r.mvniDis sccioencas VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. spalio 7 d.,
penktadienis
vieną semestrą gerai apmąs tyti paskaitinio kurso ir se minarų tematiką bei planus, atsižvelgiant į einamojo mo mento ypatumus ir partijos keliamus uždavinius studen tų marksistiniam paruošimui. Įtvirtinti TSKP istorijos pro bleminį dėstymą. Daugiau mokyme panaudoti vaizdumo ir techninių priemonių. Ir ĮGYVENDINANT TSKP CK BIRŽELIO (1983 toliau rimtą dėmesį skirti M.) PLENUMO IR LIETUVOS KP CK studentų internacionaliniai^ ir ateistiniam auklėjimui, XI PLENUMO NUTARIMUS buržuazinių koncepcijų mo kslinei kritikai. Paruošti ir Kalboje, pasakytoje TSKP akuotų ir prityrusių dėsty- apsvarstyti naujus paskaitų CK birželio (1983 m.) pienu- tojų. Dabar dauguma iš jų tekstus sudėtingiausiais kur me, draugas J. Andropovas moksių kandidatai, docentai, so klausimais, papildant jais nurodė, kad ,,musų ideolo- Nemaža jų gretose yra mo kabinete kaupiamą paskaitų kinį, auklėjamąjį, propagan- kslų daktarų, profesorių, fondą, kuriuo galėtų naudo; dinj darbą būtina ryžtingai Katedrose atliekamas inten- tis visi dėstytojai. Sustiprin pakelti į lygį tų didelių ir tyvus metodinis darbas, ti dėstytojų pedagoginio sudėtingų uždavinių, kuVisose visuomenės mokslų darbo kontrolę. riuos partija sprendžia išsi- katedrose apsvarstyti TSKP 4. Iki š. m. lapkričio mėn. vysčiusio socializmo tobuli- CK birželio ir LKP CK XI baigti TSKP istorijos dėsty nimo procese". plenumų nutarimai, numaty- mo specializuotos ir techni1983 m. birželio 30 d. įvy- tos priemonės siekiant užtik- zuotos auditorijos 310 (Sau kęs LKP CK XI plenumas rinti aukštą mokslinį idėjinį lėtekio rūmuose) įrengimą, apsvarstė TSKP CK birželio jr metodinį paskaitų ir sę- pasiekti, kad ši auditorija plenumo išdavas ir priėmė minarų lygį,pakelti dėstytobūtų maksimaliai panaudota išsamų nutarimą, įpareigoju- jų auklėjamąjį vaidmenį stu- TSKP istorijos paskaitoms ir sį visas respublikos partines dentijai nemokymo metu, seminarams. 1983/84 m. m. organizacijas, visas moky- Štai kai kurios kryptys, kū pradžiai išleisti naujus parti mo įstaigas, visas ideologi- rias, pavyzdžiui, aptarė ir jos istorijos 170 vai. kurso nio darbo grandis toliau ge- pagal ką toliau dirba TSKP pavyzdinius seminarų planus rinti darbo žmonių komunis- istorijos kolektyvas: ir metodinius nurodymus stu tinį auklėjimą kaip svarbiaui. ir toliau nuosekliai rū dentams. Visuomenės moks sių sėkmingo tarybinės vi- pintis dėstytojų kvalifikaci- lų kabinetui turėti tiek suomenės vystymosi, Tarybų jos kėlimu. Tam tikslui dau- vaizdumo priemonių, kad jų valstybės ekonominės ir gy- giau naudotis visuomenės užtektų dėstymo poreikius nybinės galios stiprinimo są- mokslų dėstytojų kvalifikaci- patenkinti. Kabinetui ir to jygūjos kėlimo institutais, vei- liau rengti ekspozicijas, skir Tiek TSKP CK plenume, kiančiais prie Maskvos, Le- tas įžymioms TSRS ir Lietu tiek ir Lietuvos KP CK ple- ningrado. Kijevo ir Minsko vos TSR, TSKP ir LKP da iiume daug dėmesio buvo universitetų. Per artimiau- toms paminėti. skirta visuomenės mokslų sius keletą metų pasiekti, 5. Dėstytojams pagerinti dėstymui aukštosiose mo- kad visi katedroje dirbantys kyklose, studentų marksisti- asistentai baigtų aspirantūrą, darbą su studentais skolinin niam paruošimui. Buvo nu- apginti! kandidatines diserta- kais, nepalikti jų be dėme sio fr globos, kviesti juos odyta. kad būtina pagerin- cijas. Ir toliau rengti kated- konsultacijoms, iš anksto, ti visuomenės mokslų dėsty- roję aukščiausios kvalifika- skirti egzaminoi ar įskaitos mą ir jų studijų pažangu- cijos dėstytojų mokslinius pakartotino laikymo laiką ir mą. Visuomenės mokslų dės- kadrus — istorijos daktarus, vietą. Kartu būtina sustip tytojų uždavinys buvo ir Mokslinis ir metodinis dar- rinti studentų mokymosi kon yra formuoti būsimų aukštos bas katedroje tobulinamas ir kvalifikacijos specialistų aktyvinamas kaip pastovus trolę, siekti, kad jie regulia marksistinę - lenininę pašau- kelias moksliniam ir metodi- riai dirbtų per visą semest laiku pastebėti ir sustip lėžiūrą, ugdyti akademinio niam dėstytojų darbo lygiui rą, rinti dėmesį silpnesniems jaunimo nepakantumą bur- kelti. Nuo šių metų kated- studentams, kad visi studen žuazinei ideologijai, sugebė- roję reguliariai bus skaito- tai per sesijas išlaikytų kur jimą argumentuotai, įtikina- mi moksliniai dėstytojų pra- so egzaminus ir įskaitas. mai kritikuoti marksizmo-le- nešimai apie jų tyrinėjimų Mūsų tikslas pasiekti, kad ninizmo ir TSKP politikos rezultatus. Numatyta pasi- nebūtų vidutiniokų, kad vjfalsifikatorius, mokėjimą sa- ruošti ir respublikinei aukšvarankiškai iš klasinių pozi- tųjų mokyklų visuomenės sų studentų žinias galima cijų teisingai vertinti vi- mokslų katedrų metodinei būtų įvertinti gerais ir labai daus ir tarptautinio gyveni- konferencijai, kuri įvyks gerais pažymiais. 6. Mokymo - auklėjamaja mo reiškinius pasiekti, kad Universitete kitų metų rume darbe dėstytojai palaiko visi mūsų aukštosios mo- deni. tykios absolventai būtų ta2. 1983/84 m. m. rudens nastovius kontaktus su fakul rybinės Tėvynės patriotai ir semestro paskaitose ir semi- tetų dekanatais, visuomeni organizacijomis ir ■nternacionalistai, aktyvūs nar niuose užsiėmimuose pa- nėmis tomunizmo kūrėjai — tvirtų siekti, kad pirmo ir antro kuratoriais, su jais spren idėjin’ų įsitikinimų, aukštos kurso studentai giliai išstu- džia iškylančius darbo su elgesio kultūros. Iš-visuo- dijuotų TSKP CK Generali- studentais klausimus, būtinai menės mokslų dėstytojų rei- nio sekretoriaus drg. J. An- dalyvauja pasitarimuose ar kuriuose talaujama įtikinamai, argu- dropovo straipsni „Karlo susirinkimuose, ■perduotai atsakyti i iškylan- Markso mokymas ir kai ku- svarstomi auklėjimo ir mo čius aktualius ir aštrius vi- rie socializmo statybos Ta kymo klausimai. Savo ruož kaus bei užsienio klausimus, rvbų Sąjungoje klausimai", tu fakultetų dekanatai, vi Universiteto visuomenės TSKP CK nutarmą „Dėl suomeninės organizacijos ir mokslų katedros — TSKP RSDDP antrojo suvažiavimo kuratoriai kviečia dėstytojus Istorijos Politinės ekonomi- 80-ųjų metinių", TSKP CK i. tokius susirinkimus ir pa jos, Filosofijos, Mokslinio 1983 m. birželio plenumo šarinius. Ir toliau prakti ateizmo ir Mokslinio komu- medžiagą ir draugo J. And- kuoti katedros pasitarimus mzmo — turi visas galimy- todovo kalbą plenume bei su dekanatais, fakultetų vi organizacijo bes įvykdyti joms partijos LKP CK XI plenumo nutari- suomeninėmis ms. Kel'amus atsakingus uždavi- ma. 7. Suaktyvinti dėstytojų bius. jps yra sukomplektuo3. Pirmo ir antro kurso tos iš perai paruoštų, kvali- metodinėse sekcijose kiek Nukelta J 3 psl.
Visuomeninės mokslų katedrų uždaviniai
Nr. 29 (1248)
Kaina 2 kap.
Siame NUMERYJE: RUDENS TALKOS
1
XXX
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI XXX
SVEIKAS, KOLEGA!
Svarbiausia — ŽMOGUS Spalio 3 dieną Pramonės ekonomi kos fakulteto dėstytojų ir studentų bendrame susirinkime fakulteto par tinio biuro sekretorius doc. G. Sa muolis supažindino su TSKP CK Ge neralinio sekretoriaus, TSRS Aukš čiausiosios Tarybos prezidiumo pir mininko draugo J. Andropovo pa reiškimu. „Tarybų Sąjungos vadovybė laiko būtina supažindinti tarybinius žmo nes, kitas tautas ir visus, kurie atsa kingi už valstybių politikos nustaty mą, kaip ji vertina dabartinės JAV administracijos vykdomą tarptauti nį kursą". Argi kas įmanoma Žemėje be tai kos? Tačiau daug protų dirba prieš tai. Rodos, neįtikėtina: Žmogus prieš patį save. Tačiau... taip yra. .. .„verčia suabejoti, ar egzistuoja Vašingtonui apskritai kokie nors stabdžiai, kad nebūtų peržengta ri ba, prie kurios turi sustoti kiekvie nas mąstantis žmogus“. „Mes esame už tai, kad būtų už kirstas kelias gresiančiai katastrofai, — kalbėjo fakulteto dekanas doc. V. Grigoras, prisiminęs vaikystę, su krėstą Antrojo pasaulinio karo. Že mėje neturi pasikartoti nieko pana šaus. „Mes vadovaujamės tuo, kad žmo nija nėra pasmerkta pražūčiai. Gink lavimosi varžyboms turi ir gali būti padarytas galas. Žmonija verta ge resnės dalios, negu gyventi konflik tų draskomame pasaulyje, dusti po mirtino ginklo našta". „Studentija, nemačiusi karo, jo ir nenori", — kalbėjo fakulteto studen tų profsąjungos biuro pirmininkė A. Danusevičiūtė. O tas, kam teko tai regėti, dar ryžtingiau smerks bet kokį mėginimą griebtis ginklo. Tačiau čia reikalin gas ne tik balsas, bet ir veiksmai. „Branduoliniame amžiuje negali ma žiūrėti j pasaulį, vadovaujantis siaurais egoistiškais interesais. Atsa kingi valstybiniai veikėjai turi .vie ną pasirinkimą — daryti viską, kad būtų užkirstas kelias branduolinei katastrofai. Bet kokia kita pozicija neįžvalgi, dar daugiau — ji savižu diška". Mitinge kalbėjęs fakulteto komjau nimo komiteto narys R. Šyvys peržvelg® visas taikias TSRS iniciaty vas. per pastaruosius du dešimtme čius. Šiuo metu tarptautinis įtempi mas reikalauja veikti, netylėti, ko voti.
„Jeigu nepaisant Vakarų Europos šalių daugumos gyventojų valios at siras Amerikos branduolinės raketos Europos žemyne, — tatai bus JAV vadovų ir išvien su jais veikiančių kitų NATO šalių veikėjų principinis taikai priešiškas žingsnis". Tačiau, matyt, apie tai nesusimąs tomą. Ieškoma „naudos". Kaip žino ma, karo pramonė kapitalizmo sąly gomis yra viena pelningiausių kapi talo investavimo šakų. O daugumos buržuazinių ekonomistų teigimu, ginklavimasis turi „teigiamos" įtakos ekonomikai: palaiko gamybos lygį, aprūpina darbu daugelį stambiosios pramonės šakų, mažina nedarbą, plė toja mokslą. „Gražūs" samprotavimai. „Tačiau ar tai kartu nėra bendro sios kapitalizmo krizės pripažini mas?" — kalba Lenino vardo stipen dininkas A. Navikas. Ir kažin kur nueisime, jei taip „kelsime" ekono miką? Pramonės planavimo specialybės V kurso studentas pateikė faktų ir skaičių iš ekonomikos ir ginklavimo si varžybų. Ir negali būti nė kalbos apie „teigiamą" įtaką. Tie patys įdėiimai į ekonomiką taikai duotų de šimteriopai didesnį rezultatą. „Pirmiau sia sprendžiant taikos klausimą, mato vienetu turėtų būti ne doleris ir ne rublis, o žmogus," — buvo sakoma mitinge. .. .„mes iš principo esame prieš lenktyniavimą masinio naikinimo ginklo gamybos ir jo atsargų kaupi mo srityje. Tai ne mūsų kelias. Juo einant negalima išspręsti nė vienos problemos, iškilusios žmonijai: vals tybių ekonomikos vystymo, aplinkos išsaugojimo, tiesiog elementariausių sąlygų žmonėms gyventi sudary mo. .. (.. .jGinklavimosi varžyboms beprasmiškai eikvojamų materialinių išteklių atlaisvinimas, neišsemiamų žmogaus kūrybinių galimybių atsklei dimas — štai kas gali suvienyti žmones, štai kas turi lemti valstybių politiką XX ir XXI šimtmečių san dūroje". Priimtoje rezoliucijoje pritariama TSKP CK Generalinio sekretoriaus, TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezi diumo pirmininko draugo J. Andro povo pareiškimui. .. .„reikia sustabdyti militarizmo jėgas, bendromis pastangomis sulai kyti pasaulio slinkimą į bedugnę".
Jūratė MARKELIŪNAITĖ „Tarybinio studento" korespondentė
Tarybini* studentas 2-------------------------------------------------------------------------- ------ —----------------- -
RUDENS TALKOS Ruduo. Vieniems jis — apmąstymų, susikaupimo, kitiems — pageltusios žalumos, darganos metas, nes kiekvienas pasirenka tai, kas jam mieliausia rudenį. Žemdirbiui ruduo — darbas. Sunkus, reikalaujan tis ne vienų rankų triūso... XXX
FOTOREPORTAŽAS
Paskutinė rugsėjo diena buvo kaip reta graži ir saulėta, ir kaip reta šal ta. Dešimtą valandą ryto, kai dalis mūsų Universi teto studentų ruošėsi iš važiuoti į kolūkius, Saulė tekio žolynai buvo nuba linti šalnos, o sužvarbę talkininkai spaudėsi ar čiau ekonomistų fakulte to. Šalta, bet jaunam nė motais: barškina gitara, fotografuojasi ir. .. leips ta juokais. Į kolūkį! XXX Į Panevėžio rajono Dembavos sodininkystės tarybinį ūkį važiuoja be veik šimtas žmonių, tarp kurių ir PEF darbo eko nomikos specialybės ketvirtakursių antroji grupė. — Į Dembavą važiuoja me ne pirmą kartą. Čia antrakursiai talkinom: skynėm obuolius, rišom medelius, — pasakoja Violeta Pinkevičiūtė, Va lė Barkauskaitė. — Patiko? — Aišku. Mes prašėmės būtent į šį tarybini ūkį. Gyvenam bendrabu tyje, nusiprausti ir rūbus išsidžiovinti yra kur. Ko dar reikia?!
Mūsų laukia tėviškės laukai Ko?! Šaunaus darbo, ta da bus gerai ir žemdir biams, ir studentams, ir vadovui dėstytojui G. Končiui. XXX Sako, kad jaunystė — tai palaidas vėjas, gyve
nimas be rūpesčių... Ka žin? Vaikas kartais galy nėjasi su „milžiniškom" problemom. O tu, stu dente? .. . . .Nežinau Tavo vardo, gal tik tiek — trečiakur sė bibliotekininkė, besi
šypsanti nuotraukoje. Sėkmės Tau, Nepažįsta moji. Tau, Regina, Rūta! Sėkmės Jums, talkinin kai!
KUR gi DIRBAME
Elona JANULYTE
Universitetas aptilo. Bibliotekose ir bendrabučiuose „ilsisi" laikinai padėtos knygos. Studentai, kaip įprasta, kasryt skuba į darbą. Tik dabar ne į auditorijas, o į laukus ir sodus. Virš 3 tūkstančių talkininku sulaukė respublikos kolūkiai ir tarybiniai ūkiai. EKFF studentai dirba Šalčininkų, Trakų; PF — Širvintų, Švenčionių; MaF — Vilniaus, Pasvalio, Panevėžio; FF — Širvintų, ChF — Panevėžio; PEF — Utenos, Panevėžio, Švenčionių; IF — Kėdainių, Širvintų, Jonavos; FilF — Zarasų, Vil niaus; MF — Panevėžio, Trakų rajonuose. Tai jau antroji Universiteto talkinin kų pamaina. „T. S." informacija ***
Kolegos, kviečiame pasidalinti džiaugsmais ir bėdomis, papasakoti apie darbą ir kaip praleidžiate laisvalaikį. Gal įžvalgi fotografo akis užfiksavo įdomias jūsų gyvenimo akimirkas?! Laukiame jūsų rašinių ir nuotraukų.
3 Tarybinis studentas
MANO NUOMONĖ MMIMIIIHIim
Pradėkime nuo savęs Atsakyti vienu informaci- j^^ag tai pakoreguoja, paniu straipsniu į keletą klau- stato į MVŪ vietas, bet Simų, kaip suvokti dailės kū- mums rūpi ir šį dįena, kuo rinj arba aptarti šiuolaikiną ^įgg gyvename, kaip vaizdailininkų kūrybą, ne vieno duojamas musų pasaulis daiimogaus darbas. Tai plati ir ar verčia susimąstyti daugelį meno žmonių jaudi- žiūrįv4i ar dailė turi istorinanti problema. reikšmę? K. Stoškaus žoSkubotas, paviršutiniškas džiajs ^3^. „Meno kritidailės kurinių ir apskritai kos pagrįndinis uždavinys — meno vertinimas labai papli- inešti į apyvartą naujus me tęs. Dažnai įvertinama visa nQ reiškinius". Negalime paparoda, įvairių braižų daili- nei ti> kad šiuolaikinės dainmkų darbai, ieškojimai į^s turinys ir forma nėra vienu žodžiu: „nepatiko, nė- iengvaį suvokiami, o apie ra ko žiūrėti . .. Tai vieji įaį mažai rašoma ir kalbaasmeninio skonio demonstra- ma pokalbiai vyksta dauvimas. Jeigu jau pretenduo- giausia tarp profesionalų, lame į meno vertinimą. — kurie gerai žįno dailės kūripareikalaukime daugiau iš nius problemas, o daugumą savęs, paklauskime: žiūrovų neturi bendrų žinių pasiruošiame dailės kūrinio apįe meną apskritai. Todėl suvokimui,- ar turime mora- ir keliami menui klausimai linę teisę daryti skubotas, dažnaį atsitiktinio pobūdžio, niekuo nepagrįstas išvadas", apginant svarbiausia. Štai Kad priartėtume iki istori- paVyzdžiui, „kodėl mažai aknėš jo vertės supratimo, reiįurnale?1'. Žmogus, joi kūkalingos specialios žinios, no grožis, visais amžiais bupatirtis, reikia būti susipaži- v0 įr yra svarbiausias dailės nūsiam su meno kūrinių rai- objektas. Ir žmogaus kūno da. M. Golaševskos teigimu: vaįzdavimas dailėje — dės. .priėmėjas ne visada ati- ningas reiškinys. Mes nietinka šiuos reikalavimus. kam nenusikalstame spausPriėmėjas yra „prisisotinęs dįndami aktus, jeigu jie savimi", turi tam tikrus įp- yra meno kūriniai. Tačiau ročius, tai, kuo jis gyvena, išimtas iš jam būdingos apk.as jis yra kaip asmenybė ir lįnkos — dailininko dirbtukokiuose jis tuo metu pa- vdS| parodų salės, albumo, ikendęs reikaluose ir t. t." aktas įgija kūriniui nebūdinZodžiu, mes retai atsiriboja; gą vertinimo aspektą. Jis me nuo gyvenimo reikalų ir (aktas) atsiduria toje intuity,pereiname" j meno kurinio vįnėje psichologinėje aplinpasaulį. Manyčiau, kad rei- koje kurioje gyvena pats ketų daugiau pamąstyti apie žiūrovas — technikumo mo savę: „ką aš žinau, visko ksieįVis, inžinierius ir t. t. dar «eėinau". Meno kūrinio esmė nesuveDailės kūrinio suvokimo danla vien į erotiką ir tokie ir kitų dalykų, reikia mo- klausimai, manyčiau, parodo kytis. Meno teoriją ir šioje tįk mūsų intelekto lygį, nesrityje yra orientacijos pą- išprusimą. Jeigu periodikoje matas, teikiantis pirmąsias batų daugiau spausdinama žinias apie meno kūrinio dadės kūrinių, su atitinkaanalizę, padedąs orientuotis ma informacija, komentaru, vertybėse. Kiekviena dailės tai turėtų pažintinės, auklėaka turi specifines išraiškos jamoSios, estetinės reikšpriemones ir tenka išsiaiš- mas kinti, kas būdinga tapybai, Dailės kūrinyje mes pirskulptūrai, grafikai ir kt. mįausiai ieškome talento, Tačiau ne tik jų technologi- naujų apmąstymų apie žmoją. bet ir kompozicijos prin- gų ir kt. Galima būtų susicipus, menines sprendimo mąStyti dėl daugelio šiuolaigalimybes. Net ir žinant kįnėg dailės problemų ir svarbiausius dailės kūrinio keitį ne vieną klausimą, meninio sprendimo dėsningu- kaįp sako K. Stoškus, kad mus, dažnai tenka aiškintis neištiktų" (. ..) pavojus susi bėk bendros parodos ten- taikyti su tuo žmogaus dvadencijas, tiek atskiro dailipraradimu. .." ninko kūrybą, net ir vieno Mažai nagrinėta mūsų daikūrinio sprendimą (jeigu jg ne tik pasaulinės dailės naujai suvoktas pasaulis), kontekste, bet ir jos sąlytis Tenka mokytis „naujos me- su tradicijomis — ką mes no kalbos". Taip buvo atsi- įją atradome ir ką praradotikę su M. K. Čiurlionio kū- me, kaip kito kūrinio strukryba, kuri kažkada neturėjo tūra, forma. . . intelektualaus suvokėjo. Bet užtenka jausti dailę, ir šiandien, prisipažinkime, kaįp muziką? Norint įrodyti ar taip jau daug iš mūsų,, kūrinio estetinę vertę, reisiekiančių suvokti meninę kįa remtis kriterijais, tam kūrinio vertę, nors kartą būtinos intelektualinės ir susimąstę prie jo d«wjrų, pa- emocinės vertintojo pastanbandę pabūti vieni, pagy- gos. Aprašyti, išsakyti tas venti tame sudėtingame dai- mintis, kurios glūdi kūrinio lininko pasaulyje, ar tapo struktūroje, yra labai sunku, jis mūsų savastimi?! M. K. Gerame kūrinyje visada yra Čiurlionio kūrybos vertės, tas „kažkas", nenusakomas ypatumų kultūriniame gyve- žodžiais, kuris teikia galimynime nebesvarstome, jo kū- bę kiekvienam vertinti, ir ryba ^.andien plačiai žino- tai, o kartais pažiūrėti ir ma svetur, todėl apsimeta-, visai nauju aspektu (pvz. me žinantys ir mes. O iš Egipto dailė arba M. K. tikrųjų? Didžioji dalis Uni- Čiurlionio kūryba). Kiekvieversiteto studentų, kuriems nas žmogus mąsto ir suvonedėstomi dailės istorijos kia kitaip, ir kūrinio esmės pagrindai (dailės istorija yra atskleidimas priklauso nuo tik Istorijos fakultete) ap- asmenybės sugebėjimų, skritai nesiorientuoja meniKiekvienas iš mūsų suvonės kūrybos specifikoje, to- kia, pajaučia dailės kūrinį, dėl tenkinasi įspūdžiu ar tiek kiek sugeba išsiaiškinti bendrais buitinės sąmonės pagrindinę jo mintį ir kt. lygio vertinimais: „tas daili- Meno suvokime emocijos ninkas — realistas, anas vaidina didelį vaidmenį. Atmodernistas"... Ką tai reiš- ėję į parodą, mes pirmiaukia? šiai dailės kūrinį pajaučiaNaują pasaulio modelį ar- me jausmais ir tik paskui ba naują meną, kaip yra pradedame analizuoti, verbuvę istorijoje (impresioniz- tinti. Todėl galimas ir inmas) sunkiai priima ne tik tuityvus suvokimas, jo interžiūrovas, kartais pasimeta ir pretacija vis dėlto reikalaudailės kritikai. Nėra lengva ja atramos taško, orientuotis vertybėse, neJanina KIMBARTAITE praeiti pro tikrą meną, neŽurnalistikos katedros iškelti menkaverčių kūrinių. dėstytoja
MŪSŲ INTERVIU Nors įsibėgėjo rudens semestras, tačiau fakulte tuose dar sugrįžtama prie praėjusios sesijos rezulta tų. Kaip sekasi studijuoti būsimiesiems gamtinin kams pasakoja Gamtos fakulteto partinio komite to akademinės komisijos vadovė docentė V. Matu levičienė: „Pavasario se siją Gamtos fakultete lai kė 403 studentai. Egzami nus išlaikė 397 studen tai. Iš jų vien penketais — 42, ketvertais ir pen ketais — 142, mišriais pažymiais 102 ir vien tre jetais tik vienuolika stu dentų. Bendras vidutinis pažymys — 4,13 balo, vi suomeninių mokslų — 4. Fakulteto pažangumo vi durkis 98,51%. Geru žo džiu norėčiau paminėti šiuos mokslo pirmūnus:
Istorijos fakulteto Tarp tautinių santykių istorijos būrelio viena iš veiklos krypčių — susitikimai su
S. Alens, V. Stribinskj, A. Gricių, R. Vlbkelytę, S. Buračią. Tačiau yra ir antroji medalio pusė — fakulte to skolininkai. Jų viso šeši. Žemesni pažangumo rodikliai kiekvienais me tais būna geologijos fa kulteto I kurso studentų. Priežastys čia kelios, ta čiau giliausia tai, kad jau per stojamuosius nebūna konkurso. Dėl to čia ir patenka silpnesni studen tai. Mūsų fakultete ypatin gas dėmesys skiriamas pirmakursių adaptacijai. Nemažą vaidmenį geri nant pažangumą, stipri nant drausmę atlieka komjaunimo komitetas, dekanatas. Jų pastango mis sudaromos optima liausios sąlygos studentų mokymuisi, jų visuomeni nei veiklai ir savarankiš kam darbui".
Atkelta iš 1 psl. veiklą pagal VPP ir jos principus. Aktyviai teikti studentams pagalbą, organi zuojant jų susitikimus su įžymiais partijos, liaudies ūkio ir kultūros veikėjais, revoliucinio judėjimo ir Di džiojo tėvynės karo vetera nais, taip pat organizuojant ekskursijas į revoliucijos muziejus ir revoliucines vie tas. Laiduoti aktyvų studen tų dalyvavimą X sąjunginia me studentų visuomenės mokslų konkurse. Tai, kas aukščiau pasaky ta, rodo TSKP istorijos ka tedros pastangas gerinti aka deminio jaunimo marksistinį-lenininį mokymą ir auklė jimą ir taip įgyvendinti TSKP CK birželio ir Lietu vos KP CK XI plenumo mums keliamus uždavinius. Kitos Universiteto visuome nės mokslų katedros taip pat veikia šia kryptimi. Spa lio mėnesį įvyks Universite to visuomenės mokslų ka Kalbėjosi Algis PETRULIS tedrų mokslinės - metodinės
tarybos posėdis, kuriame bus aptartos katedrų numatytos priemonės, susijusios su joms keliamais partijos rei kalavimais. Tai be abejo leis kiekvienai . katedrai pa gerinti savo mokymo ir au klėjimo darbą. Kartu vien visuomenės mokslų katedrų pastangų nepakanka. Marksistiniam studentų paruošimui reika lingas pastovus ir rimtas de kanatų, fakultetų partinių ir komjaunimo organizacijų -dė mesys. O pagaliau būtinas ir kiekvieno studento atitin kamas rūpestingumas, jų pa čių savarankiškos pastangas geram marksistinės-lenininės teorijos ir partijos politikos principų įsisavinimui, jų jaunatviškas, energingas žin geidumas. Žodžiu, būtinos visų pastangos. Prof. dr. K. NAVICKAS VVU Visuomenės mokslų katedrų mokslinės-metodlnės Tarybos pirmininkas, TSKP istorijos katedros vedėjas
pasikvietėm Pedagoginės mokyklos direktorių L Lasauską, kuris atstovau damas JUNESKO, metus gyveno Gvinėjos Liaudies Revoliucinėje Respubli koje. Svečias pateikė nema žai žinių apie šalies kul tūrinį gyvenimą, buitį,
ekonomiką, papročius, TSRS pagalbą Gvinėjai, stojusiai į nekapitalistinio vystymosi kelią. Teko gė rėtis Gvinėjos liaudies meno dirbiniais, ten išlei stais žurnalais. Lektorius rodė skaidres, skambėjo Gvinėjos liaudies muzika. v. BRANDISAUSKAS
jo tipo partijos būdingus bruožus pranešime aptarė doc. Z. Rulis. Profesorius K. Navickas pranešime „Lietuvos KP — kovinis TSKP būrys" nušvietė reikšmingus LKP formavimosi ir veiklos momentus per šešiasdešimt penkerius metus. Konferencijos dalyviai taip pat išklausė doc. V. Kin-
dūrio pranešimą „Išsivysčiusio socializmo tobulinimas — strateginis TSKP uždavinys“ bei doc. P. Bernatavičiaus — „TSKP kova už šiuolaikinio komunistinio judėjimo vienybę“. Konferenciją organizavo VVU partinis komitetas ir TSKP istorijos katedra. Nijolė STRAKAUSKAITĖ
žmonėmis, buvusiais ar gyvenusiais užsienyje. Praėjusiais metais to kių susitikimų buvo ne vienas: apie savo kelio nes, tarptautinius santy kius pasakojo doc. L. Skūpas, doc. A. Bacys ir kt. Šiemet j pirmą tokį sa vo būrelio susirinkimą
BENDRADARBIAUJA MOKS L1NINKAI IMIIBIIIBIIIIIIIIIilIlIlIlIlHIN
MOKSLINĖ—TEORINĖ KONFERENCIJA Šiemet pažymimos RSDDp antrojo suvažiavimo ir Lietuvos KP įkūriino 65-osios metinės, Šiems jubiliejams ir buvo skirta mokslinė-teorinė konferencija, įvykusi
VISUOMENĖS MOKSLŲ KATEDRŲ UŽDAVINIAI
šių metų spalio 3 dieną Universitete. Konferencijoje dalyvavo įvairių ka tedrų atstovai, svečiai, studentai. Konferenciją atidarė profesorė V. Kašauskienė, TSKP — nau
Svečiuose pas draugus SMD informatikos proble mų pūrelis neapsiriboja vien tik kursinių darbų bei pra nešimų SMD konferencijoms rašymu, bet ir stengiasi už megzti ryšius su kitų res publikų aukštosiomis mo kyklomis. Dalijamės patirti mi su Talino Vildės peda goginio instituto studentais, neseniai teko apsilankyti Le ningrado N. Krupskajos kul tūros institute. Šios įspūdin gos kelionės uždavinys buvo užmegzti ryšius su instituto bibliotekininkystės specialy bėj studentais, susipažinti su SMD veikla, pagrindinėmis problemomis. Bibliotekininkystės specia lybė katedrų bei studentų skaičiumi pati gausiausia in stitute. Prie katedrų įsteig tos metodinės komisijos. Mus, kaip informatikos pro blemų būrelio narius, labiau siai domino informatikos ir techninių priemonių kated ra. Studentų skaičiumi biblio tekininkystės specialybės kursai labai dideli — po 270 studentų kiekviename. Įdomiu, kad institute yra 2-
jų tipų specializacijos: šaki nė ir funkcionalinė. Sakinė pasirenkama I kurse, o funk cionalinė —• II} kuiso vidu ryje. Funkcionalinės specia lizacijos ruošia studentus darbui su skaitytojais, o taip pat bibliografus, metodikus, fondų ir katalogų darbuoto jus bei darbuotojus su auto matizuotom sistemom. Šaki nėse specializacijose studen tai įsisavina darbo su techni ne, visuomenine politine, grožine bei vaikų literatūra metodiką. Plačiau susipažinome su instituto SMD. Informatikos ir techninių priemonių SMD būrelio veikla susijusi su kursinių ir diplominių darbų rašymu. Galime pateikti ak tualiausių temų pavyzdžius: „Automatizuotos sistemos TSRS ir užsienyje", „Auto matizacija ir anotavimas", „Informacinis aptarnavimas" ir kt. Kaip matote, didžiau sią dėmesį jie skiria dar bams automatizacijos temo mis. Įdomu pažymėti, kad SMD priklauso mokslinio ty rimo sektorius. Beveik visi SMD priklausantys studen tai dalyvauja šio sektoriaus veikloje, kurios pagrindas — darbas su automatizuotom si
stemom. Katedros sudaro su tartis su įmonėmis bei orga nizacijomis, ir tokiu būdu vyksta bendradarbiavimas. Įsisavinant informatikos ži nias, daug dėmesio skiriama vaizdinėms priemonėms, ren giniams, kurių populiariausi — informatikos olimpiados ,Jos vyksta kiekvienais me tais tarp atskirų grupių. Tai renginiai — vakarai, pana šūs į mūsų rengiamus LIK US. Teko klausyti vienos olimpiados garso įrašą. Įsiti kinome studentų išradingumu ir sąmojingumu. Per olim piadas pateikiami klausimai (plakatų forma, raštu arba žodžiu), giedami himnai in formatikai, katedrai, dėsty tojams. Taip pat ruošiami olimpiadų albumai su teks tais, nuotraukomis, pieši niais. Viešnagė Leningrade buvo įdomi, sužinojome daug nau jienų. Už tai esame dėkingi mūsų būrelio vadovei O. Vo verienei, taip pat Leningrado kultūros instituto doc. D. Bliumenau. M. TAŠKCNAITt
r. smagurauskaitE
SMD Informatikos problemų būrelio narės
PIRMAKURSI!
Universiteto visuome nės mokslų kabinetas at lieka didelį darbą padė damas studentams įsisa vinti visuomenės mokslų disciplinas. Šiemet vyku sioje respublikinėje vi suomenės mokslų kabine tų apžiūroje šiam kabi netui, vadovaujamam ve dėjos J. Krenevičienės, buvo paskirta pirmoji vieta. Kabinete sukaupta gausi literatūra, kuria bū tina pasinaudoti studen tams. ruošiantis semina rams, rašant referatus iš visuomenės mokslų dis ciplinų. Kabinetas taip pat talkina dėstytojams, jie naudojasi čia esančia moksline metodine litera tūra, vaizdinėmis moky mo, techninėmis priemo nėmis. Prie kabineto esan čioje skaitykloje ruošia mos ekspozicijos. Nijolė STRAKAUSKAITĖ
Tarybinis studentas 4>
Sveikas kolega! Tyliai krenta pageltę lapai, dulkia smulkus lietus. Prasi dėjo spalis — antrasis nau jųjų mokslo metų mėnuo. Jau greitai įpusės semestras. Kuo gi gyvena mūsų kole gos kitose respublikos aukš tosiose mokyklose? Kokie jų rūpesčiai? Kokios iškyla problemos? Ką dirba? Kokia jų nūdiena? Atsakymo į šį klausimą pabandžiau paieškoti respub likos aukštųjų mokyklų lei džiamuose savaitraščiuose. ,,Neatidėkim darbų rytdie nai" — taip pavadintą strai psnį išspausdino Lietuvos veterinarijos akademijos sa vaitraštis „Gyvulininkystės specialistas" Nr. 23. Jis ski riamas pirmakursiams, ta; čiau gvildenamo^ proble mos aktualios ir vyresniųjų kursų studentams. „Kodėl gi pirmo kurso studentas, taip atkakliai siekęs tikslo, sto jamųjų egzaminų, konkursų metu, po to, kai jis tapo studentu nesugebėjo tęsti mokslo". ,,.. .Kokia didžiau sia klaida, kurią daro pir makursis?" „.. .Ar turi stu dentas planuoti savo laiką?"
Panašios problemos jaudi na ir kitų aukštųjų mokyklų studentus. Štai Kauno poli technikos instituto savaitraš; tis „Už tarybinį mokslą" Nr. 28 spausdina instituto komjaunimo komiteto akade minio sektoriaus vadovo V. Gusto ir korespondento L. Petravičiaus straipsnį pava dintą „Kai užmirštamas pa reigos jausmas". Jame kriti kuojami skolininkai, patei kiama reidų medžiaga. Strai psnio pabaigoje autoriai reikalauja netoleruoti neva leikų studentautojų: ......Fa kulteto komjaunimo komite tui ir dekanatui reikia pada ryti rimtas išvadas. Draus mės pažeidėjams negalima daryti jokių nuolaidų". Daug dėmesio ir pirmakur siams skiria „Žemės ūkio spe cialistas" — Lietuvos žemės ūkio akademijos savaitraštis. Beveik visuose aukštųjų mokyklų leidžiamų savait raščių numeriuose gausu re portažų, žinučių apie tai, kaip pavyko trečiasis semes tras. Dėmesį patraukia „Tau ro" būrio komisaro V. Luko ševičiaus korespondencija
„Dirbame Jakutijoje" („Už tarybinį mokslą", Nr. 28), „Pirmąkart Gagarino gimti nėje" („Žemės ūkio specia listas, Nr. 24) ir daugelis ki tų raširfių, pasakojančių apie trečiojo semestro darbus. Šaunų akademinio jaunimo darbą lydi sėkmė. „Planus viršijome", — skelbia B. Markausko žinutė „Už tary binį mokslą" savaitraštyje Nr. 26. VISI laikraštis „Inžineri ja" spausdina A. Juozapaičio| straipsnį „Iš vasaros die noraščio" (Nr. 24). Jame pa sakojama, jog trečiojo se mestro metu VISI studentai ne tik šauniai padirbėjo, bet ir įsigijo naujų draugų. Pasklaidžius respublikos aukštųjų mokyklų savaitraš čius matome, jog mūsų stu dentai gyvena ir dirba įdo miai, prasmingai, o jeigu pa sitaiko apsileidėlių — jie griežtai kritikuojami. Ne trūksta 1983-ųjų rudens stu dentiškuose laikraščiuose ir linksmų pabirų, „auksinių minčių", žaismingų pasakoji mų. Žodžiu, mūsų kolegos nesėdi rankų sudėję, rimtai kimba j mokslus, aktyvią vi suomeninę veiklą, sportą.
KVIEČIAME TRENIRUOTIS Šioje nuotraukoje matote akimirką iš Universiteto tu ristų klubo komandos star tų XVIII Pabaltijo turistų sąskrydyje Klaipėdos apylin kėse, kur komanda pelnė VI vietą turistinės technikos varžybose ir Vilniaus turistų rinktinės komandos sudėtyje III vietą pėsčiųjų turizmo
rali trasoje. XXX Jau treji metai, kai Uni versiteto turistai rimtai tre niruojasi, startuoja varžybo se, iškovojo pripažinimą. Dėl tokio atkutimo pirmiau sia nusipelno padėkos Lie tuvos respublikinės turizmo ir ekskursini tarvbos vyr.
Auksė JUREVIČIŪTE
GIMTINES SPALVOS ■■■IIIIIIIIIlBIlIlBIBIllllllllMllffllIlIlIlIlffl
Zanavykų krašto panemuniais
S. DEVEIKI: V. KAŠPON
Kaune, tik pervažiavę LŽŪA studentai mokosi joti penketą metų duris atvėrė Aleksoto tiltą, patenkame į — taikomasis fizinis auklėji- nauja Noreikiškių vidurinė Lietuvos Užnemunę po Žeč- masj mokykla. Kamšos miškas tyrinėtas pospolitos padalijimo (1795) Graužos kraštu aukštyn priklausiusią Prūsijai, vėliau kylančio kelio kairėje pusė- dar profesoriaus Tado Iva Napoleono įsteigtai Varšuvos je stačiame šlaite senų pįa- nausko. Dabar čia — Kam kunigaikštystei ir tik 1815 čialapių medžių užslėptas šos botaninis - zoologinis metais atitekusią Rusijai, dunkso Marvos piliakalpis draustinis. Profesorius rašė, Čia buvo Suvalkų (iš pradžių Tikra gamtos tvirtovėlė, mie- kad „retai kur augalija yra Augustavo) gubernija, kuri las, jaukus apžvalgos kalne- tokia turtinga kaip Nemuno XIX amž. gerokai' pralenkė lis. Dar archeologo P. Tara- daubose", kad tokios vieto ekonomikos ir kultūros sri- senkos spėta, jog 'priešais vės gamtininkams yra labai tyįe kitas Lietuvos dalis — Neries žiotis turėjo būti pi- vertingos. Užtat Kamšos miš Kauno, Vilniaus, Gardino gu- laite — Kauno pilies žvalgė, ko apsupta, Varžupio ir Obe bernijas, mat Užnemunės signalininke. lynės graužų įrėminta nuo valstiečiai dar 1807 metais „Ten ant kalno ties Mar 1920 metų puikuojasi Obely is baudžiauninkų tapo „lai- va stovi rūmai LŽŪA..— nės sodyba. Obelynėje virš svais", vėliau čia carinė dainuoja studentai. Išties 250 sumedėjusių augalų rū reakcija vykdė kiek kitokią žavioje šlaito plynaukštėje, šių ir^ formų. Ypač daug politiką. bet kuriuo metų laiku pada- spygliuočių, ąžuolų, liepų, Aleksoto tilto iki pat gir- bintoje Kamšos miško pla- vijoklių. Name įkurtas me mojo pasaulinio karo nebu- čialapės augalijos ir moko morialinis T. Ivanausko mu vo ir Aleksotas Suvalkų gu- mųjų pažintinių dendropar- ziejus, kur galima pamatyti bernijos laikais buvo lyg ir kų, glaudžiasi LŽŪA studen- profesoriaus kelionių albu atskiras miestelis. Iki XVIII tų miestelis. Ši aukštoji mo- mus, pasigrožėti dar 1905 amžiaus ši vietovė vadinta kykla kitąmet pažymės savo metų spalio mėnesį sume Svirbigala, matyt nuo Svir- 60-metį. LŽŪA buvo įkurta džioto gražuolio briedžio bės upelio. Romantikai paša- 1924 metais Dotnuvoje. Di- galva su ragų karūna. Neto kojo, rašė apie lietuvių mei- džiojo Tėvynės karo metais liese, Tabariškių kaimo ka lės deivę Aleksotę, apie vokiečiai mokomuosius kor- pinėse palaidotas T. Iva šventus miškus Nemuno šiai- pusus susprogdino, išplėšė, nauskas. Pėstiesiems iš Obelynės tuose. 1863 m. sukilėliai su- Pokario metais LŽŪA buvo sibūrę Aleksote ruošėsi pul- perkelta į Kauną, o nuo geriausiai nusileidus miško ti Kauną ir išlaisvinti vadą 1958 metų pradėjusi kurtis, takeliu traukti panemunių, A. Mackevičių (1828—1863). 1964 m. atšventė įkurtuves pro retas paupio sodybas, Pravažiavę upelės vardu Noreikiškėse. Čia sukurta besiilsinčias valtis, kvėpuo vadinamą Marvelės priemies- puiki mokymo ir mokslo jant didelės upės dvelksmu. tį, stabtelėkim aukšto kalno, bazė, veikia 6 fakultetai, Važiuojantieji Ringaudų kai tiksliau, šlaito papėdėje. Iki Gražiai tvarkoma Akademi- me šalia plento gali apžiū čia pėstieji gali atvykti jos aplinka. Dendroparke rėti namą, kur 1939 metais miesto 18 maršruto autobusu, veši mūsų ir svetimžemių veikė nelegali LKP CK Marva — buvęs dvaro cent- medžiai. Kiek tolėliau tyvu- spaustuvė „Spartakas". ras. Dabar čia „Nemuno" liuoja tvenkiniai, prie kurių Stepas DEVEIKIS sporto draugijos ir Lietuvos stiebiasi jaunas parkas. Kitažemės ūkio akademijos mo- pus kelio auga ir plečiasi Pabaiga kitame numeryje. komoje ūkio jojimo bazė, dėstytojų gyvenvietė. Prieš
STUDENTE! LTSR Valstybinės konser vatorijos Klaipėdos fakulte tuose mokosi busimieji res publikos kultūros darbuoto jai — chorų ir orkestrų va dovai, muzikos mokytojai, liaudies teatrų režisieriai, klubų vedėjai bei metodinin kai. Nežinantis gali pama
nyti, kad jų mokslas — tai nesibaigianti šventė. Ta čiau taip nėra. Įtemptas kas dieninis darbas, repeticijos, ilgos valandos prie partitū rų ir scenarijų.. . Ir tik po to ateina tikrosios šventės, taip ilgai lauktos ir taip rei kalingos. Mediumai, diplo mantų palydos. Rugsėjo pir moji, kurių pažiūrėti subė ga visas miestas...
Šiemet fakultetuose ruo šiamas naujas žaidimas vik torina „Kas, kur, kada", pa našiai kaip ir to paties pa vadinimo Centrinės televizi jos laida. Suprantama, žaidi mui reikalingos užduotys. Todėl kolegos iš Klaipėdos kreipėsi su prašymu, kad mūsų dėstytojai ir studentai prisidėtų prie šio sumany mo, atsiųsdami klausimus
instruktorius A. Podolinsk: komandos kapitonas, šiųme tinis PEF absolventas R. Valčiukas. Universitete yia ne vienas gabus sportinio tu rizmo gerbėjas. Didžiausias šių metų UTK pasiekimas — respublikinse „Lietuvos turizmo taurės varžybose laimėtos abi rung tys ir iškovotas pagrindinis prizas. Beje, spalio 1—2 die nomis Lazdėnuose vykusiose respublikinėse kalnų ir pės čiųjų turizmo dalyvių var žybose pelnyta antra viet Todėl ir Tave, pirmak-.n (o ir vyresnius), kviesdami Universiteto turistų Klubą, kviesdami keliauti, kviečia me ir treniruotis, ruoštis žy giams. Ateik į klubo susirink mus ketvirtadieniais 20 vai. Jungiamojo korpuso 1 audi torijoje (Saulėtekio 9). No rinčius treniruotis, kviečia me antradienį ir trečladieo spalio 11—12 dienomis 19 vai. j UTK patalpas (Saulė tekio 31; įėjimas iš kiemo pusės). Treniruotėse lavinsite jė gą. vikrumą, ištvermę, orien tavimosi įgūdžius, išmoksite kalnų ir pėsčiųjų (jei susi darys grupė — tai ir dvira čių) turizmo technikos ele mentus. Kviečiame išmokti turizmo „abėcėlę" ir perprasti „au kštąjį turizmo mokslą". * Jei panorėsite išvykti į rimtesnį žygį kalnuose, tai treniruotis būtina.
TAURĖ ATITEKO SVEČIAMS Šiais metais Universiteto turistų klubas švenčia 25 metų jubiliejų. Šiai progai ir buvo skirtas dviračių tu rizmo sąskrydis „Universi teto taurei" laimėti, vykęs rugsėjo 24—25 dienomis. Tai jau III Universiteto tu ristų dviratininkų organizuo jamas sąskrydis. Organizato riai vėl buvo fizikai. Jau nuo ryto jie tvarkė stovyklavietę, ruošėsi priimti sąskrydžio dalyvius. O va kare, susirinkus net (palygi
nus su ankstesniais sąskry džiais) ir tik (pagalvojus, kiek Universiteto studentų turi dviračius) 50-ties dvira tininkų būriui įvyko atida rymas. O kitą rytą, nors ir dulkė lietus, vyko varžybos. Orien tacinis sportas — tai įdomu. Orientacinis sportas su dvi račiais — tai įdomu kvadra tu. Šios rungties trasą pa ruošė G. Saulis (FF V k.), o nugalėtojais tapo Matemati kos fakulteto komanda. Pas kui vyko lėto važiavimo varžybos, fotonuotraukos konkursas. Puikų kliūčių ruožą parengė Fizikos fakul teto absolventai ir dviračių turizmo veteranai A. Peląkauskas, V. Armonas bei puikus fizikas ir turistas penktakursis G. Janušaus kas. Sis įjungė į programą kalnų technikos elementus. Tai suteikė daug džiaugsmo žiūrovams ir pareikalavo su manumo iš dalyvių. Pavyz džiui, persikeliant virvėmis per didelę griovą, vieni tem
DĖMESIO! Šių metų spalio 10—14 dienomis bibliotekoje organizuojamos
Universiteto
.ATVIRŲ DURŲ DIENOS
pirmųjų kursų studentams Prašome kuratorius iš anksto užregistruoti grupes Mokslinės bibliotekos Informacijos skyriuje (tel. 61-63-88).
bei teisingus atsakymus. Klausimai gali būti iš įvai rių mokslo, kultūros, meno sričių. Visiems, kas sumanys įsį» jungti į žaidimą viktoriną, pranešame: laiškus su klau simais ir teisingais atsaky mais bei viena fotonuotrau ka neškite (siųskite) WU Kultūros klubui (Universite to 3). Parašykite savo vardą,
pavardę, fakultetą, specialy bę, kursą, tikslų namų adre są. Jūsų pateiktos užduotys bus persiųstos Klaipėdos fakultetų kultūros klubui. Ateityje, kai pasiseks įgy vendinti savo sumanymus, klaipėdiečiai žada pakviesti ir mūsų komandą dalyvauti šiame žaidime. Laukiame jūsų laiškų! Universiteto kultūros klubas
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 11999. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2714. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. «CoBeTCKHŪ CTyACHT> — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMMTeTa AKCM Ahtbm, npotįiKOMa opąeHOB TpyAoaoro KpacHoro 3HaMetm h ApyncObi HapoAOB BnAtinoccKoro yunnepcHTeTa hm. B. Kancyicaca. Ha ahtobckom nsiKe. PeAaKTop II. BapannnųKaAT e.
pė dviračius, juos prikabinę prie virvės karabinais, k.t bandė dviratį prisirišti prie kojos... Šioje sunkioje ir atkaklioje kovoje nugalėjo Gamtos fakulteto komanda. Po figūrinio važiavimo rung ties (trasą paruošė GF a> solventas J. Jonynas), jau temstant, teisėjai baigė ska čiuoti taškus ir nustatė, kam atiteks pagrindinis prizas — „Universiteto taurė". P maišiais jos šeimininkais ta po VISI komanda, vadovau jama S. Tėvainio, II vieta laimėjo matematikai, o gam tininkai užėmė III vietą. Są skrydžio dalyviai būreliais skirstėsi namo ir buvo gailu tų, kurie patingėjo sus. krautu kuprinę ir savaitga liui atvažiuoti į įdomų ren ginį. Gaila, kad kituose fa kultetuose neatsirado tokiu entuziastų, kaip Nerijus Ki sielius (MaF), Vidas Bezara. (GF), kurie subūrė savo fa kultetų komandas. Gintautas ŠLEKY'
SKELBIMAI Dingusį studento pažymi jimą Nr. 801212, išduotą PF studentei Giedrei DUDAITYTEI. laikyti negalio jančiu. Medicinos fakulteto II kurso studentai ir kura torius nuoširdžiai užjau čia Marių GENĮ dėl my limo tėvelio mirties. Medicinos fakulteto II kurso I Ir II grupių stu dentai ir kuratorius nuoužJaučia Marių otNĮ dėl mylimo tėvelio staigios mirties. Filologijos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Užsienio litera tūros katedros docentę Eleną KUOSAITĘ dėl bro lio mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE