Džiaugiamės drg. N. CHRUŠČIOVO taikos vizito rezultatais! amiimiuuumiiniiiniiiiiiiiniimnMiiuiiiumiiiiiiiiiiitniiiiiiuiiiiiiiiniiinrimiiinniiinmnnniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiimiiuuiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiuiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiuiiiniiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiii
visų
Salių
proletarai, vienykitės i
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
TAIKA BUS IŠSAUGOTA! RAUGAI profesoriai ir dėstytojai, aspirantai ir studentai, laborantai, bibliotekos bei adminlstracijos-ūklo darbuotojai] Brangūs bičiuliai, mū sų Universiteto kolektyvo nariai! ) Šiais metais mūsų daugiatūkstantinė šeima, o kar- į tu su mumis ir visos respublikos darbo žmonės, pla- ) šioji mūsų tarybinės Tėvynės visuomenė iškilmingai ■ atžymės Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Uni▼erslteto Jubiliejų. PRIEŠ 380 METŲ susikūrė mūsų aukštoji mokyk- j la, seniausioji šalyje. Ji išėjo ilgą ir prieštaringą ke- J lią. Akademija, kurios sienose pažangesni to meto ) mokslininkai buvo bažnyčios ir religijos persekiojami, ) Lietuvos Vyriausioji Mokykla, Universitetas, reorga nizuotas iš jos, Lietuvai įėjus Į Rusijos sudėtį, ir caro ■ reakcijos uždarytas 1832 m. ryšium su daugelio dės- į tytojų bei studentų dalyvavimu revoliuclnlame-de- . mokratlniame judėjime, — tokie senojo Universiteto ( istorijos etapai. PRIEŠ 40 METŲ Spalio idėją veikiama revoliu- < elnė Lietuvos liaudis atkūrė senąjį Universitetą. Bet ) darbo žmonės nukreipė jį nauju keliu — tuo keliu, kuris užtikrina tikrąjį mokslo ir švietimo suklestėji mą, paversdamas mūsų aukštąją mokyklą DARBO LIAUDIES UNIVERSITETU. Vinco Kapsuko pasira šytame dekrete nužymėti šie kilnus tikslai: „sukurti šalyje kūrybinės minties židinį, aplink kurį galėtų susiburti mokslinės jėgos, sugebančios savo žinio mis ir patyrimu padėti platleslems darbo žmonių sluoksniams pertvarkyti visuomeninį gyvenimą kūry binių komunizmo idealų principais*4. ) Šiuo keliu ir žengiame mes Komunistų partijos ir Tarybinės vyriausybės nuolatinio rūpinimosi dėka, broliškų tarybinių respublikų pagalbos dėka, kartu su visu mūsų kraštu neregėtai Išsiplėtojo senasis Vilniaus Universitetas. Pokario metais mes išleidome l gyvenimą daugiau kaip pusseptlnto tūkstančio aukštai kvalifikuotų, atsidavusių komunizmo reikalui tarybinių specialistų — žmonių, išėjusių ne tik aiškinti pasauli, bet ir pertvarkyti JI darbo žmonių labui. Vien mūsų Uni versitetas paruošė beveik 3 kartus daugiau diplomuo tų inteligentų, negu visos Lietuvos aukštosios mo kyklos buržuazijos valdymo metais. Tai darbininkų ir valstiečių, darbo inteligentijos valkai, kuriems tik socialistinė santvarka. Komunistų partija plačiai atvė rė duris t mokslą. Susibūręs Universitete didelis pedagogų-moksllninkų kolektyvas auklėja studentiją komunistinių idėjų, tautų draugystės idėjų dvasia, perteikia jai gilias mokslo žinias. Kartu mūsų darbuotojai atlieka reikš mingus mokslinius tyrimus, padedančius stiprinti mū sų Tėvynės liaudies ūki, mokslą ir kultūrą. Mūsų Universitetas turi puikias tradicijas, per visą savo Istoriją buvęs tikrai internacionalinis savo dėsty toju bei studentų sudėtimi, savo plačiais ir vaisingais ryšiais su kitų kraštų, pirmiausia Rusijos, aukštosiomis mokyklomis. Mūsų daugianacionalinis tarybinio Uni versiteto kolektyvas garbingai tęsia šias tradicijas, su teikdamas joms naują socialistini turinį. Švęsdami ju biliejų, mes gerbiame ir tęsiame revoliucines tradici jas mokslo bei kultūros, pažangos, kovos prieš reakci nes jėgas tradicijas, persunkdami jas visanugalinčiu Markso ir Lenino mokymu. Svarbu šias tradicijas pa žinti. būtina jas apibendrinti ir iškelti. Tačiau, minėdami praeit}, imdami visa tai, kas buvo pažangaus Universiteto ilgametėje istorijoje, mes žiū- I rime į ateit}, 1 šviesų komunizmo rytojų, kurį mūsų j tarybinė liaudis kuria savo darbu šiandien, kurį stato- į me ir mes vieningose, broliškai susitelkusiose apie , mūsų partiją tarybinių tautų gretose. j Lai šlovingojo Universiteto jubiliejaus šventė dar j glaudžiau suburs ir mobilizuos mūsų kolektyvą TSKP i XXI suvažiavimo iškeltiems uždaviniams įgyvendinti, siekiant naujų laimėjimų idėjiškai užgrūdintų ir ge- f rai kvalifikuotų specialistų rengime, mokslo bei mo- 1 kymo darbe. UNIVERSITETO UNIVERSITETO PARTINĖS ) REKTORATAS ORGANIZACIJOS BIURAS )
D
***bet
Kiekvienas doras ir sąmo ningas žmogus, kuriame pa saulio kampelyje jis begyven tų, džiaugiasi dng. Chruščiovo į Jungtines Amerikos valsti jas istorinio vizito rezultatais ir iš visos širdies sveikina Su vienytųjų Nacijų Organizaci jos asamblėjoje jo pasiūlymą pilno ir visuotino nusiginkla vimo reikalu. Tai iš vienos pusės užtikrintų nušalinimą vi siems laikams didžiulės siau bingo karo .grėsmės, o iš ki tos — tie skaitlingi milijar dai, šiandien visų valstybių išleidžiami ginklavimo bei ka ro poreikiams, panaudoti tai kiems tikslams, sukurtų žmo nijai pasakišką gerbūvį. Drg. Chruščiovo šūkis „Nusigink luokime” randa platų atgarsi taiką mylinčių žmonių širdy se. Šiam šūkiui nepasilieka abejinga Vakarų visuomenė, kuri vis ryžtingiau reikalauja iš savo vyriausybių ne žodžių, Kiekvienas, kam brangi tai ką, kam brangios talkaus ta pybinio darbo galimybės, pa galiau, kiekvienas, kuris suge ba blaiviai galvoti ir realiai vertinti tarptautinę padėti, ati džiai sekė drg. Chruščiovo vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Viso pasaulio do rieji žmonės linkėjo tarybi niam premjerui sėkmės. Ir štai vizitas baigtas — drg. Chruščiovas jo rezultatus jau pranešė tarybinei liaudžiai per mitingą Maskvoje š. m. rūgšč io 28 d. Tamsioms reakcijos
realių veiksmų tarptauti niams santykiams sureguliuo ti. Savo vizito po JAV metu drg. Chruščiovas, atsakydamas i besidominčių amerikiečių paklausimus, aiškiai pabrėžė, kad Tarybų Sąjungos moksli ninkai savo pranašesnius atsiekimus mokslo bei technikos srityje nelaikys paslaptyje, o įgytais rezultatais bei patyri mu mielai dalinsis su kitų šalių mokslininkais, jeigu mokslo atradimai tarnaus tai kiems tikslams. Reikia pabrėžti, kad tarp tautinis mokslininkų bendra darbiavimas padės nutiesti til tą i glaudų atskirų tautų bei valstybių bendradarbiavimą, padės Išsklaidyti nepasitikėji mo debesis ir visuotinai taikai sustiprinti.
Prof. S. JANKAUSKAS Vilniaus Valstybinio V. Universiteto prorektorius Kapsuko vardo Universiteto mokslo reikalams jubiliejaus šventimo komisi ja (komisijos pirmininkas Rek torius fizikos-matematikos ir naujo karo kurstytojų jė mokslų daktaras J. Kubilius) goms suduotas dar vienas smū sudarė priemonių planą. gis, Tarybų Sąjunga dar kartą Priemonių plane numatoma visam pasauliui vaizdžiai pa lapkričio mėnesi pravesti iš rodė savo taikingus siekimus kilmingą Universiteto 380 ir gerą valią. metų įsteigimo ir 40 metų at Mes, tarybiniai žmonės, iš kūrimo sukakties minėjimą. visos širdies džiaugiamės vi Lapkričio mėnesio antroįe zito pasiekimais, linkėdami, pusėje bus organizuota peda kad jie taptų tikro, dalykiško goginio personalo ir studentų tarybinių ir amerikiečių tau kolektyvo mokslinė konferen cija. paskirta Universiteto pa tų suartėjimo pradžia. siekimams nušviesti. Praneši mai, skaityti mokslinėje kon A. TRAKYMAS ferencijoje, bus išleisti atski Lietuvių literatūros ru mokslo darbų tomu.. Spa katedros asistentas lio mėnesio antroje pusėje bus atidaryta Jubiliejinė pa roda, kurios ekspozicija pla
čiai nušvies Universiteto isto riją, Išryškins Tarybų valdžios vaidmenį dar nebūtam Univer siteto išaugimui. Spalio—lapkričio mėnesį {vyks literatūrinis vakaras, paskirtas Universiteto jubilie jui, kuriame dalyvaus rašyto jai, Universiteto auklėtiniai. Jubiliejaus šventimo komisi ja rekomenduoja visoms kated roms ir visuomeninėms organi zacijoms pravesti aiškinamą jį darbą apie Universiteto reikšmę lietuvių tautos kul tūros istorijoje, Tarybų val džios vaidmenį atkuriant Uni versitetą ir visapusiškai vys tant jo veiklą. Numatoma (paruošti populiarių paskaitų ciklą apie Universiteto kolek tyvo darfbą ir Universiteto uždavinius per septynmetį.
Darbininkų fakultetas Vilniaus miesto, VVU ir VPI komjaunimo komitetų iniciaty va mūsų Universitete (o lygiagrečiai ir Pedagoginiame institu te) organizuojami jaunųjų darbininkų fakultetai. — Šio neįprastą pavadinimą turinčio fakulteto tikslas — papasakojo mūsų korespondentui Universiteto komjaunimo komi teto biuro narys Petras Fridbergas, — padėti dirbančiam ga myboje jaunimui pasiruošti stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas. Paskaitos bus skaitomos visų tų disciplinų, kurios įeina į stojamųjų egzami nų sąrašą. Įdomu tai, kad didesnę dalį paskaitų skaitys vy resniųjų, IV—V kursų studentai, kuriems taip pat padės jau nesnieji dėstytojai. Senesni dėstytojai, sužinoję apie šią kom jaunimo organizacijos iniciatyvą, 1 pasisiūlė padėti studen tams pasiruošti paskaitoms, o kai kuriais svarbesniais klau simais ir patys paskaityti kursą. Paskaitų kursas kiek pla tesnis, negu reikalaujama iš stojančiųjų per egzaminus. Pvz., matematikos specialybėje be algebros, geometrijos ir trigonometrijos pakartojimo, mokslo metų gale numatoma per skaityti keletą paskaitų iš aukštosios matematikos kurso. Kad darbas būtų našesnis, pratybos bus pravedamos smulkesnėse studentų-darbininkų grupelėse. Skelbimą apie fakulteto orga nizavimą paskelbėme šeštadienio „Komjaunimo tiesoje", ir jau tą pačią dieną į Universiteto Komjaunimo komitetą atėjo pir masis fakulteto studentas — ryšių darbuotojas Antanas Ne dzinskas. lis ruošis stojamiesiems egzaminams į politechni kos institutą. Komjaunimo Komitete be pertraukos skamba te lefono skambučiai — darbininkai teiraujasi apie fakulteto darbo planus, priėmimo sąlygas ir t. t. Norintiems mokytis darbininkams fakultete sudaromos visos lengvatos: jie priima mi be stojamųjų egzaminų, mokslas nemokamas, paskaitos skaitomos rusų ir lietuvių kalbomis. Mokslas fakultete prasi dės penkioliktą spalio. Mes tikimės, kad šis fakultetas suburs apie save geriausią mūsų įmonių ir fabrikų jaunimą, trokš tantį praplėsti savo žinių akiratį, įsigyti specialybes Mūsų uždavinys — padėti jiems pasiekti savo tikslą.
Apie partinės organizacijos uždavinius Rugsėjo mėn. 25 d. įvyko Susirinkime kalbėjęs Uni Istorijos-filologijos fakulteto versiteto partinio biuro sekre partinės organizacijos susirin torius drg. Bielinis ir kiti kimas. Pranešimą apie fakul kalbėtojai pabrėžė internacio teto uždavinius 1959—60 nalinio studentų auklėjimo mokslo metais padarė fakulte svarbą, reikalavo rimtą dėme to partinės organizacijos sek sį skirti mokymo ryšio su ga retorius drg. Zaksas. Pranešė myba stiprinimui ir kt. klau jas atžymėjo, kad IFF šiais simams. metais padaryta visa eilė per Diskusijose kalbėjo drg. tvarkymų katedrose, peržiūtėti mokymo planai, diplominių drg. Palionis, Užkalnis, Jar darbų tematika. Drg. Zaksas malavičius, Mališauskas, Sau kalbėjo apie studentų visuo ka, Kostelnickis ir kt. meninių organizacijų uždavi nius, kovoje už absoliutini pa Partinis susirinkimas svars žangumą. už skolininkų sąra tytu klausimu priėmė nutari mą. šų panaikinimą.
DĖL JUBILIEJAUS ATŽYMĖJIMO
RYTMETIS. Universiteto autobusas trumpam sustoja ties moks lininkų namais, „Tauro" bendrabučiu, Partizanų q. ties Fizikos ir Medicinos mokslų fakultetu. Kiekviename sustojime iš autobu so išlipa po 3 — 4 kombinezonais apsirengę vyrai ir merginos. Tai gamtinininkal talklninkaula Universitetui. Dirba jie įvairų darbą: nuo valytojų Iki „meistrų” katilinėje. NUOThAUKOJE: geografas Algis Ivanauskas Fizikos-matemati kos fakultete deda parketo ųrindis. J. VAICEKAUSKO nuotr.
STUDENTAI-MOKYTOJAI Čežindami nukritusius me savo dėstytojų Januševičienės, džių lapus, kas dieną } Vil Raguotienės, Levlnsko ir vi mokytojų, niaus miesto vidurines mokyk durinių mokyklų atlieka klasėse pedagoginę las Išskuba penkto kurso che praktiką. Praktika užtruks iki mikai. Vadovaujami puikių pusės spalio. E. Grigaitė specialistų, gerų pedagogų
KOMJAUNIMO ATASKAITINĖ KAMPANIJA NUSIRAMINIMAS — NE KOMJAUNUOLIŠKAS BRUOŽAS Buvo kuo pasididžiuoti ir ką prisiminti V kurso ekonomis tams pramonininkams, susirin kusiems į ataskaitinį-rinkiminį komjaunimo organizacijos susi rinkimą. Neįmanoma nuneigti to darbo, kurį nuveikė per ataskai tinius metus ši pajėgi organiza cija, negalima sumenkinti vaid mens, kurį suvaidino komjauni mas šioje grupėje. Nelengva bu vo pasiekti geriausią padėtį sa vo kurso grupių tarpe, nemažai teko padirbėti organizuojant ir pravedant eilę kultūrinių ir vi suomeninių priemonių. Su pasi tenkinimu tenka prisiminti, ko kio didelio pasisekimo sulaukė atviri organizacijos susirinki mai, skirti XXI TSKP suvažiavi mo iškeltoms problemoms nag rinėti, o, be to, moralės ir es tetikos klausimams. komunizmo „Koks turi būti balsu šį statytojas”, — visu komjaunuoliai klausimą iškėlė Neatsitiktinis savo grupėje, klausimas. Reikėtų pratęsti šį pokalbį. Jis Šiandien mums vi siems labai aktualus. Buvo ir nesklandumų darbe — to neneigė ir patys diploman tai. Tačiau kažkodėl ataskaitinia me susirinkime komjaunuoliai giliau panagrinėjo tik komjauni mo eilių augimą. Visi be išim ties pripažino, kad darbas šioje srityje gana apleistas. Tačiau ar galima dabar tvirtinti, kad po tokio šio klausimo sprendimo, koks išsivystė susirinkime, pa dėtis pasikeis? Sunku pasaky ti... Negalima sutikti su komjau nuolio DveHio nuomone šiuo klausimu. Tiesa, Jis teisingai pareiškė nepasitenkinimą tuo, kad darbas su nesąjunginiu Jau nimu apleistas nuo pat pirmo kurso. Tačiau jo pažiūra, kad nekomjaunuoliams aktyviai nereiškiant noro, komjaunuolių pastangos yra bevaisės, žinoma, neduos rezultatų. Padėties ne pateisina ir šie Jo žodžiai: „Pa skaitų šiuo klausimu neskaitėm,
ir tai yra teisinga. Mūsų žmo nės yra pakankamai apsišvie tę”. .. šitokios pažiūros veda į pa sitenkinimą savimi, nusiramini mą ir organizacinio darbo su stingimą. O sustingimas organi zaciniame darbe yra pavojin giausia Ilga. Teisingai kalbėjo komjaunuolė Faitušaltė: „Jei būtų buvę dirb ta, tai būtų buvę ir rezultatai”. Diskusijų pabaigoje antrąkart pasisakęs, komjaunuolis Dveilys iš dalies atskleidė sustingimo priežastis, kurios iš tikrųjų ne leidžia augti organizacijai: „Mū sų nesąjunglnis Jaunimas yra tokios nuomonės, kad, atėjus diplomantų paskirstymui, kom jaunuolis turės vykti ten, kur bus skiriamas, o nekomjaunuolis nebūtinai. Ir bendrai iš nekomjaunuolio mažiau reikalau jama, o Jei ir prasikaltai, tai ir moralų teks mažiau. Dar yra pas mus draugų, kurie taip galvoja”. Tai dar labai laiku atskleista mintis. Jei Ji atspindi realią pa dėtį, tai laikas komjaunimo or ganizacijai rimtai susirūpinti tais studentais, kurie dar gali taip galvoti. Ir kaip tik todėl, atrodo, komjaunimo eilių augi mo ir stiprinimo klausimas yra vienas iš aktualiausių.
Reidas po Ekonomikos
užbaigė ataskaitinį pranešimą, kuris buvo trumpas ir neaiškus. Gal jį papildys grupės komjaunuoliai? Juk iš pirmo žvilgsnio grupė atrodo stipri. Jos nariais tokie komjaunuoliai visuomeni ninkai kaip Razma, Repšys, Vil kelis ir kiti, kurie žinomi beveik visam Universitetui. Tačiau kai tik prasidėjo ataskaitinis, išryškė jo tikroji padėtis: grupėj yra du lageriai. Vienus grupės gyve nimas jaudina, jie gyvena jos interesais, siekimais. džiaugiasi sėkmėmis ir nenustoja galvoti apie nesėkmes, o kitų tai visai nedomina. Todėl nėra reikalo ir stebėtis, kad ataskaitinį praneši mą girdė’o tik dalis, kiti snūdu riavo. Pranešimo pabaigoje sek retorė didžiausią darbo trūku mą Jau palaikė nelank'imumą. Taip, tai opus dalykas, kuris ro do, kad organizacijoj nėra orga nizavimo. Kad atė o ar neatė'o į susirinkimą, tai rimtas klausi mas, ir tai rodo, kad kom jaunuoliai neauga, kad pas juos nėra net pa. eigos Jausmo. Va čia Jau blogai. O kažkodėl BE NORO, INICIATYVOS apie tai nekalbėjo nei sekretorė KOMJAUNUOLIŠKA UGNELĖ nei draugai. O reikėjo, būtinai NEĮSIŽIEBS reikėjo kalbėti aDie žmogų. Ar ....... Ar vakarą organizuoda- yra pas jus kolektyvas, ar jūs vom. ar susirinkimą, o mūsų suku? ėt jį per keturis metus? Iš g upės komjaunuoliai vistiek ne ataskaitinio šito nesimatė. O pa visi dalyvaudavo. Kodėl — ne šnekėjus su žmonėm, paaiškėjo, žinau. Bet gal ne tai svarbu. kad gero kolektyvo pas jus Svarbu, kad organlzuodavom",— nėra ir nebuvo. Daugumas užsipabrėžė ataskaitoj sekretorė da ę savyje. Jiems visų pi ma švegždaitė. Netaip svarbu? Keis egzistuoja tik savas „aš**. Užtat, tai galvoja. gal būt, didžiausia kaltė tenka O sekretorė skaito toliau. Skai buvusiems grupės sekretoriams, to qreitai, abe'inųai, lyg tai, ką kurie neįžiebė gyvos kom'auJi čia kalba, Jos visai nejaudin nuoliškos ugnelės, nesugebėjo tų. Atskaičiavo kiek buvo susi draugų įtraukti į darbą. Štai, rinkimų, kokiom temom ir per kad ir tas pats Kriščiūnas. Ko , ėjo prie kito klausimo. Dar porą dėl Jis toks viskam abejingas? sakinių apie mokymąsi, apie Kodėl nepatenkintas grupe, kom komjaunimo eilių neaugimą jaunimo darbu? Kodėl Jo nieks nedomina? Ar Jis kitoks negu Razma ar Repšys? Juk Jis irgi nepaprastai gabus ir įdomus žmogus. Jokiu būdu nereikėjo jo užmiršti. Eet grupė užmiršo. Jis pamažu tolo,, tolo ir nutolo nuo grupės. O Jei Jis turėtų visuo ne tik meninių *įDareiaoimų * “ . grupėje, bet, gal būt, net fakulteto mastu, Jis tik ai nebūtų toks abejingas komjaunimo civvenimui. Ir toks ne vien tik Kriščiū kažko mergina. Nemalonu kur nas. Didesnė dauguma tokių. sui prisiminti Grigaitę, kuri Kodėl taip yra? Tik truputį nu į praeitį ir išaiškės, patingėjo bėgti krosą ir gavo krypime į pirmą kursą dabartiniai dip fizinio lavinimo įsiskolinimą. lomantai prekybininkai atėjo su Pikta geografams ant tų, kurių įvairiom pažiūrom. įvairiais cha Mokytis, studijuoti reikėjo laukti ateinant į susi rakteriais. visi. Apie visuomeninį rinkimą ir nesulaukus rinktis troško darbą Jie dar mažai suprato, bet kitą kartą. kas norėjo labai greit įsijungė . . .Bet ką daryti su tokiais, į fakujteto gyvenimą. O norėjo gal būt, visi. Tik vienus gal jei jie į kurso reikalus ranka reikėjo paagituoti, kitus papra numoja? šyti, o treti patys įsijungė. Tik — Nesuprasi tokių, — štai grupė padarė klaidą: sekre torium išrinko neprincipinqą skundžiasi sekretorius. Jaunuoli Kedį. Ir buyusių Nesuprasi. . . Kai Grigaitė kom komjaunuolių entuziazmą, viltį pareiškė, kad ji nematanti jo pakeitė nusiraminimo nuotaikos. kios naudos iš susirinkimų, Tos nuotaikos vyravo ir antrame vieni ja pasipiktino, kiti pa kurse. Naujas sekretorius Kostiugovas ne tik nesugebėjo nie traukė pečiais. dirbti, bet pats ir mokėsi Blogai yra neateiti į ata ko blogai. Juo sekė ir kiti draugai.
MUMS SVARBIAUSIA KOLEKTYVAS
Prie auditorijos stoviniuoja būrelis antrakursių geografų. Vieni žvilgčioja į laikrodžius, kiti į sekretorių — ką daryti? Jau penkios, o dar nėra nei Grigaitės, nei Siaučiūnaitės, nei Gražulevičiūtės. . . — Grigaitės tai nė nelau kit. Kada ji ateina Į susirinki mus? — prabyla vienas vaiki nas. — Kitos, girdėjom, j lė lių teatrą biletus pirko. Dabar, tur būt, puošiasi, — nebeiš kenčia ir merginos. Tą dieną ataskaitinis susi rinkimas neįvyko — iš 16 komjaunuolių atėjo tik 10. Po poros dienų geografai kada vėl renkasi Į ataskaitinį susi skaitinį susirinkimą, rinkimą. Laimei, baigėsi lėlių draugai susirenka nuoširdžiai teatro gastrolės, niekas nesir pasitart, pasiginčyt. Bet dar go, nebepasiklydo savo fakul bus blogiau, jei jūs nepriverteto koridoriuie. Susirinkimą sit visų tų, kurie abejingai žiūri į kurso reikalus, vieną galima buvo pradėti. Atsiskaitinėto sekretorius kartą išklausyti jūsų nuomo Gaižauskas. Žodis po žodžio ir nės apie juos. Tai padės su darėsi aišku, kuo per metus prasti vieniem kitus. Prieš akis — keturi studi gyveno kursas. Buvo susirin kimai, buvo tarptautinės ap jų metai, vasaros darbų sto žvalgos, dalyvauta krose, tvar vyklos, praktika, diplominiai. kyta bendrabučio teritorija, Vienu žodžiu, darbas. Jo be Mokėsi kursas vidutiniškai. ugnelės neįveiksi. Už tai da Žiemą buvo keturi dvejetai, bar, antrame kurse, pats laikas pavasarį, susigriebus, tik vie kalbėtis su tokiais, kurių nešil do studentiškas entuziazmas, nas. — Na, o kolektyvas pas jus kalbėtis griežtai, atvirai, ne pakampiais, o auditorijose, su darnus? sirinkimuose. Tada tokie atsi Klausimas buvo netikėtas. skyrėliai, kokių pas jus, deja, Kolektyvas? .. .Žiemą kursas, galima yra, pajus, kas tai yra kolek sakyti, tempte nutempė Mala- tyvas ir nedrįs grupei pareikš kauskaitę pas dėstytoją — gir ti: kas man jūs, kas man su di, būk gera, likviduok tą ne sirinkimai! G. GERDAlTE laimingą dvejetuką. Ožiavosl
DARBO ANALIZĖ Praėjusį penktadienį geo vardo biskvitų fabriko komu logų III-ame kurse įvyko atas nistinio darbo brigados šefavikaitinis komjaunimo grupės mas, aktyvus dalyvavimas kol susirinkimas. Sekretorius E. ūkių gamyboje atostogų metu, Kučas gerai išanalizavo darbą pasiekimai sporte — visa tai ir trūkumus peir ataskaitinį leido užimti .grupei pirmą vie laikotarpį. Už save kalba aki tą fakultete. Pavasarį buvo vaizdūs faktai: komjaunuoliai vieningai nutarta kovoti dėl aktyviai dalyvavo visuomeni garbingo komunistinio gyve niame ir moksliniame fakulte nimo ir mokymosi grupės var to bei Universiteto gyvenime. do. Žmonės sujudo, pradėjo Susirinkimų temos aktualios ir geriau lankyti paskaitas, padė įdomios: geologai svarstė XXI ti vieni kitiems. Susirinkimas iškėlė ir daug suvažiavimo medžiagą, domė josi ideologiniais klausimais. komjaunimo darbo trūkumų: Suslrinkjmams buvo paruošti blogai auga komjaunimo eilės, praneš’mai „Mūsų tikslas — ne visi nutarimai buvo įvyk komunizmas“, „Antikinis me dyti, pasitaikė atskiri morali nas” ir t. t., diskusija „Da nio smukimo atvejai. Daug bartis ir ateitis”. Trečiakur teisingų pastabų šiuo klausi siai aplankė kolektyviai Istori- mu padarė fakulteto partorgas nės-geograflnes vietoves bei dėst. Bordonaitė, dėst. Zeiba, muziejus, paruošė stendus, kurso draugai. Naujuoju grupės sekretoriu vaizduojančius akademinę praktiką ir darbą Kazachstano mi išrinktas I. Vaičiul'onis. H. Valukonis plėšiniuose. M. Melnlkaitės
kad Pagaliau prieita prie to, pašaKostiugovą ir dar kelis Gal lino net iš Universiteto, reikalai turėjo pakrypti geresne linkme trečiame kurse? Bet taip nebuvo. O ketvirtame kurse sek retorė ėmė dirbti švegždaitė. Gal ir Ji sektų savo pirmtakais, tik štai grupe ėmė rūpintis doc. Gregorauskas. Daug, labai daug jis padėjo grupei. Tik jo dėka įdomiai praėjo vakaras apie gy vybės atsiradimą, tik jis nuro dydavo temas susirinkimams. Bet visko Jis negalėjo padaryti, o ir neturėjo reikalo. Juk ketvir taklasiai, tai ne pirmakursiai, pagaliau, patys turėtų sugebėti dirbti. Bet patys Jie nedirbo. Šveqždaitė neįtraukė komjaunuo lių į darbą, o pati viena — na, ką ji padarys. Štai kodėl kai ku rie Ir žiovavo per ataskaitinį. Diplomantų ataskaitinis! Juk pakalbėt turėtų būti apie ką. Štai kad i' anie mokvmą. Kad nerimtai žiūrima į studijas. Tai patvi tina ir v. d. Venckus: „pas Jus einama labai lengvu keliu, kartais trūksta net elementariau sių žinių”. O šito reikiamai nekėlė.
cijos darbo. Tai [rodė buhalterinės apskaitos III kuiso pirminės kom jaunimo organizacijos laimėjimai. Susirinkimai, aktualumas temų, liečiančių grupės studentų gyve nimą, einamojo momento klausi mai, įvairūs pokalbiai, gyvos diskusijos, štai kas paskatino įstoti į komjaunimą keturis stu dentus. Buvo reikalingi ir as meniniai draugų pasikalbėjimai. Užtat rezultatai puikūs. Bet tai tik vienintėlė tokia grupė, o ki tose komjaunimo eilės ne išaugo, o mažėjo. Ataskaitinių susirinkimų metu neiškilo, o būtinai turėjo iškilti ir tokie klausimai, kaip įpareigo jimų nevykdlmas. Ar nereikėtų tokius draugus, kurie nevykdė įpareigoūmų pasvarstyti, paaiš kinti, kad Jie klysta. Ir nebūti nai bausti į-ašant papeikimą. Kitą kart geras draugų žodis daugiau padeda negu bet koks papeikimas. Norėtus dar ir dėl sekretorių perrinkimo. Bent mes susidarėm nuomonę kad grupėse sekreto rius rinko tik todėl, kad Jis dar nebuvo sekreto ium, tai te gul pabūna. Nežiūrėjo, ar žmo-
gui šis darbas prie širdies ar ne, ar Jis sugebės dirbti. Taip pa vyzdžiui, atsitiko pas penkto kurso prekybininkus. Juk jei iš renkamas žmogus, abejingas grupės avvenimui. gruDė ir to liau snūduriuos. O koks sekre torius, tokia ir grupė. Jis, sek retorius, privalo įtraukti visus narius į darbą, sudaryti , sau aktyvą, sudominti žmones. rWkia pasitikėti savo iėaom, ir jei ką nutarei daryti, būtinai įvykdyk. Komjaunuoliškas prlnclpingumas? Jo stokoja visiems. Pradedant eiliniais komjaunuoliais ir baigiant pačiu sekretorium Andziulevičium. Pirmiausia-principingesniam, reiklesniam sau ir ktiems turi būti fakulteto kom jaunimo biuras. Jis privalo už degti grupę darbingumo ugnele, kurios dabar visiškai nėra fa kultete. O jei bus noras dirbti iš biuro pusės, atsiras noras dirbti ir grupėse. O kur bus no ras, atsakingumo Jausmas, ten ir sėkmė ateis. S. DVARECKAS, D. MICKEVIČIUS, T. VIRPSAITĖ
Chemijoj-sustingimo liga
Klaidinga būtų pasakyti,kesnė negu kitos? Gal čia kad chemikai per praėjusius priežasties reikia paieškoti mokslo metus nieko neveikė. praleistose paskaitose, semina Pirmiausia, jie mokėsi. Mo ruose, koliokvijumuose. Kurse Tiek ant-o kursų pramoninin- kėsi viena grupė geriau, ki 8 nekomjaunuoliai, bet Jeigu kų, finansų-kredito, prekybos. ta — blogiau, kritikavo atsi paklausim, kas padaryta, kad tiek trečio kurso buhalterinės ap liekančius, baudė juos. Vyko pasipildytų organizacijos eilės skaitos grupių sekretorių ata skaitos panašios. Jose visose tik susirinkimai. Kai kur įdomūs, — atsakyti draugai neturės paviršutiniškai paliestas mokyma sukelią nemažai diskusijų, ki ką. sis, atseit, blogai ar gerai mo tur — tik dėl to, kad vyktų. Nedaug kuo pasigirti gali kėsi, ką Čia dabar po laiko |au standartiniai. Kas chemikų trečias kursas. Jie Šnekėsi. Niekur nė klek neužsi Blankūs, Kolektyvinės Išvykos, pranašesni gal tuo, kad pra minta apie studentų buitį. Ir kas dar? būdinoiau^ia, beveik kiekvieno’e šefavimo darbai ir vasaros vedė eilę įdomių susirinki jų pabrėžta, kad „šiais metais darbo stovyklos, žodžiu pir mų, kad grupėj yra puikių turėkim pas'mokvt iš pe nai me padarytas, bet agitatorių, kad vasaros darbų tų darytų klaidų”. Tik nelaimė, nė mas žingsnis vienoje nebuvo išnagrinėtos nu ar pakankamas? stovykloj dirbo 19 žmonių. rodytosios klaidos, o tik pasa Bet kuo paaiškinti tokį reiš Ką galima pasakyti atskikyti, tai to maža. Krito į akis ir kinį, kad tuose naudinguose tai, kad pirminės grupės visiškai rose grupėse? skatinanačios Nemažai padirbėjo antro susirinkimuose visada trūkda nejautė paramos, rankos iš fakultetoi biuro. Pati kurso technologai. Dauguma vo 6—7 komjaunuolių? Pa už save kalba ši II kurso finanžangumas menkas. O grupę sekretoriaus šio kursų žmonių — visuome sų-k*-edito spec. Metų pradžioje čia atgal tempia net kai kurie Lipeikio frazė: „Mesi netgi džiau- nininkai. giamės, kad nieks mūsų neju- buvo trys nekomjaunuoliai, komjaunuoliai(l). dina ir nieko iš mūsų nereika- dabar organizacijai nepriklau Negalima aplenkti rusų lau’a“. Komentarai tu*- būt, ne būtini... Taigi, gal žmonės ir so tik vienas žmogus. Daugu grupės komjaunimo organiza sąžiningai cijos. Jeigu anksčiau minėtos dirbtų, bet jiems truko patyri ma komjaunuolių mo, įgūdžių ir — nusiramino. O pasidarbavo studentiškose sta grupės kai ką padarė, tai šie biuras, pritvirtinti dėstytojai ne met šios grupės komjaunuo sidomėjo savo jaunaisiais drau tybose. Pagirtina ir tai, kad grupė šefavo „Pergalės“ kon liai gali nesvyruodami sakyti: gais. * * * diterijos fabriko brigadą, ko „Nedlrbom nieko“. Grupė bu Išvadas, labai rimtas išvadas vojančią už teisę vadintis ko vo svarstyta už nepatenkina Iš šių nvtų Uomlaunimo ataskai tinės kampanijos turi pasidaryti munistine. Bet čia tenka pa mą darbą, tačiau be rezultatų Norėtųsi trumpai sustoti priekaištą, nes užsi fakulteto komjaunimo biuras, daryti Sek-eto-ial. A- biuro apsileidimo brėžtas tikslas vis dėlto nepa ties V kurso lietuvių grupės nerodo ir toks faktas, kad nė technologai naujai išrinkta sekretore Pau vieno|e grupėje neįvyko ata siektas. Pamiršo lauskaite. į ataskaitinį susi skaitinis pagal iš anksto numa savo šefuojamą brigadą. tyta grafiką. O štai geriausia fakulteto rinkimą ji pasistengė neat Ekonomikos fakultetas silpnai pirminė komjaunimo organi eiti. Draugai vis tiek išrinko auga komjaunimo eilės, todėl na uralu, kad susi-inkimų metu zacija — ketvirto kurso. Pa ją sekretore. Bet štai kaip jų visu griežtumu iškilo šis apleis vasario sesiją 7 išlaikė su pasitikėjimą išnaudojo Pau tas klausimas. O fakultete stu trejetais, o du, deja, gavo lauskaitė: po keliu dienų ji dentų, vertų būt komjaunimo sušaukė antrą susirinkimą, ir eilėse, yra daug, žinoma, eilių dvejetus. Argi galima teisin augimas priklauso nuo organiza- tis tuo, kad sesija buvo sun- jame buvo išrinktas kitas sek retorius. „Energinga” mergi -uiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiiiiiinitiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiii na, tiesa?.. Viena liga serga chemikai — sustingimu. Daugumai komjaunuolių darbas grupėje įpareigojimai — duoklė. Kai išnyks spraga, skirianti asme Prisiminsim, pasldžlaugsim, — Aš pasiūlyčiau į stovyklą Statybos aikštelės virto ninį 'komjaunuolio gyvenimą pasitarsim. . . Turtingas kaip siųsti įvairių fakultetų stu skruzdėlynu: užteko darbo nuo komjaunimo organizacijos Ir visai šaliai šis ruduo mūsų dentus, — pradeda dėstytojas ir vidurinės mokinukams, par uždavinių, tada sustingimas Universitetui. Tarp gelstančių Trakymas. — Įsivaizduokite, tinės mokyklos klausytojams. išnyks savaime, atsiras didžiu Aukštaitijos kalvelių, Kudir kiek daug filologas galėtų su Toli nuo Vilniaus, darbo aikš lis noras dirbti, noras Judėti kos vardo kolūkyje, Išdygo žinoti apie kolūkių ekonomiką telėj, susidraugavo dvi Vil į priekį, siekti ir nugalėti. O pieninė, sandėlys, puikuojasi iš ekonomisto. Istorikai, be niaus aukštosios mokyklos. Ma įdomu ką mano apie šią ligą Meškuičiuose dviejų aukštų abejo, pasidomėtų kolūkio isto tot, ką reiškia darbas! — bai Chemijos fakulteto komjauni mūrinė ligoninė, raudonuoja rija, kurią papasakotų drau- gė lydimas plojimų „Raudono mo biuras, atsakingas už gru sios vėliavos” kolūkio pirmi Adutišky klubo sienos. . . Tie, gams. pirminių organlzacilų dar Sportas, saviveikla — visa ninkas Gerdaitis. Labiausiai plų kurie per vasarą maišė betono bą. I. Jakubavlčlūtė košę, kalė pastolius, kilnojo tai būtina, Reikėtų sutelkti stengėsi medikai su teisinin plytas, rugsėjo 20 d., sekma stovyklose būrelius saviveikli kais. Kaip gi nedėkoti tokiam Fiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiin dienį, susirinko Aktų salėje ninkų, kurie be ypatingo pasi pirmininkui? Per visą statybą pasidžiaugti rudens vaisiais, ruošimo galėtų ir pakoncert- nepritrūko nei plytų, nei ce paspaudus po vasaros sukie tėjusį draugo delną. Sunku pasitarti, kaip dar daugiau tuotl, parungtyniauti su kol mento. Gal gi užteks dalintis vasa pasakyt, kur šokt smagiau — ir geriau statyti, susitikti su ūkio sportininkais. Visa tai būtų labai gerai. Bet svar ros įspūdžiais iš tribūnos? No ar stovykloj ant pievelės, ar stovyklų draugais. Per tą praėjusią vasarą biausia — darbas. Nei paskai risi vasarą prisiminti daina, čia, šviesioj erdvioj salėj. . . G. Urmanaltė studentai sumūrijo apie 340 tos, nei saviveikla nepadarys tyliu žodžiu, valso sukūry, tūkstančią plytų, pastatė už žmonėms tokio įspūdžio, kaip 960 tūkstančių rublių sąmati geras darbas. — Taip, jūs padarėt nema nės vertės! — Ech, jei nebūtų trukę žai. Džiaugiamės kartu su ju plytų, būtume išvarę Iki stogo! mis, — tokie buvo pirmieji — girdžiu Adutiškio statybi draugo Snopkos iš Baltarusi jos universiteto žodžiai. — ninkus. — Ne vien medžiagų trūku Mes taip pat dirbam. Miesto mas stabdė darbo tempus. Kal statybose. Darbu rūpinasi šta tas buvo ir darbo organizavi bas prie komjaunimo komite mas. Pasitaikydavo, kad žmo to. Tiesa, tokių stovyklų, kaip nės negaudavo konkretaus dar jūs, mes neturim, bet ne viena bo — tai čia, tai ten bakst. plyta naujuose Minsko pasta Gerai apgalvot, kokį darbą tuose Įmūryta mūsų. Salia se kam pavest, — toks būsimų nų universiteto korpusų auga stovyklų viršininkų uždavinys. nauji — aštuonlų aukštų, prie Negerai, jei žmogui pirštai jų ir mums, studentams, darbo linksta prie dailidžių, o tu jį užteks. Ir dirbsim! — Iš mažos studentiško pastatai ant mūro. O dabar apskaita? Kas ją darbo ugnelės per trejus metus vedė? Nežino tiksliai nei viena Įsiliepsnojo didelis darbo ir pamaina, klek kurį primūrijo. draugystės laužas. Jis liepsno „Mes statėm štai nuo čia“. ja ir uždega kitus. Džiugu, „O mes daugiau primūrijom kad studentai įrodė — mes ne — štai nuo čia iki čia”, taip baltarankiai. Štai salėj sėdi ginčydavosi statybininkai, bė V k. medikų ir teisininku pa giodami apie mūrą ir skaičiuo maina. Jie, tik vakar grįžę iš pasakys, ka'p dami mūro eiles. Na, ar tai Meškuičių, darbas? — piktinasi medikas įtemptai dirbo paskutines die ,,Raudonosios vėliavos” kolūkio pirmininkas Gerdaitis ir stunas! dentai-statybininkai plenumo pertraukos metu. Razgauskas. IR KITOSE PIRMINĖSE BEVEIK TAS PAT
Plenume—vasariška nuotaika...
fšlgusio Kultūra-stfarbu! Studentai dažnai ginčijasi dėl elgesio kultūros klauslimų. Iki soties kritikuoja pažįsta mus ir nepažįstamus (rečiau deja, — save). . . O jeigu vistlk pakalbėtume apie tai, kas dera tarybiniam studentui Ir kas ne? Ar kultūringai mes elgiamės kolektyvo gyvenime? Tad ką Jūs turit pasakyti? J. Baušys, IFF III k.: — Labai negražiai elgiasi merginos su rūbinės nume riukais, tarsi valkai su skam baliukais. Sėdi salėje Ir žai džia, kita ir žemėn paleidžia. Sako — kur mes juos dėsim? Bet tai nereiškia, kad būtinai jais reikia skambinti. Kaip, to nesuprasti?
^ntra. Aktų salėje būna daug vakarų ir daug žmonių. Ne vienas ištrokšta. O atsi gerti bėga. .. visi žino, kur. .. Reikėtų bufeto. Su limonadu, sultimis, gal pyragaičių Ir sal dainių. Nesiginčyklm — šitai irgi liečia kultūringumą?
pačiame muzlikos lopšyje. Ar tl? Tvarkai palaikyti yra ati gi tai gražu? tinkamos priemonės, bet jos nebūtų reikalingos, jei kai ku N. Baužytė, IFF V k.: rie studentai būtų kultūrin — Kodėl berniukai, paskel gesni. bus merginų teises, ūžteli vi I poilsio vakarus mūsų stu su būriu pro duris? Keistuo dentai Įprato ateiti laiku. Bet liai. . . yra, sakysim, „sunkiai prlJeigu į salę būtų leidžiama prantančių” prie tvarkos. Va nuo pat pradžių ligi galo, karas jau prasidėjęs, o jie garantuoju, kad dauguma stu slampinėja palei Aktų salę dentų ateitų tik į šokius. To kumščiais suduodami tai į du kiu būdu galima įrodyti, kiek ris, tai į langą. . . Gražu? Kul dar nekultūringi yra kai ku rie mūsų studentai . O dabar, tūringa? Problema išspren turėdami ateiti kartu su vi džiama: ateikit laiku — ir bus sais, oficialiosios dalies me labai gražu. tu jie kelia triukšmą. Šiuo pokalbiu redakcija Neįmanoma organizuoti ma pradeda skyrelį „Elgesio sinių, kolektyvinių žaidimų, kultūra — svarbu!“, tikė damasi, kad šį pokalbį, nors ir polkutės su ragučiais. pradėtą filologų, toliau Daug kas šnipščia, maivosi, tęs Ir visų fakultetų stu atseit, — „neinteligentiška“. dentai. Būsime labai dė O plokštelės — plaukai šiau kingi, pel Į šį pokalbį įsi jungs Ir mūsų dėstytojai. šiasi!
FILOLOGIJOS BŪRELIUOSE Pernai nebuvo Praeitą savaitę nių autorius. Taip įvyko tarybinės lie pat bus svarstomi tuvių literatūros svarbūs teoriniai būrelio steigiamasis tarybinės lietuvių susirinkimas. literatūros klausi Būrelio vadovas mai — realizmas, dėst. L. Llsenkaitė stilius Ir pan. Nu supažindino susirin matyta rašyti nau kusius su būrelio jausių mūsų litera darbo profiliu. Už tūros kūrihių recen. sibrėžė gana daug zijas ir paskui jas nuveikti: surengti kolektyviai išnagri keletą pačių nau nėti. Tai padės ug jausių mūsų litera dyti būrelio narių tūros veikalų apta- savarankiškumą, mo rimų; į dlskusljas kėjimą visapusiškai pasi Ir giliai išanalizuoti numatoma kviesti ir tų kari* meninį kūrinį.
Išrinkta būrelio valdyba. Pirminin kas — II kurso li tuanistas V. Bu kauskas, nariai — Andrluškevičiūtė, Mykolaitytė ir kt. Spalio mėnesio viduryje numatyta surengti naujosios Just. Marcinkevi čiaus poemos „Kraujas ir pele nai” aptarimą. Bus pakviestas ir poe mos autorius.
A. Zurba, IFF I k.; — Nemalonu, kad posė džių, susitikimų metu salėje žmonės šnibždasi, juokiasi, įdomiai pasakojo įspūdžius seksteto dalyvis R. Ozolas. Vienos festivalyje mūsų seks tetas iškovojo aukso medalį, o to paties Universiteto stu S. VALIULIS dentai neįstengė pusvalandį Juk Jiems, kaip vyres ramiai pasiklausyti, kaip buvo niems, geriau matyti. .. pasiekta tokia didelė pergalė J. Pliugžma, liaudies milicijos Redakcija tikisi, kad šio Įvertinta gerai* draugovės pirmininkas: pokalbio dalyviai elgesio kultūros klausimus paPraėjusią savaitę įvykusia- Alf. Maldonis pripažino, kad —- Tvanka yra tvarka. Kur svarstys giliai, glaudžiai me literatūrOs-ikritlkos būrelio susirinkimui pateikti ellėraš.tvarka, ten kultūra, discipli juos siedami Ir su žmo buvo apsvarstyti čia! skaitytoją paperka savo na, ten gražu. Štai pažiūrėkit: gaus vidinės, dvasinės, susirlnkime kultūros klausimais kar jauno poeto VI. Šimkaus ei- šviežia mintimi, savita forma, kad į bendrabu Dar niekuomet nebuvo taip triukšminga Universiteto nustatyta, tu, be abejo, iškeldami lėraščlai. Diskusijose dalyvavę įdomiu temų sprendimu. Buvo profkomitete, kaip šį menes Proforgai, padedantieji čius be leidimo negalima Įei mūsų kolektyvo gyvenime literatai, o taip pat literatūros pareikšta ir 'kritinių pastabų. ti.O žmonės įeina. Argi pra dar pasitaikančius trūku jiems, apsikrovę blankais blankellais, senais bilietais, rūkatedros dėstytojai V. "Za- ypač dėl eilėraščių formos. mus. pestingai pildo naujus profsąjungos bilietus, Užpildyti — dės budintysis ginčytis, šaukborskaitė, D. Sauka, poetas R. BAUŽYS tai kas! Pats sunkiausias darbas proforginis — surinkti bilietus. Užmiršta žmogus, ir ką tu jam padarysi? Nori nenori — turi laukti, kol atneš. Anglų literatūros būrelyje Labai organizuotai darbo ėmėsi filologai. Dar prieš Rugsėjo 27 dieną įvyko metinių minėjimą fakulteto numatytą terminą Į profkomitetą bilietai plaukte plaukė, anglų literatūros būrelio atas mastu, susirinkimuose apsvars todėl ir pakeisti buvo laiku (liko nepakeisti tik tų žmonių, kaitinis-rinkiminis susirinki tėme užsienio literatūros ver kurie yra praktikoje). Atsakinga už bilietų keitimą Aldona mas. Būrelyje dalyvavo vien timus į lietuvių kalbą, pla Urbaitė dažnai lankėsi profkomitete, gerai organizavo šį III kurso anglistai, kurių ini čiai ir gyvai diskutavome apie darbą. Tačiau ir čia ne be bėdų. IV kurso lituanistai dar ciatyva ir buvo pernai suor Tekerėjaus satyrinį romaną nepakeitė vienuolikos bilietų. Kaltas proforgas V. Šimkus, ganizuotas užsienio literatūros „Tuštybės mugė”. kuris nejaučia jokios atsakomybės. Jau pakeitė visus bi lietus Chemijos, Ekonomikos ir Teisės mokslų fakultetai. Rudens semestro metu mū Psichologai, tur būt, pripa Pagaliau atsirado! Dirba būrelis. Kadangi nesulaukėme Blogai tvarkosi medikai. Jiems buvo skirtos dvi die žįsta tokią žmonių tempera Vilniaus kraštotyros muziejaus kitų specialybių studentų, tai sų darbo kryptis bus anglų nos — rugsėjo 23 ir 24. Bet iki šiol medikai dar nesusi mento grupę, kuriems ir nusi Panerių filiale. Atrodo, turė ir būrelio darbas apsiribojo romantizmas, o lygiagrečiai tvarkė. V kurso (lietuvių grupė, proforgas Naumova) ne kalsiant sąžinė lieka rami. jome džiaugtis radiniu, bet. . . nagrinėsime vertimus ir pra pakeisti 9 bilietai, o VI kurso rusų grupėje (proforgas Nl- Bet prichologams visų pirma mums pasidarė skaudu, kad anglų literatūros nagrinėjimu. dėsime versti patys. Suruošėme R. Bernso gimimo konova) — dešimt. Didelį priekaištą čia reikia padaryti rūpi temperamentas, o mums per daug pasitikėjome. . . V. MARTINKUTE atsakingam už bilietų keitimą Narušui, kuris retai kada —- žmogus. Taigi, nevadinsi — Toli Skaudvilė, labai to užeina į profkomitetą pasižiūrėti, kaip vyksta darbas. me Juos nei sangvininkais, nei li. Iš ten nesimato Vilniaus kąsnį?. . . Geri „dėdės” įdar Absolventas Malickas pareiš Pagal grafiką Universitete bilietai turėjo būti pakeisti flegmatikais. Jiems mūsų žo- bromų. Ką gi ten veikti isto iki rugsėjo 25 dienos. Šiuo metu jau pakeista ir išduota dyne galima atrasti kitą var- rikui? — kilo, tur būt, ne kar bino, dabar sutinka, kad jos kė skirstymo komisijai neturįs pasilikt^. Ko gi daugiau rei 2565 bilietai. Dar liko pakeisti 761. Universiteto profko- dą... dirbti pedagoginį dar tą tau šis klausimas. Ir prieš kia? Nesvarbu, kad tai nenu gabumų bą. Išvaikščioti visi takeliai, miteto atstovai iki spalio pirmos dienos tikisi užbaigti ši šią demagogiją pasirodei be darbą. — Jūs telravotės apie is- jėgis — pasirinkai muziejų. . . matyta pagal bendrą respubli suskaičiuoti visi akmenėliai, I. JUREVIČIŪTE toriką Liučvaitį?. . . Turėjo Tik ar teisingai padarei, Sta kos planą. Svarbiausia, „dė kaip gi dabar išsiskirsl su Vil dės” užtaria. . . nium, turint tokią jautrią širatvykti? . . Ką jūs, nematėm, sy! Černiauskaitė, kaip ir Liuč- dį? negirdėjom, atsako Bavaitis buvo visuomeninlnkė ir Ir tikrai gaila, kad panašiai takių vidurinės mokyklos di MUMS RAŠO — Ką darytum, jei staiga kalbėjo, tur būt, ne kartą gra galima pasakyti ir apie medi rektorius į mūsų klausimą apie atleistų iš darbo? — paklau žiai apie kaimą, bet kas iš to? kes Liškevičiūtę, Joffe, Osaną, buvusį garsų Universiteto SMD tarybos narį. Bet mums sė bibliotekininkės žižmarai- Liaudis teisingai sako: „Ylos ekonomistą Urbanovič, fiziką maiše nepaslėpsi”. Farkomenko, filologą Jankų ne juokai. Skirstymo komisi tės komjaunimo biure. — Būčiau išlaikytinė, — jos protokole aiškiai parašyta, ir kitus. Bet nesigraudinsim, Apie Juditą Vaičiūnaitę kaip jie nesigraudina, išplėšę kad diplomantas Stasys Liuč- ne mirktelėjusi atrėžė jauna jau rašė respublikos laikraš iš liaudies tūkstančius. Skola Puikus buvo tautosakininkų momentas vertas sveiko juoko, valtis paskirtas dirbti Į Skaud „specialistė”. — O Jūs, drauge, kodėl at- čiai. Juditą perspėję draugai, — ne žaizdą — neužgyja. Ti suruoštas subatvakaris. Ne tačiau širdyie lieka nemalo vilės ra’oną. Protokolas, žino vieną žavėjo ta šilumos, jau nios nuosėdos: juoktasi ne ma, lieka protokolu, ir gal slsakot vykti iš Vilniaus? — tikėjosi, žinoma, kad kritika kėsim, kad liaudis pareikalaus kumo nuotaika, pagaliau liau tik iš patarimo, bet ir iš ne Llučvaičlui apie šį sprendimą kreipėsi sekretorius į Žižma- padės. Bet. . . poetės širdis ne ir grąžinti. Atsitiktinai patekę į Uni dies šokiai ir dainos. Visiems nugirstų žodžių, vadinasi, iš nebuvo pranešta? Pasirodo, jš- raitės kurso draugę Černiaus tokia jau jautri, kaip jums, gal būt, atrodė. Kas jai kom versltetą žmonės svarsto: patiko inscenizuoti susitikimai senuko kurtumo. Kas davė siregistruodamas iš komjauni kaitę. jaunimas, visuomenės nuomo — Matot, Į Klaipėdą galė — Taip, skubėti baigti Uni su dainininkais. Nuoširdžiai mums teisę juoktis iš žmo mo įskaitos, jis pats pareiškė, Svarbiausia — jaukus versitetą nėra ko, ir su Vil juokėmės klausydami tautosa gaus fizinių trūkumų? Ar kad vyksta dirbti J Skaudvilės jau vykti, bet. . . nevažiuosiu, nė! namų pasaulėlis. . . Judita niumi taip pat nesinori skirtis. kininkų dienoraščių. Puiku! . . draugai tautosakininkai nega rajoną. Stasys komjaunuolis. — tvirtai užbaigė Ir ta. .— Bet Jūs juk pakiskirta Į vaikšto Vilniaus gatvėmis. Reikia, kol laikas, veikti! Bet galėjo būti ir puikiau. lėjo surasti progos svelkes- Kaip gi juo netikėti? Užsukame į Švietimo minis Salantus, — pataiso sekreto Skirstymo komisija, tiesa, pa Ar ne per daug tuose die niam ir tyresniam juokui? — Anykščiai! Tikrai garsūs skyrė mane į darbą, bet aš teriją — juk ten turi būti ko rius. noraščiuose buvo rašoma apie Tautosakininkų vakare bu ’o mandiruotės šaknelė. — Nevažiuošlm. — užbai savo literatūrinėm tradicijom, neišlaikysiu kokio nors egza „mūsų duoną, mūsų buljoną“, bet ten, tikriausia, purvynas, mino, — vadinasi, galiu ne — Neišvyko, tur būt. . . — gė diplomantės. . . įpie „mūsų maudymąsi”, apie visko pakankamai, ir trūko, tai, kaip „mes laužus užllejo- rodos, tiek „nedaug”... „tik” atsako mokyklų skyriaus ins Kodėl? Nejaugi jos taip pa — samprotavo „išlaikytinis” vykti į darbą, nes nesu spe milo plačius šaligatvius, kad rusistas Mallckas, — atsisaky cialistas. O tuo tarpu „dėdės” me pienu”. Taip norisi pa daugiau meilės paprastam ta pektorius. rybiniam kaimo darbo žmo Skambiname, klausinėjame.. nebegali skirtis? Pasirodo, ti nepatogu — juk studijavau pasigailės ir duos darbo. O klausti: kas dar dalyvavo eks gui. .. gaila palikti. .. šiltas vietas. literatūrą. . . ar nepabandžius štai ir darbą gavau. Na, o da — Taip, dirba. . . pedicijoje be to didžiojo J. JOCYTĖ, Žmogus žmogui juk vilkis, iškrėsti triuką? — Liučvaltls? bar, kai darbą gavau, palau „mes”, — kas dainavo tas IFF I k. studentė Kaip tarė — taip padarė... kit! Aš jau nebe „dievo avinė tad kaip užlelsl kitam gardų — Taip, taip. dainas, kurias mes užrašėme, lis”. Išlaikiau egzaminą, ga kas davė tą pieną, kuriuo taip nerūpestingai buvo už vau iš darbovietės pažymėji bo stovykloj. UNIVERSITETO JUBILIEJUI ARTĖJANT mą, kad reikalingas. Antrą lietas laužas? Ką būtų pasakęs Jonas eina apie tai senukas pasakorius, kartą manęs nebesvarsto, ir aš valyt akmenų, Vilniuje!. . ar dainininkė? Laužas pienu tvoros griuvė Tokių, kurie dėl įvairiausių užliejamas! sių. Antanas priežasčių neišlaikė egzaminų Man teko dalyvauti dauge imasi „tako da lio kolūkių valdybos posė arba neapgynė diplominio dar rymo meistro“ džiuose ir matyti, kiek žmo bo būtų galima patelkti tikrai pareigą. Kęstas netrumpą sąrašą. Tai: žurna nės ginčijasi, kiek ieško bū sudaro grupe dų, kaip iš žemės išspausti listai Algis Šakalys (paskirtas Mes žeriam geltoną smėlį ii lenkų kalba ir literatūra. J. lę krūmams kuo daugiau vertybių. Teko Į ką tik nuplėštų velėnų vie į Kybartų rajoną), Irena LltSniadeckiui Universitetas turi naikinti. Kiti matyti, kad ne pirmos jau tą — darom taką. Lyginam vlnatė (į Šalčininkų rajoną), būti dėkingas, kad prancūzų griebiasi plak nystės melžėjų išvargusios kapus, raunam nuo jų žolės bibliotekininkė Dalia Gasparavičiūtė (į Biržų rajoną), rasis rankos vakarais ima knygą kuokštus. Ranka patrindami okupacijos metu sveiki ir ne tukų — reikia vien tam, kad išmoktų išmelž pažaliavusį antkapį ir vedžio paliesti išliko knygų fondai, iš čerpių pri te Irena Ramanauskaitė (į skaldyti akme ti vienu kitu litru daugiau dami pirštus raidžių griove laboratorijos Ir pastatai. . . Akmenės rajoną) ir kt. Jų gali Čia, Jašiūnuose, septynias nukų ir jais pieno. O čia svetimi žmonės, ma būtų čia ir neminėti, bet liais, išskaitom pavardes, da dešimt metų amžiaus Peter išgrįsti taką. niekuo neprisidėję nei triūsu, tas. visi jie neatvyko dirbti Į pa įdomu, kokie žmonės pa burgo Mokslų akademijos naį veidą ker o gal net geru žodžiu, elgia laidoti šiose laiko paženklin skirtą vietą. Kur jie dirba — rys-korespondentas Jonas Snia ta biaurus ru si nerūpestingai. Aš tikiu, nežinia. Galima tik spėti — tose ir žmonių užmirštose ka deckis dirbo Iki paskutinio denio lietus. kad nė vienas pasakorius ne pinėse? visi išlaikytiniai namuose ne Mes, Istorijos-filologi atodūsio. Dažnai pas J. Snia- Mes darbo ne atvers savo lobyno, pamatęs jos fakulteto gyvena. studentai, čia at deckį užsukdavo žymus lenkų nutraukiame: taln elgiantis. Prisimena mums ir pokal vykę, žinojom nedaug: tvarky- poetas Julijus Slovackis. Di per pusantros biai su kai kurių įstaigų vado Antra, kas tie žmonės, su sim labai seniai buvusio Uni džiulė mokslininko biblioteka dienos reikia vais (pavyzdžiui, su III Vil telkę ekspedicinlnkams pasto versiteto rektoriaus kapines. Jašiūnų rūmuose, deja, dingo. sutvarkyti vis niaus miesto bibliotekos direk gę, ištiesę svetingą ranką ir Štai jos: aplaužytos, nutrupėDar vienas kapas. Užrašas Dirbame toriumi ir kitais), kurie, keis atvėrę širdį? Iš pasakojimų jų jusios sienos, krūmais užaugę lotynų kalba. Cla palaidotas ką. sparčiai, ne: ta, drąsiai imasi atsakomybės nematyti. kauburėliai. Dviejuose pra Mykolas Balinskls. Savo lai patyrimo vi už neteisėtą jaunųjų specialis Mylėti ir vertinti ne tik tai, raustuose rūsiuose matyti ku jis buvo garsus Universite siems užtenka. ką iš žmonių gauname, bet ir žmonių kaulai, karstai. Ba to istorijos profesorius, para — Tegul ji tų Įdarbinimą. Ką gi, tokiems tuos žmones, kurie mums ati linskai, Kostrovicklai.. . Tai šęs daug istorinių veikalų, jų tą rezonansą, „geraširdžiams“ belieka pri duoda, galėtume pasimokyti iš Jašiūnų dvaro ir žemių tarpe keletą apie Lietuvą. — neiškenčia minti vyriausybės nutarimą liaudies dainų mylėtojos Beat savininkai, dvarponiai. . . Bet Čia ilsisi žmonės, kurie Jonas. — Nuo jo dreba ir Mus maloniai nustebino elekt ričės Grincevičiūtės. Su kokia štai viename antkapyje išskai daug pasidarbavo mūsų kultū byra sienos. Mat, šalimais rit ra, o ypač vandentiekio kolo dėl neteisėto jaunųjų specia Šiluma tame pačiame vakare tome: „Joanni Sniadecki“. Tai ros židinio labui. Minėdami mingais dūžiais čiaudė dizelis, nėlės prie gyvenamųjų namų. listų Įdarbinimo. .. Ji kalbėjo ne tik apie liaudies štai kur ilsisi tas žymusis se 380-ąsias senojo Universitete nenorįs Įvertinti mūsų dar Jašiūnų dvare apsigyveno dar Nedidelis procentas tokių dainas, bet ir apie paprastus nosios Universiteto observa įkūrimo ir 40-ąsias tarybinio bo. ... bo žmonės, tikrieji jo šeimi „specialistų” baigia mūsų torijos astronomas, didelis žmones, kurie ją išmokė pa Universiteto Įsteigimo meti Taip, ir čia jaučiamas nau ninkai. aukštąją mokyklą. Ir vis dėl pusti grožį ir pamilti dainą! matematikas, filologas. Tai šio nes, mes juos ir prisimena jas ir Jašiūnų gyvenimas! Da Laikas skuba — mes irgi. to reikia, kad tas procentas Beje, vakare visi skaniai rektoriaus dėka 1807—1815 me. . . bar buvusiuose dvaro rūmuo Pagaliau, viską sutvarkę, už sumažėtų iki nulio. Tai mūsų Juokėsi iš senuko, į tautosaki metais Universitetas tapo prie Studentai ima į rankas kas se — tarybinio ūkio centras. darom kapinių vartus. visų, mūsų visuomeninių orga ninkų klausimą atsakiusio šakine to me‘o aukštąja moks tuvus, kirvius. Ir čia jau nė Didžiulis pastatas, architektū Ramybė ir pagarba Jums, nizacijų uždavinys. Patarimu, kad reikia ru lo įstaiga Europoje. Jam rai kiek ncdvelkia senove. Dar rinis paminklas, gražiai išda didieji žmonės! gius tręšti zuperiu. Tikrai kalaujant, buvo pradėta dėsty- bas vyksta kaip paprastoj dir- žytas, viduj švaru, tvarkinga. J. BAUSYS J. LAZAUSKAS
Profbilietų keitimas
SĄŽINĖ SLEPIASI
0 trūko, rodos, nedaug
JAŠIUNUOSE-RAUDONOS KEPURAITĖS
MALONU IR NEMALONU DAR TRYS PERGALES USK futbolininkai II „B” gru pės pirmenybių rate tęsia per galingų susitikimų seriją. Neseniai, nugalėję „Statybos” futbolininkus rezultatu 4:2 (3:2), Jie susitiko su pajėgia „Lokomo tyvo” II komanda. Jeigu su „Statyba” USK vienuolikė sužai dė silpnokai, tai ŠĮ kartą visą laiką mūsiškiai dominavo aikštė je. Deja, tik Bytautas Ir Daugė la tenuginklavo varžovų varti ninką. Rungtynės pasibaigė 2:0, nes daugelis USK puolėjų atakų nepasibaigdavo Įvarčiais tik dėl žaidėjų delsimo. Be to, „Lokomotyvo” II vartininkas su žaidė puikiai, likviduodamas, atrodo, kelis užtikrintus Įvar čius. Antradieni USK vienuolikė vėl žaidė eilines rungtynes su „Dinamo” II. Lynojo lietus. Aikštė buvo šla pia ir slidi. Tačiau Jau pirmą minutę Gintautas, veržliai pra siveržęs pro gynėjus, sukerta | tinklą. Neužilgo dlnamlečial re zultatą išlygina. Mūsiškiai puola stalgiau ir dažniau. Daugėla, du kartus Išėjęs vienas prieš var tininką, persveria rezultatą — 3:1. Sis puolėjas antrą kėlinį ir vėl kelia santyki — 4:1. „Dinamo” II futbolininkai žai džia grubiai, daro baudas. Tei sėjas vieną žaidėją išvaro iš
aikštės. Visa komanda demonst ratyviai nutraukia žaidimą... Ką gi. Nors rungtynės Ir nebu vo baigtos, pergalė USK futboli ninkams vis tiek užskaityta. Dabar USK vienuolikė iš ketve rtų žaistų rungtynių turi 8 taš kus Ir gerą [varčių santyki — '" ' Daugiausia Įvarčių yra 15:4. įmušę Daugėla . ir Pajaujis . . — po 4. Sekančias " kančias rungtynes mūmūsiškiai r žaidžla :":_ .. rytoj, spalio " '2 dieną, 14.30 vai. „I.Lokomotyvo” stadione su elektros suvirinimo aparatu gamyklos futbolininkais.
L. BRAZIULIS
TRUMPAI Kijeve pasibaigė ketvirto sios Visasąjunginės rankinio pirmenybių finalinės kovos. USK vienuolikė užtikrintai laimėjusi prieš Maskvos KASK komandą 12:6 Ir 11:10 prieš Maskvos „Trudą” iš eilės patyrė du pralaimėjimus. Juos nugalėjo Maskvos Avia cijos Institutas Ir Lvovo KKI.
Pirmenybėse mūsiškiai vojo ketvirtą vietą.
iško
Praėjusią savaitę įvyko splninglstų varžybos, kuriose da lyvavo Universiteto komanda. Vilniaus miesto pirmenybėse mūsiškiai ,,pagavo” pirmąją vietą. Neseniai respublikinėse šio ..laimingųjų” sporto pirmeny bėse Universiteto komanda at stovavo miestą. Kova buvo Įtempta Ir įdomi. Pergalę ga lėjo atnešti tik smalsiosios ly dekos. Tačiau galutiniai rezul tatai nekokie — tik ketvirtoji vieta. *** Fizinio lavinimo katedros dėstytojų gretos pasipildė trim žinomais ne tik respublirespubli koje. bet ir už jos ribų spor tininkais. Į Universiteto gyve nimą įsiliejo nusipelnęs spor to meistras Antanas Mikėnas, žinomas respublikos dešimtkovlnlnkas Antanas Černiaus kas, geras fechtuotojas Motie jus Jaslnevičlus.
tttNUuuuuuiiuiiiuiiiiuiiuuuiiiiiiiiiiiiiuujjiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiniiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiitiiiiHiiin
TARP KETURIŲ BORTŲ (IS DRAMOS BŪRELIO III GASTROLIŲ Rugsėjo 9 dienos popietę vil regin|: niečiai Išvydo keistoką žaliojo Antakalnio asfaltu oriai riedėjo keturiatonis sunkvežimis, pilnas prikrautas paslaptingo lagaminų, japoturinio dėžių, .. . .... niškų namukų sienas primenan čių pertvarų. Užpakalinis sunk vežimio bortas buvo atidarytas, matyt, tam, kad galėtų kyšoti galai dėžių, dekoracijų, karčių, kojų, — žodžiu, visa tai, ko techniškai nebuvo įmanoma su talpinti tarp keturių bortų. Vis ką vainikavo penkiolika [vairiai miegančių gastroliuotojų figūrų. krovinys Visas sunkvežimio — ir dėžės, ir kojos, ir dekoracijos, ir visa klta — priklausė Universiteto dramal, grĮžtančiai iš trečiųjų gastrolių — papačlų nuotykinčlų ilgiausių, glausiu Ir pačių sunkiausių... Nuo rugpiūčio 28 iki rugsėjo 9 dienos būrelis pravažiavo maršrutą Vilnius — Kavarskas — Troškūnai — Kupiškis — Pandėlys — Vilnius — Obeliai — Dusetos — Užpaliai — Utena — Anykščiai — Svėdasai — Ig nalina — Vilnius. Kiekvieną die ną Įvykdavo po spektakli. Viso gastrolių metu [vyko 12 spek taklių, įskaitant sunkiausiąjį ir atsakingiausiąjl rugsėjo l-sios spektakli Aktų salėje. Visur mus sutikdavo maloniai, džiaugsmin gai, o mes stengdavomės neap vilti žiūrovų.
RUGPIOTIS 31 d„ PIRMADIENIS parke. Štai mes Ir Pandėlio ____ ... Lyja. Parko pakraštyje Salta. stovi vos ne amfiteatro pavidalo pastatas. Stogas yra, scena taip pat. Trūksta tik sienų. Mes — Pandėlio vasaros teatre. Iškraunama energingai. Rude nišką prieblandą paįvairina tik nosių spalvų spektras. Štai elektrikai neša vieną papras čiausių fizikos prietaisų-reostatą. Prietaisas paprastas, o sve ria... 200 kg. Darbo daugiau nei reikia. Baigus krautis, mėly nų nosių jau nebematyti. Visos patraukliai rausvos ir susirau kusios nuo šypsenų. Laimei, de koracijų lietus nesugadino — joms gastrolieriai paskolino sa vo brezentą... Įrengus sceną — pietūs. Bet pietauja, deja, jau nebe visi. Angina. Pirštais matuojama su si: gusiųjų temperatūra. Tačiau apie spektaklio atšaukimą ne kalba niekas. Gal iš pasiryžimo, o qal dėl to, kad visi pernelyg jau užkimę kalboms. Be penkiolikos devynios. Pas kutini syki arklinėmis porcijo mis ryjamas tripazolas... Pirmas veiksmas. Po stotį vaikšto viršininkas — TMF stu dentas Vyt. Jancevičius. Jis ne valgęs, nes negali nuryti. Už lango pasirodo madmuazel Ku ku — VVU dramos entuziastė — filologė-diplomantė Nijolė Baužy tė. — Karšta, velniškai karšta, madmuazel Kuku, — rėkia vir' šininkas, stengdamasis korpusu užmaskuoti iš burnos besiver žiančius garo debesis. _ O man rodosi, kad čia, stotyje, vėsiau! — pasigirsta už lango, ir i sceną Įsiveržia tikra šūsnis garų. Užkulisyje betripinėjantieji stebisi, dėl ko publika nesijuo kia. Beje, jiems gal ir nešalta — visi su žieminiais paltais, an tai, du tėvukai su skrebučiais. O kas daryti ekonomistei Vandai Jakutytei — Nežinomajai? Ji juk turi eiti i sceną lengvute vasari ne suknele... Pagaliau spektaklis pasibaigė. Visi šokinėja, rankomis ploja, trypia. Tačiau šildytis nėra lai ko. Skubiai pasikraunam, apslvyniojam antklodėmis, ir — Vil niun] Ryt juk — mokslo metų atidarymo spektaklis...
Užs. Nr. 1477
RUGSĖJO
1
d.,
ANTRADIENIS
6.45 vai. mūsų mašina sustoja prie Aktų salės durų. Niekada nemanėme, kad dekoracijos to kios sunkios. O reostatas! Te kančios saulės spinduliuose ža lioji dėžė atrodo taip baisiai, kad Ją Imame net šešiese. Po to ant scenos išsitiesia patalynės, užsidaro uždanga, ir salę pripil do melodingas knarkimas. Pabudus — vėl penicilinas, tripazolis. Dabar jo reikia dau giau sunegalavo ir pagrindinės rolės atlikėjas III kurso lituanistas Ipolitas Ledas. Ir vėl pirmas veiksmas. Ir vėl, kaip kituose spektakliuose, blogai veikla magnetofonas, Raustame ir stebimės, kada Jis suspėjo sugesti. Juk Aktų salės radijo kampelio autoritetai sakė si rūpestingai ji globoję ir be veik nenaudoję...
DIENORAŠČIO) Po spektaklio 1 sceną pakyla Pūrelis uniformuotų mokinių. Publikai plojant, atlikėjai apdo vanojami gėlėmis. Bene dau giausia gėlių gavo TMF studen tė Vida uacytė — Mokinės rolės atlikėja, žinia, juk mokinukėms drąsiau prieiti prie savo kole gės. Visgi Svėdasai — puikus mies telis! RUGSĖJO
3
d.,
ANTRADIENIS
Ignalina. Grigas — IV kurso lituanistas Juozas Subačius — švyti kaip Jonvabalis. Juk tai — Jo gimtinė! I Ji pasižiūrėję, švytime ir mes. Paskutinis spektak lis! Jau seniai dingo slogos, an ginos, kimuliai. O štai ir būrelis Juozo pažįstamų. Sveikinasi, glebėsčiuojasi. — O kurgi Jūsų artistai? Au tobusas sugedo? — staiga klau sia vienas Jų. RUGSĖJO 7 d., PIRMADIENIS — Taip, — atsiliepia iš maši nos Konduktorius — ekonomis Kraunamės prie Svėdasų vidu tas Anatolijus Nariūnas. Negi rinės mokyklos. Oras gražus, o imsi ir prisipažinsi, kad tie su mūsų nuotaika priklauso bevelk šalę žmonės, kurie nerangiai vien nuo jo. Dainuojame. Dai Krapštosi iš mašinos ir dulkina nuoja ir J stulpą [sikrapštęs mū apsiaustus, ir yra „artistai”! sų elektromonteris. Ir Udrios rolės atlikėjas medikas Algis Ja- Taigi, Juozas virto eiliniu sce sluklnas. Bosu Iš apačios jam nos darbininku, bet būrelio re pritaria Valstietis — lituanistas putacija išgelbėta. Pasibaigus paskutiniam spek Vytautas Popiera. Kas? Dekora cijos netelpa Į sceną? „Verskime takliui, niekas neskuba nuo sce Spragsi fotoaparatas, bū ant šono ir statykime ant dė nos. žių!” ~ sako Ikimas — IV kurso relio nariai keičiasi dovanomis. bibliotekininkas Julius Stepona Po to kampe kažkas sušnypščia, senasis vičius. Išeitis rasta — spektak sutrata — ir prabyla magnetofonas. Veiksmas persi lis (vyks. kelia 1 salę, gastrolės užbaigtos. ■>. Drama šokai R. KALVI N IS
PRAĖJO PIRMAKURSIŲ TARPFAKULTETINĖS
VARŽYBOS
— 1000 porcijų sriubos gali ma virti iškart, — aiškina mums „Tauro” valgyklos direktorius drg. Leckas, rodydamas keturis didžiulius katilus. Esame pačioje, taip sakant, valgyklos širdyje. Ten, kur ver da, kepa, gamina visus skanu mynus. .. Valgyklos virtuvėje daug ma šinų. Viena Jų skuta (ir švariai skuta) bulves, kita mala, tre čia. .. Nepastebėjome tik maši nos, kuri ragautų. Tą jau pa prastai atlieka virėjos Irena Salkauskaltė ir Eugenija Janušony tė (žiūr. nuotr.). Yra didelė naujovė. Valgyk loje dabar dirba prekybos mo kyklos mokiniai (daugiausia mo kinės). Atrodo, Jos kupinos gra žių ketinimų gerai maitinti Uni versitetą. Už tai, kad šiemet ga lime būti valgydinami geriau, negu pernai, kalba ir dar vie nas faktas. Mat, gamybinio ap mokymo Instruktorė MIlda Umbražiūnaitė taip pat iš mūsų Universiteto. JI — Ekonomikos vakarinio fakulteto I kurso stu dentė. Na, o studentas studentą, žinia, Jau visad užjaus... Valgykla turi tam tikrų vilčių su laiku peraugti l gražią. Jau kią kavinę, čia bus skanūs, pi gūs valgiai, gros muzika. Bet ši tai direktorius Leckas mums kol kas pasakė kaip paslaptį. O gandų, mes, žinoma, geriau neskleisime... Tai tokios nuotaikos vyrauja valgyklos „apatiniuose sluoks niuose”. O kaip „viršus”? Kaip patys valgytojai?.. KurĮ laiką studentai buvo ne patenkinti dėl antrų patiekalų. Nepasakytume, kad Jie buvo la bai neskanus. Ne, Jie turėjo ki tą ydą — buvo brangus. Dabar reikalai, atrodo, krypsta [ ge resnę pusę. Priekaištų, žinoma, yra. Mė sos patiekalai dažnai labai sau-
Skaitytojų konferencija
si. Šaukštelis Ištirpyto sviesto — per mažai ir, pasakytume, per skystai. Reikėtų geresnio padažo. Praėjusio sekmadienio rytą daug kas turėjo vargo su blyne liais. Jie buvo ne tik sunkiai Įpiaunami (valgyklų peiliai Juk niekad nėra pasižymėję aštru mu), bet sunkiai Ir [kandami. Ir taip toliau. Nemalonių da lykų yra, dargi gana nemažai, ir dar neteko girdėti, kad stu dentai sakytų: — Turime puikią valgyklą. Ir pigu, ir skanu. Malonumėlls, o ne valgykla. Bet gal greitai išgirsime? Val gyklos ir virtuvės aptarnaujan tis personalas mums tai žada. Iškart nepatikėti — negražu. Geriau šiek tiek palaukti. Ką gi, palauksime. V. PUPLAUSKIS J. Lyduokio nuotr.
SMD ataskaitinis / Istorijos-filologijos SMD ataskaitinį-rinkimini susirinki mą atėjo ne tik būrelių nariai, bet ir pirmakursiai^ kurie rim tai žiūri į studijas, nori bandyti savo jėgas moksliniame darbe Pranešėjo, SMD pirmininko R. Batūros žodžiai džiugina dai kartą būrelio narius, sudomina naujokus: — Fakulteto SMD jungia 250 studentų. Dirba 14 būrelių Būrelių daug, įvairi jų veikla. Jau antri metai džiugina mus lietuvių kalbos būrelis. Vasarą būrelio nariai dalyvauja ekspedicijose, o mokslo metais sutvarko surinktą medžiagą rašo mokslinius darbus. Būrelyje išaugo jaunas kalbininkas A Girdenis. Jo darbas „Balsų harmonacijos reiškiniai Mažeikių tarmėje" su Įdomumu buvo išklausytas XII mokslinėje kon ferencijoje. Dažnai linksmina visus filologijos studentus savo subatva kariuose tautosakininkai ir kraštotyrininkai. Tautosakininką paruošė radijo valandėlę, tautosakos rinkinį spaudai. Gražius daigus leidžia naujai įsisteigę tarybinės lietuvių literatūros ir ateistų būreliai. Tačiau yra būrelių, kurių veikla sužlugdyta. Tiek prancūzų tiek ir vokiečių kalbų būrelių veikloje nieko naujo nepadaryta Jų vadovai nesutvarkydavo darbo planų, neatsilankydavo SMD tarybos posėdžius. Reikia tikėtis, kad naujoji SMD taryba išjudins apsnūdę liūs, pagerins mokslinį darbą ir XIII mokslinę .................. konferenciją su tiks su nauju stiprių pranešėjų būriu. M. SUKACKAS
Skelbimai apie susitikimą su „Inostrannaja literatūra“ žurnalo redaktoriaus pavaduo toju drg. E. Truščenko atrodė pluošė Jų dar yra: menkai temasinančiai. Vertas dėmesio atvalzduojaima Skandinavijos buvo Ir pats susirinkimas. šalių literatūra, mažoka gy Drg. E. Truščenko nemaža pa vesnės medžiagos, kritinių pasakojo apie žurnalo perspek straipsnių. Žurnalas galėtų tyvinius planus, redakcijos būti operatyvesnis, daugiau darbą. Susipažindlndamas su dėmesio reikia skirti drama artimiausių numerių planu pa turgijai, na. Ir nevengti naujų žadėjo, kad Juose bus Ir ma autorių. lonių siurprizų, kurie kol kas Pokalbis buvo įdomus ir, redakcijos paslaptis. sakyti, naudingas tiek Kalbėjo eilė dėstytojų. reikia reNuosekliai dalykiškai išdėstė „Inostrannaja literatūra'' skaltytojams. jie savo nuomonę apie žurnalą, dakcijai, tiek A. Sutkus jo trūkumus. O žurnalo pusla♦ tė, Pajėdaitė ir kt.) pristatyti dekanatui išbraukti iš studentų sąrašo. Keletas skolininkų nu „Tarybinio studento" Nr. 26 bausti komjaunuoliškomis baus (337) buvo išspausdintas redak mėmis. cinis straipsnis „Pasaka" tu ri baigtis" apie Universiteto studentų akademinius įsiskolini DRAUGAI! mus. Lankykite Universiteto klIstorijos-filologijos, Chemijos, Ekonomikos, Teisės, Fizikos- ną-staclonarą (Čiurlionio g.. matematikos mokslų fakultetų Didžioji geologijos auditori dekanatai pranešė, kad skoli ja). Penktadienį, 20 vai. doku ninkams nustatytas terminas egzaminams išlaikyti iki spalio mentinis spalvotas filmas „Jie 1 dienos. Laiku neišlaikę egza susidraugavo Maskvoje“. Įėji minų bus perduoti svarstyti ka mas laisvas. Studentų kultūros klubas tedroms ir visuomeninėms or ganizacijoms. Pastarosios turės pristatyti, kurie nepažangūs stu dentai brauktini iš Universite KINO MENO to, keltini į neakivaizdinį sky MĖGĖJAI! rių ir panašiai. Taip pat imtasi griežtų prie Norintieji įsijungti į monių ir dėl pavyzdingo gru FILMAVIMO BŪRELĮ pių žurnalų pildymo. prašome atvykti š. m. Istorijos-filologijos fakulteto spalio 5 d. 17 vai. į komjaunimo biuras pirmadienį VVU komjaunimo komi svarstė skolininkų klausimą po tetą. sėdyje. Komjaunimo komitetas Eilė skolininkų (Meškauskai-
Al ūsu medžiagos pėdsakais
atsitikti
NAUJA
VALDYBA Įvyko GMF SMD augalų f! ziologų sekcijos ataskaitini? rlnkLminis susirinkimas. Ataskaitinį pranešimą ui 1958—59 m. m. būrelio dar bą padarė valdyboos plrminln kas, SMD narys V. Rančells V k.. Po diskusijų buvo iš rinkta nauja valdyba. Būrelio pirmininkas R. Krlstutytė, V k. Į valdybą įeina visų kursų atstovai. Be to, Stakauskaitė, IV k ir Udrytė, IV k. padarė Ida mlus pranešimus iš gamybinės vasaros praktikos Gruzijoje ir papasakojo įspūdžius. Būrelis pasipildė trimis naujais nariais. Valdyba su statė pirmam pusmečiui darbe planą.
Redaktoriaus pavad J. STEPSYS
Istorijos-filologijos kulteto V kurso žurnalis tai nuoširdžiai užjaučia kurso draugę
J. JACKONIENĘ, Jos broliui tragiškai vus.
žu
Fizikos-matematikos fa kulteto III kurso matema tikai reiškia gilią užuo jautą kurso draugei
Aldonai VITKUTEI, Jos mylimam tėveliui mi-
Nuoširdžiai užjaučiame EMF prekybos specialy bės V kurso studentą
A. KEDĮ, mirus Jo brangiai motinai. Grupės ir kurso draugai
Fizikos-matematikos fa kulteto III kurso matema tikai reiškia gilią užuo jautą kurso draugei
Adelei PAULAUSKAITEI, jos mylimam tėveliui mi-
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvėLV 12316