CEP/ĮE4H0 nPHBETCTByEM YHACTHHKOB
KOHOEPEHIĮHH, nPHBMBIIIHX B BHJIbHIOC! BK/1bHK)C 1982 v/sų salių proletarai, vienykitės;
cam/Binis VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NBO 1950 METŲ
1982 m. spalio 15 diena, penktadienis
IM GERAI Susirinko išvažiuojan tys. susirinko i uos oalvdintvs. Kažkas brazdino pitara ir dainavo, laukda mas nesulaukiamu auto busų. XXX — Ar norisi i kolūki? — įdomu, ir nadirbam, ir Dailsim kartu. — vos ne choru atsako trečiojo
iona. Prišmančiu tarvbini ūki veža! — džiaugėsi Pirmakursiai lituanistairomanistai. iau sėdėdami autobuse. — Ar Dasiruošėt talki ninkus nriimti? — klau simas ūkio vvr. zootech nikei Zelmai Jasaitvtei. — Ka tik išleidom profesinės technikos mo-
rasti bendra kalba? — Nemanau. Tuo la biau. kad specialybės la bai panašios. — O mes nuotraukai pozuoiam, — choru kal ba ir juokiasi pirmakur siai. — Ko tikitės kolūkv? — Susidraugauti... — Susicementuoti... — Susilvdvti. — kaž kas užbaigia rimtu veidu. Greit autobusas pasuks i Raseiniiio ^skirtiniai
kurso germanistės. — Mes iau rugsėjo mėnesi buvome pasiruo šė. .. — Nesuspėjom i namus prižti. — pyko istorikės. — Dvi savaites skelbi mas kabėjo, kad talkininkauiam nuo spalio ket virtos. Lyg susitarė rūbų darbui nevežėme iki pa skutinio šeštadienio, ir. . . štai. įvairiai susiklostė isto rikams — vieni iš na. skaitos pabėgo, kad gale tu i namus sugrįžti, kiti iš draugu skolino. — Kam ta skelbimą kabino, iei nežinojo tiks lios datos? — priekaišta vo. — Mus i Raseinių ra-
kvklos moksleivius, vis ką sutvarkėm. šiandien naujus parvešim. — Kur pvvens studen tai? — Turim bendrabuti. Kambariai patogūs, šilti. Valgykla netoliese. ža dam gerai maitinti. . . — Kokie darbai lau kia? — Reikės dorot linus. Normos nemažos, bet už darbis taip pat peras. — Mūsų grupėje dirbs naujosios lietuvių—pran cūzu specič.lvbės pir makursiai ir šešios trečio jo kurso romanistės. — pasakoja dėsi. Vlada Bilinkevičienė. — Ar nebu; sunku tre čiakursiams ir .,tuksams"
pamojavimai senatam Universitetui. — O mes vis nesu laukiam. — dejavo istori kai, žurnalistai, susispietė prie Meno darbuotoju rū mu. Bokšto laikrodis jau ir dvvlika suskaičiavo. — Gal nereikia mūsų... — Blogai dirbam. ko kia iš mūsų nauda. — kažkas labai kritiškai prisipažino... — Šiemet gerai dirb sim, pamatysi! — atkir to. Žurnalistai. biblioteki ninkai. dalis istoriku ta diena i Utenos raiona ne išvažiavo. Neatvyko au. tobusai. Teko rinktis ry toj. vėl laukti. — Tai keliaujam, ant
Nr. 29 (1208)
ra diena. — nelabai lin ksmai didžiavosi. XXX Studentai, kurie i talka žemdirbiams neišvyko — ansambliečiai. aukštos klasės sportininkai, ligo niai — rinkosi i Univer siteto ūkio skyrių. Pir mąją diena čia apsilankė per 300 studentų iš Ma tematikos. Istorijos, Me dicinos, Filologijos. Tei sės. Gamtos ir Fizikos fakultetu. įvairius darbus dirbs studentai. Istorikai isidarbino Botanikos sode Vin gio parke. Kairėnuose, daug studentu dirbs Bu tų skvriuie — tvarkvs bendrabučius. Universite to pastatus. Nemažai dar buosis bibliotekoje, me džio apdirbimo laboratori joje. tiekimo skvriuie.
Kaina 2 kap.
Spalio 18—20 dienomis Universitete vvks sąjunginė aukštuiu mokvklu dėstvtoiu mokslinėpraktinė konferenciia „Studentu mokslinėtechninė kūrvba — neatskiriama mokvmo Droceso dalis".
Anie mūsų SMD darbus skaitykite 2—3 puslapiuose.
UNIVERSITETO SMD — veikia 96 moksliniai būreliai, — vienija 3650 narių, — nariai kasmet konferencijose perskaito 1200 —1500 mokslinių pranešimų, — studentų geriausių moksliniu darbu konkurso respublikiniam turui kasmet pateikiama 160—180 darbų, sąjunginiam turui — 40—50, — kasmet 150—170 draugijos narių skaito moks linius pranešimus kitose TSRS aukštosiose mokyk lose.
Keturi klausimai moksliniam vadovui Konferencijos Išvakarėse „Tarybinio studento" redak cija kai kurių fakultetų SMD mokslinius vadovus paprašė atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kokios Jūsų fakulteto SMD Ištakos? 2. Nuo ko, Jūsų manymu, prasideda studentų mokslinė veikla? studentų sudaro 3. Kas mokslinio darbo kasdienybę? 4. Kaip Jūsų fakulteto studentų moksliniai darbai pri taikomi praktikoje? ChF SMD mokslinis vado vas doc. P. VAINILAVlClUS: 1. Pirmieji penki eksperi mentinio pobūdžio praneši mai, perskaityti IV Uni versiteto SMD konferencijoje 1951 metais. 2. Jeigu studentas mėgsta savo specialybę ir yra smal sus, gali pradėti dirbti moks linį darbą. 3. Sunkus darbas. 4. Chemijos fakulteto dentų moksliniai darbai naudojami radiotechnikoje ir elektrotechnikoje metalų pa viršiaus savybėms gerinti, dekoratyvinių dirbinių ap dailai ir lakų—dažų dangų gavimui; lengvojoje pramo nėje — pluošto apdailai, ga minant skystus kristalus elektroninių laikrodžių indi katoriams; moksliniame dar be — ieškant naujų efekty vesnių vaistinių medžiagų ir kuriant naujus analizės me todus.
da buvo atnaujintas darbas Teisės fakultete. Tai pirmų jų pokario metų studentų siekimas giliau suvokti, įsi savinti teisės mokslo pasie kimus, aktyviai dalyvauti, propaguojant socialistinę ideologiją, teisines žinias. 2. Nuo noro, susižavėjimo moksliniu darbu. Turi būti vi moksliniam dinis poreikis darbui. Be šito — i mokslą žengti negalima. Taigi, stu dentų mokslinė veikla prasi deda nuo pasiryžimo dirbti mokslinį darbą, nuo tauraus tikslo. 3. Darbas ir kantrybė. Su gebėjimas paaukoti laisvalai kį. Būtina daug skaityti, gi lintis į mokslinę problemą, kritiškai vertinti, siekti vys tyti mokslo išvadas ir t. t. 4. Mūsų fakulteto studen tai, remdamiesi moksliniais diplominius darbais, rašo darbus. Kai kuriu studentų mokslinių darbu pa grindu (kriminalistikos) pa ruošiamos metodinės moky mo priemonės.
FF SMD mokslinis vadovas vyr. dėst. V. BALEVlClUS:
rJIABHAfl 3A.ĘAUA HHPC a B YHHBEPCHTETE B yHHBepcHrere npoBOftHTor BnevvpeHHe no cneųnaAbHOCTHM K.OMnAeKCHbIX IIAaHOB no HHPC’y Ha eecb nepnoA oSyųeHHH. 2>ro OTBeTCTBeH. hhh h TpyĄoeMKHH npoųecc, 3aKAio«raiomHHCH (paKTnuecKH B CKOpAHHHpOBaHHH B OnTHMaAi>HBix o6teMax n coothoiueHHHX Bcex (J>opM HaymroMCCA^AOBaTeABCKOH ^eHTeAB. HOCTH CTyAeHTOB. 3to Tpe6yeT AOAi«Horo noHHMamia n OTHOUieHHH KaK CO CTOpoHbl npenoAaBaTeAJt, Tax h co CTOpoHbl pyKOBOAHiųjtt HHPC'om opraHOB. IloaTOMy mm pacųeHHBaeM BHeApeHHe nAaHOB no HHPC'y He xax BBąa,enHe HOBOro cnocoGa 06yseHHH. a kbk onTHMH3aųmo nOATOTOBKH cneųHaAHCTOB B yHHBepcHTeTe c HcnOAb3OBaHKeM MaKCHMaAbHOrO aKTHBH3HpOBaHHH CaMOCTOSTeAbHOC TH H TBOpHeCKOro nOŲŲCOAa K oBAaAeHHio 3HaHHHMH no cneHHaAbHOCTH. rAaBHbIM opraHH3aųHOHHbIM 3BeHOM B peaAH3aUHH ZLAaHOB no HHPC'y aBASiOTCJt Kat|>UApbl. Tipų 3TOM CAeAyeT OTMeTHTb, sto rAaBHyro poAb b penieHHH stok 3aAa™ nrpaioT npo4>H,\HpyiomHe KacpeAPBi. Ot paųnoHaABHoro nAaHHpoBaHHst HaynHOH paūoTbi cry-
— O ką jeigu fašizmo ir neofašizmo klausimais pa bandytume parungtyniauti su TSKP istorijos būreliu, — į tarptautinių santykių būrelio planą 1982—83 m. m. tai įtraukti pasiūlė IV kurso is torikas A. Guogis, — gali ma keletą pranešimų pa ruošti, o paskui ir pasiginčy ti. — Reikia, kad jūs nebijoistoriniais tumėte naudotis didžiausias šaltiniais. Tai turtas ir jis čia, mūsų skaitykioje, — aiškina būrelio vadovas, istorijos mokslų kandidatas docentas A. Vaitkūnas. Tarptautinių santykių bū relis, kaip ir daugelis kitų panašaus tipo Universiteto būrelių, yra mokslinis, nes čia formuojami pirmieji žingsniai į neaprėpiamą mo kslo sferą. Įvykęs ataskaitinis-rinki minis šio būrelio susirinki mas konkrečiai apibūdino nuveiktus darbus ir aptarė
1. Kadangi fakulteto SMD moksliniam darbui vadovau ju neseniai, sunku atsakyti Į šį klausimą konkrečiai is toriškai. Studentų mokslinės veiklos dar nevienijo SMD, o seniausieji mūsų fakulteto profesoriai P. Brazdžiūnas, A. Jucys, 1. Viščlakas jau globojo studentus, stengėsi, PF SMD mokslinė vadovė kad Jie pamiltų fiziką ir doc. D. JARMASAUSKIENĖ: taptų tikrais fizikais. 2. Pirmiausia reikia pačių 1—2. Mano supratimu, vi noro, o pradėti sų fakultetų studentu moks studentų linio darbo ištakų reikia ieš mokslinį darbą fakultete Iakoti dar vidurinėje mokyklo bai lengva. Tuo suinteresuoti je. Juk į Universitetą stoja visi dėstytojai ir ypač kura tik tie studentai, kurie turi toriai. Jau pirmame kurse organizuojamos jau susiformavusius polin studentams kius moksliniam darbui. Be reklaminio pobūdžio ekskur to, Prekybos fakultetas pasi sijos po fakulteto laboratori renka pačius geriausius, nes jas, susitikimai su dėstyto čia didžiausi konkursai. O jais. Su siauresnių speciali mokslinėmis proble įstojus i aukštąją mokyklą, zacijų veikla momis galima susipažinti bū studentu mokslinė prasideda nuo pirmojo refe- reliuose, kurių fakultete 6, t. y. tiek, kiek katedrų. rato. Kada prasideda kelias? 3. Kadangi aš studentų Kasmet fakulteto konferenci mokslinį darbą laikau sudp- jose skaitomi ir 1—2 kurso Žolės — kai išdygsta, pau tinę viso mokymo proceso studentų pranešimai, ir tai, kščio — kai prasikala spar dalimi, todėl SMD veiklos kad jie užima prizines vle- nai, o žmogaus? Negi jau tada, kai pirmą kartą suklin kaip tas, jau nieko nestebina. kasdienybę suprantu 3. Kasdienybė — tai eks- ka? O gal — kai padaro ge gilų ir rimtą studijavimą Universitete, nes be savaran perimentų ir faktų kaupimas, rą darbą? Dar besimokydamas Aly kiško mokslinio darbo stu nuolatinis teorinių žinių gili Kai pavyksta r ašį i taus rajono Daugų vidurinė dijos gali būti tik paviršuti nimas. niškos. O šio darbo formos kažką bendro, apjungti į vi je mokykloje, Andrius Gri sumą — tai šventė. Bet ta gas suprato, kad jo kelias — yra įvairios. 4. Be abejonės pritaiko kasdienybė ne tokia jau fizika. Šio kelio vedinas įstojo į mi, apie tai galima patelkti nuobodi. Kaip geriau gauti tą ar kitą rezultatą, kartais Universitetą, Dabar jau palabai daug faktų. nežino net pats darbo vado sk utiniame kurse. Tačiau parodyti savo Andriui eilinių studijų neTF SMD mokslinis vado vas. Todėl fantaziją, kūrybiškumą stu užtenka. pir Vaikinukas, vas doc. A. CIRTAUTAS: dentai gali ir kasdienybėje. mame kurse sužinojęs, kad jų 1. Į šį klausimą galima at 4. Fizikos fakultetas pagal fakultete veikia SMD, nuta sakyti įvairiai, priklausomai ūkiskaitinių darbų apimtį rė, jog tai bus puikus užsi nuo to, kaip suprantame „iš yra lyderis. Todėl nenuosta ėmimas, kuris padės įsisa takas". Todėl ir mano atsa bu, kad ir studentai čia daž vinti žinias, giliau skverbtis kymas dvejopas: nai gauna užduotis, kurios į fizikos mokslą. a) Studentų mokslinio dar betarpiškai susijusios su Iš pradžių daug kas buvo bo ištakos — tai fakulteto ka moksline praktika ir gamy neaišku, tačiau kur paslap tedrų nagrinėjamos mokslinės ba. Kasmet konferencijose tinga, ten smalsu. Tačiau problemos. Mūsų fakulteto 10—50% pranešimų (priklau vien smalsumo neužtenka, studentų mokslinio darbo somai nuo katedrų specifi reikia įdėti daug kruopštaus kryptis, to darbo turinį le kos) yra darbo, vykdant ūki ir kantraus darbo... mia fakulteto dėstytojų mo- skaitines sutartis, rezultatai. Andrius savo talentą at kslinio darbo problematika. Praėjusiais metais studentai skleidė moksleivių fizikų b) istoriškai studentu mo- buvo 8 mokslinių straipsnių olimpiadose. Universitete kslinio darbo ištakos — tai ir 5 racionalizacinių pasiūly gabumai taip pat neliko ne pirmieji pokario metai, ka- mų bendraautoriais. pastebėti. Trečiame kurse
AeHTaM Ha Ka<į>eApax b ochob- HHIO BCeC0K>3HMX KOHKypCOB HOM 3aBHCHT H 3<j)<įieKTHBH0- no oūmecTneuHBiM HayKaM, cn> Bcex MeponpuaTHH no ucTopnn BAKCM h MejKAynanpnBAeneHHio CTyAeHTOB k pOftHOrO ABHJKeHHH MOAOAejKH. HCCAe(AOBaTeAi>CKofi pa6oTe. B 3TO AeA0 BeCOMMM BKASA Ecah HaynHo-HCCAeAOBaTeAtc- BHOCHT H KOMHTeT KOMKaa A®nTeAbHocTb CTyAeHTOB coMOAa yHHBepcHTeTa. OrpaAHa npoį)HAHpyiomHX KacįjeAHO OTMeTHTb, HTO b nepBOM pax Aerue noAAaeTca nAaHHType IX KOHKypca yvacTBOpoBaHuio, yueTy h kohtpoaio. saAO 76,8 npoų. cryAeHTOB TO HeCKOAbKO HHane OŪCTOHT 3th AėAa Ha o6iueHaynHbix n AHeBHoro OTAeAeHHH yHMBepo6meyHHBepcHTeTCKHx Kacį>eApax, Aa6opaTopHax. B otom naaHe eiųe npeAcrouT 6oabrnasr MeTOAHvecKast n opraHH. 3aųHOHHaa pa6oTa. Ahhhejh npHMep npcxį>eccopcKo - npenoAaBaTeAbcKoro cocTaBa KacpeAPbi b HaynHOH paūoTe HecoMHeHHo npuBAexaeT cTyAeHTa. riosTOMy cm. TaeM ųeAecoo6pa3HbiM h BnpeAb aKTHBH3upoBaTb ynacrae cryAeHTOB ,b pa3pa6oTKe roc6tOA>KeTHbix n xo3AotobopHbIX Tew. BaJKHyio poA b nrpaioT Ka.
4>UAPh
o6iųeCTBeHHbix Hayx
cirreTa.
HMeeT
y»e cAOJKHBumecH TpaAnipin b opraHH3aųHH TBopuecKoii AesrreAbHOCTH cryAeHTOB. 96 HayuHbix xpy»Kax h
ceMHHapax
B 8
peryAStpHO 3Bhh-
MaioTCH CBbruie 40 npoų. cry_ AeHTOB
AHeBHoro
o6yueHHB.
B TeueHHe roAa HAeHbi CHO noATOTaBAHBaiOT cBbinie 1500 HayuHMx AOKj\aAOB. OSiųecTBO
noAAep«MBaeT TBKTbl
OO
TecHbie
koh-
MHOrHMH By3aMH
TOAOAonmecKHX BonpocoB opraHH3aųiiH TBopųecTBa ct\\ AeHTOB. 3ra ccpepa Aesreu,. hocth
CoBeTa no HHPC'y -re.
CHeHuiHM
oūpa3OM nepenAe.
TaeTCjt c TpeSoBamuLMH, npeA-= HBAeHHbt.MH K KaHeCTBeH HOH nOATOTOBKe MOAOAba cneųHaAHCTOB b Bbicniež mxo-
Ae.
CTyAeHuecKoe HayuHoe 06. tųecTBo yHHBepcmeTa
CHTeTa, <jra>xyAbTeTOB yAeasKiT
MHOrO BHHMaHHH KOHTpOAlo, nponaraHAe h pa3pa6orKe m».
rioaTOMy noHHTHo Hame
areAaHHe noAHepnHyrb mhoto noAe3Horo H3 ortbrra By30B cTpaHbi Ha npeACTOHiųeii Bc°. COIO3H0H
KOH<į>epeHUHH
no
HHPC'y. PaAbi npiiBeTCTBOBaTb uieM
yHHBepcHTeTe
b
Ha.
HAeHOB
BcecoK>3Horo coBeTa no Hayshoh
pa60Te, CTyAeHTOB nyra-
CTHHKOB BC0COJO3HOH HayųHO.
npaKTHHecKož no HHPC'y
h
KOHtjrepeHųit.!
nojKeAaTb TBop
Coio3a h prtAa coųnaAMcnme. B CįlOpMHpOBaHHH ųecKofr paūoTbi. CKHX erpaH. 3TO npHHOCHT MapKCMCTCKO-AeHHHCKOTO MHBOCOMblH BKAaA He TOAHKO b npo<į>. A. BHKSAHC pOBO33peHHH CTyAeHTOB, HO H aKaAeMHuecKoe, ho h b hhb npnBAeueHUH nx k HaynHofi ripopeKTop no Hayke TepHaųHOHaAbHoe BocmrraHue AssrreAbHOCTH c nepBbrx Kyp3aM. npeAceAaTeAH CoBeTa no GyAyiHHX cneųHaAHCTOB, COB' Ha Kacj>eApax HaxonAeH HHPC'y BuAbHioccKoro rocSoamuoh onarr no npoBeiAe. CoBeTbr no HHPC'y yHrnep- yHMBepcrrreTa.
He
TOAHKO
visus sunkumus, su kuriais būrelio nariams tenka susi durti. 1981—1982 m. m. tarptau tinių santykių būreli lankė 18 žmonių ir beveik visi is torikai. Į būreli niekas, ži
noto. O tai, kas vyksta pa saulyje, geriausiai gali api būdinti tais klausimais besi domintys žmonės. Tarptautiniu santykių būrelio nariai, vadovaujami docentų R. Žiugždos, A.
Viename iš 96 noma, nevaro, bet neįtikėtina, kad tik tokia žmonių grupelė tesidomi pasaulio įvykiais, lyg jie būtu aktualūs vien istorikams. Reikėtų apie tai pagalvoti. Kažin ar gailisi tie, kurie išklausė būrelyje skaitytų docentų R. Žiugždos, A. Ba cio, Teisės kandidato E. Bie liūno paskaitų. Tik reikia
KITO KELIO NĖRA jam buvo pasiūlyta vadovau ti SMD. Andriaus žodžiais tariant, SMD esmė —mokslinių dar bo įgūdžių formavimas, o jų negali būti be kasdienybės. Konkursas, apdovanojimai — tai šventė, bet visų pirma yra darbas, temos parinki mas, jos gvildenimas... ir tai — kasdienybė. A. Grigo vadovaujamame kolektyve nuolatos jaučiama įtempto darbo nuotaika. — Mokslo tiriamasis dar bas studentui — gera tobulė jimo priemonė. Tik jokiu būdu veikla negali būti pri verstinė, o turi eiti lygiag rečiai su studijomis. Todėl mokytis reikia kūrybingai, — sako Andrius. SMD veikloje reikšmingą konferencijos, vietą užima Jų metu studentai i”vi a teoriniu žinių, kurias vali praktiškai taikyti ir savo mokslinėje veikloje. A. Grigas buvo išvykęs į Tiumenę skaityti pranešimo Ir ten pastebėjo geresnę konferencijos organizavimo sistemą — konferencijos vy.
Vartkūno, A. Bacio, dėstytojų Z. Butkaus, L. Janulevičiaus, A. Kasperavičiaus, ruošė pranešimus SMD konferenci jai. Iš 14 pranešimu 3 įvertin. ti I—III vietų diplomais. „Laimingaisiais" tapo V kur so istorikas K. Dubninkas ir III kurso istorikai A. Guo gis ir A. Krupavičius.
ksta kelias dienas, nes, kai per vieną dieną perskaitoma daug pranešimų, neįmanoma visų apsvarstyti ir įsisavinti. Andrius patyrė, kokie svarbūs yra seminarai. Juose gimsta nauju racionalių pa siūlymų, išmokstama atrasti tiesą. Nemažiau aktualu vi siems tiems, kuriuos jungia SMD veikla, kad būtų su teikiama lengvatų, . pavyz džiui, skiriant komandiruo tę į užsienį atlikti praktiką, skirstant bendrabučius ir t. t. Draugijos pirmininkas sten giasi, kad šios problemos Iš sispręstų.
A. Grigo požiūris ir į dar bą,ir į busimąją specialybę — rimtas, tvirtas. Netruks ateiti ta diena, kai teks at sisveikinti su studijomis. Tada geriausiu pagalbininku taps patirtis... Taigi, nelengva išvardinti geriausias žmogaus savybes. Bijai pervertinti jį patį ar, kitaip sakant, „perlenkti laz dą". Bet dėl Andriaus nėra ko abejoti. Juk vaikinui ne svetima ir visuomeninė kom jaunuoliška veikla. Jis ne tik SMD pirmininkas, bet ir grupės ateistinio sektoriaus vadovas, dalyvauja MAK-o darbe. Andrius nesutaikomas vis dar egzistuojančio forma.
Būrelis šefavo 4-ąją miesto vidurinę mokyklą. Jo nariai A. Krupavičius, A. Katilius, V. Ivaškevičius skaitė mo ksleiviams paskaitas aktua liais tarptautinio gyvenimo klausimais, apie atskiras ša lis. Tokiais klausimais buvo kalbama ir būrelio leidžia mame sienlaikraštyje. Tačiau norint sutelkti savo gretose gausesnį studentų būrį, var gu ar užtenka tik sienlaik raščio. Ir kažin ar su iuo susipažįsta fizikai, matema tikai, chemikai, kurie nuo Istorijos fakulteto mo kosi gana tolokai. Apie tai taip pat reikėtų mąstyti bū relio naujai išrinktai tary bai. Reikėtų, kad ryšiai su fakultetų, specialybių kom jaunimo komitetais būtų glaudesni. Juk ir čia rengia pa mos politinformacijos, sanskaitos. Tarptautiniu tykių būrelis tikrai daug kuo galėtų padėti.
Alma MOSTEIKAITĖ
lizmo priešas. Kuklumu, pa prastumu skiriasi nuo dau gelio iš „aukšto žiūrinčių fizikų. Savo dėmesingumu ir pagalba sprendžiant „ne įkandamus" uždavinius pelnė draugų pagarbą... Laisvalaikiu suka mėgėjiš kus kino filmus. Apie savo grupę sukūrė įgarsintą filmu ką, pasakojantį apie rude nio talkas kolūkyje. Kaip atminimo dovaną studentas paliks fakultetui filmuką, kuriame įamžinta 14-oji FiDi ir fizikų gegužinė. Kaip ir kiekvienas pilnas entuziazmo jaunuolis, And rius domisi kelionėmis. - Jį vilioja kalnų slidinėjimas. O tai ne vien sportas. Kalnai ugdo žmoguje taurumą. Au kštis nukreipia apmąsty mams, skatina galvoti tik apie tai, kas svarbiausia, ne palieka vietos smulkme noms. O į klausimą, ką davė fakulteto SMD veikla, And rius nedvejodamas atsakė: — Aš čia išmokau ne tik dirbti su žmonėmis, ne tik geriau įsisavinau savo spe cialybę, bet svarbiausia — padėjau tvirtą grindini savo keliui, kuriuo, tęsdamas mokslinį darbą, žengsiu į gy. venimą. Alvyda BIRIUKAITĖ
caRj/Biniss scuoencas Rašė: Studentų moksliniam dar bui plačiau išvystyti 1947 m. universitete buvo sudaryta Studentų mokslinė draugija (SMD). Per penkerius me tus ji išaugo j didelę ir stip rią organizaciją, jungiančią savo eilėse virš 1500 žmo nių (L y. didesnę pusę uni versiteto studentų), kurie dirba 62-se moksliniuose bū reliuose. Tai geriausieji uni versiteto studentai — moks lo pirmūnai, komunistai ir komjaunuoliai. J. Malininas, 1952. Nr. 18
Universiteto SMD Tarybos svarbiausias uždavinys — įtraukti j mokslinį darbą kuo didesnį studentų skaičių, pa kelti mokslinių būrelių ir visos draugijos autoritetą. Nė vienai minutei negalima užmiršti, kad pagrindinė dar bo grandis yra mokslinis būrelis. P. Kretavlčius, 1953. Nr. 37. Prie centrinės SMD Tary
bos organizuojamas Ateisti nių klausimų būrelis. Būrelio nariai nagrinės įvairius ateizmo klausimus, dirbs ateistinės propaganoos darbus. 1957 Nr. 9
niaus Universitete buvo su rengta mokslinė - metodinė konferencija studentų moks lo tiriamojo darbo organiza vimo klausimais. Renginyje dalyvavo visu Lietuvos aukš tųjų mokyklų SMTD vadovai, Šiomis dienomis Universi komjaunimo, kitų visuomeni nių organizacijų atstovai. teto kolonų salėje vyko Vil D. Kaunas, 1976. Nr. 38 niaus miesto aukštųjų mo kyklų moksliniu darbu ap Vienas iš pagrindiniu SMD žiūra. Kasmet organizuoti to darbo uždavinių yra ugdyti kias apžiūras — pulki tradi studentų kūrybiškumą, ren cija. gti gerus, visapusiškai išsila 1957 Nr. 20 vinusius specialistus, suge Baigė darbą XI studentų bančius savarankiškai dirbti mokslinė konferencija, kuri mokslo tiriamąjį darbą. {vyko š. m. balandžio 2—12 O. Lisauskaitė, 1977 Nr. 8 dienomis. Darbų temos jdomios ir aktualios, konferenci. SMD Unlveriteto taryba joje perskaityta 102 darbai, paruošė anketą, į kurios apimantleji visų fakultetų klausimus atsakinėjo visi SMD. Pasirodo, kad studen būreliu pirmininkai... tai labai domisi reikšmingo Kokį būrelio pirmininko perskaitę mis ir sudėtingomis mokslo paveikslą matom, problemomis. atsakymus j šią anketą? At St. Lluč valtis, 1958 Nr. 11 rodo, jis protingas, kiek Visai neseniai Medicinos ironiškas, kaip ir visi mir tingieji: ir klysta, ir vėl dir fakultete susikūrė naujas ba. .. studentu mokslinis būrelis — O. Lisauskaitė, 1977 Nr.12 Onkologijos būrelis. Toks būrelis yra vienintelis res Pastaruoju metu SMD publikoje. gyvenime jaučiami kai kurie E. Mallšauskaitė, 1962 Nr. 34 poslinkiai: jau niekas ne Lapkričio 24 dieną Vil spaudžia, kad draugijoje
KONKURSUI „Trečiasis semestras" •
------ r
-
> ■
-
Kaip sekėsi, komisare? Pradžiai — keli anketos duomenys: pirmakursių fi lologų SSB „Aidą" sudarė visu specialybių vyrai ir rusų bei anglų kalbos mer ginos — iš viso 35. Darba vosi Karoliniškėse, taip pat pakeliui į Gasiūnus tvarkė kelią, klojo šaligatvių ply teles. Atlyginimas — nuo 60 iki 130 rublių per mėne sį; gyveno Saulėteky bend rabučiuose. Mintimis dalijasi šio būrio komisarė Vilma PAUKŠTE LYTĖ, IV kurso lituanistė: — Dar kovo mėnesį siuruošėme būrio „cementuotę" „Žaltvykslėje". Jau tada pa aiškėjo, jog būrio nariams svarbu ne pinigai — jie no rėjo linksmo studentiško gyvenimo. Galbūt todėl „Ai de" pirmąsias dvi savaites kas vakarą vykdavo disko tekos. Linksmai atšventėme būrio narių, gimusių liepos ir rugpjūčio mėnesį gimtadie nius. Didelį pasisekimą tu rėjo filologo diena — su fizikų būriu „Kvantas" ir keliais atstovais iš VISI su rengėme liaudišką vakaro nę. Per vasarą dalyvavome dviejuose sąskrydžiuose — Vilniaus zonos ir Vilniaus statybos tresto. Pirmasis įvyko liepos pabaigoje. Ja me dalyvavo 6—7 būriai. Važiavome vienai dienai, o reikėjo ir stendus atsivežti,
ir plakatų konkursui pasi ruošti, palapines statyti ir t. t. Sąskrydyje koncertavo agitbrigados, varžėsi sporti ninkai. Tačiau linksma nebu vo — kažkodėl tarp būrių vyravo priešiškos nuotaikos. Sąskrydis taip ir pasibaigė — be studentiškos draugystės, be masinių renginių... Daug šiltesnis buvo Vil niaus statybos tresto sąskry dis. Jame dalyvavo ir VISI SSB „Vasara". Į sąskrydį at. sivežėme savo šiaudinę bo bą, pastatėme prie ežero — ji būrio vėliavą laikė... Da lyvavome stovyklos apipa vidalinimo, valgių konkurse. Per pastarąjį vertinimo ko misijai mes pateikėme.. . „Ubagienę“. Labai smagiai praėjo turistinė, linksmoji estafetė, „tumbi-jumbi" var žybos. — Ar sunku būti komisa re? — Nuo komisaro priklau. so kaip būrys dirbs ir ilsė sis. Todėl labai svarbu rasti savitą darbo formą. Tuo la biau, kad būrio gyvenime tiek daug šablonu — kiek viename būry būtinai turi būti sienlaikraštis „Žaibas", sanbiuletenis „Prožektorius". Stengėmės, kad mūsų būrys skirtųsi nuo kitu. • • — O studentai skaitė tuos „šablonus"? — Mes „Komjaunimo pro
FOTOINFORMACIJA
dalyvautų kuo daugiau stu dentų. Šiais metais studentų mokslinius darbus į sąjungi nio gamtos, technikos ir hu manitariniu mokslų konkurso turą atrinko dekanatai ir katedros. SMD taryba praktiškai turi labai blogas sąlygas atlikti net savo organizacines fun kcijas. Jau seniai keliamas klausimas, kad tarybai reiktų bent vieno etatinio darbuo tojo — sekretorės arba labo rantės, kuri galėtu tvarkyti nemažą dokumentaciją, atsa kinėti į gaunamus raštus. Gal šį klausimą (kaip, beje, ir pašalpų) galėtų teigiamai išspręsti ateltyle sukūrus realią SMTD tarybą, kurios žinioje būtų ir SMD. Kai kurios šalies ir respublikos aukštosios mokyklos iau yra išsprenduslos šias pro blemas. A. Kulakauskas, 1978 Nr. 10 Universiteto SMD moksli nis vadovas doc. P. Šileikis: — Mes ne tik turime „už siimti" mokslu, bet ir jį kurti. Labai svarbu, kad dalyvau damas SMD veikloje, stu dentas įgytų kuo daugiau mokslo įgūdžių. 1981 Nr. 37
žektorių", stendus keitėme kas savaitę. Įdomūs buvo ir fotostendai. Didžiausią pasi sekimą turėjo sienlaikraščiai, kuriuos leido Aurelijus Kat kevičius ir Gintautas Dudė nas — įdomus rašinių sti lius, daug pokštų aprašyta. Prie jų dirbo ir tie patys žmonės. — Na, o kasdienybėje ko kia didžiausia problema iš kilo? — Kiekviena diena buvo savotiška problema, bet ne sistengdavau, kad kas vaka rą būtu Po renginį. Nema žai stebėjau savo būrį ir fi „Veiksmažodis „dažyti"... zikus. Fizikams būdingas ko lektyviškumo jausmas, o fi Vilma pakyla ir atlieka re lologai — individualistai. žisieriaus V. Limanto skirtą Norint juos sujungti, su užduotį. Kai ji „išdažo", As organizuoti ką nors, reikia tai tenka „mūryti", Sauliui — labai uždegti, nors ir jie pa „kasti"... Ir tik repeticijai įpusėjus, tys ieško novatorišku formų, norėdami paįvairinti savo gyvenimą. Štai agitmeninė brigada „Vizirka" zonoje iš kovojo II vietą. Tačiau di džiausias mano noras per visą vasarą buvo įuos Po visu sąskrydžių parvežti sveikus ir gyvus... 350 EKF fakulteto studen. Taip baigėsi mūsų pokal tu rugsėjo mėnesį dirbo Pa bis. Studentas SSB dirba tik svalio rajono Naradavos so 2 mėnesius, o įspūdžiai — dininkystės tarybiniame ūky geri ar blogi — išlieka visam je. Talkininkai buvo apgy gyvenimui. O gal taip ir vendinti 4 vietose. Geriausiai buvo įsikūrę reikia, kad vienas sąskry dis būtų be laužo — tada studentai, kurie gyveno tik įvertinsi kito šilumą; gerai, ką pastatytame bendrabuty kai komisaras iaučiasi atsa je. Jame gyveno pusantro Beje, ir kingas už kiekvieną būrio šimto talkininkų. studentą — tada paiusi žmo mūsų adrese jis buvo vadi niškumo esmę: „Vienintelis namas studentu bendrabučiu. Ūkis jau kelinti metai mano noras — įuos parvežti bendradarbiauja su Universi sveikus ir gyvus.. ." tetu. Tad iš anksto buvo na. Laisvė ŠLIOŽYTĖ siruošęs priimti mūsų stu-
Prieš kelerius metus pasaulį apskriejo žinia, jog Vil niaus Universiteto auklėtiniai Fizikos fakulteto studentai I. Petrauskas ir R. Cernys „pagavo" kometą. L. Balsio nuotraukoje matome I. Petrauską per paskaitą.
pakyla uždanga. Tuomet gali pasibelsti į kitą pasaulį. Duris atvers nubalusiais smilkiniais žmogus. Toli paliks kasdieni niai rūpesčiai, gatvių triukš mas. Gyvenimą pakeis iliu zija. .. Atidžiai stebi kiekvieną įėju sį. Ar sugebės jaunasis meni ninkas apginti jam žinomą tiesą ir svarbiausia — save? Susirenka gan skirtingi žmo nės: filologai, fizikai, istori kai. .. — Kodėl atėjote į teatrą? — žiūri klausia beveik kiek vieną. Atsakymai gan įvairūs, bet nenuoširdūs. Vienas pervers mą ruošiasi daryti (tik ne teatre?!), kitas pasirengęs tap ti aktoriumi. Jei stojančiojo veide išvys ti truputį baimės, tik ne nu sivylimą, gali ir savo vardu
IŠ LAUKŲ Į AUDITORIJAS dentus. O rūpesčių ūkis tu rėjo gana daug. Juk be ap gyvendinimo talkininkus reikėjo normaliai pamaitinti, nuvežti į darbo vietas Ir at gal, tinkamai jiems paskirs tyti darbą. Mums atrodo, kad ūkis visa tai organizavo gerai. O studentai atliko nemažai darbu. Jie nuėmė beveik pusę visų ūkio sodo gėrybių — obuolių, slyvų, juodųjų šermukšnių. Geriausiu darbo rezultatų pasiekę studentai tapo so cialistinio lenktyniavimo nu.
LIŪDNOS ISTORIJOSIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIB^
Kai laužomi pažadai
<£ t— Q£ O O.
Keletą vakarų per savaitę Universiteto sambo mėgėjai renkasi Centriniuose rūmuose esančioje sporto salėje. Cta juos treniruoja KKI auklėtinis V. Lltvaltls. Treniruotėse studentai mokomi ne tik įvairių veiksmų, bet 11 auklėjami grūdinasi morališkai ir fiziškai. — Būtų gerai, jei šiais mokslo metais sekcijon užsirašytų daugiau norinčiųjų sportuoti, — sako treneris V. Lltvaltls. — Kol kas gausiu studentų būriu pasigirti negalime, o norėtųsi. NUOTRAUKOJE: Treniruotėje, Arvydas KUMPA
sveikinti teatrą: atėjo dar vienas scenos gerbėjas. Bet jeigu studentas nesugeba pa minėti nė vieno dramaturgo pavardės? Geriau būtų, jeigu jis liktų savo srityje: skai čiuotų ar konstruotų. . . .Pirmakursiai klūpos sce noje ir kiekvienas lūpomis pa lies teatro salės uždangos kamputį. Įsižiebia fakelai ir muzika palydės juos i kiemą. O toje vietoje, kur prasidėjo kiemo teatro istorija, nuaidės šventas žodis: „Prisiekiam..." Įdomu, kas išaugs iš šių pa krikštytų scenos gerbėjų? Ar įstengs pirmakursiai suvokti dėstomas režisieriaus V. Li manto tiesas? Nemažai reikės dirbti kol išmoks taisyklingai koją pa statyti, taisyklingai kalbėti ir kvėpuoti. Pradžioje visuo met sunkiausia.. .
Būna — susikerti per iškalta ar per egzaminą, tačiau nosies nenuleidi, o čiumpi užrašus ir toliau kantriai skaitai, vis puo selėdamas vilti, kad dėsty tojas sekanti karta tikrai pasirašys. Būna šitaip. Tikriausiai taip atsitiko Ir MF III kurso studentui Mėčiui Juškai Nepasise kė vaikinui per sėslia — dėstytojas niekaip neno rėjo jam i rašyti bent pa tenkinama pažymi j stu dijų knygelę. Ką gi — skola. Bet, kaiD sako liau dis. „skola ne rona. neuž gyja", o studentui tokią skolą reikia žūt būt už gydyti. Deja, M. Juška sugal
vojo kitaip. Jis ronos neužgvdė, o pabandė pats pasirašyti i savo studijų knygelę, žodžiu, atlikti juoda darbą. Būtų galima tik pagirti šaunuii medi ką už tokią drąsa, ta čiau Universitetas i o ne pagyrė, ir vaikinas buvo išbrauktas iš studentų sąrašu. Tačiau Mėčys nepalū žo, nepaliko Universiteto — dirbo MF hospitalinės chirurgijos katedros to pografinės anatomijos ir operacinės chirurgijos kurso laborantu. Darbas buvo sunkus, tačiau M. Juška ii atliko gerai. Apie tai liudija ir charak teristika iš darbovietės.
galėtojais ir buvo premijuo ti. Tai — D. Laurinėnaitė, B. Nemeikaitė, M. Didžiokaitė, D. Genytė, G. Rastenytė, V. Zujutė, R. Jonikaitė, A. Židonytė, J. Požeraitė, Z. Galiauskaitė. Šiems ir kitiems darbo pirmūnams tarybinis ūkis surengė ekskursiją į Rygą ir Salaspilį. O spalio 2 d. mus pakeitė Gamtos fakulteto studentai. Mes linkime jiems gero oro ir darbingos nuotaikos. Doc. V. MEIDUNAS, Asist. A. MISEVIČIUS
Metus padirbęs, vaiki nas parašė pareiškimą, kuriame prašė, kad ii vėl priimtų 1 studentų gre tas, nes „giliai supratau savo klaida ir pasižadu neapvilti studento var do". Juo pasitikėjo. Ir butu labai linksma, jei nebūtų liūdna. Vėl sesija. vėl skolos, kurių taip pat ne bandoma „užgydyti"... Maža to — Mėčys vėl griebėsi savo senojo ama to — mėgino suklastoti dėstytojų parašus. Ši kartą vaikinas su Universitetu atsisveikino tikriausiai visam laikui. Pasitikėjimą galima su daužyti per akimirką, o igvti ii kartais net gyve nimo nepakanka... Ar pagalvojo apie tai Mėčys? Tikriausiai, kad ne. M. RINGAUDAS
KOMJAUNIMO ATASKA ITOS IR RINKIMAI
ketvlrtakursė Birutė Almonaltytė prašyte prašė: duo kit idėjų! Sakykim, reikia ruošti kurso vakarų. Kur jie, meno saviveiklos entu ziastai? Jiems repetlcijojle laiko neturi. Jie — ne to kolektyvo nariai. Nors, aišku, koks ten noras orga dividualizmų. .. Kalbant at nizuoti, kai nėra kur — per virai, kuris iš mūsų netrokš diskotekas koridoriuje šo ta gauti geresni paskyrimų kam. .. baigęs... Tik retas norėtų, — Organizacijos, kolekty kad ir grupės draugas gerai vo siela — vadovas. Kokį mokytųsi. jį, grupės — Galbūt per siauras or įsivaizduojate ganizacijos aktyvas ir ne komjaunimo sekretorių? pajėgia suburti kolektyvo? — Jei grupė draugiška, — Ne, pati fakulteto vieninga, vadinasi, ji tikrai, struktūra įtraukia studentus ne tik formaliai, turi savo j komjaunuoliškų veiklų. komjaunimo sekretorių. At Grupės mažos, jų daug, ir eini j tokios grupės susirin kiekviena turi savo sekreto kimų, perverti dokumentaci rių, pavaduotojus. Taigi, ją — viskas ne tik kad už beveik pusė studentų sudaro rašyta, bet ir padaryta išra organizacijos branduolį, ak dingai, su ugnele. Kasmet tyvų. Bet štai kas — nemo lšrenkame geriausią fakulteto kame išsirinkti aktyvo. Re grupę. Dabar šj vardą turi tai kurioje grupėje sekreto m kurso pirmoji grupė. rius turi didžiausių (takų, au Konferencijoje jos sekretorė toritetų. Paprastai tas stu Ina Jasevlčlūtė pasakojo, dentas, kuris išsiskiria savo kaip svarbu suformuoti ma pažangumu, išsilavinimu lie žytį kolektyvą pagal bendrus ka toliau nuo komjaunuoliš Interesus. Tik tokiame kole kų rūpesčių. Todėl ir iškyla ktyve kyla pažangumas, stip būtinybė — pakeiti nors ak rėja akademinė drausmė. tyvo pažangumą iki 100%. Todėl manau, kad pagrindi — Nemažai mediku — nis mūsų uždavinys — ug Universiteto saviveiklinių dyti kiekvienoje komjaunuo kolektyvų nariai.,. Tik liškoje grupėje tvirtą kolek riausiai jie tampa ir pagrin tyvą. diniais kultūrinio gyvenimo iniciatoriais savo kolekty — Ačiū už pokalbi. vuose? — Pamenu, konferencijo Tautvydas je kultūros klubo pirmininkė KONTRIMAVIČIUS
M EDI K L SIEKIAI įvyko ataskaitinė - rinki minė Medicinos fakulteto komjaunimo konferencija. Apie MF komjaunuoliu rū pesčius mintimis pasidalyti paprašiau fakulteto komjau nimo organizacijos sekreto riaus pavaduotoją V kurso studentę Danguolę JASEVIClūTĘ. — Konferencija aprėpia visu metu problemas. Kaip jūs ruošėtės šiam rengi niui? — Kas ketvirtas fakulteto studentas buvo konferencijos delegatas. Kiekvienas iš jų, kaip ir dera tokio renginio dalyviui, gavo nedidelę bro šiūrėlę, kurioje galėjo rasti pagrindinius duomenis apie fakulteto komjaunuolių vei klų per praėjusius metus. Visus sudomino trys nauji stendai apie pavasario sesi jos bei trečiojo semestro re zultatus, paruošti konferenci jos išvakarėse. — Organizacijos veikla šioje konferencijoje buvo nagrinėjama labai savikritiš kai. Tarp kitų ypač aštriai iškilo pažangumo klausimas. Kodėl medikai... smunka? — Kol kas dar nekaltin čiau mūsų fakulteto apsilei dimu, nes pažangumo rodik
lis 91%, o tai vienu procen tu geriau už bendrų Univer siteto vldurkj. Bet, lyginant su ankstesniais metais, tai... Pagrindinė priežastis — su silpnėjusi akademinė draus mė. Užtenka paminėti vien tokj faktų: visuomeninių mokslų paskaitų neretai klausosi vos penktadalis stu dentų. .. — Nejaugi komjaunimo aktyvas nuolaidžiauja? — Anaiptol! Štai kasmet keturis kartus rengdavom sustiprinto lankomumo deka das. Aišku, per jas sumažė davo praleistų užsiėmimų skaičius. O tarp jų... Kon ferencijoje nutarėme, kad būtina rengti tokius dešimta dienius kas mėnesj. Tiesa, vyresniuose kursuose specia lybės užsiėmimų praleidimas — retas atve|ls, o skola — dar retesnis. — Ko bepaklausi, visi pa sakys — i mediciną medali ninkai stoja! Tai kodėl tenka tokiom priemonėm kelti pa žangumą? — Ar aš sakiau, kad stu dentai nesimoko? Bet šitas mokymasis ir Iškelia ypatin gų uždavinį mūsų komjauni mo aktyvui. Mokymo speci fika skiepija studentams in
Naudinga išvyka Rugsėjo viduryje Universi. lėto Kairėnų botanikos sodo darbuotojų grupė Dendroflo ros skyriaus iniciatyva lankėsi Kauno rajone. Aplankėme Obelynę — įžymaus Lietu vos gamtininko, profesoriaus Tado Ivanausko (1882—1970) sodybų ir Lietuvos žemės ūkio akademijos želdynus. Išvykos tikslas — surinkti sėklų ir susipažinti su gau sia sumedėjusių augalų ko lekcija, Juk rekonstruojant senųjj Kairėnų parkų, {vei siant projektuojamus medy nus, labai svarbu žinoti apie medj viskų: pažinti jj iš la. pų, ūglių, vaisių, medienos rašto, kvapo, žinoti ir jo po reikius šviesai, drėgmei , dir vos derlumui bei augimo pobūdį, lajos šakojimosi ypatybes, — žodžiu, pajaus ti tą tikrųjų medžio vertę. Galbūt toji išvyka bus di delis kairėniškių — botani kų, pomologų, dendrologų — Gamtos apsaugos drau gijos pirminės organizacijos narių savišvietos seminaro pradžia. Juk reikia spėti žengti su nūdieniu gamtos, ekologijos mokslu, reikia mokėti pažvelgti cteitin. To kios mintys kilo važiuojant Vilniaus—Kauno autostrada — tuo vienu keliu iš Vil niaus, taip gražiai aprašytu mūsų profesoriaus C. Kuda bos, pro Gariūnus (koks čia nūdienos ekologijos proble mų mazgas!), pro V. Bergo ųžuolų, toli nuo Vilniaus nu žengusius kolektyvinius so dus, pakelės želdinius, poil sio aikšteles su tyra geriamo vandens čiurkšlės muzika. Žemės ūkio akademijoje mūsų gidu buvo miškininkas doc. A. Navasaitis. Kairėniškiai — dauguma VU auklė tiniai — susipažino su LŽŪA istorija, gerai įrengtais specialiųjų disciplinų (ento. logijos, bitininkystės, den drologijos ir kt.) kabinetais, galėjo palyginti juos su mūsiškiais, pasigrožėti gra.
žiai tvarkoma aplinka (bū kim tiesūs, Universitetui yra ko mokytis iš kolegų). Apie 1960 metus LŽŪA miestelyje Noreikiškėse so dinti įvairių rūšių medynai — puiki dendrologijos audi torija. Plačiašakis skrobly nas, maloniai kvepiantis balteglynas, įdomiais kankorė. žiais viliojantis pocūgynas, išlakus, tamsžalis kėnynas, uosynai, maumedynas, klevy nai — žiūrėk, dėkis i galvą, lygink augimo spartą, pa jausk širdimi grožj. O margalapė Gbelynė — tai amžinai gyvas paminklas žmogui, tiek daug nusipel Lietuvos mokslui, niusiam gamtosaugos kultūrai. Pa minklas, kurį profesorius T. Ivanauskas pats sukūrė., kurj dabar puoselėja jo idėjų tęsėjai. „Kadagiai ir pušys — ma no mylimiausi medžiai" — yra sakęs Tadas Ivanauskas. Ir iš tiesų Obelynėje daug spygliuočių: tujų, eglių ir eglės formų, sibirinių ir ki tokių pušų, įvairių maume džių, kėnių, auga ateiviai iš Šiaurės Amerikos — cūgos, pilkasis kėnis. Daug ir lapuočių: beržų, liepų, ąžuo lų. Auga ir medžiai reliktai — dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja — ūgtelėjusi, kad nė nebepažinti josios nuo mano studijų laikų. Iš augęs ir turkinis lazdynas, slepiantis riešutus, deja, tuš čius, labai puošnioje gožė, lėje. Buvo visiems ko pasimo kyti. Antai darbininkas V. Cironka dar subtiliau mokės pažvelgti j kiekvieną medj ir krūmelį, kada teks dar buotis kirviu, valant Kairė nų parką, atskleidžiant už mirštą didybę ir grožj, ar plušėti naujų ekspozicijų laukuose. O jaunosioms dar buotojoms — VU absolven tėms Irenai Kybartaifei, Ri mai Jankauskaitei tai bene pirmoji tikra pažintis su
Siu metų rugsėjo 29 dieną mirė Filoloqijos fa kulteto Vokiečių filologijos katedros vyresnioji dėstyto ja LAIMA DEKSNYTĖ. Nete kome puikios dėstytolos, ga bios filologės, branųios koleqės, nuoširdaus ir qero žmoqaus. Laima Deksnytė qimė 1946 m. ųruodžio 26 dieną Vilniuje, tarnautojų šeimoje. 1953 metais pradėjo lankvti Šiaulių III septynmete mo kyklą, o nuo 1957 metų, šeimai persikėlus j Trakus, tęsė mokslą Trakų internati nėje mokykloje. 1964 metais, baiqusi vidurinį mokslą, įstojo į Vilniaus V. Kapsuko universiteto Filoioqijos fa kulteto vokiečių kalbos ir literatūros specialybę. Laima atkakliai siekė moksio, visą studijų laiką buvo mokslo pirmūnė. aktyvi Studentų mokslinės drauqijos narė, di-bo labai kruopščiai ir nuoširdžiai. Universitetą
Laima balqė su paqyrimu ir buvo palikta Vokiečių filo logijos katedroje dirbti mokslinio Ir pedaqoqinio darbo. Nuo 1971 metų L. Deksny tė mokėsi aspirantūroje Greifsvaldo universitete Vo kietijos Demokratinėje Res publikoje, tyrinėjo dabartį, nės vokiečių kalbos sintak sės problemas. VDR L Dek snytė sėkmingai apqynė fi lologijos kandidato disertaci ją, tapo aukštos kvalifikaci jos specialiste. 1979 metais buvo išrinkta Vokiečiu filo logijos katedros vylesniąja dėstytoja. Ir po aspirantū ros L. Deksnytė tęsė moks linį darbą, tyrinėjo temporalinių santykių sistemą ir Jos funkcionavimą vokiečių kalboje, paskelbė šia tema mokslinių darbų. Savo darbą Laima visada dirbo nuoširdžiai, su didele meile. Jos paskaitos ir pra tybos būdavo turininqos ir įdomios, kruopščiai apųalvotos ir qerai metodiškai pa rengtos. Ją mylėjo studen tai, darbo drauqai, visi, kam su ja teko bendrauti. Jau sunkiai sirqdama, Lai ma dirbo sukaupusi pasku tines jėqas, vadovavo kursi niams ir diplominiams dar bams, buvo valstybinių eg zaminų komisijos narė, rū pinosi savo studentais. Bu vo kukli, santūri, tačiau vi sada pasiruošusi padėti, vi siems labai reikalinga. Tardami LAIMAI paskutinį sudie, suprantame, kad trumpas, tačiau šviesus ir prasminqas Jos gyvenimas bus mums qražus pavyzdys, kad šviesus Jos atminimas amžinai qyvens mūsų širdy se. Vokiečių
filologijos katedra
DU LAIŠKAI IŠ VIENO ŪKIO dendrofloros lobynu. Prisirinkome raudonžiedės vienapiestės gudobelės, geltonžiedės sedulos, šilk medžio, maumedžio sėklų, vijokliuose skendintį profe soriaus namą muziejų aplan kėm. Ir, svarbiausia, grįžom kupini naujų idėjų, minčių, sumanymų, naujo įkvėpimo darbams, kuriant Kairėnų bo. fanikos sodą su mokomąja eksperimentine baze — Universiteto ekologijos mo kslų lobyną. Stepas DEVEIKIS, išvykos vadovas
Spalio 1 dieną žurnalistų II kursas iškeliavo i Utenos rajoną, Leliūnus kasti bul-’ vių. Ne paslaptis, kad labai dideliu entuziazmu trykšta vos vienas kitas studentas. Įvyko visai paprastas, sa. kytum, kasdieninis dalykas. Barnis. Išvažiavus mūsų va dovui, vyriausiuoju liko ket. virtakursis Gintaras. Jį pa skyrė. Jis ne savas. Tad, kai Gintaras bandė paraginti jau pailsėjusius kibti į darbą, kai kurie mano draugai virto slibinais. Buvo pagiežos pilnų žvilgsniu ir grasinimų, viso kių komentarų ir iššūkių svaidymo. Viskas, žinoma, nurimo, bet dėl tokių replikų ne tik adresatui, bet ir pašaliniam
iiuiiiiiiiBiiiiiiiiiiiBiiiaii
Jei dar
nespėjai,
kreipkis j
studentų
profsąjungos komite tą. lllllIllllllilIlIlIlIlIlIlIlilIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlM
Dingusį studento pažymė- VYKAITEI, laikyti negalio. imą Nr. 801700, išduotą jaučiu. "KFF studentui Gintui BEEKFF ekonominės ki LEVlClUI, laikyti negaliobernetikos specialybės II ' ančių. kurso studentai ir kura torius nuoširdžiai užjau Dingusį studento pažymė čia Gintarą MARKEVIČIŲ jimą Nr. 801266, išduotą PF dėl tėvo mirties. studentei Snieguolei BARA-
nesmagu darosi. Juk Ginta rą pažįstam vos savaitė. Dar, galima sakyti, išvis nepa žįstam. Ir šokam į akis žmo gui, kuris nieko blogo nepa. darė, tik kažkuo nepatiko. Vis galvoju, galvoju, bet nieko daugiau išmąstyti ne išeina: frazė „Myliu visus žmones" — labai daug arba nulis. Aplink vis daugėja tų, kurie myli tik save, o kitus juodai taško. Saulė MARKEVIČIŪTĖ XXX — Pirmyn, ereliai! — op timistiškai nuskamba vadovo doc. L. Tapino balsas, ir dvi dešimt penki antro kurso žurnalistai kyla nuo žemės ir griebia kibirus. Juk Ute nos rajono Leliūnų kolūkio bulvių laukai seniai laukė darbščių talkininkų. Gerai, kad vagos nekilometrinės: palipi ant kalnelio ir galas matyti. Taip penkis kartus prieš pietus, tris kartus po pietų nulinguoji, ir virš 10
tonų prirenkam. Net kolūkio pirmininkas patenkintas mū sų darbu, nors bulvių ir ne per daugiausiai. Ten, kur molingos vietos, daug grums tų, kombainą pakeičia stu dentų rankos. Ką mums reiš kia, kai per pietus du „ant rus" sušveičiam. — Kaip nevalgysi, kad viskas taip skanu, — sun kiai dūsauja Jūratė. — Ne, nuo tokio maisto ir sustorėt galima, — juokau ja kitos. — Reikės rytais pradėt aktyviai sportuoti... Bet mes ne tik miegame, valgome ir dirbame. Ne. Va kare, nuplovę šaltu šulinio vandeniu dienos prakaitą, vėl atgauname jėgas: gitarai pritariant skamba daina, juokas. Kas skaito ar mez ga, kas į kiną ar į šokių vakarą nueina, ir visi laukia užplanuotos ekskursijos i Utenos alaus kombinatą. Imandra NEKROŠIŪTE
■iiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim baltė I k., L. Petronytė I k., G. Dragunavlčlus IV k. MaF V. Jackevičiūtė I k., I. Jackevič I k., L, Gavenavlčlūtė n . MF L. Vaitkutė n k., R. Sereika m k., R. SventlckalTF V. Valančius D k. IF V. Rainys I k., R. Ur- tė III k.
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
Prekybos fakulteto pre kybos ekonomikos spec. III k. studentę Siqutę PAJĖDAITĘ dėl tragiškos tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia qrupės draugai Ir kuratorius doc. L. But kevičius.
Teisės fakulteto dar buotojai nuoširdžiai už jaučia Civilinės teisės ir proceso katedros vyr. la borantę Birutę BERNATAVICIENĘ dėl tėvo mir ties.
Redakcijos adresas: 232000—MPT, Universiteto r. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai —611179, ketvirtadieniais sp austuvėje 610444 LV 16248. Iškilioji spauda. Tiražas 4500, Užs. Nr. 2643. 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Ttes os g. 1 dltafaflBBBC cryĄeHTacs («Coacrcjm6 cryAezrrs) —opraH napncoMa, peKTopara, aoMtrrera AKCM Ahtbm, npotjMOMa opaenoB Tpyaoboto spacnoro ■Biran ■ Ąpyscdu sapoAOB ftmjunmnm ymDeporrera hm. B. KancyKaca. PeAaicrop H BapamtmĮKarre. Ha aktobckom SMOte. Bhmhbc
Mirus Flioloqijos fakul teto vyr. dėstytojai Lai mai DEKSNYTEI, nuošir džiai užjaučiame velionės tėvelius ir artimuosius. Vokiečių filologijos katedra
Mirus mūsų branqlai kolegei vyr. dėstytojai Laimai DEKSNYTEI, nuo širdžiai užjaučiame ve lionės tėvelius. Filoloqijos fakulteto dekanatas Ir visuome ninės organizacijos
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ