cauvBiPis scupencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. spalio 5 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
MOKINIŲ MEILĖ IR PAGARBA
Spalio 7-oji Mokytojų diena AUKLĖJA VISKAS: ŽMONĖS, DAIKTAI, REIŠKINIAI, BET PIRMIAUSIAI IR ILGIAUŠIAI ŽMONĖS. IS JŲ PIRMOJE VIETOJE — TĖVAI IR , PEDAGOGAL
Mūsų korespondentės T. Jegorovos pašnekesys su j Universiteto Pedagogikos ka tedros vedėju doc. Klemensu j SIMASKA.
!
Kękvienais metais rugsėjyje ir spalyje daugelis UniB.siteto penktakursių atlieka pedagoginę praktikų. Šiek viena istorikų grupė savo pedagoginius sugebėjimus kio A. Vienuolio vidurinėje mokykloje. Jie turi pravessavaranklfikai 40 pamokų, iš kurių keturios vertinamos Kymais. Be to, būtina susipažinti su užklasine veikla, p tai gerai išryškina kiekvieno studento sugebėjimus, F nyibes dirbti su kolektyvu. (Istorikai. jau turėjo įskaitines pamokas 8, 9, 10 klasėF apsvarstė draugų pedagogines ,/premjeras11. Štai kaip p atrodė oedagoginės praktikos vadovės mokytojos į Raupienės akimis: I — Klasėse studentai nesiblaško, po truputį įpranta F- pedagoginio takto. Žinių visi turi pakankamai. Moki te idauso jų labai susidomėję. (Ne visada taip būna Pe klinio instituto studentams.) Metodinė dėstymo pusė h gera. Pamokas sugeba vesti visi, nors galima išskirti Į Nenartavičiūtę, B. Puniškytę. Tik bėda, kad visi iš Mo nusistatę prieš mokytojo darbą, atseit, sunku, mor3i dabar labiau išdykę. Tai netiesa. Viskas priklauso f' paties mokytojo, nuo jo sukuriamo psichologinio klir ’ klasėje. Pagrindinė atsisakymo pasukti pedagogo f 1 priežastis yra nenoras dirbti su kolektyvu. Tiesa, |®et mano grupę daugumoje sudaro archeologai ir etk-’afai. Todėl nenuostabu, kad jiems ši praktika tebus l-numo pamoka. Į' dabas žodis vienai geriausių grupės ,,pedagogių", Į '■ istorikei E. Nenartavičiūtei: I "V'an' sekasi gerai. Kol kas visos įskaitinės pamokos r’intos penketais. Praktika, pasirodo, ne tokia jau nuor kaip galvojau anksčiau. Ypač kai viena klasėje, pytojo darbas gana įdomus. Į kuris iš tų, kategoriškai nusistačiusių prieš pedagor‘ kelių, pasirinks mokytojo profesiją. Juk praktika dar f įpusėjo. Sėkmės jums, busimieji pedagogai!
asmenybė, kurią mokinys gerbia ir kuria pasitiki. Da bar be mokytojo neapsieina ma, manau, jo vaidmuo ir ateity nemažės.
Sakykite, kokia Jūsų peda Gal galėtumėte tarti kelegoginio darbo kelio pradžia, tą žodžių apie pedagogiką į kodėl pasirinkote būtent pe Universitete ir mokytojų dagogikos mokslus? ruošimą?
A. MAKARENKA ’
edagoginė „premjera“
Nr. 28 (848)
Tas kelias prasidėjo Uk mergės rajono Žemaitkiemio pradinėje mokykloje. Dvejus metus buvau ten mokytojas, metus išmokytojavęs — kar Nuotraukose: V k. istorikas V. Gricius atidžiai klauso tu ir vedėjas. Dirbom mo praktikos vadovės mokytojos A. Raupienės patarimų: ne kykloje keturi mokytojai: vienas vargonininkas, dvi — trukus jis atsisės mokytojo kėdėn. buvusios vienuolės, ir aš — neseniai baigęs Ukmergės gimnaziją. Gal tų žinių ir būtų užtekę, tačiau svarbu ne tik ko, bet ir kaip mo kyti. Todėl nutariau tobulin tis. 1947 m. įstojau į Vil niaus pedagoginio instituto Pedagogikos fakultetą. 1951 m. baigiau, ir mane paskyrė dėstytoju į mokytojų institu tą Klaipėdoje. Po penkerių metų vėl grįžau į Vilnių. Da bar jau į Universiteto Peda gogikos ir psichologijos ka tedrą. Tie laikai, kai dar buvau mokvtojas, neužsimiršo, gal todėl ir temą kandidato di sertacijai pasirinkau tokią: „Lietuviškų elementorių pe dagoginiai ir metodiniai pa grindai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje."
Mokytojo vieta mūsų vi suomenėje. Kokie, Jūsų aki mis, šios profesijos privalu mai ir trūkumai?
S. BUCHAVECKAS
Nuaidi skambutis, ir i klasę jeina jaunas moky tojas. Antanas Jokubavičius, V kurso matemati kas, vienas iš daugelio Universiteto studentų, at liekančių pedagoginę praktiką Vilniaus miesto S. Nėries mokykloje. Tai pirmoji jo įskaitinė pa moka, kurią stebi idarbo kolegos. Nedidelis susijaudinimas greitai jveikiamas, ir pamoka vyksta įprastiniu ritmu:: patikrinama, kaip atlikti na mų darbai, aiškinamas naujas dalykas... ir vėl pasigirsta skambutis. Už siėmimas pasibaigė. Busi mojo pedagogo išbandy mas vertinamas gerai.
A. ULOZEVlClUS
Mokytojo profesija, tik riausiai, yra atsakingiausia, nes mokinys atiduotas visiš kai jo dispozicijai. Todėl mo kytojas turi savo mokinį ne tik mokyti, perduoti turimas žinias, bet ir mylėti, gerbti jį kaip žmogų. Ir tai su prantama: juk mokinys ne turi teisės pareikšti savo nuomonės netgi ir tada, kai mokytojas neteisingai jį vertina. Todėl mokytojas tu ri būti kiek įmanoma tobu las, teisingas, jo veiksmus turi diktuoti sąžinė. Žinoma, yra mūsuose dar ir tokių pe dagogų, kurie savo darbą at' '' _ neparei 'ieKd neatsakingai, gingai, nesistengia dvasiškai suartėti su mokiniais. Užsi ėmę pašaliniais reikalais, daugiau rūpindamiesi ūkio ar kitokiais reikalais, jie praveda savo pamokas for maliai, sausai ir nuobodžiai. Ir nedaug ką gali padėti kontrolė, griežti nutarimai, jeigu mokytojas pats netai sys savo klaidų. Galime džiaugtis, kad šitokių moky tojų reta, o dauguma tokie, kuriais galima tik didžiuotis. Bet kas mokytoju negali būti. Mokytojas — tai tokia
Dabar mūsų katedroje dir bame penki dėstytojai: ped. m. kand. V. Bernotas, prof. L. Jovaiša, doc. M. Kar čiauskienė, dėst. K. Poškus. Mūsų pedagogikos kursas užima apie 70 vai.- ir bai giasi egzaminu. Be pedago gikos dar įkaitoma psicholo gija ir metodika. Šie mokslai padeda studentui įsigyti pa grindines žinias apie moky mo procesą, mokytojo — auklėtojo darbą. Labai pagei dautina, kad šalia pedagogi kos paskaitų turėtume ir se minarų, tada studentams lengviau būtų teorines žinias pritaikyti praktikoje. Kuo skiriasi mokytojų pa ruošimas Pedagoginiame ins titute ir Universitete? Kurie absolventai geriau tinka pe dagoginiam darbui? Yra nusistovėjusi pažiūra, kad " Universitete studentai geriau įsisavina savo specialybę, bet pedagoginiam darbui geriau parengia Pedagoginis institutas. Dažnai tokią nuomonę galima išgirsti iš vidurinių mokyklų direktorių. Bet, jei direktorius baigęs Universitetą, jis kal ba atvirkščiai. O aš many čiau, kad studento paruoši mas pedagoginiam darbui la bai daug priklauso nuo jo paties nusistatymo, nuo jo pedagoginio kryptingumo. Universitete yra galimybių įsigyti pakankamai žinių apie pedagoginį procesą, susidary ti atitinkamus praktinius įgū džius. Turint įvirtą mokslinįteorinį pasiruošimą ir norą dirbti pedagoginį darbą, gali ma tapti geru, tikru moky toju.
Dabar vyksta pedagoginė praktika mokyklose. Gal ke letą žodžių apie ją? Studentų pedagoginė prak tika užtrunka dešimt savai čių. Dauguma praktikuojasi Vilniuje, Kaune ir, Klaipėdo je. Studentai be nustatyto pa mokų skaičiaus praveda ir papildomų pamokų, talki ninkauja klasių ir pionierių vadovams. Aplamai praktika vyksta gerai. Mes esame pa tenkinti rusistais, istorikais, nebloigi ir matematikai. Prak tika Vilniuje atliekama dau giausia S. Nėries, A. Vienuo lio ir 21-oje vidurinėse. Daž niausiai mokyklų vadovybių (Nukelta j 3 psl.)