cauvBiPis scupencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. spalio 5 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
MOKINIŲ MEILĖ IR PAGARBA
Spalio 7-oji Mokytojų diena AUKLĖJA VISKAS: ŽMONĖS, DAIKTAI, REIŠKINIAI, BET PIRMIAUSIAI IR ILGIAUŠIAI ŽMONĖS. IS JŲ PIRMOJE VIETOJE — TĖVAI IR , PEDAGOGAL
Mūsų korespondentės T. Jegorovos pašnekesys su j Universiteto Pedagogikos ka tedros vedėju doc. Klemensu j SIMASKA.
!
Kękvienais metais rugsėjyje ir spalyje daugelis UniB.siteto penktakursių atlieka pedagoginę praktikų. Šiek viena istorikų grupė savo pedagoginius sugebėjimus kio A. Vienuolio vidurinėje mokykloje. Jie turi pravessavaranklfikai 40 pamokų, iš kurių keturios vertinamos Kymais. Be to, būtina susipažinti su užklasine veikla, p tai gerai išryškina kiekvieno studento sugebėjimus, F nyibes dirbti su kolektyvu. (Istorikai. jau turėjo įskaitines pamokas 8, 9, 10 klasėF apsvarstė draugų pedagogines ,/premjeras11. Štai kaip p atrodė oedagoginės praktikos vadovės mokytojos į Raupienės akimis: I — Klasėse studentai nesiblaško, po truputį įpranta F- pedagoginio takto. Žinių visi turi pakankamai. Moki te idauso jų labai susidomėję. (Ne visada taip būna Pe klinio instituto studentams.) Metodinė dėstymo pusė h gera. Pamokas sugeba vesti visi, nors galima išskirti Į Nenartavičiūtę, B. Puniškytę. Tik bėda, kad visi iš Mo nusistatę prieš mokytojo darbą, atseit, sunku, mor3i dabar labiau išdykę. Tai netiesa. Viskas priklauso f' paties mokytojo, nuo jo sukuriamo psichologinio klir ’ klasėje. Pagrindinė atsisakymo pasukti pedagogo f 1 priežastis yra nenoras dirbti su kolektyvu. Tiesa, |®et mano grupę daugumoje sudaro archeologai ir etk-’afai. Todėl nenuostabu, kad jiems ši praktika tebus l-numo pamoka. Į' dabas žodis vienai geriausių grupės ,,pedagogių", Į '■ istorikei E. Nenartavičiūtei: I "V'an' sekasi gerai. Kol kas visos įskaitinės pamokos r’intos penketais. Praktika, pasirodo, ne tokia jau nuor kaip galvojau anksčiau. Ypač kai viena klasėje, pytojo darbas gana įdomus. Į kuris iš tų, kategoriškai nusistačiusių prieš pedagor‘ kelių, pasirinks mokytojo profesiją. Juk praktika dar f įpusėjo. Sėkmės jums, busimieji pedagogai!
asmenybė, kurią mokinys gerbia ir kuria pasitiki. Da bar be mokytojo neapsieina ma, manau, jo vaidmuo ir ateity nemažės.
Sakykite, kokia Jūsų peda Gal galėtumėte tarti kelegoginio darbo kelio pradžia, tą žodžių apie pedagogiką į kodėl pasirinkote būtent pe Universitete ir mokytojų dagogikos mokslus? ruošimą?
A. MAKARENKA ’
edagoginė „premjera“
Nr. 28 (848)
Tas kelias prasidėjo Uk mergės rajono Žemaitkiemio pradinėje mokykloje. Dvejus metus buvau ten mokytojas, metus išmokytojavęs — kar Nuotraukose: V k. istorikas V. Gricius atidžiai klauso tu ir vedėjas. Dirbom mo praktikos vadovės mokytojos A. Raupienės patarimų: ne kykloje keturi mokytojai: vienas vargonininkas, dvi — trukus jis atsisės mokytojo kėdėn. buvusios vienuolės, ir aš — neseniai baigęs Ukmergės gimnaziją. Gal tų žinių ir būtų užtekę, tačiau svarbu ne tik ko, bet ir kaip mo kyti. Todėl nutariau tobulin tis. 1947 m. įstojau į Vil niaus pedagoginio instituto Pedagogikos fakultetą. 1951 m. baigiau, ir mane paskyrė dėstytoju į mokytojų institu tą Klaipėdoje. Po penkerių metų vėl grįžau į Vilnių. Da bar jau į Universiteto Peda gogikos ir psichologijos ka tedrą. Tie laikai, kai dar buvau mokvtojas, neužsimiršo, gal todėl ir temą kandidato di sertacijai pasirinkau tokią: „Lietuviškų elementorių pe dagoginiai ir metodiniai pa grindai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje."
Mokytojo vieta mūsų vi suomenėje. Kokie, Jūsų aki mis, šios profesijos privalu mai ir trūkumai?
S. BUCHAVECKAS
Nuaidi skambutis, ir i klasę jeina jaunas moky tojas. Antanas Jokubavičius, V kurso matemati kas, vienas iš daugelio Universiteto studentų, at liekančių pedagoginę praktiką Vilniaus miesto S. Nėries mokykloje. Tai pirmoji jo įskaitinė pa moka, kurią stebi idarbo kolegos. Nedidelis susijaudinimas greitai jveikiamas, ir pamoka vyksta įprastiniu ritmu:: patikrinama, kaip atlikti na mų darbai, aiškinamas naujas dalykas... ir vėl pasigirsta skambutis. Už siėmimas pasibaigė. Busi mojo pedagogo išbandy mas vertinamas gerai.
A. ULOZEVlClUS
Mokytojo profesija, tik riausiai, yra atsakingiausia, nes mokinys atiduotas visiš kai jo dispozicijai. Todėl mo kytojas turi savo mokinį ne tik mokyti, perduoti turimas žinias, bet ir mylėti, gerbti jį kaip žmogų. Ir tai su prantama: juk mokinys ne turi teisės pareikšti savo nuomonės netgi ir tada, kai mokytojas neteisingai jį vertina. Todėl mokytojas tu ri būti kiek įmanoma tobu las, teisingas, jo veiksmus turi diktuoti sąžinė. Žinoma, yra mūsuose dar ir tokių pe dagogų, kurie savo darbą at' '' _ neparei 'ieKd neatsakingai, gingai, nesistengia dvasiškai suartėti su mokiniais. Užsi ėmę pašaliniais reikalais, daugiau rūpindamiesi ūkio ar kitokiais reikalais, jie praveda savo pamokas for maliai, sausai ir nuobodžiai. Ir nedaug ką gali padėti kontrolė, griežti nutarimai, jeigu mokytojas pats netai sys savo klaidų. Galime džiaugtis, kad šitokių moky tojų reta, o dauguma tokie, kuriais galima tik didžiuotis. Bet kas mokytoju negali būti. Mokytojas — tai tokia
Dabar mūsų katedroje dir bame penki dėstytojai: ped. m. kand. V. Bernotas, prof. L. Jovaiša, doc. M. Kar čiauskienė, dėst. K. Poškus. Mūsų pedagogikos kursas užima apie 70 vai.- ir bai giasi egzaminu. Be pedago gikos dar įkaitoma psicholo gija ir metodika. Šie mokslai padeda studentui įsigyti pa grindines žinias apie moky mo procesą, mokytojo — auklėtojo darbą. Labai pagei dautina, kad šalia pedagogi kos paskaitų turėtume ir se minarų, tada studentams lengviau būtų teorines žinias pritaikyti praktikoje. Kuo skiriasi mokytojų pa ruošimas Pedagoginiame ins titute ir Universitete? Kurie absolventai geriau tinka pe dagoginiam darbui? Yra nusistovėjusi pažiūra, kad " Universitete studentai geriau įsisavina savo specialybę, bet pedagoginiam darbui geriau parengia Pedagoginis institutas. Dažnai tokią nuomonę galima išgirsti iš vidurinių mokyklų direktorių. Bet, jei direktorius baigęs Universitetą, jis kal ba atvirkščiai. O aš many čiau, kad studento paruoši mas pedagoginiam darbui la bai daug priklauso nuo jo paties nusistatymo, nuo jo pedagoginio kryptingumo. Universitete yra galimybių įsigyti pakankamai žinių apie pedagoginį procesą, susidary ti atitinkamus praktinius įgū džius. Turint įvirtą mokslinįteorinį pasiruošimą ir norą dirbti pedagoginį darbą, gali ma tapti geru, tikru moky toju.
Dabar vyksta pedagoginė praktika mokyklose. Gal ke letą žodžių apie ją? Studentų pedagoginė prak tika užtrunka dešimt savai čių. Dauguma praktikuojasi Vilniuje, Kaune ir, Klaipėdo je. Studentai be nustatyto pa mokų skaičiaus praveda ir papildomų pamokų, talki ninkauja klasių ir pionierių vadovams. Aplamai praktika vyksta gerai. Mes esame pa tenkinti rusistais, istorikais, nebloigi ir matematikai. Prak tika Vilniuje atliekama dau giausia S. Nėries, A. Vienuo lio ir 21-oje vidurinėse. Daž niausiai mokyklų vadovybių (Nukelta j 3 psl.)
NUO PENKTADDENIIOooo
! :: :::
įįį
Gilios žinios,
PATARIMAI PIRMO KURSO KOMJAUNIMO SEKRETORIAMS
M
ii
Šiandien jus vadina pir• ma nepakanti nąjjažangiems aktyviai dalyvautų joje. Apie makursiais. Jūs — 1978 m. studentams, kartu propaguo- jūsų grupės veiklos efekty diplomantai — grafoje „pro• ja mokslo pirmūnų darbo me vumą, ugdant studentų klasi * fesija" įvairiai parašysite: todiką. Pirmūnas mūsų Uni nį sąmoningumą, bylos kom & ■ ;ž ekonomistas, teisininkas, me versitete — tai toks studen jaunuolių visuomeninis-politi dikas. O kol kas jūsų laukia tas, kuris labai gerai moko nis aktyvumas. . turiningas studentiškas gyve si ir aktyviai dalyvauja vi Kaip matai, Universiteto nimas, įtemptas, kūrybinis suomeniniame gyvenime. komjaunimo organizacijos darbas, aktyvi visuomeninė Mus, komjaunimo aktyvistus, rūpestis vienas: pasiekti, kad veikta. Studijos Universitete jaudina ir tai, kad dar ne kiekvienas komjaunuolis pil reikalauja iš jauno žmogaus maža studentų egzaminams nai įsisavintų aukštosios mo savarankiško mokymosi sis ruošiasi tik iš konspektų, kyklos mokymo programą, temos, o tam reikia stiprios mažai dirba savarankiškai, studijų metais išmoktų kūry „MOKAUSI NE DĖL valios, kryptingumo. Draugiš ypač semestro metu. Vieni biškai mąstyti, savarankiškai PAŽYMIŲ" kas reiklumas, reiklumas sau studentai visas žinias sten kelti savo kvalifikaciją, iš ir savo bendrakursiams, tvir giasi koncentruoti atmintyje, moktų iš marksistinių moks ta savidrausmė, nuolatinis o kiti jas perdirba sąmonin linių pozicijų vertinti visuo Interviu su mokslo pirmū kas jį daug kuo pralenkia. b jėgų sklriate visuoir n, i mokymo tvarkos keliamų gai, sekdami suprasti dalyko meninius reiškinius, kad ko ne psichologijos specialybės Būtent taip ir manau — veiklai. Ką Ji duoda Jum reikalavimų vykdymas — to esmę, analizuoja reiškinius munizmas nebūtų kažkas iš III kurso studente Ramute pažangumas ne visada paro Ir jeigu ji kažkuo praturtini kios yra būtinos būsimam ir faktus, išskiria juose es mokta, o būtų tai,, kas pačių PAULAUSKAITE do žmogaus sugebėjimus. Jus, tai ar ji atneša ką M specialistui profesinio ir pi minius bruožus. Kaip tik to pergalvota. Studentas studijuoja ne dėl tiems? lietine brendimo sąlygos. O kias studijos ugdo studento Jūs — pirmūnė. Ar tai pažymių, jokiu būdu ne dėl Čia diskutuotinas klad Tu, tur būt, jau su grupės šiuos bruožus turi skiepyti mąstyseną — tai iš tikrųjų aktyvu paruošei komjaunimo reikalauja iš Jūsų labai daug pažymių! mas, ypač mūsų grupe komjaunimo organizacija, studijos gyvenimui, o ne eg organizacijos darbo planą. pastangų? Dažnai girdime kalbant: Komjaunimo darbas, kur: tam reikia kiekvienoje gru zaminui. Taigi, Tau, grupor- Jame turėtų kaip tik ir atsi Ne. Kadangi mokausi ne „pirmūnai — tai žmonės, ku me dabar dalyvauju, daui’ pėje sukurti kūrybiškumo, ge, jau nuo pat pirmųjų stu spindėti anksčiau nurodytos i todėl, kad reikia, o todėl, rie viską ir visur suspėja." liui atrodo tik formalumą entuziazmo, savitarpio pagal dijų dienų reikia rūpintis, darbo kryptys. Štai kokį pla- , kad noriu ir kad įdomu. Ar Jūs sutinkate su šia nuo Norint pajusti jo naudą bos aplinką, kuri padėtų pla skirti didelį dėmesį studentų ną prieš pora savaičių patvir Kaip Jūs manote, — ar mone? savotišką romantiką, mana čiausiai atsiskleisti ir vysty pažintinių jėgų — kūrybinio tino Teisės fakulteto I k. 11 galima spręsti apie studentą Ne. Visko suspėti neįma- reikia dirbti su entuziazml tis studento gabumams, ska mąstymo, savarankiškumo ir gr. komjaunimo organizacijos iš jo pažangumo? Juk daž noma. Visiems prisireikia tuo nerimu užkrėsti ir kitJ tintų jį ieškoti, nuolat žengti aktyvumo — ugdymui. Ir susirinkimas (gruporgas A. nai būna taip, kad geri stu vogti laiką — vieniems nuo Tai nelengva. Bet... a:s*l ypač to reikia visuomeninių Muraška). į priekį, tobulėti. dentai, baigę aukštąją, nesu savęs, antriems — nuo kitų. darbe visada praturtina. Tave draugai išrinko gru mokslų studijose. geba Įsijungti Į darbą, pasi Jūs — kandidatė Lenino Kalbėjo! I. Pravesti komjaunimo su meta, o buvęs trejetukininGyvenimas reikalauja ruoš pės komjaunimo organizaci stipendijai. Taigi, daug laiko Vyt. MATULEVIČIŲ sirinkimus: ti sugebančius kūrybiškai jos sekretoriumi. Tai garbin 1. Tvirta akademinė draus gos, bet kartu ir labai atsa dirbti ir mąstyti specialistus. kingos pareioos. Visų pirma, Čia didelę reikšmę turi Stu mė ir geras pažangumas — Tu pats turėsi rodyti visiems dentų mokslinė draugija. Da politinis studento uždavinys pavyzdį, juk mūsų aktyvistai lyvavimas jos veikloje suda (spalis), 2. Visuomeninės politinės — entuziastingi, aistringi, ro galimybę gilinti žinias, nesavanaudiški — visada skatina savarankiškam dar praktikos esmė ir uždaviniai žengia priekyje: ir geriausiai bui, mokslo tiriamajai veik (lapkritis), 3. Kiekvieno komjaunuolio mokosi, ir sėkmingiausiai lai. Todėl Tavo, kaip ir vi dirba mokslinį, visuomeninį sų komjaunimo aktyvistų, pareiga kovoti už gilias židarbą". Trumpai supažindin rūpestis turi būti ir mokymo nias (gruodis). II. Pravesti susitikimus: siu Tave su pagrindiniais už proceso eigoje, ir SMD veik 1. su teisininkais prakti daviniais, kuriuos sprendžia loje ruošti kūrybingą specia Universiteto komjaunimo or listą, mokantį giliai, moksliš kais (spalis), 2. su I Visasąjunginio stu ganizacija. Padėdama dėsty kai mąstyti, mokantį mokytis. sąskrydžio dalyviu Viena iš ryškiausių masiškų akademinio jaunimo »='■ Taigi. ir čia, Universitete, dentų tojų kolektyvui, partinei or rankiško darbo formų yra Visasąjunginiai studentų narį ganizacijai ruošti tarybinius Lenino oriesakas: „Mokytis, (lapkritis). III. Sportinis darbas: visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo jud mokytis", mums specialistus, komjaunimo or mokytis, 1. Iš]aik"ti PDG komplek jimo istorijos klausimais konkursą . kaip pagrindinis, ganizacija daugiausia dėme skamba Šiemet su rugsėjo pirmąja prasidėjo jau penkto 'J sio skiria studentų mokymui konkretus nurodymas, kaip so normų po 3—4 rungtis, 2. Aktyviai dalyvauti fa konkurso pirmasis turas. Iki jo pabaigos liko penki si, ugdo juose meilę pasi aktualiausias gyvenimo šūkis. nėšiai. Geriausi aukštųjų mokyklų darbai bus atrinkt: 4 rinktai specialybei bei ži Bet mes, tarybiniai studen kulteto sportiniame gyveni 1 Kiemo teatro rudens die) nos ištisą savaitę vakarais puibLikinei apžiūrai. tai, negalime, neturime tei me. nioms. Kai patvirtinsite darbo pla j kviesdavo į Stuokos-Gucevi Kaip gi ruošiamasi V visasąjung niam konkursui, .< J Studentų mokymosi klausi sės užmiršti ir kito Lenino mai nuolat svarstomi ko raginimo ,kad mokymo pro ną, komjaunuoliai prisiims čiaus kiemą. Universiteto ak skiriamas V. Lenino vardo suteikimo komjaunimo orgcj toriai pateikė žiūrovų dėme visuomeninius įsipareigoji mitetų posėdžiuose, kontro cesas būtų derinamas su ko zacijai 50-mečiur? Atpie tai buvo kalbėta antradieni j kusiame respublikos aukštųjų mokyklų visuomenės moj liuojama, kaip nepažangūs munistinio auklėjimo proce mus, Tau reikės organizuoti siui įdomių darbų. Jų reperstudentai laiko įsiskolinimus, su. Universitete komjaunimo jų vykdymo kontrolę, rasti tuaras supažindino su senes lų katedrų vedėjų ir komjaunimo komitetų sekretorių d nagrinėjamos nepažangumo organizacija pasiruošusi šiais kalbą su kiekvienu komjau niosios lietuvių dramaturgi sitarime. Jis vyko Universiteto Kolonų salėje. Pasitari jos atstovais (Vydūno ,,Prosurengė LLKJS Centro komitetas ir LTSR Aukštojo x priežastys. Tradiciniu tapo mokslo metais įdiegti visuo nuoliu atskirai, mokytis pa bočių šešėliai"), palietė šiuo specialiojo vidurinio mokslo ministerija. konkursas geriausiai akade meninę — politinę praktiką, čiam komjaunuolių aktyvo minei grupei išaiškinti, kurio kuri turi pasitarnauti tam, mokykloje, kartu su grupės laikines jaunimo problemas Praėjusio IV konkurso rezultatus aptarė, jo pamo: (J. Baltušio „Novelės anie tikslas pasiekti kuo geresnių kad kuo mažiau būtų studen aktyvu ruošti ir pravesti meilę"). Savotišku, įdomiu ateičiai nurodė savo pranešime mjn;sterijos visuom® susirinkimus1 rezultatų moksle, visuomeni tų, pasyvių juos supančio komjaunimo mokslų skyriaus viršininkas L. Šnipas. sužavėjo Just. I sprendimu nėje — politinėje praktikoje. pasaulio stebėtojų, kad kuo ir t. t. Konkursas organiškai siejasi su visuomenine-pot.j Marcinkevičiaus „Sienos" pa daugiau išleidžiamų specialis Tavo grupėie jauni ir Dalyvavimas šiame konkur statymas. Baigiamasis festiva praktika, ir čia daug vietos pas: reikšti komjaunuo. se padidina grupių aktyvu tų aktyviai dalyvautų savo energingi žmonės, o svar lio akordas buvo Konserva Jų aktyvumas neturi baigtis organizaciniu dalbų. Iki j visuomeniniame- biausia — jie myli darbą. mą, čia sėkmės laidas — ge kolektyvų silpnoji komjaunimo organizacijų veiklos pusė šiarr* J studentų kamerinio ras mokymasis, aktyvi visuo politiniame gyvenime ir būtų Jeigu jūs visi įtemptai mo torijos re buvo tai, kad parašyti pranešimai retokai panaudM meninė veikla. Geras kolek dar Universiteto suole išsi kysitės, aktyviai dalyvausite orkestro, vadovaujamo LTSR paskaitoms, pašnekesiams su platesne aud'torija. Pranų gyvenime, nusipelniusio artisto S. Son jas tyvas gyvena principu — vi ugdę šio darbo įgūdžius. Ta visuomeniniame pabrėžė būtinumą propaguoti pirmo turo sąiy2a’J si už vieną, vienas už visus. vo pagrindinis uždavinys iš studijų metai jus apdovanos deckio, koncertas. eigą, visa tai mokamai derinti su organizaciniu darb'j^j A. GUIGAITE siaiškinti visuomeninės-politi giliomis žiniomis .idėjinių įsi Tavo, kaip gruporgo, parei terialiniu ir moraliniu skatinimu. Pasitarime kalbėjo J ga, susipažinti su šio kon nės praktikos esmę, jos už tikinimų tvirtumu, savo pro Studentų profsąjungos ko Politinės ekonomijos katedros vedėjas J. Miškinis. I kurso nuostatais, siekti, kad davinius, visuomeninės - po fesijos pamėgimu. mitetas už kiemo teatro die komjaunimo komiteto sekretorius A. Kunčinas, ' 1 Tavo grupė aktyviai jame litinės praktikos atestacijos J. PECKAITIS nų renginius apdovanojo ver TSKP istorijos katedros vedėjas A. Rakūnas ir kitjj dalyvautų ir iškovotų „Ge tvarką, o po to supažindinti TF komjaunimo biuro tingomis dovanomis grupę s’sakiusiųjų mintis apibendrino LTSR Aukštojo ir riausios grupės" vardą. Kom grupės komjaunuolius, kad liojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K sekretorius Universiteto teatro aktorių: kas. jaunimo organizacija, būda- jie jau šiais mokslo metais Pasitarime dalyvavo LKP CK atsakingas darbu0j V. Jurgelevičiūtę, R.Tubelytę, S. Liktoravičių, S. Beržini, R. J. Lazauskas, LLKJS studentų skyriaus vedėjas ’ , „ I Gentvilą, I. Tumavičiūtę, J. derskis. Paškonį, V. Nevronytę. / Studentų profsąjungos ko # Studentų / profsąjungos studentai (proforgė Z. Rasiukomiteto kultiūrinis-masinis lytė) ir PEF V k. darbo eko mitetas kviečia ir kitus prosektorius organizavo kolekty nomikos spec. I gr. studen forgus organizuoti akademi nes grupes kolektyviai eiti vinius parodų apžiūrėjimus. tai. Su amerikiečių grafikos pa- į parodas. Jų ekskursijų iš Paveikslų galeriją bei jos po žemius aplankė FAF ekono rodą susipažino MF II kur laidos jau apmokėtos iš stu a□O minės informacijos spec. IV so I gi. (profor.gas A. Burnb- dentų profsąjungos lėšų. k. I gr. studentai (proforgė lys), FF I k. II gr. (proforE. DARASKEVICIUTE N. Janonytė), MF IV k. gė A. Glebiutė) ir kiti.
R. PAULAUSKAITE
v
u
Akstinas geriau studijuoti visuomeninius mokslus
wu STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETO IR „TARYBINIO STUDENTO“ reidas
P. Snitko, geologijos spec. III k. studentas: — Aš su draugais gy venu III bendrabutyje. Gal žinote kambarį kori doriaus gale, pažymėtą pirmu numeriu? Pernai
Pramiegotos minutės
ant mūsų burnodavo tai komendante ,tai taryba, atseit, bloigai tvarkomės, nepaisome jokių nurody mų. Tiesiai pasakysiu: šmeižtas. Va, kad ir šios nuotraukos. Tvirtinti kai
kas linkęs, kad tokia tvarka mūsų kambaryje nuo vakar vakaro. Nieko panašaus: jau antras mė nuo taip gyvename. Tai gi, nereikia skubėti su iš vadomis. O Valerijus
Markovas irgi ne visą amžių taip gulės: nors ir pramiegojom pirmą pa skaitą, bet į antrą, vyrai, prisiekiu, dar spėsim. Ge ras pusvalandis liko...
A. Burba, IV k. biologas: — „Zuikiauti" tikrai nekokį kambarį pasirinkau: ir užkrautas visokia manta nuo grindų iki lubų, ir nešvarus, ir nevėdintas. Pasimokiau.. . Geriausia gyventi kur nors privačiam kambary: nei tau komi sijos, nei kas’. Va, dabar visi sužinos, kad pramie gojau mokslinio komunizmo paskaitą. O ten nė la pė nesulotų... J. Stankevičius, anglų k. ir lit. spec. IV k. studentas: — Aš tai gal ir smerkčiau miegalius. Tikrai, kas gi verčia iki dvyliktos miegoti, nėra reikalo, aišku, tuoj ir į vadovėlius pulti. Neturi pa skaitos, tai „Spidolą", magą sau sukinėk.. . O kas? Tvar kos nėra kambary, šiukšlina — o kas? Seniūno irgi nėra, neišsirinkom, nežinau, kaip čia ir tvarkytis geriau berei kia. Kuriam kambary gyve nu? Trečio bendrabučio 139ame. O kas?
J.Smilingis, I k. matematikas:
— Pasakykite, kokia šiandien diena? Trečiadie nis?! Ach tu, pana Marija, seminarą pramiegojau! Kas dabar bus, kas dabar bus — ar stipendiją dar gausiu, ar iš bendrabučio neišmes? Tikrai nekal tas esu: vakar paskaitos baigėsi jau sutemus, kol namo parėjau, kol arbatos užkaičiau, ir 22 valanda. Pradėjau ruošti namų užduotis, mokiaus maždaug iki 5 vai, ryto. Už tat ir pramigau pirmąją paskai tą. O gal dovanokit, pirmas kartas, fuksas ir kitos švelninančios aplinkybės?
Štai ir papasakojome dale lę to, ką matėme kai ku riuose mūsų bendrabučiuose rugsėjo 26 dienos rytą (nuo 9.15 Iki 11 vai.). Atsiprašo me tų, kurių nuotraukų neatspaudėme: gal kitą kartą pasitaikius progai__ Labiau siai atsiprašome, žinoma, tų, kuriuos pažadinome: vis dėl to pramiegoti pora valandų — didelis dalykas. Sakykim, gamyklose nuo konvejerio per minutę nueina mašina. O čia — jaunas, sveikas žmogus, ir dvi didelės valan dos vėjais!
Bendrabučių eksterjeru pasirūpino architektai ir statybininkai. O vidų užmiršo: vienodi kambariai, vienodai štvarios sienos, vienodos lulbos. Ar ne nuo tu standartų mes sivetimėjame?! Salin monotoniją! Atsiveskim katę! — siūlo III tendTabučio 5 kambario gyventojai. Rūbus džio vintam kambary! — atsiliepia iš aštuoniolikto, ^'ejų tinklą — prie sienos! — pilni idėjų VI bendrabučio 229 kambario vyrai — fizikai. Šiukšbu kibirą laikykim drabužių spintoje! — nutaria ii bendrabučio 211 kambario gyventojai. Ir taip •oliau, ir taip toliau. Tik nesuvienodėkim, broliai!
Reido medžiagą tvarkė A. JUODUPIS ir A.DARGUŽIS
Informatikos viktorinos nugalėtojai Rugsėjo 30 dieną į Vilnių • Maskvos sugrįžo informapagrindų viktorinos nu stojai. Šių metų pavasarį per TV translhioiamos informa'*°s pagrindų mokomosios ^-uos — viktorina. Joje daP**o studentai, absolvenf1 vidurinių mokyklų mokiAštuoni buvo pripažinf “ugalėtojais. ■ talonu pažymėti, kad iš •‘■'Jonių prizinių vietų trys ••>>sios atiteko Universite' dentams: VVU II kurstudentui neakivaizdininL,J: K. Kuliešiui, VVU II L4rso studentei neakivaizdi ni D. Gylytei, VVU II L‘50 studentei- A. Putinaitei. f^jo 24 d. grupė nugalė ki susitiko su VVU MdksLj informacijos katedros rytojais doc. L. Vladimi.' ’• vyr. dėst. A. Kande' *test. I. Daavrte, kurie pa
linkėjo ir toliau gilinti infor matikos žinias. Tą pačią dieną nugalėtojai susipažino su VVU Moksline biblioteka ir su Respubliki nės mokslinės - techninės in formacijos institutu. Ekskursija į Maskvą suda rė galimybę gerai pasiirodžiusiems konkurse plačiau susi pažinti su centrinių informa cijos įstaigų darbu, su infor matikos mokslo naujovėmis, bibliotekomis, kultūros įstai gomis. Pabuvojome V. Lenino bib liotekoje, kurios fonduose jau sukaupta 26 mln. leidi nių. Ten plačiai panaudoja mi mokslo pasiekimai, todėl per labai trumpą laiką gali ma surasti reikiamą leidinį. Valstybinėje viešojoje bib liotekoje, Visasąjunginiame mokslinės - techninės infor macijos institute buvome su pažindinti su šių įstaigų daT-
bo metodais, technika. Ypač didelį įspūdį paliko išvyka į Mokslinį medicinos institutą. Čia mums pademonstravo, kaip sudėtingų mašinų pa galba suteikiama operatyvi informacija medikams. Insti tute yra apie 300 000 ypatin gų ligos istorijų. Kiekviena liga yra užfiksuojama ant perfokortų. Prireikus moksli ninkas, pasitelkęs įvairias mašinas, atsirenka naudingą informaciją labai greit. Valstybiniame archyve pa matėme ypač retus ir se nus rankraščius bei spaudi nius. Tai XIV a. rankraštis ..Evangelija", 1497 m. Ivano III „Teisynas“, 1649 m. Alek sejaus Michailovičiaus įstaty mų rinkinys, susidedantis iš 957 straipsnių, jo ilgis net 309 metrai. Savo rankose lai kėme Petro I pirmuosius (1689 ir 1709 m.) laiškus, su sipažinome su įdomiausiomis
XIV—XVIII a. knygomis, laiškais, žemėlapiais ir t. t. Šešios dienos, praleistos Maskvoje, buvo be galo tu riningos. Stengėmės kuo dau giau pamatyti, sužinoti. Ap lankėme ir Liaudies ūkio pa siekimų parodą. Kiek laiko reikia apžiūrėti parodą, ku rioje yra 1000.000 ekspona tų? Apskaičiuota, kad jei ties kiekvienu jų sustotume po 30 sekundžių, reikėtų pu sės metų. Visai grupei išvyka į Maskvą labai patiko. Jos da lyviai dėkingi Mokslinės in formacijos katedrai ir eks kursijos vadovui vyr. dėst. A. Kancleriui už labai įdo miai ir naudingai praleistą laiką. 1974 m. vasario mėn. vėl įvyks informatikos pagrindų viktorina. Tikimės, jog joje dalyvių bus dar daugiau. A. PUTINAITE
bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės II kurso studentė
MOKINIŲ MEILE IR PAGARBA
f (Atkelta iš 1 Psl.) , atsiliepimai apie mokytojus J būna geri. Tačiau ne visiems studentams sudarytos reikiamos sąlygos praktikai atlikti. Mums atrado, kad geografijos specialybės stu dentai, dirbantys Vilniaus m. 21-oje vidurinėje, negali ge rai atlikti praktikos, nes ga na daug laiko jiems atima paskaitos Universitete. Be praktikos mokyklose, studentai taip pat siunčiami ir į pionierių stovyklas. Tarp kitko, apie tai labai mažai domisi mūsų komjaunimo or ganizacija, o juk pionierių auklėjimas — tai tiesioginė jos pareiga. Iš pionierių stovyklų busi mieji pedagogai gauna cha rakteristikas. Daugumas atsi liepimų tikrai geri. Studen tai giriami už stropumą, pa I
reigingumą, savarankiškumą, mokėjimą apsieiti su vaikais, nors kartais pageidaujama daugiau ryžtingumo ir ini ciatyvos. Taip pat iš pionierių sto vyklų buvo gautas pasiūly mas (įprie kurio prisidedu ir aš), organizuoti Universitete tarp busimųjų mokytojų pio nieriško renginio scenarijaus konkursą. — Ką Jūs palinkėtumėte Mokytojų dienos proga būsi miems pedagogams?
Didžiausias mano linkėji mas būtų — nesibaidyti mo kytojo darbo. Jeigu nenori, tai dar nereiškia, kad negali. Reikia stengtis, dirbti, išban dyti save, o už tai bus at pildas — mokinių pagarba ir meilė.
0
CEMENTAVIMOSI Visas sunkvežimio brezen tas po gabaliuką buvo iš draskytas kelnių lopams, ku rias pratrynė morkos, linai, bulvės, žvyras, krepšiai, ne obliuotos kėbulo lentos. Bre zentui bebaigiant visai per lipti į įspūdingą studentų darbo uniformą, grupei atsi rado dar viena priežastis šimtus kartų susipykti, susi tarti, ginčytis, aiškintis dėl lopo — kaip dėl įmestos ar neįmestas į laužą bulvės, apkeisto krepšio, dingusios iš bandelės riekės vynuogės. Ginčai, juokas, amžinas sku bėjimas greičiau pririnkti krepšį, greičiau pasiekti va gos galą, pirmam nubėgti Alaušo atobrada — tik stu dentas toks gali būti talkoje. Rugsėjis iš palengvo žioplinėjo po gamtą: tai į medį j'liipa; vieną kitą lapą nuda žo, tai ant žolės pasivolioja. Debų (čia Raimundo naujada ras įžiūrėk, kad prigrūs pil ną dangų ir į patį tirštumą įmes saulę, kad ši juos iš skirstytų. Betgi saulė diena po dienos vis labiau taisėsi nuošaliau, žemiau ir raudo.
džia. Matyti, kaip nugarkau lis minkštėja ir kaip galva vėl paliečia pagalvį. Keletą kartų sprandas bando ją pa kelti. . . Sapnuoja spalvotą sapną: šiltą vasaros rytą nu bunda jis po pinavijom. Ap link čiulba žalvarniai. Toliau sapnuoja, kad jis turi parei gos jausmą ir nutaria nedrvbsoti, o eiti dirbti. Kelia galvą, į ją vožia didelis pinavijos žiedas, galva krenta atgal. Ir vėl — ir vėl... Nuo rasoto žiedo j akį įkrenta gaivus rasos lašas. Studentas suspaudžia jį blakstienom ir laimingas atsimerkia: draugai gręžia virš jo veido šlapią rankšluostį. . .
Tai štai: jis sėdi sunkve žimio kėbulo vidury, sulig kiekviena lauko kelio duo be pametamas gerą pusmetrį ir galvoja, ar prausėsi, ar valgė pusryčius: karštą ba lintą kavą, duoną, sviestą, sūrį. Taip, valgė, Visa tai buvo. Sunkvežimis prasilenkia su traktorium, teiųpiančiu kasamąją, kuri kas dvi vagas išpurškė visą lauką švytinčių bulvių. „Na ir anksti šiandien — dar kol ūkio moterėlės nesusirinkusios". Sapno romantiška nuo taika nesisklaido, ir jis gal voja, ką jos dabar veikia. „Dar karvę tebemelžia, kaip ir mano mama, milžtuvė ūbia
nuo čiurkšlių. O pienas tai garuoja.. . Blynus tebekepa, katę lakina. . . Ir malkų rei kia atsinešti. Kiaules reikia paliuobti. Kada joms reikia kelti's? Vėliausiai — puse septynių! Tai ko aš čia da bar tingiu?" — Rink, ko stovi?! — sako jis draugui, racionalauš grūdo tuščiam krepšy nėra! Priėmėja, šoferis neprapuls, priimk krepšį. . . Kas gi meta krepšį žmogui ant galvos! . .
Pietų veža ta pačia maši na. Studentas guli ant bul vių aukštielninkas ir žiūri, kaip lekia medžių šakos, susimaišę su debesimis. — Valgymas, — dėsto Viliūs. — kraštutinai geras dalykas, tik nereikia to proce so suabsoliutinti, — jis pa krato prieš save išskėstus pirštus ir valgo toliau.
Vakare sunkvežimio kabinoj šalia Gintauto sėdi ne Regina, o krepšys pačių gra žiausių bulvių — li ad nesusitrankytų. . . — Pelenuos aš jas iskepsiu per akimirksnį! . . Laužas liepsnoja, užtat Ju liaus akys blizga, o gitara dreba, prispausta prie krūti nės, iš kurios liejasi jo su kurtas antrasis kurso himnas:
Sėdėdamas sunkvežimyje ir barstydamas pakelėmis dai nas, studentas skaičiavo die nas, kurias dirbs kolūkyje. Lenkė Nykštį, — viena die na, lenkė Smaližių — dvi dienos.. . Grįžtant tie pirštai buvo sutvirtėję, įsitrynę žeme — visiškai panašūs į mamos ar tėtės, brolio, gyvenančio kaime, Geriau ir ir knygos lapus vartys, plunksnakotį laikys. O prisi minimai grįžta į tas dienas, pro kurias pramovė studen tas — siu atrašytais auliniais, nešinas bulvių krepšiais, ke pure ant šono.
Kiemely auga ■ Didžiulė dūlė, Svirnely guli Panelė Julė. Kelkis, motule,
Bijok dievulio. . . E-ė-ė! Man pirmam bulvėj Aišku, pirma ištraukta iš laužo bulvė — jam. Kas Ce~ zario — Cezariui. — Druską užmiršom, Išspręsim jūreiviškai, kas atneš. Vyrai, į ratą! ..
Po nepakartojamo Raimun do ,,Ke-e-elk!" studentas sė da lovoj, drebančia ranka sugraibo sportbatį ir. . . lei-
— Zenonai, tavo eilėraš čiai neverti keptos bulvės! Bulvė degina nagus, lūpas, ir viduriams karšta. . . Jei nedegintų, nebūtų pusės to. { laužą tykšteli juokas: tas, kuriam valgyt nedudk, o papliurpt, pasiutusiai išsisuodino lūpas ir jam kilo ūpas visas merginas išbu čiuoti.
Visai užmiršom cementą. Grt^es cementą. Paskutinę darbo dieną atkerėplino vė jas su lietum, šiaip jau nak tį krapnodavo arba sekma dieniais. .. Negi nebaigsi va gų, nepripildysi sunkvežimio? Bet lietus barbena į nuga ras. Ūžtelėjo šuoras žodžių: pasiūlymų, papildymų, užlen kimų ir perlenkimų. Nejaugi lietus sudrėkins cementą? Bet su žodžiais padažnėjo ir krepšių bumsėjimas į kė bulą. Žiūrėk, metė repliką, o užmetė striukę, megztinį. Violetinės spalvos rankos merginas iš mašinos iškė lė. Nespėjo auliniai atsidurti koridoriaus gale, o jau pra sidėjo dainų repeticija: va kare atsisveikinimo koncer tas su kolūkiečiais. — Sninga! — Nejaugi? — Sninga(l) Puolė prie langų. Krito sniegas kaip viščiukai. Gat vele dūlino keli senukai su šakėmis. Nebuvo krykštavi mo ir džiaugsmo dėl p'rmojo ; sniego. Atsitraukė nuo langų. Vaikščiojo i pirmyn atgal ir vis tylom. — O mes tai išvažiuojam, nebaigę kasti bulvių. . . — Kur jas nukasi, jei čia jos — pagrindinė kultūra — daugiausia užsodinta. ..
V kurso istorikus Eglę LUKĖNAITĘ ir Vytautą GRICIŲ, sukurusius stu dentišką šeimą. Linkini didelės laimės! Kurso draugai
Dėmesio! „Tarybinio studento' redakcija ir VVU Antial koholinės veiklos taryba skelbia geriausio rasini antialkoholine tematika konkursą
Kviečiami dalyvauti v ■ si Universiteto studentai. Rašinius siųsti „Tarybi nio studento" redakcijai iki 1974 m. balandžio 30 d. Geriausieji rašiniai bus
premijuojami.
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
Matematikos ir mecha nikos fak. II kurso si deritai J. Melišekaitė įr A. Gutauskas, Filologijos fak. II k. stu'd. A. Vedridkaitė, Medicinos fak. III k. stud. I. Ramcškaiitė, Istorijos fak. II k. studl Z. Sventickaitė, Chemijos fak. Ii k. stuu. R. Lęparškas, Finansų ir apskaitos fak. II k. stud. V. Kuznestatėsi žmo covas ir S. Radzevičiūte
Gyvenvietėj gus namą. Darbo buvo tik pradžia. Agurkų, aišku, dar neaugino, bet nusipirko laistytuvą — laistė ir laistė pamatus. A. STANEVIČIUS
Skalbimai
lllllllillll!llllllll!llllllllllllllllllllllllllillllIllllllllllllll!llllll!ll!llllllitlllllllillllllllll!IIIIHII!lllllllllilliniUIIIIIIIIIHIIIIIllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllll!llllllllll!lillllllll!llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll ,
Studentų trumparegystė
SMD IR JAUNIMO SVEIKATA
Trumparegystė — vie na iš svarbiausių šiuolai kinės oftalmo 1 o g i j o s (mokslo apie akių susirgi mus ir jų gydymą) pro blemų. Mūsų respublikos Oftalmologinės darbingumo ekspertizės komisijos duomenimis, 48 proc. regėjimo invalidų yra jais tapę dėl progresuojančios trumparegystės. Prasidėjusi mokyklinia me amžiuje, studijų me tais trumparegystė toly džio stiprėja, 70 proc. Ja ponijos universitetų stu dentų trumparegiai (1957 m.) iš Kinijos studentų — trumoaregių 50 proc. (1958 m.’ Jaroslavlio me dicinos institute penkta me' kurse—•- 30,1 proc. (1968 m.), Karagandos me dicinos itištitutė — 24,22 proc. (1972 m.). 1970 m.',mūsų universi tetų. SN1D Medicinos fa-
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
kulteto akių ligų būrelio nariai L. Aksomitaitė, P. Petrulevičius ir G. Žalinaitė pastudijavo Univer siteto Fizikos ir Medici nos fakultetų studentų trumparegystę, remdamie si Aukštųjų mokyklų poliklinikos dokumentine medžiaga. Iš šių fakultetų užregistruotų studentų, akių ligų kabinete, trum paregių buvo apie 14— 15 proc. Iš tikrųjų šis procentas turėjo būti ge rokai didesnis, nes dalis studentų, turinčių silpno laipsnio trumparegystę ir nešiojančių akinius, į po likliniką nesikreipia. To paties būrelio narės V. k. studentės A. Keršy tė, D. Čibiraitė, A. Mic kutė, E. Ūkanytė (moksli nis vadovas doc. J. Jautakienė) patikrino šimto Medicinos fakulteto stu dentų, gyvenančių bend-
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS
rabutyje, regėjimą. Sutri kimai rasti dvidešimt še šių studentų akyse, iš jų dvidešimt keturių, t. y. kas ketvirto patikrinto studento, — konstatuota trumparegystė. Daugiau sia rasta lengva trumpa regystė (iki 3,0 D), o aukšto laipsnio (virš 6,0 D) visai nerasta. Bet ši toks didelis trumparegių procentas verčia susirū pinti mūsų bendrabučių gyventojų gyvenimo ir darbo higiena. V k. studentės J. Paslauskaitė ir R. Stuokaitė (moksl. vad. asist. G. Juodkaitė) Aukštųjų mo kyklų poliklinikoje per žiūrėjo 2426 korteles ir apie išrinko duomenis Istorijos Filologijos fakultetų studentus trumpa regius. Paaiškėjo, kad šių fakultetų pirmuose kur suose yra 25 proc. trum-
Studentų profsąjun.gc>sl komitete galima nusipirk> ti simfoninės muzikes tai vis dažniau kreipiasi į abonementą Nr. 2 (spalisj gydytoją okulistą prieš > —gruodis). Abonementą sesiją ar tuoj po jos. i kaina 1,50 rub. Nežiūrint didelio trum paregių skaičiaus ir kad trumparegystė kas kursas didėja, studentai pas gy dytoją okulistą lankosi la bai retai. Nuo studijų pradžios antro kurso stu dentai yra lankęsi pas gy dytoją okulistą vidutiniš kai tik 1.4 karto, trecio kurso — 1,7, ketvirto — 1,6 ir penkto — 2,3 kar to. Buvo rasta aukšto laipsnio trumparegystė, akių dugno pakitimai. Aišku, tai neatsirado stai ga. Pateikusios šitokius duomenis, autorės siūlo Šiuo skelbimu norime Pa profilaktiškai tikrinti stu raginti dėstytojus, kurie 1 dentų regėjimą ne tik veik (išskyrus chemiku'neprenumeruoi1 pirmame 1kurse, bet ir filologus) kiekvifenais studijų mė Universiteto laikraščio. tais, ir su šiu tikrinimų duomenimis supažindinti studentus ir visuomenines Anglų filologijos lų kalbos katedrų . organizacijas. Tai galėtų tyvai nuoširdžiai uz,tE. padėti atlikti studentai čia aspirantę Izabelę $ PONAVIČIOTĘ dėl myl' medikai.
paregiu, antruose ir tre čiuose — po 18 proc., ketvirtame — 19 proc., penktame — 12 proc. Bendras šių fakultetų stu dentų trumparegių Drocentas — 18,88. Didžiausias trumparegių skai čius pirmuose kursuose paaiškinamas tuo, kad vi si šių kursų studentai po liklinikoje buvo profilak tiškai patikrinti, kai tuo tarpu didesnę vyresnių kursų trumparegių dalį sudarė studentai, patys poliklinikon. kreipęsi Trumparegystė iš kurso Į kursą didėja, penktame kurse daugiausia trumpa regių, kuriems jau reikia medikamentinio gydymo. Šiaip gydymas vaistais skiriamas vidutiniškai 19 proc. Istorijos ir Filologi jos fakultetų trumparegių. Pažymėtina ir tai, kad vyresniųjų kursų studen- Parengė V. BRAZIŪNAS >
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Unlverslteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 3930
tėvelio mirties.
LV 12559
REDAKTORĘ ALGIS.