visų Salių proletarai, vienykitės!
Cč\riVBIDIS
suuoenuas
""i nu linui iiBiiiiiiii imiiiiiiiini—ii—ai mirmi.i linini uniin
■ibiui h
1950 METŲ
NUMERYJE: JUBILIEJINIŲ IŠKILMIŲ AKIMIRKOS
ATASKAITOS IR RINKIMAI
. į.u iii
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
Siame
1979 m. spalio 12 d.
Nr. 29 (1094)
Kaina 2 kap.
GRAŽUS BENDRADARBIAVIMO VAISIAI
n>H>rnT«t;—«iiimuig—na i
NAUJI FAKULTETŲ PARTINIŲ BIURŲ SEKRETORIAI
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE
Ties pasiektu - nesustoti Spalio 2 d. Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto komjaunuoliai susirinko i jubiliejinę de šimtąją fakulteto ataskai tinę rinkiminę konferen ciją. Joje dalyvavo de kanas prof. J. Mackevi čius, prodekanai docentai J. Laškovas ir V. Tamo šiūnas, partinio biuro sek retorius ek. kand. M. Belkindas, universiteto kom jaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotoja Z. Staškevičiūtė ir kt. Fakulteto komjaunimo biuro ataskaitoje, kurią pateikė komjaunimo biu ro sekretorius G. Jakutis, savikritiškai ir giliai buvo išnagrinėtos komjaunimo darbo fakultete proble mos, nušviesti šio darbo pasiekimai. G. Jakutis pažymėjo, kad mokymo auklėjimo komisijos dėka fakulteto komjaunimo organizacija jgavo daugiau svorio ir savarankiškumo, spren džiant mokymosi proble
mą, keliant studentų pa žangumą. Tačiau ši komi sija per mažai pažengė j priekį nuo informacinio pobūdžio žinių kaupimo prie platesnio jų analiza vimo. Buvo pasiūlyta naujais mokslo metais fa kultete paskelbti sustip rinto lankymo kontrolės metus, nes dabar tik epi zodiškai pravedamos to kios kontrolės dekados negali duoti apčiuopiamų rezultatų. Konferencijos delegatai ir svečiai pažy mėjo, kad fakulteto mo kymo auklėjimo komisija turėtų vis labiau orien tuotis j akademinių gru pių veiklą, betarpiškai grupėse aktyvinti moky mo auklėjimo procesą. Dabar dalimi studentų su sidomima per vėlai — kai jie būna jau nepažangūs. Kad taip neatsitiktų, būti nas išankstinis profilakti nis darbas grupėse. Daug vietos ataskaitoje buvo skirta dorovinio auklėji mo problemoms. Akade
minėje grupėje čia svar bią reikšmę turi viešoji nuomonė. Juk gyventi at siskyrus nuo kolektyvo nejmanoma. Fakulteto komjaunimo biuras atliko nemažą dar bą, įdiegdamas visuome ninę politinę praktiką, kaip studentų visuomeni nio politinio aktyvumo ugdymo bei visuomeninės politinės veiklos įgūdžių mokymo sistemą. Buvo neatestuotų keliolika stu dentų. Neatestuotų vien iš praktinės dalies nebu vo, tai rodo, kad studen tai pradeda suprasti vi suomeninės veiklos svar bą Iš vienos pusės, iš ki tos pusės galbūt nevisiš kai principingos ir reik lios buvo atestacinės ko misijos. Žymiai geriau fakultete buvo organizuota lenini nės iškaltos atestacija. Buvo organizuotas akty vo mokymas, sutvarkyti asmeniniai - kompleksi niai planai, aptartos ska tinimo formos, iš anksto sudarytos atestacinės ko misijos, todėl nereikėjo
ĮTEIKTI APDOVANOJIMAI tuvos KP Vilniaus miesto pirmasis sekretorius V. Sakalauskas, LTSR kultū ros ministras J. Bielinis. Iškilmingą susirinkimą pradėjo LTSR aukštojo ir vidurinio ė Į15791 o specialiojo mokslo ministras H. Zabu lis. TSRS ordinus ir meda lius, dokumentus dėl Lie tuvos TSR garbės vardų Šventiškai nusiteikę suteikimo, Lietuvos Aukš rugsėjo 21 d. rytą rinko čiausiosios Tarybos Prezi si mūsų Alma Mater dės diumo garbės raštus įtei tytojai, darbuotojai ir studentai į Didžiąją aulą. Čia didelei grupei mūsų aukštosios mokyklos dar buotojų ,taip pat jos rūmų restauruojojų buvo įteik ti aukšti šalies ir respub likos valstybiniai apdova nojimai. Iškilmėse daly vavo TSKP CK moks o ir mokymo įstaigų skyriaus sektoriaus vedėjas V. Pet rovas, TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslci ministras V. Jeliuiinas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotoja L. Diržinskaitė, Lietuvos KP CK moks lo ir mokymo skyriaus vedėjas A. Jakaitis, Lie-
kė LTSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo* pirmininko pavaduotoja L. Diržinskaitė. Lietuvos Komunistų partijos Cent ro Komiteto, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo ir res publikos vyriausybės var du ji pasveikino apdova notuosius su aukštu jų darbo įvertinimu, su gar bingu universiteto 400 metų jubiliejumi ir palin
B
ICICO»3NU* ABHNHCKMU mmmvnmčtmikmm €0(00 MOtAOUMtfKH
šio darbo šturmuoti. Tie sa, buvo ir neatestuotų studentų. Dabar nėra nei vienos idėjlnio-politinio auklėjimo pusės, kurioje tiesiogiai ar netiesiogiai nepasireikštų lenininės įskaitos įtaka. Po to buvo Išklausyti pasisakymai, kuriuose grupių sekretoriai, prode kanai V. Tamošiūnas ir J. Laškovas įvertino kom jaunimo biuro darbą. Buvo išrinktas naujas biuras, kuriam sėkmės darbe linkėjo universite to komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja Z. Staškevičiūtė.
kėjo naujų laimėjimų, ko piant į vis didesnes moks lo aukštumas. Nuoširdžius padėkos žodžius tarė universiteto filosofijos katedros vedė jas E. Meškauskas ir pro fesorius M. Gregorauskas. L. Skirpsto nuotr.: ap dovanojimus Lietuvos TSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo pirmi ninko pavaduotoja L. Dir žinskaitė įteikia vyr. dėst. M. Bordonaitei ir prof. S. Lazutkai.
1. Matema'ikos fak. — vyr. dėst. G. Misevičius 2. Fizikos fak. — lab. vedėjas A. Meškauskas 3. Chemijos fak. — vyr. dėst. V. Skučas 4. Gamtos fak. — doc. R. Žiliukas 5. Medicinos fak. — doc. V. Jonaitis 6. Gydytojų tobulinimosi fak. — doc. A. Vidugiris 7. Istorijos fak. — doc. V. Urbonas 8. Filologijos fak. — doc. E. Galnaitytė 9. Pramonės ekonomikos fak. — doc. S. Imbrasas 10. Prekybos fak. — doc. B. Cereška 11. Ekonominės kibernetikos ir finansų fak. — vyr. dėst. M. Belklndas 12. Teisės fak. — doc. S. Vėlyvis 13. TSKP istorijos katedra — doc. V. Kašauskienė 14. Mokslinio komunizmo katedra — vyr. dėst. A. Sizonovas 15. Filosofijos ka'edra — doc. E. Krakauskas 16. Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra — doc. R. Pavilionis 17. Sporto katedra — doc. J. Saplinskas 18. Karinė katedra — vyr. dėst. C. Gabedankas 19. Mokslinė biblioteka — vyr. bibl. S. Baltušienė 20. Administracija — B. Krakauskienė
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME Už ilgametį sąžiningą dar bą liaudies švietimo srityje ir pripažįstant darbo nuo pelnus, TSRS Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo vardu apdovanoti
„DARBO VETERANO" MEDALIU VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO DARBUOTOJUS: ALEKSĄ Viktorą, Konrado — Pramonės technologijos katedros vyr. dėstytoją, technikos kandidatą. AMBROZAITĮ Kazį, Izido riaus — Gydytojų tobulini mosi fakulteto Rentgenologi jos ir ftiziatrijos katedros profesorių, vedėją, medicinos daktarą. AMBRAZIEJUTĘ Kazę, Juozo — Fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstytoją. ANDRIUŠKEVlClENĘ Juzę, Juozo — Nervų ir psichinių ligų katedros docentę, medi cinos kandidatę. ANTONOVICIŲ Antoną Konstantinovičių — Rusų
kalbos katedros einantį pro fesoriaus pareigas, filologijos daktarą. BENDŽIŲ Andrių, Jono — TSRS istorijos katedros ve dėją, profesorių, istorijos daktarą. BEKIŠEVĄ Grigorijų Frolovičių — Higienos katedros vyr. dėstytoją, majorą. BIELIKĄ Piotrą Fiodorovlčių — Karinės katedros dėstyitoją, majorą. BLUZMANĄ Petrą, Jono — Gamtos fakulteto Augalų fi ziologijos ir mikrobiologijos katedros vedėją, profesorių, biologijos daktarą. CERVINSKIENĘ Eleną, Pet ro — Rusų literatūros kated ros docentę, filologijos kan didatę. ČIBIRĄ Povilą, Prano — Infekcinių ligų katedros ve dėją, profesorių, medicinos daktarą. CIŽIUNAITĘ Eleną, Juozo — Polimerų chemijos kated ros docentę, chemijos kandi datę. DAGĮ Joną, Kristaus — Nukel'a i 2 psl.
Mūsų senuli universite tą 400 metų sukakties proga sveikino daugelis respublikos organizacijų ir jstalgų. Šiltus sveikini mo žodžius garbingo ju biliejaus iškilmėse tarė
Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų pasiuntiniai, so cialistinių šalių delegacijų nariai. Nuoširdžius sveikinimo žodžius perdavė JAV— TSRS draugystės draugi
Priėmimas jubiliejaus proga
jos nacionalinės tarybos vykdomojo komiteto vi ceprezidentė K. Karosienė. Universiteto rektorių sveikina Vidurinės Azijos respublikų pasiuntiniai.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume
LOJKO Josifą Josifovlčlų _ TSKP istorijos katedros docentą. w LOLĄ Michailą Ivanovlčių — Politinės ekonomijos ka tedros profesorių, Lietuvos TSR nusipelniusį mokslo veikeLUClNSKIENĘ Aldoną, Pra
Atkelta iš 1 psl. Botanikos ir genetikos kated Gamtos fakulteto profesorių- ros profesorę, biologijos dak Rugsėjo 21 d. Lietuvos dideli ir atsakingi uždavi konsultantą, Lietuvos TSR tarę. JANUSEVICIENĘ Juliją, Mokslų Akademijos narį-koKomunistų partijos Cent niai. Anupro — Chemijos fakulte ro Komitetas ir Lietuvos Svarbiausias jų — ruoš respondentą. DALINKEVICIŲ Juozą, to Fizikinės chemijos kated TSR vyriausybė surengė ti aukštos kvalifikacijos Adomo — Gamtos fakulteto ros docentę, chemijos kandi no — Botanikos katedros priėmimą, skirtą Vilniaus specialistus, įsisavinusius profesorių-konsultantą, Lie datę. asistentę, biologijos kandidaJANKAUSKĄ Steponą, Bro Darbo raudonosios vėlia naujausius mokslo pasie tuvos TSR Mokslų Akademi nislovo — Gamtos fakulteto tęLUNECKAITĘ Bronę, My vos ir Tautų draugystės kimus, idėjiškai užgrūdin jos narį-korespondentą. DAMBRAUSKAITĘ Adelę, pirofesorių-konsultantą. kolo _ infekcinių ligų ka" ordinų valstybinio V. Kap tus, išauklėtus tautų Editą, Jono tedros docentę. suko universiteto 400 me draugystės, proletarinio Jono — Stomatologijos ka —JASINSKIENĘ Neorganinės chemijos ka asistentę. MACIONĮ Augustiną, Sil tų sukakčiai pažymėti. internacionalizmo ir tary tedros DANTAITĘ Aleksandrą, tedros docentę, Lietuvos TSR vestro — Zoologijos katedros I susirinkusius ir sve binio patriotizmo dvasia Klemenso — Anglų kalbos ka nusipelniusią dėstytoją. čius kreipėsi Lietuvos Tam mus nukreipia TSKP tedros vyr. dėstytoją. JONAITĮ Henriką, Prano VeMARGOLYTĘ Rachilę SaTSR Ministrų Tarybos CK nutarimas ,,Dėl toles DAUKŠĄ KazĮ, Juozo — — Bendrosios fizikos kated muilovną — Zoologijos ka pirmininkas Juozas Ma nio ideologinio, politinio Neorganinės chemijos kated ros docentą. tedros docentę. KABELKĄ Joną, Vinco — MARKULĮ Juozą, Jono — niušis. Jis pasveikino auklėjamojo darbo gerini ros vedėją, profesorių. DIRSĘ Alfonsų, Jokūbo — Lietuvių kalbos katedros do Patologinės anatomijos ir pa Universiteto rėk tora tą, mo". chirurgijos ka centą, filologijos kandidatą. tologinės fiziologijos katedros profesorius, dėstytojus ir Mes įsitikinę, pasakė Hospitalinės KABELYTĘ Stefaniją, My vedėją, profesorių. tedros profesorių, medicinos Universiteto studentus su drg. J. Maniušis, kad ju daktarą. kolo — Užsienio literatūros MEŠKAUSKĄ Eugenijų, brangia švente ir aukštu biliejiniai renginiai, kurie DOMAŠEVIČIŲ Kęstuti, katedros asistentę. Kleopo — Filosofijos kated KAPOČIŲ Lauryną, Kazio ros vedėją, einantį Profeso valstybiniu apdovanoji praėjo aukštu idėjiniu po Andriaus — Teisės fakulteto mu, palinkėjo jiems nau litiniu ir moksliniu lygiu Valstybės ir teisės teorijos ir — TSKP istorijos katedros riaus pareigas, Lietuvos TSR nusipelniusi kultūros veikeią. jų darbo laimėjimų. duos Universitetui nauj’ istorijos katedros docentą, einanti docento pareigas. KARČIAUSKIENĘ Magda MEIKSINĄ Iną Isaakovną — Universiteto moksli impulsą didinti visos sa teisės kandidatą. Lietuvos leną, Jurgio — Pedagogikos _ Vokiečių filologijos ka ninkai, — pabrėžė drg vo veiklos aktyvumą. Pa TSR nusipelniusį teisininką. katedros docentę. DUMČIŲ Joną, Juozo — tedros docentę. J. Maniušis, — nuolat žymėdamas 400 metų ju Klasikinės KANCEDIKĄ Solomoną MEILUTĘ Oną, Simono — filologijos kated stiprina ir plečia ryšius biliejų, Universitetas ne ros docentą, filologijos kan Mellachovlčių — Karinės Stomatologijos katedros asissu gamyba. Mums labai tik didžiuojasi pasiektais didatą. katedros dėstytoją, pulkinin ' MELNIKIENĘ Sofiją Lvov malonu, kad Universitetas laimėjimais ir ilgaamže DUNDULIENĘ Pranę, Vin ką. KAIKARĮ Vytautą, Antano ną _ pramonės įmonių pla priskirtas prie pagrindi istorija, bet ir žvelgia j co — Lietuvos TSR istorijos nių šalies aukštųjų mo ateitį. Šitą pasitikėjimą katedros profesorę, istorijos — Chemijos fakulteto Fiziki navimo katedros docentę. nės chemijos katedros vedė MIKALAUSKAITĘ Domi kyklų, vykdančių itin .stiprina nenuilstamas Ko daktarę. cėlę, Aleksandro — Fiziolo DUNDULI Bronių, Jono — ją, profesorių. svarbius liaudies ūkiui munistų partijos ir Tary KATILIŲ Petrą, Juozo — gijos ir biochemijos kated istorijos katedros mokslinius tyrimus. binės vyriausybės rūpini- Visuotinės profesorių, istorijos daktarą. Geometrijos ir aukštosios ros vedėją, profesorę. Dabar, kai Lietuvos jnasis mokslo ir aukšto MINKEVIČIŲ Anlanų, Jo ERELĮ Pranciškų, Simono — matematikos katedros vedėją, darbo žmonės, kaip ir vi sios mokyklos ugdymu. kūbo — Botanikos ir geneti Kardiologijos katedros pro profesorių. KIAULEIKĮ Joną, Jono — kos katedros profesorių-konsa tarybinė liaudis, su di Atsakomąjį žodi tarė fesorių, medicinos daktarą. EIMAITIENĘ Genovaitę, Gydytojų tobulinimosi fakul sultantą, Lietuvos TSR Moks deliu entuziazmu įgyven Universiteto rektorius Rapolo — Matematikos fa teto Terapijos katedros do lų Akademijos narį kores dina istorinius TSKP profesorius J. Kubilius. centą. pondentą, Lietuvos TSR nusi kulteto vyr. laborantę. XXV suvažiavimo nutari KIBARSKĮ Chackelj Chai- pelniusį mokslo veikėją. FINKELŠTEINAITĘ MlriaELTA mus, Universitetui iškyla movičių — Hospitalinės tera MISIUNĄ-MISIUKĄ Alfon mą Lvovną — Neorganinės są, Antano — Astronomijos chemijos katedros docentę, pijos katedros profesorių. KRIKSTOPAITĮ Marijoną, ir kvantinės elektronikos ka chemijos kandidatę. GAMPERĮ Anatolijų, Lio- Jono — Vidaus ligų prope- tedros docentą. MITROPOLSKAJĄ Niną doro — Akušerijos ir gine deutikos katedros vedėją, Konstantlnovną — Rusų lite kologijos katedros docentą, prolesorių. KAZLAUSKĄ Benediktą, ratūros katedros docentę. medicinos kandidatą. NAVICKĄ Konstantiną, GALVYDĮ Juozą, Gasparo Jokūbo — Klasikinės filo — Visuotinės istorijos kated logijos katedros einanti ve Vladislovo — TSKP istorijos pareigas. katedros vedėją, profesorių, ros docentą, istorijos kandi dėjo KONDIURINĄ Emiliją Fio- Lietuvos TSR nusipelniusi datą. GERMANĄ Vaclovą, Jo dorovną — Rusų literatūros mokslo ir kultūros veikėją. daug įdomių pasisakymų, docentę. NORKŪNĄ Praną, Jono — no — Estetinio lavinimo ka katedros kilo nemažai diskusijų. KOSTELNICKĮ Vladimirą tedros vedėją, profesorių, is Ivanovlčių — Rusų kalbos Hospitalinės chirurgijos ka Visi su įdomumu iš torijos daktarą. tedros vedėją, profesorių, Lie klausė fakulteto komjau tuvos TSR nusipelniusį moks GINEITIENĘ Eleną, Antano katedros docentą. KUBLICKĄ Albertą, Kazio lo veikėją, Lietuvos TSR nu nimo biuro sekretorės — Medicinos fakulteto Fi — Zoologijos katedros do sipelniusį gydytoją. V. Pakalniškytės ataskai ziologijos ir biochemijos ka centą. PAKONAITĮ Praną, Jurgio tinį pranešimą, kuriame tedros docentę. biologijos KUDABĄ Jeronimą, Adolfo _ Fakultetinės chirurgijos kandidatę. buvo susumuoti darbai, GINAITĘ Sarą Josifovną — — Polimerų chemijos kated katedros asistentą. padaryti per ataskaitinį docentą. PAREIGYTĘ Elę, Prano — Tarpfakultetinės politinės rosKULIKAUSKĄ Praną, Zig Universiteto fakultetų laikotarpi. ekonomijos katedros profeso mo — Lietuvos TSR istorijos Anglų filologijos katedros vyr. dėstyto]ą. komjaunimo organizaci Svečiai profesorius M. rę, ekonomikos daktarę. docentą. PAULAUSKĄ Vytautą, Ka GREGOR/vUSKĄ Marijoną, katedros jose — ataskaitų ir rinki Gregorauskas ir doc. Jab KUOSAITĘ - JASINSKIE mų metas. Spalio 2 d. lonskis papasakojo apie Aleksandro — Prekybos eko NĘ Eleną, Adomo — Užsie zio — Matematinės analizės katedros profesorių. jvyko Prekybos fakulteto savo komjaunuolišką nomikos katedros profesorių, nio literatūros katedros doPAULIUKONĮ Juozą, Juozo ataskaitinė rinkiminė kon veiklą, apie pirmuosius ekonomikos daktarą. — Pramonės įmonių planavi GRINBERGĄ Abramą JaKVIKLĮ Vladą, Nikodemo ferencija. Joje dalyvavo mūsų aukštosios mokyk kovlevičių — Karinės kated mo katedros docentą, Lietu — Higienos katedros vedė 134 delegatai ir svečiai: los komjaunuolius. ros vyr. dėstytoją, papulki ją, profesorių, Lietuvos TSR vos TSR nusipelniusį ekono mistą. dekanas doc. L. Butkevi Taip pat buvo paliestas ninkį. nusipelniusi gydytoją. PAVILONĮ Salezijų-Ben gGUČĄ Alfonsą, Stasio — čius, prodekanė doc. K. dar vienas labai svarbus LAPTEVAITĘ Ireną, Ksa Valštarlenė, fakulteto par klausimas — kaip geriau Psichologijos katedros pro vero — KVF Užsienio kalbų ną, Vladislovo — Medicinos fakulteto dekaną, Anatomijos tinio biuro sekretorius panaudoti naujas visuo fesorių. katedros docentę. HORODNICIŲ Henriką, LAUCEVIČIŲ Liubomirą, histologijos ir embriologuos doc. B. Cereška, partinio meninio darbo formas, katedros vedėją. Lietuvos biuro sekretoriaus pava akademinės drausmės pro Andriaus — Fizikos fakulte Zenono — Hospitalinės tera TSR nusipelniusį mokslo vei to Astronomijos ir kvantinės pijos katedros vedėją, pro duotojas M. Dudėnas ir blemos. kėją. elektronikos katedros profe fesorių. kiti. Konferencijos metu PETKEVIČIŲ Leoną, Leono Konferencija baigėsi. sorių. LĖLĮ Joną, Igno — Nervų Hospitalinės chirurgijos buvo pareikšta daug įdo Naujai išrinkto biuro lau IVANAUSKIENĘ Mariją, ir psichinių ligų katedros _ katedros profesorių. profesorių. Pijaus — Gamtos fakulteto mių minčių, išgirdome* kia daug įdomių darbų.
IEŠKOSIM NAUJŲ DARBO FORMŲ
PETRULĮ Leoną, Vladislovo — Inžinerinės geologijos ir hidrogeologijos katedros do centą. PRICINAUSKĄ Juozą, My kolo — Prekių mokslo kated ros docentą. RAGMANIOTĘ Eugeniją, Alfonso — Prancūzų kalbos katedros vyr. dėstytoją. RICKEVICIOTĘ Kristiną Aleksandro — Filosofijos ka tedros docentę. SLAVĖNĄ Paulių, Vinco — Gamtos fakulteto profesoriųkonsultantą, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos tikrąjį narį, Lietuvos TSR nusipel niusį mokslo veikėją. SOLOVJOVĄ Nikolajų Ja kovlevičių — Filosofijos ka tedros docentą, Lietuvos TSR nusipelniusį dėstytoją. STEPONfiNĄ Povilą, Mi kalojaus — Akušerijos ir gi nekologijos katedros vedėją, docentą. SUCILĄ An'aną, Mykolo — Fakultetinės chiruTgijos ka tedros vedėją profesorių Lietuvos TSR nusipelniusį gy dytoją. SARKINIENĘ Ireną, Vlari — Gamtos fakulteto dekano pavaduotoja, Botanikos ir genetikos katedros docentę SIMKAUSKIENĘ Jadvygą. Vinco — Klasikinės filologi jos katedros docentę. SLIAMBERGERĄ Viktorą Nlkolajevičlų — Tarpfakultctinės politinės ekonomijos katedros vyr. dėstytoją. UMBRASIENĘ Jūratę, Kom tantlno — Vaikų likų kated ros docentę. USONYTĘ Janę, Jurgio — Pediatrijos katedros docentę U2KALNĮ Petrą, Juozo — Rusų literatūros katedros do centą, Visuomeninių profesi jų fakulteto dekaną. VALDSTEINIENĘ Rachilę. Abraomo — Anglų filologjos katedros docentę. VALKŪNĄ Leoną, Stasio — Klasikinės filologijos ka tedros docentą. VENCKŲ Alfonsą, Kazio — Prekybos ekonomikos ka tedros docentą. VLADIMIROVĄ Levą Ivanovičių — Mokslinės infor macijos katedros vedėją, ei nantį profesoriaus pareigas Lietuvos TSR nusipelniusi kultūros-švietimo darbuotoja VORONKOVĄ Borisą Aleksandrovičlų — Skaičia vimo matematikos katedros docentą. ZAKARJAN Margaritą Zi naidą Mkrilčevną — Rusu kalbos katedros docentę. ZALESKĮ Tadą, Stasio KVF Finansų ir apskaitos ka tedros docentą. ŽEIBĄ Stasj, Juozo — Geo logijos-mineralogijos katedros docentą. 2ERUOLIENĘ Kazę, Kazio — Vidaus ligų propedeutikos katedros docentę. ŽĖRUOLĮ Joną, Adomo — Civilinės teisės ir proceso katedros profesorių, Lietuvos TSR nusipelniusį mokslo veikėją. ŽIRNOVĄ Aleksandrą Aleksejevičlų — Karinės ka tedros dėstytoją, atsargos pa pulkininki.
Jei nori būti
Ar sunku tapti pirmakursiu? Rugsėjo 21 d. popietę universiteto kiemeliai su skambo nuo smagių stu dentų pokštų. Čia vyko mūsų Alma Mater imatri kuliacija. Šiandieną skai tytojams papasakosime apie kai kuriuos šventės momentus. ♦
•
»
Ak, tas fontanas 'Sar bievijaus kiemelyje po žaliu berželiu! Filologų džiaugsmas ir pasididžia vimas. O šį kartą — ir iš gelbėtojas. Juk bus imat rikuliacija! I kitus kiemus šventinto! ai temps vande nį ir šaukštais, ir kibirais, o čia — nors maudykis! Tai .todėl ir nutarė filo logai bei istorikai krūvon susiburti, naujokus fuksais pavadinti, o prieš tai dar gerai vandeny pamunkdyti. Žinoma, vande nį turės ragauti tik žalie ji, nieko neišmaną, o gud resni pirmakursiai galės išsipirkti žiniomis. Taigi, jų išbandymui ir sukvie čiami patys autoritetin giausi teisėjai. Vyriau siam — profesoriui Kir viui net sostas pastato mas, aplink išsirikiuoja keturi budeliai. O kaipgi apsieisi be kipšiukų —
linksmų išdaigininkų ir gerų patarėjų, puikių pa dėjėjų! O iš Olimpo nu sileidžia sparnuotasis Pe gasas su savo svita — Epu, Lyrika, Drama, Kri tika ir Honoraru. Juos kartu su šventės kaltininkais — naujokė liais pasitinka žiūrovai, kurių labai daug. Ir visi energingi, ištroškę juoko ir linksmybių, jog pirmo se eilėse stovintys (dau giausia fotokoresponden tai ir kino operatoriai) ri zikuoja pasisotinti ne tik reginiu, bet ir fontano vandeniu.. . Tarpininkais tarp teisė jų ir teisiamųjų, tarp publikos ir atlikėjų pasi šauna būti Plonoji ir Sto rasis. Jiems suteikiama garbė iškilmingai pradėti šventę. Bet čia sutrukdo kipšiukai, atgabendami Pegaso skundą. Tad reikia aiškintis. Pasirodo, varg šas žirgas sunerimęs pa saulinės literatūros liki mu — esą kažkokie ne tikri studentai, susibičiu liavę su Kritika ir Hono raru, bujoja šiame „žila me — jauname, sename — naujame kieme". Nei ilgai, nei trumpai — tik
keturis šimtus metų! .. I skundą tenka atsiliept abiejų fakultetų prodekanams, visų profesorių profesoriui Kirviui. Jis pareiškia, kad ne popie rius svarbu (netikri stu dentai jau beveik mėnuo nešiojasi studento pažy mėjimus). Alma Mater šeimininkai turi būti dva siškai skaidrūs, subrendę. O jei ne — kirveliu činkt kelis kartus — ir nebėr studento. .. Kirvis negai lestingas! Todėl ir fuksai labai jau baikščiai artina
si prie sosto parodyti sa vo sugebėjimus. Yra du išpirkos būdai — teorija ir praktika. Nors teorija kolkas pirmakursiu gal vose rūku plaukioja, bet štai praktika — perkan damas riešutas. Bėgioja jie nešini šaukštu dantvse ir kiaušiniu šaukšte, pas kui gaudo auksines žuve les ir fontano dugne ketu rių šimtų metų senumo akmens ieško.. . Kad tik palenktų profesorius ir ki tus teisėjus i savo pusę, o tuo laiku senjorai ir oberfuksai šaiposi: — Maudykitės, maudy kitės. Po ilgų kankinimų atei na iškilmingas momentas — karto’ami pr;esaikos žodžiai. Pirmakurs'ai užsi deda kepuraites. Visi pripež’sta. kad jie tikri stu dentai. O tikrus studentus salima ir pasvekinti Laiškanešys . atneša visą pluoštą telegramų, kuriu autoriai — garsiausi dai nininkai ir poetai, jūrei viai ir kosmonautai. Skamba „Gaudeamus" i bendra ratą skuba visi universiteto pirmakursiai Visi išmėginimai praeity je. Dabar jie gali didžiuo tis ir riesti nosi. Prasidėjo jų studijos senajame uni versitete, įženguyame j penktąjį šimtmeti. Limina KEPALAITĖ
J Daukanto kiemeli rin kosi „geltonsnapiai" gam tininkai ir svečiai. Visus pasitikdavo jaunasis ąžuo liukas viduryje kiemo, o ant sienų šaipėsi marga spalviai plakatai. Nei są mojo, nei talentų gamti ninkams netrūko. Išmušė lemtinga valan da. Šimtametės Alma Mater sienos sudrebėjo, išgirdę išgąstingus šauks mus: — Mama, mamyte! Gel bėkite, prapuoliau! Mat, oberfuksai, apraiz gę storais pančiais lyg žuveles tinkle, i kiemą tempė pirmakursius. Na, ir užgriuvo nelai mės ant išsigandusių pir makursių galvos. Vie niems liepė atlikti mine ralogijos praktikos dar bus, kitiems — lauko praktiką: čia neaiškų mi neralą atpažink, čia dvy likos balų stiprumo vėją sukelk ir dar visokiausių dalykų padaryk. Pluša, stengiasi vaiki nukai ir merginos, bet vis nesiseka. O oberfuksai džiūgauja: pila iš visos
širdies, negailėdami van deni ant tų vargšų galvų, deda antspaudus ant kak tų ir nosių. Iš tiesų, ne lengva gamtininko duo na, jei jau pirmuose prak tikos darbuose tau pakiša negyva vištą ir liepia at gaivinti. Kas toliau to vargšo biologo laukia? Ir pagaliau po visų kankinimų ilgai lauktas klausimas, nudžiugina pir makursius: — Nulinukai, ar išvydę sunkų savo ateities kelią norite tapti gamtinin kais? — Taip! — suskambėjo vieningas atsakymas. Visi aiškiai kartoja priesaikos žodžius. Pasižadu: — būti ištikimas gam tai! — būti ištikimas gam tos mokslams! — gerbti ir mylėti gam tos fakultetą! — būti ištikimas mai tintojui dekanui ir tėvui rektoriui! Taigi, pirmakursiai pa sižadėjo ir jei jie, nepabūgs akmenuotu keliu kopti j mokslo aukštumas, galės vadintis garbingu fukso vardu. Birutė JONUSKAITE II k. žurnalistikos spec.
Iškilmių dienomis universiteto komjaunimo muziejuje lankėsi TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo mi nistras V. Jeliutinas. Jis pasirašė muziejaus svečių kny goje. L- SKIRPSTO nuotr.
iHiiiiiiiiiiHtiiiiiiiiiiiiiiiiiMiiiiiuiiiiniiiiiiiHiiiiiiii.niiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiHiiiHiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiitriiiiiiiiniiiiiiiiHiiHiuuiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiuiuiiiiiiniiiiiimfiiiiuiiiiHiiiiiiuHiiiiiiiHiii'
Daina — tyra, skambi, rodos iš pačių širdies gel mių išsiliejusi, aidėjo rugsėjo 22 d. Vilniaus sporto rūmuose, kur vyko šventinis- studentų kon certas, skirtas universiteto 400 metų jubiliejui pažy mėti. Šventiniame koncer te universiteto studen tams talkino LTSR vals tybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų ko lektyvai — choreografinis ansamblis „Vėtrungė" (vadovas — LTSR n. m. v. J. Gudavičius), pučia mųjų orkestras (vadovas — LTSR n. a. A. Radze vičius), kaimo kapela (vad. V. Alenskas) ir folklorinis ansamblis (vad A. Jakutienė), Kauno po litechnikos instituto nusi pelnęs mišrus choras „Jaunystė" (vadovas — LTSR n. a. R. Varnas) ir nramogmių šokių liau dies kolektyvas „Viesu las" (vad. P. Janulev čius), Vilniaus pedagogi nio Instituto nusipelnęs dainų ir šokiu ansamblis ■ Šviesa" (meno vadovas J. Jauniškis), akademinis mišrus choras (vadovė — LTSR n. a. M. Gedvilai tė) ir folk’or'nis ansamb lis (vad. M. Baltrėnienė),
Salve, Alma Mater Vilniaus inžinerinio sta tybos instituto mišrus liaudies choras „Gabija" (vad. F. Viskantas) ir šo kių kolektyvas (vadovas — LTSR n. a. R. Tamutis), LTSR valstybinės konser vatorijos mišrus choras (vadovas — LTSR n. a. V. Četkauskas), pučiamųjų orkestras (vadovas — LTSR n. a. R. Balčiūnas) ir studentų mokomojo
teatro aktoriai (vad. A. Vitkauskienė). Sporto rūmų scenoje pirmą kartą nuskambėjo jungtinio studentų choro ir orkestro atliekama, specialiai universiteto ju biliejui sukurta J. Andre jevo ir J. Marcinkevi čiaus kantata „Amžinai jaunystei". Pirmajame paveiksle ..Malonieji menai" žiūro
vas išvydo L. Navickytės pastatytą sceninę kompo ziciją. Antrasis paveiks las — liaudies šventė. Čia savo grakštumą ir išmonę demonstravo .respublikos studentų liaudies šokių kolektyvai, kaimo kapelos ir folkloriniai ansambliai. Apie sunkią praeiti, re voliucinę kovą, šviesias 1918 metų Tarybų val džios paskelbimo Lietuvo je dienas, Skaudžius pra radimus ir džiaugsmingą .pergalę Didžiajame Tėvy nės kare klausytojui pa
pasakojo trečiasis pa veikslas. Beje, šiame pa veiksle pasirodė ir sve čiai iš broliškųjų respub likų. Paskutiniame paveiksle skambėjo Vilniaus uni versiteto studenčių V. Grigonytės ir R. Juodelytės duetas, V. Babravičiaus atliekama savos kūrybos daina „Tau, jaunyste", jungtinio pučiamųjų or kestro kūriniai. Stebėjome P. Janulevičiaus pastaty tą- pramoginių - ritminių šokių siuitą. Koncerto pa
baigoje, jungtinis studen tų choras ir orkestras at liko naują A. Martinaičio studentų dainą „Salve, Alma Mater" (A. Bukon to ž.). Šio įspūdingo jubilieji nio renginio meno vado vas ir vyriausiasis reži sierius — LTSR n. a. V. Aleksandravičius, vyriau siasis dirigentas — LTSR 1. a. J. Aleksa, vyriausioji baletmeisterė — LTSR n. a. S. Morkūnienė, vyriau siasis chormeisteris — LTSR n. a. V. Cetkauškas.
400 METŲ JUBILIEJAUS ŠVENTĖS AKIMIRKOS Graži ir įspūdinga bu- ties minėjimas Lietuvos vo renginiu puokštė, TSR valstybiniame akadeskirta mūsų senosios Al- miniame operos ir baleto ma Mater keturių šimtų teatre, visus maloniai numetų jubiliejui. džiugino universiteto ir Ilgai visų mūsų atmin- dailininkų šventinis diatyje išliks įspūdingos logas — dailės kūrinių inauguracijos akimirkos, parodos, skirtos garbiniškilmlngas Universiteto gam jubiliejui LTSR Daijkūrimo 400 metų sukak- lės muziejuje ir parodų
rūmuose. Gražus jubiliejaus šventės akordas buvo išvyka j Trakus ir Rumšiškes, kur svečiai apžiūrėjo Trakų pilj, lankėsi Buities muziejuje. V. Naujiko nuotr.: svečlai Trakų pilyje, Buities muziejuje.
fiifiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiniiininiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiinniiiiiiiHiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniinnEi
BENDRADARBIAUJA AUKŠTOSIOS MOKYKLOS
1979 metais didingo Vil niaus valstybinio universiteto 400 metų jubiliejaus fone mini savo kuklią 35 metų veiklos sukakti ir Vilniaus valstybinis pedagoginis ins titutas. Daug kas sieja šias dvi mūsų respublikos aukštąsias mokyklas. Jos abi rengia mokytojus vidurinėms mo kykloms, sprendžia panašias mokymo, auklėjimo ir moks linio darbo problemas. Sieja jas ir auklėtiniai. Ne vienas Vilniaus univer siteto profesorius ir docentas stovėjo prie Vilniaus peda goginio instituto bei jo at skirų padalinių vairo. Pir muoju VVPI direktorium bu vo fizikas P. Brazdžiūnas (1944—1945), o trečiuoju — fizikas A. Jucys (1947—1948). Direktoriaus pavaduotoju mokslo ir mokymo reikalams buvo A. Gučas, dirbęs iki 1956 m. ir VVPI psichologi jos katedros vedėju. VVPI lietuvių kalbos katedrai va dovavo R. Mironas, lietuvių ir užsienio literatūros kated rai — V. Areška, visuotinės istorijos katedrai — B. Dun dulis, anglų kalbos katedrai — B. Svecevičius, matemati nės analizės katedrai — K. Grincevičius, chemijos ka tedrai — K. Daukšas, bota nikos katedrai — P. Snarskis, fizinės geografijos katedrai — V. Chomskis. Atskirų VVPI fakultetų dekanais bu vo VVU profesoriai ir docen tai P. Brazdžiūnas, P. Snars kis, A. Gučas, R. Mironas, V. Areška. Ir institute, ir universitete dirbo pedagogas, literatūros tyrinėtojas, revo liucinio judėjimo dalyvii P. Mikutaitis (mirė 1963 m.). Šie žmonės, jų pedagoginė, mokslinė, administracinė ir visuomeninė veikla įeis j abiejų aukštųjų mokyklų is toriją. Vilniaus pedagoginio insti tuto studentų mokomajame darbe (daugiausia kaip antra eilininkai ir valandininkai) dalyvavo žymūs Vilniaus universiteto pedagogai ir mokslininkai: pedagogai ir psichologai — J. VabalasGudaitis ir L. Jovaiša, kalbi ninkai — V. Mažiulis, J. Pa lionis ir Z. Zinkevičius, li teratūros tyrinėtojai — B. Pranskus-Žalionis ir V. Kule-
šovas, klasikinės filologijos atstovai — M. Račkauskas ir H. Zabulis, istorikai — J. Žiugžda, B. Dundulis ir A. Bendžius, ekonomistai — Dz. Budrys ir J. Maiminas, filosofai — V. Sezemanas ir H. Gabrelianas, matematikai — Z. Žemaitis, P. Katilius ir K. Grincevičius, fizikai — A. Jucys, P. Brazdžiūnas, J. Viščakas ir A. Bolotinas, ast ronomas P. Slavėnas, chemi kai K. ir V. Daukšai ir V. Kaikaris, botanikai — P. Snarskis, J. Dagys, M. Natkevičaitė-Ivanauskienė ir P. Bluzmanas, zoologai — P. Šivickis ir M. Valius, geogra fas — V. Chomskis, medikai — V. Kviklys, S. Pavilonis ir J. Markulis, farmakologas H. Polulkordas. Visi jie buvo arba vėliau tapo mokslų dak tarais, profesoriais. Tais sun kiais pokario metais, kai respublikoje ypač trūko mokslinių pedagoginių kadrų, universiteto pedagogai moks lininkai jautė savo pilietinę ir patriotinę pareigą padėti institutui. Didelį vaidmenį Vilniaus universiteto mokslininkai at liko, organizuojant institute mokslinį tiriamąjį darbą,
rengiant mokslinius pedago ginius kadrus bei keliant jų kvalifikaciją. Daug instituto dėstytojų baigė universiteto aspirantūrą, gynė čia kandi dato ir daktaro laipsnio di sertacijas, dalyvavo moksli nėse konferencijose. O kiek universiteto profesorių ir docentų buvo instituto dėsty tojų mokslinių darbų vado vais bei oponentais. Šiandien Vilniaus pedago giniame institute dirba apie 80 Vilniaus universiteto auk lėtinių. Kas penktas instituto dėstytojas yra universiteto auklėtinis. Vilniaus universi tetą baigė astuoni Vilniaus pedagoginio instituto profe soriai ir mokslų daktarai: li teratūros tyrinėtoja V. Zaborskaitė, istorikas L. Bičkauskas-Gentvila, kalbinin kas lituanistas V. Grinaveckis, kalbininkas rusistas A. Koneveokis (1979 m. perėjo dirbti į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą), matemati kas V. Bliznikas, geologė M. Kabailienė, medikas E. Andriulis, chemikas P. Buckus. VVU chemijos fakultete mokėsi VVPI profesorius fi losofas A. Griška. Institute dirba universiteto auklėtiniai:
rusų įkalbos ir literatūros fa■ kulteto dekanė doc. J. Zai-■ kauskienė, šio fakulteto pro-• dekanas A. Jankovičius, gam■ tos ir geografijos fakultetoi dekanas bei geografijos ka tedros vedėjas doc. A. Sta■ naitis, fizikos ir matematikosi fakulteto prodekanas bei teo rinės fizikos katedros vedė■ jas doc. A. Ažusienis, TSRSi istorijos katedros vedėjas■ doc. M. fvlichelbertas, anglųĮ kalbos katedros vedėja doc. I. Genienė, užsienio kalbų. katedros vedėja doc. kauskienė, algebros čių teorijos katedros doc. J. Banys. Universitetą baigė instituto dooentai ir mokslų kandi datai: pedagogė G. Gudienė, istorikai G. Talat-KelpšaitėNiunkienė, F. Slesoriūnas ir A. Tikuišis, ekonomistai A. Selvanas ir N. Jančauskienė, filosofas K. Malinauskas, plataus profilio filologas K. Kuzavinis, literatūros ty rinėtojai S. Skrodenis ir K. Nastopka, literatūros ir este tikos specialistas L. Budrys, germanistė H. Voicikaitė, matematikai I. Bliznikienė, S. Grigelionis, P. Survila, J. Ki sielius, V. Naudžiūnienė, L. Griniuvienė ir R. Skrabutėnas, fizikai L. Gėgžnaitė, V. Kedavičius ir P. Pipinys, au galų fiziologe V. Vonsavičienė, zoologai O. Pečiulienė ir V. Logminas, biochemike A. Sruoginytė, chemikės A. Buckienė ir A. Mickienė, že-
mės ūkio mokslų specialis- dirbtų instituto auklėtiniai. tas B. Radzevičius, geogra- Institutas džiaugiasi, kad di fas J. Tomkus, geologė A. džioji jo auklėtinių dalis savo Vienožinskienė, geografas ir žiniomis, pedagoginiu meist riškumu ir visuomenire geologas A. Garunkštis. Bet niekada, o ypač jubi- veikla pateisina garbingą ta lieju dienomis, mes negali- rybinio mokytojo vardą. Jų me užmiršti, nepaminėti mū tarpe — trys Socialistinio sų buvusių draugų ir bendra- Darbo Didvyriai, Nemažai instituto auklėtinių tapo židarbių. Doc. K. Januševičius VVPI nomais pedagogais ir mokschemijos katedros vedė fu liniukais, rašytojais ir poepradėjo dirbti 1945 m., nors tais, meno ir kultūros veikė partinių, tarybinių, universitetą baigė tik sekan- jais, čiais metais. Šias pareigas komjaunimo ir profsąjungos jis ėjo daugiau kaip 20 me organų darbuotojais, olimpi tų (mirė 1968 m.), be to, dar nių žaidynių dalyviais ir dirbo VVPI gamtos ir geo čempionais. Šiandien Vilniaus pedago grafijos fakulteto dekanu, fi zikos ir matematikos fakul giniame institute dirba 1? teto prodekanu ir dekanu. profesorių ir mokslo daktar i, Taip susiklostė, kad 1946 m. beveik 200 docentų ir mokslo universitetą baigė trys VVPI kandidatų. Čia nėra nė vie lietuvių ir užsienio literatū nos katedros (o jų iš viso ros katedros dėstytojai: 34), kurioje nebūtų docentų mokslų kandidatų. e. prof. p. Z. Slaviūnas (mirė arba 1973 m.), doc. K. Umbrasas Mokslinius laipsnius ir var (mirė 1970 m.) ir vyr. dėst. dus turi daugiau kaip 50% I. Cieška (mirė 1960 m.) instituto dėstytojų. Šeši dės 1954 m. universitetą baigė tytojai yra respublikinių VVPI geografijos katedros premijų laureatai, apie 40 docentas hidrogeologas K.-A. — turi garbingus nusipelniu Ignatavičius (mirė 1971 m.). sių vardus, iš jų daugiausia Įdomu pažymėti, kad ne — 13 yra Lietuvos TSR nu tik Vilniaus universiteto sipelną mokytojai, 11 — resauklėtiniai dirba institute. publikos nusipelnę dėstytojai. Apie 30 Vilniaus pedagoginio Du dėstytojai yra TSRS Peinstituto absolventų yra uni dagogikos mokslų akadem iversiteto dėstytojai, Vieni jos narįai, devyni — TSRS jų dėsto pedagogiką ir psi- liaudies švietimo ir aukštojo chologiją, visuomenės ir hu- mokslo pirmūnai. Senajam Vilniaus universimanitarinius mokslus, kiti — tiksliuosius ir gamtos. Norė tetui, švenčiančiam garbinu tųsi paminėti instituto auklė 400 metų jubiliejų, ir jaunatinius botaniką I. Adomavi- jai sostinės pedagogų kalvei, kuklią savo čiūtę-Šarkinienę, fiziką doc. pažyminčiai H. Jonaitį profesorius ir veiklos 35 metų sukaktį, pa mokslų daktarus: A. Bendžių, linkėsime ir tolesnio sėkmin R. Plečkaitį, D. Čebelį (mirė go bendradarbiavimo. Tegul 1978 m.), Ė. Montrimą, do Vilniaus universitetas ir to centus J. Lapę, V. Arešką, liau būna Tarybų Lietuvos L. A. Skūpą, J. Kunčiną, P. aukštojo mokslo flagmanu kaip vaizdžiai savo Alma Česnulevičiūtę ir kitus. Apibendrinant tai, kas pa Mater pavadino universiteto sakyta aukščiau ir kalbant auklėtinis ir profesorius, Lie trumpai, galima tvirtinti, kad tuvos TSR Aukštojo ir spe be Vilniaus universiteto ir cialiojo vidurinio mokslo mi kitų aukštųjų mokyklų ir nistras H. Zabulis. Prof. dr. P. BUCKUS mokslo įstaigų (respublikoje VVU auklėtinis ir už jos ribų) broliškos pa VVPI prorektorius galbos būtų neįmanomi šian mokslo reikalams dieniniai Vilniaus pedagogi nio instituto laimėjimai. O Vilniaus pedagoginio Ins pasiekimai yra tikrai nematituto darbuotojų — universl1979 m. liepos 5 d. inTitu- ieto auklėtinių — grupė: Iš — didelė šventė. Dėsty kairės į dešinę — doc. M. tojai ir studentai, atėję į ak Michelbertas, prof. V. Blizni tų salę, buvo sujaudinti dau kas, prof. M. Kabailienė, giau negu bet kada. Tą die prof. E. Andriulis, doc. I. Ge ną buivo įteiktas 19-tūks‘an- nienė, prof, L. Blčkauskasin.-' .uto baigimo d o’.o- Ontvila, prof. P. Burkus, Tiek mokytojų per 35 doc. A. Stanaitis, doc. S. gyvavimo metus paren- Raškausklenė, doc. A. Ažu institutas. Respublikoje sienis, prof. V. Grlnaveckis, nėra aštuonmetės bei viduri- doc. J. Banys. n ės mokyklos, kurioje ne V. Ylevičlaus nuotr.
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. «TapH6nHHc cryAeHTac» («CoBeTCKHū cTyAeirr»). OpraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMtrreTa AAKCM, MecTKOMa n npotjiKOMa opAenoB TpyAOBOro KpacHoro 3HaMenn h ApyncCu HapoAOB BHAbHioccKoro yHHBeporreTa hm. Bunųaca Kancynaca Aht. CCP. Ha ajhtobckom asune.
Tiražas 4757 Užs. Nr. 2580 LV 09589
REDAKTORE A. NUGARAITE