cam/Biras scuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1974 m. spalio 4 d.
talkininkavę, gerai ir studijuokime! Satmiat
DAUGIAU KAIP 5000 MUSŲ STUDENTŲ PADĖJO ŽEMDIRBIAMS PINTI PA
BAIGTUVIŲ VAINIKĄ. JŲ NUOŠIRDUS DARBAS VERTAS DIDELIO PAGYRI MO.
Kolūkiečiai sako gamtininkams: „Ačiū!“ Gamtos fakulteto prodekanei doc. I. Sarkinienei, parti nio biuro sekretoriui R. Gai liui, geol. — min. m. dr. J. Paškevičiui ir šių eilučių au toriui teko aplankyti tą kartą astuonias fakulteto studentų grupes: II k. geologus, dir bančius Ukmergės raj. Pivonijos t. ūkyje, III k. geologus Užugirio kolūkyje, Panevė žio rajone — II ir IV k. biolo gus M. Melnikaitės kolūkyje ir Liberiškio t. ūkyje, III k. geografus Linkaučių kolūky je, Jonavos rajone — Ik. geologus ir geografus Žeimių ir „Žalgirio" kolūkiuose. Ir žemės ūkio valdybose, ir darbo vietose apie mūsų ir kitų fakultetų studentus atsi liepė labai šiltai ir gyrė juos. Visuose ūkiuose vyko talki ninkų socialistinis, lenktynia vimas, grupės turėjo akordines užduotis, todėl darbas virte virė. Buitines sąlygas stovyklos turėjo irgi neblogas. Tvarkė si studentai gyvenamose pa talpose gerai, jeigu jie taip gyventų bendrabutyje, ko bereikėtų norėti. II ir IV k. bio logai žiūrėjo Klaipėdos dra mos teatro spektaklį, pabuvo jo valstybiniame stumbryne, rengė susitikimus su vietos jaunimu, perėsi...... suomiško je" pirtyje. Gražias talkos dienas kiek gadino kai kurių ūkių (pvz., Jonavos raj. Žeimių kol.) va dovų nerūpestingumas: kar tais trūkdavo technikos, ir studentams tekdavo stoviniuo ti bulvių lauke, o ne dirbti. Kaip ten bebūtų, mūsų stu dentai buvo tikri šaunuoliai, mažiai apie talkininkus pa sakė Panevėžio rajono Lin kaučių kolūkio pirmininkas • Markevičius: „Ačiū jums 'ž gerai išauklėtus ir darbš čius studentus. Talkininkų tu rėjome daug, bet tokių gerų ~ dar niekad. Mes nutarėme liems net už maistą neatskaiciuoti. E šitų jaunų žmonių ir Jhūsų žemdirbiai gali pasimo kyti, kaip dirbti".
A. BRAZAUSKAS GF komjaunimo biuro , sekretorius
Nuoširdžiai mus sutiko Jurbarko rajono Kybartų kolūkio žemdirbiai. Sten gėmės jų irgi neapvilti: iš pat pirmos dienos ki bome į darbą, talkininka vome iš peties. Linarūtė nėra lengva, bet jaunat viškas ryžtas viską nuga li. Kolūkis nemažai pro dukcijos pristatė į fabriką — įvertinimas gana ne blogas. Džiaugėsi mūsų darbu kolūkio vadovai, kolūkiečiai, o pirmininkas net mašiną ekskursijai davė. Aplankėme P. Cvirkos tėviškę, kalbėjomės su jo seserimi, grožėjomės nuo
Ą~ i f.
Nr. 29 (888)
stabiomis apylinkėmis, di delį įspūdį paliko Raudo nės bei Panemunės pilys. Susidraugavome su greti mai dirbančiais KPI stu dentais. Kiekviena diena kol ūkyje atneša ką nors naujo, gražesnio. Padėję žemdirbiams nupinti pa baigtuvių vainiką, į audi torijas sugrįšime tvirti, užsigrūdinę, pradėsime studijas. Tegu kiekviena paskaita atneš tokį pat pasitenkinimą savo sąži ningu darbu, kaip ir kol ūkyje prabėgusi diena,. J. LITVINAVICIUS I k. žurnalistas
DARBO UNIVERSITETAI
. . .Mūsų vadovas, anksčiau atbudęs, žadina užsimiegoju sius. Tingiai kyla iš patalo pirmakursiai radiofizikai, krapšto užmiegotas akis, trau kia ant blauzdų kelnes ir dar da laiptais žemyn praustis. Pa. sigirsta pokštai, ir pamažu išj dulka miegai. Pavalgius — darbo univer sitetai. Kas į sandėlį, kas prie bulvių ar šiaudų. Nešioti mai šus, rinkti bulves — neleng va, ypač pirmomis dienomis, o tuo labiau — nepratus. Va kare pečiai sunkūs, nugarą truputį gelia, bet vis tiek malonu. Mes specializavomės bulvienoje ir kiekvieną dieną prikasame vis daugiau. Labai malonios tos trumpos poilsio minutės, kai gali atitiesti pa vargusią nugarą, padainuoti, pasijuokti, pasigardžiuoti kep. tomis bulvėmis, slyvomis, ku rių Juknonyse nors vežimu vežk. Mūsų grupės vaikinai labai draugiški. Apie tai kalba ne tik pašaliniai, tai jaučiame patys. Turim visų rankų meistrų: sportininkų, muzi kantų. Mūsų vadovas — R.
Pranaitis — griežia armonika, Rimas su Vidu — puikūs gi taristai, Kęstutis — akordeo nistas. O dainuojame visi, nie kur be dainų neapsieiname. Susidraugavome su „Gintaro" kolūkyje dirbančiomis Peda goginio instituto studentėmis, žaidėme futbolo su Kernavės kolūkyje esančiais savo kur. so draugais. .. Vakare žiūrime kino filmus, skaitome knygas, tvarkomės. .. Optimistiškai nusiteikę laukiame sekančios darbo die nos. Kuri vėl — taip greit prabėgs! R. VAITKUS, G. ŠIMĖNAS FF I k. studentai
PASTABOS PARAŠTĖSE
Situos įspū džius fuksai rašė pačiame savo tal kos Širvintų raj. Juknonių kolūkiui viduryje. Rašė para šė — kas belieka pridėti? Ogi paprasčiausiai pagirti vaiki nus, nes jie iš savo fuksiško kuklumo ir vyriško santūru mo gerų žodžių sau pašykš tėjo. Visų pirma, šaunuoliai, kad
nuotaikos niekad neprarado, nors, tiesą sakant, ir buities sąlygos nepergeriausios bu vo, kultūros namų salėje ant grindų irvegojo, toli nuo van dens ir daugelio higienos nor mų gyveno. Kolūkis dvi sa vaites „ieškojo" darbo apran gos, aulinių batų, vis pasiklysdavo darbo apskaitos do kumentuose. Tačiau aštuonio lika vyrų, nors bulvių der lingumas buvo ir labai ma žas, per dieną pririnkdavo po dvylika tonų. O dar didesni šaunuoliai, kad, susiėję iš {vairiausių mokyklų, dar beveik neraga vę paskaitų, jau — vienas glaudus būrys, paprastai ir nuoširdžiai sugyvenantis. Pri simenu, kaip vakare salėj, susimėtė kupeton. vienas per kitą diktavo laišką vieninte lei savo kurso draugei, pasi likusiai Vilniuje: „Mūsų mie lai mergaitei.,.“, o pabaigoj visi pasirašė — pravardėm; jas, nepiktas, taiklias, čia ko ne kiekvienas turi: gero su gyvenimo ženklas. Matyt, ir auditorijoj nebus kits kitam abejingi. Matyt, neiširs visų išpuoselėtas „Simų“ ansamblis, debiutavęs Čiobišky, nesuskils fuksų radiofizikų grupė, gavusi dar bo ir draugystės krikštą. VI. BRAZIŪNAS
*
Kantriai pasiplūkus, vyriškai su maišais pasigalinėjus, visiems maga savo akimis išnaršyti popierius: kiek vakar, užvakar padirbom. Tokiais atvejais brigadininkui V. Jaščemskui ne taip jau lengva ištrukti iš fuksų „nelaisvės".
„ Dirbkime,
FIZINE MANKŠTA, KURI NAUDINGA VISUOMENEI
lenktyniaukime Ruduo dosniai pažėrė savo gėrybes — atlyginimą žemdir biams už triūsą. Kartu jis ra gina ir skubėti. Žemdirbiams į pagalbą atėjo studentai. Be veik 1400 talkininkų sulaukė Rokiškio rajonas. Moškėnų tarybiniame ūky je darbavosi pusšimtis universitetiečių: pirmakursiai medi kai, Chemijos fakulteto III ir IV k. studentai. Krovė į stir tas šiaudus, rinko nuo laukų akmenis, ruošė sandėlyje sėk lą sėjai. Darbas vijo darbą. Jie nesiskųsdavo nuovargiu, dirbo nuoširdžiai ir sąžinin gai. „Esame patenkinti jauni mu, kuris mums daug padė jo", — sako ūkio agronomas J. Valskis. Chemijos fakulteto studen tai, talkininkaujantys Mičiūrino kolūkyje, kreipėsi į visus Daugiau kaip šeši šimtai rajone dirbančius studentus ir moksleivius. „Nutarėme dirb mūsų Filologijos fakulteto ti taip, kad kolūkiečiai mūs studentų talkininkavo dvide blogu žodžiu neminėtų. Į so šimt šešiems Pasvalio rajono cialistinį lenktyniavimą kvie ūkiams. Gerais žodžiais mini čiame savo draugus, dirban savo buvusius padėjėjus šei čius Žiobiškio kolūkyje. Įrū mininkai. Štai ką apie vieną dykime, kad sugebame ne tik studentų grupę rašė rajono gerai mokytis", — III k. laikraštis „Darbas". gamtinių ir stambiamolekuli- r Dvidešimt keturi Vilniaus nių junginių spec. studentų Kapsuko uni vardu rašė grupių seniūnai Valstybinio V.kurso lituanistai versiteto II S. Tarozaitė ir D. Ruškys įsipareigojo nemažai: 20 hek kreipimesi, išspausdintame tarų bulvių — darbo per akis. rajono laikraštyje „Spalio vė Matyt, pats rugsėjis mergi liava". noms padeda, negailėdamas Savo pasiryžimą studentai saulės. Žinoma, ir Rimas .Šlaįrodė geru darbu. Fiziškai su- 1 jus bei Kęstutis Urba — du tvirtėję grįžta jie į auditori šio komjaunuoliško būrio vai. jas, o žemdirbiai ilgai prisi kinai — vos ne patekomis mins jų darbščias rankas. su pilnais bulvių kibirais tai
PASAKOJIMAI APIE STUDENTUS, KURIE DALYVAVO RUDENS TALKOJE
Pėdsakai Suostų žemėje .Visur, kur šiomis dienomis nuvažiuoji, pastebi, kad kol ūkinis kaimas įgijo naujų bruožų: akademinė jaunystė pri pildė laukus jaunatviškumo, veržlumo. Linksmiau kaime sa vaitgaliais. Vienur gegužinė, kitur dalykiškas pokalbis su kolūkio jaunimu, ūkio vadovais. Ir pajunti, kaip reikalin ga mūsų vis senėjančiam kaimui jaunystė. Ne tik jaunų rankų jėga, bet ir polėkis, fantazija, linksmumas. Tatai rasi ir Biržų rajono Suostų kolūkyje. Čia darbuo jasi Universiteto Medicinos fakulteto pediatrai. Dvidešimt penkių penktakursių grupė, vadovaujama medicinos moks lų kandidato Vytauto Basio, ūkyje buvo sutikta kaip lauk tas svečias. Nevienas šios grupės studentas jau iš ankstes nių metų pažįsta šio ūkio kelius ir takelius: čia kas vasa rą dirba studentų medikų būrys. Praėjusią vasarą medikai statė fermą, dorojo šieną. Šį rudenį žemdirbiai turi daug rūpesčių, tvarkydami tai, ką taip gausiai išaugino per vasarą. Grupėje — tik penki vaikinai. Šiuo metu jų rankose naujojo derliaus grūdai. Laukuose jau dūzgia sėjamosios. Vaikinams patikėtas labai atsakingas darbas — valyti sėk linius grūdus. Iš sandėlio kviečiai keliauja tiesiai į laukus. Gal ir nebepamatys vaikinai, kaip po keleto savaičių lau kuose vešliai sužaliuos žiemkenčiai, tačiau liks jų prasmin go darbo vaisiai — pasėta duona. O kitą vasarą šios duo nos nuimti atvyks jau kiti, jaunesni jų kolegos. Kada pamatys savo darbo rezultatus merginos, sunku pa sakyti: ilga ilga lino pasaka, visus metus tęsiasi. Tik keli šio daug kruopštumo reikalaujančio darbo epizodai teko talkininkų daliai: pakelti linus, pavartyti juos, suvežti. Ūkio agronomas Bronius Juozėnas nepaprastai džiaugiasi pagal bininkėmis. Darbščios, vikrios ir be galo linksmos. Normą, nustatytą ūkio valdybos, įvykdo lengvai. Stebėjome, kaip profesionaliai juda merginų rankos, risdamos kulius, kaip viena po kitos laukuose dygsta kuplios gubos. O juk čia — studentės, kurios, kaip daugelis sako, — atpratusios nuo sunkaus darbo. Netiesa. Tur būt, neįsižeis draugai medikai, jei pavadinsiu juos suostiečiais: šiandien jie — šių laukų šeimininkai. O kai laukuose nutils talkininkų balsai, dar ilgam liks jaunystės ir darbo pėdsakai Suostų žemėje. P. BALČIŪNAS „Biržiečių žodžio" korespondentas
„Studento dalyvavimas visuomeniniame gyvenime ne žaidimas savarankiškumu, o pilnakraujė, praktiškai nau dingą veikla, kuri daug duoda jaunuoliui, ugdo atsakemybės jausmą, sukelia visuomenės pripažinimą". Šie drg L. Brežnevo žodžiai, pasakyti Sąjunginiame studentų sąs krydyje, dar kartą parodo, kokį didelį dėmesį partija ir vyriausybė skiria visuomenei naudingam studentų darbui Tai gerai supranta ir patys studentai: jie aktyviai įsijungia į SSB veiklą vasaros atostogų metu, gerai talkininkauj, žemdirbiams ir rudenį. Finansų ir apskaitos fakultetas šefavo 29 ūkius Kupiškibei Ignalinos rajonuose. Kolūkiai svetingai priėmė mūs’ talkininkus, sudarė jiems gana geras darbo ir poilsio są lygas. Neliko skolingi ir studentai. Kupiškio raj. žeme ūkio valdyba organizavo socialistinį lenktyniavimą tari rajone talkininkaujančių studentų būrių. Paskyrė ir „pre mijas" — įėję į pirmąjį dešimtuką namo grįžta spa lio 2 d. 905-ių mūsų talkininkų būry buvo ir fuksai. Šis darbai jiems duoda dvigubą naudą: į Vilnių grįš susicementavu kų darbuose — nebe naujo, pne priekabos, tai prie sios, galinčios iš karto aktyviai įsijungti į visuomeninį gy sipučiančių maišų. kai. Jie patys sumaniai orga venimą grupės, o ir pailsėti po nelengvų stojamųjų egza nizuoja darbą, ir „Pavasario" Kai kurios merginos minų ne pro šalį. Gerai dirba ekonominės informacijos ii beveik pasvalietės: jos mūsų kolūkio pirmininkas J. Petru ekonominės kibernetikos spec. pirmakursiai Kupiškio raj rajone nebe pirmas kartas. lis jų būriu — patenkintas. „Laisvės" ir Uoginių kolūkiuose. Rita Marengolcaitė, Alma IleNe vien darbas jungia stu Šauniai „Neries" kolūkyje talkininkauja finansų ir kredi kytė, Aldona Jurkevičiūtė, dentus. Daugumos jų hobi — to spec. II k. 1 gr. ir III k. 3 gr. studentai, kuriems va Zita Mockutė dalyvavo Uni dainos. Ilgėja nukastų bulvių dovauja dėst. A. Rudys. Nedaug nuo jų atsilieka ekono versiteto Kraštotyrininkų klu vagos, ilgėja ir merginų dai minės informacijos spec. II k. 1 grupė, dirbanti Alizavoje bo kompleksinėje ekspedicijo nų pynė vakarais. Ją pakeičia Pastarieji skaitė vidurinėje mokykloje paskaitas apie Uni je, išbraidė visą Joniškėlio eilės, jaunatviškas juokas, versitetą ir inžinierių ekonomistų specialybę. Veikė kon apylinkę. Kiti jų kurso drau kalbos apie Universitetą, kurį gai — Gražina Tamošiūnaitė, studentai — dažnai prisime sultacinis punktas norintiems stoti į VU. Vyko sportinė varžybos. Regina Raguotytė, Rita Tūtly- na. Neblogai laisvalaikį tvarko ir kitų stovyklų studentai tė, Janina Varnaitė, Rūta Ša Dauguma susipažino su Kupiškio rajono istorija ir lanky Vi. BRAZIŪNO nuotrauko kytė — vasarą nuoširdžiai tinomis vietomis, Pakupio (ekon. inf. ir ekon. kibernetikos talkininkavo Kapsuko rajono je: spec. III k.), Uoginių (ekon. kibernetikos spec. I k.) be: .. .Universitetas juos — taip Buktos tarybiniam ūkiui, Kęs tutis Urba, Violeta Mickevi pat. Šį kartą lituanistų aplan kituose ūkiuose susikūrė meninės agitbrigados, kurios kon čiūtė — darbavosi Vilkaviš kyti atvažiavo fakulteto par certuoja kolūkiečiams. Visose stovyklose laiku pristatoma kio rajono Šapalų tarybiniame tinio biuro sekretorius A. Jo spauda. Ypač aktyviai su kolūkio, biblioteka bendradarbiau ja finansų ir kredito spec. II k. 2 ir 3 gr. bei III k. 1 gr ūkyje. Matom, studentai lau- vaišas. studentai (vadovas inž. V. Jurgaitis). Čia skaitomos ir ap tariamos knygos. Maloniai nustebino Uoginių kolūkyje be sidarbuojančių ekon. kibernetikos I k. 1 gr. studentų lei džiamas sienlaikraštis; jie puikiai pateikia ir socialistini! lenktyniavimo rezultatus. Kitose stovyklose pasirodo „Žai bo" lapeliai. Socialistinis lenktyniavimas, beje, vyksta ir tarp brigą dų kiekvienos stovyklos viduje. Gerai organizavo jį vyr dėst. L. Krivkos vadovaujami buhalterinės apskaitos spec trečiakursiai „Šetekšnos" kolūkyje, informatoriai Alizavoji ir kiti. „Gerai dirba studentai", — kalba žemdirbiai. Rajono žemės ūkio valdybos viršininkas A. Bukšaitis pa teikė mums duomenis apie socialistinio lenktynavimo eigą talkininkų tarpe. Pirmauja „Neries" kol. talkininkai, kurie išdirbio normas vykdo 140% (uždirbis 30—40 rub. per sa vaitę). Antri Alizavos talkininkai, treti — Bugailiškio (čia dirba ekon. informacijos spec. IV k. 2 gr., ekon. kiberneti kos spec. IV k. 2 gr., finansų ir kredito spec. IV k. 2 gr vadovė dėst. M. Našlanytė). Beje, šių grupių studentai ir gerai studijuoja. Štai ekon. informacijos spec. II k. 1 gr studentai savo fakultete bene pirmaujantys, grupėje — 9 penketukininkai, aštuoni mokosi tik gerai ir labai gerai. , G. KALClNSKA'' FAF komjaunimo biuro Grupė pirmakursių fizikų dirbo Širvintų rajone, Kerna sekretoriaus pavaduotojas vėje. Ignalinos rajone talkininkavo Pramonės ekonomikos. Matematikos ir mechanikos, Finansų ir apskaitos, Fizikos fakultetų studentai. Nuotraukoje kairėje matome trečiakursius matematikus (2 ir 3 gr.), kasančius bulves „Pergalės" kolūkyje. Į Daugėliškio tarybinį ūkį atvykę svečių iš Universiteto
— komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas ir gamy binės praktikos vadovas B. Šakalys. Jie kartu su ūkio di rektoriumi J. Juraičių (viduryje) kalbasi apie PEF darbe ekonomikos spec. pirmakursių pagalbą žemdirbiams. V. VERBAUS nuotr
TILTAS, JUNGIANTIS ŽMONIŲ ŠIRDIS Prieš ketvirtį amžiaus, 1949 lyvės. Ypač didelę paramą m. spalio 7 d., buvo paskelb socializmo ekonominei bazei ta Vokietijos Demokratinė VDR sukurti teikia Tarybų Respublika. Sis įvykis turėjo Sąjunga. Per palyginti neilgą didelę politinę reikšmę, nes laiko tarpą Tarybų Sąjunga nuo tos dienos Vokietijos že padėjo pastatyti 30 stambių mėje atsirado nauja valsty gamyklų ir fabrikų, per 1966— bė, kurios, kaip pareiškė 1949 1970 m. VDR gavo iš TSRS m. spalio 12 d. pirmasis šios 8500 įvairių staklių, apie respublikos ministras pirmi 5500 mokslo ir technikos do ninkas Otas Grotevolis, svar. kumentų. Daugiau negu 6000 biausias uždavinys yra saugo VDR studentų baigė aukštąjį ti taiką, kovoti už taikų ir mokslą mūsų šalyje. Nuo 1949 demokratišką Vokietijos su iki 1973 m. VDR nacionalinės vienijimą, kurti laimingą ryto- pajamos padidėjo nuo 22 iki jų visiems šalies darbo žmo 126 milijardų markių, t. y. nėms, užmegzti ir plėsti drau 5,5 karto, o gamybos apimtis giškus santykius su visomis — daugiau negu aštuonis kar valstybėmis ir ypač su Tary tus. Savo ruožtu VDR padeda bų Sąjunga: ,.Taika ir drau įgyvendinti daugelį stambių gystė su Tarybų Sąjunga yra Ekonominės savitarpio pagal, mūsų suklestėjimo prielaida, bos tarybos programos pro dar daugiau — vokiečių tau jektų. Tai, kad VDR buvo tos ir valstybės egzistavimo priimta į SNO narius, ir jos garantija". Mūsų šalis pirmoji diplomatiniai santykiai su pasaulyje pripažino Vokietijos daugiau kaip šimtu valstybių Demokratinę Respubliką ir už liudija apie jos nepaprastai mezgė su ja diplomatinius išaugusį politinį autoritetą. Ir mūsų respublikos ryšiai santykius. Per tuos dvidešimt penke su VDR kaskart vis stiprėja rius metus jėgų santykis pa ir plečiasi. Beveik nėra die saulyje smarkiai kito. Liau nos, kad mūsų respublikos dies demokratijos šalys, bro įmonės, organizacijos, mokyk liškai Tarybų Sąjungos pade, los nesulauktų svečių iš VDR, damos, neregėtai didele spar kad mūsų sostinės gatvėse ir ta kūrė ir stiprino savo liau muziejuose nesutiktum šios dies ūkį, dėjo pamatus socia šalies turistų. Draugiški ir da lizmui. Komunistų ir darbinin lykiški mūsų respublikos dar kų partijų pastangomis tarp bo žmonių kontaktai su VDR pasaulinės socializmo sistemos specialistais ir darbo žmonė valstybių atsirado ir sutvirtė mis padeda stiprinti tautų jo naujo tipo santykiai, pa draugystę, tobulinti gamybą, grįsti socialistinio internacio. įnešti savo indėlį į socialisti. nalizmo principais. Jau 1950 nių valstybių sandraugos lai m. VDR tapo lygiateise Eko mėjimų aruodą. Mūsų respub nominės savitanpio pagalbos likos pramonės, mokslo ir tarybos nare. VDR darbo kultūros laimėjimai vis labiau žmonės labai brangina tą di domina VDR darbo žmonių džiulę pagalbą, kurią jai su kolektyvus. Kaip žinome, Lie teikė ir tebeteikia socialistinės tuva ir Erfurto apygarda jau draugauja. valstybės, šios sandraugos da seniai artimai
Štai ką rašo Lietuvos Drau gystės ir kultūros ryšių su užsienio šalimis draugijai Vo kietijos — TSRS draugystės draugijos Erfurto apygardos valdybos prezidentas J. Procė: „Daug naujų apygardos ga myklų, įmonių, įstaigų, mo. kyklų pageidauja užmegzti tie sioginius ryšius su giminin gais Tarybų Lietuvos mies tais. Prašome padėti surasti partnerius šiems kalektyvams.. Mūsų universiteto ryšiai su VDR ir kitomis socialistinėmis šalimis taip pat kasmet ple čiasi. Šiuo metu mus jungia draugystės ir bendradarbiavi mo sutartys su Greifsvaldo E. M. Arndto, Prahos Karlo ir Krokuvos Jogailos universite tais. Be to, mūsų universite tas palaiko draugiškus ryšius su dar trijomis VDR aukšto siomis mokyklomis: Magde burgo O. Gerikės Aukštąja technikos mokykla, Leipcigo K. Markso universitetu ir Berlyno Humboltų universite tu. Netrukus draugystės ir bendradarbiavimo ryšiai su sies mus su Erfurto Medicinos akademija. Bendravimo for mos su šiomis aukštosiomis mokyklomis labai įvairios: keičiamasi moksline literatu, ra, mūsų profesoriai ir dės tytojai vyksta į mokslines konferencijas, mokslines sta žuotes, skaito paskaitų ciklus, atlieka bendrus tyrimus, kar tu rašo mokslo darbus, stu dentai atlieka gamybines praktikas. Vien praeitais me tais į užsienio aukštąsias mo. kyklas iš mūsų universiteto buvo išvykę 237 žmonės, o mes priėmėme 260. Tačiau artimiausiai bendradarbiauja me su Greifsvaldo E. M.
Arndto universitetu, nes su juo esame seniausi draugystės partneriai, geriausiai vienas kitą pažįstame. Jame atlieka savo gamybines praktikas po 10 mūsų chemikų ir medikų bei 18 filologų, tiek pat studentų priimame praktikai pas save. Reikia nepamiršti ir tokios bendravimo formos, kaip mūsų universiteto kom jaunimo ir Greifsvaldo uni versiteto Laisvojo Vokiečių Jaunimo organizacijų kontak tai: keitimasis studentų darbo ir poilsio stovyklomis, sporto delegacijoms. Ypač pastovius ryšius su Greifsvaldo universitetu palai, ko mūsiškės Vokiečių kalbos ir Vokiečių filologijos kated ros. Šiuo metu Greifsvaldo universiteto aspirantūroje yra trys šių katedrų dėstytojai,
HIGIENISTAI SIMPOZIUME VDR Rugsėjo mėn. Neubrandenburge (VDR) ivyko Europos kaimo higienos simpoziumas. Jame dalyvavo mū sų universiteto Higienos katedros vedėjas prof. V. Kvik lys ir tos pačios katedros doc. š. Kučingis, kaip TSRS delegacijos nariai. Simpoziume dalyvavo 18-kos Europos Salių ir 2-jų Azijos šalių atstovai. Šiame simpoziume prof. V. Kviklys skaitė pranešimą apie TSRS vaikų ir paauglių sveikatos apsaugą ir Jos pasieki mus kaimo vietovėse ir vadovavo šios problemos sekci jai. Doc. Š. Kučingis aktyviai dalyvavo kaimo aplinkos (komunalinės higienos) sekcijos darbe. Labai gerai metodikos bei gautų rezultatų požiūriais buvo įvertintas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto kompleksinis (6 katedrų) atliktas darbas apie kaimo moksleivių nepažangumo moksle medicinines ir socialines higienines priežastis. Šių tyrimų metodika susidomėjo ne tik Vokietijos Demokratinės Respublikos, bet taip pat Lenkijos, Čekoslovakijos, Jugoslavijos ir kitų socialistinių kraštų higienistai. Universiteto Higienos katedra gavo kvietimą dalyvauti su pranešimu VI Pasauliniame kaimo higienos kongrese, kuris įvyks 1975 m. rugsėjo mėn. Kembridže (Anglijoje).
Ankstyvą, ūkanotą liepos 8 dienos rytą atvykę į seną jį Greifsvaldo miestą, tuojau pat pajutome gana įtemptą, nors ir labai sumaniai sutvarkytą mūsų būsimos trijų savaičių viešnagės ritmą. Vo\ pasiekę universiteto bendrabūtį, skubėjome į tarptauti nių germanistikos kursų ati darymą, po to prasidėjo kas. dieniniai užsiėmimai, kuriuos paįvairino ir savotiškai pra tęsė susitikimai su socialisti nės Vokietijos kultūros, mokslo, valstybės atstovais, ekskursijos, vakaronės, disku sijos. Daugiakalbiame kolegų būryje nepastebimai bėgo va landos, kurias skrupulingai skaičiavo Vokietijos vidur amžius menantys senieji Greifsvaldo bokštų ____ laikrotižiai. Diena po dienos — ar slinko ūkanos, ar karštoj vi. durvasario saulėj snaudė am žinai godūs ir įžūloki rotušės aikštės balandžiai, ar šilti liepos lietūs plovė raudonus gražiai prižiūrėtų miesto pa statų stogus — mus be at vangos nešė judrus turinin gos viešnagės ritmas. . . Dau geliui mūsų jau ir iki šios velionės VDR anaiptol nebu vo svetimas, o tik papras, ciausiai dar nebūtas kraštas,
apie kurį daug skaityta, gir dėta, kurį seniai svajota pa matyti. Tačiau tos trys savai tės padarė jį daug artimesnį, suprantamesnį. Svarbiausias mūsų kelionės tik: ikslas — vokiečių kalbos stuiidijos. Kursų organizatoriai pasistengė, kad joms padėtų ne vien užsiėmimai auditori jose. Bendrabutyje kiekvie-
SPALIO 7 D. SUKANKA 25 METAI, KAI PASKELBTA VOKIETIJOS DEMOKRATINE RESPUBLIKA
GREIFSVALDAS, 1974 METŲ LIEPA nas mūsų gyvenome su sve timšaliais kolegomis, valgyk loje prie stalų sėdėjome vėl gi su svetimšaliais, tik jau kitais, pratybose — dar su kitais, Pradžioj šiek tiek ne jauku buvo, bet įveikti tą nejaukumą galėjome tik vo kiečių kalbai padedant. Ir įveikėme — vieni visai leng. vai, kiti sunkiau. Vertė ne vien būtinumas bendrauti, bet ir noras daugiau sužinoti apie kitų kraštų gyvenimą, jaunimo rūpesčius, studijų sąlygas. Ir ne vien pokal biuose apie tai sužinodavome. Vyko diskusijos įvai-
mums tai pavyko padaryti vakaronėje, kurią surengėme liepos 20 dieną ir paskyrėme Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 34-osioms meti nėms. Daug gražių prisiminimų paliko išvykos į kaimyninius miestus — Rostoką, Štralzundą, kelionė po gražiąją Riugeno salą. Pasibaigus užsi. ėmimams, trims dienoms iš važiavome į Veimarą — di džiųjų vokiečių literatūros klasikų Gėtės ir Šilerio mies tą. Aplankėme šalia esantį Buchenvaldą. . . Visa tai ilgai išliks mūsų atmintyje. Kaip
bę mokslinį darbą, stažavęsi arba kitaip kėlę kvalifikaci ją Greifsvaldo universitete. Tokie platūs ir dalykiški ry šiai yra naudingi abiems pu sėms. Partija ir vyriausybė skatina plėsti ir stiprinti juos, nes tai atitinka tautų drau gystės ir internacionalizmo principus. Švęsdami Vokieti jos Demokratinės Respublikos 25-erių metų jubiliejų, mūsų universiteto profesoriai, dėsty tojai ir studentai džiaugiasi draugiškos socialistinės šalies pasiekimais, linki jai naujų, dar didesnių laimėjimų. E. doc. p. A. TEKORIUS Vokiečių filologijos katedros vedėjas A. KENTROS nuotraukoje: Greifsvaldo universiteto profe sorius H. J. Gėrcas (H. J. Geerdts; pirmasis iš kairės) su Vokiečių filologijos katedros vedėju e. doc. p. A. Teko riumi Filologijos fakulteto 1974 m. diplomantų palydų šventėje.
...IR LINKIME JAI DAUG SĖKMĖS!
TEGYVUOJA DRAUGYSTĖ!
riais politikos, literatūros, es tetikos klausimais. Juose kur sų dalyviai reiškė savo nuo mones, aiškinosi nesupranta, mus dalykus, ginčijosi. Mes, žinoma, ne vien klausėmės. Juk mums taip pat rūpėjo, kad mūsų naujieji bičiuliai kuo daugiau sužinotų apie mūsų universitetą, respubli ką, šalį. Bene geriausiai
trys studentės germanistės at lieka priešdiplominę praktiką. O šių metų rugsėjo mėnesį vokiečių filologijos katedros vyr. dėst. A. Zamackas pir masis iš mūsų universiteto darbuotojų Greifsvaldo uni versitete apgynė kandidatinę disertaciją. Mūsų universitete yra lankęsi ir dėstytojams bei studentams germanistams skaitę paskaitas nemažas Greifsvaldo universiteto Ger manistikos, menotyros ir mu zikos mokslų sekcijos dėstyto, jų būrys: doc. dr. sc. H. Štelcigas, doc. dr. sc. K. H. llenburgas, prof. dr. sc. V. Špyvokas, dr. H. Langeris, dr. Ch. Kranich, doc. dr. E. Reisland, dr. K. Vulfas, prof. dr. sc. H. J. Gėrcas (H. J. Geerdts). Jau treti metai mū sų germanistams praktinę vo kiečių kalbą padeda dėstyti kolegos iš Greifsvaldo: anks čiau H. Gral, dabar B. Can (B. Zahn). Nemaža mūsų dėstytojų germanistų yra dir.
ir naujieji draugai — vokie čiai, prancūzai, bulgarai, len kai, belgai. Jie buvo labai nevienodi: stropūs, kruopš čiai užsirašinėję paskaitas ar mėgę jas praleidinėti, labiau vertinę pažintį su Vokietijos istorija, kultūros paminklais ar linksmą dabarties gyveni, mo tėkmę. Bet visi jie vieno dai susikaupę ir rimti ėjo Buchenvaldo Nacijų alėja ir paeiliui dėjo raudonų gvazdi kų puokštes prie pilkų gra nito luitų su juose iškaltais savųjų kraštų vardais, tylos minute pagerbė atminimą ta rybinių karių prie kuklaus obelisko Greifsvaldo mieste, kur mūsų delegacija atnešė gyvų gėlių vainiką. Kai iš Berlyno Rytų sto ties pajudėjęs traukinys nu nešė mus gimtosios Lietuvos link, mums buvo truputį gai. la palikti viską, ką per šį laiką spėjome pamilti — svetingas Greifsvaldo audito rijas, romantiškas Veimaro gatves, iškilmingus ir griež tus šiandieninio Berlyno kvartalus ir mūsų naujuosius draugus. Tos trys savaitės tapo įdomia ir prasminga mūsų gyvenimo atkarpa.
St. VENSKEVICIUS
Prieš ketverius ar penkerius metus, dar studijuodama Vilniuje, dažnai lydėdavau turistų grupes, atvykusias iš VDR. Tas dienas prisimenu su didžiausiu malonumu. Tai buvo mano pirma nors ir netiesioginė, bet gera pažintis su VDR. Svečiai, ne tik mokėdavo įdėmiai klausyti, ką aš pasakoju, bet ir patys papasakojo man daug įdomaus apie savo tėvynę. Vokiečių susidomėjimas mūsų šalies gyveni mu nebuvo paviršutiniškas — jų klausimuose aš įžiūrėjau norą kuo geriau pažinti Tarybų Sąjungą. Tačiau vienas klausimas man buvo vis dėlto netikėtas. „Ką jaučia tarybinis žmogus, pervažiuodamas VDR sieną?" Neatsimenu, kur ir kada tai buvo paklausta — ar vaikš čiojant po Vilniaus senamiestį, ar grįžtant iš Pirčiupio, ar sėdint prie kavos puoduko. Aš supratau tą žmogų — gal jis pasakė tai, ką galvojo ir kiti? Skausmingi praeities vaiz dai ' jie atgyja, tur būt, kiekvienoje sieloje, pažadinti prisiminimų ar kokio netyčia išsprūdusio žodžio. Žmogus laukė atsakymo. Ir ką aš jam galėjau pasakyti? Negi mums, pokario kartai, nėra savaime suprantama, kad sienos tarp VDR ir kitų socialistinių šalių — tai taikos sienos? Negi VDR 25-erių metų egzistavimas nėra pakan kamas įrodymas, kad iš šios žemės niekada nebus skelbia mos tautų ir rasių neapykantos idėjos? Ir ar nėra savaime suprantama, kad taikos idėjos VDR — tai reali tikrovė? Šiandieną, kai demokratinės Vokietijos gyvenimą, žmo nes pažinau iš arti, galiu pasakyti, kad tas mano „savaime suprantama" įgavo dar tvirtesnį pagrindą. VDR partija ir vyriausybė su didžiule atsakomybe ir rūpesčiu žiūri į šalies ateitį. VYSP VIII suvažiavimo uždavinių' įgyvendinimas, sėkmingas kylančių problemų sprendimas suteikia tikrą gyvenimo džiaugsmą. Nuolatinis dėmesys dirbančiam žmo gui •— tai svarbiausias, esminis socialistinės visuomenės požymis. Ir VDR daroma viskas, kad tai būtų įgyvendina ma. Tai svarbu ir visos socializmo sistemos stiprinimui. Kuo stipresni mes patys būsime, tuo daugiau galėsime pa dėti broliškoms šalims, ir tuo pačiu prisidėsime prie taikos stiprinimo visame pasaulyje. Aš vis žaviuosi, kaip nenuils tamai visa VDR liaudis, seni ir jauni, kovoja už internacio nalinį solidarumą. Ne tik VDR piliečiai, bet ir socialistinių šalių žmonės, visi kovotojai už taiką ir pažangą pasaulyje didžiuojasi VDR 25 metų jubiliejumi ir linki jai daug sėkmės. Kiekvieną kartą, važiuodama į VDR, tikiuosi malonių įspūdžių. Kadangi žinau, jog manęs laukia nuostabi šalis ir jos puikūs žmonės. J. KANYTE Greifsvaldo universiteto germanistikos aspirantė
Pirmoji diena Universitete — nepamirštama. Ilgai ją, matyt, prisimins ir Istorijos fakulteto pirmakursė Rima Aglinskaltė. Tądien fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius jai jteikė studijų knygelę (nuotrauka dešinėje). Laukia ilgas, kruopštus penkerių me tų darbas. Reikės kai ko at sisakyti, praleisti prie kny gų valandų valandas. Atneš dideli džiaugsmą egzaminų penketai, pirmi savarankiški moksliniai pranešimai, čia su tiksi tikrus draugus, čia ta ve mokys būti naudingu žmonėms. . . Visa tai jau te ko patirti ir šioms diploman tėms bibliotekininkėms: Z. Civilkaitei, J. Gurevičiūtei, A. Venclauskaltei, G. Jan kauskaitei, L. Petkelytei ir A. Virbukaltei. Diena pirmutinė, diena pa skutinė. Vienodai ji bran gi... D. KAUNO nuotr.
STOP!
Toliau bendradarbiauja Vil niaus ir Prahos universitetai. Šįkart mūsų svečias — Prahos Karlo universiteto Filosofijos ir filologijos fakulteto profe sorius R. Parolekas. Nenusteb kite, išgirdę jį kalbant lietu, viškai. Mat, profesoriaus ho bi — baltistika. Jis, pats iš mokęs lietuvių kalbos, skaito beveik be žodyno, supranta lietuviškai. Turi nemažą lietu viškų knygų bibliotekėlę, ku rią dabar, Vilniaus universite to ir Respublikinės bibliotekų rūpesčio dėka, papildė ver
ČEKŲ PROFESORIUS KALBA LIETUVIŠKAI
klausimais konsultavausi su Universiteto rusistais, labai daug man padėjo doc. E. Cervinskienė. Jūsų aukštojo Spalio 8 d. (antradienį) 18 je mokykloje teko skaityti ir vai. Kolonų salėje įvyks kom kelis pranešimus: apie M. Gorkį, F. Dostojevskį bei ti 1 Jaunimo aktyvo mokymo už pologinį literatūros tyrinėji siėmimas „Ataskaitos ir rinki mą. Universitete sutikau pui mai pirminėse komį aunimo or kų čekų literatūros žinovą ganizacijose". doc. A. Piročkiną. Kartu su Spalio 10 d. 17 vai. įvyks lietuvių kalbos ir literatūros LLKJS Universiteto komiteto specialistais svarstėme mūsų posėdis. Narių ir fakultetų siūlomą penkiametę baltų biurų sekretorių dalyvavimas kalbų mokymo programą būtinas. Prahos universitete. Komjaunimo komitetas
Dėmesio!
1974 metais, per septy nis mėnesius, Vilniuje už tingais leidiniais. Profesorius istoriją nuo senovės iki šių registruota 334 autoįvy dienų. kiai. 21 žmogus žuvo ir R. Parolekas verčia gimtinėje Profesoriaus R. Paroleko 310 sužeista. Kelia nerimą lietuvių poetų kūrinius į čekų tikroji tyrinėjimų sritis — ir tai, kad 33 autoavarijos kalbą. Vilniuje svečias irgi rusistika ir slavistika. Apie įvyko dėl motociklininkų domėjosi kultūrų kontaktais, pagrindinį šios kelionės tiks kaltės. Net Universiteto susitiko su rašytojais ir litera lą svečias taip trumpai papa automėgėjai ir motocikli tūros žinovais. Jis yra paren sakojo: ninkai kalti dėl 3 avarijų. — Slavistikos tyrinėjimo gęs spaudai Baltų literatūrų Daug nelaimių įvyksta ir dėl pėsčiųjų neatsargu mo. Daugelis jų grubiai pažeidžia eismo taisykles: pereina gatvę draudžiamo tams, kelia sau vieną pagrin fakultete trunka nuo 2 iki 3 se vietose, staiga iš dinių uždavinių sukomplek metų (atsižvelgiant į skyriaus nyra važiuojamojoje daly tuoti brandų studentų kolek specifiką). Užsiėmimai vyksta je iš už stovinčio trans tyvą. Todėl pagal VPF nuos nuo spalio 1 dienos ir baigiasi porto, pasirodo gatvėse tatus į fakulteto atskirus prieš prasidedant pagrindi. ’ PRASIDEDA NAUJI MOKSLO METAI skyrius priimami antro ir nės specialybės įskaitoms bei neblaivūs ir t. t. Kaltų aukštesniųjų kursų studentai, egzaminams. Studentams, už pėsčiųjų sąraše ir vėl linksniuojami universite- Fakultetas buvo įkurtas gados vadovo grupėmis), bui tiką atliko visų skyrių dides kurie yra pažangūs moksle, baigusiems atitinkamos visuo nioji studentų dalis. Apie 150 aktyvūs visuomeniniame gy meninės profesijos 1974 m. sausio 2 d. iki tol ties kultūros. kurso tiečiai. Kadangi VPF pradėjo dar studentų, baigusių 2—3 metų venime (į meno profesijų bei programą, sudaromos sąlygos veikusių visuomeninių profe Mūsų laikraštis rektora sijų grupių pagrindu su šiais bą mokslo metų viduryje, tai kursą, įgijo atitinkamas spe sporto skyrius gali būti pri Universitete išbandyti savo to pavedimu nebe pirmas skyriais: paskaitinės propa esminių pakitimų jo veikloje cialybes. Tai gražus būrys imti ir I kurso studentai). jėgas pagal pasirinktą spe kartas atkreipia į tai dė gandos (Jaunųjų lektorių ar nebuvo daroma. Buvo siekia jaunuolių, kurie šalia savo Prieš įstojant į fakultetą, stu cialybę. Absolventai, sėkmin mesį. ba oratorinio meno mokykla), ma koordinuoti įvairių skyrių pagrindinės specialybės gali dentai dalyvauja pokalbyje gai baigę fakultetą, gauna Mūsų studentai ir sporto, turizmo ir ekskursijų, darbą, kelti užsiėmimų teori plačiai panaudoti įgytas mūsų su skyriaus, kurį jie nori pažymėjimą, liudijantį apie visuomeninės komjaunuoliai privalėtų meninės fotografijos, meno nį bei metodinį lygį, gerinti fakultete žinias: propaguoti lankyti, dėstytojais. Pareiški atitinkamos būti pavyzdys gatvėse, ga profesijų (su choro ir vokali dėstytojų sudėtį, stiprinti ma meno, mokslo ir technikos mai rašomi VPF dekano var profesijos įsigijimą. lėtų padėti autoinspekcijos nio ansamblio vadovo, liau terialinę bazę ir pan. Nežiū žinias, vadovauti įvairiems du ir įteikiami iki š. m. spa Fakultetas ir dėstytojų ko kai kurių sunkumų, susi meno profesijų rateliams, lio 15 dienos (pareiškimų darbuotojams. Mes dažnai dies instrumentų, pučiamųjų rint estradinių orkestrų vadovo, jusių iš esmės su VPF reor sporto šakoms, turizmui ir blankai gaunami atitinkamų lektyvas laukia jūsų! įsivaizduojame, kad viską ir profesijų skyriuose, VU kom kolektyvo vadovo, dai ganizavimu, darbas vyko vi pan. žinome, viskas aišku ir su šokių Doc. V. GERMANAS VPF ir jo taryba, ruošda jaunimo komitete). lės kolektyvo vadovo, dramos suose skyriuose sėkmingai. prantama. Betgi gyveni kolektyvo ir meninės agitbri- Teorinį kursą išklausė, prak masi naujiems mokslo me Primename, kad mokslas VPF dekanas mas rodo kartais esant priešingai. Saugaus eismo reikalams iki šiol skyrėme aiškiai per mažai dėmesio. Spalio 10 d. — VU Istorijos fak. studentų teatras pože PAŠALINTI Ar dažni svečiai mūsuose myje. 18, 19 vai. R. ŠAVELIS. LIETUS (novelė) Stuokos-Gucevičiaus kieme. autoinspekcijos darbuoto NEPAŽANGŪS jai, pagaliau, ar nepasiSpalio 11 d. — Universiteto teatras. A. DELENDIKAS. gendama fakultetuose tam KETURI KRYŽIAI SAULĖJE (3 v. studentiška drama) STUDENTAI skirtos vaizdinės agitaci Stuokos-Gucevičiaus kieme. LŽŪA teatrinė studija. Just. MARCINKEVIČIUS. jos? Pirmųjų kursų kom HEROICA. jaunimo ir profsąjungos Fizikos fakulteto I k. stud. Teatro salėje. organizatoriai savo darbe A. Janulis, V. Supejevas ir Spalio 11d. planuose reikiamą dalį tu 17, 18 vai. — VU Istorijos fak. studentų teatras. V. SA- R. Kacevičius, rėtų skirti ir eismo taisyk Matematikos ir mechanikos ROJANAS. ALKANI (pričas). lių aiškinimui. fakulteto I k. stud. V. BuloStuokos-Gucevičiaus kieme. Iš vieno Universiteto Spalio 12 d. — POEZIJOS IR LIAUDIES DAINŲ VA vaitė, II k. stud. S. Lukoševivairuotojo teko išgirsti, čiūtė, KARAS. kad jiems per ketverius Filologijos fakulteto I k. Stuokos-Gucevičiaus kieme. paskutiniuosius metus nie Universiteto teatras. VYDŪNAS. PROBOCIŲ ŠEŠĖLIAI, stud. N. Motiej onytė ir F. Lu kas nėra rengęs jokio inst Spalio 8 d. — Kauno Mokytojų namų liaudies teatras. (trijų dalių dramatiška aidija) košius, ruktažo. O juk per tą lai M. FERMA. Teatro salėje. DURYS PYŠKA (3 v. komedija). Medicinos fakulteto I kką įsigaliojo naujos Kelių Spalio 13 d. — Universiteto teatras. R. SAMULEVI- stud. V. šišniauskaltė ir K Stuokos-Gucevičiaus kieme. eismo taisyklės! Vilniaus kultūros mokykla. V. BORCHERTAS. ŽMOGUS C1US. PAUKŠTI, ATEIK ClAI (dviejų kėlinių reportažas Stančikas. Matyt, fakultetų vado GRĮŽTA.. . scenai) Pramonės ekonomikos fa vybei, visuomeninėms or Teatro salėje (centriniai rūmai). Stuokos-Gucevičiaus kieme. kulteto I k. stud. R. Vilčins ganizacijoms, padaliniams KPI liaudies teatras. D. URNEVlClūTĖ. DALTONIKAI Spalio 9 d. — Universiteto teatras. Just. MARCINKEVI kas, II k. stud. V. Čaplikaitė, reikia rimtai pagalvoti ČIUS. HEROICA. (2 dalių pjesė) S. Malijauskas, Teatro salėje. apie priemones geriau pro Stuokos-Gucevičiaus kieme. Finansų ir apskaitos fakul Bilietai parduodami Knygyne prie Universiteto nuo 10 paguoti ir aiškinti eismo Konservatorijos Teatrinio fakulteto diplomantai. teto I k. stud. V. Kinaitė ir iki 19 vai. taisykles, avarijų priežas UŽ RIBOS.. . (lyriniai nukrypimai) T. Kolblna. Vaidinimų pradžia 20 vai. tis. Teatro salėje.
Visuomeninių profesijų fakultete
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
LV 07537
Užs. Nr. 3256
— - - --------
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA