RIVALOMASIS EOZ. j
^nc
a(į astra
-1579-
IHi universitas
z
vilnensis <
Gruodžio 27 d.
1999 m.
J
Nemokamai
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 29 (1606)
Laimingų šv. Kalėdų ir sėkmingų Naujųjų metų!
AUKŠTOSIOS
Nuoširdžiai sveikinu visus Universiteto bendruomenės na rius, studentus, asistentus, docentus, profesorius, visus moks lininkus ir pedagogus, visus Universiteto darbuotojus, visas Universiteto moteris ir visus vyrus su šv. Kalėdomis ir Naujai siais 2000-aisiais metais. Tegul su besibaigiančiais 1999 metais baigiasi ir visų Jūsų nemalonūs rūpesčiai, nelaimės ir nesėkmės. Tegul ateinantys metai atneša Jums ir Jūsų artimiesiems daugiau laimės, sveikatos ir kitų žmonių šilumos. Tegul ateinantys metai būna laimingi mūsų senajam ir amžinai jaunam Universitetui ir mūsų Tėvynei Lietuvai.
MOKYKLOS RENGIASI VISUOTINIAM STREIKUI Gruodžio 20 d. VU ir kitose Lie tuvos aukštosiose mokyklose buvo nu trauktas akademinis darbas. Taip Lie tuvos aukštųjų mokyklų rektoriai nu sprendė priešintis prieš skurdų aukš tojo mokslo finansavimą. Savo krei pimesi j LR Vyriausybę jie išsakė rei kalavimus: grąžinti visas aukštosioms mokykloms 1999 m. biudžeto įstaty mu numatytas lėšas arba kitais metais pripažinti negrąžintas lėšas valstybės skola aukštosioms mokykloms; nuro dyti Finansų ministerijai, kad 1999 m. valstybės biudžeto asignavimus pa prastosioms lėšoms grąžintų vienodu procentu visoms aukštosioms mokyk loms; padidinti 2000 m. planuojamas lėšas aukštosioms mokykloms bent 40 mln. Lt, kurios yra būtinos jų egzista vimui palaikyti; nelimituoti priėmimo į mokamas studijas; sureguliuoti dės tytojų ir mokslo darbuotojų atlygini mus. Pirmadienį Vilniaus universiteto studentai, atėję į paskaitas, turėjo grįžti namo, kai kurie būriavosi prie auditorijų, skaityklų, vestibiuliuose ir kiemeliuose. Studentams prasidėjo žiemos sesija. “Paskaitų šiandien ne bus”, “Gal tuščias auditorijas pama tys ir valdžios galvos?” - tokie ir pa našūs užrašai skelbė Rektorių kon ferencijos inicijuotą vienos dienos nedarbo akciją “Aukštosios mokyk los prieš jų griūtį”. Thčiau tą dieną streikavo ne visi. Paskaitos vyko Lie tuvos teisės akademijoje, Vilniaus dailės_aka^iemijoje ir Lietuvos karo ukelta 14 psl.
Universitas Vilnensis
2
1999 12 27
VILNIAUS UNIVERSITETO TARYBOJE Gruodžio 21d. įvykusiame VU ta rybos posėdyje Mokslo reikalų pro rektorius akad. B.Juodka pasveikino naująją Tarybą. Patvirtinta naujos Ta rybos sudėtis: prof. habil. dr. R.Pavilionis, prof. habil. dr. B.Juodka, doc. dr. S.Vengris, A.Pikturna. MaF - prof. habil.dr.F.Ivanauskas, prof. habil. dr. VMackevičius, prof. habil. dr. A.Laurinčikas, prof. habil. dr. E.Manstavičius, prof. habil., dr.A.Račkauskas, habil.dr.ADubickas. FF - doc. dr. G.Dikčius, prof. habil. dr. L.Kimtys, prof. habil. dr. A.Stabinis, prof. habil. dr. G.Juška, prof. habil. dr. A.R.Bandzaitis, habil.dr. V.Balevičius, prof. habil. dr. A.Piskarskas, prof. habil. dr. P.J.Žilinskas.
IF - doc. dr. A.Bumblauskas, doc. dr. Z.Butkus, doc. dr. I.Valikonytė, doc. dr. S.Jegelevičius, prof. habil. dr. M.Michelbertas, prof.habildr.Stanislovas Lazutka. EF - prof. habil. dr. S.Martišius, prof. habil. dr. J.Mackevičius, prof. habil. dr.V.Pranulis, prof. habil. dr. A.Marčinskas, prof. habil. dr. L.Simanauskas. TF - doc. dr. V.Tiažkijus, prof. habil. dr. M.Maksimaitis, prof. habil. dr. VVadapalas, doc. dr. G.Bužinskas, prof. habil. dr.S.Vansevičius. KHF - doc. dr. A.Šalčius, prof. habil. dr.V.Gronskas, prof. habil. dr. A.Radzevičius, doc. dr.V.Jakimenko, doc. dr.V.Tamaševičius. FilosF - doc. dr. B.Pociūtė, prof. habil. dr. E.Nekrašas, prof. habil. dr. A.Šliogeris, prof. habil. dr. V.Br.Pši-
bilskis, prof. habil. dr. R.Plečkaitis. ChF - Prof. habil. dr. R.Kazlauskas, prof. habil. dr. A.Kareiva, prof. habil. dr. P.Vainilavičius, doc. habil. dr. A.Padarauskas, prof. habil. dr. V.Daukšas, prof. habil. dr. S.Tumkevičius, doc. dr. V.Vičkačkaitė. GMF - prof. habil. dr. J.Naujalis, prof. habil. dr.A.Jurgaitis, habil. dr. J.Lazutka, prof. habil. dr. K.Kilkus, prof. habil. dr. V.Rančelis, doc. dr. A.Pilipaitis, doc. dr. O.Rukšėnas, doc. dr. R.Šatinskas. MedF - prof. habil. dr? G.Česnys, prof. habil. dr. Z.Kučinskienė, prof.
habil. dr. A.Raugalė, doc.habil.dr. K.Strupas, prof. habil. dr. V.Sirvydis, prof. habil. dr. J.Ivaškevičius, prof. habil. dr. V.Triponis, prof. habil. dr. A.Baubinas, prof. habil. dr. K. Vitkus, prof. habil. dr.P.Kaltenis. FilF - prof. habil. dr. B.Stundžia, prof. habil. dr. E.Jakaitienė, prof. habil. dr. E.Ulčinaitė, prof. habil. dr. A.Kalėda , prof. habil. dr. V.Pakerienė, dr. P.Lavrinec. KomF - doc. dr. R.Gudauskas, prof. habil. dr. O.Voverienė, prof. habil. dr. D.Kaunas, doc. dr. A.Glosienė, dr. A.Nugaraitė, doc. dr.N.Bra žėnienė, doc. dr. R.Lopata, prof. habil. dr. J.Saplinskas, prof. habil. dr. J.Vaitkus, prof. habil. dr. A.Žukaus-
kas, doc. dr. S.Sinkevičius, B.Butkevičienė, A.Matekonis, dr. R. Lukoše vičius, A.Staniulis, A.Malickas. VU Senato nariais slaptu balsavi mu išrinkti prof.habil dr. D.Kaunas,
prof. habil.dr. E.Ulčinaitė ir prof. ha bil. dr. J.Mackevičius. Profesoriaus vardas suteiktas Te orinės fizikos ir astronomijos institu to laboratorijos vedėjui Petrui Sera pinui, docentų vardai - MedF Stoma tologijos klinikos vyr.a. Juozui Ole kai, Slavų literatūros katedros vyr. moksl. d. Pavelui Lavrinec, MTMI vyr. moksl. d. Gintautui Tamulaičiui, EF Statistikos katedros vyr. asist. Vytautui Kėdaičiui, EF Tarptautinių ekonominių santykių katedros vyr. asist. Raimondai Balnienei ir EF Fi nansų ir kredito katedros vyr. asist. Gitanui Nausėdai. Atviru balsavimu Tarybos ir Sena to sekretoriumi perrinktas prof. ha bil. dr. A.Stabinis, šias pareigas ėjęs jau tris metus. Tame pačiame posėdyje VU Tary ba priėmė pareiškimą LR Seimui dėl Aukštojo mokslo įstatymo projekto.
VILNIAUS UNIVERSITETO TARYBOS PAREIŠKIMAS Vilniaus universiteto Taryba, susipažinusi su LR Seime pradėtu svarstyti Aukštojo mokslo įstatymo projektu ir jį įvertinusi,
pareiškia: 1. Teikiamas Įstatymas, numatydamas naują Universiteto valdymo struk tūrą, kurioje du trečdalius Tarybos sudarys ne paties Universiteto išrinkti, o švietimo ir mokslo ministro, politinio pareigūno, paskirti asmenys, ku riems - kaip ir skiriamam Tarybos pirmininkui - net nekeliami jokie moks linės kvalifikacijos ar išsilavinimo reikalavimai, iš esmės panaikina Uni versiteto autonomiją, t.y. jo SAVIVALDĄ, deklaruotą prieš 420 metų Uni versiteto įkūrėjų, 1991 m. grąžintą Universitetui LR Aukščiausios Tarybos aktu, įteisintą LR įstatymo galią turinčiu dabartiniu Universiteto Statutu, 1992 m. - LR Konstitucijoje, 1991 m. Universiteto pasirašytoje Didžiojoje Europos universitetų Chartijoje ir plačiai įgyvendinamą praktinėje pažan giausių Europos ir pasaulio universitetų veikloje. 2. Teikiamas įstatymas neleistinai panaikino habilitaciją kaip būtiną pri pažinimo profesoriumi sąlygą, atsisako dvipakopės mokslo laipsnių siste mos, daugeliu požiūrių sulygina universitetus ir kolegijas, įgyjančias aukš tųjų mokyklų statusą, sukuria teisines ir praktines prielaidas Lietuvos moks lo kokybės, lygio smukimui, jų devalvavimui, grėsmingam visai šalies per spektyvai. 3. Numatoma įstatyme studijų mokesčių sistema prieštarauja LR Kon stitucijos 41 straipsniui. Dėl šių esminių priežasčių, taip pat kitų neaiškių, prieštaringų, painiai formuluojamų įstatymo straipsnių, prašome LR Seimą grąžinti įstatymo projektą jo autoriams kaip nepriimtiną ir taisytiną.
Pareiškimas priimtas Vilniaus universiteto Tarybos posėdyje 1999 m. gruodžio 21 d. Vienu balsu pritarė 88 Tarybos nariai.
Universitas Vilnensis
1999 12 27
3
LDDP PARĖMĖ NEĮGALIUOSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS
Gavę paramą studentai Inga Varkalaitė, Alvydas Goris ir Ramūnas Unčiūra su Seimo nariais I.Šiauliene ir prof. J.Karosu VNaujiko nuotr. Gruodžio 21 dieną Universiteto Ta LDDP frakcijos Seime atstovai įteikė pa rybos posėdyje dalyvavusių Seimo na šalpas. “Ši misija mums labai maloni, rių prof. J.Karoso ir I.Šiaulienės huma sakė I.Šiaulienė. - Seimo nariai taip pat niška misija visiems priminė artėjančias dalyvauja taupymo programose. Mes nu šv. Kalėdas. Penkiems neįgaliesiems I sprendėme atskirai, kaip LDDP frakci grupės invalidams VU studentams jos nariai, paaukoti dalį savo atlyginimo
ir skirti ją labiausiai materialiai vargs tantiems pažangiems Universiteto stu dentams. Surinkę nemažą pinigų sumą kreipėmės į Universiteto rektorių, ku ris mums pasiūlė kandidatus”. Finansinė parama nuo LDDP frak cijos buvo įteikta Alvydui Goriui (FilosF II k. magistrantui), Ingai Varkalaitei (FilosF III k. bakalauro studijų programos studentei), Mantui Ka minskui (FilosF neakivaizdinių baka lauro studijų III k. studentui), Anta nui Kinčiui (IFI k. magistrantui) ir Ra mūnui Unčiūrai (MIF III k. bakalau ro studijų programos studentui). Seimo narys prof. J.Karosas, įteikęs paramą, sakė: “Džiugu, bet kartu ir la bai liūdna, kad dešimtaisiais valstybės Nepriklausomybės metais mes tik tokia forma galime paremti žmones, kuriems iš tiesų reikia pagalbos”. Universiteto vadovai padėkojo Sei mo nariams už šį humanišką žingsnį ir palinkėjo nepamiršti Universiteto. “Jūsų gražiu pavyzdžiu te paseka ir kiti valdžios pareigūnai”, - sakė rektorius R.Pavilionis. "U.V." inform.
UNIVERSITETO KLUBE APTARTA LIETUVOS ŪKIO VYSTYMO PROGRAMA Gruodžio 16 d. Universiteto kavinėje po gana ilgos pertraukos vėl susirinko Universiteto klubas. Šį kartą klubo susi rinkimo tema buvo “Lietuvos ūkio vysty mo programa: modeliai ir tikrovė”. Pirmasis pranešėjas akademikas Eduar das Vilkas susirinkusiems papasakojo apie Lietuvos ekonomikos strategijos atsiradi mą. Anot pranešėjo, anksčiau būdavo tik Vyriausybės programa, o ekonomikos plė tojimo strategijos nebūdavo. Pirmoji tokia strategija atsirado visai neseniai - tačiau ne Lietuvos iniciatyva, o Europos Sąjungai rei kalaujant. Šiuo metu strategija numatyta iki 2005 metų. Šį dokumentą rengė Euro pos reikalų ekspertai, bendradarbiauda mi su įvairių ministerijų atstovais. Toliau pranešėjas detaliai papasakojo apie dabartinę Lietuvos ūkio padėtį. Anot akademiko, šiuo metu Lietuva yra pasie kusi tik 65 procentus ikirevoliucinio ūkio lygio. Beje, beveik visos Rytų Europos ša lys, išskyrus Lenkiją, yra žemiau ikirevo liucinio lygio. Materialinė gamyba Lietu voje per daug sumažėjusi ir suprimityvėjusi - apie tai liudija elektronikos, stak
lių pramonės padėtis. Išsiskiria nebent Marijampolės fasavimo ir pildymo įran gos įmonė, kuri nemažai produkcijos eks portuoja, turi savo konstravimo biurą. Akademikas E.Vilkas teigė matąs dvi galimybes Lietuvos ūkiui augti: pirma, Lietuvos verslininkai gali įsisavinti vaka rų technologijas; antra, užsienio investi cijos. Tačiau, pranešėjo manymu, ne taip lengva būti optimistu. Darbo jėga Lietu voje jau senokai neauga ir, matyt, dar ne greitai pradės augti. Lietuvoje rinkos eko nomikos dar nėra. Akademikas teigė, jog didžiausia Vyriausybės klaida - teisingai nepanaudotas milžiniškas potencialas energetika. Su šiuo akmeniu po kaklu, anot E.Vilko, iš duobės lipti nebus lengva. Antroji prelegentė Seimo narė prof. Kazimiera Prunskienė pakvietė pažvelgti į praeitį, į ekonomikos reformų Lietuvo je pradžią. Anot pranešėjos, tuomet ne buvo patirties, kuria būtų galima pasi kliauti planuojant žingsnius ekonomikos reformų keliu. Reikėjo pasirinkti, kokiu keliu eiti - šoko ar “žingsnis po žingsnio”. Profesorės nuomone, tai nėra pasirinki
mas “arba-arba”, veikiau - “ir-ir”, tai yra, reikėjo derinti abu metodus. Tačiau tuomet iškilo problemų su nuosavybės teisėmis, kurios yra ekonominės siste mos pagrindas - nesusiformavo finan sinis kapitalas, atviros sienos neužtikri no sėkmingo dalyvavimo rinkoje ir kon kurencingumo. Pranešėja kritikavo ir pirmuosius Lietuvos verslininkus, kurie dar nebuvo pakankamai sąmoningi ir pasirengę pradėti verslą, nesuprato, jog yra didžiulis skirtumas tarp įmonės kaip nekilnojamojo turto ir privataus verslo. Nemaža kritikos susilaukė paskutinio sios vyriausybės - ypač už netikusiai vyk dytą privatizaciją, neteisingą iš jos gau tų lėšų panaudojimą, valiutos, bankų, fi nansų politiką, nesudarytas prielaidas deramai konkurencijai ir konkurencin gumui. Apie tai, kad diskusijos temos aktu alios ir svarbios Lietuvos šviesuomenei, liudijo prelegentams užduotų klausimų gausa. Indrė KLIMKAITĖ
Universitas Vilnensis
4
1999 12 27
SV. JONŲ BAŽNYČIOJE VĖL SKAMBĖS VARGONAI Gruodžio 16 d. VU Senato nariai patyrė džiugią akimirką: jie buvo paskutiniai, matę šv. Jonų bažny čios vargonus iš vidaus, ir pirmi išgirdo restauruotais vargonais atliktą “Gaudeamus” fragmentą. Muzikologas, vargonų restauratorius Rimantas Gučas susirinkusiems priminė Renesanso laikų var gonininkų tradiciją, išlikusią iki šių dienų. Kai palei dus orą ir išsipūtus dumplėms išgaunamas pirmas garsas, šis faktas pažymimas susibūrimu. “Todėl jū sų atvykimu labai džiaugiamės”, - sakė R.Gučas. Vargonų ir jų restauravimo istorija labai paini ir įdomi. Galbūt ji bus papasakota vargonų pašventi nimo progai rengiamoje knygelėje. Vargonai turi būti baigti restauruoti Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio minėjimui, jie paskelbs liepos vidury je vyksiančio Pasaulinio vargonų statytojų kongre so pradžią.
Restauruoti šv. Jonų bažnyčios vargonai netrukus džiugins muzikos mylėtojus
VNaujiko nuotr.
Rektoriaus ir Senato narių parašai ant vargonų durų taip pat taps vargonų istorijos dalimi
^Naujiko nuotr.
Atkelta iš 1 psl.
akademijoje. Nestreikavo ir VU Me dicinos fakultetas. Kaip telefonu “U.V.” redakcijai teigė MF akademi nių reikalų prodekanė doc. R.Mikėnienė, “medikai teisės streikuoti ne turi visame pasaulyje. Mes papras čiausiai dirbame ir neturime jokios moralinės teisės nutraukti darbą”. Agentūra BNS pranešė, kad Lietu vos studentų sąjunga taip pat solidari zuojasi su Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos paskelbta akci ja, o ateityje numato savarankiškus protestus. Gruodžio 22 d. Kauno aukš tųjų mokyklų studentų atstovybė suren
Dėkodamas auksinių rankų meist rams VU rektorius sakė: “Kai šie var gonai užgros, tai bus vienas didžiau sių įvykių Universiteto gyvenime. To kių vargonų Lietuva dar nėra turė jusi”. Kiek kainavo vargonų restauravi mas, R.Gučas negalėjo tiksliai pasaky ti, - mat darbai buvo pradėti, kai apyvartoje dar buvo rubliai. Iš tiesų šie vargonai brangūs ir ypatingi tuo, kad yra didžiausi Lietuvoje ir mechaniniai. “Restauruodami stengėmės išsaugoti visus įmanomus istorijos pėdsakus. To dėl šie vargonai gal ir neatitiks dabar tinių modernių vargonų standarto, bet tikiuosi, kad jie dvelks istorija”, - sa kė R.Gučas.
Vargonai buvo pradėti restauruoti 1983 metais. R.Gučas, prisiminęs dar bų pradžią, pasakojo: “Kai pradėjo me restauruoti, prisiminėme, kad virš vargonų yra freska. Kol ji buvo tvar koma, darbus teko porai metų nu traukti. Tada atėjo finansiškai sunkes ni laikai. Tekdavo prie darbų grįžti ir po metų. Tai labai neracionalu. Da bar, nepaisydami finansinių sutriki mų, dirbome nesustodami”. Kiek valstybė dar skolinga už var gonų restauravimo darbus, R.Gučas nenorėjo sakyti. “Kai prieini prie var gonų, apie pinigus nesinori kalbėti”, gudriai išsisuko nuo atsakymo restau ratorius.
gė protesto eitynes, kuriose dalyvavo per 200 studentų. Jie reikalavo geriau finansuoti aukštąsias mokyklas, skubiai sureguliuoti studentų socialinių pasko lų gavimo tvarką bei finansavimo ga rantijas, kad daugėtų valstybės finan suojamų studijų vietų. “Kitais metais privalome turėti bent 40 mln. Lt. Mūsų reikalavimų patenki nimas iš dalies nebus priimtinas”, - te lefonu “U.V.” teigė rektorius R.Pavilio nis. Daugelis mokyklų ne dėl savo kal tės šiandien yra įsiskolinę įvairiems ran govams, jų pečius slegia didžiulės sko los už įvairius komunalinius patarnavi mus. Kaip sakė rektorius, “tų pinigų mes niekaip negalėsime grąžinti, nes negau
name atitinkamų asignavimų iš biudže to. Ir į tai iki šiol nereaguojama”. Jeigu ši įspėjamoji akcija nebus veiks minga, neturės poveikio biudžeto įstaty mu numatytų lėšų grąžinimui šiais me tais bei mokslo ir studijų finansavimo pa didinimui 2000 metais, aukštosios mo kyklos bus priverstos mažinti arba nu traukti studentų priėmimą į valstybės fi nansuojamas vietas, pirmą kartą Lietu voje perkelti studijas į vasarą, taip pat pateikti ieškinį Finansų ministerijai dėl neįvykdytų 1998 ir 1999 m. valstybės biu džeto įstatymų. Svarbiausia - aukštosios mokyklos pradės rengtis visuotiniam aukštųjų mokyklų streikui.
Liana BINKAUSKIENĖ
Liana BINKAUSKIENĖ
1999 12 27
5
Universitas Vilnensis
r
UŽSIENIO KALBŲ MOKYKLOJE NE TIK MOKOMASI
Pristatome
v
Prieš dešimtį metų Vilniaus universitete buvo įkurta Užsienio kalbų mokyk la, organizuojanti mokamus įvairių užsienio kalbų kursus ne tik Universiteto studentams, bet ir visiems norintiems. Apie šios mokyklos veiklą, planus bei rūpesčius laikraščiui “Universitas Vilnensis” papasakojo naujoji jos direktorė anglų kalbos dėstytoja Sigita BIELSKIENĖ.
Dėstytoja S.Bielskienė geru žodžiu mini savo pirmtakus - doc. L.Pažūsį ir doc. G.Karpuvienę, padėjusią pa grindus mokyklos veiklai ir vadova vusią jai beveik dešimt metų. Jos pa siūlymu studijuojantieji į grupes iki šiol skirstomi atsižvelgiant ne tik į už sienio kalbos mokėjimo lygį, bet ir į interesus - būtent čia ir slypi kalbų mokyklos sėkmės paslaptis. Kadangi į mokyklą studijuoti ateina įvairiau sių profesijų ir amžiaus žmonės, po kalbio su mokyklos direktore ir dėsty tojais dėka pavyksta sudaryti panašaus išsilavinimo ir interesų grupes - pvz., medikų, įvairių aukštųjų mokyklų studentų ir pan. Šiuo metu Užsienio kalbų mokyk loje dėstomos anglų (apie 20 grupių), vokiečių, italų ir ispanų kalbos. Jei atsirastų paklausa, būtų dėstoma ir daugiau kalbų, sudaromos grupės no rintiems pasiruošti TOEFL egzami nui ir pan. Tačiau prancūzų ir Šiau
rės šalių kalbų dėstyti neapsimoka, nes šiose srityse stiprūs konkurentai yra Prancūzų kultūros centras ir Šiau rės šalių informacijos biuras. Vieno semestro trukmės studijos (50 akademinių valandų) kalbų mo kykloje kainuoja 380 Lt - tai pigiau negu bet kuriuose mieste organizuo jamuose kursuose. Lėšos skiriamos dėstytojų atlyginimams ir vadovė liams bei kitoms pagalbinėms prie monėms (magnetofonams, vaizdo įrašams ir kt.) įsigyti. Beje, kaip pa sakojo S.Bielskienė, dalis Užsienio kalbų instituto uždirbtų lėšų buvo skirta kelioms Filologijos fakulteto auditorijoms remontuoti. Kalbų mo kykloje dėsto pagal sutartį dirbantys Universiteto dėstytojai, turintys ne maža patirties. Paskaitos vyksta va karais, du kartus per savaitę. Dėstant atsižvelgiama į studentų pageidavi mus, jų poreikius, stengiamasi pateik
ti ne tik pagrindines užsienio kalbos žinias, bet ir įvairios specialiosios li teratūros ta kalba. Neseniai įvesta naujovė - sudaromos specialios gru pės baigiamųjų klasių moksleiviams. Pirmą semestrą jie kartoja mokyklos kursą, vėliau ruošiasi baigiamajam mokyklos arba stojamajam egzami nui - atlieka testus, panašius į “tik ro” egzamino. Šios grupės, anot
S.Bielskienės, dirba labai sėkmingai, moksleiviai patenkinti, kad gali išmė ginti savo jėgas, tad po Naujųjų me tų ketinama organizuoti ir šeštadie nines grupes moksleiviams iš rajonų. Užsienio kalbų mokykla bendra darbiauja su “Longmano” vadovėlių leidykla Londone. Leidykla yra pa dovanojusi kalbų mokyklai vadovėlių, taip pat drauge atlieka vadinamąjį pi lotavimą - suteikia mokyklai naujo vadovėlio bandomąjį maketą, kad šis būtų išmėgintas praktikoje. Šitaip iš
mėginant vadovėlį išryškėja jo trūku mai, yra galimybė tobulinti, o dėsty tojai ir studentai susipažįsta su nau jausia kalbų dėstymo metodika. Tačiau svarbiausia, anot S.Bielskie nės, yra tai, kad žmonės kalbų mokyk loje susipažįsta ir susidraugauja. Mū sų dienų visuomenei, ypač vyresniems žmonėms, labai trūksta tokio bendra vimo. Dėstytojos nuomone, žmonės linkę ieškoti giminingų sielų ir nere tai jų atranda būtent lankydami kal bos kursus. Taigi Užsienio kalbų mo kykla kartais atstoja savotišką klubą. S.Bielskienė džiaugėsi, jog studentų bendravimas po paskaitų nesibaigia ir po jų kursų dalyviai drauge žiūri ar ba žaidžia krepšinį, rengia iškylas į gam tą, vasaros stovyklas. Žinoma, jose už sienio kalba taip pat nepamirštama. Paklausta apie Užsienio kalbų mo kyklos problemas, S.Bielskienė minė jo, jog norėtųsi organizuoti mažesnes - 5-7 studentų grupes, tačiau tam nė ra galimybių - mat tokiu atveju stu-
Užsienio kalbų mokyklos direktorei S.Bielskienei svarbiausia studentų interesai VNaujiko nuotr.
dentai turėtų už kursus mokėti dau giau. O kainų kelti nesinori, nes pa prastai kursus lanko tokių profesijų žmonės, kurių pajamos nėra didelės, arba studentai, neturintys galimybės lankyti užsienio kalbos užsiėmimus sa vo aukštojoje mokykloje. Kartais bū na sunku patenkinti ir individualius pageidavimus - pvz., mokytis verslo kalbos, nes ne visuomet susirenka gru pė. Tokiu atveju Užsienio kalbos mo kykla siūlo individualius užsiėmimus; galima studijuoti ir vasarą. Užsienio kalbų mokyklos dėstytojai teikia ir to kią paslaugą - jei studijuoti kalbą no ri keletas vienos įstaigos darbuotojų, dėstytojas gali ateiti į jų darbovietę. S.Bielskienė geru žodžiu minėjo Užsienio kalbų mokykloje ne viene rius metus dirbančias dėstytojas A.Stungienę, G. Lapinskienę, A. Vis kantienę, A.Tarvydienę, G.Sadeckienę, Z.Jucienę ir kt. Direktorė sakėsi turinti daug idėjų ir planų, kaip pa gerinti mokyklos darbą ir geriau ten kinti studentų interesus. Tikėsimės, kad jie bus įgyvendinti kitais metais ir linkime visam Užsienio kalbų mo kyklos kolektyvui sėkmės!
Indrė KLIMKAITĖ
1999 12 27
Universitas Vilnensis
6
Nuoširdžiausi VUSA linkėjimai šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Linkime, kad nuostabios šypsenos niekada nepaliktų Jūsų veidų ir Jūsų širdžių. Būkite geri vieni kitiems. Mylėkite vienas kitų. Su šventėmis, mielieji! Vilniaus universiteto studentų atstovybė
NAUJA MONOGRAFIJA PAGELBĖS IR EKONOMIKOS SPECIALYBĖS STUDENTAMS Gruodžio 15 d. Mokslų akademi jos Mažojoje salėje vyko konferenci ja “Auditas, finansai Lietuvoje”. Jos metu buvo pristatyta VU Ekonomi kos fakulteto prof. habil. dr. Jono Mackevičiaus monografija “Audito teorija ir praktika”. Tai 24-oji moks lo leidinių serijos “Lietuvos mokslas” (vyr. redaktorius dr. A.Liekis) kny ga, šįkart skirta auditui ir finansams. Jonas Mackevičius 1962 m. baigė VU buhalterinės apskaitos specialy bę ir buvo paskirtas dirbti Buhalteri nės apskaitos katedros asistentu, 1965-
1968 m. dirbo vyr. dėstytoju. Nuo 1968 m. iki šiol dirba Buhalterinės apskai tos katedros vedėju. 1979-1990 m. J.Mackevičius buvo Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulteto deka nas. 1966 m. apgynė daktaro, 1977 m. - habilituoto daktaro disertacijas. 1970 m. jam suteiktas docento, 1978 m. profesoriaus vardas. J.Mackevičius yra Lietuvos nusipelnęs mokslo vei kėjas (1986 m.), VU nekonkursinis profesorius (1995 m.). Per visą darbo laiką Universitete profesorius parašė per 350 mokslo ir
VU Tarptautinių ryšių skyrius informuoja
mokslo populiarinimo darbų, publi kuotų Lietuvos ir užsienio mokslo lei diniuose. Prof. habil. dr. J.Mackevi čius - 18 monografijų ir vadovėlių ekonomistams autorius, daugelio knygų bendraautorius. Didžiulės (net 700 psl.) monogra fijos pratarmėje rašoma, kad ji skirta ne tik visiems Lietuvos auditoriams, įmonių vadovams ir buhalteriams. Knyga pravers ir studentams - ren giantis egzaminams bei rašant moks lo tiriamuosius ar magistro darbus.
"U.V." inform.
J
Ši informacija, kurią teikia Universiteto Tarptautinių ryšių skyrius, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tiks las - suteikti informacijos, kuri leistų dėstytojams, mokslininkams, doktorantams, studentams ir administratoriams nu spręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir kur jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti.
INFOR DE-2
TITEL: Internationales Parlamentspraktikum dės Deutschen Bundestages fūr Hochschulabsolventen aus Litauen. Programm fūr das Jahr 2000/2001.
DAUER: 1 September 2000 bis Mitte Februar 2001.
WER KANN DARAN INTERESSIERT SEIN: Das Programm gilt fūr ųualifizierte, politisch interessierte junge
Menschen mit abgeschlossenem Hochschulstudium. Altersgrenze - 30 Jahre. STUDIUM UND/ODER FORSCHUNGSGEBIETE: Medienwissenschaften, Geschichte, Rechtswissenschaften und
Politikwissenschaften. EINGABEFRIST: 15 Februar 2000.
FORDERUNGEN: - litauische Staatsangehorigkeit; - erfolgreich abgeschlossenes Hochschulstudium; - sehr gute deutsche Sprachkenntnisse; - angestrebte berufliche Tatigkeit im Staatsdienst oder anderen Bereichen dės offentlichen Lebens in Litauen. ZUSATZLICHE INFORMATION: Antragsformulare sind im Būro fūr Auslandsbeziehungen, Universiteto 3, Zi. 41 bei Fr. M.Kairyte zu erhalten, tel. 687049. Konsultationen - beim Herrn Dr. H.H.Drossiger, tel. 687230.
7
Universitas Vilnensis
1999 12 27
---- - ----- —-----------------------------------
TRADICINE Studentų mokslinėse konferencijose V ________________________ / KONFERENCIJARIMTAS IŠBANDYMAS PIRMAKURSIAMS Tarsi prieškalėdinė šventė VU įvyko verslo administravimo ir vadybos krypties I kurso septintoji mokslinė konferencija “Verslo paslaptys ir vadybos vingrybės”. Ir šiais metais pirmakursiai nenuvylė konferencijos organizatorių ir svečių. Savo veržlumu, noru bei sugebėjimu kelti ir gvildenti aktualias temas jie tarsi žengė pirmą žingsnį į sunkų, kupiną išbandymų verslininko kelią. Vien tai, kad studentai domisi svarbiausiomis šiuo metu Lietuvai problemomis, parodo, kad jiems rūpi ekonominė bei socialinė Lietuvos padėtis.
Konferencijoje buvo nagrinėjamos aktualiausios šalies problemos. Daugiau sia dėmesio studentai skyrė investavimo procesams, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kliūtims. Taip pat buvo kalbėta apie turizmą, reklamą, draudimą, priva tų bei šešėlinį verslą ir kt. Konferencijoje dalyvavo 28 studentai, kurie pristatė 21 darbą. Jų pranešimus vertino geriausio oratoriaus rinkimų ko misija (pirmininkas Adomas Gineitis, na riai - Mindaugas Sarogūnas, Dmitrijus Kucevičius ir Eglė Untulytė) ir praneši mų vertinimo komisija (pirmininkas Ma rius Čatkauskas, nariai - Mindaugas Ra kauskas, Miglė Volungevičiūtė bei socia linių mokslų dr. Izolda Bražukienė). Renginio vedėjai Neringa Milėnaitė ir Daumantas Zamalis puikiai susidorojo su savo užduotimi. Geriausiais oratoriais buvo išrinkti Vytautas Jurkšaitis ir Mindaugas Keizeris, kurių darbo tema - “Požiūris į rekla mą ir jos perspektyvos Lietuvoje” (vado vas doc. V.Kindurys). Jie buvo apdova noti Vilniaus banko prizais. Be to, kvie timus į “Lietuvos” kino teatrą gavo du
skaitovai: Tadas Šarūnas už darbą “Ver slo informacijos kompiuteriniuose tin kluose būsena ir perspektyvos Lietuvo je” (vadovas doc. V.Kindurys) ir Simas Lubauskas už pranešimą “Privataus ver slo plėtojimo būsena ir perspektyvos Aly tuje” (vadovas doc. V.Kindurys), kurie pretendavo į geriausio oratoriaus vardą. Renginio metu pranešėjai pade monstravo teorijos žinojimą ir mokėjimą pritaikyti jį praktinėje veikloje. Bet nė vienas nesugebėjo visapusiškai sužavėti publikos. Todėl pranešimų vertinimo ko misija nutarė neskirti pirmos vietos, o an trą ir trečią atiduoti keliems pranešėjams. Antroji vieta atiteko Simui Lubauskui (už minėtą pranešimą) ir Vyteniui Lazauskui su Kęstučiu Lukoševičiumi už pranešimą “Lietuvos įėjimo į euro zoną galimybių įvertinimas” (vadovas doc. V.Kindurys). Trečioj i vieta atiteko Karoliui Pikūnui už pranešimą “Užsienio bankų investicijos ir veikla Lietuvos finansinių paslaugų rin koje” (vadovas doc. V.Kindurys) ir Juliui Simonaičiui su Jonu Ligioniu už praneši mą “Užsienio investicijų perspektyvos Lietuvoje” (vadovas doc. V.Kindurys). Jie
buvo apdovanoti UAB “Omnitel” bei ra dijo stoties “M-l” prizais. Skirta nemaža paskatinamųjų prizų. Jie atiteko labiausiai publiką sudominu siam skaitovui Petrui Dubinskui už pra nešimą “Pinigų plovimas: samprata, for mos bei prevencija” (vadovas doc. V.Kin durys) bei žaviausiai ir maloniausiai pra nešėjai - Alinai Žagaraitei už pranešimą “Ar įmanoma Lietuvoje gauti paskolą smulkiam ir vidutiniam verslui?” (vado vas doc. V.Kindurys). Dar vienas svarbus konferencijos ak centas - sekretoriato veikla, kurioje da lyvavo pirmininkė Asta Salaitė, narės Eg lė Stančikaitė, Natalija Kononenko ir Miglė Medžiūnaitė. Atlikusios statisti nius skaičiavimus jos išrinko aktyviausią klausytoją, uždavusį net 37 klausimus. Nebuvo pamiršti ir studentai, padėję organizuoti renginį. Įvairių dovanų gavo tvarkdariai, rėmėjų ieškotojai, techniniai pagalbininkai. Jolita KNEZYTĖ, Anastasija KARGINA,
EF, I k. studentės
A
Tai (domu
KADA^ULAUKSIME TREČIOJO TŪKSTANTMEČIO ?
Visos žiniasklaidos priemonės pasta ruoju metu atrodo apsėstos trečiojo tūks tantmečio manijos - rengia tūkstantme čio konkursus ir žaidimus, renka tūkstant mečio žmogų, ragina paskutinį kartą šia me tūkstantmetyje nuveikti kažką ypatin ga. Ką jau bekalbėti apie turizmo indust riją, kur vyksta tikros varžybos dėl teisės pakviesti patiklius vartotojus pirmiesiems visame pasaulyje pasitikti tekančią naujo tūkstantmečio saulę... Tačiau nedaug kas susimąsto, jog iki naujo tūkstantmečio iš tiesų liko ... dar visi metai! Priežastis labai paprasta - klaida skai čiuojant metus. Metus, kaip žinia, skai čiuojame nuo Kristaus gimimo (nors per visą tą sumaištį, laukiant naujo tūkstant mečio, ne visada prisimename ir šį be galo reikšmingą faktą). Nulinių metų žmoni
jos istorijoje nebuvo - po pirmųjų metų prieš mūsų erą iš karto prasidėjo pirmieji mūsų eros metais. Kitaip sakant, Kristus gimė pirmaisiais mūsų eros metais. To liau analogija labai paprasta - kaip skai čius 10 užbaigia pirmąją dešimtį, taip skaičius 2000 užbaigia (!) dvidešimtąjį amžių. Taigi, norėdami užbaigti XX am
žių ir pasitikti XXI (tuo pačiu ir naują
tūkstantmetį) turėsime pragyventi dar
visus metus. Ir tik pasitikdami 2001-uo-
sius atversime naują žmonijos istorijos puslapį, naują tūkstantmetį. 2001 metų sausio 1 dieną oficialia trečiojo tūkstant mečio pradžia patvirtino Tarptautinis matų ir saikų komitetas, Karališkoji Grinvičo observatorija ir kiti autoritetingi erdvės ir laiko tyrimo centrai.
Žinoma, skaitmuo su trimis nuliais at rodo įspūdingai ir turi nemažą psicholo ginį poveikį. Būtent tuo ir naudojasi ver slo bei reklamos pramonė. Tikėjimą ma giška 2000-ųjų galia sustiprina ir įvairios pranašystės apie galimą pasaulio pabai gą, neva turinčią ateiti šiais metais, ir su siaubu laukiama visuotinė kompiuterių krizė. Tikėti tuo ar ne - kiekvieno asme ninis reikalas. O kol pasaulis eina iš proto, planuoda mas kuo įspūdingesnes naujo tūkstantme čio pasitikimo iškilmes, atsipūskime - dar turime laiko. Ne tik šventėms pasiruošti, bet ir nenuveiktus šio tūkstantmečio dar bus pabaigti, su priešais susitaikyti, skolas grąžinti, kaimynui ar draugui gerą žodį tar ti. Tegu paskutinieji šio tūkstantmečio me tai būna darbingi, ramūs ir prasmingi. Indrė KLIMKAITĖ
)
Universitas Vilnensis
8
1999 12 27
ŽURNALISTIKOS STUDENTŲ SPEKTAKLIS PRIMINĖ APIE Gruodžio 17 d. vakarą ant VU Teat ro salės durų kabantis skelbimas kvietė ARTĖJANČIAS KALĖDAS pasižiūrėti spektaklį antikinės mitologi Teatras J
jos motyvais “Olimpo deivių grožio kon kursas” (rež. dr. Aleksandra Veličkienė). Reginio stebėti susirinko Klasikinės filologijos katedros dėstytojai, vaidinu sių pirmakursių žurnalistų artimieji, ko legos, draugai ir pažįstami. Energingas graikų liaudies šokio sirtakio ritmas pil nutėlę salę apgaubė graikiškos kultūros dvasia. Spektaklyje-inscenizacijoje pasakoja ma apie mirtingojo Pelėjo ir jūrų nimfos Tetidės vestuves. į šventę nepakviesta nesantaikos deivė Eridė supyko ir puo taujantiems metė aukso obuolį su užra šu “Gražiausiajai”. Trys deivės - Hera, Atėnė ir Afroditė - susiginčijo, kuriai tas obuolys turėtų priklausyti. Dzeusas bei kiti dievai palydėjo jas pas piemenaitį Parį, kuris turėjo išspręsti ginčą. Po įvai riausių deivių bandymų įrodyti, kuri ge riausia, Paris obuolį priteisė Afroditei. Spektaklio prologe tragedijos mūza Melpomenė ir komedijos mūza Talėja užsimena apie keletą nukrypimų nuo mitologijos. Tai iš tiesų labai pagyvina spektaklį, neleidžia nuobodžiauti akto riams ir žiūrovams. Pavyzdžiui, filoso fas Diogenas su statine, kurioje gyve na, atsibeldžia į dievų Olimpą. Jis kram to gumą, o nemalonų kvapą šalina de zodorantu “Old Špice”. Arba jaunave džiui Pelėjui Dzeusas įteikia ryšulėlį “aukso”, kuriame iš tikrųjų įvyniota daugybė baltų centų monetų. Kaip ir antikinėse tragedijose bei ko medijose, spektaklio aktoriai bendrau ja su žiūrovais. Dzeusas iš salės pasikvie čia berniuką ir mergaitę, kurie dekla muoja eilėraščius apie naująjį šimtme tį. Net Diogenas nesusilaiko neištaręs: “Vaikai - didžiausi filosofai”. Ši scena labai priminė apie artėjančias Kalėdas,
Olimpo „gyventojai"po spektaklio VNaujiko nuotr.
o Dzeusas - geraširdį Kalėdų senelį, A.Veličkienė iš įvairiausių mitų ir le dalijantį vaikams saldainius. gendų pati sukomponavo vaidinimo teks Žaismingumo vaidinimui suteikė ir tą. Besidomintys mitologija tikrai žino įterptos šokių (pagal Vanesos Mae, šios dėstytojos sudarytą “Antikos mito Džanetos Džekson atliekamas dainas) logijos žinyną” bei prieš metus pasiro bei muzikos (atliktos fleita, pianinu) džiusią knygą “Ariadnės siūlas”. scenelės. Tokių “nukrypimų” dėka Paklausta, kaip sekėsi statyti spektak spektaklis tapo įdomiu, linksmu ir ne lį su studentais, režisierė sakė, kad jos pa nuobodžių. tarimų klausė ne visi vaidinantys. Tačiau “Olimpo deivių grožio konkurso” tai suprantama - juk kiekvienas turi savo režisierė, Klasikinės filologijos kated nuomonę apie vaidmens kūrimą. Pritrū ros dėstytoja dr. A. Veličkienė pasako ko ir laiko pasiruošti - repetuota tik du jo, kad jau yra režisavusi kelis spek su puse karto, todėl dar po trijų repetici taklius, suvaidintus per VU Teisinin jų suvaidinta būtų visai gerai. kų dienas. Nors daktarė Universiteto Galima tik džiaugtis, kad šiais laikais studentams dėsto antikinę literatūrą, kai kurie Universiteto bendruomenės na pirmakursiams žurnalistams egzami riai nepristinga nei entuziazmo, nei jėgų ną vis tiek teks laikyti. įgyvendinti savo idėjas. Lieka tikėtis, kad ir kitame tūkstantmetyje išvysime ne vie ną tokį, pasak A.Veličkienės, “spektaklį pasilinksminimui”. 2734 Vilnius,
Mūsų adresas: Universiteto 3, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 3000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Liana Binkauskienė Korespondentės: Laura Blynaitė, Živilė Viteikaitė Stiliste Indrė Klimkaitė
Laura BLYNAITĖ
PAMESTAS PAŽYMĖJIMAS Pamestą Žydrės ČERNYTĖS KomF III k. studentės pažymėjimą Nr.9712120 laikyti negaliojančiu.