uam/eos scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. spalio 12 d
ULAS, žengdamas į Chemijos fakulte tą, būtinai atsisuks ir nužvelgs rudeniu švy tinti senamiestį, pasilikusį pakalnėje. „Paskutinės to kios gražios rudenio diehos" — atsidūsta ir nulai žo už širdies imančio „Eskimo" pagaliuką. Koridoriuje lyg daktarės pražūbuoja merginos bal tais chalatais. Prie sie nų: plastmasių, chemika lų, įvairiausių pluoštų pa vyzdžiai. Prie jų stabtels tik fuksas ar atvykėlis.
T
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Sienlaikraštis „Alchemi kas" miraa nuotaikingom nuotraukom apie kelionę plaustais Karpatuose ir Koloje. Taiklūs prierašai dar kartą patvirtina, kad nebūtina būti humanitaru, norint sulydyti lyriką ir šmaikštumą. Ir vėl koridoriuose tuščia — mat paskaita. Net rūbininkė žiovauja. Tyliai praveri Fizikos didžiosios auditori jos duris. Docentas J. Sla vėnas viena ranka valo lentą, o iš kitos liejasi formulės, formulės. Krebž-
da tik krebžda studentų plunksnos. Už durų su užrašu „ESM" tarnautojai ruošia pratyboms mašinas. Kelias laboratorijas iš eilės „Oku pavę" diplomantai. Fizi kos bei Matematikos ir mechanikos fakultetų skaitykloje toks mokymo si karštis, kad, regis, plieskianti saulė dar la biau verčia įnikti į vado vėlius. Didžiausias darbas — Analizinės chemijos laiboTatorijoje. Polimerų che-
Popietes valanda. fakultetu triiuleie
GERAI
STUDIJUOTI
Nr. 29 (849)
MŪSŲ PAREIGA TĖVYNEI
mijos ir biochemijos spe aiškina stambiamolekulicialybių antrakursiai už nius junginius. Valerija siėmę laboratoriniais dar Vasiliauskaitė ir Sigita bais (nuotrauka viršuje Tarozaitė stebi mikroskodešinėj). Kiekvienas prie pines reakcijas (nuotrausavo mėgintuvėlio, kiek ka apačioje kairėje). Ne vienas su savo preparatu organinės chemijos ka bėga prie mikroskopo. tedros asistentas Juozas Štai Jonas Dambrauskas—Škadauskas vaikšč i o j a (nuotrauka kairėje) besi- tarpueiliais, pataria bei
patikrina, ką studentas išmoko. Nuotraukoje apa čioje dešinėje jį matome beklausinėjantį studentę V. Purlytę. Paskutiniai užsiėmimai. Po darbingos dienos bus ir vakaras romantiškesnis.
Tačiau studentai labai ma žai naudojasi jo paslaugo mis, nes prekių asorti mentas menkas. Kadangi nuo spalio 1 d. dauguma bendrabučio studentų iš vyko į ūkius talkininkau ti, bufetas laikinai nedir ba. Skaitykloje sudėtas nau jam bendrabučio korpusui skirtas inventorius, ka dangi sandėlio nėra. Nuo spalio mėn. 10 dienos skaitykloje esantis inven-
versiteto sandėlyje. Kiekvieno aukšto dušus ir virtuves tvarko budin tys studentai. Koridorius vifeną kartą per savaitę valo valytoja. poilsio Bendrabutyje kambarių paskirtį atlieka vestibiuliai. Yra pastaty tas televizorius, kėdės. Studentai savo bendrabu tį puošia gėlėmis. O. VAICIUKIENE Bendrabučio Nr. 7 komendante
A. STANIONAS
:< ;<■ • •
y
<y<
yyj
y•yy c
ATSAKO įsakydamas į „TS" 26 išspausdintą A. ®l>o straipsnį „Antrieji ir jų šeimininkai", nešu, kad poilsio kamlai Ui ir IV bendrabu)se veikia. Šiuo metu 7ra nupirkti naujų ji komplektai. Dar '3 paveikslų, stendų,
aptrauktų drobe, televizo riams staliukų, užuolaidų. Trūkstamą inventorių greitu laiku turi nupirkti tiekimo skyrius. Tada po ilsio kambariai bus pilnai aprūpinti. Reikalingas inventorius stomatologiniam kabinetui jau nupirktas; kambaryje pagal Aukštųjų mokyklų poliklinikos reikalavimus atliktas remontas. Netru kus studentai galės gydy tis naujai įrengtame V
I
bendrabutyje stomatologi niame kabinete. S. SKUODIS E. butų skyriaus viršininko pareigas
„Tarybinio studento" Nr. 27 buvo išspausdinta replika „Kodėl nedirba bufetas ir skaitykla?" Pra nešu, kad nuo š. m. rug sėjo mėn. 27 d. bufetas VII bendrabutyje pradėjo dirbti. Bufetas reikiamu inventoriumi aprūpintas.
torius bus išvežtas, nes iki to laiko žadama III korpusą atiduoti eksploa tacijai. „Tarybinio studento" N. 26, A. Čiurlio straips nyje, minima, kad bend rabučiuose nėra reikiamos tvarkos. Trūkumus sava jame stengiamės pašalinti. Bendrabučio gyvento jai šepečiais aprūpinti,, o kibirais ir vonelėmis — nepakankamai, kadangi šio inventoriaus nėra Uni-
mas galėtų sėkmingai spręsti ir patys studentai, įdiegiant Universitete visuomeninę — politinę praktiką. Juk ji nu mato ir tokį dalyką, kaip vi suomeninių profesijų fakul tetai. Dabar esamų fakultetų rė muose, kaip pats įsitikinau, tokį darbą nuveikti sunku ir Spartaus technikos, moks parodėlę ir pan.), bet galima kultūrai — čia jau kitas neracionalu. Galima būtų lo, kultūros vystymosi būtina tvirta ranka rašyti, kad viso klausimas, bet apie mokėjimą įkurti visuomeninių profesijų prielaida — pačio kūrėjo to to dar labai maža. Maža, bendrauti su žmonėmis, mo fakultetus Universiteto mas lygus tobulėjimas, ir dabarti kaip pirmaujančiai respubli kėjimą jiems vadovauti. Tai tu ir pasiekti, kad jų veik nis jųjų lygis reikalauja vi kos aukštajai mokyklai. Juk, yra labai aktualus klausimas, la taptų neatskiriama studen sapusiškai išprususio, tvirtų vis dėlto, studentų poreikiai tik gaila, dažnai pamirštamas tų mokymo proceso dalis. komunistinių įsitikinimų, yra žymiai didesni, ir stu mūsuose. Detaliose visuomeninių pro aukštos dvasinės kultūros dentų Universitete yra dau Neretai sakome, kad stu fesijų fakultetų mokymo pro žmogaus, sukaupusio kūrybi gel kartų gausesnis būrys, dentas, dirbdamas visuomeni gramose turėtų būti atsižvel nę veiklą sąlygojantį gausų nei lankosi minėtuose rengi nį darbą, įgauna bendravimo giama į realius studentų po su žmonėmis, vadovavimo reikius. Juk jie dar nepa informacijos kiekį. Tokį mes niuose. Universitete mes turėtume įgūdžius ir to pakanka. Bet kankamai tyrinėjami, ir mes suprantame inteligentą, tokiu plačiuoju gyvenimo keliu gauti ne pabiras žinias este ir vėl mes primityviai priei ne visuomet turime tikslius studentas turi nueiti po aukš tikoje, o darnią jųjų siste name prie klausimo esmės. duomenis, ko studentui trūks mą. Nuo pat pirmųjų studijų Vėl ignoruojame mokslą ta. Išanalizavus šiuos porei tosios mokyklos. Taigi, aukštajai mokyklai dienų studentas galėtų būti mokslo šventovėje! Juk yra kius, gal būt, neiškiltų tuš tenka spręsti vis sudėtingė- planingai ir nuosekliai auklė psichologija, yra visas moks čių auditorijų problema, su jančius studentų mokymo bei jamas šioje srityje, ruošia las apie vadovavimą, apie mažėtų skeptikų, netikinčių auklėjimo klausimus, ir čia mas teoriškai, derinant tai su darbą su žmonių kolektyvais. stambių renginių sėkme. Tai dažnai nebepajėgiama aprėp gausiu kultūrinių renginių Ar ne geriau būtų pradėti gi būtinas geras operatyvus ti viso šio plataus darbo krūviu. Vienu žodžiu — čia nuo teorijos? vadovavimas visuomeninių Labai gaila, kad dauguma profesijų fakultetams, jautri lauko, dalis gan svarbių jo reikėtų organizuoti darbą ly sričių paliekama studento sa giai taip, kaip organizuotas studentų turi gaudyti padri- reakcija į visus kontingento viauklai ir savišvietai, tikint pokyčius tam, kad šie fakul jajam priderančiu sąmonin tetai taptų iš tikro mėgsta gumu. Šiame bare ir pasi mais ir masiniais. reiškia studentų visuomeni Mūsuose yra gan nebloga nės organizacijos, ugdančios ESTETINIŲ ŽINIŲ PABIROS AR DARNI JŲ SISTEMA? bazė tokiam darbui atlikti: studentų sąmoningumą, įde- • VADOVAS BE. . . VADOVAVIMO ĮGŪDŽIŲ • O JEI Vilniuje gausu specialistų, dančios savo svarią dalį į GU {KURTUME VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTE kuriuos galima įjungti į fa atsakingą šiuolaikinės asme TUS? kultetų veiklą, yra kitos aukš nybės formavimo procesą. tosios mokyklos, kur tokie Šiuo metu Universitete die fakultetai jau sėkmingai funk giama visuomeninės - politi cionuoja, yra Konservatori nės praktikos sistema. Tai ja, Dailės institutas, kurie, viso komjaunimo organizaci man rodos, mielai padėtų or jos darbo, auklėjant komu studento specialisto ruošimas: kas žinias psichologijoje sa ganizuoti estetinio lavinimo nistinės visuomenės kūrėją, pradedant nuo specialybės varankiškai, kai Universite fakultetą. Juk įdomūs šių pagrindas. Jai reikėtų labai abėcėlės- ir baigiant praktika. te yra net Psichologijos ka mokyklų SMD darbai nepa operatyviai ir sumaniai kurti Respublikos darbo žmonės tedra. Mačiau, su kokiu susi siekia mūsų Universiteto stu šią sistemą, stengtis, kad ji įsigyja žinias liaudies univer domėjimu kibernetikai graibs dentų, kiek daug išradingų kuo daugiau duotų būsimam sitetuose, tad ar nebūtų pui tė socialinės psichologijos minčių, patirties neįsisavina inteligentui, padėtų užtaisyti ku, jei kiekvienas studentas nuotrupas specialybės pa ma mūsuose. kai kurias auklėjimo spra- baigtų tokį universitetą sa skaitoje, bet tolimesnis jos Jeigu Universiteto pedago gas. vo Universitete. studijavimas buvo apsunkin gai, komjaunimas, profsąjun Visų pirma — apie esteti Manau, čia neverta įrodi tas, nes bendrų žinių šioje ga, kurie supranta šių klau nį studentų auklėjimą. Tai nėti jaunimo estetinio išpru srityje ir literatūroje trūko. simų svarbą, nukreiptų dalį bene plačiausias jaunimo sa simo reikšmės, kas ir taip Tokį būtiną kiekvienam savo energijos šių fakultetų viauklai paliktas dirvonas, aišku, bet tik norisi pastebė žmogui dalyką taipogi reikia įsteigimui, studentų dvasinio nors aukštas estetinis išprusi ti, jog Uni/versitetas, būda mokytis nuosekliai, prade pasaulio turtėjimui atsivertų mas ir yra vienas būtiniausių mas respublikos kultūriniame dant bendrąja dalimi ir bai daug naujų durų. inteligento bruožų. Man ro centre, turėdamas tokį gausų giant taikomąja. dos, kad ne visad spėjama sumanių studentų ir patyru Šaly, užsieny nemažai rašo Rimantas KAIRELIS tobulinti kultūrinio auklėji sių darbuotojų kontingentą, ma darbo su kolektyvais, sa FAF komjaunimo biuro mo metodiką, intensyvinti pa jaunatvišką energiją, pilnai vo veiklos mokslinio organi sekretorius tį darbą šioje srityje. gali organizuoti darnią stu zavimo klausimais, ir perduo REDAKCIJOS PRIERAŠAS. Ne išimtis ir mūsų Univer dentų estetinio auklėjimo sis ti šias žinias būsimam vado sitetas. Nors jo kultūrinis gy temą. Ir pirmoje eilėje čia vui — aukštosios mokyklos ŠĮ straipsnį spausdiname dis kusine tvarka. Mūsų many venimas ir audringai verda turėtų pasidarbuoti studentų pareiga. (vyksta naudingi vakarai, ne visuomeninės organizacijos. Galima būtų rašyti ir apie mu, autorius bando ieškoti retai suteikiama galimybė Kita problema — būsimo teisės, filosofijos, eitikos, so atsakymo į aktualius klausi pažiūrėti respublikos meno vadovo ruošimas. Juk dau ciologijos, tarptautinių san mus, nors ne su visais jo meistrų renginių, kartas nuo gelis, baigę Universitetą, tu tykių žinių nepakankamumą, siūlymais galima pilnai su karto pamatome ir mūsų teat rės vadovauti žmonių kolek bet pradžiai, man rodos, rei tikti. Kviečiame dėstytojus ir ro spektaklį, mūsų meninio tyvams. Nerašysiu aipie rei kėtų paliesti aktualiausius. studentus parašyti savo nuo kolektyvo koncertą, dailės kalavimus vadovo dvasinei Kaip minėjau, šias proble monę.
Kq siūlo visuomeninės politinės praktikos sistema
10 mėnesių Prancūzijoje praleido Pramonės ekono mikos katedros vyr. dėst. ek. m. kand. Steponas Imbrasas. Koks tos kelionės tikslas? Mūsų korespondentas papra šė S. Imbrasą atsakyti j ke letą klausimų. Pirmąjį klausimą, atrodo, jau suformulavome. Ir taip: kas jus nuvedė j tą šalį?
Tie mėnesiai, praleisti Prancūzijoje, buvo skirti ne turistiniam mėgavimuisi. Aš specializavausi I-ajame Pary žiaus (Sorbonos) universitete. Stažavimosi tema — valdy mo organizavimo tobulinimas pramonės įmonėse; teko klau sytis paskaitų, dalyvauti se minaruose, pačiam padirbėti skaityklose, kalbėtis su pro fesoriais, dėstytojais, specia listais. Pagrindinė stažavimo si bazė — minėto universite to Teisės ir ekonomikos fa kultetas. Be to, buvau ir Marselio, Lilio, Grenoblio, Lijono universitetuose bei valdymo institutuose, kur do mėjausi ekonomistų bei val dymo kadrų ruošimo ir jų kvalifikacijos kėlimo klausi
mais, o taip pat mokymo proceso tobulinimo formomis ir metodais aukštosiose mo kyklose. Susitikau su žymes niais mokslininkais - ekono mistais, lankiausi stambiau siose pramonės įmonėse bei firmose, kaip „Reno", „Simka", stebėjau kelias tarptau tines parodas bei muges. Aišku, kiekviena proga mane domino įmonių valdymo apa rato struktūros, gamybos val dymo bei darbo organizavi mo klausimai, administracijos — valdymo aparato darbuo tojų darbo našumo didinimo problemos, matematinių me todų bei naujausios techni kos taikymas valdyme. Minėjote, kad teko susipa žinti Ir su kai kurių aukštų jų mokyklų darbu. Kaip gi atrodo švietimas Prancūzijo je?
Prancūzijoje pirmokai atei na ne į pirmą klasę, kaip mūsų šalyje, o j dvyliktą. Pradinę vaikai baigia penk toje klasėje. Vidurinis mokslas organi zuojamas dviem ciklais. Pir
—- --
1
je mokykloje. Sakykim, abi turientas gavo „a" diplomą — jis gali studijuoti literatū rą ir filosofiją. Jeigu „b" — ekonomiką ir socialinius masis — nuo 6 iki 3 klasės mokslus, „c" — matematiką imtinai. Jo metu mokiniai ir fiziką ir t. t. gauna klasikinį, bendrą arba Taip, vidurinis mokslas čia techninį išsilavinimą, priklau gerokai skiriasi nuo mums somai nuo to, kokiame licė Įprasto. O kaipgi studentai juje, koledže ar mokykloje — kelintam kurse „krikštija mokėsi. Pradinis ir vidurinio mi" f uksai? Aukštasis mokslas suside mokymo I ciklas po 1971 m. reformos yra privalomi ir da iš 3 ciklų, kurių kiekvie nemokami. Baigusieji pirmą nas trunka po dvejus metus. ciklą gali pasirinkti arba il Sesijos būna du kartus per gąjį apmokymą (3 metai), ar metus. Pagrindinių dalykų ba trumpąjį (2 metai). Po paskaitų lankymas yra priva trumpojo apmokymo abitu lomas, fakultatyvinių — ne. Tie 3 ciklai atitinka šias rientams įteikiamas vadina masis profesinio tinkamumo pagrindines pakopas: I — pa pažymėjimas. Jis duoda teisę grindinių žinių įsisavinimas, dirbti pramonės, ryšių, trans II — specializacija, III — porto bei kitų sferų darbi mokslo — tiriamasis darbas. ninkais. Vienu žodžiu, moki Pirmajame cikle studentai niai ,baigę 2 ir 1 klases, studijuoja bazines disciplinas, gauna minimalų profesinį- II — pasirenka specialybę ir studijuoja tik jos dalykus, techninį apmokymą. Ilgajame apmokyme (2, 1 III — ruošia daktarinę trečio ir išleidžiamoji klasės) moks ciklo disertaciją. Studentai, baigę du ciklus, leiviai gali pasirinkti 4 spe cializacijas. Baigusieji gauna gauna aukštojo mokslo baigi atitinkamos raidės bakalauro mo diplomą, kuris duoda tei diplomą. Jų yra šešių rūšių. sę dirbti švietimo, liaudies Priklausomai nuo diplomo ūkio ir pan. sistemose. Stu raidės, abiturientai gali tęsti dentai, kurie sėkmingai bai(N ūkeita į 4 psl.) mokslą tam tikroje aukštojo
Trečiadienį įivyko Universiteto dėstytojų linėrteorinė konferencija, skirta RSDDP II-ojo šuva žiavimo 70-osioms metinėms pažymėti. Ją surengi partijos VW komitetas ir TSKP istorijos katedra. Konferenciją pradėjo partijos komiteto sekrete rius doc. P. Bernatavičius. Kolonų salėje susirinkusieji išklausė tokius pra nešimus: „TSKP — internacionalistų leniniečių pat tija" (doc. Z. Rulys), „TSKP vadovaujančio vaitj mens didėjimas išvystyto socializmo sąlygomis (doc. P. SetkauskisL „TSKP XXIV suvažiavima apie ideolqginės kovos ypatumus šiuolaikiniam etape" (dėst. K. Skerstonas), „Partijos vadovavima Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų ryšių vystym u s kitais šalies mokslo centrais mokslo tyrimo srityje (vyr. dėst. N. Žukauskienė), ,Kai kurios išfvystytc socialistinės visuomenės socialinės-ekonominės pre blemos" (doc. J. Gaižūnas), „Tarybų Lietuva TSR liaudies ūkio sistemoje" (doc. A. Jablonskis).
Kada beužsuktum Į Mate matikos ir mechanikos fakul teto dekanatą, visuomet su tiksi nedidukę, besišypsan čiomis akimis, moterį. Atro do, ji niekada gyvenime nė ra supykusi. Tokia jau mūsų sekretorė Emiliia Maniušienė. Visados geros nuotaikos, visiems pa siruošusi pagelbėti. Tokią pat nuoširdžią ją sutikdavo studentai prieš metus, pen kerius, dvidešimt.. . Taip, jau dvidešimt metų mūsų fakultete dirba drg. E. Maniušienė. „Atėjau tada dirbti dar netekėj us, o dabar jau pačios dukra kur kas didesnė už
mane", — juokaudama sa sekretorė. Kiek per tą lai studentų baigė! Klek kreipdavosi Į mielą sekret padėti tai to, tai kitko! ,Išeis šitie vaikai, ir aš eisiu'l", — kartais sako s retorė. Bet išeina vieni, ai na kiti, o dekanate mes tinkame tą patį žvilgsnį. dvidešimt metų — tiek i ža... Yra vienas gražus žt> slepiąs didžiulę jėgą — h giškumas. Tuo žodžiu faku to visuomeninės organu jos, visi studentai charakt zuoja savo sekretorę.
'•K Kiekvienų metų spa lio pirmą savaitę mūsų ša lyje švenčiama Mokytojų diena. Mokytojams skiria mi patys nuoširdžiausi sveikinimai, maloniausi žodžiai... Praėjusį šeštadieni Uni versiteto nusipelnęs liau dies dainų ir šokių an samblis svečiavosi Sakiuo se. Didelę koncertinę pro gramą miesto kultūros na muose stebėjo gausus bū rys rajono pedagogų, su sirinkusių į savo šventę. Didelio pasisekimo susi laukė „Latvių polka", len kų liaudies šokis „Krako viakas", „Trapukas", „Fi nalinis šokis — daina". Il gai nenorėjo mokytojai išleisti iš scenos ansamb lio kaimo kapelos. Po koncerto ansambliečiai buvo apdovanoti puokštė mis gėlių.
'•K Studentų bendra, čio šeimininkas — bei raibučio taryba, Jos ve _____ — Tary la [įvairiapusė, buitį rūpinasi lstudentų .. organizuoja bendrabu čių poilsi, vadovauja sam bendrabučio gyvf mui. Tarybose dirba akt> visuomenininkai. Dau lis jų ilgamečiai tar nariai. Neseniai Rėkto už ilgameti ir J1“0*1 darbą bendrabučių bose premijavo pin“£ mis premijomis .:r bendrabučių tarybų ' mininkus Janiną Vaisir Juozą Vėtriną, akli tarybų narius Reginą činskaitę (MMF 1 . Birutę Sopaitę (IF Vladą Sadauską K1* III k.) ir kitus. DARASKEVIO
Vladas BRAZIŪNAS •
*
*
ir mintys — paklusniausios sugulovės — pallsusios prisiglaudė šalia.
Bet dar anksti. Toks lyriškas sakoplūdis lyg mėnesiena varva ant šakų. Dar stiprūs po laimėjimų ir nuopolių. Dar gera būna, nors labai sunku.
Į-[Oks vakaras,
kad, rodos, brlstum, bristum... |Toks vakaras, kad kristum nenukristum, Lslydęs nuo beržyno — šarkos lizdo, joks vakaras, kad kristum, kristum, kristum. ..
Vadinas, neilgai tos juodos mintys glaustysis meiliai ir lipšniai kuždės: priplūs sakų į sidabrinį indą, ir sklidina širdis atsitokės.
Gegulė netikėtai jei suklyktų, — Leta; ir vėlei be kapeikos liktum.
*
Arkliai virš laukų, virš bedugnių, virš degančio miško ir baikščios stirnaitės — rasotos jų sudreba šnervės, — ir saulės gama, ant asfalto ištiškus, ir „gerti", maldaujantis „gerti".
*
Dalia DUOBAITE
Na, tegul praėjo jau pavasaris. Juk vis vien klevai užsiliepsnos. Bėgs raudoni lietūs laimės ašarom, Ir širdies griaustinis nenustos.
Nemiga
Sviesi diena. Linksma birželio saulė. 0 žingsniai skęsta sniego laukuose. Tokia miela ir gundanti apgaulė — dangaus žydrynėj vasaros dvasia.
Valdas VASILIAUSKAS
NOVELE
Per dieną nesukrovęs kraičio vo įmanoma galvoti: iš jų Nei labui artimo, nei sau, galima tik pasijuokti. Jis ne Aš 'liūdnas, širdimi našlaičio maža prirašęs dailių dalykėNaktovidžio bylos klausau... lių, tačiau tai — netikros Jurgis Baltrušaitis monetos. Tikrų Vladas V.
^Atodrėkio šviesa. Atšilę medžiai. Ir saulė globia. O giliai sniege mskendę tyliai šąla mūsų žingsniai, kuriuos pamiršom. Jie apaugs žole.
RYTAS
• LITUANISTAI D. DUOBAITE IR V. BRAZIŪNAS — PIRMĄ KARTĄ ..TARYBINIO STUDENTO" LITERATŪRINIAME PUSLAPYJE
Šįryt rytą akis pramerkiau ■ matau ryto dangų mėlyną. Aš matau virš rugių plaštakėlių lengvabūdį skrajojantį būrį, o močiutė duris atvėrė: kandie pusryčiam valgysim sūrį!
Močilėle! kvepia rugeliai! Ir drugiai, ir dangus, ir tolybė... Al, kaip kvepia, kaip širdį gelia susapnuota mano vaikystė.
FOTONOVELĖ
— jei rudens spalvų raudoni lietūs ant galvų ir aikščių pasipils, kas širdies plakimą suturėtų — kaip griaustinis šitas benutils!
Va šitaip •— košmariškai — klumpam tarp žodžių
Jausmai ataušo, priešintis paliovė: natyt. pabodo gainioti žvaigždes,
Va šitaip — naktis. Taip žaibai ir perkūnai. Taip pikta. Taip norisi verkti. Ir dreba arkliai, dreba nuosavas kūnas, ir „gerti", maldaujantis „gerti".
Toklą naktĮ budi visos gaisrinės: — jei klevai netyčia užsidegs, persigandę troleibusai baikštūs nusitraukę pasivys žvaigždes!
ĮKVĖPIMAS
Sutvertum saulę tSvalion panertum: ytam prieš naktį Usinu.'idyt verta.
ir genam juos, lekiančius, gaudom. Iš nuosavo kūno dievą išdrožtam ir patys tą dievą apspiaudom.
• KITĄ KARTĄ PIRMAKURSIŲ EILĖRAŠČIAI
Antanas STANEVIČIUS
Nešantiems kaime sakvojažus ^p eš jis viską iš namų: tekšt ir kitų, besisaugančių J?v’® sausainius, stalus, ša- purvo, — gurkšt, girkšt... ^.Hes, žadintuvą, svogūnus, ir pačius namus; aprūusios, nulytos kaminų ply- ' atsidurs šiame sakvojaAr parvažiavę nueiname į kolūkio visuotinį susirinkis sakvojažas dar nepri- mą? Ar stabtelim prie dirsbistas — jame lašinių ga- bančių kaimynų, šnekamės? «lukas ir obuolys.. . Ar randame bendrą kalbą su J kartais prasikėtęs, bliz- klasės draugu, pasilikusiu ?nt'3 jis tylėdamas praslen- kolūkyje? Ar padedame ker . 3_ Pro kaimietį. Kerzinis ba- džiui suvarinėti išzyliojusias I1 eina teškančia buza; rie- karves? Ar besuspaudžiam l’ sakvojažas iškilesniu žmoniškai šakes? ekraščiu. Nei „labas" nei Jei ne, tai esame apsime "udie". Tik aulinių tekšt, tėliai, bučiuodami savo ma-
mą; esame išdavikai, spausdarni sutrūkinėjusią tėvo ranką. Jei po viso to laiko me save kultūringais, šiuo laikiniais, progresyviais, tai labai muilinamės akis. Neseniai teko skaityti apie pabėgėlio grįžimą iš Švedijos į savo kraštą, savo miestelį, savo fabriką. Jam buvo leng viau — nuėjo į Tarybų Są jungos ambasadą, kur paža dėjo padėti ir padėjo. Į kokią ambasadą kreipsi mės, susipratę ir praregėję, norėdami nusiimti kaltę savo kaimui?
Kaip visada pirmas įmigo Jonas. Netrukus kambarėly je pasklido ir Algimanto gi lus alsavimas. Bet dar buvo ne laikas. Tamsoje Vladas V. pirštų galiukais vėl su skaičiavo cigaretes pokelytje. Trylika. Nei daugiau, nei ma žiau — tiek ir reikia apypavasario nakčiai. Vladas V. tikėjo, kad jo gyvenimas slenka ratu. Tai' didesniu, tai mažesniu, bet visada ratu. Pradžioje (tik ar galima suvokti, kur ta .raito pradžia?) jis parašo neblogą dalykėlį — visi giria, ir tik kas-ne-kas peikia; paskui su rezgi prastą rašinį — vigii koneveikia, ir tik kas-ne-kas abejoja. Tai kartojasi dau gel kartų, kol atšliaužia ny kus nuobodulys. Tada Vladas V. .paskęsta kavinių dūmuo se, bando guostis meile. Pra sideda proto bei jausmų (ži noma, jei jis juos turi) atos togos. Šitam dykinėjimui įsipvkus, vėl sukamas naujas ratas. Vladas V. pradeda jį visuomet nuo nemigos. Pagaliau Jonas prašneko angliškai: kaip 1 visada jis deklamavo. Jonui pritardamas, Algis suskato kalbėti savo Mildai meilės prisipažinimus, kurių išsakyti dieną, tur būt, nedrįsdavo. Metasi, nutarė Vladas V. ir užsidegė pirmąją cigaretę. Šiai nakčiai jis buvo gerai pasiruošęs. Kaip niekad ge rai pasiruošęs: visą dieną iki pakvaišimo narstė Kafkos ,.Proceso" ekspresionistines konstrukcijas, prieš miegą iš gėrė stiprios kavos, jautėsi pakankamai išvargęs ir dabar reikėjo tik laukti. Smilkiniuose sutvinkčiojo, ir jis išgirdo ūžesį. Tas ūže sys dar buvo tolimas, vos girdimas, tačiau, praslinkus valandėlei, staiga pradėjo ei ti garsyn ir garsyn. Keisčiau sia, jis sklido ne iš kamba rio, ne iš gatvės, o iš Vlado V. vidaus, lyg ten būtų pa slėptas motoriukas. Ūžesys netilpo liesame kūne, mėgino išsiveržti laukan, — Vladas V. juste juto savo kūną ple čiantis ir plečiantis, galvą didėjant ir didėjant. Bet j'is dar nemanė pasi duoti. Jam buvo malonu priešintis, nors ir žinant, kad galų gale vis vien teks pra laimėti. Vladas V. užsidegė antrą cigaretę ir pabandė gal voti. Pirmiausia, žinoma, apie savo literatūrinius ban dymus. Bet apie juos nebu-
dar negebėdavo nukalti. Ir menka paguoda, kad tavo bendraamžiai plunksnos bro liai kartkartėmis pridaro dar didesnio niekalo, kad ir gerbiamas senimas, labai ger biamas senimas, dažnai gadi no popierių bei plunksnas ir nesuko galvos... Visų pirma rašai sau, o savęs tai nepri,gausi nei stiliaus miklumui nei mielaširdingais ašaroji mais. Jis dar mėgino pamąstyti apie ką nors malonaus. Pri siminė savo moteris. Tamso je išsirikiavo veidai: išblyš kę ir raudonskruosčiai, put lūs ir /prakaulūs, apvalūs ir pailgu. Vieni jau Jįaiko nu-, blukinti, kiti dar su pažįsta mais .pūkeliais, apgamėliais. Tačiau jam nebuvo malo nūs šiitie prisiminimai. Vla-| das V. tarėsi esąs cinikas iki panagių. Jam išrodė, kad moteris, net atsiduodama, vis vien tave apvagianti: tau te lieka nykus tuštumos juti mas, alsi vienatvė. Keista, daugiau Vladas V. neturėjo apie ką galvoti. It jis nuolankiai pakluso tam, ko ir bijojo, ko ir laukė. Baukščiai sumerkė akis. Šnaudul?s Pamaži tildė ir nutildė ūžesį, vidinį ūžesį. Vladui " V. pasirodė, kad jis neria į grėsmingai juoduojančią vandens gelmę. Vanduo pradėjo spausti krūtinę, ausų būgnelius. Ūmai Vladas V. išsigando: jeigu pri stigs oro, nesuskubs iškil ti? Karštligiškai irdamasis rankomis, plakdamas kojo mis, puolė atgal į viršų. Slūgstant greitai slėgimui, au syse suzvembė, ir jis pajuto aštrų skausmą. Trūko! — -pagalvojo jis ir nubudo. Kū ną žliaugė prakaitas, šaltas tartum gelmės vanduo. Dre bančiomis rankomis užsidegė cigaretę. Baigęs rūkyti vėl nėrė į gelmę, ieškodamas dugno. Tai tęsėsi iki pary čių. Tačiau dugno Vladas V. nerado. Kai brėkšma prie lango prikišo savo blausų veidą, jis nusirengė pižamą — prakai tą nors gręžk. Nuogas krito j lovą. Ramiai surųkė tryliktą cigaretę. Tebūnie tas klaikus riksmas, pagalvojo jis, ir tuoj pat šiurpiai sukliko už lan go nežinomas naktinis paukš tis. Paskui Vladas V. išgirdo neišgirstamą dalyką — tylą, kurčią tylą, besiveržiančią iš skveriuko pro atdarą langą ir plazdančią kambaryje. To
kia tyla tebūna sapne, tokia tyla plevens ir po atominio karo Žemėje, mirusioje am žiams amžiniesiems.. . Tirtė damas susijaudinimu, Vladas V. atsistojo ant grindų ir prislinko prie lango. Jie vėl sukosi savo misti niame šokyje! Dar nepūtė rytmečio vėjelis, dar ir ry tai nebuvo įraudę. Dar skve riuko liepos nesukrovė pum purų ir prieblandoje stūkso jo tartum išdžiūvusios. Ir tik kadugys, tas mūsų prosenelių garbintas ir išgar bintas spygliuotis, žaliavo kaip žaliavęs. Jie šoko apie kadugį, it džiaugdamiesi neatsidžiaugdaimi jo amžinu ža lumu. Žiūrėdamas į jų nuo gus kūnus, Vladas V. nepa tyrė erotinių minčių, — jis tik grožėte grožėjosi. Gėrėjo si liaunu mergaitės liemeniu, lininiais plaukais, dengian čiais baltut baltutėlaičius pe čius, stangrias mergiškas krūtis. Gėrėjosi ir tais dviem vaikinais, panašiais tarsi du gintaro lašai iš vieno klodo: jų ilgomis auksinėmis garba nomis, grakščiais, tačiau tvirtais stuomenimis, raume ningomis rankomis ir kojo mis. . . Atrodė, kad tre jetas susišneka be žodžių, kad kalbos jų bendravimui nereikia. Vladas V. persikorė per palangę. Iš podirvio skverbė si pašalas, badė padus. Kū nas pašiurpo. Atsargiai prisi artinęs prie kadugio, Vladas V. iškėlė rankas ir taip pat pradėjo šokti. Paskui jam panūdo ingi paliesti mergai tę. Jis ištiesė ranką. Šis kar tas nesiskyrė nuo kitų: vėl pirštai pajuto akmens vėsą, vėl klaikiai suūbavo tas pa slaptingas nakties paukštis, vėl Vladas V. išsigandęs už simerkė. .. O kai atsimerkė, — jie vėl buvo dingę. Kodėl jie manęs lyg raup suotojo šalinasi, spėliojo jis. Negi jis niekad neišmoks tos nebylios kalbos? .. Vladas V. tyliai nusijuokė iš savo klausimų: jis buvo įsitikinęs, kad jam niekad nelemta rasti atsakymo. Ta čiau būtina ieškoti nesuran damo. Jis ieškos ir rašys, ra šys ir ieškos, nors žino, kad surasti neįmanoma. Tas atsa kymas — tai tartum Sizifo akmuo, neužridenamas ak muo. Tačiau jį kamavo slapta baimė: o jeigu patys jo klausimai absurdiški? Tada jokio atsakymo nėra. Yra tik Niekas. Vadinasi, Vladas V. net savo Akmens neturi. Apie tai jis nė pagalvoti nedrįso.
(Atkelta iš 2 psl.)
Jaunimo Sąjungos ir kitos. Didelis jų aktyvumas pasi gė du ciklus, gali, jeigu no reiškė ir šį pavasarį, rinki ri, mokslus tęsti trečiajame mų į parlamentą kampanijos cikle. Čia būna seminarai ir metu. Tikrą demokratinio individualiai dirbama prie sa jaunimo jėgą pajutau birže vo temos. lio Pabaigoje. Tada Paryžiuj Bendrabučius ir stipendijas turė’o įvykti neofašistų suva gauna labai nedaug studen žiavimas. Jaunimas, studen tų, tik patys neturtingieji, tai, visi pažangieji Prancūzi atvykę iš kito miesto. Todėl jos žmonės nepaprastai vie dauguma studentų dirba. ningai, atkakliai, galingai Tokių dalykų, kaip kad protestavo prieš šį neteisėtą mūsuose akademinis choras, suvažiavimą. Masiškos mani įvairūs ansambliai ir kita, festacijos, kurioms vadovavo tenykščiai studentai neturi. ir stovėjo pirmose gretose Ta prasme jų laisvalaikis yra kairiosios organizacijos, lyg skurdesnis. Sportuoti jie irgi pavasario vilnys ritosi Pary turi mažas galimybes: už žiaus aikštėmis ir gatvėmis. įrenginius, sales, baseinus Studentai remia darbininkų reikia mokėti. streikus (renka lėšas darbi Kaip ten bebūtų, studentai ninkų šeimoms), kovoja prieš lieka studentais linksmuo imperializmą, platina atsišau liai, triukšmadariai, tiesos kimus, renka lėšas Vietnamo ieškotojai... Matyt, taip yra fondui. ir Prancūzijoje. Sakykite, Taigi, geriausiai matomas, koks tų studentų bruožas labiausiai imponuojantis pran Jums įsimintiniausias? cūzų studentų bruožas — jų Jaunimo organizacijų Pran- didelis politinis aktyvumas. cūzijoje yra labai daug ir Ir dabar, kada tik prisimenu pačių maigiausių, įvairiausių tuos dešimt mėnesių, praleis krypčių. Buvo malonu paste tų Prancūzijoje, visada re bėti, kad vyraujantį vaidme giu geriausius jos sūnus, nį užima kairiosios: Jaunųjų tvirtai žengiančius kovotojų komunistų, Komunistinio jau už demokratiją gretose. nimo sąjungos, Socialistinio Kalbėjosi A. JUODUPIS
Vida Mockutė (nuotrau Je pirma iš dešinės) šieJI aukso medaliu baigė vidų nę mokyklą Druskininkud Atminty dar gyvą praėji vasara su abitūros ir st<J mųjų egzaminų džiaugsią] o studentiški rūpesčiai lenkia prie knygų. Stropi makursė-matematikė nesi do darbo — ją dažnai lįs skaitykloje. Čia ji, aišku, viena. Skaitykloje tuščia dė — retas daiktas ųat studentai gerai supranta, kelyje Į mokslo pašau.; br gi kiekviena diena.
i
A. STANEVIČIAUS nu
FOTOMEGĖJŲ DĖMESIUI!
GERIAUSI „TARYBINIO STUDENTO“
PRENUMERATORIAI „Tarybinio studento i dakcija ir VVU Studentų profsąjungos komitetas skel bia studentų fotografijos kon kursą. Priimamos reportaži nės ir meninės nuotraukos, pasakojančios apie svarbius Universiteto įvykius ar gru pės gyvenimą, sportines var žybas ar saviveiklininkų kon certus, vaizduojančios Uni versiteto profesorius, dėstyto jus, mokslinius darbuotojus, studentus darbo metu ir pan. Prie nuotraukos būtinas pa rašas, nurodantis konkretų faktą ar žmogų. Nuotraukos turi būti bliz-
X Baigėsi „Tarybinio studento" prenumerata 1973 m. IV ketvirčiui. Ge riausi mūsų laikraščio prenumeratoriai — Che mijos fakulteto studentai (profbiuro pirmininkas V. Petrauskas) — 78,8% pre numeratorių. Mažai atsili ko ir Medicinos fakultetas — 78,6% — jam atiteko II vieta (profbiuro pirmi ninkas S. Keršanskas). Ge rai platino ir praeitų me tų „TS" konkurso nuga lėtojas Prekybos fakulte tas — 75,6% (III vieta), Matematikos ir mechani kos (profbiuro narys P, Miškinis), Pramonės eko nomikos (profbiuro pir mininkė S. Gučiutė) fakul tetai. Šiemet geru žodžiu galima paminėti Filologi-
jos fakulteto profbiuro darbą (pirmininkas V. Laurinavičius), platinant „TS". Jeigu anksčiau jis „teįstengdavo" išplatinti 100—1200 egz., tai šiemet — 647. Gamtininkai gi neužsiprenumeravo nė vieno egzemplioriaus. Dabar „Tarybini studen tą" prenumeruoja 3770 studentų ir 41 dėstytojas. Studentų profsąjungos komitetas geriausioms „TS" platintojams (ChF ir MF) nutarė suorganizuoti ekskursiją autobusu po Panemunės pilis. Tikimės, kad 1974 me tais ir kiti fakultetai susi rūpins, kad visi studentai skaitytų „Tarybinį stu planavimo Pramonės dentą", ketvirtakurspecialybės E. DARASKEVIČIŪTĖ sis Teodoras Ermošenka dirbo, aišku, ne cirke, bet jo dienos Alma Matei 9 buvo panašios daugiau \ į ekvilibristo, o ne i stu II k. stud. V. Vaišvila, III k. dento gyvenimą. Vargšas PASALINTI jaunuolis: nelengva gi, oi stud. I. Saunorytė, NEPAŽANGUS Istorijos fak. II k. stud. L. kaip nelengva balansuoti ant virvės ar kito pavo STUDENTAI Sironaitė, jingo daikto, kai ne tau Chemijos fak. II k. stud. tas datbas skirtas. Medicinos fak. IV k. stud. L. Gerasimavičiūtė ir R. Nor V. Jankevičius, Teodoras studijuoda Pramonės ekonomikos fak. mas. per daug akių ir kūnas, proto nevargino: šiaip Finansų ir apskaitos fak. V k. stud. S. Siamas
gintos, ne mažesnio kaip 18X42 cm formato. Darbus nešti į „TS" redak ciją iki 1973 m gruodžio 20 d. Geriausios nuotraukos bus spausdinamos mūsų laikrašty je, mokamas honoraras. Konkurso pabaigoje rinksi mės į aptarimą. Laukia tokie apdovanoji mai: pirmoji premija — 20 rb., dvi antrosios — po 15 rb., trys trečiosios 10 rb. Nedelskime!
Kaip Teodoras taip stūmėsi, kiekvieną sesiją skolų prisirinkęs. Jo elgesys vyresniesiems ingi nėimponavo. Dekana tas, nelėkęs kantrybės, jau siūlė studentą Teodo rą pašalinti iš Universite to. Vos ne ant kelių puo lė vaikinas, dievagojosi: daugiau taip nebedarysiu. Gerai, sako pedagogai, palauksim, pažiūrėsim, ką darysi. Prieš metus ėjo Teodo ras gatve ir nepastebėjęs užlipo, anot žmonių, ant
save
nuskriaudė kamščio. Ir paslydo, ir pakliuvo po sunkvežimiu. Nukentėjo kauleliai. Gy dymuisi išsirūpino akade mines atostogas iki šių metų rugsėjo 1 d. Gydėsi, gydėsi, ir pritrūko kantrybės Ir vėl ant kamščio užmynė, ir vėl tas apvertė vyrų — ąžuolą. Rugpjūčio mėne sio vieną gražų vakarą užėjo Teodoras E-nmošenka su buvusiu kurso draugu (pašalintu iš Uni versiteto už nesimokymą)
P. Šimkumi į „Palanga Ten toks gražumėlis, k vyrams net galvos svaigo... Nekišk liežuvio, k ______ nereikia,_ sako patai Teismas irgi taip tarė triukšmavimą trauki vyrai, po 10 rubliųTaip ir baigėsi akad minės atostogos, kuri Teodoras naudojo ne ta! reikalui. Taip ir bagii Teodoro Enmošenkos s.j dijos: jis pašalintas I Universiteto.
I i
I I
1 i 1 t 1 i
I t
Kviečiame pirmakursius, komandos. Varžybų progra norinčius įstoti į interklubą. moje tokios rungtys: šaudymas, 100 m bėgimas, šuoliai UIK prezidentas ir prisitraukimai prie skersinio. Kviečiame visus studentus išmėginti savo jėgas. INTERKLUBIECIAI, kand. S. Imbrasas, kuris papasakos apie dešimt mėnesių, renkamės pirmadienį, X.15. praleistų Paryžiuje. Aptarsime reikalus, susiju 20 vai. Kolonų salėje. Susitikime dalyvaus ek. m. sius su UIK vakaru kavinėje. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS
Šeštadienį, spalio 13 d., 16 vai. „Žalgirio" stadione ren giamos „Komjaunimo taurės" PDG daugiakovės varžybos. Dalyvauja fakultetų sporti ninkų ir komjaunimo aktyvo
dietinio maitinimo kelialapių. Kaina vienam mėnesiui — 28 rb.; studentų profsąjun gos nariams reikia mokėti tik 8 rb. 40 kap. Pareiškimus priima fakultetų profbiurai.
„Mokslo" sporto klubas, VVU komjaunimo komitetas
t t t t d
Filologijos
Šių metų spalio 22 d. 19 vai. 30-oje auditorijoje (Cent riniai rūmai) įvyks socioloStudentų profkomitete yra gų būrelio susirinkimas. * * *
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Unlverslteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Filoloųijos faįultets„eq sų k. ir literatūros sP<N V k. studente;i 3 LUCAITEI - KAMINSKU NEI reiškia ųilią azuo. ‘t tą dėl tėvelio ' „a Kurso draus J
Užs. Nr. 4003
dėl jos mirties.
mylimo
t
—
s f, Ii
LV 11267
REDAI ALGIS
t k !< P