Mes su Tavimi, kovojanti pasaulio jaunyste! VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORAKOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
* Nr. 29 (498)
Eina nuo 1950 m.
Tik prieš keletą dienų te levizorių ekranuose stebėjome paskutinę Pasaulio jaunystės parlamento darbo dieną. Matė me, su kokiu entuziazmu pa saulio jaunimo atstovai pri ėmė Deklaraciją, raginančią jaunimą kovoti prieš visus taikos ir laisvės priešus, šioje kilnioje kovoje glaudžiau su telkti savo eiles, stiprinti visų žemynų jaunimo solidarumą, remti besivystančių šalių tau
1964 m. spalio 1 d.
tų kovą už nacionalinės kultū ros ir ekonomikos vystymą, už demokratiją ir socialinę pa žangą, aukščiau pakelti šven tąją tarptautinio demokrati nio ir pažangiojo visų šalių ir žemynų jaunimo studentų ju dėjimo vienybės vėliavą. O praėjusio penktadienio popietę į Tarybų Lietuvos sostinę — Vilnių atvyko gru pė brangių svečių — Pasau linio jaunimo ir studentų soli-
Kaina 2 k.
darumo forumo delegatų iš rikos šalių, Italijos ir Mongo lijos Liaudies respublikos. Kur kitur, jei ne Į mūsų universiteto rūmus! Juk čia gausus studentijos būrys, čia garsi senoji mokslų šventovė. Apie Europos, Azijos ir Afrikos pasiuntinių viešnagę mūsų universitete ir pasakoja šis reportažas.
Prieš šimtą metų įvyks pasaulinės reikšmės Įvykis: BUVO ĮKURTA PIRMOJI MASINE TARPTAUTINE REVOLIUCINE DARBININ KŲ KLASĖS ORGANIZACI JA — I INTERNACIONA LAS (Tarptautinė DarblAsociacija). Pirmą
kartą taip aukštai buvo iškel ta proletariato internacionaliz mo vėliava, kuri vienijo darbo žmones, kvietė proletarus Į ko vą už savo išsivadavimą, už darbo išlaisvinimą. Didžiausias Tarptautinės Darbininkų Asociacijos priesa kas buvo — ištikimybė pro letariniam Internacionalizmui. I Internacionalo devizu ta po kovos lozungas „Visų ša lių proletarai, vienykitės!“, pirmą kartą paskelbtas „Ko munistų partijos manifeste“. Internacionalinį įvairių šalių darbininkų susivienijimą K. Marksas ir F. Engelsas laikė istorine I Internacionalo misi ja. Tarybiniai žmonės, švęsda mi I Internacionalo šimtųjų metinių jubiliejų, gali didžiuo tis, kad mūsų šalis, Komunis tų partijos vadovaujama, sėk mingai įveikdama kliūtis ir sunkumus, įgyvendina komu nizmo idealus, ištikimai laikosi proletarinio internacionalizmo principų, sąžiningai vykdo sa vo internacionalines pareigas. Tarybų Sąjungos liaudis įne ša milžinišką indėlį į pasauli nės socializmo sistemos stip rinimą, nesavanaudiškai pa deda visoms tautoms, kurios nori žengti socializmo keliu, išsivaduoti iš Išnaudotojiško jungo.
S. PUNTEŽIO nuotr. Universiteto studentų kavi nės kieme praėjusio šeštadie nio popietę buvo neįprastai triukšminga: būriavosi įvai riaspalviais tautiniais drabu žiais apsivilkę ansambliečiai, rinkosi universiteto dėstytojai, miesto partiniai darbuotojai, studentai. Susirinkusieji ląukė atvyks tant gerbiamų svečių — Pa saulio jaunimo ir studentų so
lidarumo forumo dalyvių — jaunuolių iš įvairių šalių, įvairių kontinentų. Laukimo minutės atrodė labai ilgos: vi si nekantravo kuo greičiau su sitikti su talkos ir draugystės pasiuntiniais. — Atvažiuoja!. — kažkas šūktelėjo iš minios. Laukian tieji subruzdo. Pirmieji — vartų link, kur ką tik sustojo spalvotas autobusas, patraukė
ansambliečiai. Ir štai svečiai jau kieme. Džiaugsmingai sveikindami juos, ansambliečiai prisegė prie krūtinių suvenyrus — raštuotas juosteles su gelsvo gintaro lapeliais. Sutinkančių jų tarpe — universiteto rek torius profesorius J. Kubilius, moksliniai ir partiniai darbuo tojai, studentai. Draugiški ran kų paspaudimai, Įvairiomis
kalbomis Ištarti sveikinimo žodžiai. Studentai buvo nuste binti, kai negras ištiesę ranką ir pasisveikino lietuviškai: „Labą dieną“. Svečiai, kuriuos iš karto ėmė šefuoti ansambliečiai, kviečiami į kavinę. Čia susi rinkusiųjų bei viso universite to kolektyvo vardu juos nuo širdžiai pasveikino rektorius prof. J. Kubilius. Rektorius
papasakojo svečiams universi teto įkūrimo istoriją, moky mo sistemą, atsakė į daugelį juos dominančių klausimų. Apie aukštojo mokslo išsivys tymą respublikoje, universiteto gyvenimą įvykusio pokal bio metu papasakojo Aukštojo ir specialiojo vidurinio moks lo komiteto pirmininkas H. Zabulis, prorektoriai B. Suda(Nukelta Į 2 psl.)
h F' Jt
■k
z. ’
S
ANSAMBLIEČIAI SCENOJE
Nuotraukos J. KACENBERGO
**
AČIŪ UŽ LIETUVIŠKĄ DAINĄ IR ŠOKĮ!
■■■■■■■■■■■■■■■■■I■■■■■■■■■■■■BBBBSB■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■
ŠIAME NUMERYJE: 4
■ UNIVERSITETO SVEČIAI — FORUMO DALYVIAI ■ INTERNACIONALUI — 100 METŲ ■ N. OSTROVSKIS — REVOLIUCIJOS SŪNUS ■ ORGANIZUOJAMA DAILĖS STUDIJA. ■ TAM, KAS MYLI GAMTĄ. ■ RAŠO MŪSŲ KONKURSUI ■ SPORTAS
■ RUOŠIANTIS SMD ATASKAITINEI KONFERENCIJAI g
■ KRITIKUOJA „SPYGLYS“
■ UŽSIENYJE.
■ ĮVAIRENYBĖS
KPI RACIONALIZATORIAI
v iiiiiiiiiiiiiiniiiuiinuniiniiiĮiiiiiiiiiiitiiiiiii
„KOSMOSAS-46“ 1964 metų rugsėjo 24 d. Tarybų Sąjungoje paleistas eilinis dirbtinis Žemės paly dovas „Kosmosas-46“. Palydo ve yra mokslinė aparatūra kosminei erdvei toliau tirti pagal programą, kurią TASSas paskelbė 1962 metų kovo 16 d. dirba Palydovo aparatūra normaliai. Koordinavimo - skaičiavimo centras nagrinėja gaunamą informaciją.
(Atkelta iš 1 psl.) vičius ir J. Grigonis. Jie taip pat atsakė į gausius svečių klausimus. Trijų žemynų jaunimo pa siuntiniai karštai pritarė rek toriaus pasiūlymui — paso dinti draugystės ąžuoliuką, kad prisimintų šį susitikimą. — Auk, žaliuok, skelbk, kad pasaulio jaunystė trokšta taikos, draugystės ir pažan gos, — įvairiomis Azijos, Af rikos ir Europos kalbomis kalbėjo vaikinai ir merginos, sodindami medelį. Vakare aktų salėje įvyko draugystės mitingas. Salė bu vo perpildyta. Suprantama, vi si norėjo arčiau susipažinti su trijų žemynų jaunimo pasiun tiniais, išgirsti jų žodžius. Tautinių juostų arka nusitiesė per visą aktų salę. Salėje pasirodo svečiai. Ai di maršo garsai, tačiau juos nustelbia audringi, ilgai trunkantieji plojimai. Svečiai, pritardami susirinkusiems, plopraeina per visą
• M
ima prezidiume vietas. O saĮėję vis nenutyla audringa ovacija, sveikinimo šūksmai? Mitingą atidaro universite to Komjaunimo komiteto sek retorius Just, Karosas. Jis suteikia žodį svečiams. — Italijos jaunimas įnešė didelį indėli į tarptautinio jaunimo solidarumo stiprini mą. Pagrindinis mūsų tikslas — kova su kolonializmu ir Forumas
pa rlamento atstovas. Maskvoje yra labai svarbus įvykis šioje kovoje, — pasakė Italijos jaunimo atstovas stu dentas Aldas Ajelas. — Dagomėjos jaunimas Praėjusių metų sausio 1 d. stengsis, kad forume priimta mūsų planetoje buvo 150 000 Deklaracija būtų įgyvendin 000 automašinų, iš Jų 115 000 ta, — pažymėjo Dagomėjos 000 lengvųjų, jaunimo atstovas Tomas Bojeils. Tikimės, kad draugystė Tarybų Sąjungos Jūrų lai tarp Dagomėjos ir Lietuvos vynas — vienas iš jauniausių pasaulyje: 70 procentų jo lai jaunimo vis stiprės. vų ne daugiau kaip 10 metų. Vadinasi, tai moderniausi, — Mes negalėjome likti galingiausi ir spardausi lai abejingi forumo darbui, jo vai. Pernai Jie aplankė 598 rezoliucijoms, jo Deklaracijai, uostus 74 šalyse, pervežė 94
Kalba
Ar žinai, kad...
milijonus tonų krovinių ir nuplaukė jūromis ir vande nynais 68 milijonus kilomet rų — 177 kartus didesnį nuo tolį, negu nuo Žemės iki Mėnulio! i### Artėja laikas, kai televi zorių ekranuose lygiai taip pat, kaip ir kine, galima bus matyti spalvotą vaizdą. Leningrado Kozickio vardo gamykla pradėjo gaminti te Šiuo levizorius „Raduga“. šiuo ___ ___ ____ ____ .. tiek imtuvu galima matyti Juodai L balto vaizdo, L._ ’ “ . tiek " ‘ spal voto vaizdo laidas bet kuriuo iš dvylikos kanalų.
Prie respublikinių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninių veikia specialios radiologinės labo ratorijos, kuriose kai kurių susirgimų diagnostika ir gy dymas atliekamas radioakty viais izotopais. jjf-1? į“ Tarybiniai inžinieriai su konstravo polifoninį aparatą „Luč“, padedanti akliesiems skaityti parašytą spausdintą tekstą, prie kurio mes visi pripratę nuo vaikystės. Poli foniniu aparatas vadinamas todėl, kad kiekviena raidė da linasi į atskirus elementus ir kiekvieną Jų atitinka įvairaus aukštumo muzikinių tonų de rinys. Begarsis tipografinis spaus dintas tekstas atgyja mašino se ir virsta „daina“. Kaip įgudęs muzikantas „skaito“ gaidomis išspausdintą melodi ją, taip aklasis, išmokęs skai tyti aparatu „Luč“, gali iš me lodijos sekti spausdintą teks tą. Tam nereikalinga mu zikinė klausa.
Draugai ginčijasi, draugai prašo patarimo, draugai ne gali apsispręsti. — O tu, Irena? Irenai gera. Jai viskas aiš ku, o tai reiškia — klydinė ti neteks. Bet ji nesėdi rami ir paten kinta. Jinai irgi svarsto, gin čijasi, nes jos žodis reikalin gas klasės draugams. Auklėtoja žiūri ir vos-vos šypsosi. Irenai gerai pažįsta ma ši šypsena. Jinai visam laikui išliks jos atminty. — Auklėtoja, nežinau. . . Auklėtoja, patarkite. . . Kažkada ir Irena taip saky davo. Dabar ne. Auklėtoja pa tenkinta. Auklėtoja padarė viską, kad Irenai nebereikėtų pasimesti. Susirinkimas baigėsi. Kla sė skirstėsi. — Juozai, būsi architektu? — O tu, Danute? GydytoŠtai — jinai studentė. Irena, rodos, dar jaučia Iš leistuvių proga dovanotų gė lių kvapą, dar jaučia auklėto jos rankos paspaudimą: — Sveikinu, Irut. . . Irena išbėga į filologijos fakulteto kiemą, atsisėda ant suoliuko po berželiu. Priešaky švelniai šnara fontanas, šypso-
SKURDO AUKA Neseniai laikraštis ,Parižur“ pranešė apie savotišką rekordą: nuo Eifelio bokšto šoko 33-čias žmogus. Savi žudžio užrašų knygutėje poli cininkai perskaitė: ,,As nie ko nevalgiau nuo pat ryto. Pinigų gauti nėra iš kur. Daugiau nebegaliu“.
„SVARBI
Svečiai universiteto kavinėje. V. LESCINSKO nuotr. — universiteto studentų var ir pažangą. Mes su tavimi, ko du kalbėjo Istorijos ir filolo vojanti pasaulio jaunyste! gijos fakulteto komjaunimo Draugystės mitingas baigė komiteto sekretorė Gema Jur si. Visi atsistoja, susikibę ran kūnaitė. — Mes gywname so komis kartu su Pasaulinio jau cializmo šaly, šaly, kuriančioje nimo ir studentų forumo pa komunizmą, šaly, kur jauni- siuntiniais skandavo: „Taika!“, ’ mas — savo ateities šeiminin „Draugystė!“, „Laisvė! „7 “, ,,Pakas. Bet negalime likti abejin žanga!“. Svečius apsupa stugi, kai liejamas kraujas Pietų dentai. Dar ~ nuoširdesnės tapo Vietname, Laose, kai tūkstan kalbos, užsimezgė naujos pačiai Pietų Afrikos patriotų už žintys. O pakalbėti bluvo apie daryta kalėjimuose už tai, kad ką. jie kovoja prieš Fervurdo dik Po to koncertavo mūsų an tatūrą, už demokratinę laisvę. samblis. Ne veltui ansamblie Mes negalime būti ramūs, kai čiams teko kartoti ir dainą, ir imperialistai kišasi į Kongo tautinį šokį po kelis kartus. Ir vidaus reikalus, kai stiprėja nesvarbu, kad jaunuoliai su represijos Portugalijoje, Is prato ne visus vienas kitam panijoje, kai kelia galvas Va sakytus žodžius, scenoje dai karų Vokietijos revanšistai... nuojamas dainas, nesvarbu, Mes su tais, kurie už laimę, kad jie skirtingų tautų, ne vienodų rasių, tačiau bendri kurie už taiką ir draugystę. Karštai kalba Senegalo, So siekimai suartino visus. Jaunystė ir draugystė visa malio, Togo delegacijų atsto vai, vieningai pritardami fo da greta. Stud. J. GIRDVAINIS, rumo dvasiai: kovoti už taiką, Stud. Vyt. LESCINSKAS už engiamųjų tautų nacionali (Mūsų spec. koresp.) nę nepriklausomybę, draugystę
Irena nesuklydo (APYBRAIŽA KONKURSUI) si auditorijų langai. — Taip, auklėtoja. Savai Irena pradeda rašyti laiš me aišku. Ar gali būti nelai ką: mingas žmogus, išsipildžius „Auklėtoja, kaip gaila, jo ilgametei svajonei? kad jūs dabar toli ir negali Auklėtoja palingavo gal te man pasakyti „sveikinu“. vą: Ne, ne. . . Tai aš privalau pa — Romantikė. Vis dar to spausti jums ranką ir padė kia pat romantikė. . . koti“. Irena nustebus pakėlė akis. Kas rytas ji skuba į pa — Auklėtoja. . . skaitas, nešina knygomis, ku — Irut, laikas blaiviai žiū rias mylėti išmokė auklėtoja. rėt į gyvenimą. Įkritai kaip „Ačiū Jums, auklėtoja!" musė į išrūgas. Lltuanistėl *** Jokių perspektyvų. Juk daSusitikimas turėjo būti la bar technikos amžius. bai džiaugsmingas. Ir tikrai— Irena pašoko. Jos delnai atidariusi duris, auklėtoja karštligiškai susigniaužė. Ji šypsojosi gerai pažįstama ne kartą girdėjo tokius žo šypsena. Bet ji nepasakė: džius. Bet juos sakė ne auk — Sveikinu. lėtoja, ne lietuvių kalbos mo Atėjo Juozas, atėjo Danu kytoja. Su kitais ji galėjo tė. Auklėtoja ir jiems šypso ginčytis, bet dabar buvo visa josi, paspausdama rankas: tai perdaug netikėta, per — Sveikinu. Sveikinu. daug skaudu. „O kodėl man taip nepasa — Kodėl gi daugelį metų kė?“ — pagalvojo Irena, lies iš eilės jūs man kalbėjote dama knygų, išdėliotų lenty visai kitaip? nose, nugarėles. — Suprasi, kai pati būsi Dabar mes galime pakal mokytoja. bėti, kaip lygūs su lygiais. — Žinokite, kai aš būsiu Juozai, Danute, jūs laimingi? mokytoja, nekalbėsiu nepažįs Irenos nė nereikia klausti. tantiems gyvenimo gražių žo Irena patenkinta nuraudo. džių! Kas bebūtų, sakysiu tik
PRIEŽASTIS“
Anglijos vyriausybė užI draudė vakarais rodyti per j televiziją filmus ir spektak(liūs, kuriuose baltasis bučiuo(jasi su Juodaode moterimi. Aiškindamas užciraudimo prie (žastis, vienas valdininkas pa) reiškė: „Vakarais televizijos J laidas žiūri daug anglų“.
'■ I
ŠOKA, KOL KAULAI LŪŽTA Vakarų Europos ir Ameri kos chirurgai, gydantys trau-i mas, įgytas šokant tvistą, sa ko, kad azartiškieji tvisto .ilgėjai dažnai pa.eaka ant operacinio stalo, ilgą laiką būna prikaustyti prie lovos ar net lieka invalidais visam amžiui... šokant tvistą, ypač dažnai sužalojami .kelio ir čiurnos sąnariai. Vakarų Eu ropos medicininėje statistiko je teko įvesti net atskirą grafą „tvistas“ žymėti šios rūšies traumoms. Nebijodami likti invalidais, tvistą gali šokti tik specialiai treniruo ti šokėjai
Muzikinės industrijos ka raliai Vakaruose uždirba ne mažas sumas, parduodami plokšteles su tvisto įrašais. Bizniui žmonių sveikata ne rupi.
tiesą! — išpyškino Irena, trenkė durimis ir išbėgo. Tą dieną Irenai atrodė, kad ji prarado labai daug. Apgauta visam gyvenimui... Dar galima ištaisyti klaidą. Dar galima įstoti į kitą aukš tąją mokyklą, bet kaip priprasti prie minties, kad daugelį metų mokyklos suole tau buvo meluojama?
Žmonės eina į bibliotekas, skaityklas. Varto knygų la pus ir ieško jose to, ko bu tinai reikia, be ko negalima gyventi. Pirmaklasiai išmoksta para šyti pirmąjį žodį ir su kokiu džiaugsmu jie prispaudžia prie krūtinės knygą! Irena, tu nesuklydai. Jeigu dar jauti kartėlį, tai ne dėl to, kad būtumei pasirinkusi neteisingą kelią, o dėl to, kad kažkur, gal būt, dar meluo jama lengvai viskuo patiklntiems mokiniams. Tu, Irena, kalbėsi apie meilę knygai savo mokiniams. Jie tikės tavo žodžiais ir nė Vienas nebus apgautas. Tiesa padės tau užvaldyti mokinių širdis.
B. VELYVYTE, IFF, II k.
|
t
Ką nuveikė musų būreliai? į Iš studentų kūrybos Universitete SMD, kaip nu tus, gerai pasiruoš ir moksli rodyta draugijos įstatuose, su nei konferencijai. Visų pirma, būreliai atrin sideda iš fakultetinių skyrių, jungiančių prie katedrų vei ko geriausius darbus: po tris kiančius būrelius. Mūsų fakul- iš politinės ekonomijos, bu tetinis skyrius apima pramo halterinės apskaitos bei pra nės ekonomikos, prekybos eko monės ekonomikos būrelių ir nomikos, finansų ir kredito, po du iš kitų būrelių. Atsiliko tik neseniai pradėjęs buhalterinės apskaitos, prekių čia .____ ______ w veikti materialinio-techninio mokslo, politinės ekonomijos ir materialinio-techninio aprū- aprūpinimo būrelis, kuris nenė --* vieno pranešimo. pinlmo mokslinius būrelius. ' pateikė *”* -■* x* Praėjusiais mokslo metais Visi pranešimai buvo perskai mūsų fakultete įvesta nauja tyti būrelių susirinkimuose ir darbo ekonomikos specialybė. teigiamai įvertinti. Veiklus yra buhalterinės ap Vadinasi, ateityje yra galimy bė ir reikia organizuoti dar skaitos mokslinis būrelis, nes bo ekonomikos mokslinį būre jo veiklai didelės įtakos turi principingas mokslinis vado liKą gi nuveikė mūsų moksli vas vyr. dėst. A. Nevinskas ir niai būreliai 1963/64 m. m.? asistentas J. Mackevičius. Mūsų fakultete SMD moks Šiemet, kaip žinoma, univer siteto SMD konferencija įvyks linis vadovas doc. S. Ginaitė, rudenį, spalio pabaigoje. dekanas doc. J. Pauliukonis Anksčiau jos vykdavo pavasa ir SMD taryba nutarė kon rį. Todėl fakulteto moksliniai ferenciją pagyvinti skaitant būreliai kitaip turėjo planuoti pranešimus atskirose sekcijo savo veiklą. Ir šiuo metu tiek se. Anksčiau mūsų fakultete fakulteto SMD tarybai, tiek nebuvo sekcijų. Konferencija vyks sebūrelių taryboms bei jų moks plenariniai vyks liniams vadovams Iškilo svar kančiai: bus uždavinys — užtikrinti, posėdžiai ir dirbs šios sekcikad kuo geriau būtų pasiruoš jos — buhalterinės apskaitos ta XVII universiteto SMD ir finansų kredito, prekių mokslo ir prekybos ekonomi konferencijai. Universiteto SMD taryba kos bei pramonės ekonomikos. organizavo pranešimų, kurie Mūsų nuomone, šį naujovė pa konferencijos eigą, bus skaitomi konferencijoje, gyvins tezių spausdinimą. Mūsų fa įjungs į diskusijas giminingų kultetas irgi ruošė tezes pra specialybių studentus. Ankstesniais metais rinkda nešimams. Ir išvis, esame tik ri, kad tie mūsų būreliai, ku vosi visų specialybių I—IV rie gerai dirbo per ištisus me- kursų studentai. Tai atsiliep-
davo konferencijos darbo ei-1 gal, nes salėje susirinkdavo, 300—350 studentų. Jie visi buvo priversti klausyti ir ne liečiančius jų specialybės pra nešimus. Ankstesniais metais mūsų SMD konferencijoje kolekty viniai darbai buvo retas įvykis. Šiai konferencijai įdo mų darbą paruošė buhalteri nės apskaitos ir politinės eko nomijos spec. V kurso stu dentai. Darbo tema: Lietuvos LŪT mašinų statybos įmonių visuomeninių ekonominės ana ližės biurų (VEAB) patirtis Darbas susideda iš trijų pra nešimų — vieną skaitys polit ekonomijos spec. studentas ir du buhalterinės apskaitom spec. studentai. Darbo vado vas — asistentas J. Mackevi čius. Norėtųsi, kad į tokią naujovę atkreiptų dėmesį ir kiti mūsų fakulteto moksli niai būreliai. Visi mūsų fakulteto moksli niai būreliai privalo užmegzti ryšius su įmonėmis bei orga nizacijomis, o tie, kurie juos palaiko — sustiprinti juos Toks bendradarbiavimas duo da abipusę naudą tiek įmonei tiek studentams. Studentas, analizuodamas vieną ar kitą gamybinės veiklos pusę, at skleidžia nepanaudotus rezer vus, duoda pasiūlymus ūkinei veiklai pagerinti. Iš antros pu sės, yra ir jam naudinga, nes jo mokslo darbas, katedrai nu (Nukelta į 4 psl.)
Konkursui
i i
M Dar 130 donorų Universitete sujudimas. Iš pat ryto pas studentus atvy ko Respublikinės kraujo per pylimo stoties darbuotojai. Reikia kraujo, kuris grąžina gyvenimui šimtus nelaimės iš tiktų žmonių. Renkasi donorai — kilnios, nesavanaudiškos sielos žmo nės. Dešimtys, šimtai studen tų ir dėstytojų. Kai kurie jų Respublikinės kraujo perpy limo stoties darbuotojams ge rai pažįstami. Tačiau ir nau jokų yra nemaža. Universite to donorų eilės išsyk padidėjo 130 žmonių.
Pirmakursė lituanistė Ma rytė Mockaitytė, atidavusi kraują, pasakė: — Negalėjau neateiti... Puiku, Maryte. Tu negali užmiršti to rusų kario, kuris davė kraują tavo tėvui ir iš gelbėjo jo gyvybę. Dabar tu padėsi kitiems. Kilniai pasielgė keli šimtai mūsų universiteto donorų. Jų kraujas tekės kitų žmonių gyslomis ir vėl juos pakels gyvenimui.
A. PAULAVIČIUS (Mūsų korespondentas)
Organizuojama dailės studija Į pirmąjį dailės studijos užsiėmimą susirinko net 40 studentų. Jie susidomėję išklausė katedros dėstytojų kalbą. Pokalbyje buvo paaiškinta, kada vyks užsiėmi mai. Pradedantieji dailininkai turi atsinešti savo darbus. Čia jie bus supažindinti su akva relės technika ir turės sava rankiškai piešti. Atrinkus ge resnius darbus, bus organizuo jamos paveikslų parodėlės. Be to, vyks įdomios paskaitos ir
diskusijos dailės klausimais. Užsiėmimai truks 6 1 valandas savaitėje ir padės mėgėjams praktiškai lavinti ranką. Bai gę studiją, studentai gaus ati tinkamus pažymėjimus.
J. CIAPAS I k. žurnalistasneakivalzdinlnkas A. Paulavičiaus nuotraukoje studentai dailės mėgėjai su dėst. St. Kosciuška aptaria pirmųjų darbų kokybę.
Rudens sargyboje...
VYTAUTAS VITKUNAS IV k. lituanistas
Stoja į TSKP eiles Kone kiekviename universi teto Komjaunimo komiteto po sėdyje galima išgirsti dauge lio komjaunuolių išsvajotus žodžius. „Mes pažįstame jus kaip ge rą draugą, aktyvų visuome nininką, stropų studentą. Kom jaunimo komitetas rekomen duoja jus kandidatu į TSKP narius ir linki tolesnės sėk mės darbe bei visuomeninėje veikloje...“ Šiomis dienomis į garbin gąsias Komunistų partijos ei les rekomenduotas VI kurse fizikas Jonas Grlnys, ekono mistas, liaudies ūkio katedros vyr. dėstytojas Steponas Imbrasas ir kiti.
J. GIRDVAINIO nuotr.
PAMINKLAI I
Čia ne akmuo, bejausmis, pilkas. Ak, nepraeikit abejingai, žmonėsl Čia mes, granito rūbais apsivilkę, — Jūsų tėvai ir sūnūs, jūsų broliai — Sustojom atsikvėpti po sunkios kelionės. Ir mes be galo troškome gyventi, Anksti išmokom neapkęst, mylėti. Turėjom tikslą, didelį ir šventą, — Ir širdį, ir jėgas • žmonėms padovanoti. Ir nieko nieko jiems nepagailėti. Tik nesakykit, kad per greit palūžom. Nereikia, ne! Mes amžiais jūsų tarpe. Drauge žydėsim kiekvienam gegužy, Slamėsim kiekvienoj rugpiūčio varpoj.
S. GIEDRIUS
Konkursui
I) Gamybinė L^ekskursija
j į
Visasąjunginės D. I. Mėn-į delejevo v. chemikų draugi- f jos Lietuvos respublikinio? skyriaus iniciatyva buvo su-' organizuota Chemijos fakulte- > to vyresniųjų kursų studen \ tams gamybinė ekskursija j \ Panevėžio įmones. ( III kurso chemijos ir IV \ kurso biochemijos specialy-( bių studentai susipažino su l aliejaus, muilo gamybos technologija bei vykstančiais cheminiais procesais perdir bimo metu. Taip pat buvo ap lankyta Panevėžio „Lietkabelio“ gamykla, kur inžinieriai, mechanikai supažindino su šiuolaikiniais techniniais įren gimais bei įvairių kabelių ga mybos procesu. Gamybinė ekskursija padės studentams geriau įsisavinti metalų ir organinių medžia gų technologijos paskaitose perduodamas žinias. (Mūsų inf.) i
GYVENIMO LAŠAI (VAIZDELIS) Tik, tik, tik. .. — laša J kolbą skaidrus tirpalas. Se kundė, dvi, trys, bėga laikas nepastebimai. Sigitas užsi ėmęs: skaičiuoja lašus, galvoja, suvedinėja rezultatus. Bet kolba prisipildė, Sigitas ją užkimšo, uždėjo etiketę ir pa statė į šalį. Ir čia jis susimąstė: ar mūsų gyvenimas ne panašus į šią kolbą? — Gal? — suabejoja. — O jei pridėsim mastelį? — klausiu. — Gal, — vėl išgirstu atsakymą. Juokinga pagalvojus apie unų gyvenimo palyginimą. Kolbutė. Bet susimąstyk. .. Baigei mokyklą — Iš lopšio perėjai į tikrąjį gyveni mą, kuris pateikė tau daug uždavinių, įspūdžių, staigme nų. Eini keliais ir takeliais. Tu patenkintas šypsaisi, nuvei kęs gerą darbą, ir rūstauji, užklupus nesėkmėms. Juk tai ir yra tie maži lašeliai, kūne užpildys milžinišką kolbą. Tik ar sugebėsi nueit visą kelią taip, kad būtų vien skaid ru, gera? Ar nepateks į šią kolbą nuosėdų ar drumzlių? Sigitas galvoja, o akys nejučiomis įsminga į šapeli, klajojantį tirpale. — Ir kaip jis pateko, — nusistebi Sigitas ir vėl pradeda filtruoti. — Tik, tik, tik, — skamba krisdami lašai. Sekundė, dvi, trys, — bėga laikas nepastebimai. Lai kas nepakartojamas, nesugrąžinamas. Ir niekad neperfilįruosi to, kas drumsta gyvenime. V. DICIŪNAITE .* III k. chemikė h
Kas kaip išmano... Į Ypatingas uzuomarsa Mokslas ir visokie kasdie niniai rūpesčiai kiekvienam iš vargina smegenis. Pasitaiko, lęad užmirštama, kur palikome Studijų • užrašus, knygas, pa metėme rašymo priemones ir pet pinigus: Užmirštame taip pat (ir neretai!) pasveikinti kurso draugą gimimo dienoje, šteiti į paskaitas, netrlukšmauti vidurnakčiais bendrabučluose ir t. t. Užuomaršos lieka užuomaršomis. i Visai neseniai pasitaikė proga susipažinti su ypatingu užuomarša. Anądien atlikau štai tokį bandymą. Centrinių rūmų ant rame aukšte, ant budinčio sta liuko, padėjau pardavimui ly giai 100 naujų „Tarybinio Studento“ laikraščio numerių.
Po geros valandėlės ateinu kapeikų surinkti. Net malonu skaičiuoti. Iki dviejų rublių — tik 5 kapeikų trūko. Nudžiugęs nunešiau dar nemažą pluoštą laikraščių numerių. Pirkėjų kaip mat atsl-Į rado. Mačiau, kaip ant stalo ėmė kristi įvairių formų kaPetkos. Kelios monetos buvo net 20 ir 15 kapeikų vertės, Kai buvo iš-' lr"‘ visi laikraščiai ,~u'— <g. pirkti, žvilgtelėjau į keliasde šimt ant stalo gulinčių smul-( kių variokų. Kur gi pasidėjo, tos stambiosios monetos? Ogi, ypatingas užuomarša, nerno-, karnai įsigydamas naują laik-( raščio numerį, jas į kišenę, suslžėrė. (
‘ (Atkelta iš 3 psl.) tarus, yra įskaitomas kaip kur sinis, o atskirais atvejais, kaip diplominis darbas. Moksliniams būreliams rei kėtų bendradarbiauti ir su kitų aukštųjų mokyklų (LTSR be: TSRS) giminingais SMD būreliais ir skaityti savo pranešimug kitų aukštųjų mokyk lų SMD konferencijose. Fakulteto SMD būreliai ne pakankamai dirbo su I—II kursų studentais. Kai kurie bū reliai į savo veiklą įtraukia ne visus II kurso studentus. Ko dėl gi nesupažindinti būrelių susirinkimuose I kurso stoko tus su pasirinktąja specialybe? Juk dauguma pirmakursių sunkiai suvokia jų specialybei keliamus uždavinius. Teisinga linkme dirba pre kybos ekonomikos būrelis, ku ris jaunesniuosius draugus su pažindina su periodine spau da, atspindinčia jų specialy bės klausimus, nurodo svar bius, aktualius ir vertingus straipsnius. Perskaitę juos, jaunesnieji draugai susirinki mų metu papildo pranešėjus. Fakulteto SMD tarybos nuo-
mone, šį darbo metodą reikia ir toliau praktikuoti, papil dant naujomis formomis. Susirinkimai kartais būna neįdomūs, nors ir skaitomas vertingas pranešimas. Visų pirma todėl, kad pranešime nagrinėjami nauji, studentams nepažįstami klausimai. Reikė tų iš anksto pranešti būrelių nariams, kokios problemos bus nagrinėjamos pranešimuose, ir nurodyti, kur su jomis susipa žinti. Katedros, kurioms priklau so moksliniai būreliai turi užtikrinti, kad būrelių susirin kimuose dalyvautų ne tik mokslinis vadovas, bet ir kiti katedros dėstytojai, kurie pa gyvintų diskusijas. Tokį darbo metodą taiko buhalterinės ap skaitos ir politinės ekonomi• jos moksliniai būreliai. Norint, kad gerai dirbtų SMD būreliai, reikia suvienyti mokslinio vadovo, būrelio ta rybos ir katedros veiklą.
Spyglio žiūronėlis
Čia jums ne ligoninė, sukritikavo šešto bendra bučio 65 kambario vyrus vie nas iš tarybos narių. — Už klokite lovas antklodėmis. Studentai paklausė. Kas rytą, iš įpročio baltai paklo tą lovą, dabar jie uždengda vo tamsia anklode. Ir štai vieną vakarą į šį kambarį atėjo autoritetinga komisija iš universiteto stu dentų profsąjungos. — O! Vyrai. — kreivai iš
Spėrias Su kiekviena die na vis labiau akty vesni užsiėmimai vyksta savigynos imtynių sekcijoje. ____ ____ Tai patraukli sporto šaka, reikalaujanti didelės drąsos ir ryžto. Dabartiniu metu sekciją lanko dau giau istorijos ir fi lologijos fakulteto studentai.
A. PAULAVIČIAUS nuotr. matome I kurso filologus tre niruotės metu.
sišiepė jų burnos. — Čia tik ras kalėjimas. Lovas klojate ne pagal taisykles. Vyrai bandė aiškinti, tačiau komisijos nariai lyg kirviu nukirto: — Mes jus priversime kloti taip, kaip ligoninėse. Pamatysit. Ką gi. Mes esame tikri,' kad jie parodys savo galią. B. GROSMANAS
MŪSŲ KALENDORIUS
Revoliucijos sūnūs Rugsėjo 29 dieną sukako 60 metų nuo Nikolajaus Ostrovskio qimimo dienos. Ra šytojo jaunystė sutapo su revoliucijos epocha. Rūsčio mis dienomis trylikametis Kolia atėjo į Šepetovkos re voliucini komitetą ir papra šė darbo. Guvus, nuovokus berniukas tapo revoliucinio komiteto ryšininku. Netrukus, 1919 m., gavo komjaunimo bilietą, o po poros mėnesių išėjo į frontą. Penkiolikametis Ost rovskis jau buvo drąsus Kotovskio brigados ryšininkas, šaunus Raitelių Pirmosios ka rys. Kai baigėsi pilietinis karas, N. Ostrovskis pereina į darbo frontą. Jau dirbdamas Kijeve, ge-« ležinkelio dirbtuvėse, jaunuo lis pajunta fronto žaizdų pėdsakus — jį kankina reu matizmas. Tačiau apie save galvoti nėra kada. Jis kuria komjaunimo kuopeles, orga nizuoja ginkluotas pasiprie šinimo grupes prieš buožių gaujas, aiškina žmonėms Ta rybų valdžios uždavinius. Ta čiau liga galutinai pakerta audrų pagimdytą Jaunuolį. Prikaustytas prie lovos, N. Ostrovskis skaito begalę kny gų, mokosi, rašo. Pagrindiniu savo uždaviniu rašytojas lai ko pareigą papasakoti busi mosioms kartoms apie revo liucijos ugnyje užgrūdintus žmones, savo bendražygius. Palaužtos sveikatas netekęs regėjimo, geležinės valios žmogus neleido sau pasi traukti iš rikiuotės. Ir štai rezultatas: 1932 m. žurnale „Molodaja gvardija*4 pasirodė knygos „Kaip grūdi nosi plienas*4 pirmoji dalis, o sekančiais metais —antroji. Ostrovskį užplūdo tūkstančiai laišjcųr darbininkai ir vals tiečiai, buvę ko veto ja i ir kom Jaunuoliai dėkojo rašytojui už puikią knygą. Tai paskatino N. Ostrovskį pradėti naują romaną — „Audrų pagimdyti44. Nikolajaus Ostrovskio gyvenimas — reto __ ___ ----------didvyriškumo ir taurumo pavyzdys.
■»■■■■■■■!
rieda stikloplastas!
Prieš pusantrų metų Leng- bą pailiustruotų šis skaičius: lo ir Vilniaus silikatinių dir vosios pramonės fakulteto kie 10.000 darbo valandų. binių kombinato vadovai, kamo tylą vieną gražią dieną R. Būdvytis ir D. Ralys nei dangi jame veikia plastmasių sudrumstė skardūs smūgiai į be pasididžiavimo praveria la cechas. Sudarėme kūrybinio metalą, surūko kamuoliai juo boratorijos duris: „štai jis, bendradarbiavimo sutartį, ga dų dūmų. Plastmasių labora „naujagimis“ — originalios vome medžiagų. Pirmasis mū torijos darbuotojai, jų pagal formos, tarsi juodu laku pa sų konkretus darbas pagal bininkai pradėjo gaminti auto dengtas kėbulas. O gretimoje sutartį buvo plastikų dažymo mobilio šasi. Tačiau entuzias patalpoje įsikūrė išmontuota receptūros paruošimas. V. KINDURYS tai Sumanė, pagaminti ne pa stikloplastinė forma — pats — O koks gi bus šio kėbu EF SMD tarybos prastą metalinę mašiną, o... didžiausias naujovių ieškotojų lo „likimas?“. pirmininkas . . .Kartą asistentas R. laimėjimas. — Tai bus KPI lenktyni — Suimk už šito galo, — Sa525ara5a5a5HSaSHSESH5a5a5a5HSHSE5252S25a5B5H5HSHS2S2Sasa-c Būdvytis įsišnekėjo apie ma šinas su dideliu automobiliz sako R. Būdvytis. — „Pa- nė mašina — savotiška rie danti laboratorija. Tirsime, mo mėgėju inž. J. Jasudu. sversim“. . Kalbėjosi apie gražų, tvirtą Nelabai pasitikėdamas su- kaip stikloplastas reaguoja j ir kartu lengvą automobilį. imu viena ranka kėbulą už vibracijas. O ir kėbulo for — O jeigu pabandyti iš „uodegos“, o autorius — už mos,, — aiškina pašnekovai, stikloplasto? — užsidegė R. priekio. Nesunkiai pakeliame. — parinktos specialiai įvai TURIZMAS Būdvytis. Pasirodo, kėbulas sveria apie resnės: statūs kampai, sferiš50 kg. Visa mašina su tokia kas paviršius, plokštuma. Tir inventorių (be maršrutinių la buvo Gimęs sumanymas Studente, konstruktyvi „dėže “ svers tik 500 kg., kai sime įvairius pų inventorius nenuomojatoks viliojantis, kad darbo jei nori patirti kelionių nius elementus. Be to, Įdo tuo tarpu tokio pat dydžio ’ buvo imtasi nedelsiant. Į pa jiuotyklų, pažinti gimtąjį mas). mūs ir metalo bei stikloplas Atsimink, kad kiekvienas galbą iniciatoriui su entuziaz „Volga“ sveria 1460 kg. O to kraštą, aplankyti tolimuosius sujungimo klausimai. Tarybų Sąjungos kampelius, užregistruotas tavo žygis pa mu atėjo vyr. laborantas D. kaip gi stiprumas, patvaruStikloplastinis kėbulas išei aktyviai dalyvauk universite- dės mūsų klubui laimėti res Ralys, prityręs metalistas mo mas? areną: artimiau • kymo meistras J. Deksnys, . . .Iš visų jėgų smailiu na į plačią tp turistų klubo organizuoja- publikinį konkursą! ateity silikatinių dirbi m6se priemonėse. studentas S. Sidaras ir kiti. plaktuko galu tvoju į stiklo- sioje kombinate gamybinėmis Visi studentai ir dėstytojai, Pajuodę nuo dūmų vyrai pa plastinę plokštelę, tačiau jo- nių Jei pats sugalvojai iške sąlygomis bus pagaminta 12 keliavę šių metų pavasarį ir galiau pagamino šasi, paskui, je. . . neliko nė žymės, " Tik kėbulų. liauti su draugais į gamtą, būtinai kreipkis i UTK marš vasarą turi iki spalio mėn. virtę staliais, pasigamino me pačiame paviršiuje vos išryš — Kol kas dar sunku kalrutinę komisiją (Sporto kated 25 dienos pristatyti maršruti dinį karkasą. Kai šis atsisto kėjo smulkutės įtrūkimo gys pašnekovai, beiti apie mūsų ,,naujagimio“ roje) ketvirtadieniais 19—20 nius lapus UTK maršrutinei jo į savo vietą laboratorijo lelės. O mano vąl. Čia tu gausi naudingų komisijai, kuri dirba ketvir je, kieme iškilo 9 tonų molio tarsi norėdami dar labiau su ateitį, — baigdamas sako R. patarimų, užpildys! maršrutinį tadieniais 19—20 vai. uni kalvelė. Čia ir prasidėjo juo tvirtinti teigiamą įspūdį, pa Būdvytis, — tačiau perspekdžiausias darbelis. Juk karka teikia kai kuriuos duomenis: tyva atrodo labai viliojanti... lapą, su kuriuo Vilniaus mies versiteto turistų klube. T. ADOMULIS so griaučius reikėjo aplipdyti stikloplastas už plieną 4 kar to turistų klube (Gorkio 78) UTK VALDYBA „mėsa“, suteikti būsimam kė tus lengvesnis, 2,5 karto at- ;••••••••••••••• galėsi gauti žygiui reikalingą bului formą. O kokia gi ta sparesnis lenkimui, 1,5 karto 1forma turėtų būti? S. Sidaras — smūgiams. KORESPONDENTŲ ŽINIAI j labai laiku prisiminė architek ,,Tarybinio studento“ redak: Mano pašnekovai pasakoja. tą K. Zyku. . . .Stikloplastas — tai stik- clja kviečia visus korespon Šiltą rudens popietę smagu lyje, o, atėjus laikui, apie 16 mi I Ir štai kartą molinoje labo- lo audinys, pollesterlnė derva dentus ir aktyvistus atvykti į pakvėpuoti tvru oru, pasigrožėti lijardų sporų išbyra l minkštas ! ratorijoje pasirodė K. Zykąs, ir chemikalai jai sukietinti. pasitarimą, kuris įvyks šių gamta. Tad paimk pintinę ar samanas, nenaikink senų grybų. užsikrėtė entu- Reikėjo iš kažkur gauti šių metų spalio 3 dieną 16 vai. Pamatei seną grybą — ieškok į Jis taip pat Krepšį ir suubėk į mišką. ; ziastų sumanymu. Architektas medžiagų. Būdvytis ir Ralys redakcijos patalpose. . Jei esi grybavęs, tai žinai, jauno. Būtinai pasiimk peili grybams ėmėsi formuoti vieną modelio vyksta į-Leningradą. Čia jie kad mūsų miškuose auga apie Redakcija 150-rūšių grybų. O geriausi iš nuplauti, nes juos raudamas — dešimtis chemijos jų: tikrasis baravykas, raudoni išdraskai grybieną ir sunaikini pusę, o idėjos autoriai — jį suranda dalis po dalies simetriškai pramonės įmonių darbuotojų, kiai’, lepšės, kazlėkai, ūmėdės, užsimezgusius grybelius. REDAKCINĖ KOLEGIJA Pakeliavęs vleną-kitą kilomet perkėlinėjo į kitą kėbulo pu kurie nuoširdžiai ateina į pa piengrybiai, voveruškos, kelmu miškais, čiai.- .žalsvieji baltlkal Ir kiti. rą Vilniaus apylinkių sę. Galiausiai daugybę kartų galbą — greit 3 rulonai stik apsvaigsi nuo gamtos grožio ir Mūsų adresas: Grybus rink tik kruopščiai ir keistas molinis modelis buvo lo audinio keliavo į Kauną. Vilnius, Universiteto 3. Tele atidžiai. Negalima draskyti vir gėrybių, gerai pailsėsi. Jei nepatingėsi, rasi bruknių padengtas fenolo formaldehb Bet reikėjo išmokti šutinės miško dangos — sama gaminti fonas: 7-79-17. daug dine derva nų, spyglių plutos, beieškant jau ir spanguolių. Jose labai ir tapo „akade stlkloplastą, ir Ralys Lenin nų: grybo valslakūnlų. Išdraskyta A Ir C vitaminų. benzoinės Ir grade pasilieka dar 2 savai miniu“. Rinko ir spaudė grybiena žūsta, o kartu su ja ir citrininės rūgščių. Ruduo j miškus atnešė daug grybai, dar nespėję susiformuo Visų cheminio kėbulo kū tes. LKP CK spaustuvė. ti. ir. jei žinai, kad grybai dau gėrybių. — Mūsų sumanymu, — rėjų vargų čia ir neišvardin ginasi sporomis, kurios bręsta Užs. Nr. 5598 si. Gal būt, geriausiai jų dar- kalba Būdvytis, — susldomė- LV 09883 J. GIRAITIS apatinėje grybo kepurėlės da-
Gamtos mylėtojui
GRYBŲ METAS!