visų Salių proletarai, vienykite i
MUSŲ PAGRINDINIS ĮSTAT YMAS AU dvidešimt penktą kartą mūsų šalies tautos iškilmingai pažymi gruo_ džio 5-ąją — dieną, kada Nepaprastasis VIII Visasąjunginis Tarybų suvažiavimas priėmė TSRS Konstituciją. Tai buvo didžiu lis pasaulinės reikšmės Įvykis. Tarybų Są jungos — nugalėjusio socializmo šalies — Konstitucija įtvirtino socialistinės statybos laimėjimus, mūsų tarybinio gyvenimo eko nominius ir politinius santykius. Konstituci joje — pagrindiniame mūsų šalies įstatyme teisingiausiai išspręstas daugianacionalinės valstybės tautų bendradarbiavimas, demokra tinis valstybės valdymas, kuris remiasi pla čiosiomis darbo žmonių masėmis. Per šiuos 25 metus tarybinė liaudis, va dovaujama Komunistų partijos, pasiekė di delių laimėjimų vystant pramonę, žemės ūkį, kultūrą, keliant darbo žmonių gyvenimo ly gį. TSRS Konstitucijos užtikrintos teisės Įga lino tarybinius žmones pasiekti tokias moks lo aukštumas, kokių dar nepasiekė nė viena kapitalistinė šalis. Tarybų Sąjunga pirmoji pasaulyje pastatė atominį ledlaužį, pirmoji paleido dirbtinius Žemės palydovus. Tarybi niai kosmonautai J. Gagarinas ir G. Titovas nustebino pasaulį savo kosminiais skridimais, išgarsinusiais mūsų mokslo ir technikos pa siekimus. Tarybų Sąjunga turi tris kartus daugiau inžinierių, negu JAV. Iš viso, pro tinio darbo darbuotojų pas mus yra daugiau kaip 20 milijonų žmonių. Aukštosiose mokyk lose ir technikumuose mokosi penkis kartus daugiau jaunimo, negu 1940 metais. Išdidžiai plevėsuoja mūsų tarybinės de mokratijos vėliava, vis ryškiau ir akivaiz džiau ji parodo savo nepaprastus pranašumus prieš veidmainišką buržuazinę demokratiją. TSRS Konstitucijos 3 straipsnyje nurody ta, kad „visa valdžia TSR Sąjungoje priklau so miesto ir kaimo darbo žmonėms Darbo žmonių deputatų tarybų asmenyje“. Siekiant kuo daugiau darbo žmonių įtraukti Į valsty bės valdymą, TSKP XXII suvažiavimo pri imtoje Programoje numatyta, jog deputatai į Tarybas būtų renkami ne daugiau kaip trims rinkimo laikotarpiams iš eilės, ir kad kiekvienuose rinkimuose būtų atnaujinama ne mažiau kaip vienas trečdalis deputatų su dėties. Labai svarbus Konstitucijoje nurodytas nuostatas apie suteikiamą kiekvienam pilie čiui teisę Į darbą, apmokamą pagal jo kie kybę ir kokybę. Šios garantijos nėra deklaratyvinio pobūdžio, jos realiai įgyvendina mos. Tai pasireiškia ir tuo, kad įmonių bei organizacijų vadovai neturi teisės atleisti
J
iš darbo darbuotojų savo nuožiūra, nesant tam Įstatyminio pagrindo. Visai kitokia darbininkų padėtis kapitalo šalyse. Nors formaliai pagal buržuazinių šalių konstitucijas darbo žmonės ir turi kai kurias teises, tačiau praktiškai darbininkai jomis negali pasinaudoti. Štai ką neseniai rašė Hamburgo laikraštis „D1 velt“ apie fabrikantų sauvalę VFR. „Rero“ gamyklos administracija, rašo laikraštis, nutarė suma žinti produkcijos išleidimą ir, ryšium su tuo, atleisti nemažą skaičių darbininkų. Į kadrų skyriuje stovinčią elektroninę mašiną buvo Įdėta daugiau kaip 40 tūkstančių darbininkų kortelių. Jose buvo duomenys apie jų darbo našumą, gabumus, darbo drausmę. Mašina per tris sekundes atrinko tris tūkstančius kandidatų atleidimui. Įmonės administraci ja visiškai patenkinta mašinos paslaugomis. Kai svarbu tik maksimalus pelnas, mašina tiksliai nurodo, kiek tas ar kitas darbinin kas dar gali sukrauti turtų. Mašina bejaus mė. Jai nerūpi, kad didelei daliai jos atrink tųjų darbo klausimas kartu yra ir gyvenimo klausimas. Tarybų Sąjungoje pilnai Įgyvendinamas konstitucinis nuostatas, kalbantis apie tai, kad TSRS piliečiai turi teisę į materialinį aprūpinimą senatvėje, o taip pat — susirgę arba netekę darbingumo. Kasmet tūkstančiai mūsų šalies dirbančiųjų gydosi sanatorijose, ilsisi poilsio namuose, visi naudojasi nemoka mu gydymu. O štai pavyzdys, kaip medicinos pagalba gali naudotis JAV darbo žmonės. Amerikie tis Viljamas Mičelfelderis vienoje savo išs pausdintoje knygoje rašo, kad gydytojui už ligonio apžiūrėjimą mokama 10 do lerių. Vizitas pas akių gydytoją akiniams pritaikyti kainuoja 15—20 dolerių, apendi cito operacija — 200—300 dolerių, chirur go pagalba lūžus blauzdikauliui — 360—400 dolerių ir t. t. Autorius nurodo, kad kiekvie no uždirbto dolerio 39—47 centai eina ap mokėti medicininiam aptarnavimui. TSKP XXII suvažiavimo priimtoje komu nistinės visuomenės statybos Programoje iš keltas uždavinys — užtikrinti, kad Tarybų Sąjungoje būtų aukščiausias gyvenimo lygis, palyginus su bet kuria kapitalistine šalimi. Šio uždavinio Įvykdymą mums laiduoja ta rybinė Konstitucija, kuri skelbia talkos, drau gystės ir broliško bendradarbiavimo idėjas. M. CAPSKIS Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojas
liuli
ŽINIOS Tik prieš tris mėnesius pir makursiai pravėrė žilojo Uni versiteto duris. Dabar jie jau nebe svečiai, o tikri šių rūmų šeimininkai. Pirmakursiai įsi jungė į mokslinių būrelių veiklą, keliauja, sportuoja. Geografijos specialybės pirmo kurso studentai išleido fa kulteto sienlaikraščio „Ekstra naujienos" numerį. Apie savo kurso kolektyvą straipsnyje „Ar mes tikri draugai?“ kal ba studentas Gaučas. Informa cijoje „Pirmasis respubliko je“ kalbama apie orientacinio sporto varžybas, kuriose čem piono vardą iškovojo pirmo kurso geografas Rimas Kru-
IŠ
GMF
pickas. O antrakursis Dona Paskutinio susirinkimo metu tas Slimas kviečia pirmakur IV kurso biologas Romas 21liukas perskaitė mokslinį pra sius į liaudies draugovę. nešimą apie Capkelių (Varė Kas antrą savaitę zoologų nos raj.) raistą ir jo fauną. K. TURONIS būrelyje vyksta susirinkimai.
Įdomi
išvyka
Lietuvių kalbos barelis, vadovaujamas dėstytojo J. Kazlaus ko suruošė idomią išvyką į Lietuvių kalbos Ir literatūros Insti tutą Studentai susipažino su toponimikos, dialektologijos, lie tuvių literatūrinės kalbos skyriais. Instituto bendradarbiai Jau niesiems kalbininkams parodė, kaip ruošiamas Lietuvos TSR tarmių atlasas, didysis lietuvių kalbos žodynas, kaip renkami vietovardžiai ir asmenvardžiai. , ' , . Atsisveikindami instituto darbuotojai kvietė studentus akty viau talkininkauti renkant kalbinę medžiagą. St. LIPSKIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina nuo 1950 metų
Nr. 28(407) 1961 m. gruodžio 4 d.
Kaina 2 kap.
„Kur važiuoti?“ — susimąstė prie Tarybų Lietuvos žemėlapio IV kurso rusistai (iš kairės į dešinę): O. Jaroševas, V. Petravi čius ir B. Šakalys, nes už poros mėnesių pedagoųinė praktika.
Ranka rankon AU treti metai, kaip ruduo. Senasis Universite mūsų fakulteto I tas plačiai atvėrė duris, kurso studentai, at auditorijose daug naujų ėję tiesiog iš mokyklos studentų. . . Džiaugsmas, suolo dirba gamyklose, Jaunatviškas juokas nuai įmonėse. Dirbti ir mokytis dėjo koridoriuose. Ne tik ne taip jau lengva -- ry dieną, bet ir vakarais, per tais skubi į darbą, o vaka traukų metu galima matyti re į paskaitas. Todėl ne grupeles studentų. Tai vienam iškyla daug klau mūsų pirmokai. Šioje studentiškoje šei simų. Kas padės Į juos at sakyti, kas patars, padės moje Tau, mano drauge, Įsitraukti į gyvą studentiš žengiančiam pirmus žings nius, bus gera ir jauku, ką gyvenimą? Jau pernai fakulteto išbujos nuoširdi draugystė, komjaunimo organizacija visur ir visada Tau padės bandė spręsti šią proble draugai. Draugystės pa mą. Komjaunimo biure matus jau padėjome. Pir suorganizavome buvo atsakingas žmogus miausia už darbą su I kursu, ta bendrą I ir II kurso prekių čiau dirbo mažokai. Šie mokslo special.ybės susi met kilo mintis šefuoti rinkimą, kuriame studen pirmakursius. Bet kuriems tai dalyvavo labai gausiai. buvo kursams imtis šefavimo? Susirinkimo metu Vyresniems, kurie jau mo daug kalbėta dėl vadovė kosi specialybės dalykus, lių, nes jų šiuo metu sun ar jaunesniems, kurie tik ku gauti. Į pagalbą atėjo ką patys dirbo ir mokėsi, mūsų kurso draugai. Vado iniciatyvą parodė pats II vėlius, kuriuos mes anks Kursas. Pirmiausia tuo pa čiau naudojome, pristatė sirūpino prekių mokslo me greit. Jais pasirūpino specialybės komjaunimo R. Kriaučiūnaitė, S. Lagugrupė (sekretorius R. navičius, L. Lašinytė ir kt. Kriaučiūnaitė). Štai ką ra Vieną šiltą rudens pir šo šios grupės komjaunuo madienį aplankėme Vil lė I. KUNEVICIŪTE: niaus miesto požemius. „Ruduo. Pirmasis ruduo Šioje ekskursijoje dalyva Universitete. Tai džiaugs vo taip pat ir pirmo kurso mo ir svajonių išsipildymo studentai. Ekskursijos me > tu mes daug ką pamatėme, ( sužinojome apie senąjį Vil nių“. Apie savo grupės darbą gali papasakoti ir bet ku ris buhalterinės apskaitos spec. studentas. „Idėja šefuoti dirban čius ir besimokančius pir makursius mums kilo prisi minus praeitus mokslo me tus, kada mes patys buvo me I kurse. Grupėje ne mažai ginčijomės, nes vie ni sakė reikia šefuoti, kiti — nereikia. Pagaliau nu tarėme: padėsime pirma-
J
Mūsų Universiteto observa torijai gauta teleskopo nau jos APŠ-70 ašys. Ant jų montuosis 48 cm reflekto rius. Tam reikėjo rekon struoti vieną iš observatori jos bokštelių.
NUOTRAUKOJE: (iš kairės) diplomantas J. Zarauskas, MA aspirantas V. Straižys, MA jaunesnysis mokslinis bendradarbis K. Zdanavi čius, MA jaunesnysis moks linis bendradarbis P. Košuba ir diplomantas R. Katalynas — daug padirbėję re konstruojant observatoriją. Alg. ZURBOS nuotr.
kuršiams, kiek tik galėsi, me. Pirmiausiai grupės sekretorius Gražina Raščiūtė ir komjaunuolė Van da Aliulytė keletą kartų nuėjo pas juos Į paskaitas, susipažino, pasikalbėjo, pa pasakojo, kaip mums sekė si pirmaisiais metais. Vė liau mes pasikvietėme pir makursius buhalterius į savo grupės susirinkimą, kad sužinotume, kaip rei kia jiems padėti, ir ar rei kia paramos iš viso. Į ŠĮ susirinkimą jie atėjo tik keturiese, bet sekantį kar tą žadėjo būti visi. Prisi pažino, kad neatėję todėl, jog galvoję kad mes tik pamokymus klmšime jiems į galvas. XI. 22 d. įvyko mūsų grupės susirinkimas, kuria me kalbėjome apie pasi rinktą specialybę. Į ŠĮ su sirinkimą pakvietėm „Elfos“ gamyklos vyr. buhal teri ir mūsų diplomantą, dabar taip pat dirbanti „Eltoje“, drg. Kacieną. Pasikvietėme ir pirmakur sius. Susirinkimas praėjo Įdomiai, svečiai gana pla čiai ir Įdomiai papasakojo apie mūsų busimąją spe cialybę. Šio susirinkimo metu pirmakursiai mums pateikė savo pasiūlymų, kaip jie norėtų bendrauti su mumis“, — rašo stu dentė D. SNUKIŠKYTE. Nemažai nuveikė šioje srityje ir pramonės ekono mikos specialybės grupė. I? šios grupės ruošiamą susirinkimą „Būkime ate istinio būrelio nariais“ pramonininkai pasikvietė liaudies ūkio ekonomikos pirmakursius, kartu apžiū rėjo Vilniaus architektūri nius paminklus, žiūrėjo spektaklį Akademiniame Dramos teatre, numatė pra vesti bendrą I ir II kurso pramonininkų atvirą kom jaunimo susirinkimą dėl pasiruošimo egzaminams. — Nors mes ir nepri klausome Universiteto komjaunimo organizacijai, tačiau jaučiame jos para mą, — sako pirmo kurso studentai, — jaučiame, kad esame bendros studentiš kos šeimos nariai. Taip dirbdami ranka ran kon su pirmakursiais, mes padedame jiems mokytis ir dirbti. D. VRUBLIAUSKAITE EMF II k.
PARTIJA RAGINA VISUS KOMUNISTUS, VISĄ TARYBINĘ LIAUDĮ NUKREIPTI SAVO JĖGAS, KAD BŪTŲ SĖKMINGAI ĮVYKDYTI PROGRAMOJE NUMATYTI ISTORINIAI UŽDAVINIAI WWVW
Įvyko atviras Universiteto partinės or-' ganizacijos susirinkimas. Jame buvo kal< bama apie TSKP XXII suvažiavimo iškėlę tus uždavinius aukštosioms mokykloms. “ Siame numeryje spausdiname medžiagą^ iš šio susirinkimo. i ■j^tESENIAI baigėsi mūsų partijos XXII-sis suJV ražiavimas — komunizmo statytojų suva žiavimas. Jo priimtuose nutarimuose atsa koma į pačius svarbiausius, <JyvX1bl"t1'i’“s'“s šiuolaikinius klausimus. Jis parodė, kad tik so cializmas užtikrina pasaulyje Taiką, Darbą, visų tautų Laisvę, Lygybę ir Laimę. TSKP XXII-sis suvažiavimas idėjiškai sutriuškino ir nubloškė j šalį antipartinę frakciomerių saujelę. Molo tovą, Malenkovą, Kaganovicių ir kitus, kurie mėgino priešintis TSKP XX-jo suvažiavimo nu tarimų Įgyvendinimui. Nušluota visa,kas buv° kenksminga ir žalinga, surišta su asmens kultu.
MOKYMO PROCESAS T3LATUS mūsų aukštojo mokslo užmojis ir “tolesnis spartus jo vystymas numatyas XXII Part-ios suvažiavime ir naujoje partijos Programoje, reikalauja tobulinti visas mokymo formas, rimtai pagerinti visą mokymo procesą. Pranešime apie naująją Pa^tiLo^0Pr15^?Tąa^f: n Chruščiovas nurodo, kad 1980 metais suks tuiu mokvklų studentų skaičius padidės daugiau kaiD Tris kartus, L y. beveik iki 8 milijonų žmonių. Tai betarpiškai Įpareigoja ir mus rū pintis, kad šitas tarybinis jaunimas gautų tvirtaUnivers'iteto rektor atas, dekanatai katedros, mokslinės tarvbos ir visuomeninės organizaci ios pastaraisiais metais nemaža nuveikė tbbb'Į”‘ ^ruTpeTktą^rr^šeš^n^'mokosi ''pagal nau-’
qa^t°vis tiek šiandien, nagrinėdami XXIIošir TaeddŽiiak?ąšioTSUnTv^sTteVeU^i aražu ne viskas padaryta. ii<» Reikia peržiūrėti mūsų mokymo planus. Jie dar turi aiškų mokykliškumo antspaudą. Jų nobūd?s ir struktūra menkai skatina studentų savTrank šką darba. be kurio neįmanoma paS tfkra? kvalifikuotų, su giliomis .r sąmo-
nionomis žiniomis, specialistų. Dar per aiaens studentų privalomų užsiėmimų skaičius. Būna -.4-e.i+iUirvtu kai Der dieną studentas turi o u apkartais (FMF k ChMF) net 12 valandų priva lomų užsiėmimų. Dėstytojai stengiasi b“tinai norskaitvti visą programose numatytą medžią
vi^Sh rų''asUavTraa^lk:%daX «
dfnti komunistini studentų sąmoningumą. Praėjusiais metais buvo svarstomas kiausimas dėl skaitomų kursų paralelizmo. S^m k lausi
komisija
savo
uždavinio
neatliko,
ir
iš
esmės
tauTetT0k^0|s?ordosSdi^loPqijorsf kun aUjus^nau-
tam dekanui drg. Bendžiui, labai daug padary ta. Siame fakultete beveik visos Pr,*a£jj1os gei skaitos baigiasi ne vėliau kaip 15-tą vai., oei mokymo proceso tobulinimo, kaip ir kitur, ribos "^siekimai visose mokslo srityse didžiuiiai ir apie juos turi žinoti musų studentai. Tuo tarpu pas mus dar pasitaiko atsilikusių pažiūrų Į stu dentu mokymą. Vietoj studentų ak.račio plėtimo ?ų kūrybinės iniciatyvos vystymo kaj kurie dėstvtoiai nori pripilti studento galvą, lyg koki maišą Įvadais ^omenimis, kurių v.eta ne gal-
Universiteto rektoriaus prof J KUBILIAUS pranešimas atvirame partiniame susirinkime tinės visuomenės kultūros. Aišku, tai sudėtingas ir ilgas procesas, tačiau studentų moky mas ir auklėjimas jau šiandien turi vykti remiantis šiais princi pais. Tuo tarpu, kai kurie mūsų dėstytojai, supažindindami su sa vo tautos istorija ir kultūra, ne pakankamai suriša medžiagą su panašiais kitų broliškų tautų pro cesais. Šiam uždaviniui įvykdyti, o taip pat internacionaliniam studentų auklėjimui, ypatingą reikšmę turi gimtosios ir rusų kalbos, o taip pat kitų broliškų tautų ir užsie nio kalbų studijavimas. Gerinant kalbų studijavimą, kai kas jau padaryta. Šiais metais mums pasisekė sustiprinti užsienio kalbų katedrų kadrus, sumažinti studentų grupes, pagerinti mate rialinę bazę. Tačiau kai kuri, os katedros nepanaudojo visų galimybių. Pavyzdžiu- kiekvienais metais i KiFSR aukš tąsias mokyklas siunčiama 15 —17 lietuvių stu dentų mokytis rusų kalbos, ši didelė ir teigia ma priemonė, dėl rusų kalbos katedros nerū pestingumo, šiais metais iš esmės buvo sužlug dyta — tepasiųsta 5 žmonės. Su tokiais trūku mais negalima taikstytis ir negalima leisti jiems pasikartoti.
Ko reikia studentų mokslinės pasaulėžiūros formavimui? Pirmiausia, be abejo, kad patys dėstytojai tu rėtų tokią pasaulėžiūrą. Mums tenka suabejoti, ar visada prof. Dagys gali formuoti studentų mokslinę pasaulėžiūrą, pats ne kartą nuo jos nukrypdamas, arba doc. Dundulienė, neretai blogai taikanti etnografijoje marksizmo-leninizmo metodologija? Žinoma, pirmiausiai reikia suformuoti savo mokslinę pasaulėžiūrą. Todėl būtina, kad dėsty tojai nuo atos tobulintų savo žinias, kad jų pa skaitos būtų aukšto Idėjinio-teorinio lygio ir tuo pačiu formuotų studentų materialistinę-ateistinęmokslinę pasaulėžiūrą, auklėtų juos internacio nalizmo ir tarybinio patriotizmo dvasia. Mūsų dėstytojai privalo, giliai žinodami savo dalyką, ryžtingai kritikuoti ir demaskuoti įvai rias buržuazines „teori’as“. Didžiulė reikšmė, formuojant marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, auklėjant komunistiškai stu dentus, priklauso visuomeninių mokslų kated roms. Atskir i visuomeninių mokslo katedrų dėsty tojai, kaip drg. drg. Lempertas, Zaksas, Vengrys ir kt. aktyviai dalyvauja įvairiose visuome ninio ideologinio ir organizacinio darbo srityse. Tačiau aplamai visuomeninių katedrų reikšmė, formuojant studentų mokslinę pasaulėžiūrą, ne pakankama. Jos per mažai palaiko ryšius su studentų aktyvu, silpnai remia idėjiškai-teoriškai kitas katedras. Nepaisant to, kad praeitais mokslo metais partinis komitetas visapusiškai apsvarstė Dia lektinio ir istorinio materializmo katedros dar bą, atskleidė rimtus trukumus jos veikloje ir nurodė konkrečias priemones trukumams paša linti, katedra šiais mokslo metais silpnai gerina mokymo-auklėjimo darbą. Katedra priėmė darbo planą, kuriame numatyta spalio-lapkričio mė nesiais apsvarstyti svarbius klausimus, susiju sius su Partijos XXII suvažiavimo medžiaga, su ruošti bendrą su psichologijos katedra posėdį. Tačiau šis planas vykdomas lėtai. Paskutiniu metu dėl katedros kaltės šlubuoja akademinė drausmė: neįvyko atskirifilosofijos užsiėmimai Teisės. Istori ios-f ilologijos fakulte tui s neakivaizdininkams ir kt. Už šiuos trūkumus atsakomybė tenka kated ros vedėjui doc. Meškauskui, o kartu tam tikra kaltės dalis tenka ir kitiems katedros nariams,
V°Kai °kur"e "Fizikos-matematikos fakulteto dėstvtniai natvs rašydami ilgas formules iš vado7ėli<įa * reikalauja, 7kad studentai, jas atsimintų TuoU’pasižymi ir kai kurie ‘o’e jACF»/iT»lai Savo laiku taip buvo kalbama apie dtsJy Serapiną Aišku anatomija medikams yra pagrindas, bet tuo negalima piktnaudžiauti. Šiuo metu, duodami konkrečių žinių minimu mą mes tu/ime ruošti plataus akiračio specialis'tus žinančius šiuolaikinės technikos Pa^,eh' mus, mokančius kūrybiškai galvot, kurti, š^a dfc^nos1 fa™uatete * rTen’iš" pV^mo^žvHgsnio^viskas
SŽL“”- SSK. nu vole su biologijos, chemilos, fizikos, matematikos pasiekimais. Tarybinis chirurgas Pr°f * AmozSvasP ydingai daug pasiekė chirurgijoje ne tik todėl, kad turi didelį talentą, bet ir to dėl, kad jis ne tik gydytojas, bet ir >" * ln,e™£ Mūšų medikams reikia rimtai pagalvot' “a'.P pieniau pasinaudoti kitų fakultetų specialiais
bešudar°ydlmi,0Miyga» studentų savarankiškam * darbu^^mes tunme Parūpinti kad studentai ii panaudotų mokymuisi. Auklėdami studentų tlomPuan"iasVinę ųpažiūray j darbą mes turime kartu ir organizuoti to darbo kontrole. Visi dėstyto jai, planuodami savo pedagogini krūvį, 15% nuo teorininių valandų skiria konsultacijoms. Fak tiškai tik dalis to laiko panaudojama konsulta ciioms. O jas reikia panaudoti ir konsultacijoms, ir pagaliau koliokviumams. Reikia sekti, kad stu dentai mokytųsi visus metus, o ne vien „štur muotų mokslo tvirtovę“ egzaminų sesijos metu. Mums reikia kelti reiklumą per egzaminus, iš pagrindų išgyvendinti liberalizmą vertinant studentų žinias. Juo dar pasižymi daugelis dės tytojų ir ypač — užsienio kalbų, kai kurie rusų kalbos ir lietuvių kalbos praktinio kurso dėsty Pagaliau mums reikia baigti su skolininkais ir galutinai Įgyvendinti TSRS Aukštojo mokslo ministerijos instrukciją, kad studentai turi lik viduoti Įsiskolinimus po žiemos sesijos iki vasa rio 15 d., o po pavasario sesijos — iki rugsėjo 15 d. Priešingu atveju jie turi būti braukiami iš studentų sąrašų, ir tik išimties tvarka jiems gali būti leista kartoti kursą antrus metus, čia aš nekalbu apie tuos studentus, kuriems dėl li gos ar kitų svarbių priežasčių egzaminų laiky mas atidedamas. . . Partijos Programoje nurodoma, jog vienas is didžiausių uždavinių — TSRS broliškų tautų kultūrų tolimesnis tarpusavio suartėjimas ir sudarymas vientisos bendražmogiškos komunis-
ą______________ — Pranešimas spausdinamas sutrumpintas.
Klausantis pranešimo kyla daug minčių.
kurie nesiima reikiamų priemo nių neorganizuotumui likvi duoti. Partijos Programos priimto moralinio komunizmo statytojo kodekso šviesoje, ypatingą reikšmę įgauna etinis ir estetinis mūsų studentijos auk lėjimas. Šiais metais pradėjo veikti estetinio ir meninio auk lėjimo katedra. Tai, žinoma, pir mi žingsniai. Įsteigus šią kated rą, gabiausi studentai gali vi sapusiškai įšsilavinti ir įsigyti kitą specialybę iš atskirų mu zikinių ir teorinių specialybių. Antra vertus, ši katedra turi parodyti teigiamą estetinio, me ninio ir muzikinio auklėjimo įtaką likusiai studentijos ma sei. Kol kas Ši įtaka silpna, bet turi augti ir ji augs. Tai, kas anksčiau kalbėta apie mokymo proceso tobulini mą stacionariniam skyriuje, dar daugiau liečia neakivaizdinį skyrių. Čia jokiu budu negalima leisti, kad būtų perskaityta nors viena nerei kalinga ar mažai reikalinga paskaita. Reikia pla ningiau skirstyti egzaminus ir įskaitas. Tai ypač liečia Istorijos-filologijos fakultetą. Reikia visoms katedroms iš pagrindų pagerinti darbą su studentais-neakivaizdininkais tarpsesijiniu laiko tarpiu.
AUKLĖJAMASIS DARBAS 7MT OKYMO procesas yra pagrindinis kelias Universitete formuojant naują žmogų, ku riame harmoningai derintųsi dvasinis tur tingumas. moralinis tyrumas ir fizinis tobulu mas. Tačiau mes turime ir kitas galingas prie mones šiam tikslui pasiekti. Mes galime didžiuo tis tuo dideliu, darbu, kurį atlieka komjaunimo, profsąjungos organizacijos, Laisvanoriška drau gija armijai, aviacijai ir laivynui remti, Liau dies draugovė ir daugelis kit’i visuomeninių or ganizacijų. Tačiau naujų didžiųjų perspektyvų akivaizdoje mes turime kritiškai įvertinti visą mūsų visuomeninį-auklėiamąiį darbą, numatyti kelius 'am taip pagerinti, kad atitiktų Progra mos iškeltų uždavinių reikalavimus.
Mus džiugina vasaros darbo stovyklos, tapu sios puikia tradicija. 14 stovyklų, daugiau kaip 1700 dalyvių, tame tarpe 120 dėstytojų, 7 eksp loatacijon atiduoti objektai — tokie šių metų vasaros stovyklų rezultatai. Svarbiausias rezul tatas — tai tas darbo entuŽTazmas, kuris buvo būdingas beveik visoms pamainoms. Reiktų pa remti komjaunimo iniciatyvą išleisti brošiūrą apie studentų darbo vasaras. Gerai paruošta, ji atneštų daug naudos. Tačiau, organizuojant studentų fizinį darbą akademinių užsiėmimų metu, dar yra spragų. Darbinio auklėjimo sąvoką mes dažnai siauri name, suvesdami ją tik į fizinį darbą. Protinis darbas — pagrindinis darbas — taip pat yra darbas, ir šiuo atžvilgiu formuoti komunistinę pažiūrą į Jį — ne mažesnės reikšmės dalykas. Mes daug kalbame, nemaža ir darome raciona lizuodami mokymo procesą, siekdami mažiau apkrauti studentus privalomais užsiėmimais. Tačiau ar pasieksime tikslą, jeigu laisvą laiką dauguma studentų panaudoja ne savarankiš kam darbui. Svarbi studentų darbinio auklėjimo sudėtinė dalis — drausmės stiprinimas. Negalima toleruo ti ir tų dėstytojų, kurie į tai numoja ranka, taikstosi, kai studentai blogai lanko ar užsi ninėja pašaliniais darbais, 4 rtc® Štai, pvz., lapkričio 10 — 11 d. d. Fizikos-matematikos fakulteto kai kuriuose paskaitose nedalyvavo 50 — 60 studentų. O kur buvo dekanatas, kur katedros? Jei studentai blogai lanko kurio nors dėstytojo užsiėmimus, tai, pirmiausia, paties dėstytojo kaltė. Kiekvienas dėstytojas turi pa kankamai priemonių paveikti studentus, kad jie lankytų jo pravedamus užsiėmimus. Labai didelių spraau turime ateistiškai auk lėjant studentus. Didžiulės galimybės, tarimas Universitete, panaudojamos blogai. Nepatenkina mai dirba, ateistinio darbo taryba, organizuota prie Politinių ir mokslinių žinių skleidimo drau gijos Universiteto skyrių . * Būna faktų, kai išleidžiami į gyvenimą mūsų auklėtiniai — busimieji monytojai, kuriems pavesta for muoti jaunosios kartos pasaulėžiūrą, patys vis dar neatsikratę religinių pažiūrų. Pasitaiko stu dentų tarpe ir aktyvių religininkų, pvz., buvusi Istor:jos-filologijos fakulteto studentė Gailiūtė, to paties fakulteto IV k. studentas Vaičiūnas ir ki ti. Didžiulė dalis studentų, nors ir netiki, tačiau nesugeba veiksmingai kovoti už ateistinę pa saulėžiūrą. Būtina pagyvinti Istorijos-filologijos fakulteto ateistų būrelio veikla, žymiai suaktyvinti ateis tų darbą Teisės bei Ekonomikos mokslų fakul tetuose. Medicinos fakulteto būrelis iki šiol taip pat vegetavo * Dabar šis darbas ten organizuo tas kursuose. Darbo forma nauja, bet pasirū pinkime, kad turinys neliktų senas. Mokymo skyriui kartu su Dialektinio ir istorinio mate rializmo katedra reiktu pagalvoti, ar nebūtų tikslinga perkelti ateizmo kursą į žemesniuosius kursus; šiuo atveju galėtume veiksmingiau ir ilgesnį laiką veikti studentų pasaulėžiūros brendimą, aktyviau įtraukti studentus į moksIinių-ateistinių žinių propagandą tiek Universi tete, tiek ir už jo ribų. Būtina ryžtingiau pagerinti ir draugovės dar bą, ypač Fizikos-matematikos, Medicinos fakul tetuose. Dekanatai, katedros, kai kurios parti nės organizacijos mažai tesidomi draugove, ne padeda jai. maža ioie dėstytoju, draugovininkų darbas mažai populiarinamas. Todėl įvairių amo ralių poelgių, girtavimo, chuliganizmo faktų bendrabučiuose beveik nemažėja. Nedaug kuo dar pagerėjo ir kai kurių fakultetų auklėjama sis darbas bendrabučiuose (EMF, TMF, IFF). Dės tytojai, kaip ir seniau, reti svečiai bendrabu čiuose. Kova už *1 komuniz mo statytojo moralinį kodeksą turi daugelį aspektų. Ir būtina priminti, kad tai lie čia ne tik studentus. Dėstytojas visais atžvilgiais turi būti pavyzdžiu studentui. Apie tai turėtų pagalvoti Medicinos fakulteto kolektyvas. Dalies gydytojų tarpe iki šiol neišnyko gėdingas reiš kinys — gydyti privačiai, kartais net valstybi nėse ligoninėse. Ima už tai „honorarą“ iš ligo nių. Yra signalų, kad privačia praktika užsiimi nėja vyr. dėst. Pakonaitis, doc. Pronskus. ir kai kurie kiti, neretai kritikuoti Medicinos fakulte to dėstytojai, šitoks asmeninis pavyzdys (juk visiškai naivu galvoti, kad šie faktai lieka ne žinomi) anaiptol nepadeda ugdyti studentams moralinio kodekso principų. « Dalis dėstytojų aiškiai vengia kalbėtis su stu-
dentais pydytojo etikos klausimais. Neatsiti nai, kai kurie musų auklėtiniai — Beivydas 1 kauskas, Verižnikovas, Beloglovis po visa’ publiką išgarsėjo savo elgesiu, nesuderina su tarybinio gydytojo vardu. Gydytojo etikos klausimai turėtų tapti h rimto pokalbio tema Medicinos fakultete n? studentų, bet ir personalo tarpe.
Svarbus studentų komunistinio auklėjimo ras — yra masinė meno saviveikla. Šioje srityje turime nemažų laimėjimų skutiniaisiais metais pastebimai išaugo cen mų saviveiklos kolektyvų meninis lygis, jų k certinė veikla. Ansamblio programai būdii vis augantis meninis ir idėjinis lygis, tarybi patriotizmo ir tautų draugystės dvasia, žyn gerėja ir akademinio choro repertuaras bei likimo kaltura. Su dideliu pasisekimu vyko mūsų ansami koncertas TSKP XXII-ajame suvažiavime. į jis vienintelis atstovavo respublikos liaudies i ną TSRS tautų meno meistrų tarpe. Tačiau šiol vis dar smarkiai atsilieka fakultetų m, saviveikla. Visumoje džiugesnių rezultatų ir turime. Neretai kalbama pas mus apie kovin agitmenines brigadas, tačiau jų kaip nebe taip ir nėra. Agitmeninės brigados turi tapti' na iš fakultetinės saviveiklos krypčių. Iš esmės būtina pagerinti poilsio vakarų ganizavim'? Aktų salėje ir fakultetuose. Stud tijai reikia turiningų, įdomių, auklėjančių ir kiančių sveiką poilsį vakarų. Eiliniams, nubl kusems vien šokių vakarams neturi būti v’e Universitete. Reikia tikėtis, kad gausi Univ siteto komjaunimo organizacija čia tars žodi vakarų organizavimą paims į savo rankas. D’ aktyviau čia turi pasireikšti ir profsąjunga, prantama, kad klubas taip pat negali stonuošalyje nuo svarbaus darbo. Svarbiu nurodymu mums turi tapti F tijos Programos punktas apie tai, kad ki kultūra ir sportas tvirtai įeis į kasdieninę ž nių buitį. Būtina atgaivinti visuotinę mank bendrabučiuose, pagalvoti ir apie mankštą p sonalo tarpe, visų pirma — bibliotekoje administracijos darbuotojų tarpe. Komunizmo statvboje nurodoma TSKP F gramoje, nuolat didės visuomeninių organizai vaidmuo. Komjaunimo organizacija, jungianti bev 3000 jaunuolių, rodo nemaža iniciatyvos, pa dama mums auklėti jaunimą komunizmo d šia. Kalbant apie perspektyvas, pirmiausia i kia didinti komjaunimo vaidmenį moky procese, ypač organizuojant studentų savar kišką darbą. Katedrų vedėjai turėtų kvii komjaunimo bei profsąjungos aktyvą į katei posėdžius. Rimta problema komjaunimo orq; zacijai yra teisingiau paskirstyti darbą t komjaunuolių, užtikrinti sąlygas aktyviste daugiau laiko skirti studijoms bei mokslini darbui. Gi dabar geriausieji mūsų aktyvistai t apkraunami visuomeninėmis pareigomis, I jiems nelieka laiko studiioms, neretai jie rin studijuoti pradeda tik V kurse. Mažai komjai mo aktyvistų dirba SMD būreliuose, studiji pagal individualius planus. Profsąjunga turi atkreipti dar rimtesnį mesį į auklėjimą. Iš pagrindų reikia pager administracijos personalo auklėjimą. Kol kas kryptimi padaryti tik pirmieji žingsniai. Svarbūs uždaviniai iškyla ir mūsų partinei ganizacijai jos vidaus gyvenime ir. masinia darbe. Mes turime tobulinti masinio darbo mas ir metodus, stiprinti kolektyviškumą va vavime, plėsti vidaus partinę demokratiją, \ tyti kritiką ir savikritiką. Nauji vadovauja^ jų organų formavimo principai reikalauja atidžiau auklėti bei parinkti kadrus, drą: traukti į darbą mažiau iniciatyvos rodant komunistus. Reikia žymiai pagerinti darbą nepartiniu aktyvu.
*irmiausia būtina, kad dėstytojai pa labai giliai išstudijuotų Programą, visą TS XXII suvažiavimo medžiagą. Teorinių semiu, eiga rodo, kad daugelis dėstytojų dar pavir tiniškai susipažino su tais istoriniais dokum tais. Nors seminarų darbas ir pagyvėjo, tač turiningų kūrybinių diskusijų juose dar ia maža. Dalis dėstytojų neperprato didžiulės i; rinės TSKP Programos, XXII suvažiavimo rei mės. Mūsų nepatenkina politinių ratelių dari Kaip ir seniau, čia apsiribojama propagand pasakojimu. Gyvi pokalbiai apie Programą užsimezga, nes propagandistai nesirūpina sč * rankišku klausytojų darbu. Propaguojant TSKP XXII suvažiavimo med gą, dideli uždaviniai iškyla visų katedrų * ko tyvams, ypač pritvirtintiems prie grupių dė tojams. Tačiau tenka pažymėti, kad eilėje fal tetų (IFF, FMF ir kt.) daugelis pritvirtint dėstytojų labai formaliai atlieka šį darbą a dar visai neturi ryšio su grupėmis. Tai ne vanotinas apsileidimas. „Pravdos“ vedamajame' buvo nurodyta, Vilniaus m. partinė organizacija vėluoja, or nizuodama suvažiavimo medžiagos propagar Ši kritika visiškai teisinga ir mūsų pritvirti r dėstytojų atžvilgiu. Visos katedros, fakull partinės organizacijos turi padaryti rimčiau išvadas iš šios kritikos.
MOKSLINIS DARBAS PASTARAISIAIS metais mūsų Universitete siekti nemaži laimėjimai mokslinio dai srityje. Išryškėjo nemaža mokslinio da krypčių, ima kurtis bei susikūrė mokslinės kyklos. Gerėja darbo planavimas ir įvykdyn Nagrinėjamos problemos ir temos įgyja didesnės teorinės reikšmės, jos labiau siejasi liaudies ūkio ir kultūros poreikiais. Darbas rosi vis kompleksiškesnis, vis labiau koordin jamas su kitomis mokslo įstaigomis, į jį įsi) gia vis daugiau dėstytojų ir studentų. Tiksliųjų mokslų fakultetuose buvo nagrin ma daug aktualių temų, turinčių esminės re mės komunizmo kūrimo teorijai ir prakti Tarp jų galima paminėti fizikų temas: pusią ninkiai ir jų techniškas taikymas, atomų ir lekulių spektroskopija, matematikų — tikimy teorija, matematikos statistikos vystymas, c mikų — polimerų struktūros ir savybių na nėjimas, mineralinių žaliavų tyrimas ir per; bimas, gamtininkų — augalų derliaus pakeli ir atsparumo fiziologiniai pagrindai ir t. t. Sustiprėjo mokslinio darbo materialinė b Laboratorijos pasipildė nauja aparatūra. Tačiau moksliniame darbe turime dar d trukumų. Svarbiausias trūkumas, kad dar < gelyje katedrų nėra mokslinės atmosferos, mokslinis darbas nustumiamas į paskutinę ' kad daugelis dėstytojų nejaučia vidinio butini užsiimti moksliniu darbu, o jei ir dirba, tai verčiami. Dar turime dėstytojų, kurie kas rašo įvykdę mokslinio darbo planus, o fakti jokios mokslinės produkcijos neduoda. La mums, sekant pirmaujančių aukštųjų mok) Tarybų Sąjungoje ir užsienyje pavyzdžiu, i ti reikalavimą, kad kiekvienas dėstytojas dveji metai paskelbtų po mokslinį straipsn Mokslinį darbą turi dirbti visas mokslo dagoginis ir pacjalbinis personalas, tame ta laborantai. Būtina susirūpinti, kad į jį isijur ir kiek galima daugiau studentų. (Nukelta į 3 psl.)
auklėjimasKoordinuoti mokslinį darbą Studentų svarbiausia
V. CHOMSKIS Gamtos m. fakulteto dekanas Universitetas turi nemažų rų pasitarimų, kompleksinių laimėjimų mokslo-tiriamajame temų, stambesnių problemų ty darbe, bet jie būtų dar dides rimo klausimais, nėra šiuo rei ni ir veiksmingesni, jei mes kalu jokios metodikos. To pa neišlelstume iš akiračio atski sėkoje mes neretai nematome rų mokslo darbuotojų vykdo pagrindinės mokslinio-tlriamomo darbo koordinavimą ir jo darbo krypties, linkmės, ku kompleksiškumą. Laikas spręs ria eidami, trumpu laiku pa ti Universitete mokslinius siektume didžiausių ir veiks klausimus, kurie įeitų kaip su mingiausių rezultatų. Univer dėtinė dalis Į visos respublikos sitete neturėtų skirti vienišų mokslininkams rūpimas prob problemų, prie kurių dirbtų lemas. Bandymų šia linkme savotiškai vieniši mokslo dar buvo, bet atskirų problemų va buotojai. Pribrendo reikalas dovai blogai organizuoja dar prie fakultetų Mokslinių Ta bą, nepanaudojama sudėtinga rybų suorganizuoti metodines brangi aparatūra, kuri ne komisijas, kurios spręstų ir lik atskiruose mūsų fa derintų panašius nesklandumus kultetuose, bet ir Lietuvos moksliniame-tiriamajame dar TSR Mokslų Akademijos ins be. titutuose. Nėra pas mus bend Susirinkimo metu
----------- ★
★-------------
Pranešimo pabaiga (Atkelta iš 2 psl.) Tuo tarpu Universitete beveik pusė asistentų ir dėstytojų mokslinio darbo rimtai nedirba, tuo pačiu nekelia ir savo kvalifikacijų. Dau giausia toki’i dėstytojų randame Istoriios-fi’o'ogijos fakultete. Tai pakurto melų rusų kalbos bei užsienio kalbų dėstytojai. Nors šių kated rų kolektyvai yra tikrai dideli, planuose fi gūruoja tik kelios pavardės, ir tai žmonės, ku rie Universitete dirba nuo pokario metų. Jauni kadrai į mokslinę veiklą neįtraukiami. Mokslinio darbo nedirbančių, tarp kitko, su di deliu praktinio bei pedagoginio darbo patyrimu yra Medicinos, Gamtos ir kituose fakultetuose. Nematyti didesnės pažangos parengiant va dovėlius, monografijas. Dar per mažai Universi teto personalas dalyvauja respublikinėje ir są junginėje spaudoje. Reikia pagerinti mokslinio darbo planavimą: šalinti tematikos išplėstumą, siekti didesnio kompleksiškumo, išryškinant pačias svarbiauias problemas. Planą reiKia sudaryti taip, kad jis labai tiks liai atspindėtų tai, ką turime padirbti, kad bū tų racionalus, kūrybingas ir mobilizuotų musų Programoje numatoma jėgas. Partijos plati mokslinio tyrimo darbų programa, koncentruo janti jėgas “ **ir •* “ — ---------------: -----------------♦. — im lėšas svarbiems tyrimams, turinliaudies tiems teorinės ir praktinės reikšmės ūkiui ir mokslui. Musų fizikai, matematikai, medikai ir kt. turi suintensyvinti aktualiausių klausimų tyrimą. Biologams Programa' iškelia uždavystyti naujausias biologijos kryptis, vinį ikams būtina ,plačiai tirti polimerus, nauChemiL ____ ______ _____ Q eo|o. -------------jus sintezės ir technologijos procesus. ___ gams ir ekonomistams reikia intensyviai tęsti respublikos resursų ir gamybinių jėgų tyrimus. Esminis daugelio katedrų mokslinio darbo trūkumas yra tas. kad darbai nėra kompleksiš ku Turime ir tokio kompleksinimo: kai darbams trūksta organinio ryšio, jie sujungiami mecha niškai. Kai kurių dėstytojų temos nesusijusios su bendra katedros problema, dėstytojai dirba individualiai, o tai blaško mokslo jėgas ir truk do baigti darbus. Reikia likviduoti ne tik šį trū kumą bet ir koordinuoti kelių katedrų ar net fakultetų problemas. Tokių užuomazgų yra ma tematikos ir ekonomikos katedrose, kurios na grinėja, kaip pritaikyti elektroninę skaičiavimo techniką, p’anuo’ant liaudies ūkį ir jo atskiras grandis. Toks bendravimas turėtų būti tarp bio logų, medikų ir fizikų bei chemikų. Vaisingo mokslo vystymosi laidas yra jo ne išardomas ryšys su praktika. Musų darbe šis ryšys dar yra palyginti silpnas. Profesoriai Ir dėstytojai turi būti glaudžiai susiję su gamyba, turi nuolat talkininkauti liaudies ukiui savo ži niomis, aktyviai dalyvauti, sprendžiant techni kos pažangos problemas, aktyviau įdiegti praktikon mokslo laimėjimus, sistemingai juos api būdinti ir propaguoti. įgyvendinęs šiuos užda vinius, mūsų mokslo-pedagoginis personalas suartės su gamyba, duos jai savo darbo vaisius ir, tuo pačiu, studijuodamas gamybos laimėji mus ir problemas, lengvins savo paties darbą. Tai, savaime aišku, labai pagerins studentų mo kymą ir auklėjimą. Partinės organizacijos, rek toratas. dekanatai, katedros turi padaryti vis ką, kad mūsų ryšiai su gamyba nuolat stiprėtų, kad jie pasidarytų sudėtine musų darbo dalimi. Reikia sudaryti kvalifikuotą bendradarbiavi mo su gamyba komisiją, kuri paruoštų proble minį bendradarbiavimo su įmonėmis ir kolūkiais planą. Šį uždavinį iškelia gyvenimo praktika, ir mes jį turime įvykdyti. Reikia organizuoti ūkiskaitinę tematiką, su darant sutartis su gamybinėmis įmonėmis. Pir miausia tuo turi susirūpinti Fizikos-matematikos ir Chemijos fakultetai, kurių dekanai savo pa syvumą šioje srityje bando teisinti įvairiomis priežastimis. Ūkiskaitinė tematika, be kita ko, dar tvirčiau susietų mokslinį darba su prakti ka ir sustiprintų Universiteto mokslinę bei eks perimentinę bazę. Bet kol kas, deja, tokią tema tiką turi tik viena kita katedra. Katedros turėtu nagrinėti dauaiau stambių liaudies ūkio problemų ir tuo pačiu padėti Par tijai ir respublikos vyriausybei spręsti prakti nius komunizmo kūrimo uždavinius. Tam tikru mastu mokslinį darbą stabdo įren gimų trūkumas Fizikos-matematikos, Chemijos, Medicinos, Gamtos ir kituose fakultetuose. Šį trūkumą galima įveikti artimiausiu metu įstei giant juose problemines laboratorijas arba kompleksiškai naudolant įrengimus, kuriuos tu ri respublikos aukštosios mokyklos ir moks lo įstaigos. Valstybės skiriamos lėšos turi būti sunaudojamos labiausiai reikalingiems įrengi mams ir patiems svarbiausiems tyrinėjimams. Didelės reikšmės turi Liaudies ūkio tarybos ir kitų žinybų laboratorijų įsteigimas Universitete, ypač Ekonomikos. Fizikos-matematikos ir Che mijos fakultetuose. Praktika parodė, kad jauni dėstytojai daž niausiai labai lėtai Isi’ungia j moks'ini darbą ir pasiekia nežymių rezultatų. Tai paaiškinama tuo, kad dar' nepakankamai organizuotas studentų savarankiškas darbas, turįs pereiti į mokslinę veiklą. Net aukštesniųjų kursų studentai, ypač humanitariniuose fakuitetuose, mokslo darbą dir ba menkai. Mokslinio darbo įgūdžius reikia skiepyti jau pirmuose kursuose. Šiuo metu SMD nariu gausumu negalima nu siskųsti, nes veikiančiuose 64 būreliuose dirba 1250 žmonių, Praeitais mokslo metais buvo paruošta ir išnagrinėta daugiau kaip 250 pranešim’!, iš ku rių 164 skaityti XIV Universiteto studentų kon ferencijoje ir ll-je ateistinėje konferencijoje. Stiprėja ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyk lomis. 72 studentai pranešimus skaitė broliškų jų respublikų universitetų Ir institutų mokslinė se konferenciiose, dalyvavo Vll-je Pabaltijo ir Baltarusilos TSR techninėje konferenci joie Ry goje, studentų — medikų konferencijoje Minske. Pastarojoje iš 11 pateiktų darbų net 8 buvo prArniluoti. 11 darh” oristatvta į Visasąjunainę 1960 — 61 metų studentų mokslinių darbų apžiū rą. 13 — i sausio mėn. vykusi Maskvole stu dentų mokslinių darbų konkursą. Vilniaus »r Šiaulių aukštųjų mokyklų mokslinių darbų ap-
žiūrai buvo pateikti 96 mūsų studentų darbai. Tačiau ne kiekybė, o kokybė viską nulemia. Kadangi visuose fakultetuose studentai dar silp nai įtraukiami į mokslinį darbą, tai ir SMD vei kla toli gražu nėra patenkinama. Nepakankamai skiriama dėmesio visuomeninių mokslų katedrų būreliams (TSKP istorijos, politinės ekonomijos, filosofijos). Universitetas yra viena. iš svarbiausių moks lo įstaigų respublikoje su giliomis mokslo dicijomis. Todėl turime padaryti viską, musų indėlis į tarybinio mokslo aruodą ir monizmo statybą butų kuo didesnis.
„ MOKSLINIAI KADRAI U0 metu Universitete dirba 414 dėstytojų, “'kurių tarpe 9 mokslų daktarai ir 130 kan didatų. Absoliutiniai skaičiai dideli. Tačiau iš siplėtė ir pats Universitetas. Pereitų mokslo me tų pavasarį 42% visų dėstytojų turėjo laipsnius bei vardus, o šiuo metu, padidėjus etatams, jų yra tik 37,7 . Pereitais mokslo metais 15 Uni versiteto dėstytojų apgynė kandidato ir 1 — daktaro disertacijas, šiais mokslo metais — 3. Jei disertacilos bus qinamos tokiais tempais, tai mes tik 1980 metais galėsime turėti visas rei kalingus dėstytojus su laipsniais ir vardais. Bet ir tai būtų tik tuo atveju, jei Universitetas to liau neaugtų, o jis, be abelo, augs. Normalio mis sąlygomis Universiteto dėstytojų kadrai tu rėtų būti komplektuo’ami tik iš turinčių laips nius arba vardus. Todėl mums reikia ryžtingai paspartinti mokslų kandidatų bei daktarų pa ruošimą. Pagrindinis kelias mokslų kandidatams paruoš ti yra aspirantūra. Į Ją kasmet priimama vis daugiau žmonių. Šiuo metu aspirantūrole mo kosi 82 stacionariniai ir 26 neakivaizdiniai as pirantai. Vien šįmet priimta 30 stacionarininkų ir 8 neakivaizdininkai. Jei aspirantai normaliu laiku apgintų disertacijas, mokslinių kadrų pro blemą išspręstume gana greitai. Deja, praktika rodo, kad disertacijos ginamos labai pavėluo tai. Šiuo metu turime daug dėstytojų, kurie se niai baigė aspirantūrą, o disertacijų neapgynė. Pavyzdžiui, drg. Palubinskas prieš 5 metus bai gė aspirantūrą Maskvos universitete. Šiais me tais buvo planavęs baigti disertaciją, bet los neparašė. Dabar pakeitė temą ir planuoja baigti disertaciją tik 1965 m. Draugas Palubinskas nėra vienintelis. Štai sąrašas asmenų, baigusių aspirantūrą iki 1955 metų ir dar neapgynusių disertacijų: 1952 m. aspirantūrą baigė drg. Krutulytė; 1955 m. — Maskvos universitete drg. Šu lus, o pas mus — draugai Nikolajus Rybakovas, Vaitkūnas, Lisenkaitė; 1955 m. Maskvoje — drg. Mickevičius, musų Universitete — draugai Drulytė, škliarskaitė, zoologas drg. Kazlauskas. Pagrindinė musų problema yra ta, kad tarp Jaunųjų specialistų maža tinkamų, pasiruošusių moksliniam darbui ir jį mėgstančių žmonių. Su šia problema susiduriame, komplektuodami as pirantūrą ir dėstytojų kadrus. Dėl jos kasmet neįvykdome aspirantūros priėmimo planų, o ir tarp priimtųjų yra silpnų. Tai rodo aspirantū ros rezultatai. Ta pati problema kyla, ir kom plektuojant dėstytojų kadrus. Mūsų uždavinys — sudaryti ir išugdyti rezervą moksliniams kadrams parinkti. O j| sudaryti galime. Juk kas met Į Universitetą priimame šimtus naujų stu dentų, jų tarpe daug gabių, su dideliais poten cialiais galimumais. Štai iš jų ir reikia ruošti tą rezervą. Reikia, kad kiekvienas dėstytojas imtųsi asmeniškai globoti bei moksliškai ugdyti po kelis gabius studentus, dirbtų su Jais indi vidualiai, įkvėptų meilę mokslui, norą ir ryžtą eiti nepramintais keliais, ieškoti naujų dėsnin gumų. atidengti naujas gamtos paslaptis, trokšti kuo daugiau žinių. Nuo šito darbo mes negali me atleisti nė vieno dėstytojo. Vertindami kiek vieno dėstytojo mokslinį darbą, turime paklaus ti, kaip jis ruošia mokslininkų pamainą. Universitete reikia sudaryti mokslinio darbo nuotaiką, o Jos daugelyje katedrų dar visai nėra. Tik kūrybinėje mokslo atmosferoje galima su daryti sąlygas moksliniams kadrams augti. Kadrai aukštojoje mokykloje, kuri pati yra kadrų kalvė, turi ypatingos reikšmės. Todėl komplektuoti juos reikia ypač principingai. Ne retai kai kuriu katedrų vedėlai ir dekanai pa sirenka juos lengva ranka. Kartais dėl sun kumų parinkti kadrus jie eina mažiausio pasi priešinimo keliu, kad tik užpildytų išprašytus iš rektorato etatus. Komplektuojant kadrus, dau giausia aktyvumo ir reiklumo turėtų rodyti fa kultetų partinės organizacijos. Universitete turime nemaža dėstytojų, dirban čių jau ilgesnį laiką ir įgijusiu namažą pedago ginį patyrimą, bet neparuošusių disertacijų. Tai drg. drg. Mačionis, Radvilavičius, Pakonaltis ir daug kitų. Reikia griežtai pareikalauti, kad Jie pagaliau baigtų jas ruošti, padėti Jiems ir griež tai kontroliuoti. Jei jie neturi perspektyvos, reikia pasiūlyti pasiieškoti kito darbo. Univer sitete darbas sunkus, ir iš kiekvieno daug rei kalaujama. Kas nesugeba taip dirbti, tą reikia pakeisti. Nors mokslinių kadrų ir stokojoma, bet jau šiandien tokias galimybes turime. Geriau jaunas specialistas ir nepatyręs, bet turįs perspektyvas, negu ir labiau patyręs, bet nesu gebantis. Šiandien jau turime visas sąlygas paspartinti aukščiausios kvalifikacijos mokslo darbuotolų — daktarų ruošimą. Jau turime visą plejadą patyrusių, aktyviai dirbančių mokslinį darbą mokslų kandidatų, kurie gali parašyti daktaro disertacijas, jei tik sudarysime jiems sąlygas. *** Komunizmo sukūrimas — didelis uždavinys, ir Jam įvykdyti reikia įtempti visas jėgas. TSKP XXII-asis suvažiavimas ir partijos Programa iš mokslininkų pareikalavo daug. Dar didesnis krūvis tenka aukštuių mokyklų, jų tarpe ir mū sų Universiteto, darbuotojams, nes jiems reika ne tik mokslą plėtoti, bet taip pat mokyti Ir auklėti jaunąją kartą, formuoti naują žmogų. Abu šie uždaviniai yra vienodai svarbūs, ir, jų neįvykdydami arba blogai įvykdydami, padary tume rimtos ža'os liaudžiai. MHsu kolektyvas yra pakankamai gabus ir kūrybingas XXII Komunistų partijos suvažiavimo iškeltiems už daviniams išspręsti.
Paversti profsąjungą tikra komunizmo mokykla M. GREGORAUSKAS Universiteto Vietinio komiteto pirmininkas Jki šiol Universitete profsą. teks pertvarkyti kai kurias junginis darbas mažai išvys Vietinio komiteto darbo sritis. tytas ir nepakankamai verti Pvz., mūsų komiteto valkų namas. Kai kas mėgina tai pa sektoriaus darbas šiuo metu aiškinti mūsų profsąjunginės apsiriboja tik vietų išrūpiniorganizacijos specifika. Man mu darželiuose. Ar nereikėtų atrodo, kad mes išleidome iš susirūpinti ir tais valkais, ku akiračio vieną iš svarbiausių rie nepateko 1 darželius, už profsąjunginio darbo grandžių megzti ryšius ir su mokyklo — tikrojo koletyviškumo ug mis, tėvų komitetais? dymą. Daugelis dėstytojų eilę Pribrendo reikalas sumažin metų kartu dirba fakultetuo ti formalizmą profsąjungų se, tačiau taip ir lieka arčiau darbe, žinoti apie žmones dau nepažįstami, nežino savo kole giau ir giliau, negu parašyta gų namų aplinkos, tuo pačiu apie juos gausiuose, dažnai nežino ir jų sunkumų, rūpes nereikalinguose popieriuose. čių. Ryšium su tuo, matyt,
Meilė ir pagarba savo specialybei C. KUDABA Universiteto Partinio komiteto sekretorius
Džiugu, kad mūsų kolektyvas sutinka naująją Partijos Programą ir TSKP XXII suvažiavimo nutarimus su dideliu kūrybiniu pakilimu. Universiteto rektoriaus pranešime ir kalbėjusių diskusijose draugų pasisakymuose iškelta labai teisinga mintis, kad blogas tas dėstytojas, kuris bando ruošti jaunus specialistus, jaunus kadrus, būdamas pats atitrūkęs nuo mokslinio-tiriamojo darbo. Jis negali Įkvėpti meilės studentui ateityje gilinti savo žinias pasirinktoje spe cialybėje. Skaudu ir tai, kad yra atvejų, kad jauni specia listai, vakar buvę studentais, negerbia ir nemyli savo spe cialybės, suteršia doro tarybinio žmogaus vardą. Ko vertas jaunas teisininkas, kuris nors neblogai žino Įstatymus, bet taiko juos kitiems, leisdamas sau ir „apeiti“ juos? Arba kaip vertinti žurnalistą, kuris rašo straipsnius, stengdama sis auklėti ir pamokyti visuomenę, o gautą už straipsnį ho norarą prageria? Moralinis tarybinio žmogaus, komunizmo statytojo kodeksas turi nuo šiol tapti gaire, kriterijumi, pagal kurj mes turime dirbti ir pagal kuri turime vertin ti auklėjamojo darbo rezultatus.
S. PAVILONIS Medicinos fakulteto dekanas Rektorius savo pranešime labai teisingai kritikavo mus, kad kartais išleidžiame iš savo fakulteto neblogą me diką, bet blogą, nenuoširdu liiiyi/nj žmogų. Dėsime visas pastangas, kad būsimieji gy dytojai jau nuo pirmo kurso augtų komunistinėje dvasioje, susidarytu teisingą pažiūrą į savo nasirlnkto darbo atsako mybę tiek ligoninėje, tiek ir visuomenėje. Teisingos pasta bos nudarytos mums ir jaunų mokslinių kadrų ugdymo klausimu. Jau dabar mes, pa rinkdami kandidatus busimųjų mokslinių kadrų rezervui, orientuojamės į mokslinius bū relius, laborantus, ypatingą dė mėsi skirdami aspirantų kan didatūroms. Teisinga' verta rimto dėmesio mintis dėl mū sų fakulteto atskirų katedrų ryšio sustiprinimo su kaimyni nėmis katedromis -— fizikais, chemikais, biologais ir kt.
FIZIKAMS — teisingą profilį prof. P. BRAZDŽIŪNAS Didelė atsakomybė tenka mums, fizikams ir matemati kams. TSKP XXII suvažiavi mo iškeltų uždavinių sprendi me. Šia proga noriu kalbėti apie tuos klausimus, kurie mus jaudina ir kuriuos turi me nedelsiant suręsti. Iki šiol mes neišmokstame dirbti komnleksiškal, trūksta glau daus bendradarbiavimo tarp atskirų katedrų. Tik suradę bendrą plotmę, bendrą pagrin dą eksperimentiniam ir teori niam darbui, mes pajėgsime iš spręsti stambesnes mokslines problemas, praktiškai surištas su mūsų pramonės ir techni kos augimu. Mokslas, techni nė pažanga reikalauja iš mūsų vis daugiau «ir geriau paruoš tų fizikų. Tuo tarpu mes Iki šiol neišsiaiškinome mūsų ruo šiamų finikų profilio. Anksčiau daugumas fizikų patekdavo į mokyklas. Dabar vis daugiau fizikų reikalauja Įstaigos ir or ganizacijos. Todėl mes ir nu matėme naujose mokymo prog ramose ruošti fizikus pagal du profilius: pedagogini ir ga mybinį. Rezultate dalį fizikų mes išleidžiame be pedagogi nės praktikos, o jie patenka j mokyklas. Reikėtų griežčiau ir tiksliau spręsti ši klausimą, kad mes išleistume pilnaver čius pedagogus ir pilnaverčius gamybininkus, o ne kažkokį tarpini specialistą
Tautų draugystės ir proletarinio internacionalizmo ugdymas — dėmesio centre Naujoji Programa
TSKP didžiulę reikšmę teikia ide ologinio darbo uždaviniams. Naujo žmogaus, aktyvaus ko munistinės visuomenės staty tojo ideologinis formavimas ypatingai svarbus ir aktualus mūsų fakultete. Mūsų partinė organizacija pastaraisiais me tais vienu iš pagrindinių už daviniu laiko tautų draugys tės ir proletarinio internacio nalizmo ugdymą studentų tar pe. Sis klausimas buvo ap svarstytas fakulteto partinia me susirinkime. Remiantis ir vadovaujantis susirinkimo nu tarimu, buvo peržiūrėtos mo kymo programos, katedrų darbo planai, pravesti pasi tarimai katedrose. Katedrų pa siūlymu, sustiprintas broliškų tautų kultūrinių ryšių nagrinė jimas atitinkamuose skaito muose kursuose, įvestas spe cialus lyginamasis slavų ir baltų kalbų kursas. Istorikai sustiprino aktualių mūsų pra eities klausimų nagrinėjimą, išryškindami rusų, lietuvių, baltarusių ir kt. broliškų tau tų bendradarbiavimą išsivada vimo jAicįėjime ir revoliucinė se kovose. Neblogai Šia krvptimi pa dirbėto ir mūsų fakulteto komjaunuoliai. Tačiau tai tik darbo pradžia. Didžiuliai už daviniai, kuriuos iškėlė naujo ji TSKP Programa, reikalauja dar labiau sukonkretinti ir pa gilinti ideologinį darbą stu dentų tarpe. Kartais mes, be sistengdami išspręsti visus klausimus iš karto, nepastebė-
K. SIMASKA mu, blogai suprantama rusų IFF Partinio biuro sekretorius kalbos studijavimo ir politinio ★ žinojimo reikšmė. Pasitaiko, kad studentai neteisingai su davome svarbesnių darbo pranta ir kvalifikuoja TSKP grandžių, nepastebėdavome Programos teiginius šiais klau atskirų žmonių. Dar ne vi simais. Mūsų partinės organi suomet mūsų dėstytojai duoda zacijos uždavinys — pasiekti, aiškius ir -išsamius atsakymus kad dėstytojai, grupių vado į studentiją jaudinančius prak vai, nepaliktų šių klausimų sa tiškus tautų draugystės ir pro vieigai, o aktyviai dalyvautų letarinio internacionalizmo grupes pokalbiuose, iki galo klausimus. Atskirų studentų išs’alškindami visus studentiją sąmonėje pasitaiko neteisingų jaudinančius klausimus. Jokio nuomonių nacionaliniu klausi formalizmo, jokio atidėliojimo!
Keisti vadovavimo stilių I. ZAKSAS Universiteto Partinio komiteto narys Komunistinė visuomenė, kaip pasakyta naujoje TSKP Programoje, aukštai, tobulai organizuota visuomenė. Čia neturi likti vietos bet kokiam apsileidimui, neorganizuotumui, savieigai, formalizmui. Mano nuomone, administraci jos darbas mūsų Univlrsitete dar gerokai atsilieka nuo vi suomeninių organizacijų darbo. Dekanatai iki šiol netikrina katedrų darbo arba tikrina tik formaliai, neįsigilindami į jų darbo planus. Toks nedovanotinas stilius kenkia ir mokymo procesui. Pribrendo laikas, kad visų katedrų darbo planai būtu svarstomi fakultetinėse Tarybose. Administracijos dar bo lygis gali ir turi pasiekti visuomeninių organizacijų darbo lygį! Komunistinė pažiūra į darbą turėtų giliai atsispindėti ir mūsų dėstytojų auklėjamajame darbe. Dėstytojas privalo būti auklėtoju ne tik paskaitos ar seminaro metu, bet vi sur, kur jis susitinka su studentais. Tai neatskiria ma ir labai svarbi dėstytojų darbo dalis, deja, 1 ją iki šiol daugeliu atvejų buvo žiūrima formaliai, be tinkamo reik dū mo. Taip suprastas dėstytojo darbas f»adės Išspręsti mums ne tik ideologinius, bet ir akademinius klausimus (paskaitų lankomuma, pažangflma moksle ir t. t.).
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto partinės organizacijos atviro susirinkimo, įvykusio 1961 m. lapkričio 24 d.,
NUTARIMAS TSKP XXII suvažiavimas ir musų uždaviniai Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto partinė or ganizacija, visas Universiteto kolektyvas karštai pritaria ir vie ningai remia istorinius TSKP XXII suvažiavimo nut.rmus, su važiavimo patvirtintą TSKP Programą ir Įstatus. Un.versiteto kolektyvas pasižada atiduoti visas savo jėgas, vykdant didin gus komunizmo statybos uždavinius, įgyvendinant TSKP Prog ramą. Atviras partinis susirinkimas nutaria: 1. Visą mokymo, mokslinį-tiriamąjį ir auklėjamąjį darbą pertvarkyti, vadovaujantis istoriniais TSKP XXII suvažiavimo nutarimais. 2. Pasiūlyti visų katedrų vedėjams apsvarstyti, kajj propa guoti TSKP XXII-jo suvažiavimo medžiagą, partijos Programą ir kaip pertvarkyti visą katedrų darbą vadovaujantis! istori niais suvažiavimo dokumentais. Patvirtintus planus pateikti dekanatams iki šių metų gruodžio mėn. 15 d. Įpareigoti fakultetų partinius biurus kartu su dekanatais patvirtinti fakulteto perspektyvinį priemonių planą, propaguo jant ir vykdant TSKP XXII suvažiavimo nutarimus ir Programą. Planą pateikti iki š. m. gruodžio mėn. 27 d. Rektoratui ir Par tiniam komitetui. Rektoratui ir Partiniam komitetui 1962 m. sausio mėn. ap svarstyti ir patvirtinti Mokslinės Tarybos ir Partinio komiteto posėdyje Universiteto perspektyvinį priemonių planą. 3. Pareikalauti, kad visuomeninių katedrų vedėjai užtik rintų veiksmingą TSKP XXII suvažiavimo medžiagos studija vimą ir aukštą teorinį jos perteikimo lygį. Įpareigoti fakultetų komjaunimo ir studentų profsąjungines organizacijas bei seniūnus užtikrinti, kad studentų grupėse ir būtų giliai studijuojami TSKP XXII suvažiavimo nutarimai kaip atskiros TSKP Programa. Svarstyti biurų posėdžiuose, grupės studijuoja šiuos partinius dokumentus. ir fakultetų 4. Įpareigoti Partinį komitetą (drg. Maiminą) partinius biurus sistemingai tikrinti ir svarstyti, kaip nagrinėjama TSKP XXII suvažiavimo medžiaga partinio švietimo tinkĮpareigoti prie grupių pritvirtintus dėstytojus organizuoti grupėse TSKP XXII suvažiavimo medžiagos nagrinėjimą. Par tiniam komitetui (drg. Simanavičiui) organizuoti š. m. gruo džio mėnesį pritvirtintų dėstytojų pasitarimą pasikeisti paty rimu. Įpareigoti Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos Universiteto skyrių užtikrinti, kad dauguma narių propaguotų TSKP XXII suvažiavimo medžiagą tiek Universitete, tiek už jo ribų, organizuoti fakultetų lektoriumus. Universiteto komjau nimo komitetą — paruošti paskaitininkų — TSKP XXII suva žiavimo medžiagos propagandistų. Pasiūlyti dekanatams, fakultetų partiniams ir komjaunimo biurams, suderinus su Universiteto vaizdinės agitacijos komisija (drg. Vladimirovas), sutvarkyti vaizdinę suvažiavimo medžiagos propagandą tiek mokomosiose patalpose, tiek bendrabučiuose iki 1962 m. sausio 1 d. Įpareigoti „Tarybinio studento“ redakciją ir fakultetų sie ninę spaudą propaguoti prieinamomis formomis TSKP XXII su važiavimo medžiagą, nušviesti nagrinėjamą ir skleidžiamą Uni versitete suvažiavimo medžiagą, skleisti teigiamą katedrų, gru pių, privirtintų dėstytojų patyrimą. 5. Ugdant komunistinį studentų sąmoningumą, svarbiau siais uždaviniais laikyti: mokslinės pasaulėžiūros formavimą, darbinį auklėjimą, komunistinės moralės, proletarinio interna cionalizmo ir socialistinio patriotizmo ugdymą, visapusišką ir harmoningą žmogaus asmenybės vystymą, kapitalizmo atgy.venų įveikimą žmonių sąmonėje ir elgesyje, buržuazinės ideolo gijos demaskavimą. Tuo tikslu: a) ir toliau ryžtingai gerinti visuomeninių mokslų katedrų darbą. Visuomeninių mokslų katedroms, tobulinant dėstymą, at sižvelgti į tai, kad šiuo metu jau yra jų dėstomų dalykų vado vėliai ir pagrindinis paskaitų tikslas — giliai iškelti svarbiau sias problerrfbs, parodyti kaip jos sprendžiamos įgyvendinant išplėstinės komunizmo statybos uždavinius. b) pareikalauti iš visų dėstytojų organizuoti sistemingą stu dentų mokymosi kontrolę, kovoti už tai. kad studentai lankytų užsiėmimus, tikrinti, kaip atskiri studentai mokosi visos sesijos metu, ugdyti studentų darbo drausmę. Griežtai kovoti su liberalizmu, vertinant studentų žinias, su akademinės drausmės laužytojais ir moksle nepažangiais stu dentais, pilnai įvykdyti instrukciją dėl akademinių įsiskolinimų likvidavimo laiko. Studentų akademinėse grupėse turi susidaryti komunistinio darbo nuotaika, los turi tapti kolektyvais, kur ne būtų vietos tinginiams, veltėdžiams ir komunistinės moralės principų laužytoiams. Pritarti komjaunimo organizacijos iniciatyvai kovoti už ko munistinę studentų buitį. įpareigoti fakultetų partines organi zacijas padėti liaudies draugovei, daugiau panaudoti ją kovoje su antivisuomeniniais reiškiniais studentų buityje. c) įpareigoti komjaunimo komitetą visokeriopai gerinti vasa ros komunistinio darbo stovyklų organizavimą. Paremti kom jaunimo iniciatyvą paruošti ir išleisti brošiūrą, apibendrinančią komunistinį studentų darbą vasaros stovyklose; d) įpareigoti fakultetų partinius ir komjaunimo biurus, prof sąjungos organizacijas skirti didžiausią dėmesį komunistinės moralės klausimams. Imtis visų priemonių, kad ateityje nebūtų atsisakančių vykti į darbą pagal paskyrimą, Įpareigoti Medicinos fakulteto visuomeninei organizacijas kartu su dekanatu ryžtingai kovoti prieš atskirų mediku sį, prieštaraujantį tarybinio mediko etikai, sustiprinti studentų auklėjimą komunistinės mediko etikos dvasia. e) pasiūlyti profsąjungos vietiniam komitetui (drg. Gregorauskui) pagerinti komunistinio auklėiimo darbą, ypač admi nistracijos ir ūkio darbuotojų tarpe, rūpintis, kaip Universiteto darbuotoiai komunistiškai auklėia savo vaikus, kaip jie auklė jami Universiteto vaikų darželyje. f) ypatingą dėmesį atkreipti j studentų auklėjimą proletari nio internacionalizmo dvasia. Įpareigoti komjaunimo komitetą ir toliau plėsti bendradarbiavimą su kitomis broliškų respublikų aukštosiom s mokyklomis, su Tarybinės Armijos kariais, komu nistinio darbo brigadomis. Ryžtingai kovoti prieš nacionalistines liekanas. Ir toliau ruošti vakarus, demaskuojančius buržuaziniu nacionalistų ir reakcinės dvasininkijos piktadarybes, susitikimus *su revoliucion'eriais. Įpareigoti komjaunimo komitetą paspartinti Tautų draugys tės studentų klubo organizavimą ir užtikrinti jo darbą. Įparei goti ateistinio darbo tarybą pagerinti ateizmo pronaganda Pa ruošti žymiai daugiau studentų ateistų — propagandistų, suakty vinti ateistų būrelių darbą fakultetuose. Pasiūlyti prorektoriui mokymo reikalams drg. S. Lazutkai apsvarstyti tikslingumą perkelti ateizmo dėstymą į pirmuosius kursus. g) įpareigoti komjaunimo, profsąjungos organizacijas ir Sporto katedrą pasiekti, kad sportas ir kūno kultūra tvirtai įeitų į mūsų buitį, padaryti sportą masišką, žymiai plačiau įtraukti į sportą dėstytojus, reguliariai vesti darbinę gim nastiką bibliotekos ir administracijos darbuotojų tarpe, o Stu dentų bendrabučiuose — rytinę mankštą. h) įpareigoti komjaunimą, studentų profsąjungą pagerinti estetinį studentų auklėjimą, dar labiau rūpintis auditorijų su tvarkymu, organizuoti fakultetuose kovingas agitmenines briga das. Praktikuoti poilsio vakaruose saviveiklos ir literatų progra mą. 6. Toliau tobulinti partinio organizacinio ir masinio darbo formas, plėsti partinę demokratiją, vadovavimo kolektyvišku mą, kritiką ir savikritiką, stiprinti partinę kontrolę; įtraukti į aktyvų partinį darbą visus komunistus, pagerinti darbą nepar tinio aktyvo tarpe ir išplėsti jį. 7. Pasiūlyti prorektoriui mokymo reikalams drg. Lazutkai, fakultetų dekanams ir katedrų vedėjams nuolat gerinti mokymo procesą, toliau tobulinti mokymo planus ir disciplinų išdėsty mą tvarkaraščiuose. Mažinti privalomų užsiėmimų skaičių tuo se fakultetuose, kuriuose jie viršija 6 valandas į dieną. Tikslin-
giau suskirstyti teorinius ir praktinius užsiėmimus tvarkaraš čiuose. Katedroms, racionalizuojant mokymo planus, pagrindiniu uždaviniu laikyti, kad tas racionalizavimas užtikrintų studentų savarankiško darbo ir mokslinio galvojimo ugdymą. Pareikalauti iš katedrų, kad jos imtųsi konkrečių priemonių savarankiškam studentų darbui pagerinti. Pavasario semestre orgnizuoti pasi tarimą studentų savarankiško- darbo klausimais. 8. Pasiūlyti katedrų vedėjams įtraukti į paskaitas, semina rinius užsiėmimus, diplominius, kursinius ir kontrolinius, dar bus temas ir klausimus iš TSKP XXII suvažiavimp medžiagos, atsižvelgiant į katedrų specifiką. Katedroms, svarstant dėstyto jų paskaitas, atkreipti ypatingą dėmesį j studentų komunistinės pasaulėžiūros formavimą, internacionalinį ir ateistinį auklėji mą. Paskaitos v^sų pirma turi pasižymėti minties gilumu, jos turi skatinti studentų mąstymą, gyvą susidomėjimą studijuoja mo mokslo problemomis. 9. Pareikalauti iš fakultetų dekanų ir partinių biurų ryžtin gai pagerinti katedrų darbo planų vykdymo kontrolę, padidinti reiklumą katedrų vedėjams. 10. Pagerinti užsienio kalbų studijavimą sutinkamai su pas kutiniais Vyriausybės nutarimais. 11. Pareikalauti iš neakivaizdinio skyriaus, dekanatų, ypač iš katedrų, pagerinti neakivaizdinį mokymą. Rekomenduoti de kanatams ir katedroms ruošti neakivaizdininkams daugiau me todinės literatūros, ypač vadovėlių. Gerinti vakarinį mokymą. 12. Vykdant naujus mokslo planus su išplėsta gamybine ir pedagogine praktika, geriau pasiruošti praktikai. 13. Visam Universiteto kolektyvui vadovautis TSKP Progra mos nurodymu, kad artimiausiu laiku tarybinis mokslas turi užimti pirmaujančias pozicijas visose mokslo ir technikos sriP.^?,^IXti fakultetų dekanatams iki S. m. gruodžio mėn. 20 d. giliai ir visapusiškai apsvarstyti pagrindines mokslo-tiriamųjų darbų kryptis. Pareikalauti iš mokslinių problemų vadovų veiksmingai va dovauti ir kontroliuoti planų vykdyntą, siekiant kolektyvinio tyr.mų atlikimo ir plataus tyrimų metodikos bei pasiektų re zultatų apsvarstymo. Rekomenduoti problemų ir mokslo kryp čių vadovams sistemingai organizuoti mokslines konferencijas respublikos ir visasąjunginiu mastu atskiromis problemomis. .. . įsiūlyti Rektoratui apsvarstyti, kaip pagerinti mokslinių — tiek dėstytojų, tiek studentų — konferencijų organizavimą. Rekomenduoti Rektoratui — organizuoti prie Universiteto ir fakultetų tarybų nuolatines komisijas gautiems mokslinio dar bo rezultatams praktikoje įdiegti ir tampriems moksliniams ry šiams su gamybinėmis organizacijomis vystyti. 14. Ryšium su kai kurių mokslo šakų didele pažanga, su naujų institutų ir probleminių laboratorijų steigimu respubli koje, ryšium su tolesniu pramonės ir žemės ūkio išvystymu bei ^limu rekomenduoti Rektoratui ir Partiniam komitetui iyol/62 m. apsvarstyti jaunųjų specialistų kvalifikavimo ir nau jų specialybių bei specializacijos steigimo klausimą. 15. Įpareigoti SMD tarybą (drg. česnavičių) iki š. m. gruodz'o 25 d- peržiūrėti mokslinių būrelių tematiką, atsižvelgiant į TSKP Programą. Pavasario semestre organizuoti mokslinę studentų konferen ciją TSKP Proqramo«; klausimais. 16. Stiprinant Universiteto moksiinius-pedagoginius kadrus, sudaryti sąlygas intensyviai ruošiantiems daktaratus Universi teto dėstvtoiams apgint' disertaci’as. Pareikalauti iš ilgametį pedagoginį patyrimą turinčių Universiteto dėstytojų kuo grei čiau įsigyti mokslinius laipsnius. Pagerinti Universiteto aspirantūros komplektavimą ir pa siekti, kart aso rantai laiku parašytu ir apgintų disertacijas. Sudaryti mokslinių kadrų Universitetui rezervą iš gabių, moksliniam darbui polinki turinčiu studentų, kuriems vadovautų atskiri profesoriai bei dėstytojai ir kuriuos jie ugdytų, kaip perspektyvinius mokslinius kadrus. Tai turėtų būti vienas iš kriterijų, vertinant dėstytojo darbą Universitete.
ta visą juos supančią ap mintyse — statybų ob) rankose — statybų įranki; link — ne kurso draugai, ni statybininkų šeima. Tai tikos ir meninio lavinimo tedros teatrinės specialybė dentai praktinių užsiėminu tu. Nelengva studijuoti dvi cialybes. Bet šitie jaunuo merginos sunkumų nebijo, tyvą rytą jie skuba į pai nės specialybės paskaitas, kare - į naujosios speciM užsiėmimus. Visur jie spė paskaitas lanko pavyzdinga užsiėmimų nepraleidžia, ir narams pasiruošia. . . III žurnalistas Algis Berželion grupės pirmūnas (tris p. A niąsias segijas išlaikė vien ketais!), vakarais, atėjęs į rinės specialybės užsieni tampa „kolūkio sargu", ,, bininkr“. . . Savo naująja cialybę pamilo ekonomistą Katinas, filologai Daiva S! tė, Aušra Budžiūtė. matei' Aldona Simutytė ir kiti stud Jie pasiryžę studijuoti plai suomeninio teatro Ir meno rijos kursą, įsisavinti sce kalbos elementus. Visus sa. toriaus sugebėjimus pirn siams teatralams perteikia rėš Nosevičiutė, Ragausko Ruzgaitė. Dėstytojos sugeb; dentams įdiegti meilę akt' specialybei ir sceniniam žo
M. SUKACKAS Estetikos ir meninio lavir katedros tetatrinės speciai studentas
Čekų rašytojo V. Blažeko 2-jų lįeiksmų komedija „Viskas per vieną vakarą“ — šimtasis mūsų Teatrinės dramos studijos spektaklis. — Žiūrėti spektaklj miela malonu.. . — Labai patiko.. . — Gerai vaidinot. .. Šitokius puikius įvertinimus kartu su dovanomis žiū rovai, svečiai iš kitų aukštųjų mokyklų, įteikė aktoriams. Po spektaklio kreipėmės į Teatrinės dramos studijos režisierių Valstybinio Dramos teatro aktorių J. Meškaus ką: — Kokius spektaklius galėsime žiūrėti artimiausioje ateityje? — Šiuo metu repetuojame Arbūzovo dramą „Klajonių metai“. Taip pat mūsų aktorius N. Jasinskas parašė pje sę „Sūnūs“. Ją statysime po „Klajonių metų“. Belieka palinkėti sėkmės. Laukiame naujų premjerų. X R. RAKAUSKO nuotr. ir tekstas
STUDENTE!
NAUJOS KNYGOS BIBLIOTEKOJE atgimimo epochos M., 1961. 235. su iliustr. Bib’ioar. 225 — 230 (33 pavad.), (rusų k.). TARYBINĖS LITERATŪROS KLAUSIMAI. (Straipsnių rin kinys). M. —L., 1961. (rusų k.) (Rink.) 9. Tarybinis romanas. 1961. 428 p. Bibliogr. „Tarybi niai rašytojai apie romaną * 4. 409 — 427. PARANDOVSKIS J. Petrar ka. (1304 — 1374). (įžymaus šių dienų lenkų vyresniosios kartos prozininko ir kritiko J. Parandovskio meninė stu dija apie Italijos XIV a. Pet rarką. V., 1961., 260 p.
Rudenį anksti temsta. Pirma, antra, trečia paskaita, ir, žiūrėk, dangus virš žilojo Univer&iteto jau dumblinas. Sumirga skaityk lų langai. O auditorijos tuščios. Būsiemieji mokytojai, medikai, teisininkai, skaityklose ruošiasi seminarams, pratyboms. Porelės užtrenkia bendrabučio duris: laukia kinas, teatras, šokiai. . . Bet vienos auditorijos languo se negęsta šviesos ligi 22 valan dos. Kam gi ten per maža tri jų-keturių paskaitų per dieną? Kas taip atkakliai siekia žinių? Prieiname prie durų. „Tylos! Vyksta paskaitos!“ Keista, prašo tylos, o patys triukšmauja. Gal nėra dėstytojo? Pasižiūrėjome pro užrakto skylutę. Ne, prie stalo sėdi dėstytoja — aktorė Ragauskaitė. 0 studentai? Jų apie penkiolika. Visi nematomais įrankiais dirba, dirba sparčiai, gyvai. Kažkuris dar melodiją niūniuoja. Pagauna kiti. Ir dir ba dirba. . . Pasižiūrime atidžiau — kažką stato. Mūrija. Antai, merginos įprastinę darbo sto vyklų „košę" maišo. Vikriai. Ma tyt, patyrusios. Kitos „transpor teriu1 plytas paduoda. O vyrai mūrija. Vieni jau stovi ant „pa stolių” — sustatytų kėdžių, kelne tėškia košę ant plytos ir de da į mūrą, o jis, matyt, didelis, nes už keleto metrų „dažytojas" jau ir sienas tėplioja. Bet kodėl rankoje ne teptukas, o į tūtelę susuktos „Vakarinės naujienos“? Laki jaunuolių ir merginų vaizduotė menamus daiktus — plytas, teptukus, mūrą — įsivaiz duoja realiais, čia pat, auditori joje, egzistuojančiais. Jie užmirš-
PASVEIKINTA, PALINKĖTA...
-!□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□D'
MARKSAS K. ir ENGELSAS F. Apie literatūrą. Rinkinys. V., 1961. 362 p. TROSINAS D. M. Gamtos mokslų vieta ir vaidmuo vi suomenės vystymesi. M. 1961. 255 p. (rusų k.). DARBININKU JUDĖJIMAS KAPITALISTINĖSE ŠALYSE. (1959 — 1961). M., 1961. 584 p. (rusų k.). GINJĖ A. Kristalų rentųenoųrafila. Teorija ir prakti ka. Vertimas iš prancūzų k. M., 1961. 604 p. Bibliogr. strp. gale, (rusų k.). KOLMANAS E. J. Ir JUŠKE VIČIUS A. P. Matematika Iki
Laisvalaikis antrajai specialyl
Ar užsiprenumeravai savo laikraštį? < Jei nesuspėjai, tai paskubėk, „Tarybinis 1 : studentas" nebus pardavinėjamas. Užsiprenumeruok visiems mokslo metams. į:
.
ĮZ A | KI Ą — Z H Lar. IX/-\IINAA UU Adp.
Laikraštį užsisako: studentai savo grupėse,’ dėstytojai — katedrose.
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla.Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 LV 11965
«Tapn6KHHC cTyfleHTac. (.Cobstckmū CTyfleHT»).
Opran BmibHioccKoro FocyA. yHHBepcHTeTa hm. B. Kancynaca.
Sienlaikraščių ret rių ir redkolegijų pasitarimas įvyks grv 7 d. 17 vai Rinktis į „Tar? studento“ redakciją. Redaktorius V. DEN
kurso medikai nu užiaučia kurso dr JANOSIENĘ Janiną, jos tėveliui mirus.
VI džiai
Užs. Nr. 059