Visų šalių proletarai, vienykitės!
cans/Binis ccioencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. spalio 27 d.
SPALIO 29-OJI —
EGYVUOJA LENINO KOMJAUNIMAS IŠTIKIMAS OMUNISTŲ PARTIJOS PAGALBININKAS IR REZERVAS RIEŠAKINIS JAUNŲJŲ KOMUNIZMO STATYTOJŲ BŪRYS!
KOMJAUNIMO
IŠ TSKP CK ŠOKIŲ DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS 55-OSIOMS METINĖMS
ĮKŪRIMO
DIENA •GERAI STUDIJUOTI — VALSTYBINE UŽDUOTIS • VYKSTA GERIAUSIOS AKADEMINES GRUPES KONKURSAS
ai jraugas alia I \ etruko prabėgti dveji stulijų metai. Štai mes jau treliakursiai. Su šypsena prisiĮiename pirmuosius žingsnius lėnojoje mūsų Alma Mater. krgi nejuokingi mes atrodė me ieškodami vienos ar ki los skaityklos Universitete, ledrąsiai varstydami auditoĮijų duris? O pirmi seminarai? Skaitymas iš knygų, kaip sa lė dėstytojai. I O dabar? Dabar mūsų gru pe — viena geriausių fakullete. Bendras grupės pažangu[nas visada viršija keturis. Nemaža studentų mokosi vien bėrai ir labai gerai, — tai Patkačimaitė, Katuoka, Nor mantas, Kurapka ir daug ki lų. .. Gerai besimokančių sąlaš į galima būtų dar pratęsti, kai nuolat jauti draugo petį, nebaisūs koliokviumai, įskaios, egzaminai. Daug padeda mums kuratorius P. Petkevi čius. Dažnas svečias jis mūsų auditorijose. Svarbiausias uždavinys da bar visiems — kuo geriau mokytis. Daug dėmesio skiria
[Artėjant žiemos sesijai „Darbymety ir akmuo kruta" — sako liaudies iš mintis. Paprastai pats įkarštis į skaityklas ir au ditorijas ateina drauge su sesijos pradžia. Tada susi rūpina ir tinginiai, nors dažnai šaukštai jau būna į po pietų. Kurse atsiranda skolininkų; vienas kitas silpnesnis nors ir praeina pro sesijos varžtus, bet dėl jų vėl bus neramu kitos metu. Kad to nebūtų, reikia vi sus darbus, užduotis atlikti laiku ir kiek galima sąži ningiau. Šiemet, kai mokslo metai prasidėjo mėnesiu vėliau, ypač svarbu nepa« likti spragų. Žiemos sesija jau ne už kalnų, bet mūsų, atrodo, ji nebaugina. Jau įpratom
me specialybės dalyko įsisavi nimui. Galima pasidžiaugti ir gru pės komjaunuolių dalyvavimu visuomeninėje veikloje. Di desnė dalis dalyvauja SMD. Mūsiškių gali sutikti ir savi veiklos būrelių repeticijose, sporto salėse. O kur dar teat rai, parodų salės?.. Šiais mokslo metais labiau negu bet kada sutvirtėjo ko lektyvas. Didelės įtakos tam turėjo bendras triūsas darbo ir poilsio stovykloje Dūkšte, bulviakasis Pasvalio rajone. Niekas taip nesuartina žmo nių, kaip darbas. Tik tada pa matai tikrąjį žmogaus veidą. Padidėjo grupės vaidmuo ir ta prasme, kad šįmet mes tu rim savo grupės komjaunimo biurą, kuris sprendžia visas iškilusias problemas daug ge riau ir operatyviau (anksčiau buvo bendras kurso komjau nimo biuras). Kai artimai pa žįsti žmones, ir dirbti su jais lengviau. Turim ir mes savų proble mų, sunkumų. Dažnai kelia rūpestį paskaitų praleidinėji mas, nepakankamas visuome ninių disciplinų studijavimas. Tai tie ’barai, kuriuose ‘ mes dar turėsime nemaža padirbėti. D. PUODŽIUTE TF III k. II gr. komjaunimo sekretorė
sistemingai dirbti. Pavasa rio sesija buvo žymiai sunkesnė (5 egzaminai), o išlaikėme visai neblogai. Buvo tik vienas skolinin kas, kuris skolą likvidavo labai greitai. Be to, ir pa žangumas balais ne toks jau blogas — 4,1. Žiemos sesijos rezulta tai priklausys tik nuo mū sų pačių, nuo įdėto darbo. Dauguma studentų tai su pranta, stengiasi nepraleidinėti paskaitų, gerai pa siruošia seminarams ir praktiniams darbams. Mū sų kurse pagerėjo lanko mumas. Jau ir dabar kiekvieną laisvą valandėlę galima sutikti mūsiškius, sėdin čius skaitykloje ir besiruo šiančius seminarams. O tai ir yra studijų, sesijos sėk mės laidas. Sesiją pasitiksim gerai pasiruošę ir pasiryžę išlai kyti egzaminus tik gerai ir labai gerai. A. KVIKLYTĖ IV k. geografė
SVE1KINAME SEPTYNIATDKSTANTINĘ UNI VERSITETO KOMJAU NUOLIŲ SEIMĄ, DĖSTY TOJUS — KOMJAUNI MO DARBO VETERANUS KOMUNISTINIO JAUNI MO SĄJUNGOS {KORI MO 54-ŲJŲ METINIŲ PROGA. LINKIME NE BLĖSTANČIOS KOMJAU NUOLIŠKOS UGNELĖS DARBE IR MOKSLE! GERIAUSI MOŠŲ PA SIEKIMAI TEBUS DOVA NA auksiniam Šalies JUBILIEJUI. I LLKJS UNIVERSITETO KOMITETAS
KOMJAUNUOLIŠKA
JAUNYSTĖ Į „TARYBINIO STUDEN TO" KORESPONDENTŲ R. PUTNIKAITfiS, R. MALKEVICIŪTES IR a. JUODUPIO KLAUSIMUS ATSAKO ĮVAI RIŲ KARTŲ KOMJAUNUO LIAI. SKAITYKITE 2 IR 3 PSL. V. JAKŠTO pieš.
GARBES PAREIGA
Komjaunimo ženklelis... Tavo ar tavo draugo tėvas, tavo vyresnysis brolis, jau žilstelėjęs dėstytojas jį nešiojo savo komjaunuoliš kos jaunystės metais. Su juo nesiskyrė rūsčių žmogaus ir šalies išbandymų metais. Se gėjo jį ir vykdydami partinį įpareigojimą — dirbdami
komjaunimo darbą. Paskui saugojo kartu su Tėvynės ko viniais ir darbiniais apdova nojimais. .. Kokia ženklelio istorija? Ženklelis su raidėmis „KIM" pasirodė 1920 metais, kai komjaunimas buvo Komu nistinio jaunimo internaciona lo sekcija. Jį su pasididžiavi mu nešiojo karta, kuri statė Magnitką, Dneprogesą, Komsomolską prie Amūro, kuri steigė kolūkius, kovėsi Di džiojo Tėvynės karo frontuo se. 1945 metų Centro Komi teto plenume buvo patvirtin tas kitas ženklelis, kurio cent
re, vėliavoje — penkiakampė žvaigždė ir įrašas „VLKJS". Toks, koks jis atrodo dabar — išskleista vėliava su revo liucijos vado bareljefu — ženklelis tapo nuo 1958 me tų. Tada komjaunimo XIII su važiavime buvo priimtas nu tarimas, kuriame sakoma: „Nešioti ženklelį — kiekvie no komjaunuolio garbės rei kalas". Komjaunimo ženklelio vie ta — ant komjaunuolio krū tinės. Jo atvaizdas — ant lai vo, kurio pavyzdinga kom jaunimo įgula, šono, ant traukinio, kurį veda komjau-
nimo brigada, kombaino, -ku rio žmonės pirmavo per javapiūtę, vėliavėlėje. Ši šauni tradicija gyvuoja nuo tų me tų, kai „KIM" ženklelis dar puikavosi Magnitogorsko aukštakrosnės Nr. 6 statyboje, kai su jo atvaizdu ant plieni nio šarvo ėjo į mūšį už Tė vynę tarybiniai tankai. Komjaunimo ženklelis labai daug ką reiškia. Pirma, tai byloja, kad žmogus, kuris nešioja ženklelį, yra komjau nuolis; antra — jis kasdien primena VLKJS nariui jo prievolę, komjaunuolišką pa reigą, garbę.
RUOŠTI AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS, — IDĖJIŠKAI BRANDŽIUS SPECIALISTUS
MOKYKLŲ AKTYVO PASITARIMAS
Spalio 19 d. Vilniuje įvy ko respublikos aukštųjų mo kyklų aktyvo pasitarimas. Ja me buvo apsvarstyti uždavi niai, kurie aukštajai mokyk lai iškelti TSKP XXIV suva žiavimo ir vėlesniuose Komu nistų partijos ir Tarybinės vy riausybės nutarimuose, taip pat Lietuvos KP CK ir Lietu vos TSR Ministrų Tarybos nu tarime dėl priemonių toliau tobulinti aukštąjį mokslą res publikoje. Pasitarime dalyvavo aukštų jų mokyklų vadovai, partinių ir komjaunimo organizacijų sekretoriai, profsąjungų ko mitetų pirmininkai, fakultetų
dekanai, katedrų vedėjai, žy mūs mokslininkai, atsakingi ministerijų ir žinybų darbuo tojai, stambiausių respublikos pramonės įmonių, mokslo įstaigų vadovai, grupė stu dentų — mokslo pirmūnų, spaudos, televizijos ir radijo atstovai. Į pasitarimą atvyko drg. A. Barkauskas, V. Charazovas, P. Griškevičius, K. Kairys, V. Morkūnas, Lietu vos TSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo pirminin ko pavaduotojai J. Kuzminskis ir J. Vildžiūnas, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmi ninko pavaduotojai L. Diržinskaitė, A. Drobnys, P. Kul-
vietis, V. Vazalinskas, respub likos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, švietimo ministras M, Gedvilas, TSKP CK moks lo ir mokymo įstaigų skyriaus atsakingas darbuotojas J. Turiščevas ir kiti. Pasitarimą pradėjo Lietu vos TSR Ministrų Tarybos pir mininko pirmasis pavaduoto jas K. KAIRYS. Pranešimą aktyvo pasitari me padarė Lietuvos KP CK sekretorius A. BARKAUSKAS. Lietuvos TSR aukštųjų mo kyklų aktyvo pasitarimo daly viai visapusiškai ir dalykiš kai apsvarstė, kaip tobulinti
aukštos kvalifikacijos, idėjiš kai brandžių specialistų ruoši mą liaudies ūkiui, mokslui ir kultūrai. Jie pažymėjo, jog būtina gerinti akademinių už siėmimų turinį, jį glaudžiai sieti su TSKP XXIV suvažia vimo iškeltais politiniais ir ekonominiais uždaviniais, ak tyviai taikyti pažangius dės tymo metodus, kelti dėstyto jų profesinį ir idėjinį politi ni lygi- sieti specialių discip linų dėstymą su studentų ma terialistinės pasaulėžiūros for mavimu. Diskusijose taip pat kalbė jo Universiteto prorektorius doc. B. SUDAVlClUS.
ATASKAITOS IR RINKIMAI STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
RIMTAI, DALYKIŠKAI Geras metų laikas ruduo, jis tarsi rūpestingas tėvas ap dalina visus gausiomis dova nomis. Ir viščiukus, kaip sako liaudies patarlė, skaičiuoja rudenį. Rudenį ir fakultetų profbiurai atsiskaito studentų profsąjungos nariams už ilgus darbo metus, aptaria naujus veiklos barus. Praėjusią savaitę į profsą jungos konferenciją susirinko gausus Prekybos fakulteto stu dentų, dėstytojų būrys. Profbiuro vardu ataskaitinį pra nešimą skaitė pirmininkas Jo nas Panasenka. Pranešime buvo pažymėta, kad, ruošiantis TSRS 50-mečiui, fakultete jaučiamas vi suomeninio darbo pagyvėji mas, su dar didesnėm jėgom gilinamasi į mokslo paslaptis. Fakultetų profbiurų pagrin dinis uždavinys — kovoti už pažangumą, nuolat rūpintis studentijos mokymosi, buities, laisvalaikio sąlygomis. Fakul teto profbiuras, stengė si, kad jo organizacinis dar bas, susirinkimai vyktų sklan džiai ir turėtų nemažą povei kį. Tam daug pasitarnavo ir tas faktas, kad profbiuras vi są laiką palaikė glaudžius ry šius su dekanatu, dėstytojų partine bei profsąjungine or ganizacijomis. Metų bėgyje bene didžiau sias dėmesys skirtas akade miniam darbui. Šia linkme buvo dirbama glaudžiai bend radarbiaujant su fakulteto komjaunimo biuro akademi niu sektoriumi. Bendromis jė gomis kontroliuotas lankomu mas, kas mėnesį buvo žymi ma, kiek kuris kursas, grupė praleido paskaitų. Lankomu mo suvestines grupių seniūnai
turėjo pristatyti į dekanatą. Fakulteto profbiuras tik ge ru žodžiu mini prekių moks lo spec. II k. seniūnę G. Bra žėnaitę, kuri labai daug pa dėjo akademiniam sektoriui laiku pristatydama sąžiningai atžymėtus davinius apie lan komumą. Kaip žinia, paskaitų lankomumas tiesiogiai atsilie pia pažangumui. Gerai lankė paskaitas prekybos ekonomi kos specialybės pirmas kursas, todėl ir sesijos šio kurso stu dentams nebuvo baugios. Nemažas šio sektoriaus dar bas — tėvų dienos fakultete surengimas. Šiemet minėtas renginys praėjo labai sklan džiai ir organizuotai. Studen tų tėveliai ne tik apžiūrėjo Vilnių, universitetą, bet ir daug kalbėjosi su fakulteto dekanu, dėstytojais, katedrų vadovais. Ne vienas daug plačiau sužinojo, kaip sekasi studijuoti jo dukrai ar sūnui. Tėvai šią dieną ypač vertino ir organizatoriams pažadėjo, kad jie su malonumu dar kar tą atsilankytų. Kalbėjusi akademinio sekto riaus vadovė Aldona Jakubaitytė pažymėjo, kad kiekviena grupė noriai dalyvauja kon kurse geriausiai akademinei grupei išaiškinti. Reikia sutikti su A. Jakubaityte, kad nors akademinis sektorius, lyginant su kitais metais, ataskaitiniu laikotar piu atliko tikrai žymų darbą — fakultete pagerėjo lanko mumas, pažangumas, padary ta dar ne viskas. Daug svar bių klausimų, problemų teks spręsti naujai išrinktam profbiurui ir jo akademiniam sek toriui. Profbiuro buitiniam sekto
riui vadovavo R. Kvietkutė ir A. Gurčinas. Sektorius kovo jo už pavyzdingą studentų buitį bendrabučiuose. Švaros ir tvarkos komisijos nuolat varstydavo bendrabučio du ris. Kai kas gal ir bandys prieštarauti, atseit, dažnas komisijų lankymąsis tik var gina studentus, trukdo susi kaupti rimtam darbui. Tačiau komisijos pas tvarkingus, tik rus kambario šeimininkus il gai neužsibūna. Kiek „bevargino" komisijos praėjusiais metais 6-ojo bendrabučio 402-ojo kambario gyventojus, — padėtis nesikeitė. Kada tik neužeisi čia — visada ne tvarka, nešvara. Profkomiteto posėdyje kambario gyven tojai J. Tamulionis, R. Vereška, V. Šapoka ir L. Imbrasas buvo apsvarstyti ir gavo pa peikimus, o M. Gužauskui te ko pasiieškoti „šiltos vietos" kitur. Keletą kartų reidai į bend rabučius buvo organizuoti ry te. Buvo pastebėta, kad nema ža dalis studentų, turėjusių sėdėti auditorijoje ir klausyti dėstytojo žodžių, ramiai sau miegojo šiltame patale. Visi gerai žino, kad kam baryje negalima 'džiovinti skalbinių. Tačiau 6-ojo bend rabučio džiovyklos raktą ne visada rasi. Prekybos spec. studentai — bendrabučio gy ventojai — prašė, kad raktas būtų laikomas pas budintį. Reikėjo bendrabučio tarybai patvirtinti nutarimą ir. .. pa miršo tą nutarimą taryba. Ar ba dėl sportinio inventoriaus. Kiek kartų buvo prašyta ko kio kampo bendrabutyje slidėms, tačiau jo neatsira do. Taip ir rymojo kampuo se slidės, suposi virvutės skalbiniams džiauti. Žinoma, už tokią tvarką niekas negir tų studentų. Tačiau ir jie ne visada kalti. Kaip matėme, buitinis sek torius irgi nemažai dirbo, rū pindamasis studentų buitimi ir (Nukelta j 3 psl.)
spec. — P. Baublys, ekon. inf. spec. I gr. — A. Janonytė, I k. ek. kibernetikos spec. II gr. — M. Slepak, buhalt. apsk. spec. (rusų gr.) Sinkorenko ir = Įvyko penktoji Fi kt. Jų grupėse buvo vykdoma = logijos fakulteto a tai, kas užplanuota. Laiku mo S skaitinė - rinkimi kamas nario mokestis, preriu- S komjaunimo konfere meruojamas „Tarybinis stu = cija. Susirinkusieji Finansų ir apskaitos fakul dentas". Šie proforgai dažnai S klausė fakulteto ko teto profsąjunginė organizaci patys parodė nemaža inicia = jaunimo biuro sekret ja pagal dydį užima trečią tyvos. Dėsninga ir tai, kad šių = rėš G. Marcinkevič vietą kitų fakultetų tarpe — grupių pažangumas buvo žy == tės ataskaitinį prane praėjusiais mokslo metais ji miai didesnis, negu tų grupių, vienijo beveik 1000 narių. kur profsąjunginė veikla buvo = mą, aktyviai dalyva Išrinkt Juos jungė 41 pirminė prof sustingusi. Proforgai savo geru 2 diskusijose. komjaunii sąjunginė organizacija (aka mokymusi rodė pavyzdį ki = naujas deminių grupių pagrindu). tiems grupių draugams. Vi = biuras, kuriam ir toli Nors profgrupė palyginti ne siems, manau, aišku, kad tarp == vadovaus germanis didelis kolektyvas, bet jos pažangumo ir visuomeninės = G. Marcinkevičiūtė. vaidmuo, sprendžiant įvairius veiklos yra glaudus ryšys, nes profsąjungos darbo uždavi visa profsąjungos darbo veik nius, yra labai svarbus. Prof- la yra nukreipta svarbiausia Įvyko Universite grup.ės veiklos sfera yra ga kryptimi — studentų pažangu TSKP istorijos būrel na plati ir darbo sėkmė daug mui kelti, padėti paruošti priklauso nuo vadovo — pro- aukštos kvalifikacijos ir visa ataskaitinis - rinkimin forgo darbo. pusiškai išsilavinusius specia susirinkimas Susui Mūsų profbiuras didelį dė listus. kusieji išklausė būrel mesį skyrė aktyvo mokymui. Žinoma, buvo ir tokių pro pirmininkės S. Sabait Per metus fakultete įvyko 12 forgų, kurie į susirinkimus ataskaitą. seminarų-susirinkimų, kuriuo ateidavo nereguliariai arba Susirinkimas numa se proforgai buvo supažindi visai neateidavo. Tokiose gru būsimus darbo plan nami su rektorato, partinės pėse ir profsąjunginis darbas ir perspektyvas. organizacijos, studentų prof- buvo apleistas. Tai liečia bu komiteto nutarimais, nurodo vusio II k. buhalterinės ap Aptartos būrelio n mos tolimesnės gairės jų skaitos spec. visų 3 grupių rių referatų temo praktiniam darbui, išsiaiškina proforgus: J. Martinauską, V. Daug naudingų patar mi trūkumai ir keliai jiems Senulį, B. Kūlešą, III k. bu mų naujiems būrel ištaisyti. Stengėmės nuolat halt. apsk. spec. I gr. — Lunariams davė doc. ' kontroliuoti proforgų darbą. koševičiūtę, ekon. inf. spec. Kašauskienė ir ist. i Susitikimuose buvo nagrinėja — Talvaitę ir Skersytę. Šiose kand. P. Vitkauska mi tokie aktualus klausimai, grupėse nesutvarkyta įskaita, kaip pažangumas, darbo pla nelaiku sumokamas nario mo = Nauju būrelio pirm ninku buvo išrinkti nų vykdymas, spaudos plati kestis, neprenumeruojamas nimas, studentų buitis ir kt. III k. istorikas R. G arba la’bai mažai prenumeruo Didesnėj daugumoj fakulte jamas „T S". Grupėse mažai mulis. to grupių vyravo darbinga jaučiamas proforgo vaidmuo, A. APUTI nuotaika. Gerai dirbo buvusio jis neranda bendros kalbos su IV k. ekonominės informaci grupe. Šiose grupėse ir pažan jos spec. proforgai B. Barzde- gumas nepergeriausias, patys Šį rudenį Žurnalist nytė ir V. Vareika, III k. bu proforgai taip pat ne iš pir halterinės apskaitos spec. (ru maujančių. Šiose grupėse kai klubas pasipildė nai sų grupė) — E. Liachovič, fi kurie studentai nesupranta to jais nariais. Pirmo ku nansų ir kredito spec. — L. kio dalyko, kaip kad nario so žurnalistikos speci Ablingytė ir G. Bertavičiūtė, mokesčio mokėjimas. Juk na lybės studentai jau II k. finansų ir kredito spec. rio mokestis studentų profsą pat pradžių galėjo tii visų trijų grupių — V. Cer- jungai yra pagrindinis finan karnai įvertinti klub nauskaitė, E. Puvačiauskaitė, sinis šaltinis. veiklą: susirinkim, E. Šukys, ekon. kibernetikos (Nukelta į 4 psl.)
Proforgas —
SAVABT
pareigos atsakingos
PUBLICISTINIS
Šiemet lapkričio mėnesį Leningrado Ždanovo universi tete (vyks mokslinė konferen cija tema „Lietuvių ir rusų tautų ryšiai". Ta proga, norė dami geriau susipažinti su Lietuvos sostine, universitetu, studentais, pas mus viešėjo leningradiečių trečiakursių is torikų 19-os žmonių grupė. Svečiai apžiūrėjo Vilnių, Trakus, susitiko su Universi teto studentais. Nuoširdus po kalbis užsimezgė tarp mūsų universiteto IV k. ir leningra diečių III k. istorikų. J. MAŽEIKIO nuotraukoje: (iš kairės ( dešinę) J. Palec kis, G. Silina, J. Kudirka, F. Fridmana, A. Cereška ir M. Rogačiovas.
KONKURSAS
»AŠTSRS PILIETIS“
niekada nebūna nuobi dūs. Štai ir spalio 19 dii ną Požemio teatre įy kęs susitikimas su Si junginio radijo ir teli vizijos korespondent Lietuvoje Vladu Burbi liu praėjo turiningai įdomiai. Klubo svečia kurį laiką dirbęs tar binių žurnalistų punkt Bukarešte ir Belgrac vedėju, nušvietė aktu, lias žurnalistinio gyvi nimo problemas. Nemi ža pašnekesio dalis bi vo skiriama profesini etikai. Pirmakursian tai buvo gera įvado specialybę paskaita.
V. BELOVA
i
„Tarybinio studento" re dakcija primena apie konkur są geriausiam rašiniui „Aš — TSRS pilietis", skirtą šalies 50-mečio jubiliejui. Konkursui gali būti pateik ti studentų kelionių po broliš kąsias sąjungines respublikas įspūdžiai, publicistiniai ap mąstymai, apybraižos apie ki tų tautybių atstovus, studijuo jančius ar dirbančius Univer sitete, darbo ir poilsio stovyk lų kitose respublikose dalyvių pasakojimai ir pan. Konkursas tęsis iki š. m. gruodžio 5 d. Rašinius siųsti arba atnešti į „Tarybinio stu dento" redakciją. Geriausio rašinio autoriui suteikiama galimybė pabuvoti užsienio socialistinėje šalyje. Kitų dviejų geriausių raši nių autoriai apdovanojami pi niginėmis premijomis po 30 rb. Geriausi rašiniai bus spausdinami musų laikraštyje.
MANO KOMJAUNUOLIŠKA JAUNYSTĖ 1. Komjaunimu! — 54 me tai. Kokių komjaunimo (vy kių dalyviu Tu buvai ar norė tum būti? 2. Komjaunimo vaidmuo Tavo gyvenime. 3. Koks tavo svarbiausias darbas komjaunime? 4. Ką iš sutiktų gyvenime žmonių Tu laikai sau pavyz džiu? 5. Pasidalink savo svajone. Ką Tu darai, kad ji būtų (gy vendinta? 6. Charakterizuok 70-ųjų metų komjaunuolių kartą.
FILOSOFIJOS KATEDROS VEDĖJAS D0C. E. MEŠKAUSKAS: 1. Mano ryšiai su komjaunimu siekia 1926 metus, ka da mes, keletas moksleivių, sukūrėme pirmąją Raseinių gimnazijoje pogrindinę komjaunimo kuopelę. Kitais me tais — aš Jau kuopelės sekretorius Kauno universitete. Veiklos sąlygos tuomet buvo labai nepalankios. Siautė jo fašistinis teroras, nuolatiniai areštai retino komjau nimo aktyvistų gretas. Negausiems studentams kom jaunuoliams daugiausia prisiėjo veikti miesto darbi ninkų tarpe, vadovauti marksistinės savišvietos rate liams, dirbti profsąjungose, prisidėti prie streikų orga nizavimo ir t. t. Veiklai pačiame universitete Išplėsti buvo organizuojamos marksistinės studentų draugijos su nuo administracijos slepiamais tikslais. Studentų komjaunuolių jėgomis buvo organizuotas marksistinio žurnalo „Žaibas“ leidimas, kurio cenzūros sąlygomis pa vyko išleisti tik vieną numerj. Toks buvo mūsų komjau nuolių kovos baras bendrame Lietuvos revoliucinio Ju dėjimo fronte. 2. (sijungimą Į komjaunimo veiklą laikau vienu reikš mingiausių Įvykių savo gyvenime. Toji veikla man pa dėjo giliau Įsisąmoninti atskiro žmogaus vaidmenĮ so cialinėje pažangoje. 3. Sunku dabar išskirti, kas buvo svarbiausia mano darbe komjaunimo gretose. Atrodo, viskas buvo ly giai svarbu. 4. Savo gyvenime susidūriau su daug puikių žmonių. Kiekvienas jų kuo nors žavėjo. Visapusiško žmogaus pavyzdys kūrėsi ir kuriasi iš jų visų. 5. Kaip ir kiekvienas žmogus, tūriu daug svajonių. Viena iš Jų — visados išsaugoti dvasios jaunumą, nevirstant praeities žmogumi dabartyje, dėl to stenqiuosi žiūrėti Į dabartĮ ateities akimis.
6. Dabartinė komjaunuolių karta žavi savo Jaunum temperamentu, polinkių ir sugebėjimų Įvairumu. Tuo panaši Į visas ankstesnes kartas. Ją skiria iš kitų na jos darbo sąlygos ir konkretūs tikslai.
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETO SEKRETORIUS JONAS BAGDONĄ 1. Tai didelė šventė ir pirmiems komjaunuoliams, mums. Ilgą ir garbingą kelią nuėjo šešių ordinų kav lierius — komjaunimas. Džiaugiuosi, kad man teko bept iš dalies išpildyti m sų klasės svajonę — pabuvoti komjaunuoliškoje statyk je Abakanas — Taišetas, Krasnojarsko krašte. Be • svarbiu savo gyvenimo Įvykiu laikau tai, kad buvau i rinktas delegatu Į LLKJS XVI suvažiavimą. Norėti! būti ten, kur sunkiausia, kur reikalingos mano ranku mano energija. 2. Komjaunimas ne auklė, o pagalbininkas, brand mo mokykla, padėjusi daugiau pajusti gyvenimą. Iš ti rųjų, būnant moksleiviu, studentu, tik per aktyvų visu meninį darbą gali grąžinti dalĮ skolos valstybei 1 mokslą, rūpinimąsi tavimi, už tas sukurtas kultūrini materialines vertybes, kurios supa tave kiekvienai žingsnyje. 3. Įsivaizduokite, dirbau, atrodo, daug, bet žyųdarb neatlikau. Man visi darbai yra svarbūs ir vienod reikšmingi, nors jie ir kasdieniški. 4. Ugnim praeikit per gyvenimą, mylėkit ar r.ėkf kitę visa širdim, — pasakė postai. Man pavyzdys 1 Žmūiiėš, kufle, ir sulaukę garbingo amžiaus, laiko Jaunais, kurių širdys iš tikrųjų liepsnoja jaunys" ugnim. > 5. Svajonių ir planų daug. Ypač dabar, kai tavo r3
SAVAITĖ Universitete jau ketveri metai veikia Filo sofijos istorijos būrelis. Į jį susibūrė įvairiau sių fakultetų ir specia lybių studentai, besido mintieji filosofinės min ties istorija, filosofijos mokslo problemomis, Būrelio nariai šiais mokslo metais jau išklausė Filosofijos katedros vedėjo docento E. Meškausko pora pa skaitų pažinimo teori jos klausimais. Sekan čiuose užsiėmimuose bus gvildenami seman tinės logikos klausimai. Z. RAMONAVlClUS
DALYKIŠKAI (Atkelta iš 2 psl.) poilsiu. Vasarą nemaža fakul teto studentų dalis ilsėjosi Universiteto viloje Palangoe, gydėsi Druskininkuose ir Birštone, daugelis naudojosi dietinio maitinimo keliala piais. Bene vieną priekaištą gali me mesti buitinio sektoriaus darbui. Konferencijos nuo mone, į jo darbo barus įeina ir studentų elgesys fakulteto auditorijose. Fakultetas čia persikėlė prieš metus, o „nau jovių" jau nemaža: aplupi nėtos keraminės pjokštelės ant palangių, apibraižyti sta lai, keletas klibančių kėdžių. Negalima „argumentuoti" vien tuo, kad auditorijos bendros. Šiuo klausimu disku sijose kalbėjęs partinio biuro narys dėst. A. Trapulionis pasiūlė su šiomis negerovė mis kovoti visu griežtumu. Reikia skirti daugiau dėme sio mūsų socialistinės nuosa vybės išsaugojimui, skiepyti pagarbą visaliaudiniam tur tui. Drg. A. Trapulionis kal bėjo ir apie statybininkų pa liktas „dovanėles". Naujos auditorijos reikalauja venti liacijos. Stovi ir didžiuliai ventiliatoriai, bet pabandyk juos paleisti — dėl milžiniš ko triukšmo teks ir užsiėmi mus nutraukti. Negeriau ir su elektros apšvietimu. Kurį jungtuką bemygtum — ta pa ti geltona šviesa ir didžiulis zvimbesys. Aišku, tokiomis sąlygomis tiesiog neįmanoma susikaupti. Dabar belieka laukti ūkio skyriaus pagalbos, kad ištaisytų statybininkų pa liktą broką. Gerai padirbėjo ir kultūri ns sektorius, vadovaujamas N. Valkelytės ir J. Ruževičiaus. Fakulteto estradinis ansamblis susikūrė tik pava sarį, tačiau meno saviveiklos apžiūroje jis iškovojo laurea tų vardus. Tai didelis jauno kolektyvo nuopelnas. Daug dar aktualių ir rūpimų klausimų rimtai ir dalykiškai buvo išnagrinėta konferencijoje. Pabaigoje kalbė jęs studentų profsąjungos ko miteto pirmininko pavaduoto jas J. Surblys apibendrino tą darbą, kurį nuveikė Prekybos fakulteto profbiuro aktyvas. Darbas iš tikrųjų nemažas. Fakulteto profbiurui vadovai'> pirmakursis Jonas Panasenka. Ir dirbama buvo tikrai su jaunatviška ugnele. Malopu, kai pasitikėjimas pateisin tas dvigubai. J. MAŽEIKIS
M. KURAIČIO nuotraukose matome koncerto momentus. Dešinėje: ansamo' lio vadovai D. Cičinskienė, E. Morkūnienė ir V. Ce tkauskas.
Penkiolika metų su ansambliu Praėjusį sekmadienį Ak tų salėje įvyko respubli kos nusipelniusio kolekty vo — Universiteto studen tų dainų ir šokių ansamb lio koncertas. Tai buvo ne eilinis susitikimas su žiū rovais. Koncertas vadino si jubiliejiniu — jo metu buvo pagerbti ansamblio vadovai, jau penkiolika metų nesiskirią su stu dentiška daina, muzika, šokiu, — V. Cetkauskas E. Morkūnienė, D. Cičins kienė. Ansamblio vadovus sveikino darbo draugai, ansambliečiai, partijos universiteto komiteto sek retorius doc. P. Bernatavi čius įteikė Garbės raštus. I
Ansamblio šokių grupės va dovei LTSR n. a. Elenai MOR KŪNIENEI 1972-ieji pažymėti dviguba sukaktimi — 25 me tai darbo choreografijos ba ruose, 15 — su Universiteto ansambliu. Savo sceninėje kūryboje E. Morkūnienė jai būdingą fan taziją ir išradingumą paremia ir giliomis mokslinėms studi jomis. Ilgą laiką ji tyrinėjo etnografinius lietuvių liaudies šokius, surinko nemaža naujos medžiagos. Šiemet E. Mor kūnienė apgynė kandida tinę disertaciją apie XIX a. pab. — XX a. lietuvių liau dies choreografiją. Įvairūs būna studijas bai gusių E. Morkūnienės šokėjų keliai — kas tapo artistais
koše visos Universiteto organizacijos vairas. Svarbiau sia — pasiekti, kad organizacinis, idėjinis-politinis, auklėjamasis darbas pirminėse komjaunimo organizaci jose būtų dar geresnis, į šio darbo procesą įtraukti vi sus komjaunuolius, kai kuriuos įtikinti, kad ir visuo meniniame darbe galima išlieti savo jaunatvišką ener giją, o ne tik ieškant pramogų restoranuose, gatvė je ir pan. 6. Daug rankų didžią naštą pakelia.
ISTORIJOS FAKULTETO IV K. STUDENTAS JUOZAS PALECKIS: I
2. Aš galvoju, kad dirbdamas komjaunimo darbą, ga•i, pilnai susipažinti su (vairių interesų žmonėmis, pa simokyti iš Jų, jeigu yra Įmanoma — ir padėti Jiems (žinoma, dažniausiai turi Jiems padėti!). Aš negalėčiau sėdėti vien paskaitose, skaityklose — aš privalau, Jei poriu būti savim patenkintas, būtinai nueiti Į vieną ar totą komjaunimo grupę, pasišnekėti apie komjaunimo darbą ir t. t. Ga1 būt, ši veikla man leidžia lengvai užpe<jzti pokalbius su žmonėmis. Bet būna ir kitų valan dėlių gyvenime. Dažnai žmogui stengiesi padėti, bet pūni nesuprastas, už nugaros išgirsti žodžius, kurie Plausto tave lyg aštriausi peiliai. Apšaukiamas karjeris to ar panašiu Į JĮ. Tokie žmonės nesupranta, kiek kai nuoja tas vadinamas „karjeristas“ — Juk kartais ten ka prasėdėti ilgiausias valandas posėdžiuose, pasitari muose, kai tuo tarpu tavo drauqai žiuri filmus, kon certus. I 3. Istorijos fak. komjaunimo biuro sekretoriaus pavaIduotoias. I 4. žmonių daug, iš kurių būtų galima mokytis, o be 1*° Juk kiekvienas žmogus turi daug teigiamų savybių. I“et laikyčiau sau pavyzdžiu TSKP istorijos katedros
ansamblyje „Lietuva , pantomimoje, kas vadovauja saviveikliniams šokių kolek tyvams ir jau pelnė gerą var dą. .. Vytautą CETKAUSKĄ sun ku įsivaizduoti be Universite to ansamblio, lygiai kaip ir patį ansamblį be šio puikaus dirigento ir pedagogo. Atėjęs į ansamblį iš LTSR Valstybi nio choro, kuriame anksčiau dirbo chormeisteriu, jis ėmė si darbo be nuolaidų saviveik linei kolektyvo prigimčiai. V. Cetkausko nuopelnai Lietuvos chorinei kultūrai nesibaigia vien studentų an sambliu. Nemažas būrys buvusių ansambliečių dainuoja jo vadovaujamame Mokslų
Akademijos chore. Dainų šventėse V. Cetkauską mato me ant vyr. dirjgento paky los. Keleri metai V. Cetkauskas vadovauja Vilniaus mies to chorvedžių tarybai. Pami nėtini jo parengti muzikiniai leidiniai, harmonizuotos liau dies dainos. Įvertinant šią įvairiapusę veiklą ir, visų pir ma, vaisingą darbą Universi teto liaudies ansamblyje, 1962 m. V. Cetkauskui su teiktas LTSR nusipelniusio ar tisto garbės vardas; neseniai maestro buvo apdovanotas ir Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu, o šių metų rugsėjo mėnesį suteiktas docento var das.
{ Universiteto ansamblį Dai va ClClNSKIENĖ atėjo būda ma konservatorijos pirmakur se. Pedagoginės praktikos me tu vedė kanklininkių repeti cijas, koncertuose ir pati sės davo už pultelio. Su visu ko lektyvu dalijosi laime, kai an samblis VI Pasauliniame jau nimo festivalyje Maskvoje laimėjo aukso medalį. An sambliečiai džiūgavo, kai po dvejų metų liaudies instru mentų sekstetas — jame gro jo ir Daiva — tokį pat medaį parvežė iš Vienos. Taip gabi muzikė susiejo savo gyvenimą su universiteto ansambliu: iš pradžių praktikantė, vėliau koncertmeisterė, pagaliau — orkestro grupės vadovė.
Pramonės ekonomi kos fakulteto komjau nimo biuras susumavo rudens talkos socialis tinio lenktyniavimo re zultatus, Pirmą vietą užėmė IV k. pramonės planavimo spec. 1 gr. (gruporgė l. Cirtautaitė). VVU kom jaunimo komiteto nutarimu gru pė apdovanota komite to Garbės raštu. Mūsų inf.
Pirmą kartą šiais mokslo metais susirin ko sociologų būrelio nariai. Pranešimą „So ciologijos mokslo ob jektas" skaitė Univer siteto sociologinių tyri mų laboratorijos dar buotojas J. Ivoška. Įspūdžiais iš sociologų konferencijos AlmaAtoje pasidalino būre lio vadovas V. Baršys. Buvo numatyta, kad ir šiais metais jaunieji so ciologai savo tyrimo objektu pasirinks Uni versiteto studentiją, kiekvienas gvildens konkrečią temą. •
Praėjusį penktadie nį kraštotyrininkų ramuva pakvietė į susiti kimą su LKP istorijos instituto moksliniu sek retoriumi M. Tamošiū nu. Jis papasakojo apie partijos istorijos insti tute atliekamą krašto tyrinį darbą. G. CERKESAITĖ
vyr. dėst. P. Vitkauską, kuris ištikus nelaimei (neteko regėjimo) gyvenime nesugniužo, nepasimetė, apsigynė disertaciją. 5. Svajonių dauq ir norėčiau, kad jos visos būtų (gyvendintos, juk svajonės — tai gyvenimo tikslas, ku rio turi siekti (žinoma, tik savo nuosava galva). 6. Tai iš tiesų qeri vaikinai ir merginos, geri draugai, bendramoksliai, darbininkai, mechanizatoriai... Bet man atrodo, kad kai kurie gyvena pesimistinėmis nuo taikomis, nepasisekus, stengiamasi „užpilti“ tai. Gaila, kad dabar komjaunuolis mažai kuo skiriasi nuo nesąjunginio jaunimo, o turėtų išsiskirti. Man atrodo, kad kartais trūksta jaunimui ir iniciatyvos. Tokie laukia, kas pradės pirmas, tik neduok dieve Jam. Dauguma ta ve supranta, stengiasi padėti, o draugiškume — viskas.
2. Visų pirma, komjaunimas davė man politinį iš siauklėjimą, o tai labai padėjo partiniame darbe su komjaunuoliais. Tarp kitko, žmoną taip pat radau kom jaunuolių aktyvistų tarpe. 4. Gyvenime teko sutikti gaga nemaža įdomių žmo nių. Vienut vieno, kurį laikyčiau sau pavyzdžiu, išskirti negalėčiau. Daugelyje žavi atkaklumas, darbštumas, principingumas. 6. Gana nelengva tai padaryti. Žinoma, man patinka 70-ųiu metu komjaunuoliai. Patinka jų fantazija, išra dingumas. Mūsų komjaunuoliai turi geras sąlygas gy venti, mokytis, dirbti. Tiesa, kartais stebina naivumas, menkas užsigrūdinimas, siekiant užsibrėžto tikslo.
MEDICINOS FAKULTETO KOMJAUNIMO BIURO NARE JANINA PASLAUSKAITĖ:
TEISES FAKULTETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS SEKRETORIUS JUSTINAS PECKAITIS:
1. Aš gyvenu tuo laiku, kai komjaunimas vis dau giau, vis konkretesniu darbu įsijungia į mūsų visuo menės gyvenimą. Man patinka šis laikmetis. Vieni žmo nės aimanuoja, kad gimė ne laiku, per vėlai — dabar jau nebėra ką veikti. Aš su jais nesutinku. 2. Visa mano visuomeninė veikla susijusi su kom jaunimu. 4. Man pavyzdys — žmonės, kurie į viską žiūri kon krečiai, nesilenkia prieš sunkumus. 5. Norėtųsi, kad komjaunimo veikloje būtų daugiau entuziazmo, kad nebūtų pasyvo. 6. Tai nuostabi Jaunų žmonių karta, kuri aplamai gana neblogai pasirenka savo veiklos formas. Mums, komjaunimo aktyvistams, reikėtų jas perprasti ir dau giau panaudoti savo darbe.
TEISES FAKULTETO DOC. ANTANAS BURKAUSKAS:
1. Didžiausią ĮspūdJ man gyvenime paliko Visasą junginis studentų sąskrydis, įvykęs lygiai prieš metus Maskvoje — 1971 m. spalio 19 d. Kaip komjaunimo or ganizacijos vadovas, daug įdomių ir reikalinau dalyku sužinojau LLKJS XVII suvažiavime. 2. Aš — busimas tarybinis teisininkas ir Įsitikinęs, kad visuomeninis darbas yra antroji mano specialybė. O šio darbo įgūdžius man davė tik komjaunimas. 4. Gyvenime sutikau daug įdomių žmonių. Iš Jų sten giausi mokvtis tų savybių, kurios labai reikalingos žmogaus gyvenime — ryžtingo valingumo, siekimo nuo latos tobulėti. 5. Jau minėjau, kad noriu tapti tarybiniu teisininku. Stengiuosi pilnai ir visapusiškai įsisavinti mokymo pro gramą, ugdyti taurias teisininko savybes.
PROFORGAS — PAREIGOS ATSAKINGOS
MEDIKŲ XIV-oji
(Atkelta iš 2 psl.) Profgrupių darbe yra dar nemaža trūkumų. Reikėtų daugiau kontroliuoti proforgų darbą, palaikyti glaudesnius kontaktus su profbiuru ir profkomitetu. Reikia stengtis, kad visi studentai būtų prof sąjungos nariai. Taip pat rei kalinga tobulinti darbo orga nizavimą, tam reikia daugiau metodinės medžiagos, nes vien tik „Proforgo atmintinės" ne pakanka, reikia daugiau apie tai rašyti „Tarybiniame stu dente", keistis darbo patirti mi. Norint pagyvinti grupių veiklą, reikalinga skatinti proforgus tiek morališkai, tiek materialiai, nes darbas yra iš tiesų nelengvas. Fakultete proforgams stengiamasi suda ryti palankias mokslui ir prof sąjunginei veiklai sąlygas. Gerai dirbantys proforgai ap gyvendinami bendrabučiuose, jiems skiriami vasarą poilsi niai kelialapiai. Du iš jų pra eitą vasarą pabuvojo užsieny je darbo ir poilsio stovyklose (V. Vareika ir S. Petraitytė). Gerai besimokantys ir ne priekaištingai atliekantys įsi pareigojimus proforgai P. Baublys, E. Puvačiauskaitė, E. Liachovič (rusų gr.) gauna 15 proc. padidintas stipendijas. Fakulteto profsąjunginė or ganizacija ir ateityje dės di deles pastangas, kad indėlis į bendrą Universiteto profsąjungos darbo fondą didėtų, kad su dar didesniais laimėj imais moksle ir darbe sutiktume TSRS įkūrimo 50-metį. J. JARMALA FAF profbiuro pirmininkas
Vilniaus universiteto Medi cinos fakultete š. m. spalio 19 d. buvo uždegtas Pabalti jo ir Baltarusijos TSR respub likų medikų SMD XIV kon ferencijos fakelas. Dalyvavo konferencijoje ne tik šių res publikų aukštųjų medicinos mokyklų studentai, bet ir sve čiai iš Graifsvaldo (VDR) uni versiteto Medicinos fakulteto. Veikė akušerijos, ginekologi jos ir pediatrijos, kardioangiologijos, terapijos, morfolo gijos,- bendrosios medicinos ir chirurgijos sekcijos. Posė džiuose buvo išklausyta dau giau 100 pranešimų. Bendrosios medicinos sek cijoje labai įdomų pranešimą apie fermentų veikimą, nau dojant koronarodilatorių Verapaminą perskaitė studentės vokietės Elke Hauswald ir Elke Kress. Jų darbas sekcijo je buvo pripažintas geriausiu. Šioje konferencijoje ypač pasižymėjo svečiai iš Baltaru sijos. Daugumos jų darbai
NORĖJOM PASIKALBĖTI 1. ŠOKIAI
Atrodo, mūsuose pradeda prigyti gyvenimo patikrinta susipažinimo forma — šokiai. Trepsim visur: ir Aktuose, ir ne Aktuose, šokam iki dvylikos nakties ir po. „Būsimiems inteligentams", kaip antai: IF III k. studen tėms S. Galdikaitei, L. Navalinskaitei, L. Valickaitei, N. Zubavičiūtei, G. Zalūbaitei ir D. Žuvelytei, šokiai tampa ir „tauresniu" dalyku — proga išgerti ir viską, ką turi, su valgyti. Genovaitė Zubavičiūtė taip ir sako: „Danguolė bu vo atsivežusi valgyt, tai ir skubėjom viską sukirsti". E. Serpkova papildo draugės žodžius: „Apie 22 vai. parėjom į bendrabutį. Aš atsinešiau magnetofoną, nes visi nu tarėm pašokti. Išgirdę muziką, kaimynai atėjo pas mus, sa kydami, kad nori susipažinti..." Genovaitė: „Paskui atėjo mūsų tildyt.. Triukšmą girdėjo ne tik penktas bendrabutis. Operatyvi ninkai irgi negali skųstis klausa. Tiesa, pastarųjų atstovo pasirodymas paralyžavo merginoms atminties centrus, ir jos niekaip negalėjo prisiminti savo pavardžių... Sako tik prieš kelias dienas atgavusios atmintį. Vis dėlto atgavo! 2. KAIP JUS VADINTI? Tik vienas mėnulis matė tuščius butelius ant stalo, vai šių likučius, aukštyn kojom apverstą kambarį ir tris links mybėms pramuštas FAF IV k. kiberaetikų A. Bagvilo, A. Volungevičiūtės ir E. Jaugaitės galvas. Tos tamsios nakties įvykius šiek tiek nušviečia jų pačių žodžiai: „Spalio 2 d. vakare susitikom su draugais, grįžusiais iš kolūkio ir ligo ninės. Ta proga (!) susirinkome bendrabutyje Nr. 4 ir tru putį atšventėme (4 buteliai po 0,5 ltr. „Rubino", spirituo to vyno. — A. Bagvilas). 24 vai. jau buvo viskas baigta. Kadangi dar norėjom pakalbėti, tai sėdėjom ant lovos". Patikslinkim: tupėjo tik abi merginos, A. Bagvilas jau gu lėjo. Jeigu visą operaciją vadintume „Rubinu", tai ir jos herojai tūrėtų pramanytas pavardes. Ką gi, taip ir buvo iš •tikrųjų — užkalbinti operatyvininkų, A. Bagvilas, A. Volungevičiūtė išpyškino slapyvardžius: Vaitkevičius ir ant rakursė. Ąlbloževičiūtė. Konspiracija lieka konspiracija. Tą ypač gerai žino A. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KP.
įvairiose sekcijose buvo vie ni iš geriausių. Tai D. Lazik darbas „Elektrokardiogramų spektrinė analizė", G. Seleckio darbas „Apie paveldimu mo reikšmę sergant reumatoi diniu poliartritu" ir kt. Įdomų ir svarbų praktine prasme darbą atliko studentas I. Vanags iš Rygos — apie komp leksinę chroninės pneumoni jos diagnostiką. Apie pusė apdovanojimų už geriausius darbus liko ir Vil niuje. Tai akivaizdžiai rodo mūsų SMD darbą. Įdomūs ir geri buvo E. Kviliaus- darbas apie aminazino mutageninį veikimą į embrionines žmo gaus ląsteles audinių kultūro je (vadovai doc. P. Steponėnas ir biol. m. kand. R. Lekevičius), P. Pauliuko, R. Kara liaus ir kt. studentų darbas apie papildomą kraujo apyta ką eksperimente (vadovas doc. D. Kavoliūnas), V. Apeikio ir L. Jovaišos darbas apie rezekuotos skrandžio kuities
gastroskopiją ir gastrobiopsija, D. Andriuškevičiaus dar bas apie įvairių fermentų ak tyvumą sergant šizofrenija ir kt. Svečiai šių trijų dienų lai kotarpyje susipažino su Vil niumi, lankėsi miesto klini kinėje ligoninėje. Fakelas, kuris buvo uždeg tas atidarant konferenciją, dabar įteiktas Grodno studen tų medikų delegacijai. Grodne vyks kita konferencija. Ši konferencija praėjo la bai sėkmingai. Medicinos fak. SMD taryba ir jos vadovas prof. A. Dirsė nuoširdžiai dė koja Universiteto rektoratui, visuomeninėms organizaci joms, fakulteto dekanui prof. S. Paviloniui, dėstytojams ir studentams už visokeriopą pa ramą, organizuojant šį rengi nį. Z. KUClNSKIENE
NUOTRAUKOJE: vos pajėgė didžiulė salė sutalpinti visus norinčius paklausyti draugų S. m. spalio 14 d., eidamas žodžio medikų SMD XIV kon 69 metus, po ilgos ir sunkios ferencijoje. ligos Vilniuje mirė Lietuvos TSR Mokslų akademijos na rys korespondentas, medici nos mokslų daktaras, profe sorius, Lietuvos TSR nusipel nęs gydytojas, TSKP narys Vytautas Girdzijauskas. V. Girdzijauskas gimė 1904 m. birželio 2 d. Rasei nių apskrities Šimkaičių vals čiuje, Šauklių kaimo valstie čių šeimoje. Mokėsi Raseinių gimnazijoje, 1930 m. baigė Kauno universiteto medicinos fakultetą ir Įgijo gydytojo specialybę. Kaip gabus stu dentas buvo paliktas univer siteto mikrobiologijos kated roje laborantu, vėliau asisten tu. V. Girdzijauskas tobulinosi ir kaupė patyrimą pasirink Bagvilas, jau ne pirmą kartą nutvertas geriant bendrabu toje gydytojo mikrobiologoimunologo srityje. Jis spe tyje. cializavosi Vienos universi 3. GABUMUS REIKIA UGDYTI Šventa tiesa. Taip galvoja ir J. Tamulionis, PF II k. stu tete, Paryžiaus Pastero insti dentas. Tiesa, jo darbo sritis kiek savotiška: ištaisyti leidi tute, Berlyne. Atkūrus Tarybų valdžią, me draugo pavardę į savo ir taip „apmauti" komendantą. Tamulionis, norėdamas, kad 6 bendrabučio komendantas V. Girdzijauskui suteikiamas pasirašytų atsiskaitymo lapelyje, suklastojo bendrabučio profesoriaus vardas. Jis pa leidimą. Bet bendrabučio komendanto S. Skuodžio įžvalgu skiriamas Kauno universite to mikrobiologijos ir higie mo dėka buvo pastebėtas šis nusikaltimas. O štai GF IV k. studentas J. Pupkus sugalvojo kitaip iš nos katedros vedėju bei reikšti savo charakterio savitumus. Originalumas dabar ma Lietuvos TSR sveikatos ap doje. Sugalvota — padaryta. Tirtėjo 3 bendrabučio langai saugos liaudies komisaru. ir sienos nuo skardaus jo balso. Tik bendrabučio gyvento Didžiojo Tėvynės karo me jai, deja, nepripažino Pupkaus solistinių gabumų. Mat, 1 tu, okupavus hitlerininkams Tarybų Lietuvą, V. Girdzi vai. nakties jie buvo demonstruojami... Progų ir pretekstų pažintims ar pokalbiams būna viso jauskas evakavosi Į Tarybų kiausių. Čia papasakoti tik keli studentiški būdai susipažin Sąjungos gilumą. Dirbdamas ti su visuomeninių organizacijų ar rektorato atstovais. Kas žinote kitokių, praneškite mums. Išpopuliarinsime. Z. MACYTt VVU studentų profkomiteto narė
PASALINTI
Permės mieste, Valstybinia me medicinos institute epi demiologijos katedros vedė ju, jis uoliai dalyvavo, orga nizuojant 16-osios Lietuviško sios divizijos medicinos tar nybą. Nuo 1943 m. profeso riavo Maskvoje, Centriniame gydytojų tobulinimosi insti tute. Išvadavus Vilnių ir Tary bų Lietuvą iš hitlerinės oku pacijos, V. Girdzijauskas su visa energija įsijungė į res publikos liaudies ūkio atkū rimą, dirbo mokslinj pedago ginį, mokslinį organizacini ir mokslinio tyrimo darbą. Nuo 1944 iki 1963 m. jis buvo Vilniaus Valstybinio univer siteto mikrobiologijos kated ros vedėjas. 1946 metais V. Girdzijaus kas buvo išrinktas Lietuvos TSR Mokslų akademijos na riu korespondentu, 1945— 1957 metais jis buvo Ekspe rimentinės medicinos insti tuto direktoriumi, o 1963— 1972 metais — Mokslų aka demijos chemijos ir biologi jos mokslų skyriaus akade miku sekretoriumi. Prof. V. Girdzijauskas pa rašė daugiau kaip 50 mokslu nių darbų. Pažymėtina jo in bendraautorių knyga „MediJ cininės mikrobiologijos prak-l tinis vadovas", taip pat pa-I rengtas medicininės mikro-1 biologijos vadovėlis studen-l tams. Prof. V. Girdzijauskas bu J vo ne tik pedagogas id mokslininkas, bet ir aktyl vus visuomenininkas. Plačios erudicijos moksli ninko, puikaus organizatol riaus ir pedagogo, gilaus lnl manisto, aktyvaus visuomet nininko prof. V. Girdzijausl ko atminimas visuomet Ilki gyvas mūsų širdyse. A. BARKAUSKAS, P BRAZDŽIŪNAS, L. DIRŽINS KAITĖ, P. GRIŠKEVIČIUS, 2 JANUŠKEVIČIUS, L. KAI RIUKSTIS, V. KLEIZA i KORSAKAS, J. KUBILIUS, MANIUSIS, J. MATUI.! ■ i MEŠKAUSKAS, V. NIUNKA J. POŽĖLA, A. RIMKUS, J SNIEČKUS, M. ŠUMAUSKAl H. ZABULIS, J. ŽIUGŽDA J ŽUKAUSKAS
MMF IV k. stud. V. Kriu kovas.
UŽ GRUBŲ DRAUSMĖS LAUŽYMĄ — I nedalyvavimą kolūkinėje ta TUMBA JUMBA, RITUALINIAI... MF II k. studentės: S. Sta- koje be pateisinamos prležd šelytė ir K. Urbonavičiūtė, ties — Fil. F. anglų k. ir 1] GF IV k. stud. A. Noikaitė, spec. III k. stud. I. Ciniakl REPLIKA būta: tai iš kooperatinio tech FF II k. stud. A. Aleksaitė, vičiūtė. nikumo, tai iš kažkokios proftechninės, tai iš dievaižin H II Nuostabu, kad po koncerto kur... Draugovininkus, kurie kone pilnutėlė Aktų salė iš studentiško pažymėjimo pa prašytų, kaip sako, katinai tuštėjo tiesiog žaibiškai. Įtarimą sukėlė ir štai toks papiovė. .. Paskui užgrojo... Pagal to dialogas su kolega, strimagal viais skuodžiančiu rūbinės kią muziką nebent tumba jumba žmogėdrų gentis savo link. — Tu ką, lauksi šokių?! ritualinius šokius trypti galė PROFORGŲ DĖMESIUI! — O kodėl gi ne?... — ne tų. .. Garsas toks, kad didy Medicinos fakulteto dej suprasdamas gūžtelėjau pe sis sietynas, jau taip tvirtai, Parodų rūmuose (Muziejaus kanatas ir visuomenine! čiais. atrodytų, pakabintas, siūbuo 2) vyksta visasąjunginė dailės organizacijos nuoširdžiai — Nepatariu... Tik gerą ti pradėjo... Dainininkas kly paroda „Draugystė". Tokio užjaučia RentgenologiJ0! katedros profesorę Birut nuotaiką susigadinsi. kė, pats, tikriausiai, nelabai masto ir pobūdžio sąjunginė tę IGNATAVICIOTĘ dėl J°1 Žinojo jis, ką sako, — oi, suprasdamas, ką klvkia... paroda Vilniuje surengta pir tėvelio mirties. žinojo! Per visą vakarą buvo atlikta mą kartą. ... Ištisą valandą muzikan viena lietuviška daina... Bilietus į parodą galima tai „branginosi": tūpčiojo „Palangos jūroj nuskendo..." įsigyti studentų profkomitete. Nuoširdžiai užjaučia^ apie sceną ir ant scenos, kaž Replikose paprastai išvadų Ekskursijų išlaidos jau apmo vyr. laborantę Birutę U*1 ką reguliavo, kažką sukinė nedaro... kėtos. KURAITYTĘ dėl tėveli! jo... Gal jas padarys tie, kas ren Kviečiame visas akademi mirties. Tuo metu salę užplūdo nau gia poilsio vakarus? nes grupes aplankyti šią įdo Polimerų chemijos M ja publika. Universiteto stu tedros kolektyvas mią parodą. F dentų čia, tur būt, mažiausiai Skaitytojas Studentų profkomitetas
REDAKCIJOS ADRESAS:
KAIP NEPAZANGOS:
,tS'
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ; 29815.
Užs. Nr. 4237
LV 04982
REDAKTORĖ ALGIS KUSI