7 PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Siame NUMERYJE: AKIRATIS ¥ ¥
¥
GYDYTOJO PATARIMAI ¥ ¥ ¥
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1980 m. spalio 31 d.
Nr. 29 (1132)
GERAS MOKYMASIS IR AKTYVI VISUOMENINĖ
Kaina 2 kap.
NAUJAJAME BOTANIKOS SODE ¥ ¥ ¥
LEIDYKLA — SKAITYTOJAS
SPALIO 29 — KOMJAUNIMO ĮKŪRIMO DIENA
VEIKLA TSKP XXVI SUVAŽIAVIMUI!
Su naujomis jėgomis Jauniausias ir vienas gausiausiu Visuomeniniu profesijų fakultetas taip pat pradeda mokslo me tus. Jame mokosi 24% stacionaro studentu. Pra dėjęs prieš šešerius me tus savo veikla, fakulte tas. jau pernai turėjo 1150 klausvtoiu (ir turi tendencijos toliau didėti). Fakulteto aktyve anie 200 Universiteto profesorių, dėstytoju ir kitu respubli kos aukštos kvalifikacijos specialistu. Pradedant naujuosius mokslo metus, norisi pir miausia padėkoti VU komjaunimo komitetui ir fakultetu komjaunimo ak tyvui už energinga pagal ba, komplektuojant VPF skyrius. VPF aktyvas vra užmezgės ir plečia ry šius su kitu aukštui u mo kyklų VPF. Tai padeda dalintis darbo patyrimu nerimti visa, kas yra nau dinga (iš kitu aukštuiu mokyklų) ir parodyti sa vo pasiekimus bei trūku mus. VU VPF bendradar biauja su Vilniaus peda goginio instituto. Kauno Tartu, Rygos, Minsko, Odesos. Rostovo prie Do no ir Archangelsko aukš tuiu mokyklų visuomeni niu profesijų fakultetais. Norėdama obiektvviai įvertinti, kiek VPF patei sina i ii dedamas viltis bei užmegzti ryšius su absolventais, 1979 m. fa kulteto taryba sukvietė Iii Universiteto VPF ab solventu sąskrydi Buvo išsiųsta per 600 laišku su absolventu anketomis. Su sirinko apie 270 VPF ab solventu ir svečiu. Buvo išnagrinėti VU VPF pasie kimai, aptarti esami trū kumai, galvota, kokia specialybė reikalingiau sia, aktualiausia gyveni me, Susirinkusiems kon certavo 6 respublikos meno kolektyvai, vado vaujami VPF absolventu. Apie Universiteto VPF veikla rašyta respubliki nėje spaudoje, kalbėta Per radiia ir televizija, įvykęs VPF absolventu sąskrydis padėjo ne tik užmegzti ryšius su jais, bet ir gerinti būsimu j u
iaunu specialistu su antraia profesija ruošim?,, iš populiarino fakulteta stu dentams. VPF taryba stengiasi kad kiekvienas Uni versiteto studentas rastu Visuomeniniu profesijų fakultete (ar io klubuose) gera dirva, kurioje jis galėtu pritaikyti bei vys tyti savo sugebėiimus bei talentus. Šiais mokslo metais VPF veikia šie skyriai: meno profesijų, lektorių sporto, turizmo, kraštoty ros, gamtos apsaugos, fotoko responden tu, ve r t ė i ukonsultantu (anglu, vokie čiu, prancūzu k.), kom jaunimo organizatorių. Be to svarstomas klausimas dėl naujų skyrių ikūrimo. Manoma greta Jaunuiu lektorių mokyklos įsteigti Ateistinės propagandos skyrių, o Meno profesijų skyrių papildyti Naujos buities kultūros specialy be. Deja, nepaisant teigia mu VPF veiklos rezulta tu, ypač pastaraisiais me tais, pasitaiko nesklandu mu bei trūkumu. Dėl silpnokos materialinės ba zės, pereitais mokslo me tais Fotokorespondentų skyrius tegyvavo vos tre jetą mėnesiu. Ta pati grėsmė nepašalinta šiuo metu. Dar vis neįveiktas didelis klausvtoiu nubyrė jimas Jaunojo lektoriaus mokykloje. Komjaunimo organizatorių mokykloje trūkumu kėlė dažnas sky riaus vedėiu kaitalioji mas. Neigiamas reiškinys VPF darbe ir tas, kad skyrių vedėjai perkrauti kitais visuomeninio pobū džio įpareigojimais. Mes įsitikinę, kad pade dami Rektorato, Partijos ir Komjaunimo komitetų įveiksime pasitaikančius trūkumus. Universiteto Visuome niniu profesijų fakultetas turi būti aktyvus pagal bininkas, ruošiant aukštos kvalifikacijos tarybinius specialistus.
Jau antrą kartą Filologijos fakultetas palydi rudenį sa vo festivaliu „Filologijos ru duo". Festivalio tikslas — suburti ne tik savo fakulteto, bet ir viso Universiteto kū rybines jėgas. Penkių vaka rų ciklas — tai erdvė dai nos, eilėraščio ar šokio skry džiui. Renginys per daug ne pretenduoja j profesionaliz mą, tačiau akylus žiūrovo žvilgsnis, svarus žodis — pa kankamai griežti vertinimo
kriterijai. Taigi, visus, kurie groja gitara, kuria dainas, eilėraš čius, dainuoja ir šoka, kvie čiame užsukti į Filologijos fakulteto kultūros klubą ir pareikšti norą dalyvauti šia me renginyje. Vakarai vyksta kiekvieną šeštadienį 118 a. Pakvietimai platinami fakulteto komjau nimo biure.
Kultūros klubas
Bibliotekininkystės specialybės III kurso studentė, spe cialybės komjaunimo biuro narė Stasė BIVILYTĖ: — Kiekvieno komjaunuolio pareiga gerai mokytis ir būti aktyviu visuomenininku.
YVU STUDENTAI — SĄJUNGINIO SIMPOZIUMO DALYVIAI Spalio 2—3 dienomis Palangoje vyko saiunginis simpoziumas „Paveldimnmr> informacijos realiracija“. Jame dalyvavo apie 300 mokslininku iš visos Tarybų Sąjungos, Pagal dalyviu skaičių tai vienas stambiausiu panašaus tipo moksliniu renginiu. Čia susirinko daug žymiu tarybiniu mokslininku, TSRS Mokslu Akademijos nariu, biologijos bei chemijos mokslu dak taru ir kandidatu iš Maskvos, Leningrado, No vosibirsko, Kijevo ir kitu stambiu šalies moksliniu centru. Mūsų respublikai atstovavo mokslo darbuo tojai iš Lietuvos TSR MA Biochemijos. Botanikos Zoologijos ir parazitologi jos institutu. Sąjunginio Taikomosios enzimologi jos, Kauno medicinos ins titutu, kitu mokslinio tv-
rimo ištaigu Simpoziume Prof., med dr. dalyvavo ir gausi augalu A. BARTUSEVIČIENE. fiziologu, genetiku ir bio-
chemiku grupė iš mūsų Universiteto. Simpoziumo darbas vy ko 5 sekcijose: branduolinio ir nebranduolinio genetihio aparato; hormoniniu mechanizmu reikšmės paveldimumo chromatino struktūros ir funkciiu: nukleino rūgščiu ir baltymu sąveikos; amino rūgščiu tyrimo. Perskaityta apie 150 pranešimu. Akademikas V Engelhartas
atidaręs simpoziums, pabrėžė fundamentaliu biochemijos ir genetikos tyrimu svarba, nušvietė šių sparčiai augančiu mokslo saku pasiekimus ir tyrimo kryptis. Siame kontekste apžvelgti ir Lietuvos mokslininku laimėjimai. Mokslininku susitikimas Palangoje davė daug naujos informacijos, sukėlė daug diskusijų. Su dideliu susidomėjimu sutikti ir
tie darbai, kuriuos atliko mūsų Universiteto darbuotojai: prof. J. Dagys J. Gruodienė, doc. B. Juodka. Simpoziumo darbe dalvvavo ir grupė Universiteto studentu — SMD nariu. Tai buvo puiki proga pasisemti nauju idėjų užmegzti mokslinius kontaktus. E. VAREIKIS
TOBULINKIME ATEISTINĮ DARBĄ
ateistų aktyvistu rata fa kultete, padidinti iu atsa komybę už pavestus įpa reigojimus, sustiprinti ateistiniu priemonių vyk Ateistinis studentu auk dentais Ir tęsiamas per tantizmas šiandien". lėjimas vra svarbi bend visus lu studijų metus. Taip pat dideli dėmesj dymo kontrolę. Taip pat Prieškarinėje lenkų ro ideologinio darbo da Fakultete sudarytas moks skiriame ateistinei vaizdi reikėtų išvystyti lenkty spaudoje („Kurjer Wilenslis. Jo uždavinys išugdy linio ateistinio auklėjimo nei agitacijai. Fakultete niavimą tarp gruplu ateis ki", 1929. Nr. 233) teko ti kiekviena jaunuoli priemonių planas, skirtas buvo paruošti stendai: tinės veiklos sferoje ir rasti idomų straipsni principinga, kovinga ateis I—IV kursu studentams, „Pirmykštės religijos for siekti, kad organizuoja apie XIX a. pradžios Vil tą, turinti tvirta mokslinę- apimantis formas, laips mos", „Prieš šviesa Ir mos priemonės būtu įdo niaus universiteto auklėti materialistinę pasaulėžiū niškai pereinančias nuo pažangą", „Kardu ir kry mios ir itaigios. nį Joną Trojanovski (gi rą, sugebanti kovoti prieš paprastu prie sudėtinges žiumi", „Bažnyčia šiuolai Fakultete sudarvtas per męs 1799 m. Vilniuje). Iš 1981—1985 profesijos jis buvo daili religines pažiūras bei įsi niu. kiniame pasaulyje“ ir kt. spektyvinis tikinimus. Be ekskursijų, paskaitų, Studentu ateistinio auk metams ateistinio auklėji ninkas (Universitetą bai Ateistiniam studentu disputu, susitikimu su žy lėjimo darbas turi būti Ir mo priemonių planas, ku gė apie 1821 m.), daug auklėjimui prekybos fa miais respublikos lekto toliau tobulinamas, gili ris pateikia, nurodo nau keliavęs po užsienius, po kultete skiriamas nemažas riais .nemaža dėmesio ski nant jo turini, ieškant jus uždavinius studentu rą metu dirbęs Peterbur dėmesys, Čia sukurta riama studentu mokslinei nauju. Įtaigiu formų. Pa ateistinio darbo vystymui ge. ateistinė taryba, kurios ateistinei veiklai. Mūsų grindinis uždavinys, tobu bei tobulinimui. 1826 m. pabaigoje jis uždavinys vra palaikyti manymu labiausiai for linant ateistini auklėjimą, Studentu ateistinio auk kelis mėnesius gvveno glaudžius ryšius su Uni- muoja moksline ateistinę yra perkelti ši darbą be lėjimo klausimai visada Voronavo (dabar Baltaru verslteto ateizmo taryba pasaulėžiūra pačiu studen tarpiškai i komjaunimo yra prekybos fakulteto sijos TSR) dvare, kur su bei fakulteto studentu tu savarankiškas darbas. grupes. Fakultete, daly partinio biuro bei deka sidūrė su vietos klebonu ateistu aktyvu, telkti stu Todėl tikslinga būtu ir vaujant dėst. Z. Burniui, nato dėmesio centre. Vincentu Skibinskiu. Šis dentams metodine para toliau plėtoti studentu ak buvo pravestas fakulteto Kasmet yra svarstomi 1827 m. sausio 3 d. įteikė ma. tualiu ateizmo problemų komjaunimo aktyvo pasi ateistinio auklėjimo prie skunda Lvdos apskrities Vadovaujant tarimas. Čia buvo aptarti monių planai ir iu vykdy teismui, kad „valkata dai Svarbu siekti, kad ateis tyrimus. tinis auklėjimas būtu sis dėst. Z. Burniui, prekybos ir suaktualinti ateistinio mas bei numatomos toles- lininkas" visaip niekinąs temingas bei kompleksi fakulteto studentai ruošia auklėjimo klausimai, nu nio jo tobulinimo kryp- įbažnvči'', religiją, smel nis, reikštųsi pačiomis ateistine tematika refera rodyti komjaunimul ateis tys. kiąs carą kaip didžiausią Įvairiausiomis formomis. tus. įvyko studentu moks tinio darbo tobulinimo despotą. Pagaliau net su Ateistinis darbas pradeda linė konferencija tema: uždaviniai. Mums atrodo, Doc. D. BIRUTYTE mušęs ii, kunigą. mas su pirmo kurso stu- „Religinė krizė ir protes- kad tikslinga būtu išplėsti Skundas neliko be dė Prekybos fakultetas mesio: dailininką suima. Jo bvla perduodama Gar DĖMESIO! dino gubernatoriui, kuris Ateizmo propaganda — sudėtingas darbo baras, reika kreipiasi dar aukščiau — laujantis daug (vairaus turinio žinių, savarankiško galvo i Lietuvos karo guberna jimo, polemikos meno bei žmonių psichologijos žinojimo. torių. Šis duoda nurody Todėl universiteto Visuomeninių profesijų fakultetas kar mą slaptai, kad nesužino tu su Mokslinės ateistinės propagandos koordinavimo ta tų liaudis, visa reikale iš ryba nutarė ateiti studentams į pagalbą. Jų iniciatyva, Visuomeninių profesijų jaunojo lektoriaus mokykloje tirti. Liudininkai klebono kal šiais mokslo metais steigiamas ateizmo skyrius. Jo klausy Bet tojai dviejų mokslo metų bėgyje studijuos bendruosius tinimu nepatvirtina. oratorinio meno pagrindus, psichologijos klausimus Ir išaiškėja, kad Troianovs mokslinio ateizmo problemas. Jie rašys referatus, mokysis kis kelis kartus keliavęs organizuoti pokalbius bei kitus renginius ateizmo tema su gvardijos papulkinintika. Tai, be abejo, studentams labai pravers ne tik sava ku Aleksandru Pogiiu įra Lietuvių liaudies menas rankiško darbo kelyje, bet ir gamybinės, pedagoginės šoma Poųgio), ištremtų i suklestėjo XVIII—XIX am bei visuomenės politinės praktikos metu. žiuje ir jo palikimą sudaro dekabristu. Gal Mokyklos klausytojai turės puikią progą susipažinti su Sibirą grafikos, skulptūros, taiko nauji anticarinio sąmoks žymiausių mūsų respublikos oratorinio meno, mokslinio mosios - dekoratyvinės dai jausmų išraiškos forma. Liau lo siūlai? Dailininkas nu specialistais. lės kūriniai. Tai buvo feo dies menininkas, gana pa ateizmo Į mokyki^ kviečiame visų kursų bei specialybių studen gabenamas i Varšuva, kur dalizmo ir besiformuojančių tus. Ypač patartume j mokyklos darbą įsijungti žemesnių ii tardo garsusis politinių kapitalistinių santykių epo prastai ir laisvai su vokda- jų kursų studentams. Įgytas žinias fakultete jie toliau ga cha, kuriai būdingi prieštara mas religinius siužetus, net lės gilinti, studijuodami mokslinio ateizmo pagrindus, bylų specialistas senato rius Nęvosilcevas. Čia vimai, didėjantis • paprasto su ironija žiūrėjo į savo kūkaip akademinę discipliną. Daneieia Troianovskis žmogaus išnaudojimas. Katali rlnius: „Dieve, tu mane suPageidaujantieji pareiškimus (telkia fakultetų komjau kad turėjęs artimesnių kų bažnyčia, būdama išnaudo kūrei, aš tave padariau ir nimo biurams. tojiškos visuomenės dvasinė pragėriau". Pavyzdžiui, ŽeKviečiame j jaunojo lektoriaus mokyklos ateizmo sky santykių su papulkinin atrama, pastoviai stiprino sa maitijos vyskupas Tiškevičius riaus užsiėmimus. kiu, bet nesugeba paaiš 1752 metais uždraudė liau vo pozicijas krašto ekonomiVlsuomeninių profesijų fakultetas kinti, ko kartu su juo va dies meistrams kurti medinius koie ir politikoje, skverbėsi į Mokslinės ateistinės propagandos žinėjęs po kraštą dvasinį žmonių gyvenimą. dievukus ir puošti jais kry koordinavimo taryba Už įtartinus ryšius su Didingi bažnyčių bokštai, iš žius, nes šios skulptūros ne
SENOJO UNIVERSITETO AUKLĖTINIS
.. akiratis “ Liaudies kūrybos gelmės
kilę virš miestų ir kaimų, skelbė neginčijamą religinių tiesų galybę. Bažnyčios tarnai kovolo prieš laisvamanybę ir demokratinių idėjų pasireiš kimą menininkų kūryboje. Nė vienoje visuomenėje savo religija neegzistavo gryna forma. Ji glaudžiai susijusi su moralės, meno, politikos, teisės, filosofijos, racionallnės psichologijos, nacionalinlų tradicijų vystymu si. Religinis kultas bei baž nyčios veikla įsilieja į na cionalinę tautų istoriją ir kul tūrą, į gyvenimo būdą ir tra dicijas. Religinė pasaulėžiū ra stabdė liaudies vaizduoja mojo meno vystymąsi, ribo dama kūrvbos siužetų ir for mų pasirinkimą. Skulptūrą yra labiausiai paplitusi lietuvių liaudies vaizduojamojo meno rūšis. Lietuvių liaudies skulptūros pobūdį ir paskirtį sąlygoja laikmečio socialiniai santy kiai, . religinės pasaulėžiūros viešpatavimas. Tačiau religi niu siužetų vyravimą liaudies mene lėmė jr tai. jog, pasi renkant temą, labiausiai prie'namas teorinis šaltinis bu vo „šventosios knygos", o bažnvčjos tarnai — paarindiniaf l’anrlies meno kūrinių užsakovai. Mes turėtume pastebėti, kad šventųjų paveikslai, su kurti liaudies nteistru, dau geliu atvejų prieštarauja krikščioniškosios ikonografi jos principams. Liaudies skulptoriai surado jėgų ir suoebėiimų išsiveržti iš reli ginio turinio rėmų, savo dar buose atskleisdami socialinį žmonių charakterį, sukurda mi vietinį liaudies tipažą. Skulptūra liaudies meninin kui buvo labiausiai prieina ma ir suprantama nuotaikų,
atitinka krikščioniškosios iko nografijos principų ir todėl žemina „šventuosius“. Lietuvių liaudies skulptūra rodo, kaip liaudies kūrybinės jėgos ieškojo išeities sun kiais dvarininkų priespaudos metais. Liaudies meistras daugeliui savo kūrinių: die vukams, šventųjų grupėms suteikė paprastų valstiečių bruožus, artimus ir supranta mus jo širdžiai. Rūpintojėlis — tai ne mistika apgaubtas dievas, o senas valstietis, su simąstęs, sulinkęs po sunkios darbo dienos. Dievo motinos paveiksle liaudies meistrai lietuvės išreiškia paprastos valstietės rūpesčius ir skausmą. Kituose darbuose matome senutes, piemenis, elgetas. . . ' Katalikų dvasininkai bando įrodyti, kad lietuvių liaudies skulptūra yra religinės sąmo nės rezultatas ir išreiškia die vo esmę. Tačiau šie sampro tavimai negali paneigti tai, jog liaudies skulptūra pasto viai kovojo su religija. Lietuvių liaudies menui bū dinga gamtos jėgų, augalijos ir pvvūnijos pasaulio perso nifikacija. Tačiau jis taip pat išreiškė realistinį liaudies meistro požiūrį į tikrovę. Fantastinės, mitologinės ir religinės temos rėmėsi gyve nimo tikrove. Religinė tema tika netrukdė liaudies meni ninkams išreikšti žmogiškus pergyvenimus. Religingumas tarnavo tik kaip liaudies gy venimo išraiškos forma, be to, ją dažnai nustelbdavo tu rinys, jog išnykdavo net pats religingumas, Kūrybos meistras procese liaudies tampa pačiu savimi, mintimis ir jausmais nutolsta nuo reIlginių dogmų.
ja, kada „apačios nenorėjo", o „viršūnės negalėjo" gyven ti senoviškai. Tačiau šalyje nebuvo politinio avangardo tikrąja šio žodžio prasme. reiškia grynu pavidalu — re Kairiosios demokratinės orga liginių organizacijų veikla nizacijos buvo nusilpę nuo neapsiriboja specifine kulto begalinių represijų arba pasi sritimi. Dvasininkija dažnai traukę į pogrindį. Todėl va pretenduoja būti universaliu dovavimas revoliucijai per įstatymų leidėju, reguliuoti ėjo į bažnyčios rankas — ii asmeninį ir visuomeninį gy viena turėjo autoritetą ir orvenimą, manipuliuoti tikin ganizaciją, apimančią visus čiųjų politine sąmone. opozicinius sluoksnius. Nagrinėdami socialinius kad Marksizmas teigia, judėjimus, kuriuose dalyvau ja tikinčiųjų masės, turime darbo žmonėms kovojant už skirti „dangiška" jų formą gyvybiškai svarbius ekono nuo „žemiško“ jų turinio, minius - politinius interesus, t. y. religinį - ideologinį ap religiniai motyvai, jeigu jie valkalą nuo glūdinčių po juo susiduria su šiais interesais, ekonominių, bei socialinių- nustumiami į antrą planą. politinių interesų. Netgi tais Irano atveju bažnyčios ir pla atvejais, kai religija tampa čiųjų liaudies masių intere progresyvių judėjimų apval sai sutapo: šacho, „dolerio kalu, ji (kaip „klaidinga są tarno", kaip jį apibūdino monė") iškreipia tikrąją re Chomeinis, režimas kėlė vi voliucinio judėjimo prasmę, suotinę neapykantą. (Nors trukdo augti klasiniam - poli dvasininkija buvo opozicijo tiniam darbo žmonių sąmo je šacho režimui ne tiek dėl ningumui, sukuria klasinės jo antiliaudinio, proimperiataikos iliuziją. (Kaip antai, listinio charakterio, kiek dėl Irane Revoliucinių programų to, kad šachas visokeriopai biuras paskelbė, kad islamo stengėsi pakirsti jos įtaką.). revoliucijos tikslas — sukūri Prieštaravimas tarp visuo mas tokios „beklasinės mono meninių judėjimų religinės teistinės visuomenės”, kurios formos ir jų socialinio turi nariai „dievą laiko visa ko nio, turi tą istorinį paaiški savininku", busimojoje isla nimą, kad besivystančiose ša mo respublikoje ekonomiška lyse sujudo milijoninės valsturi tapti ne suklestėjimo ir tiesčių masės, amžiais kentėvystymosi, o „žmogaus suar jusios feodalinę priespaudą tėjimo su dievu" priemone. ir dėl to įnešančios į revo Gali kilti klausimas: ko liuciją savo prietarus ir dėl, nežiūrint konservatyvaus silpnumą. Leninas rašė, kad religijos socialinio vaidmens, politinis protestas, pasireiš kai kurios religinės organiza kiantis po religiniu apvalka cijos dalyvauja pažangiuose lu, yra būdingas visoms tau liaudies masių judėjimuose? toms tam tikroje jų išsivys Pavyzdžiui, Irane šacho des tymo stadijoje. potizmo žlugimo išvakarėse Gedlminas SAVICKAS susidarė revoliucinė sltuaci-
Islamas ir tautų išsivadavimo kova Bendrosios religijos krizės sąlygomis žymiai suaktyvėjo religinių organizacijų veik la. Tai galima pastebėti dau gelyje mūsų planetos regio nų — valstybėse su skirtin ga visuomenine politine san tvarka, įvairiomis istorinėmis tradicijomis, kultūra. Religinės sąjungos, konfe sijų organizacijos bei jų va dovai, iš savo pozicijų bando spręsti aktualias gyvenimo problemas: taikaus sambū vio, visuomeninės raidos ke lių, antiimperialistinės kovos, sąžinės laisvės ir pan. Gyvenimas rodo, kad reli ginių organizacijų veiklos socialinės - politinės pasek mės dažnai būna neviena reikšmės, prieštaringos. Vie no ir to paties tikėjimo se kėjai (pvz. islamo), remdamiesi tais pačiais religiniais atsiduria dogmatais, dažnai priešingose klasinių barikadų pusėse. Su islamo šūkiais prasidėjo ir nugalėjo antiimperialistinė, nacionalinio išsivadavi mo revoliucija Irane. Ir nors tarp musulmonų, atstovaujan čių skirtingas klasines jėgas, yra daug nesutarimų dėl po litinės įvykių eigos, — revo liucijos dėka buvo pakirstos amerikiečių neokolonializmo šaknys ekonomikoje ir politi koje, įvykdyta nemažai pro gresyvių pertvarkymų. Tuo pačiu metu kaimyni nėje šalyje — Afganistane, po islamo vėliava vis dar bando veikti tarptautinio im perializmo agentai ir kontr revoliucinės jėgos. Bendra-
darbiaudami su Pekino hegemonistais ir musulmonų re akcija, jie norėtų išskleisti žalią islamo vėliavą „šventa jame kare" prieš tai, kas visada iš tikrųjų buvo šven ta ir brangu visiems doriems musulmonams. Panašūs prieštaravimai turi ilgą istoriją. Religija, jos dogmatai jr priesakai galėjo būti panaudojami kaip gink lai prieštaringų socialinių jė gų kovoje. Todėl be tiks lios klasinių-politinių jėgų analizės negalima suprasti tikro religinių sąjungų ir organizacijų požiūrio į socia linę pažangą, jų vietos ir vaidmens liaudies masių ko voje. Mūsų dienomis, kada į progresyvius judėjimus įsi jungia vis platesni darbo žmonių, tarp jų ir tikinčių jų, sluoksniai, vienpusiškas problemos traktavimas yra klaidingas ir politiškai žalin gas. Pavyzdžiui, dešinieji revizionistai, neigdami marksisti nį religijos aiškinimą kaip pasenusį, skelbia, kad dabar religija atlieka ne „liaudies opijaus", o „raugo", stimu liuojančio progresyvius so cialinius pasikeitimus, vaid menį. Negalima sutikti ir su tuo, kad reakcionieriais apšaukia mi bet kokio liaudies judėji mo dalyviai, jeigu jis vyks ta su religiniais lozungais. Vertinant religijos vaidme nį pažangiuose judėjimuose, būtina atsižvelgti į tai, kad religinė sąmonė niekada nesi-
dekabristu ir religijos įžeidimą Tioianovskis. di džiojo kunigaikščio Kon stantino įsakymu, nubau džiamas atgailoti (t. v. ka lėti) metus vienuolyne, o paskui ištremti i tėvo gy venamąją vieta policijos priežiūrai. Po poros metu grafas Ignotas Broel — Plioteris dar mėginės išrūpinti ga biam jaunuoliui leidimį vykti į Varšuvą, bet ne sėkmingai. Po tėvo mir ties Jonas Troianovskis paveldėjęs Braslavo ap skrityje Milkų dvareli, kur išgyvenęs iki mirties (tiksli data nežinoma spėjama, kad miręs 7-ame dešimtmetyje). Apylinkė se garsėjęs kaip „farmazonas", prieš mirti neprisileides kunigo. Palaidotas i o paties išrinktoje vietoje, ne kapuose. Tokia trumpa vieno Vilniaus universiteto auk lėtinio istorija, šiek tiek nušviečianti sunkų pir mųjų Lietuvos ateistu ke lią. Jono Troianovskio asmuo turėtų patraukti mūsų istoriku akis. Teko girdėti, kad tarybinėje spaudoje apie io santy kius su dekabristais esą jau rašyta. Tad derėtu visa tai, kas įmanoma rasti apie io gyvenini', surinkti ir supažindinti su vienu ryškiausiu XIX a. pradžios Lietuvos ateistu mūsų visuomene. Arnoldas PIROČKINAS docentas
Ruduo — ataskaitų ir rinkimų metas Spalio 17-osios popietė bu vo neeilinė Filologijos fakul teto komjaunimo organizaci jos gyvenime — 13-tą kartą susirinko delegatai ir sve čiai į ataskaitinę rinkiminę konferenciją. Į prezidiumą kviečiami: dekanas doc. J. Balkevičius, prodekanas doc. A. Jovaišas, partinės organizacijos sekre torė E. Galnaitytė, VU kom jaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas A. Mor kūnas, fakulteto komjaunimo biuro nariai. Visi susidomėję išklausė biuro sekretoriaus Vyt. Vaiš noro pranešimą. — Per ataskaitinį laikotar pį, — kalbėjo jis, — savo darbus skyrėme Lenino 110osioms gimimo metinėms, Ta rybų valdžios atkūrimo Lie tuvoje 40-mečiui. Fakulteto komjaunimo organizacija daug padarė šiemet. Ir tai suprantama, nes ji dabar yra tarpe trijų didžiausių fakul tetų organizacijų Universite te. Pagrindinis studentų užda vinys — gerai mokytis. Žie mos sesiją filologai išlaikė 98% pažangumu, pavasario sesijos rezultatai kuklesni — 96,2%. Universiteto mastu toks pažangumas garantavo mums III vietą. Procentai toli gražu pasa ko dar ne viską — jie nutyli pavardes ir skaičių skolinin kų, kurie, didėjant priėmimo kontingentui, savo ratą vis plečia. Faktas, kad po pava sario sesijos iš 153 teliko 63 penketukininkai, rodo, jog būti vidutinybe — daug pa togiau ir paprasčiau, tad stu dentams, nemėgstantiems sunkumų lengviausia susitai kėliškai įsilieti j pilką masę. Sėkmingiausiai praėjusiais mokslo metais finišavo pir makursiai (germanistai sesiją baigė be skolų), blogiausiai
— II—IV kursai. Nerimą ke lia visuomeninių mokslų (ypač politinės ekonomijos) studija vimas. Vien trečiakursiai ra sistai per pavasario sesiją gavo iš šio dalyko 10 dveje tų. Ir taip kasmet... Fakul teto MAK-ui, vadovaujamam J. Ambrulaitytės, reikėtų rimtai susidomėti šiuo klau simu, išsiaiškinti ir padėti normalizuoti studentų bei dėstytojų santykius. Sekretorius pažymėjo, jog stebina specialybių sienlaik raščių abejingumas sesijos „ligai" ir rezultatams. Pakan kamai neišnaudojamos tėvų dienos fakultete, apsiribojus vien koncertu, kuratorių ir katedrų atstovų pokalbiais. Praktika rodo, kad mažiau siai sesijos pažangumu rūpi nasi pačios komjaunimo gru pės, nueidamos lengviausiu keliu: prieš sesiją susirinkimukas „kaip ruošėmės...", po sesijos — „Rezultatų ap tarimas". .. Labiau įsisavinant žinias, ugdant meilę pasirinktai spe cialybei, vyko sąjunginė olimpiada „Studentas Ir mokslo bei technikos pažan ga", kurioje dalyvavo vos ne kas ketvirtas filologas. Nugalėtojus sėkmė lydėjo ir respublikiniame ture, prizi ninkais tapo B. Jasiūnaitė, S. Ambrasas, I. Kanišauskaitė, R. Kazlauskaitė, M. Taraškevičiūtė. Sekretorius ir SMD pirmi ninkas S. Narbutas analizavo SMD veiklą, kuri niekaip ne išeina viešumon laikotarpyje tarp konferencijų — niekas nepropaguoja studentų moks linių darbų, neužsiima tikra kūrybine veikla. Absolventė A. Cesnauskaitė pritarė Vyt. Vaišnoro min tims, kad be visuomeninio darbo įgūdžių bei organiza cinių sugebėjimų, įgyjamų
Gydytojas primena Studijos — gražiausias, bet ir atsakingiausias gyvenimo laikotarpis. Gražus, nes stu dentų jaunystės, romantikos, svajonių ir meilės amžius. Atsakingas — nes studijų laikotarpiu formuojasi ir su bręsta asmenybė, Įgyjama daug naujų žinių įr įgūdžių, pasiruošiama savarankiškam darbui ir gyvenimui. Jauno specialisto autorite tas priklauso ne vien nuo jo profesinio meistriškumo, bet ir nuo bendro išprusimo, kul tūringumo, įsitikinimų ir ak tyvios pozicijos gyvenimo klausimuose. Greit prabėga 5—6 studijų metai. Pradėjęs dirbti jaunas specialistas pasijunta, kad nesubrendęs, nepajėgus spręs ti daugelį gyvenimo ar spe cialybės klausimų, jis siaurų interesų, žemos kultūros, sto kojąs atsakingumo jausmo, nerandąs savo vietos gyve nime. Dar liūdniau, kai koja kojon su kolegomis nebespė ja studentas, kai jis nepasi ruošia seminarams ir praty boms, neišlaiko reikiamų eg zaminų. Jis priverstas karto ti kursą kelis kartus, per vargsta, skundžiasi nuovar giu, galvos skausmais, nemi ga, apatija, bloga atmintim, ir tampa nepajėgus studijuo ti. . . Kodėl taip atsitinka? Kas kaltas? Dažniausiai šito priežastimi reikia laikyti psi chologinių reikalavimų ne paisymą. Aukštųjų mokyklų programos taip sudarytos, kad sveiki studentai nesun kiai viską išmoktų, kad dar liktų laiko sportui, saviveik lai, visuomeninei veiklai, kultūrinėms pramogoms ir šeimai. Taigi, studentai per vargsta ne dėl to, kad daug mokosi, o dėl to, kad ne moka mokytis. Kokių psichologinių reika lavimų reikia laikytis, kad nepervargtume protiškai, bū tume žvalūs, imlūs, kūrybin gi, nesiskųstume bloga at mintim?
Pirmiausia, reikia išlaikyti proporcingumą tarp protinės ir fizinės veiklos. Per mažai judant, išsivysto hipodinaminiai negalavimai, organizme susikaupia medžiagų apykai tos produktų, kurie toksiškai veikia smegenis, jutimo or ganus. Tada sumažėja budru mas, akylumas, blogėja mie gas, atmintis, ryškėja nuo vargis, vystosi apatija. Judė jimas išjudina smegenis, ska tina jas mąstyti. Šitai žinojo jau senovės Graikijos filoso fas Aristotelis, kuris net bu vo įkūręs vaikščiojančių (peripatetikų) mokyklą. Jis su savo mokiniais pamokų metu vaikščiodavo po sodą. Judė jimą vertino daugelis meno ir mokslo darbuotojų. V. Majakovskis, kurdamas savo poemas, kiekvieną dieną pa jūriu nueidavęs 15—20 kilo metrų. Chemijos mokslų dak taras V. Špinelis rašė, kad pasivaikščiojimas yra labai gera priemonė tonusui ir dar bingumui pakelti. Akademi kai P. Aleksandrovas, A. Kolmogor'ovas, I. Petrovskis ir kiti taip pat daug dėmesio ir laiko skiria pasivaikščioji mams, turizmui, slidinėjimui. Judant pagreitėja kraujo apytaka, dažniau plaka šir dis, žmogus giliau kvėpuoja. Dėl to išsiplečia kraujagys lės, pagausėja prakaitavimas, raumenys ir smegenys geriau aprūpinami krauju, deguoni mi, maisto medžiagomis, iš organizmo su prakaitu pašali namos susikaupusios nuodin gos medžiagos. Mokydamiesi, skaitydami mažai judame, širdies veikla silpnėja, kraujagyslės siaurė ja. Kvėpuojame rečiau, pa viršutiniškai ir organizmas gauna mažiau deguonies, nors protaujant smegenys de šimtis kartų daugiau jo rei kalauja. Todėl šiuolaikinis studentas, kuris kas dieną po 8—10 valandų sėdi audi torijose, bibliotekose, susirinNukelta Į 4 psl.
tik čia, Universitete, mokyk loje būsimajam pedagogui labai sunku. O studijuodami turime visas galimybes poli tiškai, idėjiškai tobulėti. Reikšmingi yra konkursi niai VPP renginiai, lenininė įskaita. Tiktai perlenkiame lazdą, teigiamai atestuodami net pačius nepažangiausius komjaunuolius (tokių atvejų, pasirodo, dar nemažai). Agitacinis - propagandinis ir ateistinis komjaunimo biu ro darbas šiemet vyko tradi ciškai: 7 komjaunuoliai lan ko komjaunimo organizato rių mokyklą, apie 20 — jau nojo lektoriaus mokyklą prie VPF. Mokyklose buvo skai tomos paskaitos apie VU, organizuota keletas susitiki mų, pokalbių. Fakulteto sieninė spauda ir vaizdinė agitacija tebelieka opi problema: lig šiol nėra sienlaikraščio, kuris būtų ir informacijos šaltinis, ir dis kusijų centras. Reikėtų pri tarti dekanato nuomonei, kad fakulteto sienlaikraštį pagal grafiką leistų atskirų specia lybių studentai. Galima pasidžiaugti sporti ninkų laimėjimais. Anks tesniais metais daugelio sporto šakų varžybose fakul tetas nesurinkdavo koman dos, o šiemet „baudos taš kų" išvengta jr iškovota Uni versitete bendrakomandinė 7 vieta. Daug gražių renginių su rengė interklubiečiai. Čia pa ruošti gidai vedė ekskursijas šefuojamos 32-osios vidurinės mokyklos mokinių grupėms, su senuoju Universitetu su pažindino Lenkijos LR stu dentų delegaciją, buvo už megzti ryšiai su keletu šalies aukštųjų mokyklų. Fakultetas sėkmingai daly vavo III semestro darbe, bu vo sukomplektuoti 4 būriai.
ATASKAITINĖ KONFERENCIJA Šventiškai nusiteikė rinkosi Istorijos fakulteto studentai i ataskaitine rinkimine profsąjungos konferencija. Delegatai ir svečiai iš profbiuro pirmininko A, Jankausko ataskaitos su žinojo apie nuveiktus dar bus. Pagerėjo drausmė bendrabučiuose. Suaktyvė jo sportinis darbas. — Turime kuo pasidžiaugti. — sako A. Jankauskas, — tačiau vra ir trūkumu
vienas jų savanoriškai vy ko Į Stavropolį. SSB „Žalt vykslė" dirbo Zarasų rajone. Būrys sėkmingai įvykdė ir viršijo planą, savo zonoje tarp žemdirbystės būrių už ėmė III vietą. Buvę SSB va dai S. Strockutė ir A. Malke vičius dalinosi vasaros įspū džiais. Konferencijos delegatai su sipažino su fakulteto profsą jungos ataskaitinėje konfe rencijoje nagrinėtais buities ir kultūros klausimais. Baig damas Vyt. Vaišnoras kreipė si į delegatus: — Tik nereikia aimanuoti, kad viskas nusibodo, neįdo mu. Taip kalba tik tas, ku ris nieko nedirba ir nieko geresnio pasiūlyti negali. O kodėl jį kiti turi jaudinti, skatinti? Pats eik ir domė kis. Visi mes ne iš molio lipdyti.. . Savo kalboje svarbiausias problemas nurodė MAK-o pirmininkė J. Ambrulaitytė, R. Daugelevičiūtė, dėstytojų komjaunimo organizacijos sekretorė I. Mišinlenė, parti nės organizacijos sekretorė E. Galnaitytė, prodekanas A. Jovaišas. VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas A. Morkūnas pastebėjo: — Kaip įveikti jūsų fakul tete studijų kreivės smuki mą II—III kurse, turėtume pasimokyti iš ekonomistų — ten šie kursai stipriausi. Garbės raštai už aktyvią visuomeninę veiklą įteikti S. Strockutei, J. Paslauskui, L. Timofejevui, R. Bankauskaitei ir kitiems fakulteto vi suomenininkams. Ir šiemet jie kupini gražių užmojų. Galvojama įkurti pastovią VPP komisiją, kuri dirbtų visus mokslo metus, gegužės mėnesį pastoviai švęsti filo logo dieną, kovoti už 100% pažangumą ir t. t. Naujasis komjaunimo biuras Įsiparei gojo būti dar veiklesnis. Janina BULKEVlClCTĖ
TECHNIKA AUDITORIJOSE
mūsų darbe. Grupių proforgai kartais neobjekty viai sudaro sąrašus bendrabučiams gauti. Dažnai pamirštame tausoti ir gerbti kitu darba. Dideli susirūpinimu kelia studen tu pažiūra i visuomenini turtą. įdomių minčių delega tai ir svečiai išgirdo ir ki tų pasisakiusiųjų kalboje 12 bendrabučio I korpuso tarybos pirmininkas V Budzinauskas kalbėjo apie studentų iniciatyva tvar kyti savo kambarius.
Plačiai šiuolaikine tech nika naudojasi Filologiips fakulteto studentai. Jų paslaugoms —audiovizua linės auditorijos, turtinga fonoteka, įrašų klausykla. Tai ypač reikalinga besi mokantiems užsienio kal bų. Klausydami irašu, studentai mokosi grama tikos, tobulina dikcija plečia žodynų. Fonotekos įrašai padaryti pagal žy miausiu užsienio mokslo ištaigų parengtas kalbu mokymosi programas. Fo notekos fonduose vra ir muzikos irašų. Mūsų laikais neįmano ma be atitinkamos tech nikos gerai išmokti už sienio kalbos, todėl neat sitiktinai 1965 metais, Universiteto kapitalinio remonto metu buvo pra dėtos kurti audiovizuali nės auditorijos. Jos buvo primityvios, tačiau pir mas žingsnis jau buvo žengtas. Universiteto 400 metų jubiliejui buvo su kurtos naujos audiovizua linės auditorijos. Pernai LŪPP Maskvoje buvo su rengta jubiliejinė Vil niaus universiteto paroda. Joje, be kitu eksponatu buvo demonstruojamas ir naujas audiovizualinės au ditorijos maketas ir jis pelnė aukso medali. Šio pavyzdžio pagrindu dabar ruošiamos naujos, unika lios auditorijos. Audiovizualinis moky mo metodas įgauna vis platesni mastų Filologijos fakultete. Dauguma pa skaitų užsienio kalbu stu dentai praleidžia šiose au ditorijose Dėstytojų nuo mone, visos paskaitos tu rėtu vvkti tokio tipo au ditorijose: pagerėtu mo kymosi kokybė. Plačiau įdiegus šį mokymo meto dą- galima būtų pakeisti paskaitų pobūdi. Tai leis tu didesne paskaitos dali skirti mokymui, o ne stu dentu mokymosi kontro lei. Kada tik užeisi i irašų perklausos sale, visuomet pamatysi būrį studentų. Vieni užsiėmė ..namu
ruoša", kiti — laisva mi* nute praleidžia klausyda miesi muzikos irašu. Ke letą studentu paprašiau papasakoti apie technikos taikymą mokymo procese. R. Kairevičiūtė, anglu k. ir literatūros specialybės IV kurso studentė: „Čia jaukiau negu skaitykloje. O apskritai, tai mūsų duona". D. Steponavičius tos pačios specialybės I kurso studentas: „Tokia mokymo sistema nepakei čiamas dalykas. Beveik visos paskaitos vyksta au diovizualinėse auditorijo se. Turint laisva valandė le, malonu pasiklausyti muzikos ,tik įrašai seno ki". Kiti studentai skundėsi, kad salėje dažnai magne tofonai būna sugedę ir juostos prastos. Magneto fonai, esantys salėje naudojami jau daugiau kaip dešimt metų ir dirba beveik 8 valandas kas dien, tačiau nekiekvienas studentas elgiasi su jais prideramai. Dažniausiai genda magnetofonu val dymo sistema (pridega kontaktai). Planuojama netrukus įdiegti seusorines magnetofonu valdymo sistemas ir gedimų turėtų sumažėti. Buvo gauta naujo modelio magneto fonų perklausos salei, ta čiau tokio darbo ritmo koks jis ten vra, jie neiš laikė nė mėnesio. Fonote koje vra prastu juostu Jos juk trapus daiktas ir neamžinas. O nukenčia jos dažniausiai dėl nemo kėjimo su jomis elgtis. Dėl senu muzikos irašų — kodėl gi neorganizuoti grupelės muzikos entu ziastu, kurie ir pasirūpin tų įrašų atnaujinimu. Aparatūra juk yra. Vėl studentai skuba i auditorijas, irašu sale, fo noteka. Ir greitai ateis ta diena, kai duris atvers naujos, modernesnės au diovizualinės auditorijos.
viu. Jų galbūt užteks net tūkstančiui sostinės gy ventoju. Gyvendami Pabradės ta rybinio ūkio aštuonmetės mokyklos internate, lais valaikio metu studentai suskaldė per 30 m3 mal ku .sunešė jas i sandėli, — Tokių darbščių talki ninkų pas mus dar nebu vo, — džiaugdamasis pa
sakė ūkio vadovas L Cesnovskis. — Jie man pri mena jaunystės dienas, kai studijuodamas Gardi no žemės ūkio institute su entuziazmu imdavausi bet kokio fizinio darbo. Už tat turiu geležine sveika ta. Neprailgo dienos pra leistos kolūkyje, malonūs buvo dainomis palydėti
vakarai, ilgai neišplėš darbštumo pavyzdžiai, ku* iriuos parodė Nijolė Gražėnaitė, Ilona Liepinaitytė, Giedrius Švitia. Vid mantas Karalius, Petras Kavaliauskas ir kiti stu dentai.
V. RACHLEVICIUS Žurnalistikos specialybės II kurso studentas
DIENOS KOLŪKYJE NEPRAILGO Kalendorių verčia vie nas už kita svarbesni stu dentiški darbai: paskai tos, pratybos, seminarai. Nemažai visuomeniniu darbu. Jų sūkuryje atėjo bulviakasis. Gamtos mokslu fakulte to biologijos soecialvbės IV kurso 1 grupės kom jaunimo organizacijos sekretorius, bulviakasiui paskirtas komisaru, Pet ras Kavaliauskas dar kar tį patikslinęs išvykstan čiu saraša, komanduoja: — Pirmyn! Iki pasima tymo Prodekanui ir Deka nui. Oro sąlygos nelepino, ūkio vadovai nesidžiaugė iš vagų „virstančiomis" bulvėmis, tačiau kas išau ginta — reikia kruopščiai nuimti, gerai sutvarkyti. 24 studentai, dirbdami Šalčininkų rajono Paber žės tarybiniame ūkyje su rinko per 120 tonų bul
Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS, kuratorius
IS LEIDYKLOS PAS SKAITYTOJĄ
Apie Kairėnus, naująjį Universiteto botanikos sodą, „Tarybiniame studente" jau ne kartą rašyta. Šįkart pasi domėkime Kairėnų vandeni, tektūrinę. Tvenkinių statybos (1977) konstatuojama, jog mis. ir rekonstrukcijos darbus vietovės hidrogeologinės są Vandens telkiniai nuo se- 1978—79 metais vykdė Vil lygos labai sudėtingos, grun Šių metų sausio pirmą die• užsakymų korteles kurias I no ,Yra būtini parkų kompo- niaus kilnojamoji mechani tiniai požeminiai vandenys ną mūsų biblioteka turėjo• sudarome iš teminių planų I z*cMos elementai, pagyvinan- zuota hidrotechninės statybos aptikti 0,2—4,7 m gylyje 3 942 625 vienetus leidinių.. Kortelės laukia kitų metų Itys ir Puošiantys landšaftą, kolona (Vilniaus KMHSK, fliuvoglacialinės ir proliuvi- smarkiai ardo paviršinio van dens tėkmės. Kasdien bibliotekos komplek■ kol išeis knyga, irjos bus I gerinantys vietovės mikrokliviršininkas A. Grigaliūnas, nės kilmės smėliuose; van Senoji tvenkinių sistema, tavimo skyrius svetingai su' perkeltos i išpildytų užsaky-1 ma^9> teikiantys žmogui ma- darbų vykdytojai V. Žutau dens sluoksnio storis 0,6— anot architektės D. Juchnevi tinka vis naujus ir naujus1 mų kartoteką. O paraiška I lolyas emocijas. Botanikos tas ir V. Kliučius). Nemažai 2,6 m. čiūtės, „regeneruojama isto leidinius. Kalbamės su šio tuo tarpu jau kelyje į Res-1 Ižduose vandens telkiniai ne- prie statybos darbų prisidėjo Kairėnų vietovė labai rai riškai — gamtiškai susiklosskyriaus vedėja Joana JUK publikinį bibliotekų kolekto-1 isvenfi>amai reikalingi, eks- ir Universiteto studentai žyta: kadaise ledynų tirpimo čiuose kontūruose". Deja... NIENE. rių. Knyga dar renkama I P°™ojant atskiras augalų gamtininkai, ypač 1979 m. vandenys išplovė gilias ero Iškilo daug projekto netiks Komplektavimo skyrius spaustuvėje, o jau žino, kad I ekologines grupes, Įrengiant Gamtos fakulteto studentų zines griovas, kurios šiuo lumų, darbų technologijos ne I laistymo sistemą, sustipri- statybinis būrys „Versmė" metu virto raguvomis. Vie sklandumų. Darbus sunkino centralizuotu būdu aprūpina mūsų laukiama. ... . . . I nant ekspozicijų visumos de- (vadas S. Deveikis). reikalinga literatūra saugyk noje iš tokių tvenkinių ir su lietingos 1978, 1979 metų va Ar viską gaunate iš tų koratyvinę išraišką. lą, bibliografijos, metodinį, dviejų — Respublikinio iri ,. . . projektuota naujųjų tvenki saros. Rangovinę organizaciją , . _ Skuboti, paviršutiniški inansenų spaudinių, rankraščių Maskvos - kolektorių? nių kaskada. Naujuosius varžė kvalifikuotos Kairėnų dvarvietes darbo žineriniai-geologiniai tyrinėji bei visų kitų skyrių fondus Didžiąją dalį. Respubliki-1 sa.rnb.f®?1™}33 ^uo XVI mai ir projektiniai darbai, tvenkinius maitins vandens jėgos trūkumas. taip pat visų fakultetų bib nis bibliotekų kolektorius I a.), atsitiktiniai medinio van- ruošiant senųjų tvenkinių re padavimo linija iš Veržupio Tvenkinių rekonstrukcija, (1977 m.) bei tvenliotekas, daugelio katedrų, dažnai mūsų poreikius paten- ■,dentiekio . . konstrukcijos ir naujų tven upelio (Neries intakas) ir — ir dar sename parke, kur i radiniai bei tarp jų tarpfakultetines užsie kiną tik iš dalies. Štai 19801fenių,. lran«os. kinių statybos projekto hid tvenkinių baseino vanduo. reikia saugoti medžius, nio filologijos, visuomeninių m. spalio 14 d. vietoj užsa [ vizualiniai mūsų tyrimai lei rotechninę dalį (RVUPI, vyr. Bendras šešių tvenkinių van darbas subtilus. Ne visur pąmokslų, politinės ekonomijos, kyto vadovėlio („Drevniaja džia manyti, kad Kairėnuose projekto inžinierius J. Kuli dens paviršiaus plotas — 3,1 sisukiosi su galinga, bet diskaityklas. Mūsų tikslas pa russkaja literatūra: Chresto jau seniai buvo labai tobula kauskas), vykdyti ne iki ga ha. džiagabarite technika, — čia gal Universiteto profilį su matija", Didžiausia problema, įren ne žuvininkystės tvenkinių M, Prosveščenije, vandenų sistema, sumaniai iš lo atsižvelgiant į projekto iskaupti visą mokymo proce 1980) 71 egzemplioriaus ga naudojant reljefą ir sudėtin torinę-kultūrinę praeitį ir re giant naujus tvenkinius buvo statyba eksploatuoto durpyno sui, dėstytojų pedagoginiam vome tik 30. Tokiais atve gas hidrologines bei hidro prezentacinę svarbą, neat ta, kad tvenkinių guolio plynėje. Daug technikai nu darbui reikalingą literatūrą. jais kreipiamės į knygynus geologines sąlygas. Gaila, kad skleidė vietovės ir buvusios dugne ir šlaituose — vande matytų darbų teko atlikti Kaip jūs sužinote, ko kam Bet jie, net jeigu ir turi pa sunykus Kairėnų dvarui ir tvenkinių sistemos įrangos niui laidūs smėlingi gruntai. rankomis. reikia? Siekiant sumažinti filtraciją, geidaujamą leidinį, mieliau įsikūrus čia psichoneurologi savitumų. Regeneruotų senųjų tvenkinei ligoninei su pagalbiniu projekte buvo numatyta nių bendras vandens pavirMūsų skyriuje yra 9 etati jį parduoda už grynus pini ūkiu (1933—1974), senųjų Pabandysime aptarti rege tvenkinių dugno ir šlaitų į šiauš plotas — 1,8 ha. Se nės darbuotojos. Dvi jų — gus. Jei reikiamo leidinio tvenkinių sistema buvo ap neruotos ir naujai suprojek vandens patvankos aukščio niau Kairėnų parko tvenki N. Mickuvienė ir N. Gerasi- negauname Vilniaus knygy leista ir net niokojama. tuotos vandenų sistemos kolmatavimas — padengimas nių vandens paviršiaus plotas mova — jau trečią dešimtį nuose, užsakome jį išperka Perdavus vietovę Vilniaus įrangos ypatumus (buvusius molingais gruntais. buvo didesnis. Dėl skaičiaus sėkmingai triūsia mūsų bib muoju mokesčiu iš kitų są universitetui ir dabartinius) iškelti kai ku (1974), Kairėnų Dvi vasaras urzgę skrepe- sunku dabar ką nors tiksliau liotekoje. Be patyrusių sky jungos knygynų. riuos nūdienos trūkumus, sistemos atkūrimu Dar vienas šaltinis gausin- L tvenkinių _ . rial nusklembė smėlingus pasakyti. Gaila, kad senosios riaus darbuotojų literatūros ....................................: °u institutai: Res- klaidas. šlaitus, supylė užtvankas, pa vandens sistemos įrengimo komplektavimui turime gau ti fondus — mainai ir dova-1 Senoji ir naujoji tvenki skleidė molį, o gal net prie bruožai buvo atskleisti tik vandens ūkio pro” ’ . . sų aktyvą fakultetuose. Nuo nos Jūs turbūt žinote, kad I publikinis nių sistemos apjungiamos į molį — ką rado Kairėnų gel pradėjus rekonstrukciją, ir pirmasis savo kolekciją Uni-1 , “ ns ^t utas (RVŪPI) 1969 metų rektoriaus įsaky vieną sistemą, sudarančią 20 mu iš visų katedrų paskiria versitetui padovanojo Žygi-1at ,° hidrotechninę dalį, o tvenkinių: 14 senųjų ir 6 mėse. Deja, iki to laiko kol atsižvelgti į juos nespėta, net nebus pastatytos siurblinės, nesistengta. ma po vieną atstovą, kuris, mantas Augustas. Ėjo šimt-1 PanJmklų konservavimo ins- naūj uosius. generalinis įrengta drėkinimo sistema, Bus daugiau komplektuoja literatūrą ka mečiai, o ši graži tradicija Ita® Senieji tvenkiniai maitina tvenkiniai stovės tušti, o py Stepas DEVEIKIS tedrai rūpima tematika. Mes liko. Štai pernai mūsų bib-1 botanikos sodo projektuotoVVU Botanikos sodo kasmet gauname apie 90 są liotekai buvo dovanoti ir at-12?s ipr? ckt°_ yyr. architektė mi šaltinių. Inžinerinių-geo- limus ir šlaitus, padengtus skyriaus vedėjas jungos ir respublikos leidyk siųsti mainais 24 388 leidi-lD' Juchnevičiūtė) — archi- loginių tyrinėjimų ataskaitoje tuo nelabai plastingu moliu, lų ateinančių metų teminių niai. Mes taip pat naudoja- Į planų. Vos tik gavę juos, mės ir antikvarinių Vilniaus | ' mūsų užsakovai pažymi, ko bei Kauno knygynų pašiau-1 Atkelta Iš 3 psl kių leidinių ir kiek atitinka gomis. Bibliotekos fondai ti-1 daugiau teigiamų emocijų. ma biblioteka norėtų gauti. riami, analizuojami, ir anks-1 kimuose| prje televizoriaus Šitą pasieksime skaitydami Ypač kruopščiai literatūrą tesnes^ spragos pagal galimy-1 arba autobuse, aiškiai juda įdomią knygą, klausydamiesi užsakinėja Gamtos ir tikslių bes užpildomos. Į per mažai, jam gresia hipogeros muzikos, apsilankę jų mokslų anglų kalbos ka Llteratūros srautas didėja. | dinamija. Studentui būtina sporto salėse, koncertuose, tedros vyr. dėstytoja E. Za- Ar nepasimeta knyga pake-Į per dieną nueiti 8—10 kiki teatruose, susitikę su gerais gorskaitė, Humanitarinių liui pas skaitytoją? | metrų. Jis tai gali padaryti, draugais. mokslų analų kalbos kated Šių metų spalio 22 dieną Komplektavimo skyriuje Į Pėsčias eidamas į paskaitas Nepamirškime pastoviai ros vvr. dėstytoja A. Šuma!- knyga gauna inventorinį nu-1 ir grįždamas iš jų. Sportuo- prieštarauja organizmo biolo grūdinti savo valios ir dė staiga mirė Jonas Vaitkevi čius — fizikos-matematikos tė, Polimerų chemijos kated merį tvarkymo skyriuje — | damas, mankštindamasis. giniam ritmui, žadina nuo mesio, venkime paviršutinio kandidatas, pirmasis Vilniaus ros docentas Z. Mačlonis, Vi šifrą — saugojimo adresą | Patalpos, kuriose mokoma- vargį, alina nervų sistemą, skaitymo. Prieš mokantis, bū V. Kapsuko universiteto Kau suotinės istorijos katedros Biblioteka ne tik pasipildo | si ar gyvenam turi būti op- silpnina atmintį. Po nemigo tina susikaupti, stengtis save no vakarinio fakulteto deka docentas A. Vaitkūnas, Ast leidiniais, bet ir nurašo juos. | timaliai šiltos ( j-18° C), pa- nakties žmogus keletą dienų įtikinti, kad šios žinios bus nas. Jonas Vaitkevičius gimė ronomijos (r kvantinės elekt Pasenusi mokomoji, susidėvė-1 kankamo drėgnumo ir gerai būna irzlus, nedarbingas, reikalingos gyvenime, prakti 1930 m. kovo 24 d. Silglonių kaime Alytaus rajone. 1950 ronikos katedros vyr. dėsty jusi literatūra bibliotekos | vėdinamos. Nauja informaci- jautrus, greičiau suserga neu nėje veikloje. Mokytis reikia metais pradėjo eiti pedagogo tojas V. Žitkevičius bei kitų skvriuose nurašoma, o kom-1 ja geriausiai įsimenama, kai rozėmis. tylioje aplinkoje, išjungus keliu: mokytojavo Ignalinos, katedrų atstovai. plektavimo skyriuje — iš-1 dirbama po 45—60 minučių Norint išsaugoti optimalų garsiakalbius, muziką. Svar Jiezno, Butrimonių mokyklo se. Nuo 1956 m. TSKP na Ar jūs palaikote ryšius su braukiama iš inventoriniu | ir po to ilsimasi 10—15 mi- intelektualinį produktyvumą, biausias mintis reikia išmok rys. m. neakivaizdiniu I nučių. Pertraukėlių metu rei- reikia reguliariai maitintis. ti konspektuoti, persirašyti, būdu 1959 visomis sąjungos leldyklo- knvgų. baigė Vilniaus pedago Dovanotų leidinių fonduo-1 ................. , giliai kvėpuoti, Valgyti patariame 4—5 kar pasibraukinėti, persipasakoti, ginį institutą. 1964 m. apgy mis? pamasažuoti kaklą, sprandą, tus per dieną, tačiau negau pasidalinti jomis su draugais. nė kandidatinę disertaciją ir Tiesiogiai, ne. Sąiunpos se tik dalis. Kiti pirkti. pradėjo dirbti VU Kauno va pečių raumenis, išgerti stik siai. Maiste turi būti daug Persirgus gripu ar kitomis kariniame fakultete. Dėstė leidvklų privalomąjį egzempįvairių leidinių Universite linę Sulčių, arbatos ar suval angliavandenių, baltymų ir aukštąją matematiką, paskel ligomis, patyrus dvasinių su lioriu gauname iš Maskvos tas kasmet įsigyja už šimtus vitaminų. Negerai, kad stu krėtimų, pervargus — savai- bė straipsnių Iš skaičių teo mokslirvų bibliotekų kolekto tūkstančių rublių. Sakysime gyti obuolį. Po 3—4 valandų protinio dentai atprato nešiotis su tę kitą reikia pailsėti, išsi- rijos. Dirbdamas pirmuoju fakul riaus. Tiesa, ne visų leidinių. pernai literatūrai pirkti buvo darbo būtina padaryti ilges- muštinius, nes pertraukų me miegoti, geriau maitintis, teto dekanu (1964-1968), Pavyzdžiui mes neužsakome skirta 118 700 rublių, is kurių |nę , t_2 valand„ pertrauką. tu ne visi suspėja papietauti naudoti daugiau vitaminų, ir Jonas Vaitkevičius daug lai knvoų metalurgijos, veteri- išleista 118 417 rublių. ko ir energijos paskyrė fa I Jos metu reikėtų visiškai at- valgyklose. O valgant kas 6 protinis darbas atsistatys. kulteto organizavimui — rū na rijos, kai kuria kita temaNemažos sumos. I sipalaiduoti, pasivaikščioti • — 8 valandas gausiai ap Pajutę, kad silpnėja atmin pinosi mokymo baze, būrė tika. O visa profilinė literaIr knygų daug. Vien vado-1 gryname ore, patartina klau- sunkinamas virškinimas, krau tis, sunkiau susikaupti, mo pirmuosius dėstytojus ir stu tūra iš šio kolektoriaus pa- vėlių dentus. Už vaisingą pedago kasmet įsigyjame 25— I Sytjs švelnios muzikos, tenka Į pagrindinę saugyklą, 30 tūkstančių. Pavyzdžiui, I mankštintis prie atdaro lan- jotakos sistema, vystosi pa kytis, kad jus užvaldė apati ginę veiklą buvo apdovano syvumas ir apsnūdimas. ja, nuovargis, blogiau miega tas keliais Pagyrimo Ir Gar Didesniais leidinių kiekiais 1979 metais jų nusipirkome I g0 ar balkone, pavalgyti. Studentas privalo vengti te — kreipkitės į gydytoją bės raštais. mus aprūpina Respublikinis 25 958 vienetus. Komplektą-Į Kiekvienas studentas priDarbštaus, doro, gerašir protinį pajėgumą neuropatologę. džio dėstytoio ir dekano Jo bibliotekų kolektorius. Iš jo vimo skyriuje jie tvarkomi I valo turėti savo dienotvarkę dirbtinai skatinančių priemonių — rū Taigi, racionalus protinis no Vaitkevičiaus atminimas gauname ir sąjungos bei res taip, kad kuo greičiau pa-1 ir griežtai taikytis prie darstiprios kavos, alkoho darbo kaitaliojimas su fiziniu ilgai neišblės |o bendradar publikos leidyklų teminius tektų pas skaitytojus. Biblio-|bo bei poilsio režimo. Gultis kymo, bių Ir buvusių studentų šir lio, vaistų, stimuliatorių, nes planus. Ir čia jau kyla sun tekos fondai kasmet _ pratur-1 ir keltis reikia visuomet tuo jie veikia apgaulingai, pablo aktyvumu, pakankamas mie dyse. gas, gera, pilnavertė mityba kumu: planai gaunami tik tėja 124—130 tūkstančių kny-1 pačiu laiku, miegoti ne ma gina smegenų aprūpinimą VU KVF administracija ir visuomeninės organizacijos dešimčiai dienų. Planas — gų, periodinių leidinių, rank-1 žiau kaip 8 valandas. Moky- krauju jr duoda kitų nepa bei kitos minėtos psichologi nės priemonės laiduos jums tai vidutiniškai 300 puslapių raščių, mikrofilmų, gaidų, I tis reikia kasdien, ritmin- geidautinų pasekmių. gerą atmintį, kūrybingą pro knvon, kurią, kaip jau kal tęstinių jr kitokių leidinių. I gai, nešuoliuojant. Negalima Poilsio ir švenčių dienas tinį darbingumą, gerą nuotai bėjome, turi pamatyti visų Imkime vieną dieną — I sukrauti visų darbų semestro skirkime tik aktyviam poil ką ir laimingą jaunystę. katedrų atstovai. Ne tik pa spalio 15-ąją. Per ją iš I galui ar sesijai. Sesijos me- siui, daugiau būkime gryna J. ANDRIUŠKEVICIENE matyti. bet kruopščiai peržiū Respublikinio bibliotekų ko-1 tu reikėtų tik susisteminti, me ore, parke, miške, spor Gamtos fakulteto . Bio WU MF Nervų ir chemijos ir biofizikos rėti, išrinkti reikalingą lite lektoriaus 5 sąskaitomis ga-1 pakartoti bei atšviežinti įgy- tuokime, padirbėkime fiziš psichinių Ilgų katedros katedros darbuotojų ko ratūrą. O katedrų Universi vome leidinių už 3 346 rub-1 tas žinias. Darbas naktimis kai, stenkimės patirti lektyvas nuoširdžiai už docentė tete netoli 90. Ypač sunku liūs 77 kapeikas. Atsivežėjaučia docentą Antaną GLEMŽĄ dėl tėvo mir vasarą, kai atostogauja dės me 1 254 egzempliorius vado ties. tytojai - komplektuoto j ai. vėlio „TSRS ir užsienio šalių Vadinasi, kažkas lieka be ekonominė istorija", J Lapės. VaJ kI& Mjuventus 2. VU dėstytoju ir stu reikalingo leidinio? Gydytojų Tobulinimosi „Darbo psichologijos 2301 . , . . x . t > dentu pranešimai apie Fakulteto darbuotojai Ne. Fakultetų bibliotekose egzempliorių, gavome F. Dos- student« Priešas! Toks nuoširdžiai užjaučia GTF SNO. dirba patvrus’os. studentų ir tojevskio raštų rusų kalba I baisus įtarimas kyla, perRentgenologijos ir Ftidėstytojų poreikius oerai ži 19-ąjį tomą (3 egzempliorius). I skaičius ten kabanti skelziatrijos katedros profe 3. Susipažinimas su SNO sorę Aldona BARTUSEVInančios. bibliotekininkės, 11-ąjį „Antrojo pasaulinio ka-1 bimą (kalba netaisyta): leidiniu fondu VU Moks ČIENĘ dėl mylimos moti Jos mums irai daug padeda, ro istorijos" rusų kalba tomą I Valgykloje „Juventus" nos mirties. linėje bibliotekoje. Š. m spalio 31 kai reikia užsakvti literatū- (3 egzempliorius) ir kitų lei-1 gaminami dietiniu patierą. Be to, skyriuie yra dar- dinių. Žodžiu, mūsų bibliote-1 kal vai. MB bendrojoje skai Maloniai kviečiame vi kompleksai sekanbuotoia, kuri papildomai už ka kasdien pasipildo vis nau- Ue susirBimams-. O tykloje jvyks Suvienytų sus dalyvauti. sako reikiamą literatūrą. jais ir naujais leidiniais. I K Mokymo skyriaus dar jų Nacijų Organizacijos Dėkojame už pokalbį. I dar pamiršta sale pri 35-mečlo minėjimas. buotojai nuoširdžiai už* Jūs jau užsakėte. Bet kny VU MB jaučia prof. Aldoną BAR* Įrašyti žodi „sukelti"? ga dar nežino adreso. TUSEVIČIENĘ dėl motinos Programoje: Centriniu skaityklų mirties. Kalbėjosi Adolfas I būtu visai aišku... Komplektavimo skyriuje skyrius LEKAVIČIUS I Pastebėjo R. PLEIKYS 1. Knygų paroda yra kartoteka, į ją sudedame
Gydytojas primena
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. cTapnŪHHBc cTyAeBrracn (aCoBeTdCHft cryAeHT»). OpraH napTKOMa peicropaTa, KOMHTCTa AAKCM, npoijiKOMa opAeHOB TpyAonoro Kpacuoro SaaMeHB ■ appkūn HapoAOB BaumoccKoro yHHBepcHTeTa hm. Bnqaca Kancyicaca Aht. CCP. Ha ahtobckom sąuKe.
Jonas Vaitkevičius
Tiražas 4500 LV 15762 Užs. Nr. 2690
REDAKTORE A. NUGARAITE