cam/eos scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
75 m. rugsėjo 26 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
ibliografinio ir įformacinio darbo roblemos Praėjusią savaitę mūsų Lversiteto Aula vėl ta[ konferencijos vieta. L susirinko mūsų resIblikos ir daugelio kitų pieš aukštųjų mokyklų bliotekininkai. Buvo brinėjamos informacio darbo problemos būtosios mokyklos bibtekoje. Apie konferenjos darbą papasakojo ūsų universiteto Mokslis bibliotekos Metodinio
skyriaus vedėja N. VėgėIytė: — Didėjant informaci jos srautui, kaskart vis sunkiau surinkti duome nis apie visą tos ar kitos srities literatūrą. Todėl prie daugelio aukštųjų mokyklų bibliotekų kuria si informacijos tarnybos. Kai kur jos jau egzistuo ja. Mūsų universitete šis darbas dar tik pradėtas. Svarbiausias informacijos
tarnybų uždavinys yra teikti moksliniams darbuotojams informaciją apie pagrindinių mokslo' sričių literatūrą. Konferencijoje ir buvo kalbama apie informacijos tarnybų darbą, Bibliotekų darbuotojai iš Maskvos, Leningrado, Latvijos, Moldavijos aukštųjų mokyklų galėjo pasidalinti darbo patirtimi. Ten informacijos tarnybos jau įikurtos. Konferencija vyko tris dienas. Iš viso buvo perSkaityta 17 pranešimų įvairiausioimis temomis, Įdomiausi iš jų — Leningrado universiteto mokslinės bibliotekos darbuotojos A. Kononovos prane šimas „Informacijos tar-
nybos universitete orga nizavimo principai", mūsų universiteto docento L. Vladimirovo pranešimas „Įvairių sistemų bibliotekų informacinio darbo koordinavimas", Lietuvos Mokslinės - techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo instituto darbuotojų pranešimas apie bibliotekų darbo automatizavimo problemas. Visi pranešimai buvo išklausyti su dideliu dėmesiu. Tikimės, kad konferencijoje pasakytos mintys palengvins inforamacijos tarnybų kūrimo darbą. L. KALVAITIS
LIETUVOS KP CENTRO KOMITETE
1 MOKSLO ŽINIAS —
JAUNIMUI
Į
Lietuvos KP Centro ■Komiteto mokslo ir ■mokymo įstaigų sky riuje įvyko pasitariImas, kuriame buvo iš klausytos aukštojo ir specialiojo vidurinio [mokslo ministro H. ZaIbulio, ‘švietimo minist ro A.- Rimkaus, Va'lstyĮbinio profesinio technipio mokymo komiteto pirmininko V. Morkūpo, žemės ūkio minist ro pavaduotojo S. Juo zapavičiaus informaci jos apie mokymo įstaiRU komplektavimo 1975 1—1976 mokslo metams rezultatus ir aptartos priemonės, kaip toliau Kerinti- aukštųjų, spe cialiųjų vidurinių, pro fesinių technikos ir pendrojo lavinimo va karinių mokyklų dar bą. Pasitarime buvo pa brėžta, kad ministeri jos, žinybos ir mokyk los privalo geriau pro paguoti liaudies ūkiui reikalingas specialy bes, gerinti jaunimo profesinį orientavimą, palstybinei plano ko misijai ir Valstybiniam profesinio techninio piokymo komitetui buv° pasiūlyta peržiūrėti pai kurių specialistų rengimo planus. Pasitarime kalbėjo Lietuvos KP CK moks lo ir mokymo įstaigų gyriaus vedėjas J. belinis.
vvu
KAIP SĖKMINGAI STUDI.
JUOTI,
KAIP PRASMINGAI
PRALEISTI LAISVALAIKĮ — ŠIE
KLAUSIMAI KYLA NE
VIENAM STUDENTUI. APIE
Nr. 29 (929)
Visuomeninių profesijų PRASIDEDA MOKSLO METAI
Spalio Tąją prasideda daubas mūsų fakultete. Norėtume priminti, kad fakulteto, kaip visuomeninės-politinės prak tikos dalies, veikla stengiamasi suteikti studentams žinių ir praktinių įgūdžių, būtinų visuomeniniame, organizacinia. me darbe, vadovaujant meno saviveiklos, sporto, turizmo bei kitiems kolektyvams, supažindinti studentus su politi nių, meno, mokslo ir technikos žinių propagavimu, ugdyti estetinį požiūrį ir skonį. Praktika parodė, kad absolven tai, turėdami be pagrindinės specialybės ir antrąją — vi suomeninę, plačiai panaudoja įgytas žinias ne tik savo, bet ir kituose kolektyvuose. Už šią veiklą jie ypač verti nami. Naujais mokslo metais veiks šie skyriai: oratorinio me no (jaunųjų lektorių mokykla), sporto ir turizmo, meno profesijų (choro ir vokalinio ansamblio, liaudies instrumen tų, pučiamųjų ir estradinių orkestrų, šokių, dailės, dramos kolektyvų ir meninės agitbrigados vadovų grupės), eks kursijų, gamtos apsaugos, kraštotyrininkų ir referentų — vertėjų. Palyginus su praeitais metais, fakultetas plečia įsavo darbą. Į mūsų respubliką kasmet atvyksta vis daugiau svečių iš broliškų respublikų. Jie lankosi ne tik mūsų sostinėje Vilniuje, bet ir daugelyje kitų miestų, rajonų centrų, kol ūkių bei tarybinių ūkių. Svečiams turime ką parodyti, tik, žiūrėk, imama ir pasigendama kvalifikuotų gidų. Vis dau. giau svečių susilaukia ir mūsų universitetas, viena se niausių aukštųjų mokyklų ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir Europoje. Sunkumų turime, kai universitetą aplanko užsie nio šalių turistai, kuriems reikia teikti informaciją jų kalba. Štai kodėl VPF-tas ir kviečia (studentus, visų pirma istorikus ir svetimų kalbų specialybių studentus, j ekskursijų vadovų skyrių. Gamtos apsaugos problema labai svarbi. Sūkis „Gamta — visų namai" .turi tapti visuotinu. Čia daug gali padėti visuomeniniai gamtos apsaugos inspektoriai, kuriuos ir numato .ruošti VPF-tas. Manome,, kad Gamtos fakulteto studentai sudarys šio skyriaus branduolį. Kviečiame ir ki. tų fakultetų studentus būti šio skyriaus klausytojais. Universitetas gauna vis daugiau literatūros užsienio kal bomis, platėja informacijos įvairiais mokslo, technikos klausimais srautas. Ją sekti darosi ne taip lengva ir pirpirmiausiai dėl nepakankamo kalbos mokėjimo. Universite te yra studentų, kurie turi gerą svetimos kalbos žinių pa grindą. Jie, toliau lavindamiesi, galėtų tapti gerais pagal bininkais dėstytojams ir studentams, dalyvaujantiems kon ferencijose tiek Tarybų Sąjungoje, tiek užsienyje. Paga liau, šiems studentams, referentams — vertėjams, gerai mokantiems užsienio kalbą pagal savo specialybę, įgytas patyrimas praverstų jiems dirbti mokslinį darbą. Todėl kviečiame pradžiai (kol įgysime patyrimą) tik Fizikos, Matematikos ir mechanikos, Chemijos fakultetų studentus stoti į referentų — vertėjų skyrių. Apie kitas specialybes esame informavę anksčiau. Primename, kad mokslas Visuomeninių profesijų fakul tete trunka nuo 2 iki 3 metų (atsižvelgiant į skyriaus spe cifiką). Priimami antrų ir aukštesniųjų kursų studentai, ku rie yra pažangūs moksle (į meno profesijų bei sporto sky rius gali būti priimti ir I kurso studentai). Prieš įstodami į fakultetą studentai dalyvauja pokalbyje su skyriaus, kurį jie nori lankyti, dėstytojais. Pareiškimai rašomi VPF de kano vardu. Blankai gaunami atitinkamų profesijų sky riuose. Dokumentai įteikiami iki š. m. rugsėjo 31 dienos: katedros vedėjui doc. P. Sližiui (Estetinio lavinimo kated ra, Čiurlionio 21, stojantiems į meno profesijų skyrių); katedros vedėjui V. Bimbai (Fizinio auklėjimo ir sporto katedra, Čiurlionio 21,'stojantiems į sporto ir turizmo sky rių); vyr. dėst. V. Mačiekui (kraštotyrininkų klubas, Cent riniai rūmai, stojantiems į kraštotyros skyrių); vyr. dėst. V. Skuodžiui (Gamtos fakulteto dekanatas, Čiurlionio 21, stojantiems į gamtos apsaugos skyrių); dėst. A. Švelniui (Istorijos fakulteto dekanatas, stojantiems į ekskursijų skyrių). Stojantys į referentų — vertėjų skyrių dokumen tus įteikia atitinkamų fakultetų dekanatams. Fakultetas ir dėstytojų kolektyvas laukia jūsų!
TAI RAŠOME IR SlOS DIE
E. prof. p. V. GERMANAS VPF dekanas
NOS NUMERYJE.
LTSR AUKŠC1AUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME
Už nuopelnus, ugdant me. no saviveiklą, ir aktyvų dalyvavimą kultūros švietimo darbe LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku suteiktas Lietuvos TSR nusi pelniusio artisto garbės var.
das Jonui Vidučiui Aleksand ravičiui — Vilniaus V. Kap suko universiteto dėstytojui, studentų Dainų ir šokių liaudies ansamblio meno va dovui.
AS IR STUDIJOS
BŪTI AR NEBŪTI? į kokią auditoriją maloniau įžengti dėstytojui — sausakimšą ar pustuštę? Pedagogo šito neverta nė klausti. Ne vien tik džiaugsmo, bet ir savotiško pasididžiavimo jausmas apima, kai matai prie stalų pristatytas kėdes ir įdė. miai sekančias paskaitą akis. Priešingų emocijų tenka pa tirti žymiai rečiau, bet menkas džiaugsmas tam dėstytojui, kuris atėjęs į pratybas randa sėdinčias penkias ar šešias merginas. Tada nejučiomis pradedi analizuoti situaciją, bandai ieškoti užsiėmimų nelankymo priežasčių. Baigiasi rugsėjis. Per šį laiką perskaičiau ne vieną pa. skaitą, nemažai praktinių užsiėmimų. Nors nesmagu apie tai šnekėti, bet yra grupėse vienas kitas studentas, kurio savo užsiėmimuose šiais mokslo metais dar nesu matęs. Gerbdamas būsimuosius absolventus, šįsyk laikraštyje ne. minėsiu pavardžių. Žinau, kad grupės susirinkime jų ir taip nepaglostys. Kalbu apie buhalterinės apskaitos spe cialybės dieninio skyriaus ketvirtakuisius. Ketvirtakursis, aišku, ne pirmakursis ar antrakursis. Jis ir priežastį „svaresnę" greičiau sugalvos ir pasiteisinti ge riau sugebės. Pagaliau, sugalvoti priežastį, netgi gauti pa teisinimo popierėlį ne taip jau sunku. Kitas reikalas, kad kartais jos labai jau primityvios, tiesiog nerimtos. Atsi randa rimtas reikalas, nei kuratorius, nei dekanatas ne daro kliūčių — visad patenkina prašymą. Sakykit, koks dėstytojas neatleis studento nuo paskaitos, jeigu jam, pa vyzdžiui, reikia stotyje pasitikti mamą. Negi laikysi pa. skaitoje auklėtinį, kuriam skauda dantį. Jeigu priežastis rimta, ir į tėviškę išvažiuoti niekas nedarys kliūčių. Žodžiu, šnekame ne apie panašius atvejus, o apie tą, kai studentas „nusiima" nuo paskaitos ir nueina į filmą. Arba paprasčiausiai savo užsiėmimą pramiega. Tokiais atvejais įvyksta pokalbiai su nelankančiu užsi ėmimų. Bandai įtikinėti, įrodinėji, kad apgaudinėja pir miausiai pats save, po to draugus, dėstytoją, valstybę. Taip, ir valstybę, kuri busimojo specialisto auklėjimui ir studijoms negaili lėšų, tikisi stropumo, rimtos pažiūros į mokslą. Graudenimai, kaip taisyklė, mažai tegali įtikinti. Čia svarbiausią vaidmenį turi suvaidinti pareigos jausmas. Žmogaus pareiga visuomenei ir visuomenės pareiga žmo gui yra tos dvi visuomeninio sambūvio pusės, kurių nie kad nevalia pamiršti. Tad pabandykime suprasti studijavi. mą kaip pareigą. Pareigą tiems, kurie perduoda savo ži nias, kurie jūsų laukia gamyklose, institutuose, įstaigose. Aukštosios mokyklos auklėtinis šiai pareigai privalo ati tinkamai ruoštis. Tam reikia gilesnio sąmoningumo, va lios ir prisivertimo. Reikia įtikinti save, kad tavo darbas auditorijoje, valstybiniu požiūriu ne mažiau svarbus už darbą, kurį dirba darbininkas prie konvejerio ar mūrinin kas statybos aikštelėje. Už abejingumą, nenorą atlikti pareigą įstatymuose nėra straipsnio. Teičiau yra visuomeninis, komunistinės moralės kodeksas. Būtina kiekvienam laikytis jo.
LYKSTELEJO pirmieji rudens saulės spindu liai, pranašaudami gied rią dieną, virš ežero tvyro jo tirštas rūkas, rytmečio ty la gaubė laukus, o keliu jau sklido skambi daina: „Išėjo dekanas į mišką, išėjo prodekanė į mišką, išėjo ir stu. dentai j mišką.. Tai atsi tiko sekmadienį, 1975 m. rugsėjo keturioliktą dieną. Sujudo, subruzdo „krikštatė viai“, „budeliai" pradėjo ašt-
rlntl savo kirvius, rūsčioji Sesija rikiavo savo palydą Egzaminus, — visi suskubo ruoštis fuksų krikštynų puo tai. Dekanas paskelbė šventės pradžią. Ir „krikštatėviai", ir vyresnieji draugai oberfuksai Įsigeidė pamatyti; ką gi su geba mūsų nekrikštai, ar jie verti fukso vardo. Kai paaiš kėjo, kad pirmakursiai ne iš kelmo spirti, kiekvieno jų kakta buvo papuošta atskiru
putnus iiietU3 Varšuvos ir Bratislavą universitetų studentai — bibliotekininkai atvyksta j mūsų šalį susipažinti a, žymiausiomis biblioteko mis Maskvoje, Leningra. de, Vilniuje. Šįkart sus;, laukėme svečių iš Bratšlavos universiteto. Atvyko aštuoni TV kur. >o studentai ir du dėsli ojai. Vilniuje jie išbuvo tris dienas, ■Jie lankėsi universiteto Mokslinėje bibliotekoje, Respublikinėję bibliotekoje, Moks linės - techninės informa. cijos institute. Mūsų uni versiteto Bibliotekininkystės ir Mokslinės informacijos katedrose vy. ko įdomūs pokalbis: su kolegomis iš Cėkoslovaki, jos. Tokio pobūdžio garny, binės ekskursijos padedą stiprinti mūsų ryšius. Kasmet keičiamasi stažuotojais, literaitūra.
ženklu, kiekvienam buvo už rišti seilinukai, įteikti fukso pažymėj imai, kuriuose įrašy tos jų teisės ir pareigos. Da bar visi nusprendė, kad fuk. sas privalo būti užsigrūdinęs ir fiziškai. Prasidėjo didysis fuksų maudymas (žiūrėk nuo trauką apačioje). Neliko nu K. MIKOLIŪNO nuoskriausti net dekanas doc. L. traukoje: svečiai su šei Butkevičius, doc. A. Jablons mininkais. kis, doc. B. Cereška... V. ZlDANAVlClŪTfi PF II k. studentė
• Kodėl ketvirtakursiai nelanko paskaitų? • Fuksų krikštynos
Darbo planas visam semestrui
L. KRTVKA Finansų ir apskaitos fakulteto vyr. dėstytojas
Ką reiškia itališkai dėstytoju samprotauti, dary įvairių dalykų. Atidėjus ną dalyką, kyla pagunda ati. PIRMAKURSIS IR PEDA ti išvadas. Reikia atsisakyti pažodinio dėti ir kitą, trečią, kuriuos GOGAS KALBASI APIE DA LYKUS, KURIE SVARBŪS paskaitos užsirašinėjimo, nes vėliau atlikti, jau ir norint, tai neleidžia įsigilinti j pa sunku, nes nauji darbai spau VISIEMS. skaitos turinį, skatina mecha. džia. Pirmakursis: Matyt, čia ir niškai ją įsisavinti. Paskaitos užrašymas reikalauja daugiau išryškėja pagrindinis skirtu prato, negu rankų darbo. mas tarp moksleivio ir stu Pirmakursis: Gerbiamas dės davaujamas studentas įsisavi. Rekomenduojama užsirašy. dento. Vien paskaitos neuž tytojau, jūs ką tik baigėte na tik dalį dėstomo dalyko ti: tenka. . . paskaitą. Auditorijoje studen medžiagos. Likusią jam tenka 1. Paskaitos planą ir nuro Pedagogas: Studijos — sa tų buvo daug — net kelių išstudijuoti savarankiškai iš dytą literatūrą. vita mokymosi rūšis. Itališkai specialybių. Kalbėjote jūs. įvairių literatūrinių, moksli 2. Pagrindinius paskaitos „studio" — pastangos, tyri Kas dalyvauja paskaitoje, ar nių šaltinių, vadovėlių, žiny mūsų klausymas produkty nų. Kontrolė aukštojoje mo teiginius, apibrėžimus, moks mas. Studijuoti — tai reiškia giliai, plačiai, vus, — niekas nepasidomė kykloje reta, bet užtai dauig lo dėsnius, išvadas, apibend kruopščiai, pastangomis tirti, jo. Vadinasi, kiekvienas iš išsamesnė, negu mokykloje rinimus, svarbiausius faktus, savomis nagrinėti, gvildenti kurį nors mūsų, studentų, turi pats at pamokų metu. Ji vyksta ko- schemas, brėžinius. 3. Tuos mokslo teiginius dalyką, klausimą. sakyti už savo darbą? liokviumų, įskaitų ir egzami. Paskaitų užrašai — tai sa Pedagogas: Ši aukštosios nų forma, išklausius visą dės. ar klausimus, kurių dėstyto mokyklos darbo specifika ir tomą dalyką arba nemažą jas plačiau neanalizuoja, o, varankiško darbo pradžia, o sugundo kai kuriuos pirmo, užbaigtą jo dalį. Betgi, no nurodęs literatūrą, palieka ne pabaiga. Viena iš svar kus pasiduoti silpnumui — rint egzaminui pasiruošti, rei juos savarankiškam studento biausių studento savarankiš ko darbo sričių yra literatūtingumui, aplaidumui, neor. kia dirbti per sesiją po 15 darbui. ganizuotumui. Rytą dar la —16 valandų kasdien. Ma Paskaitos negali atstoti ros skaitymas. Pirmakursis: Visi mes vibai norisi pamiegoti, o pir žiau ištvermingi ir mažiau joks vadovėlis. Joje dėstytoskaitėme knygas, moji paskaita gausioje audi gabūs studentai nepajėgia to. jas pateikia apibendrintas ži dūrinėje torijoje. Dėstytojas nepatik Dvi—trys dienos, skirtos pa nias ne tik įvairių autorių vadovėlius. Tai gal ir aukšrins, egzaminui išmoksiu iš siruošti egzaminui sesijos vadovėliuose, bet ir naujau tojoje nebus didelio vargo? Pedagogas: Visiškai neno vadovėlio. Dėstytojas nurodė metu, reikalingos jau išstu. siuose moksliniuose veikaluo literatūrą, reikėjo perskaity dij uotam dalykui pakartoti ir se, straipsniuose, kuriuos vi riu sumenkinti jūsų. Bet ti atitinkamą šaltinį ar vado turimoms žinioms susistemin sus pats vienas studentas ne. dirbti su knyga ne visi mo, vėlio skyrių. Egzaminas tik ti. gali perskaityti ir išnagrinė ka ir trečiame kurse, o ką sausio mėnesį, o dabar dar Pirmakursis: Vadinasi. .. ti. Paskaitoje dėstytojas aiš jau bekalbėti apie fuksiukus. Galima skirti du pagrindi. tik rugsėjis. Suspėsime, ar Pedagogas: Vadinasi, pirmo kina skirtingas (kartais net ne? kurso studentai privalo įsi prieštaraujančias viena kitai) nius knygų skaitymo tikslus Pirmakursis: Tikrai, daug dėmėti, kad svarbiausia sėk teorijas ir padeda studentui ir pagal tai grupuoti skaity kam iš mano draugų atrodo, mingų studijų sąlyga yra pa. jas įvertinti. Norėdamas ge tinas knygas: kad kasdien mokytis nerei skaitų lankymas ir produkty. rai suprasti ir išmokti dėsto a) knygos ir kita literatū kia — svarbiausia esą kaup vus darbas jose. mus dalykus, studentas turi ra bendram išsilavinimui; ti per semestrą jėgas sesijai: Paskaitos klausymas reika ne tik klausytis paskaitų, bet b) literatūra, susieta su juk viskas priklauso nuo to, lauja nemažai proto ir valios ir dirbti savarankiškai. Po studijomis, turinti tikslą plės kaip išlaikysi egzaminus. pastangų: valingo dėmesio, kiekvienos paskaitos būtina ti, gilinti, sisteminti ir įtvir. Pedagogas: Vidurinėje mo aktyvios mąstymo, vaizduo perskaityti atitinkamą vado tinti studento žinias. kykloje jūs įpratote mokytis tės, atminties veiklos. Klau vėlio skyrių ir dėstytojo nu Pirmiausia, svarbu suvok kiekvienoje pamokoje mo, sytojo uždavinys — anali rodytą papildomą literatūrą. ti, kuriam tikslui pasiėmei kytojo betarpiškai vadovau zuoti paskaitos medžiagą, iš Šio darbo jokiu būdu negali knygą, pagalvoti, kas jau jami ir kontroliuojami. Vado skirti pagrindines mintis, pa ma atidėti egzaminų sesijai. šiuo klausimu žinoma, į ką vavimas studijoms jau visai sekti jų argumentavimą, po Laikas bėga, ir darbų rei daugiausia reikės atkreipti kito pobūdžio. Dėstytojo va- to apibendrinti jas, kartu su kia atlikti vis daugiau ir iš dėmesį. Jei knyga nedidelė,
dažnai iracionalu ją visą per skaityti iš karto. Stambesnės knygos (vadovėliai, mokslo straipsnių rinkiniai) skaitomi pagal temas. Skaitoma nesku bant, atkreipiant dėmesį į apibrėžimus, išvadas, faktus, lenteles, tad, kas išskirta ki tu šriftu. Visa ši medžiaga lyginama, gretinama su kitais šaltiniais, sudarinėjamos len telės, brėžiniai ir kt. Kas ne. suprantama, skaitoma pakar totinai, pasitelkiant žodynus, įvairaus pobūdžio informaci nes knygas. Jeigu savaran kiškai išsiaiškinti nepavyksta, konsultacijų metu paklausia ma dėstytojo.
Nors skaitant knygą didelį vaidmenį vaidina faktinės medžiagos įsisavinimas, svar bu ne faktų daugybė, bet jų analizė, lyginimas (pagrindi nis — šalutinis, priežastis — pasekmė ir t. t.), įvertini mas. Taigi, svarbu išmokti savarankiškai mąstyti skai tant. Patartina užsirašinėti. Užsirašinėjimas disciplinuoja skai tytoją, atkreipia dėmesį į svarbiausią, moko glaustai, logiškai reikšti mintį, siste minti žinias, padeda įsimin ti, užrašinėjant įjungiamos savarankiškos, kritiškos pa stabos, papildymai, tai ver čia samprotauti. Taigi, užsirašinėjimas — vienas iš svar. biausių darbo su knyga eta. pų. Užrašai turi būti ne for malūs (tik dėl to, kad dėsty tojas reikalauja), bet kiek galima trumpesni ir tvarkin gi, kad, reikalui esant, būtų galima prisirašyti savo sam. protavimų, pastabų. Tvarkin gais užrašais geriau pasinau doti, lengviau įsiminti, rasti esmę. Jie atspindi bendrą skaitytojo kultūrą. Metodinė literatūra skiria šias užrašų formas: bibliografijos sudarinėjimą, skaitomo dalyko
planą, konspektą, tezes, stabas apie perskaitytas k: gas (paskaitas, anotacij recenzijas), referatus, jvair diagramas, schemas, lentel Taigi, skaityti knygą (y| mokslinę) yra rimtas darb Pirmakursis: Jūsų pat; mai labai mums pravers, truputį įsivaizduoju, k palengvinti sau adaptac aukštojoje mokykloje, pradėti reikia, ko gero, J darbo plano sudarymo vis semestrui? Pedagogas: Taip, kieh nas studentas pirmo sėmės pradžioje privalo detaliai analizuoti užsiėmimo tvari raščius, darbų gynimų, I liokviumų laikymo termit ir tuo pagrindu visam mestrui sudaryti darbo plai Žodžiu, studentas pats pri’ lo stengtis kaip galima Sr čiau pradėti ritmingai i venti ir mokytis, kaip galit greičiau susidaryti studa veiklos stereotipą. Sudarydamas savo dar planą ir veiklos stereoti kiekvienas studentas turi noti savo nervų sisten veiklos galimybes. Yra as> nų, kurie nepavargdami S protinį darbą dirbti ils® laiką, tačiau yra ir tok kurie turi gana dažnai dar ti pertraukėles ar keisti v ną veiklos rūšį kita. Vii asmenys yra darbingi ry^ mis va’andomis, kiti va rais. Vieni asmenys 5 regimąją atmintį, kiti g>n maią ir t. t. Studentas, i savindamas naujas žinias, ri stengtis naudoti tą at® ties formą, kuri jo tobuli šiai išvystyta.
Tikiu, kad jūsų susidar mokslinio ir praktinio dar įgūdžiai padės gerai juoti. To ir linkiu viste jūsų kolegoms.
daug laiko jis praleidžia veltui. Daugelis savo lais valaikiu vadina tas valan das, per kurias skaito rei kiamą literatūrą, gilinasi į specialybę. Palaukit, tai argi čia dar laisvalaikis? Kažkuria prasme ar taip, ir ne. Tai, aišku, gali bū ti pomėgis, gali būti bū tinybė. Bet abiem atvėrus
I TROŠKIMAI
VIENODI |< Vokietijos DemokratiI Respubliką nuskriejo Jįįas. „Jau turiu stuĮntišką kepuraitę, o kiekL:!ą rytą skubu į senąjį Įversitetą, ieškau savo [įitorijos, šypsena atša lu į naujų draugų šyp|-a5 , — rašiau savo Jaugei Beatai. ■ Beatos laiškas buvo ku lnas pirmųjų studentiškų Ipesėių ir neslepiamo ■įaugamo. Maloniai nuLė tai, jog draugei iš IpR gerai žinomas Vil iaus universitetas. Ji netI užsiminė apie garbingą Įbiliejų, kurį po kelerių Ltų švęs mūsų Alma Kate r I Tu labai toli, — rašė Lta, — bet mus suartiL tas mielas žodis — Ldentai, ir nesvarbu, ko la kalba jie sveikinasi, lokio miesto gatvėmis Kuba į paskaitas. Juos lįenija bendri troškimai". (Taip, mes visi norime Io daugiau sužinoti, įekvieną dieną išgyventi Lasmingai. Kitaip nega lina. nes tapsi niūriu me tuku, prarasi teisę va lutis tuo mielu studento iriu. Rasa GREBLIAUSKAITE I k. žurnalistė
KVIEČIAME PRIE
DISKUSIJŲ STALO
Pavasariop mūsų laik raščio puslapiuose bandė me išsiaiškinti, kiek laiko studentas ptraleidžia ne naudingai (diskusija „Kur dingsta laikas"). Skaityto jų laiškuose daugiausia buvo diskutuojama viena laiko praleidimo problema — apie laiko taupymą už siėmimų metu, tačiau ga lima buvo atsekti vieną bendrą mintį: mums tikrai trūksta laiko, jeigu nori me suspėti, kur reikia; tas laiko trūkumas dažnai
kompensuojamas laisva laikio sąskaita. Kas gi peT daiktas tas laisvalaikis? Jau pats pa vadinimas rodo, kad tai laisvas nuo darbo laikas, skirtas poilsiui. Įvairiai žmonės jį praleidžia. Vie ni didesnę jo dalį skiria pomėgiams, antri plečia savo akiratį, treti „pramo gauja". Retas studentas galėtų leisti sau praban gą skirti daug valandų laisvalaikiui, gal tik toks, kuris dar nepajuto, kiek
tai bus darbas. Tuo atve ju, man rodos, jau negali ma šito laiko vadinti lais valaikiu. Ir tik toms neil goms valandėlėms, kai gali atsisėdęs pažiūrėti te levizorių, nueiti į teatrą, galima būtų duoti „laisva laikio" vardą. Bet ir čia, žiūrėk, kur nors vidury spektaklio ima ir užklysta galvon mintis, kad dar se minarui nepasiruošei, kad kursinis nepradėtas...
Dažnas skundžiasi, kad laisvalaikio visai neturi. Bet juk žmogus ne maši na. Be poilsio padirbėjus ilgesnį laiką, iškart krinta darbingumas. Todėl, man rodos, sakyti, kad visą dieną nė minutėlės nesiilsi, būtų neteisinga. Aiš ku, tos minutėlės duos di džiausią naudą tik tada, kai jų metu gali visiškai atsipalaiduoti, pailsėti. Jau seniai sociologai ginčijasi, koks poilsis efektyvesnis — ar iš anks to planuotas, ar nenuma tytas. Paskutiniu metu vis daugiau balsų skamba už pirmąjį atvejį. Aš nedrįs tu teigti, kad numatyti sa vo laisvalaikį visada leng va. Atsiranda įvairių ap linkybių, kurios priverčia elgtis taip ar kitaip. Su planavus savo laiką, jų būtų daug mažiau. Iš anksto viską numačius, jau nereikės svarstyti, ką veikti, pavyzdžiui, šian dien vakare ar sekmadie nį. Aišku, gyventi, nevar žant savęs jokiais varž
tais, daug lengviau. Kaip susiklostys, taip ir gerai. Tada gal ir nekyla gailes tis dėl tų veltui praleistų laiko marių. Sėdėk sau kavinėje tarp dūmų ka muolių ir galvok, kad ge rai praleidi laisvalaikį. O rytojaus dieną dar gali skųstis, kad jo visai ne turi, kad visą tavo laiką atima mokslas. Nežinau, kaip tokius žmones va dinti: apsimetinėjančiais ar stengiančiais save pa teisinti — aišku, ne prieš savo sąžinę, o tik kitų akyse. Taigi, laisvalaikis. Vie niems tikrai problema, nes negali niekaip nu spręsti, kaip naudingiau jį praleisti. Kiti gi švais tosi laiku lyg amžinybę jo turėdami, ir nepagal voja, kad gali jo pritrūk ti. Kaip galvoji tu? Jei bent kartą susimąstei apie tai, kaip leidi savo lais valaikį, mes tikimės, kad muims parašysi. Leonas KLlSAUSKAS
DARBŠTŪS TALKININKAI Ir trečiąjį semestrą
labai gerai!
NUOTRAUKOSE: ! šį sandėlį atkeliaus naujojo derliaus grūdai (viršuje). Aukštaitijos zonos SSB sąskrydyje, nors labai ragino įgaliai" ir patys parodėm, ką galėjom, virvę visvien ertempė varžovai. Už tai mūsų firminis patiekalas ir žiū>'ams, ir vertinimo komisijai geriausiai patiko.
Linksmai ir nepastebimai nuskriejo saulėta studentiška „Eskulapų“ darbo vasara. Eskulapas — tai busimasis gydytojas. Todėl ir mūsų pirmakursiai nutarė pasivadinti šiuo mitologiniu vardu. Kas padaryta ir nuveikta per jubiliejinį semestrą? Medicinos fakulteto I kurso studentų statybinis būrys „Eskulapai” dirbo Biržų raj. „Laisvosios žemės“ kolūky je. Darbavomės penkiomis brigadomis, iš kurių trys bu vo vyriškos ir dvi moteriškos. Vaikinai dirbo pagrindi niuose statybos objektuose, o mergaičių brigados jiems stropiai padėdavo ir išdirbiais mažai atsilikdavo nuo vy rų. Taip „kalėm" septynias savaites ir pasiekėm gerų re zultatų (išdirbis 91,8 tūkst. rub., vidutiniškas vieno žmo gaus uždarbis 294 rub.). Ypač gerai padirbėjo 2-oji bri gada, kuriai vadovavo E. Jatkauskas. Antroje vietoje liko 5-oji brigada (R. Ražukas). Mergaičių brigados lenktynia vo tarpusavyje. Šauniausių rezultatų pasiekė A. Jakštaitės „statybininkės". Per veiklos laikotarpį „Eskulapai" perskaitė daug pa skaitų, koncertavo, surengė vakarų su vietiniu jaunimu, Biržų raj. SSB sąskrydį, ekskursijas po respubliką, buvo nuvykę į Rygą ir Jūrmalą. Rugpiūčio 16—17 dienomis Molėtuose vyko Aukštaiti, jos zonos SSB sąskrydis. Čia „Eskulapams" teko ginti Uni versiteto garbę. Iškovojame III vietą aukštųjų mokyklų tarpe. Daugelis eilinių būrio narių verti karštų padėkos žo džių. Iš jų galima paminėti G. Sadauskaitę, A. Jakštaitę, E. Jatkauską, R. Kungį, R. Normantą, A. Jakštaitę, N. Pupienytę. R. BROGA MF studentų statybinio būrio „Eskulapai" vadas
Vilniaus rajono Lenino kol ūkis turėjo apsėjęs morkomis 6 ha. Rašome „turėjo", nes tada, kai mes atvykome į šį lauką, jos jau buvo baigiamos rauti. Pramonės ekonomi kos fakulteto III kurso pramonės planavimo spec. studentai, vadovaujami dėstytojų ekon. m. kand. V. Grybausko, M. Deimantavičiūtės ir R. Eimutavičiaus, dėjo į dėžes paskutiniojo hektaro mor kas. Tai buvo dvyliktoji studentų darbo diena kol ūkyje ir dvyliktieji pie tūs, kuriuos, praėjus vos pusvalandžiui po mūsų atvykimo, atvežė jiems kolūkio mašina. Studentų darbu visiškai patenkin tas kolūkio pirmininkas L. Vorobjovas. Kaip nesi džiaugsi: juk per minėtas dvylika dienų studentai jau spėjo pririnkti 27,5 t morkų ir 25 t obuolių. Studentai sako vaisių ga lėję pririnkti kur kas daugiau, tačiau kolūkis negali visų realizuoti. M.
Deimantavičiūtė, jau ne pirmus metus talkininkau janti kolūkiečiams, labai patenkinta studentais: ge ra dirbti su tokiais darbš čiais talkininkais, kaip R. Miškinytė, A. Venskutė, R. Gėgžnas, V. Litvinas, V. Kišūnaitė, ir kitais keturiasdešimčia nė kiek ne blogiau su savo pareigo mis susidorojančiais vai kinais ir merginomis. III k. darbo ekonomikos spec. 1 ir 2 grupių stu dentai, vadovaujami vyr. mokslinės bendradarbės O. Marcinkevičienės, iš talkos grįžo su „Tėvynės" kolūkio Garbės raštais, f dekanatą atsiųstoje cha rakteristikoje kolūkio vai dyba ir partinė organiza cija labai dėkoja šiems Pramonės ekonomikos fa kulteto studentams, fakul teto vadovybei už para mą. Čia studentai per 20 dienų prikasė 146 t bul vių, kiekvienos dienos už duotį įvykdydavo 130%.
Dėmesio!
5 gr. — keičiama IX.29 d. 17 vai., įteikiama X.2 d. 17 vai. Gamtos fakultetas, penktas kursas: biologijos spec. 1, 2 gr. — IX. 3O d. 17 vai., X.l d. 17 vai. geografijos spec. — IX.3O d. 17 vai., X.l d. 17 vai., Mokslinės bibliotekos or ganizacija — X.2 d. 9 vai., X. 3 d. 17 vai.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS VLKJS NARIŲ KOMJAUNIMO DOKUMENTŲ KEITIMO GRAFIKAS Fizikos fakultetas, penktas kursas: fizikos spec. 1, 2,
3, 4,
v. vaitiekEnas J. POCEPONO nūotr.
Mes stovyklavome Juodkrantėje Kam kartą teko aplankyti nuostabųjį Lietuvos kampelį — Kuršių neriją, tas būtinai sugrįš ten paklajoti kalnapušių brūzgynais ir kopomis. Ne veltui garsusis vokiečių rašytojas Tomas Manas, pa buvojęs šiame gamtos kam pelyje, pavadino jį Lietuvos Šveicarija. Mums, universiteto slidi ninkams, teko didelė laimė antrus metus iš eilės stovyk lauti Juodkrantėje, viename iš Neringos kurortinių mies telių. Įsikūrėme gražiame Juod krantės pušyne, iš kur gir dėti Baltijos ošimas, iš kur ranka pasiekiamos Kuršių marios. Čia ne tik nuostabi gamta poilsiui, bet ir tinka, mos sąlygos treniruotėms: vietovė smėlėta ir kalnuota.
Z.-Z- •>
A. STANEVIČIAUS nuotr.
Mūsų studentų profkomite tas keičiasi kelialapiais j sporto — sveikatingumo sto vyklas su Leningrado Ždano. vo universitetu. Tai puiki galimybė išsipildyti dažno svajonei — pabūti Leningra de.
sovo miestas, taip pat žinomas savo architektūros pamink lais. Kartu su mumis ilsėjosi studentų iš Kaliningrado, Lvovo, Charkovo, Poltavos, Krasnodaro. Kaip jau įpras ta, vienas kitą keitė tradici niai susipažinimo, atsisveiki.
nimo vakarai, jubiliatų šven tės ir pan. Parodę improvi zuotą vaidinimą „Fukso krTkštynos a lia Teisės fakul tetas", tapome garsenybėmis. Mat, daugelis mūsų universi. teto tradicijų nežinomos už respublikos ribų. Todėl pasa kojimas apie mūsų šaunią Alma Mater susilaukė nema. žos klausytojų minios. Mums stovykloje pasisekė dvigubai nuostabus oras
POKALBIAI APIE KREPŠINĮ...
z
Neseniai su Kauno „Žalgi rio" krepšininkų komanda atsisveikino ilgametis jos va dovas, TSRS nusipelnęs tre neris V. Bimba. Šiuo metu Vytautas Bimba — mūsų uni versiteto Fizinio auklėjimo ir sporto katedros vedėjas. Universiteto skliautai, tur būt, ramesni nei Kauno ha lės? — paklausėme naująjį katedros vedėją. Jei matuoti decibelais, tai, be " aibėj o, ramesni. Juk triukšmas Kauno halėje rung tynių įkarštyje prilygsta be sileidžiančio reaktyvinio lėk. tuivo garsui. Dirbti 14 sezonų be pertraukos tokiomis sąly gomis, pasakysiu atvirai, ne. lengva. Tai — jūsų išėjimo prie žastis? Klysta tie, kurie galvoja, kad treneris /rungtynių metu pavargsta mažiau už žaidė ją. Psichologinis nuovargis, kaip žinia, kur kas sunkes nis, nei fizinis. Komandos vairas liko pa tikimose rankose? Žinoma. Manau, kad vnatinigi komentarai dėl Stepo LATKRAST’S ETNA NUO 1950 METŲ
Butauto nereikalingi. Tai pa tyręs treneris, ne vienerius metus treniravęs aukščiausios klasės žaidėjus. Jo vadovau. jama komanda, matyt, džiu gins rezultatais. Krepšinio sirgaliams uni versitete būtų įdomu sužino ti jūsų nuomonę apie „Žalgi rio" galimybes. Šiuo metu į komandą įsi jungė būrys gabaus jauni mo. Komandos senbuvių M. Paulausko, A. Žukausko ir kitų lydinys su jaunaisiais realiai pretenduotų į bron zos medalius TSRS čempiona te. Veteranams palikus aikš telę komanda, galimas daly, turnyrinės kas, įsitvirtintų lentelės viduryje, Kaip bus, ateitis parodys. Bet su krepšiniu ir koman. da galutinai neatsisveikinsi te? Visada buvau ir liksiu „Žalgirio" gerbėju. Krepšinį galėčiau pavadinti pirmąia savo meile, kuri, sako, ne rūdija. Pats žaidžiau, po to treniravau respublikos mote rų komandą, vėliau „Žalgi ris". Taip, kad šūsnis metų
KAINA 2 KAP.
N. REVINSKAITE slidininkų komandos narė
Sunku pamiršti turiningai praleistą vasarą. Čia nema žai pasidarbavo studentų profkomitetas: padėjo sureng ti kraštotyrininkų ekspedici ją, treniruočių stovyklas sportininkams, su jo keliala piais studentai ilsėjosi dau gelyje respublikos ir šalies vietų.
įžymiąsias vietas. Dalyvavo, me ekskursijose po miestą, Petropavlovsko tvirtovę, Kronštatą (įdomu buvo eiti jo ketaus grindiniu). Ermita že turėjome laimės pažiūrėti Niujorko Metropoliteno mu. ziejaus parodą. Neliko neap lankyti Isakijaus soboras, Aleksandro Nevskio Laura, kurioje palaidoti tokie muzi kos gigantai, kaip Čaikovs kis, Borodinas, aktorė Kotai, sarževskaja. Lengviau būtų, matyt, iš vardinti, kur nežengė mūsų koja. Ilgam įsimenantis reginys
yra tiltų pakėlimas, laivyno paradas Nevos upėje. Mūsų kolegos turėjo laimės patekti į pirmos tarybinės popoperos „Orfėjus ir Euridikė" prem jerą, pažiūrėti TSRS krepši nio rinktinės rungtynes. Sunku, grįžus iš tokio pui. kaus miesto, kaip Leningra das, suminėti visus patirtus įspūdžius, sutiktus draugus. Kas nebuvo, pasistenkite pa buvoti mūsų bičiulių sporto sveikatingumo stovykloje prie Suomijos įlankos. „Sena sis Peterhofas" svetingai pri ims naujus svečius. R. JAGMINAS
sieja su krepšiniu, ir užmirš Belieka palinkėti, kad dar ti jo jau nebeįmanoma. Jei bas Universiteto baruose komandai prireiks mano, jums sektųsi taip gerai, kaip kaip krepšinio specialisto, ir krepšinio. patarimo, pagalbos, ar, paga G. PILAITIS liau, gero žodžio, aš visada pasiryžęs padėti.
kovoje dėl televizijos taurės paskutinėse sekundėse pra laimėta KPI šešiukei. Daug kas Universitete rimtai susi domėjo rankiniu. Fizikai S. žekas, R. Kudzevičius, mate matikas S. Ačas čia išmoko rankinio „abėcėlę“ ir garsi no universiteto sportą. Jiems plojo Lenkijos, demokratinės Vokietijos universitetų stu dentai. S. Ačas ' ir šiandien neužmiršta rankinio žaidžia Šiaulių „Tauro“ komandoje. . . .Aikštėje prakaituoja vai kinai. Sėdim su ju treneriu V. Vygontu ir šnekučiuojamės. Apie daug ką. Ir apie praeitį. .. šis žmogus, iki tol treniravęs krepšininkus, 1955 m. ėmėsi burti rankinio en tuziastus. Nebuvo daug ko pasimokyti iš kitų. Jie buvo pirmtakai.. . Keturiskart per savaitę šis aukšto ūgio stambaus sūdė jimo, sportiškos eisenos vy riškis pasirodo rankinio aikštelėje su būreliu vaikinų. Vieni jau kai ko pasiekė, ki tiems viskas ateityie. Ir vie ni, ir kiti labai myli rankinį. Ir savo trenerį V. Vygontą Nuoširdų, draugišką, gerą savo „amato“ žinovą. — Treneris man išugdė atsakingumo jausmą, — sa ko vartininkas, IV k. teisinin kas R. Andrikis. Daug gerų patarimų, tėviš kų žodžių išgirdo iš savo trenerio universiteto ranki ninkai. Dvidešimt metų jis luos palydi j aikštelę, sveik'na pasiekusius pergale, šį kart auklėtiniai, darbo kole gos dovanos gėles V. Vvgontui: penkiasdešimtasis gimta dieniu atėjo.
„Senojo Peterhofo" Leningrado universiteto stovykla „Senasis Peterhofas" įsikūrusi maždaug 4 km ats tumu nuo tokiu pat vardu vadinamos elektrinio trauki nio stoties. Prie pat Suomių įlankos, iš kur giedrą dieną puikiai matyti Kronštatas, ap. suptos miško, atokiau nuo kelio stovi vilos. Nuo mūsų laikinų namų iki garsiojo Petrodvoreco vos keletas žingsnių. J kitą pusę Lomono-
Stovykloje padirbėjome iš ties puikiai. Kiekvieną dieną įtemptos treniruotės (dšskyrus sekmadienį), ilgi žygiai pėsčiomis. Kas gali užmiršti žygį į Preilą kapomis (20 km)! Su kiekviena įveik ta kopa atsiveria neapsako mi vaizdai. Ir nesvarbu, kad kakta ritasi prakaito lašai, kad kojos darosi vis nepa klusnesnės — vis pirmyn ir pirmyn ir vis į kuo aukštes nę kapą. Per visą stovykla, vimo laiką tiek merginos, tiek vaikinai treniravosi no riai ir daug. Kontrolinės var žybos stovyklos pabaigoje (1000 m bėgimas ir imitaci ja į kalną su lazdomis) pa rodė, kad rezultatai taip pat geri. Slidininkai varžybų me tu pasiekė geresnius rezulta tus, palyginus su pernai me-
tais. Drąsiai galėsime daly vauti parengiamosiose ru. dens varžybose, rungtyniauti slidžių trasose žiemą. Pasitreniravome puikiai, pailsėjome taip pat. Visą stovyklavimo laiką saulė bu. vo dosni savo spinduliais. O kas gali būti nuostabiau už jūrą, už saulėlydžius prie jos. . . Laisvalaikį taip pat leido me turiningai: ekskursija j Nidą, į užpustytą žvejų kai melį prie Pervalkos. Visiems patiko kelionė laivu „Albat. rosas" po Kuršių marias, į Nemuno žioais, ramiąja Mi nija. Palapinių miestelyje kas vakarą netilo dainos, muzi ka. Surengėm susitikimą su Veterinarijos akademijos stu dentais, stovyklavusiais Prei loje, talkininkavome Juad. krantės girininkijoje. Dabar vienintelis visų mū. sų, slidininkų, troškimas, kad žiema nešykštėtų sniego, kari vasaros triūsas nenueitų vel-
kėlė ir taip jau puikią nuo taiką draugiškame ir linksma, me studentų būryje. Buvome visur, kur .rekomenduojama pabuvoti miesto svečiams. Dabar visą Petrodvoreco rū mų ansambli žinome rie blo. giau už eilinį leninigradiėtį. Stovyklos vadovybės ir stu dentų tarybos, kurios pirmi ninku man teko garbė būti, pastangomis gavome galimy bę lengvai patekti į visas
Manome, kad jūsų atėji mas turės įtakos universite to krepšiniui...
Nepasakysi, kad jis ne klestėjo ir anksčiau. Štai ne seniai merginų „Mokslo" komanda tapo respublikos čempione. Vyrai — šešti, bet tai irgi nemažas pasiekimas. Aišku, aš stengsiuos (gal būt, šneku kiek subjektyviai), kari krepšinis taptų vyraujančia sporto šaka universitete. Problemų naujajame dar be irgi, matyt, netrūksta. Atspėjote. Dabar daug kas į studentų sportą žiūri ga. na paviršutiniškai, Studentas saviveiklininkas — tai gerai, studentas aktyvistas — labai gerai, o apie studentą spottininką nutylima. Spartas gi neatsiejama visuomeninio darbo dalis. Todėl katedra stengsis, kad gausėtų univer siteto sportininkų gretos. Di delį dėmesį skirsime Fizinio auklėjimo katedros ir spor to klubo bendradarbiavimui. Jie anksčiau veikė atskirai vienas nuo kito.
REDAKCIJOS ADRESAS:
IR RANKINĮ Aikštėje bumpsi oranžinis kamuolys. Atrodo, Ir sugrai byti tokį mažiuką sunku. Bet vaikinams jis lipte limpa prie pirštų. . . Prieš dvidešimt metų, kai šį žaidimą pirmieji respub likoje pradėjo mūsų aukšto sios mokyklos sportininkai, rankinį žaisdavo futbolo aikštėje. Dabartinio „Moks lo“ pirmtakas — „USK“ pen kis kartus iš eilės — nuo 1955 m. — skynė respubli kos čempionų laurus. Pirmo ji respublikos rankinio ko manda dalyvaudavo TSRS aukščiausiosios lygos ranki nio pirmenybėse. Sėkmin giausi 1959 m. — ranka bu vo paduoti iki aukščiausio pakylos laiptelio. Matyt, For tūna nusisuko: komanda li ko ketvirta. Daug nemalonu mų varžovams pridarydavo sporto meistrai S. Katauskas, J. Smaitis, S. Ufimcevas. Pastarieji ne kartą bu vo kviečiami į šalies rinkti nę. Daug prizų, diplomų šian dien galėtų jums parodyti nepakeičiamas universiteto rankininku treneris V. Vyaontas. Jau dešimti metai Pabalti To ir Maskvos aukštų jų mokyklų universiados rankinio varžybose jie nenu galimi. 1970 m. lemiamoje
SAULĖTOJE
turizmo šalyj Šią vasarą su nedidele u versiteto studentų grupe ■ buvojau Bulgarijos Liaud Respublikoje. Ilsėjomės i liavom ir vėl ilsėjomės^ j lionė prasidėjo nuo naujau pajūrio kurorto Alben Miestas pastatytas per nei nūs dvejus metus pagal p kurtinį architektūros įc Pliažas, primenantis Palar.i smėlį, vandens dviračiai, i rietos, kinkytos asilais, i vinės, barai, šokių klubai viskas sukurta turistams ii tis ir linksmintis. Prabėgo J turios dienos saulėtoje Ali noje, ir mūsų kelionė tęs po šalį. Sumenąs, Veliį( Tyrnavo (senoji Bulgan sostinė), Gabrovas, Plovdii — miestai, kuriuose pabūt vom vieną dvi dienas ir v) davom toliau. Visi jie lai skirtingi, saviti ir įdomi Pakeliui gėlės prie .pamint tarybiniams ■kariams, išvac vusiems šalį nuo fašizmo, , sų kariams, XIX a. II pust padėjusiems bulgarų tau nusimesti turkų jungą. Pri< paskutinis kelionės punkl — seniausias kalnų kurorl Borovecai. Čia daugiau ka 1,5 km virš jūros lygio, t rame kalnų ore ilsėjom penkias dienas. Tuo pač metu aplankėme už 70 k nuo Borovecų esantį garsi Rylos vienuolyną. Nepaprt tai įdomus senosios archrte tūros paminklas, kuriame j, nuo pirmųjų mūsų eros ai žiu buvo kaupiami verti giausi bulgarų tautos mei ir kultūros lobiai. Dabar I vieta, kasdien sutraukiai tūkstančius turistų iš jvair pasaulio šalių. Žavi ne t pats vienuolynas, bet gamta. Kelionė, kurią suren; LLKJS CK, baigėsi Sofijoj BLR sostinėje, viename gr žiausių šalies miestų.
Bėga dienos, tvirčiau sui gūli patirti įspūdžiai ir v labiau įvertini šešiolika n paprastų dienų, praleistų sa lėtoje turizmo šalyje.
E. LAUMENSKAJ
PF III k. studenl
PASALINTI NEPAŽANGl’S STUDENTAI Matematikos ir mechan kos fakulteto II k. stud. ! Mitkutė, Fizikos fakulteto I k. stui J. Bazevičiūtė, Finansų ir apskaitos fak“ teto I k. stud. V. Leščinską tė, E. Škuldinaitė, Prekybos fakulteto I ; stud. D. Rauduivytė, Pramonės ekonomikos f< kulteto III k. stud. A. Pai lauskas, Teisės fakulteto IV ■ stud. L. Bagdonavičius. Filologijos fakulteto IV ’ stud. S. Charitonova TSKP istorijos katedros kolektyvas nuoširdžiai u*'aučia e. doc. p. N. BU KAUSKIENĘ dėl brolio mirt'es. FAF ekonominės infor macijos spec. V k. stu dente Dalią ŠUKYTĘ « tėvelio mirties giliai už’auč’a kurso draugai.
MM F matematikos sp^ cialybės II kurso 2 cTuj pės studentai nuoširdžia užjaučia savo kuratorių doc. V. KABAILĄ dėl Unns mirties
Julius STEPONAVIČIUS
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tkažas 2000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 15062 Užs. Nr. 2899
I REDAKTORĖ Į ALGIS KUSt