėvos ir Gintarės Urbaitės brigados. Merginos surengė nemaža vakarų: anglisčių vakarą, ka rikatūros konkursą, lituanis čių vakarą, vakarus apie me ną, literatūrą. Aplankytas Tolminkiemis, Salomėjos Nė ries tėviškė. Surengtos vaka ronės su LŽŪ akademijos studentų statybos -būriu „Stumbras", sportinės varžy bos su SSB „Dzūkija". — Stengėmės surengti tai, kas pačioms buvo įdomu, da vė naudos, — sako merginos. Ilgai dar atsimins studentės susitikimus su karo veteranu Jonu Satkūnu ir jo šeima. — Kaip šiltai mus priim
ARBA, KĄ GALIMA PAMA TYTI, IŠGIRSTI IR NUJAUS Atkelta iš 3 psl. je, dabar guli lėlė nuplėš TI, PORĄ DIENŲ PAVIEŠĖ tom kojom ir rankom, be JUS SSB „TAURAS". prieš dešimt metų. Temsta, ir palata pamažu reikšmiu veidu, primenanti Trypinėjau statybos aikšte praTanda tą monotonišką, nebylį su arbūzu rankose. — Ateik, — tyliai ištaria lėje, žvalgausi: kas, kur ir baltą patalų spindesį — vi Universiteto SSB „Tau si daiktai susilieja. Kažkur seselė, atsistojusi šalia. Atsi kaip. ras “ kloja betoninį keliuką. toli už miesto sugriaudėją merkęs matau stikle jos bal perkūnija, ir nuskubėjęs gat tą, atrodo amžiną, chalatą. Smagiai švysčioja kastuvai — Tavo didelės mėlynos merginų rankose, būrio vy ve vėjas užtrenkia orlaidę — tarytum vienas žmogus krūp akys, — atsakau ir tiesiu rai tampo lentas, smėlį. — Šiandien neblogai pa teli eilė — taip netikėtai ranką, norėdamas paliesti ją dirbėsime, — šypsosi komi 'baigiasi jiems šis vakaras, ir bet mano pirštai atsimuša j saras Gediminas Cltukas. — jie grįžta prie savo lovų, stiklą. prie savo spintelių su obuo Ir vėl. Vėl lyja. Vėl ta O būdavo ir prastesnių die Užpernai — eilinis. sąrąs. liais ir gėlėmis stiklinėse. Ir pati nakties preliudija, tas nų... .. .Kairė nervingai suspau Kiekvienais metais „Tauras" visi jie panašūs į žmones, pats koridorius, kuriame gy kuriems prievarta užmerkė vena vorai ir mūsų figūros džia degtukų dėžutę, gulėju garsėjo, kaip vienas geriau akis — taip netikėtai užsi stikle. Mes tylėdami žiū sią čia pat ant stalo. Trink siai dirbančių būrių. Ir dar rim vienas kitam į stiklines teli nukrisdamas i vatinuką. „Tauras" garsėjo vyrais. O trenkė orlaidė. Salia manęs sukūkčioja akis — nenurinktais vora Jau po vidunakčio. Stabe — šiemet Alytaus rajono sąskry Dai džio metu „Tauras" buvo žmogus raukšlėtu veidu, tinkliais ant lubų pakibo būrio valdžia. Vadas Lašai nius Pupkevičius ką tik grį pavadintas „Žuvėdra", pagal kampe ant savo lovos neby mūsų mintys. Lyja. lys šlamščia arbūzą — raus skverbiasi į mūsų mintis ir žo iš valdybos, kur buvo Dainiaus solinį numerį: įtar tinos kilmės paukštis su sta vos sultys bėga jo smakru sakinius. Įsiklausome į kie baigiamos rašyti paskyros: — Po aštuonis, kiekvie tybininko lietpalčiu, kaip at ir laša ant baltos paklodės, kvieno lašo stuktelėjimą, ir nam po aštuonis rublius, — skrido, taip ir išskris... — man atrodo, tai kraujas lašai virsta mintimis, o min — išeinu į koridorių. Jis tys — lašais. Mes kalbamės apžvelgia susirinkusius Dai Skaičiai rodo — dirbta ne atrodo duobėtas. Bjaurus ilgai, lieka pasakyti kažką nius. Kairė vėl nervingai su blogai: planas viršytas 9%. duobėtas kelias, bet pasukti labai svarbaus, bet pradeda spaudžia degtukų dėžutę... O juk skaičiais lengviau pa Būryje 25 studentai — 19 tikim nei žodžiais — jie ne negalima Posūkis tik vienas blankti mūsų figūros — iš nyksta akys, — aušta, tik merginų. Studentų statybos nuginčijami. Nors būta būry — tik 180° kampu. — Bagdusiuk! Bogdusiuk! suspėju ištarti, kad mes iš būrys, ne žemdirbystėje, ne je ir tokių, kurių darbo da Kokios švarios tavo kojos eisime į miestą, kai tyliai aptarnavimo sferoje dirban lyvavimo koeficientas žemes — sako jo mama arba tė sninga ir visi arkliai balti tis. Merginos po pirmo kur nis už vienetą. Bet Dana, vas, arba brolis. Bet Bogdu- pasuksime siaurėjančiom gat- so: retai kuriat tekę ranko Vytas, Romas... Lina net įsisiukas negirdi. Jis ramus. velėn ir delnais nubrauksimi je kastuvą laikyti, o ką jau žeidė, kat ją, berausiančią Aš jaučiu, kaip jį šaukia ir sniegą juodam arkliui nuo kalbėti apie betono klojimą duobę, panoro pakeisti: Nors... neužverstas darbais — Tai ką, Pupkevlčiau jau nebe einu koridoriumi, akių. o bėgu — posūkis, vėl po Aušta. Pro aplytą langą „Tauras". Tai todėl Ir vir manimi nenori tikėti?! sūkis — arba posūkis, arba matyti iš balos gerianti var- pėjo Dainiaus rankose šrati Gal su žmogumi išauga nukas, „Imam pinigus už poreikis dirbti. Ir ne tik dėl na. švarios kojos. duonos, medžiagos skiautės. — Eikite į palatą, — sako trainloj imąsi..." — Kar! — atsako varna, Kas kaltas? Statybos mei Būtinybė įrodyti sau, būtiny man didelės mėlynos akys. — kar! Aš matau, kaip ji nutupia Aš einu galvodamas, kad stras Ješka Kęstas paaiški bė išbandyti save, patikėti ant apgriuvusio paminklinio dar viena diena paseno pu no, kad nebuvo dorai pamą savimi. Gal tai paskui ir va akmens ir kapoja snapu rau šys prie mano namų, dar styta, kiek gi reikės tos sta dinam įkvėpimu. Nors ne doną marmurinį obuolį. No viena diena, Palata tebe- tybinės jėgos: studentai stu įprasta ieškoti Įkvėpimo sta risi verkti. Taip atsiranda miega, tik senas žmogus dentais, bet čia dar užsako tybininko darbe: monotoniški Be kastuvo mostai, sunkus mol išsigandęs vai žmonių atsiuntė... paskutiniai skaitmenys, taip raukšlėtu veidu to — nenumatytos kliūtys: žemis, pūslės ant nepratusių atsiranda epitafija. Norisi žiūri į mane. — Jūsų žmogus nuo kal- gruntas pasirodė esąs minkš prie medinio koto delnų. verkti apsikabinus pušį, bet — O „Tauro" būrys, — aš stoviu koridoriuje, ir stik vos nebegrįš — ji suliljo. tesnis, poliai silpnai laiko las atspindi tik mano pavar Miegokite, miegokit, Geriau Todėl darbai viename bare pasakoja Suvalkijos zonos Miegok, Bogdo- sustojo. O studentai — šau- štabo vadas Kęstas Daukšys gusį veidą. Užsimerkiu ir miegokit. pats prieš keletą metų bu girdžiu kaip šlama lapai. siūk, miegok, senele, Mie-I nuollai. Dirba gerai. | Pernai Dainius buvo komi- vęs šio būrio vadu, — pasi Kažkur toli, mano kambary- gokit, pušys.
DAR VIENA PARA
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — LV 11541. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 2503. Spausdino LKP •ConeTCKHH cryAeHTn — opraa naprKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbm, npotįntoMa BHAbHioccKoro ynHBepcHTeTa hm. B. Kancyaaca. Ha ahtobckom s3iJKe. Pe^aicrop H.
davo veterano šeima, kiek daug mes kalbėdavome, ne tik apie karą, bet ir apie Šiandieną, apie mus, jauni
žybų, susitikimų su kitais penkiais Alytaus rajone dir busiais statybos būriais! Štai kalbuosi su mergino mis, o jų akyse — šypse nos, prisiminus vasaros pa liktus įspūdžius. — Ar patenkintos likote savo darbu? — Žinoma. Tiesa, dirbome prie vaisių-uogų rinkimo ir, kaip žinia, daug čia neuž dirbsi, bet ne tai svarbiau sia. — Tai kas, jūsų manymu svarbiausia? — Ogi tai, kad ir kol ūkiečiai liko mumis paten kinti, ir mes pačios sau įrodėm, ką galime nuveikti.
D. BOClCTE
mą. Ir dar daug daug ką atsi mins merginos iš šios vasa ros. Ir fabriko cechų kvapą, ir smagias vakarones, ir tuos žmones, kuriuos pažino ir daug ko iš jų išmoko. Rasa ARBOClUTE
Nuotraukoje „Alytos" bu rio narės.
Tiems, kas dirba žymi darbštumu. Ir šiemet nors gana moteriškas, bet gerokai pralenkia šalimais dirbantį „Fotoną". O kaip moka ilsėtis tauriečial! Jie pasiūlė Alytaus rajono SSB sąskrydį. Dau giausia organizacinių klausi mų sprendė jie. Daugiausia prizų pelnė jie... Syptelsit: ir žaidėjai, ir teisėjai... Ne todėl „Tauras" su ugnele. Sena Pramonės ekonomikos fakulteto studentų taisyklė: kas moka dirbti, tas moka ir ilsėtis — jų būrio įstatymas. O po sąskrydžio krūvos šaunių prisiminimų: sriubos skanumas, grybai, žuvys, dil gėlės. Jos kaimynams tikrai negailėta. Tik gaila to bi dono Nemunu nuplaukusio: niekas nepamena — tuščio ar pilno... Bet su Dainium Pupkevičium nepatinginiausi: antrą sąskrydžio dieną -roperadja „Gamta". Darbo
PAŠALINTI NEPA2ANG0S STUDENTAI MaF I k. 2. Markauskas, I. Aleksejevas, II k. L. Llstopadskytė, R. Leonavičiūtė. FF I k. I. Atkočiūnaitė, O. Vallukonis, II k. L. Platonova, III k. V. Tomaltė. IF I k. L. Lukaltytė, V. Mikutaitytė, R. Želvytė. PEF II k. S. Jurčius, G. Kvederas. PF II k. V. Rubinskas. EKFF I k. D. Obolėnaitė V. Kavaliauskaitė, A. Gubauskaitė. TF II k. A. Bielskis, L. Kivilšaitė.
611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. opAeHOB TpyaoBoro KpacHoro 3HaweHn n Apy»6M napoĄOB BapanHnųKairre.
desantas valo mišką. Ir lyg skambiausioji sąskrydžio gai da — gėlės prie^Juozo Vito paminklo. Tylūs žodžiai, tau rinantys veidus ir širdis. Žiūriu ir klausau, kaip ir kuo gyvena Tauras". Tų švenčių, smagių susitikimų nemaža. O ir „Fotono" vyrų rengiamos diskotekos links mina ne tik „Tauro", bet ir „Punios" merginų širdis. Bet ne dėl diskotekų čia važiuo jama, o dėl teisės vadintis garbingu tauriečio vardu. Juk į šį būr| ne taip jau lengva patekti — konkursas (vaikinai — išimties tvarka). Būrys — fakulteto siela, su darytas iš šauniausių studen tų. O tokių vadovų, kaip Dainius Pupkevičius ir Gedi minas Citukas tik pavydėti galima: susidraugavo vaiki nai. Vienas antram ramstis. O būriui — šerdis. Tai todėl ir kelia Dainius maksimąlius reikalavimus: kas nedirba... Na, o po geros dienos ir smagiai pailsėti galima. Tie sa, kas dirba. Nina SEMIONOVA
skelbimai Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811685, išduotą EKFF studentei Nijolei BLA ŽYTEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 780274, išduotą MaF studentei Eleonorai Cetyrbok, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830743, išduotą FilF studentui Rimui SLIMUI, laikyti negaliojančiu. Vokiečių kalbos ka tedros kolektyvas nuo širdžiai užjaučia katedros dėstytoją Gražiną ŠUMSKYTg dėl tėvelio mir ties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE