KOMJAUNIMO BILIETAS — MANO GARBĖ Visiems pirmakursiams jau įteikti nauji komjau nimo dokumentai. Rugsėjo 24 d. į univer siteto centrinių rūmų po sėdžių salę rinkosi pasi tempę ir susijaudinę pir makursiai — juk jiems naujus bilietus įteiks aukštojoje mokykloje! Kam rajoniniai komjau nimo komitetai nespėjo pakeisti komjaunimo do kumentų, universiteto komjaunimo komitetas nu sprendė kaip galima grei čiau tai padaryti. Pirmakursius pasveikino universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas J. Bagdonas. Komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas pabrėžė, kad nauji kom jaunimo bilietai dar labiau įpareigoja geral mokytis, aktyviau dalyvauti visuomeniniame universiteto gyvenime, Pirmakursius taip pat pasveikino iškilmingo akto svečiai — partijos komiteto sek retoriaus pavaduotojas V. Gobis ir Filologijos fakul teto docentas A. Laučka. K. JŪRELE
Visų šalių proletarai, vienykitės!
canvBinis sccroencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PAR7IJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE
GERAI STUDIJUOTI — MUSŲ PAREIGA
MOKYKIS SUSIKAUPTI
Ne vienas, išgirdęs „mate matika“, įsivaizduoja čia kaž ką baisaus. Matematikas, to kių akimis, — būtybė, užsi dariusi tarp keturių sienų, „graužianti" teoremą po teo remos ir be saivo mokslų karalienės nieko daugiau nematanti, Kiekvienas iš mūsų daugiau ar mažiau pajutom matematikos skonį, todėl ži nom, kas ji tokia. Gal ne vi si vienodai, bet dėl skonio nesiginčijama. Nesiginčysiu ir aš, tik papasakosiu, kaip gyvena matematikai, tie kie tų mokslių vyrai. Einu Čiurlionio gatve. Ir jos ruduo neaplenkia. Mergi nos, greičiausia biologės, renka pageltusius klevų la pus. Tokių daugiau nebus — tai šių metų lapai. Einu pas antro kurso taikomosios ma tematikos specialybės trečios grupės studentus. Jie šiemet bulvių nekasa, todėl radau bendrabuty besėdinčius. Pa grindinis mano tikslas — su sitikti su grupės seniūnu. Buvau nemažai girdėjęs apie jį, žinojau, kad Vilius Sta kėnas — grupės siela. O gal ir viso kurso? Tik, va, per anksti pasigyriau, tradęs be sėdinčius. Vilius, lyg tyčia, simfoniniame koncerte. Iš draugų sužinojau, kad Vilius
filharmonijoj dažnas svečias. Dar šį tą sužinojau. Grupės ir kambario draugas Romualdas papasakojo, kaip 'jų seniūnas originale skaito vokiečių poeto H. Heinės penkiatomį: ,,Jam jokių žo dynų nereikia". Pas merginas pataikiau — vakarienė. Jos šveitė Varė nos grybus. , .Vilius? .. O, jis mūsų autoritetas. Laibai ge ras, visada ramus, mandagus, kuklus. Skaitosi su kitų nuo mone, todėl ir mes stengia mės jam būti tik geri, Viliūs labai myli ir gerbia matematiką. Mes niekada ne drįstame prašyti jo, kad dun tų nusirašyti namų darbus Apskritai, čia atskira šneka ne taip jau bloga — nusirasyti ir suvokti, bet absurdas — rašyti ir nesuprasti, ką rašai. Vilius visada mielu noru padės. Kantriai aiškins, kuo paprasčiau dėstys savo mintis, kad suprastum." Tada kaliba kažkaip neti kėtai nuslydo apie vasarą. „Dirbom kolūky prie Butri monių, ir tiek, " Kita draugė prieštarauja, kad ne „ir tiek". Jiems gyventi buvo labai linksma, Vilius kurdavo kupletus ir, apskritai, posmus be pavadinimų, bet jie labai patikdavę drau-
gams. Pasiklausyk, sako, ir tu, nes Vilius tikrai nepasi girs savo poetiniais gabu mais. Aš pasiklausiau: Mažas miestas Butrimonys, Bet ir čia gyvena žmonės: Parduotuvės trys, kavinė, Tris kartus savaitėj kinas. Iš tikrųjų, nepaprasti tie Butrimonys. Greičiausiai todėl, kad ir talkininkai ten dirbo nepaprasti. Atsisveikinant merginos pridūrė, kad Vilius ne visą savo kūrybą patiki drau gams, ko gero, ir apie meilę turi parašęs. Lyg ir nemažai išgirdau, bet man knietėte knietėjo pačiam-pamatyti tą gerąjį jų seniūną. Knieti, nors tu ką. Vieną kartą ateinu — skai tykloj, kitą — jam paskaita. Trečias kartas nemelavo. Vilius aukso medaliu (bai gė Rokiškio rajono Obelių vidurinę mokyklą. Po vasa ros. vėl rugsėjis. Tik jau ne moksleiviškas, o pirmas stu dentiškas. Visi, kuriems te ko garbė peržengti universi teto ar kitos aukštosios mo kyklos slenkstį, pergyvena tą metą kaip savarankiškų išbandymų pradžią. Nesvar bu, kokie tie pergyvenimai: dideli, maži, vedantys į ne viltį ar kelio į laimę pra džia. Viliaus nuomone, kaip tik čia iškyla patys didžiau si sunkumai: tu .pasijunti pats sau šeimininku. Anks čiau buvo svajonė, dabargi — didžiulės problemos, ku rias, vis dėlto, tenka išspręs ti pačiam. Taip, yra tėvai, dėstytojai, draugai, bet, jei gu jau ne viskas, tai didžiu lė dalis tų reikalų tvarkomi paties. Paties pasiektos per galės pačios maloniausios, kaip tik tokios pergalės su teikia jėgų sėkmingoms stu dijoms ir nugalėti sunkumus. O jų daug. Sakysim, viduri nėj perskaitei vadovėlio pa ragrafą kokia nors tema ir žinai, kad šiuo Mausimu jau viskas. Aukštojoj taip nėra. Ir ima baimė, kad gali likti nesužinojęs paties svarbiau sio, paties geriausio. Dėstyto jas, kad ir kaip besistengtų, visko pasakyti per paskaitą neįstengs. Juk ją skaito vi dutiniam studentui, ir nega lima sakyti, kad štai šitą teoremą pasiskaitysim sava rankiškai, štai šitas faktas ir taip trivialus — įrodinėti ne reikia. Per egzaminus dėsty tojai gana reiklūs. Dažnai tenka įrodinėti net mažiausią smulkmeną. — Kaip praėjo pirmoji se sija, ka, Viliau, galėtum pa tarti pirmakursiams? — Kaip ir visi faksai, per
Nr. 29 (971) 1976 m. spalio 1 d.
Fizikų ruduo Ruduo — tai metas, kai žiedus pakeičia vaisiai, kai do rai rankomis, protu ir širdimi padirbėjęs žmogus nori aki mirkai stabtelėti ir apmąstyti nueitą kelią, apžvelgti nu veiktus didžius ir mažėlesnius darbus. Punktualumas, organizuotumas, draugiška ir darbinga 143 delegatų nuotaika jau iš pat pradžių suteikė konfe rencijai principingą, nuoširdžią darbo atmosferą, įrodė, kad Fizikos fakulteto komjaunimo biuras kruopščiai ir at sakingai ruošėsi šiai, jau IX-aijai, konferencijai. Fakulteto komjaunimo biuro ataškaitinį pranešimą 'kon ferencijai pateikė komjaunimo sekretorius Jonas Ašmopirmąją sesiją labai jaudi- nas. Si ataskaita glaudžiai siejasi su TSKP XXV suvažia naus. Per egzaminus pasakiau vimo dokumentuose iškeltais uždaviniais komjaunimui. ne visiką, ką žinojau. Bet ir Mokslas kasdien įgauna vis didesnę svarbą. Tai junta to, ką pasakiau, užteko pen me visose gyvenimo srityse, tai kaip niekada iki šiol bu ketams gauti. Per sesiją, kaip vo akcentuota TSKP XXV suvažiavimo, VLKJS XVII su ir paprastai, mokausi skai važiavimo, LLKJS XVIII suvažiavimo nutarimuose. Leni tykloje. Ten (kažkaip užsikre- ninis lozungas: „Mokytis, mokytis ir mokytis!" •— yra ti darbo nuotaika. Kartais svarbiausias mūsų gyvenimo principas. Ataskaitiniame papildau užrašus, nors spe pranešime vienas iš reikšmingiausių klausimų buvo fakul cialiai to nedarau. Tos papil teto mokymo-aukl ėjimo komisijos darbas per ataskaitinį domos žinios vėliau labai laikotarpį. Pagrindinė MAK darbo kryptis — akademinės praverčia per pratybas ir se drausmės stiprinimas. Pranešime nurodoma, kad sustipri minarus. Tokie užsiėmimai nus šios komisijos ryšius su grupių aktyvu, paįvairinus laibai naudingi pačiam sau: sustiprintos paskaitų lankymo kontrolės formas, padidėtų gali patikrinti savo žinias, darbo efektyvumas. vėliau užpildyti pastebėtas Didelę įtaką pažangumui turi darbo nuotaika grupėje — spragas. Mainau, geroms ži nesitaikstymas su tinginiais ir paskaitų praleidinėtojais, nioms pasiekti reikia ne tik savalaikė ir nuoširdi pagalba atsiliekantiems. Tokios gru gabumų. Būk gabus, bet ne pės pavyzdžiu galėtų būti IV kurso 3 grupė (sekretorė dirbk ir išeis šnipštas. Todėl J. Liangviūaitė) — geriausia fakultete. Čia susiformavo darbas, darbas. Žinoma, rei darnus komjaunuolių kolektyvas, kurio nariai ne tik ge kia jausti saiką, nepamiršti rai mokosi, bet ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veik plėsti akiračio ir kitose srity loje. se. Juk nieko neišmanyda Sėkmingas finišas — gero starto rezultatas. Labai svar mas kitur, negalėsi sėkmin bią reikšmę įgyja darbas su pirmakursiais. Praėjusiais me gai panaudoti įgytų matema tais pirmakursiai buvo supažindinti su fakulteto laborato tikos žinių. Matematika nėra rijomis, SMD veikla, įvyko bendras pirmo kurso susirin atitrukusi nuo gyvenimo, to kimas apie pasiruošimą sesijai ir daugelis kitų renginių, dėl jį pažinti būtina. Deja, pavasario sesiją pirmas kursas laikė blogai (balų Ar turiu laisvalaikio? Aiš vidurkis tik 3,4). Tad MAK privalo kruopščiau ruošti ku, 'kad taip. Jeigu jo neno darbo su pirmakursiais planus, kad dabartinių pirmakurrėsi, itai niekad ir nebus. Ne šių pažangumo vidurkis būtų žymiai aukštesnis. iškenčiu nenuėjęs į simfo Visuomeninė-politinė praktika — mokymo proceso da ninį koncertą, nepaklausęs lis, padedanti ruošti visapusišką specialistą. VPP ugdo vargonų. Laibai mėgstu teat savidrausmę, skatina studijuoti, suteikia organizacinių įgū rą. Mano supratimu, tai pir džių. Nuo VPP. veiklos sėkmės priklauso, kokį specialis moji meno rūšis po literatū tą išleis aukštoji mokykla. Fizikos fakultete VPP įgavo ros. Po teatro — muzika, tvirtus pagrindus bei tradicijas. Tai didelis atsakingo už Klausausi ir gerų lietuviškų VPP organizavimą Stasio Stasiūno nuopelnas. estradinių dainų. Popmuzikoj Ataskaitiniame pranešime kritiškai įvertintas sienlaikraš profanas, nes nesidomiu ja. čio „Penpetuum mobile" redkolegijos darbas. J. Krivkos Ne, aš neteigiu, kad tai blo vadovaujama redkolegija parodė gražią iniciatyvą, suor ga muzika! ganizuodama net 4 fotoparodas fakulteto skaitykloje. Per Pailsėjęs žymiai greičiau ataskaitinį laikotarpį sienlaikraštyje medžiagos .paskelbta gali susikaupti. Tai būtina. 3 kartus daugiau, nei per praėjusį. „Perpetuum mobile" Kodėl, sakysime, kai kurie redkolegija gana gausi (net 21 žmogus), tačiau nuošir mūsų specialybės antros gru džiai dirbo tik 7—8 žmonės. Gal todėl medžiagos sienlaik pės draugai nesulaukė pirmos raštyje buvo skelbiamos neoperatyviai, silpnai dirbo kom sesijos? Kaip tik todėl, kad jaunimo prožektoriaus Skyrius. Naujoji, tikriausiai ne to nemokėjo sutelkti savo jėgų kia .gausi, redakcinė kolegija turėtų nekartoti senų klaidų vienam pagrindiniam tikslui ir daug galinčiu spausdintu žodžiu įtaigiai nušviesti reikš — studijoms, nemokėjo su mingus fakulteto, universiteto gyvenimo įvykius, spręsti sikaupti, paimti savęs į na aktualias problemas. gą. Žinoma, tas mokėjimas Malonu prisiminti studentišką darbo vasarą. Buvo su neateina pats savaime. Jo, daryti trys SSB: „Ežerų kraštas", „Širvinta" ir „Neris". Jie kaip ir visko, reikia mokytis planavo atlikti darbų už 119 tūkstančių rublių sąmatinės — kasdien ir kantriai. Čia vertės, o atliko už 130 tūkstančių rublių. „Ežerų krašto" jau valia — be jos neįma būrys, vadovaujamas R. Pusvaškio, tapo socialistinio lenk tyniavimo tarp fakulteto SSB nugalėtoju. R. Jakubėno va noma. Vilius Stakėnas iš mate- dovaujamas būrys „Neris" liko trečioje vietoje. Tai, žino matikų geriausias fizikas; ma, taipogi prizinė vieta, tačiau savąjį planą neriečiai jam pernai teko garbė ginti įvykdė vos 86 proc. Nuveikta'daug. Tačiau priekyje jau laukia nauji darbai, fakulteto garbę universiteto vokiečių kalbos olimpiadoje; naujos problemos. Fizikos fakultetas, kaip ir visa respub olimpiados likos studentija, jaunimas, stengsis gerais darbais sutikti jis sąjunginės „Studentas ir mokslo ibei Spalio 60-ąsias metines. Todėl ir konferencijos nutarime technikos pažanga" antro tu pabrėžiama, kad pagrindinis komjaunimo organizacijos už ro nugalėtojas. Pats šito jis davinys — įtraukti visus studentus į lenktyniavimą dėl nesakė — vėl kuklinosi. garbingos teisės pasirašyti Lenino komjaunimo raportą Lauke krinta pageltę lapai. TSKP Centro Komitetui Didžiojo Spalio 60-mečio proga. Fakulteto dekanas doc. V. Kybartas, prof. J. Viščakas, Į bendrabutį grįžta matema tikai: gal iš simfoninio kon VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas G. certo, filmo, gal iš spektak Kalčinskas, IV k. 5 gr. komjaunimo sekretorius S. Bekalio, o gal... Kas žino, kur riukas, kalbėję konferencijoje, pabrėžė didelį komjauni šiandien jie praleido laisva mo, kaip organizatoriaus bei idėjinio-politinio auklėtojo vaidmenį, teigiamai įvertino fakulteto kofnjaunimo orga laikį. .. A. LEKAVIČIUS nizacijos veiklą, įdomiais, gerais pasiūlymais nurodė kelią • Žaneta VELIKONYTĖ s. Šimkaus nuotr. nugalėti sunkumus.
BENDRABUČIO ŠEIMININKAI
SVEČIAI IŠ RYGOS
AUKŠTŲJŲ
MOKYKLŲ
Broliškosios Latvijos sosti nės aukštųjų mokyklų parti jos komitetų sekretoriai buvo atvykę į Vilnių susipažinti su mūsų aukštųjų mokyklų darbu internacionalinlamepatrlotinlame studentų auklė jime. Šios kelionės iniciato rius Latvijos Komunistų par-
V P F:
tljos Rygos miesto komite tas. Svečiai lankėsi ir mūsų universitete. V. Naujiko nuo traukoje matome svečių pri ėmimo momentą. Iš kairės: Rygos dailės akademijos par tijos komiteto sekretorė doc. L. Jaunzemė, LKP Vilniaus
miesto komiteto mokyklų skyriaus vedėjas S. Ladukas, LKP Rygos miesto komiteto instruktorė N. Tanaus, uni versiteto prorektorius doc. J. Grigonis, partijos komite to sekretoriaus pavaduotojai M. Suminąs ir V. Gobls.
UNIVERSITETO TARYBOJE
ČIA GALIMA ĮSIGYTI ANTRĄ — VISUOMENINĘ — SPECIALYBĘ Jau trečius metus atveria duris plačiai studentų audi torijai Visuomeninių profesijų fakultetas. Jo veikla sten giamasi suteikti būsimiems specialistams žinių ir praktinių įgūdžių jų visuomeniniame, organizaciniame darbe, savi veikloje, supažindinti juos su politinių, meno, mokslo ir technikos žinių propagavimu, ugdyti estetinį požiūrį i skonį. Naujais mokslo metais veiks šie skyriai: oratorinio me no (jaunųjų lektorių mokykla), sporto ir turizmo, meno profesijų (choro ir vokalinio ansamblio, liaudies instru mentų, pučiamųjų ir estradinių orkestrų, šokių, dailės, dramos kolektyvų ir meninės agitbrigados vadovų grupės), gamtos apsaugos, kraštotyrinio darbo, meninės fotografi jos. Visuomeninių profesijų fakultete mokslas trunka nuo 2 iki 3 metų (atsižvelgiant į skyriaus specifiką). Priimami antrų ir aukštesnių kursų studentai, kurie yra pažangūs moksle (į meno profesijų bei sparto skyrius gali būti pri imti ir I kurso studentai). Prieš įstodami į fakultetą, stu dentai dalyvauja pokalbyje su skyriaus, kurį jie nori lan kyti, dėstytojais. Pareiškimai rašomi VPF dekano vardu. Blankai gaunami atitinkamų profesijų skyriuose. Dokumen tai Įteikiami iki š. m. spalio 7 dienos: katedros vedėjui V. Germanui (Estetinio lavinimo katedra, Čiurlionio 21, stojantiems į meno profesijų skyrių); katedros vedėjui V. Bimbai (Fizinio auklėjimo ir sporto katedra, Čiurlionio 21, stojantiems į sporto ir turizmo skyrius); vyr. dėst. V. Skuodžiui (Gamtos fakultetas, Čiurlionio 21, stojantiems į gamtos apsaugos Skyrių), vyr. dėst. V. Mačiekui (kraš totyrininkų klubas, stojantiems į kraštotyrinio darbo sky rių); vyr. dėst. V. J.uodakiui (fotolaboratorija, Centriniai rūmai, stojantiems į meninės fotografijos skyrių). Darbas fakultete prasideda spalio 7 dieną ir baigiasi prieš pagrindinės specialybės įskaitas bei egzaminus. Už siėmimai organizuojami laisvu nuo paskaitų ir kitų užsi ėmimų metu, atsižvelgiant į studentų pageidavimus. Stu dentams, užbaigusiems atitinkamos visuomeninės profesi jos kurso programą, sudaromos sąlygos universitete išban dyti savo jėgas pagal pasirinktą specialybę. Absolventai, sėkmingai baigę fakultetą, gauna pažymėjimą, liudijantį apie atitinkamos visuomeninės profesijos įsigijimą. Fakultetas ir dėstytojų kolektyvas laukia jūsų! E. prof. p. V. GERMANAS VPF dekanas
NAUJI BENDRABUČIŲ TARYBŲ PIRMININKAI Nr.3 — Vincas Januška (ChF III k.) Nr. 4 — Janina Močiekutė (Fil. F IV k.) Nr. 5 — Rūta Šlšlaitė (MF V k.) Nr. 6 — Gediminas Račiukaitis (FF IV k.) Nr. 7 — Aleksandra Ananjeva (Fil. F IV k.) Nr. 10 — I korpusas — Bronius Zalaga (TF TV k.) Nr. 10—II korp. — Evaldas Brazaitis (PEF II k.) Nr. 10—III korp. — Vyta Venckutė (PF II k.) Nr. 11—1 korp. — Vytautas Karpuška (FAF III k.) Nr. 11—II korp. — Alvydas Karalius (FAF III k.)
Antradienį įvyko universiteto tarybos posėdis. Apie priėmimą j pirmą kursą, naująjį kontingentą, dar bą su pirmakursiais kalbėjo prorektorius doc. B. Sudavičius. Parengiamojo skyriaus darbą nušvietė jo vedėjas A. Berenis. Posėdyje išrinkti katedrų vedėjai: TSRS istorijos kated ros — profesorius A. Bendžius, Klasikinės filologijos — docentas R. Mironas. Grupei universiteto dėstytojų suteik ti profesoriaus ir docento moksliniai vardai.
Universitete sudaromos visos materialinės sąlygos, kad mūsų buitis būtų graži, kultūringa, jauki, šiais mokslo me tais bendrabučiais aprūpinti 43% studentų (10% daugiau, negu pernai) — juose gyvena 2649. Kasmet gerėja studentų buitis. Nuo 1974 m. veikia sanatorija-profilaktoriumas, kuriame studentai gydosi ir ilsi si; šiemet atidaryta valgykla studentų miestelyje; atiduo tas naudojimuisi 11 bendrabučio 3 korpusas. Daugelis bendrabučių suremontuoti, aprūpinti naujais baldais. Kiekvienam iš mūsų bendrabutis turi tapti antraisiais na mais, kur galėtume mokytis ir pailsėti, pabendrauti su draugais. Taip, anksti dar būtų tvirtinti, kad mūsų bendrabučiuo se sudarytos idealios sąlygos. Negi mes, studentai, esa me nepakankamai išradingi? Ar negalėtume patys padaryti savo buitį jaukią, gražią? Juk tiek nedaug tereikia: tik mūsų iniciatyvos! Mes norime, kad kiekvienas iš mūsų sugebėtų, o svar biausia norėtų savo darbu sukurti studentiškame kambaryje kuklią, jaukią, darbingą ir kultūringą aplinką. Deja, dar pasitaiko grubių bendrabučio vidaus taisyklių pažeidimų. Praėjusiais metais už nesitvarkymą, triukšmą, girtavimą iš bendrabučių pašalinta 15 studentų, 42 — pa reikšti Rektoriaus papeikimai, 98 — pareikštos įvairios studentų profkomiteto nuobaudos, 33 — pačios bendrabu čių tarybos iniciatyva nerekomenduoti bendrabučiai ki tiems mokslo metams. Dažnai dar studentai, puošdami kambarius, prikala j sie nas vinių, aplipdo jas laikraščių iškarpomis, gadina baldus. Nedarykime tol Saugokime ir tausokime socialistinę nuo savybę. Jei kas neaišku, reikia kreiptis į bendrabučio tarybą, komendantą. Jie visada padės. Jau šiais mokslo metais bandė kai kas girtuokliauti bendrabutyje. Studentų profkomiteto buitinė komisija ir komjaunimo operatyvinė grupė imsis visų priemonių, kad užkirstų kelią tokiems grubiems bendrabučio taisyklių pa žeidimams. Praėjusiais mokslo metais bendrabutis Nr. 3 pripažintas geriausiu respublikoje. Gerai pasidarbavo komendante S. Leonavičienė. Bendrabučio taryba ir patys gyventojai jau tėsi tikrais šeimininkais. Gerai naujajame bendrabutyje Nr. 10 įsikūrė ir susitvar kė aplinką Teisės, Pramonės ekonomikos, Finansų ir ap skaitos fakultetų studentai. Tikrai daug nuoširdaus triūso, rūpinimosi įdėjo bendrabučio komendante M. Vėdrickienė. Tokių žmonių, kurie jaučia atsakomybę už jiems pati kėtas pareigas ir visuomeninį turtą, mums reikia kuo dau giau. Daugelyje bendrabučių jau išrinktos tarybos. Jų pade dami siekime, kad tvarkingas kambarys, kultūringa buitis, būtų kiekvieno studento praktinės veiklos devizas. A. TRUMPULIS Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas
MTD-. STUDENTAS — ŪKISKAITINIŲ SUTARČIŲ VYKDYTOJAS Dabartiniai mokslinės-tech ninės pažangos tempai rei kalauja vis daugiau aukštos kvalifikacijos įvairių sričių specialistų. Neatsitiktinai TSKP Centro Komiteto ir TSRS Mi nistrų Tarybos 1972 m. lie pos 18 d. nutarime „Dėl to lesnio aukštojo mokslo vys tymo šalyje" kalbama apie specialistų ruošimo tobulini mą, visų pirma plačiai įtrau kiant juos į mokslo tiriamąjį darbą. 1974 m. TSRS Aukšto jo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos dokumen tuose (apie studentų moksli nio tyrimo darbų būklę ir apie studentų mokslinių tyri mų, įtrauktų į mokymo pro cesą, tobulinimą) pabrėžtos pagrindinės veiklos kryptys. Studijuodamas Vilniaus uni versitete, kaip ir kitose aukš tosiose mokyklose, studentas pasirengia būsimai profesi nei veiklai, įsisavina mokslo lobius, jvaldo metodus ir įgūdžius, įgalinančius toliau vystyti mokslą, kūrybiškai tai kyti jį praktikoje. Mokslo ži nias ir sugebėjimus jomis naudotis studentas įgyja ak tyviai dalyvaudamas tiek mo kymo procese, tiek ir įvai riapusiškoje mokslinėje veik loje. Visuose universiteto fakul • tetuose viena iš pagrindinių studentų mokslo tiriamojo darbo formų yra dalyvavi mas SMD, pastaraisiais metais studentai vis aktyviau įsi traukia j ūkiskaitinius tyri mus (1973 m. 82 ūkiskaitinių
temų realizavime dalyvavo 358 studentai, 1975 m. 53 te mose — 223). Praktika rodo, kad studentai, po paskaitų ir kitų privalomų užsiėmimų da lyvaudami ūkiskaitiniuose mokslo tiriamuosiuose dar buose, geriau įsavina sava rankiško darbo įgūdžius, grei čiau suvokia teorines žinias, išmoksta jas taikyti praktiko je, ilgiau bendrauja su savo dėstytojais. Paprastai ūkiskaitiniai MTD, kuriuose užimta daug studen tų, užsakovų įvertinami labai gerai. Pavyzdžiui, sutarties Nr. 460 „Organinių priedų silpnai rūgštiniam blizgančio cinkavimo elektrolitui sintezė ir jų poveikio Zn dangos pasyvacijos procesui tyrimas" (vadovas — doc. G. Dienys), kurią padėjo atlikti 20 stu dentų, rezultatai įgalino ša lies automobilių pramonėje naudoti pigesnį blizgodarį, savo savybėmis nenusilei džiantį anksčiau naudotiems tėvyninės ir užsienio gamy bos blizgodariams (ekonomi nis efektas — 0,5 mln. rub.).
Neseniai Chemijos fakulteto studentės R. Dževeckaite, D. Girdžiūnaitė, Fizikos fakulteto studentas A. Miškinis tapo kelių išradimų bendraauto riais. Prof. J. Viščakas, kurdamas daugiakanalinius fotoelektrinius keitiklius (ūkiskaitinė su tartis Nr. 691), į pagalbą pa sitelkė 25 studentus. 50—60 studentų dalyvauja Skaičiavi mo centro ūkiskaitiniuose ty rimuose, po 20—30 — Moks linio tyrimo sektoriaus žiny binių laboratorijų (DMO ir valdymo, Sociologinių tyri mų, Žmogaus racionalios mi tybos ir kt.) darbe. 1970 m. lapkričio 6 d. ir 1973 m. sausio 15 d. Rekto riaus įsakymuose nurodyta, kad studentų dalyvavimas ūkiskaitiniuose mokslo tyrimo darbuose naudingas ir reika lingas, kad studentai, kurie mokosi tik gerai ir labai ge rai, drausmingi, gali dirbti ūkiskaitinėse sutartyse preparatoriais, laborantais, vyr. laborantais ir technikais, (pu se etato).
Studentams, suinteresuo tiems dalyvauti ūkiskaitiniame mokslo tiriamajame darbe, reikalingas prorektoriaus mo kymo reikalams leidimas. Lei dimui gauti rašomas pareiš kimas, kuriame reikia nuro dyti paskutinės sesijos pažy mius ir sekančios sesijos pra džią (per sesiją šiuose dar buose dalyvauti neleidžia ma). Tikimės, kad šios mintys, pasitarnaus tolimesniems po kalbiams „Tarybinio studen to" puslapiuose apie busi mųjų specialistų indėlį, vyk dant universiteto užsakovų darbus, jiems ruošiantis būsi mai praktinei veiklai. Mano me, kad autoriai plačioje skaitytojų auditorijoje pasi dalins mintimis apie tai, kaip sekasi suderinti labai gerą mokymąsi su daug kruopštu mo ir energijos reikalaujan čiu mokslo tiriamuoju darbu ūkiskaitos pagrindais. R. ŠIMKŪNAS, A. ČAPLIKAS Mokslinio tyrimo sektorius
V. NAUJIKO nuotr.
Tėtė, mama, egzaminas ir aš
o lyg vaivorykštė atspindi visą nuotaikų spektrą; -nuo pačių dramatiškiausių iki mažorinio: „Aš laiminga!" Kodėl išsirinkome šiuos? Juk RANGI redaikcija! veteranų vaikams, stojan Rugpiučio 30 d. juose nėra konkrečios kriti Siunčiu Jums savo tiems į aukštąsias mokyklas? kos, nereikia dėl jų imtis jo mokinės laišką. Bus la Jeigu ne, tai kodėl? Telegrama į redakciją: kių priemonių. Neįmanoma Mūsiškė baigia vidurinę, ir Mano dukra Įstojo. S-va. duoti ir kokį nors paguo bai gaila, jeigu ji, komjau nuolė, sugniuš po tokių eg mes su žmona, irgi karo da Rugpiučio 30. džiantį atsakymą: neišsipildę lyve, svajojam, kad dukra zaminų. viltys — aišku, skausmas, „Mieloji Valentina Ivanov- stotų į aukštąją. Mūsų gai VEIKI! Skaitau pasto net jei iš šalies atrodo, kad na! Man gėda Jums rašyti, lesčiui, dar vis pasitaiko viai Jūsų -laikraštį, bet tas skausmas — nereikšmin —• nepateisinau Jūsų pasiti priėmimo taisyklių pažeidi parašyti išdrįsau pir gas. Žinoma, visi — ir patys kėjimo. Vis įtiek negaliu ne mų: pažintys, ryšiai, telefono abiturientai, ir jų tėvai — mąkart. štai koks reikalas net kyšiai... Baigiau vidurinę gerai — supranta, kad gyvenimas pasidalyti su Jumis savo skambučiai, skausmu. Neišlaikiau egzami Mūsų vaikams gi — jokių vidutinis balas 5. Pažįstami anapus universiteto nesibai privilegijų, išskyrus tai, kad sakė: „Dabar tu, Olenka, kur gia. .. Vis dėlto, įkaityda no. Čia, aukštojoje mokykloje, jų tėvai savo laiku viską nori įstosi su tokiu atestatu. mas šiuos laiškus, atkreipi žmones sijoja kaip per sie atidavė brangiai Tėvynei Pavydimi“ Ir aš taip maniau. dėmesį pirmiausia į tai, -kad tą. Žiūri, kai kurie tėčiai ei ginti. Noriu tikėti, kad to Neilgai. Neįstojau j MVU kai kurių žmonių sieloje ne na pas rektorių į kabinetą, kios lengvatos karo dalyvių Geologijos fakultetą, fizika viltis nuplovė kažkokią už ir matai, kaip juos svaigulys vaikams bus numatytos. pakišo koją. Nuėjau į Mask tvarą, saugojančią nuo užter Trumpai apie save. Dirbu vos geologinės žvalgybos ins šimo pagrindinę vagą. Ir pagauna. Mums lieka tik ty liai ašaras ryti. Jūs žinote, gamykloje technologu. -Per titutą, iš vaikystės svajojau mintis, atsėlinusi nevilties kaip aš mokėjau istoriją, o karą buvau apdovanotas tri tapti hidrogeologe. Po mate valandą: „Tegu tai būtų atsi čia trejetą gavau. „Mokyklai mis ordinais ir keliais meda matikos raštu teko vėl atsi tikę ne man", čia tampa Jūs neblogai žinote, o uni liais. reguliuojančiu imti dokumentus. Už šį da principu, versitetui — silpnokai", — lyką net Garbės Taštą turi-u, veiksmą: „Tegu kitų sąskai RANGI redakcija! bet jau taip išėjo. Pati, ma ta, kad tik man būtų ge sako man. Aš gi iki šiol mo Kreipiuosi į Jus su di tyt, kalta: kažką praleidau, rai". Šitai jau sunku patei kiausi mokykloje, o ne uni džiausiu prašymu. Pa- neišmokau visko. Apskritai sinti. versitete, kaip čia išeina I gelbėkite mano dukrai I—Aš Už įrašinį irgi trejetas. Ru Ką gi, išsiaiškinkim. Į viskas teisinga. sų kalbą ir literatūrą ruo našlė, daugiau nieko neturiu. Noriu pasakyti štai dar įką. aukštąją kartais įstoja — šiausi pagal stojamųjų pro Dulkra — man vienintelė, ji Sakykit, kaip tėvai sureaga apie tai rašė ne kartą ir gramą jau nuo sausio. Atro mano viltis, mano gyven.mo vo? Manote, barė, gėdino? laikraščiai — per kyšius, per dė, viską žinau. Štai egzami prasmė, visa mano ateitis, Ne. Ir tai nuostabu! telefono skambučius, per pa ar lengva nas. Klausimas: „Fonetinė įsivaizduokite, Mano mama su tėvu — žįstamus dėstytojus. Bet ar transkripcija". Reikėjo paro man žiūrėti, kaip ji tirpte hidrogeologai, apsigimę. Šios galima savo apdovanojimus dyti raidės „e" irimą. Atsa tinpsta. Šešėlis iš jos liko ir vyriškos ir sunkios profesijos — štai taip, ant tų pačių kiau neteisingai. Iš literatū akys — didėlės, nustebusios, žmonės, matyt, visi tokie svarstyklių, kartu su kyšiu: ros manęs ir klausyti neno skausmingos. Širdis plyšta! šaunūs. Tėvai suprato mane, kas persvers? Ar galima, ne rėjo; kai aš neatsakiau kaž Bėda štai kokia. Ji trečią pasakė: „Eik dirbti, stenkis, įveikus raidės „E" irimo, pa kokio papildomo klausimo, kartą 'laiko egzaminus į uni mokykis viską iš naujo. Bus teisinti tuo savo aukštų idea versitetą, Filologijos fakulte sunku — padėsim. Bet sten lų irimą? man pasakė: nemokate... Štai kaip išėjo, brangi mo tą. Pirmaisiais metais jai (pri kis pati nugalėti sunkumus. Visi taip daro? Pirmiausia, kytoja. Mokykloje Jūs kalbė trūko pusės balo. Antrąkart Juk tu norėjai tapti geolo ne visi: todėl mes ir spaus jote apie-humanizmą... Jūs ji gavo ketvertą iš rusų kal ge". Aš taip ir darau. Pa dinam laimingos mergaitės pažįstate mano mamą, žinote, bos, o per anglų egzaminą bandysiu nugalėti. laišką, laimingos, nes jos kaip liguistai pergyveno ma bloga jai pasidarė. Deja, uni Gal idar yra tokių tėvų, mama ir tėtis yra didesni už no nesėkmę. Ji irgi mokyto versitete gydytojo neatsira kurie šaukia ant vaikų: nors vartotojišką moralę. Antra, ja, ji gina nuo manęs tas do. į statybos, nors į pedagogi ar tik nebus šie argumen Dabar ji trečią kartą stoja, nį, bet įstok, turėk diplomą! tai — „toks gyvenimas“, mintis, beit aš suprantu: jai kitaip negalima. Ir aš su ja surinko 21 balą. Aštuonetai Kaip baisu! Nejaugi aš vie „'kaip visi" — paprastų pa žmonių su stažu skirtos sep na iš tūkstančio tokia laimin prasčiausias bandymas patei nesiginčyju. Supraskite mane ir nebar tynias vietos. Vakar sužino ga? sinti save, ar ne kompromi jau, kad ji — kokia -pikta kite. Olga S-va. sas su sąžine čia? Jeigu taip, Jūsų Nataša". lemtis — atliekama. tai neišlaikyti du egzaminai: Aš nevilty! Padėkite! Mal REDAKCIJOS PRIERAŠAS. ne tik į aukštąją, bet ir as JUS kreipiasi Didžiojo dauju! Daugiau ką aš prašy 'Tai tik keturi laiškai iš meninės savigarbos. Kuris Tėvynės karo vetera siu: mes atvažiavusieji į šį tūkstančio, tarsi a-bit-urientiš- nuostolis didesnis? nas su takiu klausimu: miestą, pažįstamų neturim. kos rugpjūčio audros išmesti M. S-va į redakcijų skyrius. Keturi, (Iš „Komsomolskaja pravda") „Ar taikomos lengvatos karo
B
S
B
ŠIO PUSLAPIO TEMA:
KOKS AŠ ŽMOGUS? Kaip tik žinomos, bet deramai neįvertintos blogy bės . ir kliudo žmogui, ypač besiformuojančiam, sa varankiškai ugdyti dorovines vertybes, atsirasti tin kamiems profesiniams papročiams. Nėra kalbos, visų pakopų mokykla auklėja doro vingų žmogų, bet svarbiausia, — ji suteikia jam intelektualinį potencialą, žinias. Įgyti išsimokslini mą, išsilavinimą, kad sąmoningai tarnautum liaudžiai, yra kiekvieno moksleivio bei studento tikslas, jo dorovinė norma. Ar atitinka auklėtinis šiai normai — štai kardinalinis klausimas, kurį privalo nuolatos kelti sau kiek vienas mokyklos darbuotojas, visuomeninių organi zacijų aktyvas.
Iš LKP CK sekretoriaus drg. L. Šepečio pranešimo Lietuvos KP Centro Komiteto III plenume rugsėjo 22 d. „Dėl respublikos partinės organizacijos užda vinių, gerinant gyventojų dorovinį auklėjimą, sutin kamai su TSKP XXV suvažiavimo nutarimais."
lllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllll inilllllllliiilillillllllllllllllllllllllllllliir
I
Praėjusiais mokslo metais iš Matematikos ir mechani- sididžiuaja šia tinginio išpa k°s fakulteto buvo pašalinta apie 90 nepažangių studentų. žintim? Ar tik nespiauina į drausmę, .tvarką, kitų pa stangas ir rūpestį? Gal čia koks eksperimentas: visi bando kantrybę ir žiūri, kaip tinginys M. Kaplanas, šiaip taip išstenėjęs diplomą, ste chologija, — pasakė jis dar ketvirtadienio. Aiškina, kodėl buklingu būdu, per vieną prieš šį „susirinkimą". — Iš tą skolą gavę. Dauguma jų akimirką, atsivers į šauniau girdo gandą, kad veš į kol šia tema ne pirmą kartą su sią darbuotoją? Prisimenu, prodekanas de ūkį, tai ir neskubėjo moky prodekanu kalbasi. Kitiems, tis: atseit, dar mėnesiuką kaip trečiakursiui R. Kali kanate kalbėjo: skolininkas prastumsim, nėra ko plėšytis. nauskui, gal iš tikrųjų atsi niekada nebus geras specia Ėmė ir neišvežė — pradėjo tiktina ta skola, kiti taip nuo listas, nes tingi. Tikriausiai padai svilti. pirmo kurso ritasi. Prodeka taip, nes įpratimas — antras Studentai gerai žino egza nas jau iš visų išgirdo, ka prigimimas. Trečiakursiui J. Gutkoviminų taikymo tvarką. Perlai da bus likviduotos skolos. kyti vieną ir tą patį egza Studentai tuoj pat pulsią čiui sunkiausias dalykas — miną galima tiktai du kartus. gaudyti dėstytojų, kad tik diferencinė geometrija. Turi Kai kurie bandė laimę. Kai greičiau išsisukus (bausmės, akademinę skolą. Jau du kar kurie — ne. Vis laukė pato išvengus griežto Rektoriaus tus laikė, vis nepatenkina gaus momento, tykojo dėsty įsakymo. Vieni, gal būt, ge mai. Draugai, sako, padedą, tojo nuotaikas. Prodekano rai apsigalvos, ir, išlaikę eg ir per dieną po 2—3 valan kalba paleido visą šitą takti zaminus, daugiau kaip ugnies das mokąsis, o išmokti nesu ką vėjais. bijos skolininko vardo. O geba. Į .visus dėstomus daly kus žiūrįs vienodai, nė vie — Šiandien 23 diena. Iki kiti? 25 dauguma jūsų turi likvi _— Matematikas gali būti nam neatiduodąs pirmenybės, duoti bent po vieną skolą. geras specialistas, nors ir su nė vieno labiau už kitus Nėra ko laukti spalio pirmo skolom mokėsi. Čia ne ko nemėgstąs. Žmogus — vidu sios. Ji nebus laimingesnė už kia nors medicina. Reikia tik tinybė? Gyvena sau paten kitas. Priešingai — gal net noro, — sako ketvirtakursis kintas, tiktai leiskit jam po nelaimingiausia — suidarinė- M. Kaplanas. Jau trečią se keliskart perlaikinėti egza sim išbrauktųjų studentų są mestrą jo pavardė linksniuo minus, ir nieko daugiau ne rašus. jama dekanate. Prisiekusiu reikės. Angelas, ne žmogus, visai be pretenzijų. Vienas po kito vangiai ke skolininku tapo. liasi iš vietos studentai ir — Aš labiau mėgstu užsi Trečioji mūsų pašnekovė žada (žada!) išlaikyti iki šeš iminėti tuo, kas man patin M. Baltrušaitienė tik sąlygi tadienio, iki antradienio, iki ka, — aiškina. Ar tik jis ne- nai antrame kurse.-
IŠEITI NIEKAS NENORI Prabėgo visas naujų moks lo metų mėnuo, tačiau dar kai kam ramybės neduoda pernykštės bėdos. Patingėjo kas mokytis, tą sesija, birže lio mėnesį ir „patvirtino" (gal jau ne pirmą kartą) skolininku. Dabar visą rug sėjį jie balansuoja kaip ek vilibristai ant bedugnės kraš to: išbrauks a.r neišbrauks iš studentų sąrašų. Palikti uni versitetą niekas nenori. De ja, sąžiningai studijuoti irgi ne visi linkę. Matematikos ir mechanikos fakultete tokių per akis. Kai susirinko aną trečiadienį į didžiąją audito riją, tai beveik pusę kėdžių užėmė. Ir visi nustebę žiūrė jo į prodekaną E. Manstavičių: „Kaži, ko jis vėl nori? Juk iki spalio pirmos, kada baigiasi skolų likvidavimo terminas, dar visa savaitė. Tris savaites iki šiol net ne bandėm laikyti tų nelemtų skolų? .Tai kam ši savaitė!" Prodekanas nusiteikęs visai priešingai. — Keista ta studentų psi
Finansų ir apskaitos fakul teto buhalterinės apskaitos spec. IV k. stud. Igoris Vašurklnas rugpiučio 6 d. bu vo sulaikytas milicijos dar buotojų Jaltoje; čia jis spe kuliavo kramtomąja guma.
Igoris, kai buvo aštuntos vidurinės mokyklos mokslei vis, labai gerai mokėsi geo grafiją, puikiai žaidė ledo ri tulį ir šauniai šoko — krū
vą Garbės raštų iš tų dienų gali parodyti, lyg ant pjede stalo ant jų stovėtų. Pamink linis vaikelis, kaip pasakytų vienas mūsų rašytojas. Universitetan gi įstojęs, atleido vadžias. Gal pasijuto suaugusiu žmogum? Betgi kas sakė, kad suaugę turi vaikščioti aukštyn kojom? Pirmas kursas. Trenkia griežtas papeikimas: I. Va-
šurkinas netinkamai elgėsi „Lazdynų" alaus bare. Trečias kursas baigtas. Atostogos. Reikia užsidirbti, ką čia slankiosiu kaip dyka duonis. Nuvažiavo į Jaltą Ir... Ketvirtas kursas. Gal reikė tų jį kaip nors atžymėti. Te gu Ir įrašu Igorio asmens by loje. Ketvirtakursis, o neži
— Vis nespėju pasivyti. Kol vieną dalyką perprantu, kiti jau seniai į priekį nu ėję. Vėl šturmuoju. Visi da lykai beveik vienodai nesise ka. Rodos, ir dirbu daug, o rezultatų nesimato. Galiausiai uždavėme vi siems tą patį klausimą: ,Ar neslegia skolininko vardas?" Nustebome, išgirdę atsaky mus. Pasirodo, kad ne. Sko lininkais juos tik oficialios instancijos vadiną — deka natas, komjaunimo biuras. Grupė, draugai gi vengią ši to žodžio. Tad ir patiems į galvas jis ateinąs, kai skolos lapelį reikią pasiimti. Draugai lieka draugais, bet ar tas abejingumas kolegai nėra viena atsilikimo prie žasčių? Kažkodėl nė vienas mūsų pokalbyje neprisipaži no, kad grupėje būtų juos svarstę, pareikalavę kuo greičiau likviduoti skolas,
įpareigoję gerai mokytis. Ne galima šių rūpesčių palikti vien tik skolininkams ir de kanatui. Skolininkui ne vien tik pagalbos (aiškinimo, konspekto) reikia, kartais griežtesnis (draugo žodis pa dės labiau už bet kokį aiški nimą. Taigi, brangūs M. Kaplanb, J. Gutkovičiaus ir kitų skolininkų grupių studentai (norėjom rašyti grupių drau gai — bet ar čia tinka tas taurus ir įpareigojantis žo dis?), taigi, visi, šalia ko eg zistuoja skolininkai, imkim ir nusimeskim abejingumo kaukę — juk iš tiesų mes esame daug geresni, negu dedamės. Gal tada skolinin kams susirinkti nebeteks ieš koti didžiausios fakultete au ditorijos, o pakaks ir dekano kabineto su keliom kėdėm.
PAŠALINTI
Medicinos fakulteto II k. stud. A. Kučinskas, Finansų ir apskaitos fakul teto I k. studentai R. Garnytė, A. Briedis, V. Pilipavi čius, R. Stankevičiūtė, II k. stud. R. Urbakonytė.
NEPAŽANGŪS
STUDENTAI
no, kaip turi elgtis tarybi nis studentas.
— Kaip tu manai, ko ši tam maitėdai čia reikia? — Nekreipk dėmesio. Kramtomos gumos kvapą už uodžia. Turėjau vakar pil nas kišenes... Po rublį iški šau. R. BUIVYDO pieš.
L. KLIMAS
EILUTES IS LAIŠKŲ
DĖMESIO: Universiteto
Internacio-
įalinis klubas kviečia nau
jus narius. Ateikite spalio
.. .Interklubas „Draugystės meridianas" siunčia jums draugiškus sveikinimus! La bai dėkojame už atsakymą, kad sutikote su mumis susi rašinėti. Laukiame Jūsų laiš kų, žinių apie Jūsų darbus, renginius ir pianus. Geriau sios Jums sėkmės, brangūs ataugai!
14 d. 20 vai. į Rektorato
posėdžių
salę
.. .Mes, studentai iš VDR, Nalčikas, Marina Baikliš ir Joachimas Kabardinų Baikarijos Biomas, mokomės Kalugos universiteto interklubas medicinos institute. Labai no-
Įcentriniai
rūmai, 13 kamb.j. Visų,
kas
taps
Spalio 4 d. prasideda nau ja pamaina sanatorijoje pro filaktoriume. Norintys rašo pareiškimus studentų profkomiteto pirmininkui, tarpinin kauja fakultetų profbiurai. Kelialapio kaina (24 die noms] — 15 rub. 30 kap. Studentams, kurių sunki ma terialinė padėtis, kelialapis skiriamas nemokamai. Visi, kas geidžia didesnės rimties, gydytojų konsultacijų ir prie žiūros, kviečiame į profilak toriumų.
Studentų
LAIKRAŠTI,S EINA NUO 1950 METŲ
ILNIAUS universite ti su žmonėmis, būti tikru to Internacionalinis savo Tėvynės patriotu. Kiek klubas buvo įkurtas vienas klubo naiys, be viso 1964 m. Eina jau dvylikti to, — dar ir linksmas jau metai nuo to įsimintino ru nuolis, turintis humoro jaus dens, kai Universiteto kom mą, žinantis ne tik savo jaunimo komiteto iniciatyva miesto, respublikos istoriją, buvo sušauktas pirmasis in bet ir suprantantis muziką, ternacionalinio darbo entu geras šokėjas, dainininkas, ziastų susirinkimas. Pirmąja žmogus, neieškantis „žodžio klubo pirmininke tapo Skir kišenėje", visuomet gerbian mantė Jonutaitė. Ji buvo pir tis kitus žmones. Reikia tu moji garbingoj „prezidentų" rėti ir organizacinių gabumų galerijoj. Per tuos dvylika — mokėti pradėti šokį, dai metų klubo žvaigždė buvo ną, 'žaidimą. ne kartą ryškiai sužibus, ne Įdomus, nuotaikingas klu kartą ir truputį nublankusi. bo darbas daug duoda kiek Buvo visko. vienam nariui, nors kartais Kas yra Vilniaus universi ir reikalauja iš jo nemaža teto Internacionalinis klubas? energijos. „Tai klubas, vienijantis uni Klubas nekantriai laukia versiteto studentus, sėkmin papildymo — naujų narių. gai išlaikiusius egzaminą ir Mes su džiaugsmu pasisteng pripažįstančius klubo įsta sim pasidalinti su Jumis, tus". Taip byloja klulbo įsta brangūs draugai, visu tuo, tai. Kasmet į klubą ateina ką mes patys turime ir žino-
V
KAS TAS INTERKLUBAS (jau, tur būt, supratot, tam reikia turėt daug žinių, do mėtis miesto ir krašto istori ja, kad joks svečio klausi mas neužtiktų tavęs nepasi ruošusioj. Stengiamės, kad svečiai išsivežtų gerą įspūdį apie mūsų respubliką, jos studentus, kuo geriau pažin tų mūsų gyvenimą. Draugys tės vakaruose užsimezgę draugystės ryšiai kartais iš lieka labai ilgam. Ypač daug svečių mes sulaukiam per žiemos ir vasaros atostogas. Per mokslo metus interklubas organizuoja du stambius renginius. Jiems pradedama ruoštis jau iš anksto. Šiuo se renginiuose dalyvauja ne tik interklubiečiai, bet ir universiteto studentai. Tai politinės dainos festivalis per Spalio revoliucijos meti nes ir Internacionalinės stu dentų dienos gegužy. Į šias šventes mes kviečiam daugu mos Tarybų Sąjungos aukš tųjų mokyklų studentus, o taip pat užsieniečius, besimo kančius TSRS aukštosiose mokyklose. Tuomet vykstan čiose konferencijose inter-
KAINA 2 KAP.
daugiau kaip 100 studentų, norinčių tapti klubo nariais. Daugeliui iš jų nusišypso ta laimė — fuksas, atsakęs į tris klubo tarybos užduotus klausimus, po krikšto, kai prezidento kardas paliečia „nekrikšto" petį, tampa pil nateisiu klubo nariu. Jis ga li dalyvauti klubo vakaruo se, vykti į komandiruotes ki tose respublikose, užsienyje. Gali kviesti savo diaiugus iš kitų aukštųjų mokyklų į mū sų klubo šventes ir t. t. Kartu jis privalo laikytis klubo įstatų (statuto). Visuo met atsiminti, kad klubui vadovauja Klubo Preziden tas ir Taryba — jų nutarimai turi būti įvykdyti laiku ir gerai. Jis privalo žinoti, kad klubo taiyba yra renkama bendruose klubo susirinki muose vieneriems metams, o klubo prezidentas ir vicepre zidentas uždarame tarybos posėdyje 2-iems metams. Kiekvienas interklubietis, kokiam skyriuj ar sektoriuj jis bedirbtų, privalo mokėti Auksė BUNYTE vadovauti ekskursijai po Vil IF IV kursas nių, Trakus, mokėti bendrau-
klubų darbo klausimais sve čiai ir šeimininkai interklu biečiai pasidalina patyrimu. Svečiai pasirodo ir scenoje — jų programas visi studen tai turi progos pamatyti Ak tų salėje. Ypač geras kon certas būna per Politinės dai nos festivalį, į kurį plaukte suplaukia studentai. Per šias šventes šalies ir užsienio studentijos atstovai susipa žįsta su Vilniaus įžymybė mis, pabuvoja Trakuose. Linksminamės mūsų kavinėje — čia vyksta draugystės va karai ir šventės uždarymas. Interklubiečiui tenka ne tik rodyt, jis ir pats, bebend raudamas su svečiais, arti miau susipažįsta su jų stu dentijos gyvenimu ir jų ša limis. Atrodo, tu visai ne buvęs toj šaly, tam krašte, o jau labai gerai jį pažįsti. Taip gimusi draugystė vė liau tvirtėja mūsų interklubiečių išvykose j kitus ša lies miestus.
me. Kviečiame kuo daugiau vaikinų (pas mus merginos visuomet ateina pirmos)! Laukiam FAF, PEF, PF, MMF, FF, MF, GF ir kitų fakultetų pasiuntinių. Iki su sitikimo universiteto Interna cionaliniame klube!
Klubo taryba
L. SKIRPSTO nuotraukose: bulgarė Sveta — simpatiš kiausia Politinės dainos fes tivalio, vykusio pernai uni versitete, dalyvė (viršuje); mūsiškiai Rygoje — Pabalti jo aukštųjų mokyklų interklubų konferencijoje (kairė je); viename iš solidarumo su Čile mitingų.
30 procentų atpigo bilie XI. 18—Psichologiniai ir JAUNŲJŲ LEKTORIŲ MO retorikos pa tai į lėktuvą asmenims, besi KYKLOS užsiėmimai šį se pedagoginiai grindai. Doc. B. Svecevičius mokantiems aukštųjų mokyk mestrą vyks: XII. 2—Oratorius ir humo lų dieniniuose, vakariniuose X.7—Komunistinės propa ras. Satyros ir humoro ele ir neakivaizdiniuose skyriuo
gandos principai ir uždavi niai. Svarbiausi TSRS užsienio politikos klausimai, vykdant TSKP XXV suvažiavimo nuta rimus.. LKP CK lektoriai. X. 28—Pagrindinės klasiki nės retorikos kryptys. Prof. H. Zabulis
XI. 4 — Oratorinis menas Lietuvoje. Prof. J. Markulis
mentai
oratoriaus
Doc. J. Bulota
kalboje. se, aspirantams,
kurie
mokosi
XII.16 — Protinio darbo fi ziologijos ir higienos pagrin stacionare arba neatsitraukda dai. Prof. V. Kviklys mi iš gamybos. Kalbos aparato anatomija, fiziologija ir higiena. Doc. M. Sakalinskas
*
*
*
Pagal tradiciją nuo spalio 1 dienos visose šalies oro li Iškalbos menas Vakarų Eu nijose įsigaliojo aerolaivyno lengvatos. profkomitetas ropoje. Prof. J. Žėruolis
REDAKCIJOS ADRESAS:
rėtume atvažiuoti pas jus į svečius, pamatyti senąjį Vil nių ir jo imiversatetą. • • * .. .Sveikinimai iš saulėto sios Moldavijos! Jūsų laišką gavome, ačiū! Kaip jau rašėme, mūsų institute vyko draugystės fes tivalis. Buvo delegacijų iš Talino, Vilniaus, Šiaulių. Pa rašykite, kaip sekėsi j.ums organizuoti Politinės dainos festivalį... Tirąspolis, Pedagoginio Instituto Interklubas
mūsų
klubo nariais, laukia labai
Ne taip seniai — o >gal la bai seniai, pirieš ištisus tre jus metus — įstojusi į uni versitetą, pamačiau pirmąjį interklubo skelbimą. Nelabai supratau, ką tai reiškia. Kaž kas iš kolegų bandė aiškinti, esą Interklubas — lyg ir „studentų užsienio reikalų ministerija". Tik palaipsniui, jau dirbant jame, man atsi skleidė visa turininga ir įdo mi šio klubo veikla. Ką gi veikia mūsų Inter nacionalinis klubas ir kas jo veikloje gali dalyvauti? Na riais gali būti visi universi teto studentai (pageidauja ma, kad mokėtų užsienio kal bą), o veikla yra gana įvai rialypė, pradedant darbu fa kultetuose ir baigiant univer siteto svečių šefavimu. Jūs žinot, kad Vilniaus universi tetas seniausias Tarybų Są jungoj, greit švęs savo 400 metų jubiliejų, todėl reta diena, kai nebūna svečių. Atvažiuoja ne tik iš ivairių Lietuvos kampelių, Tarybų Sąjungos, sulaukiam svečių ir iš kitų žemynų — Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos. Mū sų universitete pirmiausia juos pasitinka interklubietis. Jis ir svetingas šeimininkas, ir visų universiteto studentų atstovas. Interklubietis supa žindina svečius su senuoju universitetu, su Vilnium
.. -Laibai ačiū už dėmesį ir šiltus žodžius. Tikime, kad mūsų draugystė ir toliau tvirtės. Mūsų ryšiai, pasikei timas darbo patirtimi duos gerą derlių. Norėtume kuo daugiau sužinoti apie jūsų internacionalines dienas. Poltava, PKI studentai
Fizikos fakulteto III k. 3 gr. studentai nuošir džiai užjaučia kuratorių doc. S. SAKALAUSKĄ dėl motinos mirties.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 29815
DRAUGYSTĖS
FESTIVALIS Liepos 23 — rugpiūčio 2 dienomis Kišiniove vyko pir masis tarybinio ir Kubos jau nimo festivalis. Jame kartu su Tarybų Lietuvos jaunimo pasiuntiniais dalyvavo uni versiteto Iitntenklubo prezi dentas Virgilijus Elinskas. Paprašėme jį papasakoti apie šį renginį. — Išskirti kurią nors die ną būtų sunku — festiva lis buvo labai turiningas, ku pinas darbų, susitikimų Ne pamirštamas renginys... Sa kykim, jaunimo karnavalas Pergalės aikštėje, prieš vy riausybės rūmus, kai didelėj neaprėpiamoj žmonių jūroj skambėjo jaunimo dainos, kai greta jautei kubiečio petį — tai buvo tikra draugystės ir solidarumo šventė. Į atmintį įstrigo gėlių padėjimo cere monija prie šlovės memoria lo Kišiniove — dalyvauti jo je buvo suteikta garbė ir mūsų delegacijai (beje, ją sudarė trys žmonės). Vyko solidarumo mitingai su Čile ir Angola, susitiki mai su gamyklų jaunaisiais darbininkais, veikė festiva lio klubas, jaunimas varžėsi festivalio spartakiadoje. Ir taip — kiekvieną dieną vis kas nors naujo. Viena diena buvo Skirta konferencijoms. Studentų darbo sekcijoje te ko skaityti pranešimą apie internacionalinį auklėjimą Vilniaus universitete. Matyt, mūsų patyrimas sudomino, nes šį pranešimą išspausdino ir respublikinis laikraštis „Molodiož Moldavii". Dvi dienas visi festivalio dalyviai (o jų buvo apie 500) važinėjo po Moldaviją. Mūsų grupei, kurioje buvo šalies aukštųjų mokyklų stu dentų ir Havanos Lenino mo kyklos internato moksleivių, teko Banderų rajonas. Susiti kom su rajono vadovais, plaukėme Dniestru. pabuvo jome Kišiniovo universiteto SSB stovykloje. Šių kelionių metu buvom darbo desanto dalyviais — teko padirbėti Banderų vyno gamykloje. Festivalyje buvo daug gar bingų svečių — Didžiojo Tė vynės karo didvyrių, TSRS lakūnas kosmonautas V. Sevastjanovas ir kt. Mus pri ėmė respublikos švietimo mi nistras, Kišiniovo universite to rektorius. Su kuo uūtą tekę kalbėtis — ar su MLKJS CK sekretore R. Osmakesku, ar su Kubos jau nuoliais — visi šiltai prisi minė savo viešnagės dienas Lietuvoje, laibai maloniai kal bėjo apie mūsų universite tą.
LKP CK leidyklos spaustuvė LV 12505
Užs. Nr. 2845
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA