VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
yilllllllllllllimmilllllllllllllllllllllllię
NUO PENKTADIENIO • ••
UBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 29 (652)
1968 M. SPALIO 25 D. PENKTADIENIS
EINA NUO 1950 METŲ. Kaina 2 kap.
Nuoširdžiai pavydžiu
Doc. Jonas GRIGONIS Universiteto prorektorius mokslo reikalams, buvęs komjaunimo komiteto sekretorius Kokia graži ši šventė mili jonams tarybinių žmonių, ku rie praėjo puikią komjauni mo mokyklą, ir tiems, kurie turi laimę dabar būti daugia milijoninės jaunųjų komunis tų armijos eilėse. Mes, vyres nės kartos atstovai, sveikina me komjaunuolius su jų orga nizacijos pusės amžiaus jubi liejumi.
Daugiau kaip penkeri ma no gyvenimo metai prabėgo tarp Alma Matei sienų, akty viai dalyvaujant komjaunimo ir partinės organizacijų dar be. Universitetas buvo mano mokslo žinių mokykla, kom jaunimo organizacija — savo tišku gyvenimo universitetu. Čia mane komjaunimas išmo kė kovoti su sunkumais ir juos nugalėti, čia aš išmokau, drąsiai ir tiesiai žiūrėdamas oponentui į akis, ginti savo įsitikinimus, ginčytis ir įrody ti savo komjaunuolišką tiesą. Daug dar galima būtų pasako ti, ko mane išmokė Universi teto komjaunimas. Santyki nai tai buvo sunkesni laikai, mokėmės ir dirbome, mokė mės ir statėme. Mokslo žinių geras įsisavinimas, marksiz mo-leninizmo metodologijos įvaldymas, SMD, sportas, sa viveikla, vakarai ir disputai, aktyvus ateistinis darbas, in ternacionalinis auklėjimas ir auklėj imąsis — tai buvo sun kus, sudėtingas darbas ir ko va už kiekvieno studento pro tą ir širdį. Jaunimo stadio nas, griuvėsių pašalinimas, šimtai ir tūkstančiai naujų medžių jaunimo sode, Vilniaus kalnuose, pagalba tik susikūrusiems kolūkiams, me ninių kolektyvų išvykos į kol ūkius, kur siautėjo naciona listai, dešimtys ir šimtai pra nešimų kolūkiuose, MTS, ta rybiniuose ūkiuose — tai taip pat mūsų darbo dalelė. O dabar, kaip dabar man komjaunimas atrodo? Pavy džiu, nuoširdžiai pavydžiu visam tam, ką jie gražaus ir
■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■
Aukščiausieji komjaunimo apdovanojimai
Komjaunimo organizacija turi savus, komjaunuoliškus apdovanojimus, kuriais ji at žymi geriausius savo auklėti nius. VLKJS Centro komitetas įsteigė „VLKJS Garbės ženk lą", „Garbės raštą'1, „VLKJS CK Garbės knygą", ženklą „Lenino komjaunimo premi jos laureatas", ženkliuką „Už aktyvų darbą komjaunime", VLKJS CK ženklą „Auksinė varpa“, garbės ženklą „Spor tinė šlovė", „Metrašti kom jaunimo darbų, skirtų Tarybų valdžios 50-mečiui ir Lenino 100-sioms gimimo metinėms", ženkliuką „Jaunajam darbo pirmūnui". 1966 metų kovo mėnesį VLKJS CK Biuras įsteigė „VLKJS Garbės ženklą". Juo apdovanojami VLKJS nariai — darbininkai, kolūkiečiai, studentai, jaunieji mokslinin kai, kariai — už pasiekimus pramonėje, žemės ūkyje, moksle, mene, sporte, už drą są ir pasiaukojimą ginant Tė vynę, už aktyvų darbą auklė jant jaunimą komunizmo dva sia. 1966 metų kovo mėnesį VLKJS CK Biuras įsteigė kas-
metines Lenino komjaunimo premijas už geriausius lite ratūros, meno ir architektūros kūrinius. Laureatams įteikia mas ženkliukas „Lenino kom jaunimo premijos laureatas". Šiuo ženklu apdovanoti įžy mūs literatūros ir meno vei kėjai, meno kolektyvai: rašy tojai N. Ostrovskls, N. Dumbadze, V. Clvlllchlnas, O. Suleimenovas, 2. Drežakas (Prancūzija); kompozitoriai A. Pachmutova, M. Filipas Žera ras (Prancūzija), M. Teodorakls (Graikija); Maskvos pio nierių rūmų ansamblio vado vas V. Loktevas; dailininkai L. Golovnickaja, J. Krolis; aktoriai A. Batalovas, D. Gnatiuk; kino režisierius V. Žalakevičius, smuikininkas V. Tretjakovas; Bresto Lenino komjaunimo teatras, ansamb lis „Bachor". 1958 metais įsteigtas VLKJS CK ženkliukas „Už aktyvų darbą komjaunime". Juo apdovanota daugiau kaip 18 tūkst. komjaunimo darbuo tojų ir aktyvistų.
puikaus padaro. Mes taip ne mokėjome, mes taip nesuge bėjome, mes daug mažiau ži nojome, daug mažiau mokė jome, palyginus su dabartiniu komjaunimu. Kūrybinio darbo atmosfera laboratorijose, ekspedicijose, ekskursijose, gamybinėse konferencijose, mokslinėse disputuose — ar tai galima palyginti su mumis? Tur būt, ne. Darbo ir poilsio stovyklos: Kazachstanas ir Tiumenė, VDR ir LLR, Praha ir Krymas. Ar tai galima palyginti su mūsų dienomis? Ar užsitarnauja Universi teto komjaunuoliai kokių nors pastabų? Labai nedaug, juo labiau, esant tokiai šven tiškai progai, netiktų pastabas daryti. Man atrodo, komjau nuoliai galėtų būti šiek tiek karingesni ir linksmesni, šiek tiek jautresni ir nuoširdesni savitarpio santykiuose ir sa vo elgesyje visuomenėje. Linkiu daug naujų puikių darbų, naujų žygdarbių, lin kiu įžengti į antrąją amžiaus pusę dar glaudžiau susitelkus apie savo vadovą — Komu nistų partiją.
ŠĮ NUMERĮ SKIRIAME TAU, KOMJAUNIME VVU KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS
GARBĖS KNYGA Ji buvo įsteigta prieš trejus metus — 1965-ųjų lapkričio 3 d. Universite to komjaunimo komiteto nutarimu j ją įrašomi pa tys geriausi mūsų kom jaunuoliai už ypatingus nuopelnus komjaunimo organizacijai.
„Garbės knygoje" įrašytos šios pavardės:
Gema JURKŪNAITĖ
Albina ULČINSKAITĖ
Virginija MASIOKAITĖ Pefras-Algirdas VAIT KEVIČIUS
Juozas ŽILYS
Y „Neturėk kitų dievų, tik mane — Istoriją vie ną". Šį oberfuksų įsakymą pasiryžo sąžiningai prpildyti pirmakursiai istorikai, šeštadieni kavinėje atšven tę savo „krikštynas". M. KURAITIS Y Didžiais darbais ir žygdarbiais papuošė Tėvy nę šaunusis Lenino kom jaunimas. Apie neramiąją dinastiją pasakoja Kolonų salėje veikianti paroda „VLKJS-50 metų" — čia eksponuojamos knygos su pažindina su organizacijos šlovės dienomis, Salėje savo nuotraukas lankytojų teismui pateikė ir jaunieji Universiteto fotomeistral: Imantas Dagys, Jonas Ketleris ir Giedrius Medzevičius. Y Literatų būrelis pakvietė i susitikimą, Šis pirmadienio vakaras buvo paskirtas teatrui, Svečias rašytojas Kazys Saja daug įdomaus papasakojo apie šiuolaikinius užsienio (len kų eksperimentinį, čekų, prancūzų ir Amerikos lie tuvių) teatrus ir antiteatrus. Studentai domėjosi jau nimo teatrų problemomis užsienyje. Prieš atsaky damas į klausimus, sve čias perskaitė ištrauką iš savo pjesės „Mamutų me džioklė". A. NARMONTAS
Y Universiteto žurnalis tų klubas vėl pradėjo sa vo darbą. Pirmame susiti kime su studentais dalyva vo Draugijos kultūrinių ry šių su užsienio šalimis ko miteto darbuotojas V. Ka zakevičius, kuris papasa kojo apie lietuvių, gyve nančių užsienyje, kultūri nę veiklą ir gyvenimą.
V Įvyko inlerklubiečių susitikimas su Lenkijos liaudies respublikos stu dentais. Lenkai pasidalijo mintimis apie jų studenti jos gyvenimą. Šeštadienį Vydūno gimtinėje — Jonaičiuose buvo atidengta paminki i. nė lenta. Į iškilmes atvyko svečių iš Šilutės, Klaipėdos, Kau no. Prie mokyklos, kur dirbo Vydūno tėvas, poe. tas Salys Semerys atiden gė lentą su rašytojo barei. Jefu ir įrašu: „Lietuvių rašytojo-filo. sofo ir kultūros veikjjo Vydūno-Viliaus Storostos (1868 — 1953) gimtinė“. Apie Vydūno kūrybą, fi losofiją, jo gyvenimą pa. pasakojo filosofijos m. kand. B. Genzelis ir V. Bagdonavičius. Paskui jonaitiečiai klausėsi Univer. siteto dainininkių, žiūrėjo teatrinės studijos parody tas ištraukas iš Vydūno tragedijos „Pasaulio gaiš, ras“.
Atėjo eilė ir pirmakur siams germanistams. Praei tą penktadienį jie susirin ko VVU kavinėje, kur tar si iš viduramžių atėję Mefistofelis ir Faustas įšventė juos į tikrus stu dentus. „Krikštynose" skambėjo vokiškos dainos, muzika, savo literatūrinius bandymus skaitė pirma kursis germanistas Ralys. J. KUNCA
ŠIANDIEN KOLONŲ salėje 19 vai. įvyks literatūrinis vakaras, skirtas rusų klasiko I. S. Turgenevo 150-osioms gi mimo metinėms. Praneši mus skaitys docentės E. Cervinskienė, N. Mitropolskaja ir aspirantė B. Masionienė. VAKARE Istorijos ir Fi lologijos fakultetų kieme renkasi pirmakursiai į In ternacionalinio klubo „krikštynas".
...IKI PENKTADIENIO
Stanislovas TARBUNAS •••••••
Fotokonkursas VLKJS-50
Imantas DAGYS NERIMAS
2 psl. '*/*'^*'*'*'*/*/*/*’,W'*'*'*'*'*'*'*'*‘W'*'W'*'*'*‘W'*'W*'%'W‘W<
TARYBINIS STUDENTAS
fc^'*/*/*^*'*'*'*'*'*'*'*'**'*'*'*'*'*'*'* 1968 m. spalio 25 d.
„MES ŠIEK TIEK PALINKOM,
VLKJS 50
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiijiiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiilijiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
RAĖJUSI sekmadienj Universiteto kavinėje |vyko komjaunuolių su sitikimas su buvusiais mūsų Alma Mater komjaunimo or ganizacijos aktyvistais. Buvęs LLKJS CK sekretorius A. Ra guotis, buvęs pirmasis Uni versiteto komjaunimo organi zacijos sekretorius L. Maleckas ir daugelis kitų pasidalijo mintimis apie komjaunimo gyvenimą Universitete. Susitikimas buvo transliuo jamas per Tarybų Lietuvos televiziją.
P
Nuotraukoje: bendras susi tikimo vaizdas. Kalba rašyto jas M. Sluckis.
JIE PRAEITIS IR DABARTIS IE atėjo sekmadienį į Universiteto kavinę, kad susitiktų kovos draugus, prisimintų jaunystę, o mums papasakotų pradžią. Mes klausėmės jų.. . 1945. I. 21. Tada sukurta Universiteto komjaunimo or ganizacija, Komiteto nebuvo. Jis išrinktas tais pačiais me tais, spalio 2 d. Pirmasis sek retorius — dabar Vilniaus miesto gimdymo namų vyr. gydytojas L. Maleckas. Šian dien Universiteto komjaunuo lių šeimoje daugiau kaip 5000 narių, tada tebuvo 6. Koks tas kelias, išvedęs į platų vieškelį? Atsako veteranai. Jis — vienas seniausių. Kauno universitete vadovavo komjaunuolių grupelei, susi kūrusiai po fašistinio perversmo. — 42 metai komjaunuolis, — sako doc. E. Meškauskas, — Mes pradėjom naktį. Manėm žlugus visas viltis, jautėm seklio žvilgsnį. Šiandien gal voju, kas padėjo mums laimė ti, kas padėjo būti avangarde? Jutom socialinę skriaudą, su pratom, kas žemina žmogaus jausmus. Sutikti su tuo nega lėjom. Iniciatyva buvo mūsų pusėj. Pirmajam Istorijos ir filolo gijos fakulteto komsorgul S. Lazutkai — trisdešimties kom jaunuoliškų metų jubiliejus. Atlape gal ne kasdien įsegtas ženkliukas, širdy — visada. Jie pralaužė ledus. Sunkiai. Kentėjo. Vargo. Nepalūžo. Jiems taip pat padėjo vyresni. Vienas jų — A. Raguotis, da bar dirbantis LTSR Ministrų Taryboje. — Kiekvienas žmogus pir mus savo žingsnius pradeda jaunystėj. Iš jos ateina kartos. Ji palieka prisiminimus. Uni versiteto komjaunimo organi-
J
zacija buvo viena kovingiausių aukštųjų mokyklų organi zacijų. Jos vadovai ir akty vistai dabar žymūs Lietuvos piliečiai, mokslų kandidatai, profesoriai, visuomenės kėjai, rašytojai, poetai. Jankauskas, J. Grigonis, B. Sudavičius, J. Barzdaitls, V. Burkauskas, M. Sluckis, J. Marcinkevičius... — Mes valėm griuvėsius. Mokėmės dirbti ir darbe pa žinti vienas kitą. Mes mokė mės patraukti paskui save žmones. Formas diktavo gyve nimas. Maslnė saviveikla. Sportas (V. Burkauskas, Užsienio reikalų ministerijos skyriaus viršininkas). — Reikėjo kelių į jaunimo širdis. Padėjo daina ir šokis. Pirmieji saviveiklininkai — dideli entuziastai. Mus visur mėgo ir laukė. Naktį banditai aplankydavo kaimą, rytojaus dieną mes koncertuodavom. Be galo sunku. Neturėjom rū bų, o ką turėjom, buvo vie nas komplektas keliom gru pėm. Pašokam, suprakaitavę atiduodam kitiems. Įvertino. Doc aną gavom puikią: instru mentus dūdų orkestrui. (R. Jo naitienė, švietimo skyriaus darbuotoja). — 1955-56 m. m. nebuvo taip sunku. Organizacija pra ėjo kovos kelią. Joje buvo daugiau kaip 1800 komjaunuolių ir dar ji augo. Universi teto komjaunimo organizacijai suteiktos rajoninio komiteto teisės. Stengėmės, kad nepralenktų KPI. Slaptai siuvom studentiškas kepures. (R. Tarvydas, Geologijos ins tituto skyriaus vedėjas). — Mes atėjom, kai Vilnius buvo gražus, auditorijose ne pūtė vėjai ir studentai nešio jo kepures. Mes suslaurinom kelnes ir toliau keliavom su
darbo stovyklomis. Statėm. Svajojom. Kūrėm. (J. Bielinis, LKP CK skyriaus vedėjo pava duotojas). Tokia buvo pradžia. Prisi minimai — romantika, o kartu juose skamba tragiška gaida. — Tik nereikia gąsdinti jaunimo. Praeitis nebuvo to kia skurdi. Mums yra ko pa vydėti. O mes patys nepasenom. Nenusiminkim. Bukime tuo, kuo buvom. Su ___ skausmais, džiaugsmais, svajonėm. (M. Sluckis, rašytojas). Šiandien mes komjaunuo liai. Nėra klasių kovos ir ne krinta bombos. „Ką daryti?" — klausiam mes, 70-ųjų metų komjaunuoliai. Ir vėl blaško mės, ieškom, skundžiamės. Nerandam naujų formų. Vis tų formų. — Ieškokit naujo turinio, ne formų. Nerašykit komjau nimo istorijos graudžiais žo džiais. Pokario komjaunuoliai neverkšleno. Nebijokit dirbti bet kokiomis sąlygomis. (E. Meškauskas, Filosofijos kated ros vedėjas). — Būkit patriotai ne tik plačiąja, bet ir siaurąja prasme. Būkit savo Alma Mater, savo fakulteto, savo grupės patriotais. Taip sakau savo vaikams, taip patariu visiems. Kelkit balsą prieš abejingu mą. Geriau tinginystė. JI pra eina. Abejingumas — sunkiai. (L. Maleckas). Jie atėjo iš praeities ir papasakojo pradžią. Rytdiena priklauso mums. Mes dėl jos gyvenam, mokomės, dirbam. Gyvenimas — tai medis. Jis turi šaknis, kurios išugdo kas met naujus lapus. Kaip pra eitis — gražią rytdieną.
ES VOS TIK GIMĘ ieš kom jos. Ir niekada nesurandam: ji ateina pa ti savaime ir užvaldo mus. Ir tada gyvenam ja. Yra dviejų žmonių meilė. Yra meilė gyvenimui, vi siems žmonėms. Gal ją geriau tiktų pavadinti kova. — Buvo komsorgu J. gonis, S. Lazutka, mūsų kare dalyvauja draugai Burkauskas, A. Stimburytė ir daugelis kitų, kurių pavardes neužmirštamos. Tai be galo ištikimi Komunistų partijai žmonės, — sako Antanas Ra guotis. O mes prisimenam vieną, pačių svarbiausią meilės tiesą — ištikimybę. Kiek daug rei kėjo, norint išsaugoti ją — ištikimybę. Docentas S. Lazutka tais metais buvo antro kurso isto rikas. Geriausias drabužis, ku rį jis turėjo, — kariška mili nė. Daug ką baidė jinai, daug kam tais metais ji buvo išti kimybės Tėvynei etalonu. S. Lazutka, apsirengęs panešio tais kariškais drabužiais, eida vo per bendrabučio kambarius ir kalbėdavo su žmonėmis. Agitavo. Jaunimas iš kaimo — Universiteto studentai bu vo tos šaknys, iš kurių turė jo išaugti komjaunimo orga nizacija. Ne visiems, toli gražu ne visiems patikdavo toks S. La zutkos ir kitu komjaunimo ak tyvistų darbas. įvairios po grindinės organizacijos, ku rios, laikui bėgant, buvo sau gumo komiteto darbuotojų de maskuotos, ruošė sąrašus tų žmonių, kuriuos jų supratimu, pasikeitus valdžiai, reikėjo tuoj pat likviduoti. A. Raguotis susitikimo me tu kreipėsi į docentą E. Meš kauską: — Drauge E. Meškauskai, kaip svarbu buvo, kad dėsty tojai pritartų mūsų komjau nuolių darbui. Taip, tai buvo labai svar bu, kada per užsienio radiją
SVAJONE — Kokia jūsų komjaunuo liškos Jaunystės svajonė? Ar išsipildė ji? I tokius klausimus mes pa. prašėme atsakyti keletą bu vusiu Universiteto komjauni mo organizacijos aktyvistų —
susitikimo dalyvių. Štai ir atsakymai. B. SUDAVIČIUS, prorekto rius mokymo reikalams: — Kad visi studentai, be. simokantys Universitete taptų komjaunuoliais.
Mintys Prof. S. Jankauskas ir LTSR MA darbuotojas V. Taurinskas, buvęs Universiteto partijos komiteto sekretorius.
Apie jaunimą, pokario kartą ir dabartį samprotauja dirbęs 1946—1952 metais LLKJS CK pirmuoju sekreto riumi Antanas RAGUOTIS. — Man rodos, kad kovln-
gas, revoliucingas komjaunlmas buvo ne tik tada. Jis ir dabar toks, ir ateityje toks bus. Kada kalbame apie praei tį, tai reikia pažymėti, kad ta-
apie sugrįžimą svaičiojo „va duotojai", kada kiekviename Lietuvos kampelyje naktimis žūdavo žmonės, panorėję ko ja kojon eiti su nauju gy venimu, atvirai pritarę komu nistinei ideologijai. Istorijoje išliks tik faktai, laikui bėgant užsimirš sakyti tada žodžiai, mintys. Istorija vertins šaltai ir objektyviai, ir tik literatū roje išliks pasakojimai apie tuos metus. O tada jaunimo gyvenime svarbiausia buvo apsispręsti. — Mano kartai stojant į komjaunimą, daug reiškė ide ologinis apsisprendimas. Su komjaunimo bilietu prasideda mano sąmoningas, aktyvus gyvenimas ir darbas. Tai mūsų poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai. Jie nereikalauja komentarų. O štai kito rašytojo, Myko lo Sluckio, žodžiai: — Komjaunimas — lemiamas mūsų jaunystės patyrimas. Pokario metais arši ideologinė kova vyko literatų bū relyje, kuriam ir vadovavo M. Sluckis. — Buvom negailestingi, — tęsia rašytojas, — svarstydavom komjaunuolius už bet koki prasižengimą. Be kovos neįmanoma. Jeigu jos nebū tų buvę, tai nebūtų buvę ir tokio šiandieninio jaunimo, nebūtų buvę ir tokios Lietu vos. Šiandien mes protingi. Ra miai gurkšnodami kavą, ne gailestingai keikiame savo vyresniuosius draugus už per lenkimus pokario metais, už kategorišką griežtumą. — Jeigu mes būtumėm tu-
rėję šių dienų patyrįmą, mes būtumėm buvę gailestingesni. Bet buvo kova... O mums šiandien keistoka, mes kur kas santūresni savo poelgiuose, svarstymuose apie save ir retai pagalvojame, kur mūsų gyvenimo šaknys, kur prasideda tas mūsų medis. Ir meilę mes suprantame kaip dviejų žmonių santykius, ne sigilindami į tai, kokia plati šio žodžio sąvoka, Mes ir komjaunuoliais tampam retkarčiais iš inercijos, todėl, kad esam pripratę, tiksliau, kad mums būtina turėti savo jaunimo organizaciją. Mums viskas duota: patyrimas, dar bo formos, belieka suras ti turinj.
įĄ
L
Jp|»
Doc. S. LAZUTKA
Doc. E. MEŠKAUSKAS
— Tikslas pasiektas. Da bar dauguma mūsų studentų — komjaunuoliai. M. SLUCKIS, rašytojas: — Tapti rašytoju. — Visi rašytojai galvoja, kad geriausia knyga — atei. tyje. Taigi, mano svajonė lyg ir dvilypė. Tikiuosi tą, išsvajotą, knygą dar parašyti. O aplamai, jaučiu pasitenki nimą. kad galiu dirbti
darbą. kurį dirbu. Bet rezul tatais dar nesu patenkintas. S. LAZUTKA, docentas. — Kad dauguma jaunimo taptų įsitikinusiais komunis tais. — Iš dalies. Tačiau man rodos, svajonė niekada pilnai neišsipildo. Kitaip būtų įdomu gyventi.
da nebuvo auksinių laivų. Ki taip nebūtų buvę progreso. Kiekvienas laikmetis turi bū dingą komjaunimo darbo tu rinį. Komjaunimo organizaci jos uždaviniai šiandien, gal būt, net didesni — vystosi technika, kultūra ir iš kom jaunuolių reikalaujama kur kas daugiau žinių. Ir didvyris ne tik tas, kuris pakelia laik-
mečio smūgius, bet ir tas, ku ris kantriai dirba visą savo gyvenimą. Dažnai, kada manęs klau sia apie dabartį, komjau nimą ir aplamai apie jauni mą, atsakau, kad pasitaiko atskirų jaunuolių, kurie ne gerbia mūsų praeities. Tai, atrodo, atsitinka ne todėl, (Nukelta j 3 psl.)
1968 m. spalio mėn. 25 d.
*/*/*^*^*^*^*^*^*/*^«^«/«^ TARYBINIS STUDENTAS
BETATLAIKĖM..." (Atkelta iš 2 psl.) kad mes mažai jaunimą ba ram, o todėl, kad mažai my lim. S. JANKAUSKAS, profeso rius, Gamtos fakulteto deka nas. — Prisiminimai apie kom jaunimą. aš turiu omenyje savo kartą, sukelia norą dirb ti. Komjaunimas — tai elek syras, suteikiąs jėgų. Man patinka mūsų studen tai. Jie stiprūs, gerai idėjiš kai paruošti, ir norisi, kad visas dabartinis jaunimas bū tų kūrybingas.
Susitikimo metu vyko gyvi ir įdomūs pokalbiai, skambėjo pokario metų dainos. Nuo traukoje matote fizikos-mate matikos mokslų daktarą A. Bolotlną, fizikos-matematikos mokslų kandidatą V. Kybartą, prorektorių mokymo reika lams B. Sudavlčių ir LTSR Ministrų Tarybos darbuotoją A. Raguotį.
MUSŲ Žodis Visą vakarą susitikime da lyvavę musų kartos komjau. nuoliai klausėsi vyresniųjų draugų pasakojimų, žiūrėjo nuotraukas, kurias į susitiki mą atsinešė buvę komjaunuo liai. O kada sužinojo, kad docentui S. Lazutkai tą die ną sukako lyqiai trisdešimt metų nuo tos dienos, kai jis įstojo į komjaunimą, jie nuo širdžiai jį pasveikino, meste lėjo keletą kartų į orą. Kiekvieną vyresniųjų drau gų žodį komjaunuoliai ap svarstė savo tarpe, bet kada neužteko įrodymų, kreipėsi į vyresniuosius draugus.
problemų buvo nagrinėjama retkarčiais atitrūkus nuo rea lybės. Komjaunimas — politi nė organizacija. Ir, man ro dos, pasiteisina griežtumas dirbant šį darbą ir dabar. Gediminas BOGUŠKA, Tei sės fakulteto III kurso studen tas: — Aš pirmą kartą tokiame vakare. Netenka abejoti jo nauda mums, nūdienos kom jaunuoliams ir ypač aktyvis tams. Juk tiek daug mes čia Štai ką apie susitikimą sužinojome, taip objektyviai pasakė Ekonomikos fakulteto buvo nagrinėjamos komjau IV kurso studentas Vytautas nuoliškos problemos. ŠOPYS: — Mane stebina tai, kad mūsų vyresnieji draugai, vi Pasakojimą apie buvusių sas komjaunimo problemas Universiteto komjaunimo ak sprendžia be garsių lozun tyvistų susitikimą paruošė gų, nepakilę nuo žemės. Juk Stefa RADIŠAUSKAITĖ ir Al ne paslaptis, kad anksčiau fonsas BUCKUS. daugelis komjaunimo darbo G. MEDZEVICIAUS nuotr.
ĮVYKO XX, JUBILIEJINĖ, STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS K ONFERENCIJA
Kas jaudina mus Viskas tą šeštadienį Aktų salėje buvo šiek tiek neįpras ta ir šventiška: ir puikūs stendai, ir senasis „Gaudeamus..." Vyko XX jubiliejinė Universiteto studentų profsą jungos konferencija. Joje da lyvavo partijos komiteto sek retorius V. Nekrašas, prorek torius doc. B. Sudavičius, LTSR Švietimo, aukštųjų mo kyklų ir mokslo įstaigų dar buotojų profsąjungos komite to atstovė A. Juodelienė ir kt. Prolkomiteto pirmininkas Petras REMEIKA apibūdino fakultetų profbiurų atliktą darbą,priminė buvusias nege roves. Kaip paprastai, daug vietos ataskaitoje buvo skirta akademiniams rūpesčiams. O jų kasmet nemažėja. Štai kad ir studentų paskaitų krūvis. Jeigu gerai paskaitos paskirs tytos TF, MF, MMF, tai Gam tos, Chemijos ir kt. fakulte tuose studentai kad veža tai veža: čia užsiėmimai kartais būna net nuo 9 iki 21 vai. be pietų pertraukos (i). Negalima užmiršti studentų sveikatos. Be to, ar tai ne viena iš prie žasčių, kuri verčia studentus praleidinėti paskaitas?
Studentų profkomitete vei kia kultmasinis sektorius. Jo nariams tenka dirbti gana nelengva darbą, organizuo jant įdomesnį studentų lais valaikį. Tačiau sektoriaus darbas netenka prasmės, jei gu nesulaukiama profbiurų paramos: juk trys žmonės negali kiekviename fakultete suorganizuoti saviveiklos. Šį sektorių galima pavadinti tarpine grandimi tarp fakul tetų, Rektorato, Kultūros klu bo ir Estetinio lavinimo ka tedros. Šiemet įvykusi tarpfakultetlnė meno saviveiklos apžiūra parodė, kad kai kurie fakultetų profbiurai visiškai nieko nepadarė. Apžiūroje blogai pasirodę fakultetai teisinasi tuo, jog trūksta mu zikos instrumentų. P. Remeika labai teisingai priekaištavo fakultetams, kad šie nesaugo turimų instrumentų, išmėto juos. Lėšų instrumentams įsi gyti turi ne tik profkomitetas: jų turi ir dekanatai. Profblurams reikėtų patiems daugiau pasidairyti, iš kur gauti lėšų.
Per ataskaitinį laikotarpį buvo suorganizuotos 3 sporto — sveikatingumo stovyklos Ventės rage, Žydiškėse. Api bendrinant jų darbą, peršasi kai kurios išvados ir pasiūly mai. Reikia išplėsti vilą Žydiš kėse, užbaigti elingo ir ak meninio tiltelio j ežerą staty bą. Dalis poilsinių ir turistinių kelialapių išskiriama pavasa rio sesijos metu arba rudeni, kai jau prasidėję paskaitos. Į tai, žinoma, turėtų atsižvelgti respublikinis komitetas. Silpnokai su proforgals dir ba kai kurie profbiurai. Proforgas turėtų žinoti, kam rei kalingas dietinis maitinimas, kur gyvena studentai. Jiems baigiant Universitetą ar dėl kitų priežasčių nutraukiant nuomos sutartį, profbiuras tu rėtų pasirūpinti, kad ši vieta būtų užbroniruota pirmakur siui ar kitiems fakulteto stu dentams. Bendrabutis yra ne tik gy venamoji vieta, bet ir tvarkos mokykla. Nenuostabu, kad konferencijoje buvo tiek daug kalbėta kaip tik apie bendra bučius ir jų gyventojus. Bendrabučiuose gyvenimo, tvarkymosi ir kitus organiza cinius bei kultūrinius klausi mus sprendžia bendrabučių tarybos su komendantais. Gerai dirbo V, VI bendrabu čių tarybos. V bendrabučio taryba jau ketvirtus metus iš eilės iškovojo geriausios var dą (pirmininkas A. Ramašauskas, komendantas V. Alkauskas). Taryba plačiai domėjosi gyventojų kultūriniu gyve nimu, bendrabutiečius įtrauk davo į sportines varžybas. Praėjusiais metais už gir tuokliavimą, nesitvarkymą buvo pašalinti 33 studentai, 138-iems pareikšti griežti papeikimai. Pasitaiko, kad to kie studentai sekančiais me tais vėl gyvena bendrabuty je. Perdaug „mielaširdingi" buvo Ekonomikos, Gamtos fakultetų profbiurai. Jeigu žmogus nemokėjo tvarkytis, sekančiais metais jam ne viela bendrabutyje. Įdomus faktas: jeigu ankstesniais metais iš bendrabučių pašalintu EF studentų daugu mą sudarydavo vyrai, tai da bar — 50 proc. merginų. Prie-
Komjaunimas ir inteligentas
J. BALTRUŠAITIS MMF IV kursas Plati inteligento sąvoka. Mes su ja siejame geriausias žmogaus dvasines savybes, su gebėjimą kūrybiškai dirbti, platų akiratį. Naivu būtų gal voti, kad ansamblis, akademi nis choras, sporto sekcijos ar net „skoningai įrengta ir api pavidalinta kavinė" padarys
iš mokyklos atėjusį jaunuolį inteligentu. Reikia sutikti ir su kita J. Kunčino mintimi, kad jokia visuomeninė orga nizacija nepakels ant inteli gento pjedestalo to, kuris nenori juo būti. Ar galimi tada kokie nors racionalūs pasiūlymai? Koks turi būti komjaunimo organi zacijos vaidmuo, formuojant šių dienų inteligentą? Ar be lieka „neinteligentiškas" klausimas: „Ko tu čia, žmo gau, atėjai į Universitetą?" Mes dabar neįsivaizduoja me inteligento, nors ir labai išsilavinusio, bet užsidariusio, užimto tik savimi, žvelgian čio iš aukšto į „neinteligentiš ką minią". Mūsų sąmonėje tikro inteligento sąvoka reiš kia aktyvų inteligentą, esantį kolektyvo kūrybinės minties centru, sugebantį užkrėsti ki tus ieškojimų, žinių troškimo ugnele, žmogų, kuriam pasi darė būtinybe perduoti ki tiems tai, ką jis turi geriau sia. Tokiu turėtų būti kiekvie nas mūsų komjaunimo akty
vistas, tokiais turėtų paruošti Universitetas daugumą mūsų absolventų, praėjusių ne tik specialaus paruošimo, bet ir visuomeninio darbo mokyklą. Įvairiai mes vertiname komjaunimo organizacijos ir sekretoriaus darbą. Dažnai skaičiuojame „paukštelius" prie užplanuotų renginių, kartais apie sekretoriaus dar bą sprendžiame pagal kom jaunuolių drausmę, nario mokesčio surinkimą, arba pa gal jo sugebėjimą besąlygiškai vykdyti aukštesnių organų nutarimus ir nurodymus. Ir paprastai nedaug vietos ver tinime užima pirminės kom jaunimo organizacijos sekre toriaus sugebėjimas mąstyti, atrasti žmones. Pilna to žo džio prasme atrasti visuome nei žmogų, pažadinti jame nerimą, siekimą šviesesnio, gražesnio, troškimą suvokti savo vietą gyvenime — tą in teligencijos pradą, kuris yra kiekvieno žmogaus prigimty je. Kuo daugiau tokių atradi mų, tuo žmogus darosi turtin gesnis, tuo daugiau apie jį
protingų žmonių, tuo daugiau jis vertas kaip jaunimo va dovas. Mes ginčijamės dėl jauni mo organizacijų vaidmens mūsų gyvenime, jų uždavinių. Mes nusistatę prieš pasenu sius darbo metodus, prieš jgrįsusius renginius, visada kritiškai vertiname kiekvie no aktyvisto darbą. Tai teisin ga pažiūra. Seka išvada, kad reikia ieškoti, galvoti ir vėl ieškoti. Ieškoti komjaunimo aktyvistų —- žmogiškųjų sielų atradėjų, galvoti kaip šioje dabartinės informacijos jūro je ugdyti tikruosius inteligen tus. Tai tikrai kilnus komjau nimo uždavinys. Liūdna kita mūsų kritišku mo pusė. Žavimės F. Kafka, Ž. P. Sartru kartais tik gir dėję apie juos ar perskaitę po vieną jų kūrinį. Kritiškai vertiname vadovėlių tiesas, nežinodami tikrųjų tiesų, nuo sukurtų savo pseudointeligencijos aukštumų su lengva iro nija žiūrime į visuomeninį darbą. O per visuomeninių mokslų seminarus, neskaity
dami užrašų, nepajėgiame su regzti nė vieno sakinio, o juo labiau pagrįsti savo sampro tavimų. Ar ne per daug pas mus kritikos be racionalių pasiūlymų, kritikos dėl kriti kos? Jaučiu skeptiko nuomonę: „Vėl aukšti žodžiai, vėl pa mokantis tonas". Atsakysiu vieno komjaunimo sekreto riaus žodžiais: „Galima pa prasčiau gyventi, paprasčiau galvoti, paprasčiau mylėti, paprasčiau žiūrėti į savo dar bą. Juk tokių žmonių ne taip jau maža. Valgyk, miegok, linksminkis, žaisk bilijardą (žaidžia juk! valandomis! die nomis!), užsidirbinėk pinigus. Tada išsaugosi puikią veido spalvą, šukuoseną ir pragy vensi daug ilgiau... Bet negaliu. Nepakenčiu primityvumo, pelėsių. Nie kur. . Ir ar ne dvasišku turtingu mu, sugebėjimu nepaprastinti niekur ir ypač tada, kai kalba eina apie patį nepaprasčiausią daiktą žemėje — žmogų, in teligentas išsiskiria iš visų?
žastys — nesitvarkymas, gir tuokliavimas kambaryje. Štai tau ir „dailioji, silpnoji" ly tis! Konferencijoje buvo priim tas nutarimo projektas. Jame be kita ko pažymima, kad bū tina matematikų, fizikų ir chemikų mokomuosiuose kor pusuose įrengti valgyklą; su derinus su „Tauro" valgyklų tresto direkcija, sudaryti ga limybę Universiteto valgyk lose valgyti su dietinio maiti nimo kelialapiais. Konferenciją sveikino mū sų draugai iš kitų aukštųjų mokyklų.
Naujas studentų profkomitetas Antanas BENDIKAS — pirmininkas Algis VENCKUS — pa vaduotojas kultūriniam masiniam darbui Antanas ABLINGIS — pavaduotojas buities — bendrabučių reikalams Albertas BERTULIS — buhalteris
A. A, A. R. A. A. V.
PREZIDIUMAS BENDIKAS BERTULIS VENCKUS GIRDAUSKAS STAPULIONYTĖ ABLINGIS BARGAILA
AKADEMINIS ORGANIZACINIS SKYRIUS A.. BENDIKAS (TF, III k.| A. BERTULIS (EF, dėst.) F. KlSONAS (ChF, III k.) A. BRAZAUSKAS (GF, II k.) R. DAGILYTĖ (EF, III k.)' V. KIURAITĖ (Fil. F. III k.) V. SUTKUS (FF, I k.) A. TAMULAITIS (FF, III k.) MASINIO KULTŪRINIO DARBO SKYRIUS A. VENCKUS (TF, I k.) R. JONAITYTĖ (ChF, IV k.) D. KAKNEVlClOTE |MMF, IV k.) R. GIRDAUSKAS (MMF, IV k.) R. CEPUKAITĖ (ChF. II k.) A. STAPULIONYTĖ (MF, IV k.) A. KARMAZAITĖ (MF, II k.) S. KARLONAITĖ (MF, II k.)
BUITIES — BENDRABUČIŲ SKYRIUS A. ABLINGIS (TF, II k.) V. JAKUČIONIS (EF, III k.) R. ŠUOPYTĖ (Fil. F, II k.) J. BlCKUNAS (EF, I k.) O. MATVEJENKO (EF, I k.) F. KŠANAS (EF, III k.) A. MEDIKAITĖ (GF, II k.)
V. BARGAILA (MF, V k.) A. NESAVAS (IF, III k.)
KANDIDATAI Į KOMITETO NARIUS V. KLEIZA — EF profbiuro pirmininkas R. MATUZAS — MF profbiuro pirmininkas L. MAMAITYTĖ — Fil. F profbiuro pirmininkas
Mischoras, Livadija, Jalta... Išlipom Jaltoje. Pliažas — vie ni akmenys, uoste „Šota Rustavelis“ — milžiniškas, ištai gingas. .. — Daugiaaukščių namų virtinės ir A. Čechovo namelis — muziejus.
Po pietų saule ĮDOMIEJI CEBUREKAI Mažas medinis namukas. Nedidelė iškaba: „Ceburečnaja". Atrodo, nieko ypatingo. Bet priėjęs arčiau, jau neatsi trauksi. Neįprasta, bet labai malonus kvapas traukte trau kia užeiti j vidų. Tas pats atsitiko ir su mumis. Atnešė greitai. Ką tik nuo keptuvės, dar spragsinčius... O. skonis! O, kvapas! . . Ne spėjom apsidairyti, kai jau sėdėjom su riebaluotomis lū pomis ir tuščiomis lėkštėmis. Na, o „vilniškiai" čeburekai? Gaila, bet teks nuliūdinti tuos, kurie galvoja, kad valgė tik rus čeburekus. Jiems liko tik pavadinimas nuo šio tikrai nuostabaus totorių nacionali nio patiekalo. Išsiskiriame su Bachčisarajumi, su tuo „Azijos kampe liu, pasimetusiu Europoje". Dabar prie jūros! Į Sevasto polį!
r
SEVASTOPOLIS Nutart tai nutarėm, bet pa pulti j Sevstopolį nėra taip lengva. lik po geros valandos įsiprašėm į autobusą. Vieta viena laisva. O mes keturi... Klausimą sprendžiam greitai. (Mes gi ekonomistai!). Kelio nė truks apie valandą. Daliįam iš keturių — kiekvienam po penkiolika minučių. Pet ras laimingas — jis jau sėdi. Mes įsitaisom prie vairuoto jo. Langas platus, užteks vi siems. Vynuogynai, vynuogynai. . . Dešinėje kelio pusėje pa minklas — jūreivis su aukštai iškelta vėliava. „Sis paminkPabaiga. Pradžia Nr. 28
KELIAI
las pastatytas penkių jūreivių atminimui pagerbti, — noriai aiškina vairuotojas. — 1941 metais, politvadovo Filčenkovo vadovaujami, jie nepralei do besiveržiančių į Sevastopo lį fašistinių tankų. Tai buvo paskutinis jų mūšis". Artėjam prie Sevastopolio. Daug skaitėm, daug girdėjom apie šį miestą-didvyrį. Tikė jomės pamatyti jį rūstų, pasi tempusį, karišką. .. O Sevas topolis mus pasitiko šeštadie nio vakaro linksmu sujudimu ir nerūpestingu juoku. Tik paminklai, išsibarstę po skve rus ir aikštes, pasakoja apie didvyrišką miesto praeitį.
PIETŲ PERLAS Keliaujam į Chersonesą — miestą, įkurtą senovės graikų dar V a. prieš mūsų erą. Grei tai susirenka nemažas būrys norinčiųjų susipažinti su nau jai atkastu miestu. Laukiam gido. Kažkas pasisveikino. Apsidairom. Pasimetusi žmo nių būryje, stovėjo mažytė, didelėmis, juodomis akimis mergaitė. Tai gidė. „Pietų perlas" — iš karto pakrikšti jo Jonas. Tik nesupratom, ką. Gidę ar Krymo „Pompėją". „Chersonesas — pasaulinės reikšmės istorinis paminklas", —- greitakalbe skuba gidė ir kur čia neskubėsi. Per kelias valandas reikia suspėti aprėp ti beveik 2500 metų periodą. Chersonesas po truputį grimsta į jūrą. Reikia gelbėti šį antikinį miestą. Gelbėti ne tik nuo jūros, bet ir nuo žmo nių. O jų čia tiršta. Kasinėja, stipresni akmenis kilnoja, ti kisi kažką nepaprasto rasti. Arba tiesiog saulės vonias
priiminėja. Taip ir žiūrėk, kad kam ant nuogo pilvo neužlip tum. „XX amžiaus barbarai", — aiškina gidė. PAJŪRIS Kairėje — Krymo kalnų viršūnės, dešinėje — jūra. Ir taip visą laiką. Plentas bėga nuo jūros, veržiasi į kalnus ir vėl sminga žemyn... Kas 10— 15 metrų — posūkis. „Siame kelyje atrenka žmones į kos monautus", — juokiasi vai ruotojas. Šalia — „Volga" su Maskvos numeriu. Vos šliau žia. O mes skriejam kaip paukščiai — vairuotojas vie tinis. Forosas, Simeizas, Alupka... Alupkoje užtrunkam il giau — vienas iš turtingiau sių parkų Sąjungoje, buvę grafo Voroncovo rūmai. AiPetri viršūnė. .. Įdomi legenda apie Ai-Patri kalno šaltinį. Atsigėrė kartą senis vandens iš šaltinio ir pavirto jaunikaičiu. Nubėgęs namo, pačiai viską papasako jo. Nuskubėjo ir ji prie to nuostabaus šaltinio. Jau va karas, o senė vis negrįžta. Nuėjo senis prie šaltinio — nėra jo pačios. Tik kažkoks kūdikis netoliese verkia. Nu stebo, pažinęs senės drabužius ant jo.. . Per daug vandens iš gėrė, labai jau senė jauna norėjo būti.. . Ieškom ir mes to šaltinio. Gerti nesirengiam: vėl j mo kyklą eiti dar nesinori. .. Toliau keliaujam garlaiviu. Virš mūsų — žuvėdrų pulkas, vandenyje — medūzos, apva lios, pasipūtusjos. .. Krante — kalnų viršūnės, apsigaubusios debesų skraiste, ir kurortai:
PRO TROLEIBUSO LANGĄ Jaltoje ilgai neužtrunkam. Važiuojam ilgiausia pasaulyje troleibusų linija, jungiančia Jaltą su Simferopoliu. Prieky je Masandra, įžymi savo vyno gamyklomis. Daugiau kaip 50 aukso medalių iškovojo Masandros vyndariai. Toliau Gurzufas, Artekas. Aju-Dagas (Lokys — kalnas). Jis tikrai primena milžinišką lokį, pasi lenkusį atsigerti.. . Nuo Aluštos kelias pasisu ka į šiaurę, Simferopolio link. Mes kertam Krymo kalnus. Paminklas-fontanas M. I. Kutuzovui. Šioje vietoje kare su turkais jis buvo sužeistas. SPĄSTAI Mes vėl Simferopolyje. Da bar greičiau namo. Pirmiausia į aerouosto kasą. Čia mus „pradžiugino". Iki rugsėjo mėnesio bilietai parduoti. Nukabinam nosis. Sėdėti čia „viršplaninę" savaitę neturim jokio noro. Bėgam į geležin kelio stotį. Ten tas pats. Štai tau ir „širdis". Priimt tai pri ima, o atgal neišleidžia. Tikri spąstai! Ką daryti? Karštligiš kai kuriami nauji planai. Kęs tučio: skubiai į Sevastopolį ir iš ten bandyti ištrūkti garlai viu. Planas beveik puikus, bet. .. Gal ir ten mūsų laukia toks pats likimas? Priimam Petro pasiūlymą: autobusu iš sidanginti iš pusiasalio. Po dviejų valandų eilutės bilietai į Odesą jau buvo mū sų rankose. Na, o iš ten iki Vilniaus „tik" apie pusantro tūkstančio kilometrų. V. ŽEIMANTAS EF studentas
SKIRTINGOS
Graifsvaldo universitete „Lietuvos TSR — mūsų draugas*. Taip pavadinta paroda buvo atidaryta slavistikos institute. Ji lankytojus trumpai supa žindina su lietuvių liau dies menu, muzika, litera tūra. Jau nemažai lankytojų pabuvojo čia. Tarp jų — studentai iš Prancūzijos, kurie labai žavėjosi dirbi niais iš gintaro. Daug suvenyrų parsi vežė devynios slavistės, vadovaujamos dėstytojos Helenos Bart, iš Vilniaus. Merginų suvenyrai irgi papildė parodą. Parodoje eksponuoja mos M. K. Čiurlionio „Zo diako ženklų“ reprodukci jos, S. Krasausko grafikos darbai, Molėtų vid. mo kyklos III klasės mokinių piešiniai, Lietuvos moks lininkų darbai, rašytojų knygos ir kt.
SPORTAS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiii
PLAUKIKŲ TARPFAKULTETINĖS tą sekmadienį erdvus uždaras „Žalgirio" plau kymo baseinas sukvietė pačius stipriausius Uni versiteto plaukikus. Čia vyko tarpfakultetinės „Komjaunimo tiesos" tau. rėš plaukymo varžybos, skirtos VLKJS 50-mečiui. Dėl nugalėtojų vardų aštuonlose rungtyse kovo jo 22 jaunuoliai ir mergi nos. Jau pati pirmoji rungtis — 100 m laisvu stiliumi moterims — at. nešė sėkme ekonomistėms. Laimėjo šio fakulteto at stovė L. Kaunietytė. 100 metrų laisvu stiliumi
rungtis vyrams buvo pati masiškiausia. Joje starta vo net 8 sportininkai. Pir masis finišavo Ekonomi kos fak. studentas V. Dutovas. 100 metrų brasu distanciją laimėjo jau pa čioje pradžioje nuo var žovių atsiplėšusi medikė T. Martinaitytė. Gal būt, atkakliausiai kovojo brasistai. Pagrindiniais var žovais čia buvo V. Makš. tutis ir T. Metslang. Vis tik paskutiniuose metruose pergalę išplėšė ekono mistas Tomas Metslang — 1'29.4. V. Makštutis atsili ko 0.2 sek. 100 metrų nugara rungti vyrams lai mėjo taip pat Ekonomikos fak. komandos narys Sa. Požnikovas. o tokio pat ilgio distanciją delfinu — matematikas Kudinovas. įdomi kova vyko estafe tėje 4x50 m tarp Gamtos, Medicinos ir Matematikos fakultetu komandų. Nu. galėjo medikai, šiek tiek
Gerb. redakcija, vartydami „Tarybinio studento" vieno, 27-to, numerio puslapius, pastebėjome intriguojančią antraštę: „Buvau Aktuose". Pradėję skaityti, susidomėjo me rimčiau: tą vakarą „buvo me Aktuose" ir mes. Matėme „daugiaserijinį, spalvotą" fil mą, kuris, nors ir mėgėjiškas, mums netgi labai(!) patiko. Tačiau toliau skaitydami, pa sibaisėjome: kaip mūsų ausys atlaikė tą „gagenimą, cypimą ir kaukimą", trumpiau tariant, „giedalą". Tik pamanykit: Le ta nuėjo iki salės vidurio, ir dievas iki šiol jos nenubaudė. O Rimas vos pianino nesulau žė ir. . . nieko! Barbarai! Bu čiuojasi, klykia kaip studen tai. . . Ir, žinoma, jau visai teisi autorė, kad duoda garo „Do bilui". Ir ne bet kaip duoda, o pagal paskutinį žurnalisti kos meno cyptelėjimą, pačiu
atsilikę nuo be konkuren cijos startavusios Univer siteto rinktinės. Reikia pastebėti, kad dalyvavo ne visų fakulte tų plaukikai. Vis dėlto varžybos, nors ir nepasi žymėjusios aukštais rezul tatais. buvo atkaklios ir įdomios. V. KAVALIAUSKAS I kurso žurnalistas
I
KOMJAUNIMO
nERENCIJOS ŽINIAI!
Jau kuris laikas pirmakur siai klegėjo, nerimavo. Iš kur būsi ramus, jei esi nei pakar tas, nei paleistas, nei tave fuksu pašauks, nei studentu pavadins, o spalis spėjo nu sivyti rugsėjį, nupurtyti me džius, suginti į auditorijas di džiausius vėjavaikius. Visą savaitę margaspalvės afišos rėkė: „Fukse, ar ilgai būti ne krikštytas?" Į Medicinos Didžiąją audi toriją tą vakarą plaukė ne tik nekrikštų minios, bet ir gau sus svečių būrys, nes medikai nuo seno garsėja savo tradici jomis. Prieš „viešpatį ir archange lus" egzaminan stojo fuksų fuksas, gulė po blizgančiu eg zekutorių peiliu ir mokslų la bui paaukojo savo penkių metrų apendiksą... Visi lig vieno fuksai prižadėjo prieš sesiją sveikintis su dėstyto jais, kad, gink dieve, per ne apdairumą netektų savo ir taip silpnai besilaikančių galvų, kad rūstus žaižaruo
jantis dėstytojo kirvis nepa liestų gyslos, dar šiaip taip jungiančios su stipendija...
Suskambo šventinis „Gaudeamus", tačiau apeigos nesi baigė. Nuoširdžiomis katutė mis žiūrovai apdovanojo rampos šviesoje besikankinančias mažąsias guibes — fakulteto „prim balerinas": G. Bielinį, A. Aršą, R. Žukaus ką, R. Diškevičių. Jie liko va karo numylėtiniais ir už są mojingai atliktą kabaretinį „Kankaną". Visą vakarą liejosi dainos, tryško studentiškas jumoras. Seštakursiai, pergyvenę kefiro laikus ir stovį jau prie koldū nų eros, savo „išmintį" ir „gyvenimišką patirtį" perda vė jauniesiems. A. JASULAITIS Medicinos fak. III k.
s J. LIPINSKO nuotraukoje medikų-pirmakursių imatriku liacija.
Giedalas ar skiedalas?
NUOMONĖS
■MM
Prasidėjo kefiro laikai
KON-'!
DELEGATŲ , |
Spalio 27 d. VVU XVIĮ | komį aunįmo konferenciį a (j neįvyks. Konferencijos, | datą pranešime vėliau. (j .| VVU komjaunimo .j i komitetas ,j
L**%%«%*%**v
moderniškiausių stiliumi! Koks nors chemikas ar mate matikas tai dar sunkiai ir be supras. ..
bet vis tik kažką darė. Galėjo gi ji palinksminti mus — ne susipratėlius ir visuomeninio turto gadintojus.
Norisi paklausti, ką autorė norėjo patraukti per dantį: ar tuos, kurie kaip įmanydami stengėsi nepasiduoti blogai nuotaikai (dainuodami kaip moka ir žaisdami kaip moka), ar patį „Dobilą" ir vakaro or ganizatorius? Tai, kad jauni mas didesniuose susibūrimuo se sugeba išlikti žvalus ir linksmas, kad dar (!) prisime na tėvų dainas, tai juk puiku. Gal mes atsilikome nuo ma dos? Mums atrodo, kad išsigi mimas — kaip tik tada, kai vyksta „pliki" šokiai (jei taip galima išsireikšti).
Gerb. redakcija! Savaime aišku, kad nebuvo nei to kaukimo, nei Rimo ant piani no klavišų. Tiesiog susirinko darbo ir poilsio stovyklų daly viai, spėję tapti gerais drau gais. Tai kam gadinti gerą vakaro įspūdį, jei esi puikių draugų būry?
Sunku pasakyti, ką veikė pati drg. Maskeliūnaitė tuo metu, kai mes taip nepadoriai linksminomės. Gal būt, ji ir nebučiavo gražiausio vyro,
KULTŪROS KLUBE galima įsigyti (iki spalio 30 d.) Operos ir baleto teatro abonementus spek takliams „Bohema“, „Porgis ir Besė“, .Mergina iš Kalifornijos“, „Don Kicho tas“, „Miegančioji gražuo. lė“. Pirmas spektaklis X. 30 d.
Gilią užuojautą Medici nos fakulteto I kurso stu dentei Nijolei GLEBAITEI, mirus jos mylimai mamy tei, reiškia I kurso 1 ir 2 grupių studentai.
VVU studentų dainų ir šokių ansamblio kolekty vas reiškia užuojautą Ro mui PROTUSEVIČIUI dėl jo tėvelio mirties.
O rašom todėl, kad ima ap maudas, skaitant tokius pos tringavimus. Gal verčiau giedalas, negu skiedalas. . . Vilės, Rimai ir Letos: B. ŽEROMSKAITĖ R. SKRAB UTENAS I. KATILIŪTĖ E. STANKUS V. ŠALTENYTE ir kt. Matematikos fakultetas
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA Reiškiame užuojautą Chemijos fak. II k. studen tui Romui PROTUSEVI. CIUI, mirus jo tėveliui. Fakulteto komjaunimo komitetas ir profbiuras Romai, mirus tėveliui, tave nuoširdžiai užjaučia grupės draugai. ChF stamblamolekulinių Junginių spec. II k. studentai
Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. Užs. Nr. 5843
LV 12963