WSIJ SAUŲ PRGLFTARAI VIBNVtUTtSl
f, i\l’Wl I )I5 scciDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS_________________________ _
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1981 m. spalio 5 d., penktadienis
Nr. 29 (1288)
Kai kur studentams prak žui tatai. Pvz., EIMA spec. Prie Universiteto gamybi mokslo metus svarstomi ga gamybinės metu nesuteikiamos 69 studentams nės ir pedagoginės praktikas mybinės praktikos klausimai, tikos sektoriaus rektoriaus įsaky organizacinis pasiruošimas, darbo vietos. Pavyzdžiui, pa- praktikos įvertinimas buvo Ekonominės informa- toks: 60 studentų — 1. ge mu buvo sudaryta mokomo eiga ir rezultatai. Daugeliu t krinus ~ sios, gamybinės ir pedagogi atvejų su praktikos bazėmis cijos ir mechanizuoto apdo- rai, 8 —• gerai ir tik vienas katedros studentų — patenkinamai. Matemati nės praktikos bei stažuotės yra palaikomi glaudūs bend rojimo organizavimo ir kontrolės in radarbiavimo ryšiai (Fizikos, praktiką AVS PKB ir Kuro kos specialybės iš 99 stu spekcinė grupė. Matematikos, Prekių kated aparatūros gamyklos SC stu dentų 73 praktika buvo dentų nerasta. Kiekvienoje įvertinta labai gerai, 24 — ros, Pramonės fakultetai). Tos grupės gamybinės Dažni atvejai, kai katedras iš jų atliko praktiką po 6 gerai ir tik 2 — patenkina oraktikos bei stažuotės sek- pasiunčia į praktikas studen minėtos specialybės studen mai. įja, susipažinusi su gamy tus, prieš tai neišsiaiškinu tus. Įmonių praktikos vado Gamybinės praktikos sekci binės praktikos organizavi sios ir nesuderinusios su vai aiškino, kad studentus mu '■ Matematikos, Fizikos, praktikos bazėmis, praktikos aprūpinti darbo vtetamis nė- ja domėjosi ir mokomąja praktika. Čia irgi pastebėta Chemijos, visų ekonomikos organizavimo klausimais, kaip ra galimybių, todėl jiems fakultetų, Teisės, Istorijos fa studentų aprūpinimą darbo duotas laisvas režimas — grubių drausmės pažeidimo kultetuose ir atskirai pa vietomis, jų būsimais vado dirbti namuose, o j praktiką atvejų. Pasitaiko atvejų, kai stu ėmus Bibliotekininkystės ir vais įmonėse ir katedrose. ateina tik konsultuotis. Dėl dentai praktiką baigia net bibliografijos, Finansų ir Be to, katedros dažnai, tas pačios priežasties, tikri savaite anksčiau nei nustaty kredito katedros bei pagal neinformavusios perkelia stu nant matematikos specialy ankstesnių metų tikrinimų dentus iš vienos praktikos bės studentus tose pačiose ta. Šį laiką panaudoja lyg parengimui — metu surinktą medžiagą vietos į kitą (net kai kada praktikos vietose praktikan- ataskaitos konstatuoja, kad praktika or- ir per pačią praktiką; Fizi tų irgi nerasta. Čia praktiką vietoje leidžiamų ir tapusių naninuojama vadovaujantis kos fak., Ekonominės kiber atlikinėjo atitinkamai 5 ir 6 oficialiai įteisintų 2—3 die nų. Tai buvo nustatyta patik TSRS Aukštųjų ir specialiojo netikos katedra). tos specialybės studentai, rinus gamybinę praktiką vidurinio mokslo ministerijos Tiesa, būna ir priešingų kuriems taip pat leista dirb bibliotekininkystės ir finansų 1974 metų liepos 18 d. pa specialybių studentų. tvirtintais gamybinės prakti 1 kos nuostatais, atitinkamais Ne viskas yra tvarkoje ir LTSR Aukštojo ir specialiojo su programomis. Kai kurios vidurinio mokslo ministeri jų yra labai išplėstos, duo jos ir rektoriaus įsakymais dama laibai daug bendros bei Universiteto Tarybos nu medžiagos, įvairių nurodytarimais. mų, mažai vietos ski'riama Tačiau praktikos turiniui, Būtent daugelyje tik programos nėra diiferencijuorintų fakultetų ir katedrų tos pagal praktikų paskirtį, (Teisės, Ekonomikas fakulte ir Pvz., Bibliotekininkystės tai, Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedra bibliografijos katedra, Fi-' yra paruošusi net specialią innansų kredito katedra) yra struktyvinę medžiagą savo pravedami gamybinės prakti kos instruktažai, studentai ir atvejų, kai vienoje praktikos ti namuose, o į įmonę ateiti studentams, kurioje iš 22 psl. 15 psl. pateikiama me praktikų vadovai yra aprū bazėje tos pačios specialybės tik konsultuotis. džiaga, liečiančios katedros pinami praktikos programo studentams vadovauja po Reikia pažymėti, kad nere- dėstytojus, o ne studentus. mis, praktikantai dienoraš keletą, net keliolika prakti ti drausmės pažeidimo atvečiais. Praktikos programos kos vadovų. Taip Radijo fi jai yra ir iš studentų prak- Be to, analizuojant praktikų daugiausia yra atnaujintos zikos katedroje praktiką at tikantų pusės. Būna atvejų, programas, susidaro įspūdis, 198(^—1983 m., patvirtintos liekantiems 29 studentams kai praktikantas į praktiką kad kai kuriuose fakultetuo fakultetų tarybų, kai kurios buvo paskirti 23 tos pačios atvyksta pavėluotai, vėliau se ir katedrose, ir pirmiau [jų yia suderintos su atitin katedros vadovai (tarp jų nesilaiko nustatyto darbo re sia tai liečia ekonomistus, kamomis žinybomis (Teisės buvo aspirantai, j. m. b., in žimo (vėluoja ateiti į prakti nėra kol kas visiškai aiškūs fakultetas). Praktikas vadovai žinieriai). Panaši situacija ką, anksčiau išeina iš jos, skirtumai tarp mokomųjų ir iš anksto susitaria su įmo- yra ir visame Fizikos fakul daTO pravaikštas). Pvz., Ma gamybinių praktikų, Matyt, tenis, ypač naujai planuo tete. Matematikos fakulteto terialinio aprūpinimo V k. šį klausimą fakultetai ir ka jamoms bazėmis dėl būsimo- taikomosios matematikos ka studentai Petraitis ir Zagors- tedras turėtų laibai riūnai atliekan kas padarė net dviejų savai apsvarstyti ir naujose praktipraktikos, išsiaiškina tedroje praktiką " jiems vadovaus įmonėje tiems keturiolikai studentų čių pravaikštą (buvo išvykę kos programose turėtų jį iš ei kitus organizacinius klau vadovais buvo skirti 9 tos į draugo vestuves, apie tan spręsti. Pvz., Fizikos fakulte suos. Praktikos vadovais katedros darbuotojai. Vargu net nepranešė įmonės prakti te iš viso nėra gamybinės ‘ek katedrose, tiek ir įmo- ar tai galima paaiškinti at kos vadovui). Pažymėtina, praktikos programos. Mano ■ skiriami kvalifikuoti liekamos praktikos ypatu kad abu studentai, be Uni- ma, kad tokia programa nėra tikslinga. Studentai gau ‘•Rytojai, darbuotojai. Klek mais. versiteto sutikimo buvo įforinąs dėstytojas vadovauja Tikrinimo metu buvo pa minti įmonėje etatiniais dar- na tik individualias užduo Putiniškai keturiems aštuo- stebėti ir kai kurie trūku buotojais (turėjo po 0,5 etai- tis. Nots katedrose praktikos 1;ems studentams — dviejo- mai. Krenta į akis pernelyg to). Už tai minėtiems stu- klausimai yra nuolat svars tomi, bet tikrintuose fakulte “ trijose praktikos bazėse, didelis studentų išskaidymas deniams praktika buvo tuose per pastaruosius’ 2—3 deniai išvykdami į prak po praktikos vietas. Yra ne tęsta vienam mėnesiui, iš gauna individualias už- maža pavyzdžių, kai i orga deja, jokios administracinės metus jis nebuvo nei karto uotis, kurios yra siejamos nizaciją, esančią respubliki nuobaudos studentai nesusi svarstytas, išskyrus Matema u tiūsimuoju diplominiu ar nio pavaldumo miestuose ir laukė. Tokių praktikos drau tikos fakultetą, kur šis klau ' dento moksliniu darbu, rajonuose, yra nukreipiami smės pažeidimo faktų minė simas Taryboje buvo apsvars Medros siekia, kad kuo labai dažnai tik po vieną stu ta sekcija yra išaiškinusi ne tytas š. m. balandžio mėn. 'Jgiau studentų gamybinę dentą (Matematikos ir Tei vieną. Pastebėta, kad įmo Kai kur naudojamos labai čktiką atliktų pagal pa sės fakultetai, Bibliotekinin nių praktikos vadovai to pasenusios programos. :no vietas arba tos pa kystės ir bibliografijos ka kiems faktams nuolaidžiauja, Baigdamas noriu pažymėti, « žinybos atitinkamo pro- tedra, Finansų ir kredito ka o kai kada ir slepia. Kated kad tiek gamybinių, tiek ir organizacijose. Prakti tedra ir kt.j. Tiesa, tai daro ros irgi ne visada nori kelti mokomųjų praktikų organi kai nuolat lankomi ka- ma dėl to, kad studentai viešumon tokių faktų. Ir vi zavime yra ir daugiau trū dros dėstytojų, apie tai praktiką atliktų pagal pasky sa tai turi neigiamą povei kumų. Daugelis jų, ne pa "mos pastabos dienoraš- rimo vietas. Kai kuriose ka kį studento akademinei slaptis, yra žinomi fakulte Jf«e ir katedrose esančiuo- tedrose praktikai vadovauti drausmei. Matyti, taip yra tams ir katedroms. Praktiko6 lankymo žuma- vienam dėstytojui skiriamas dėl to, kad katedros prakti Uždavinys yra vienas — c®e. Praktikos gynimas didelis studentų skaičius. kai irgi kelia ne didžiausius šalinti trūkumus ir gerinti Asta katedros sudarytoje Pvz., Bibliotekininkystės ir reikalavimus. Pvz., tikrintuo t sijoj e ar net katedros bibliografijos katedroje vie se fakultetuose per penke praktikų organizavimą, sie ėdyje (Teisės fakultetas), nas dėstytojas vadovauja rius metus nebuvo nei vie kiant kuo geresnių studentų kur praktikuojamas gy- nuo 17 iki 22 studentų ga no atvejo, kad studentas mokomųjų ir gamybinių pra ‘Js praktikos vietose (Bib- mybinę praktiką atliekančių neapgintų gamybinės prakti ktikų rezultatų. ‘kininkystės ir bibliogra- 3—5 praktikos bazėse. Kri kos ir dėl to būtų pašalin Juozas STANKEVIČIUS s katedra, Prekybos eko- minalistikos katedroje vie tas iš Universiteto (tiesa, PF materialinio techninio ajos ir prekių mokslo ka nam dėstytojui skirta vado praktikos pratęsimo atvejų katedros docentas, te). Katedrų posėdžiuose vauti 15 studentų, esančių yra buvę). Tai akivaizdžiai aprūpinimo = ______ _________ gamybinės praktikos bei tuviai 2—3 kartus per net 13 rajonų. rodo ir praktikos gynimo re-stažuotės sekcijos pirmininkas
KAD PRAKTIKOS BUTŲ NAUDINGOS
Siame NUMERYJE: UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI XXX
STUDENTŲ FOTODARBAI
XXX JOSŲ PAŠNEKOVAS
Kaina 2 kap.
■. KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE ■«
KAS SVARBIAUSIA „Darbe turime vadovautis V.Lenlno nurodymu, jog svarbiausia nesiblaškyt!, o imtis nedidelių uždavinių, iš pradžių užsibrėžti kuklesnius tikslus, bet jų atkakliai siek ti, nemesti vos įpusėjus". (iš VLKJS CK pirmojo sek retoriaus V. Mišino prane šimo VLKJS CK IX plenu me) Darbai, gražios iniciatyvos ir.. . klaidos. Tam, kad iš jų pasimokytume. EKF fakultete — 69 akade minės grupės. Kblektyvas di delis, ir komjaunimo organi zacijos sekretorei V. Bernatonienei darbo netrūksta. Ataskaitinė-rinkiminė konfe rencija — metas, kada api bendrinamas darbas, galima atsekti ryšį tarp pasitaikan čių trūkumų, sėkmingiau juos spręsti. Kaip pasakojo sekretorė, džiugu, kad komjaunimo or ganizacijos grupėse įvyku siuose ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirinkimuose kom jaunuoliai prisiėmė socialisti nius įsipareigojimus. Pavyz džiui, ekonominės informa cijos IV kurso III grupė, pa sakiusi „nė vieno atsiliekan čio greta", sieks 100 proc. pažangumo ir gero paskaitų lankomumo, toliau studijuos marksizmo-leninizmo veika lus, TSKP dokumentus, vi suomenės mokslų disciplinų egzaminus stengsis laikyti tik gerai ir labai gerai, organi zuos žygį kovų ir darbo šlo vės vietomis. Tai atgarsiai mūsų Univer sitete į trijų šalies aukštųjų mokyklų (Maskvos M. Lomo nosovo universiteto, Char kovo V. Lenino politechni kos instituto ir Celiabinsko V. Lenino komjaunimo poli technikos instituto) komjau nuolių iškeltas iniciatyvas. Jie priėmė padidintus socia listinius įsipareigojimus, pri tardami lenininei TSKP poli tikai, tarybinės vyriausybės veiksmams, jos taikioms ini ciatyvoms, dalyvaudami są jūdyje „TSKP XXVI suvažia vimo nutarimus — j gyveni mą!" Tai kartu ir siekimas tapti aukštos kvalifikacijos specialistais. „Visų lygių komjaunimo komitetai kuo ryžtingiausiai turi atplėšti aparato darbuo tojus nuo rašomųjų stalų, at sisakyti nuvalkiotų, šabloniš kų metodų ir priemonių, ne gyvenimiškų, realaus efekto neduodančių darbo formų — visokiausių formalių apžiūrų, sąjūdžių, konkursų bei ope racijų". (iš VLKJS CK pirmojo sek retoriaus V. Mišino prane šimo VLKJS CK IX plenu me) Pasibaigė ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai visose EKFF akademinėse grupėse. Tačiau.. . ne visi jie džiugi nantys. Vieną susirinkimą te ko nutraukti — nepasiruošta, kitas -— irgi be naudos. To kių, žinoma, vienetai, bet vis dėlto yra. Kalbame apie klaidas ne
todėl, kad gero maža. Kaip sakoma, kad šaukštas deguto gali ir statinę medaus suga dinti. . . Susimąstai: kodėl komjau nuoliai savo grupių susirin kimuose neturi apie ką kal bėti? Kaltas abejingumas? O gal susirinkimai buvo blo gai organizuoti? Juk neretai pasitenkiname šablonišku pranešimu, paviršutiniškais pasisakymais. Dauguma kom jaunimo sekretorių tik prieš susirinkimus prisiminė, kad nežino, nuo ko pradėti, O paskui taip nežinodami ir „organizavo"... O juk fakul tete prieš rinkiminę-ataskaitinę kampaniją buvo organi zuotas specialus aktyvo mo kymas (kad susirinkimai būtu naudingi). Deja... Siame mo kyme dalyvavo apie 60 proc. komjaunimo sekretorių. Tuo met suprantama, kodėl nėra apie ką kalbėti . . „Žinoma, receptų visiems gyvenimo atvejams nėra. Bet aišku viena: niekas taip ne kenkia auklėjimui, kaip vien popieriuje egzistuojantys ren giniai, lektoriumai, politinės mokyklas". (iš VLKJS CK pirmojo sek retoriaus V. Mišino prane šimo VLKJS CK IX plenu me) Svarbu nesustoti, užkliuvus už pirmojo „akmens". O pa daryti tikrai daug galime. Žvilgtelėkime į fakulteto ekonominės informacijos spe cialybės ataskaitinę-rinkimi nę konferenciją. Organizaci joje — 300 komjaunuolių. Kaip pasakojo specialybės komjaunimo komiteto sekre torė A. Arcimavičiūtė, dau gumai kartais pritrūkdavo entuziazmo, noro dirbti. Bet, matyt, ne vien tai galima kaltinti. Konferencijos metu komjaunuoliai kalbėjo apie tas bėdas, kurios dažnai kliu do dirbti. Tarkime, grupėje 12 žmonių. Nėra nei suge bančių piešti, nei dainuoti (o taip juk gali būti). Kaip tada grupė gali dalyvauti politinės dainos ir plakato konkurse? Ar nevertėtų pagalvoti ąpie įvairesnes darbo formas, or ganizuojant renginius? Gal tada visi ne tik norės, bet ir galės dalyvauti visuomeninė je veikloje? Ir kad fakultete studijuoja beveik vienos merginos. — nepasiaiškinimas, jog neįmanoma organi zuoti tokio stambaus rengi nio, kaip EKFF diena. Nauji mokslo metai. Ne jaugi vėl kartosime senas klaidas? „VLKJS CK, šalies kom jaunimo organizacijos visiš kai pritaria partijos pažiūrim j jaunimo auklėjimo, komjau nimo veiklos trūkumus Ir klaidas, supranta, jog būtina dar labiau suaktyvinti konk rečią organizacinę Ir auklė jamą veiklą". (iš VLKJS CK pirmojp sek retoriaus V Mišino prane šimo VLKJS CK IX plenu me) G. SURVILAITĖ, D. MACIŪTĖ
Tarybini* studentas 2
Ataškaitiniu laiku mū sų grupės nariai ir visi li tuanistinių katedrų dės tytojai savo darbe ir to liau vadovavosi TSKP XXVI ir LKP XVIII suva žiavimų, taip pat vėliau vykusių TSKp CK plenu mų nutarimais. Kaip pa žymėjo LKP Centro Ko miteto rugsėjo plenume drg. P. Griškevičius, „vy ksta visaliaudinė kova už mūsų valstybės eko nominės ir gynybinės ga lios stiprinimą, tarybinių žmonių gerovės kėlimą". Prie šios kovos, rengda ma kadrus įvairioms mo kymo ir mokslo bei kul tūros įstaigoms, prisideda ir mūsų Universiteto par tinė organizacija, kurios sudedamoji dalis yra mū sų partinė grupė. Mums, kaip ir kitiems Universi teto partinės organizacijos padaliniams, buvo ir te bėra aktualu tobulinti partinį vadovavimą vi sam mokomajam ir auk lėjamajam studentų dar bui, ieškoti efektyvesnių būdų, kaip geriau pareng ti busimuosius specialis tus, išleisti iš aukštosios mokyklos užsigrūdinusius kovotojus dėl partijos idealų. Visi grupės komunistai ataskaitiniais metais ak-
KAS YRA „PERESTUKINAS“? Šią pravardę išgirdau Fizikos fakultete. Taip fi zikai pravardžiuoja sko lininkus. O jų ne taip ma žai. Net 42 skolininkai. (Vadinasi, apie 10%). Pa sikalbėti apie juos skubu pas prodekaną S. Veng rį. — Daugiausia nepažan-
tyviai dalyvavo specialy bės, fakulteto ir Universi teto gyvenime, užėmė avangardinius postus vi suose idėjinio auklėjamo jo, mokomai o ir moksli nio darbo baruose. Be to, didžioji dalis komunistų reiškėsi moksliniame ir visuomeniniame darbe už Universiteto ribų.
ga — tiesioginis darbas fakultete ir Universitete. Antra vertus, būtina ir toliau rūpintis tolygiau paskirstyti komunistų vi suomeninius įsipareigoji mus, daugiau dirbti parei gų mažiau apkrautiems nepartiniams kadrų na riams. Šiuo atveju rezer vų kadruose tikrai yra.
•s PARTINĖSE GRUPĖSE %
LITUANISTŲ KALBININKŲ DARBO ATASKAITA Ypač pastarieji darbai išplečia komunistų veik lą, kartais daro ją sun kiai pakeliamą žmogaus jėgoms. Dėl per didelio apkrovimo ne viskas iki galo atliekama tiesiogi niame darbe, lieka per maža laiko bendrauti su studentais po paskaitų. Tačiau tai nepateisina grupės komunistų, kar tais visai neatvykstančių j bendrus fakulteto ar specialybės renginius ar neatliekančius kokio jiems pavesto darbo. Iš to turė tume daryti išvadą, kad pirmoji ir svarbiausia grupės komunisto parei-
Studentų mokymosi rei kalai būdavo aptariami įvairiomis progomis ir įvairiu lygiu: susirinki muose, pokalbiuose su ve dėjais, dekanato atstovais ir kuratoriais, vis dėlto tas darbas nedavė gerų rezultatų, Neblogai musų studentai išlaikė žiemos sesiją, bet pavasario sesija laikyta visai blogai. Iš viso studentai kalbininkai per pavasario sesiją turėjo 72 skolas (neišlai kė egzaminų ir negavo įs kaitų). Dalis skolų jau likviduota, bet tebėra neišlaikyta 43 skolos (IX. 7 d. duomenimis)!. Tai, sa-
gių studentų pirmame kurse. Dirbti reikia nema žai. Pirmuosiuose kursuo se beveik trečdalis daly kų — matematikos dis ciplinos. Beje, pradžių pradžia — visuomet ne lengva. Ką rodo praeitų moks lo metu statistika? Skolas turi 4 antrakursiai, 5 tre čiakursiai, 2 ketvirtakursiai, 4 penkto kurso stu dentai. Skolininkus kviečiame j dekanatą. Ieškome ir aiškinamės priežasčių. Būna, kad ir pats studen tas palieka fakultetą. At seit, „ne j tas roges įsė do". Tik kažin ar toks bus reikalingas kur nors ki tur. .. Bet tokių studentų vienetai. O kitiems — būti ar ne būti. .. skolininkais. Susirandu MAK-o pirmi ninką Gintarą Valiulį.
— Egzaminus išlaikyti nesunku, — pasakoja Gin taras. — Man atrodo, kad kiekvienas pats už save atsako. Jeigu studentas įsiskolina, pats kaltas. Kaip auklėjam skolinin kus? Tikriname paskaitų lankomumą, kviečiame juos į susirinkimus ir svarstome. Siunčiame nepažangių studentų tėvams laiškus. Tai regis veiks mingiausia priemonė. XXX
Užeiti kviečia aukštas, sportiškas jaunuolis. Be ne kiekvieno fiziko kam baryje į akis krinta išar dytas magnetofonas. .. Kalbame apie studijas. — Baigęs vidurinę mo kyklą j šį fakultetą at ėjau todėl, kad žinojau, jog fizikai įdomiai gyve
UNIVERSITETO DRABUOTOJŲ NAUJI LEIDINIAI Bartkienė A. Pagrindinių fondų ir gamybinių pajėgumų naudojimo analizės metodika: Metad. rėkamendacijos. — V.: VU, 1983. — 66 p. Socialistinės gamybos valdymo pagrindai: Kurso programa (Razauskas R., Krejeris M., Samuolis G.). — V.: VU, 1983. — 20p. Lituanistinių kalbos disciplinų (teorinio ir praktinio kurso) programos (Girdenis A., Jakaitienė E„ Kabelka J.; ats. red. Zinkevičius Z.). — V.: VU, 1983. — 65 p. Ūkinės veiklos analizės programa: (Finansų ir kredito spec. studentams) (Andrašiūnienė L., Gaidienė Z„ Poškaitė D.). — V.: VU, 1983. — 25 p. Organinės chemijos pratimai ir uždaviniai (Būtkus E., Daukšas V., Ka-
dziauškas P. ir kt.). — V.: VU, 1983. — 104 p. Metodinės rekomendacijos prekybos technikos disciplinos laboratoriniams darbams: (Prekybos ekonomikos ir prekių mokslo spec. studentams) /Parengė Zaleskytė J. — V.: VU, 1983, — 19 p. Metodiniai nurodymai darbo apsaugos disciplinO3 laboratoriniams darbaras: (Prekių mokslo »Pec- studentams) /Pareneė Zaleskytė J. — V.: VU, 1983. — 25 p. Mašinų gamybos technologijos laboratorinių darbų metodiniai nurodymai: (Pramonės planavimo ir darbo ekonomikos spec. studentams) /Parengė Spirikavičienė R. — V.: VU, 1983. — 41 p. Dažnesnių kraujo sistemos ligų gydymas: Meto-
dinės rekomendacijos /Pa rengė Balsys J. — V.: VU, 1983. — 21 p. Žmogus šiuolaikinėje filosofijoje /Parengė Ozo las R. — V.: Mintis, 1984. — 173 p.
kyčiau, katastrofiška padėtis ir dėl to būtina neatidėliojant veikti, Cia pirmiausia nedelsdami tu ri imtis darbo kuratoriai. Reikia operatyviai išna grinėti kalbininkų IV kurso II grupės studijų reikalus. Gal būtų tiks linga sukviesti III k. Sko lininkų susiTinkimą. Norėčiau iškelti pasiū lymą čia, susirinkime, ar kur nors kitur apskritai aptarti tokio prasto mo kymosi reikalus. Grupės komunistams nėra vis tiek, kad ir dėl mūsų stu dentų nepažangumo fakul tetas po pavasario sesi jos nusirito į pažangumo lentelės pabaigą. Antra vertus, Teikia gerai pa galvoti, kaip didinti pačių studentų atsakomybę už gerą mokymąsi. Mes, dės tytojai, už studentus eg zaminų neišlaikysime, pe dagoginės praktikos neatliksime. Studijos — ne pirmokučių vedžiojimas už rankos. Bet ar visai jaučiamės teisūs, jei IV— V kurso studentai dar nė ra išsiugdę pareigos jaus mo deramai atlikti savo darbus ir tinkamai mokytis? 1 A. PUPKIS Grupės organizatorius
FOTOPAVORAMA „TREClASIS SEMESTRAS“
na, ruošia renginių. Jau vien FIDI ko verta! — Kodėl skola už fizi ką? Juk tai specialybės dalykas? — Neišlaikiau egzami no per pavasario sesiją. Pavasarį padaugėjo visuo meninių renginių, be to ruošiausi išvykti į SSB. Mano pašnekovas kal ba noriai, tik nerimą iš duoda rankos, nervingai besukinėjančios futbolo kamuolį. — Ar skola „baisus" dalykas? — Nepasakyčiau. Turė jau skolų ir anksčiau. Man regis — likviduoti skolą nėra sudėtinga, net gi įdomu. Įgrįsta monoto niškas gyvenimas. Bet ar tai rizikinga? Ir vis dėlto, jei šitaip mano skolininkai, kodėl jų tiek daug Fizikos fakultete. Audra SIMAI 1 Y ilt
Valstybinė kontrolė TSR Sąjungoje: Spec. kurso programa /Parengė Kat kus A. — V.: VU, 1983. — 30 p. Absolventų pedagogi nės stažuotės metodinės rekomendacijos profili nėms (specialybės) kated roms /Parengė Poškus K. — V.: VU, 1983. — 50 p.
N. Semionovos nuotrau kose — PEF „Tauro" SSB vasaros akimirkos. XXX Besišypsantis ar pavar gęs tavo kolega statybų aikštelėje, daržovių lau ke, smagus ir pilnas po lėkio saviveiklinio kon certo metu — tai vis mū sų vasara. Prabėgo. Ne grįš. Bet prisiminkime. Atsigręžkime j tas aki mirkas, pasakodami žo džiais ar fotonuotrauko mis.
Lapkričio mėnesį įvyks Universiteto komjaunimo konferencija. VU komjau nuolių šventei bus suren gta geriausių nuotraukų paroda iš vasaros bei ru dens talkų. VU komjau nimo komitetas, SSB šta bas ir „Tarybinio studen to" redakcija premijuos geriausių rašinių bei nuo traukų autorius. Laukiame Jūsų rašinių ir fotodarbų, kolegos!
4
Būna __ skubi, atrodo, ne turi nė minutėlės laiko susto ti ir staiga, visai netikėtai, užgriūva mintys, kad vakar kažko nepadarei, kad aną dien vėl kokį smulkų darbelį atidėjai.. , O šiandien, kai reikia tiek daug padaryti, lyg tyčia visa tai prisiminei. Būna tokių dienų kai neap leidžia mintis, „. . .o, kad su grįžtų laikas, tuomet.. Aplankydavo tokia mintis ir seniausią Chemijos fakul teto darbuotoją, docentą Je ronimą Kudabą. Tik gal anks čiau nebuvo tai ištaręs, o vieną kartą ėmė ir išsprūdo... Greit jau bus penkiasdešimt metų, kai docentas mina ta kelį į Chemijos fakultetą. Ir kas kitas, jei ne jis, turi tei sę tvirtinti, kad kiekvieną ru denį jaunėja senasis Univer sitetas. gražėja ir Chemijos fakultetas. Kad kiekvieną ru denį, kai čia ateina jauni žmonės, negali nesidžiaugti jų entuziazmu, noru siekti mokslo paslapčių, prisiliesti prie to didžiojo žinių šalti nio, iš kurio tiek daug metų žymiausieji protai sėmėsi iš minties, mokėsi dirbti ir gy venti. Kasmet pirmakursius jauna širdimi sutinka ir Chemijos fakulteto docentas J. Kuda ba. Negaila nei laiko, nei jė gų, kad tik jaunieji kolegos sužinotų kiek galima dau giau, kad pamažėl atsivertų jiems chemijos paslaptys. Ir įsisuka šitaip dienų verpetas: paskaitos, laboratoriniai dar bai.žiūrėk, ir sesija čia pat. Rodos, nėra laiko žvalgytis atgal, aišku tik viena — ko nepadarei, reiks padaryti. Ta da ir nelieka laiko galvoti apie save, juo labiau — pa sakoti. Gal todėl taip neno riai docentas grįžta į jau pra ėjusius metus. .. Gimė jis 1909 metais, tuo metiniame Sankt-Peterburge. Bet, 1923 m. visa šeima at važiavo j Lietuvą, į Vilnių. Nuo to laiko docentui Vil nius — gimtasis miestas. Ne ilgai trukus, mirė motina ir reikėjo padėti tėvui. — Mėgau mechaniką, do mėjausi technika. Gal tai pa veldėjau iš tėvo, kuris tuo met dirbo Vilniaus Depe, —
— Nepaprasto pareigingu besnių mokslo „titulų" ar mo ir kruopštumo — štai ko vardų, bet darbui — papras galima pavydėti šiam žmo tam, kasdieniniam, jis liko iš gui, — kalba Chemijos fa tikimas. Viskas, ką dirba do kulteto docentas Z. Mačionis centas, dirba su meile. . . Gal ir, kiek pamąstęs, priduria: ir pasako kartais chemijos — Ir dar kuklumo. Nie fakulteto studentai, kad pas SUSITIKIMAS SU CHEMIJOS FAKULTETO SENIAUSIUOJU kada negirdėjau, kad jis gir- docentą J. Kudabą gauti įskaitą ar išlaikyti egzaminą tųsi ar skųstųsi. . . DARBUOTOJU DOCENTU J. KUDABA — sunku. Ir tik vėliau su Didžiausias docento J. Ku riaus katedrų turto prižiūrė kultete. kuriame tuo metu susimąsto docentas. pranta, kad docentas siekė Kas žino, gal tada ir gimė toju. O tų pačių metų rudenį vyko nemažai pasikeitimų: dabos rūpestis — studentija. vieno — kad studentas, išei ir organinės Nuo 1944 metų visi chemi meilė chemijai, tuomet dar — jau tarybinės santvarkos Neorganinės damas iš Universiteto, būtų labai paslaptingam moks sąlygomis — Techninės che chemijos technologijos kated kai — docento mokiniai. Ne geras specialistas. vienas gali pavydėti docento ra buvo prijungta prie Or mijos katedros asistentu. Be lui. Bet tada jis dar nežino — Nemėgstu tinginių, ku paprastumo, jo, kad jo svajonėms bus to, iki 1942 m jis tebemoky- ganinės chemijos katedros, o paskaitoms rie nelanko paskaitų, pralei sklandumo, loginio baigtumo. nuo 1953 m. J. Kudaba dir lemta išsipildyti. .. Pirmoji tojauja, bet jam tai tik antra džia laboratorinius darbus. Pagrindinis bo tos katedros vyr. dėsty O kiek buvo perskaityta pa Tokių ir žinios silpnos, para sėkmė — 1931 m. busimasis eilės pareigos. skaitų. dabar nė nesuskai toju. Po dviejų metų J. Ku docentas priimamas i S. Ba darbas — Universitete. daba apgynė chemijos kan čiuotum! Universitete jis yra šau kaltais tą trejetą, nors toro universiteto MGF chemi Hitleriniams grobikams chemi neverti net tokio įvertinimo. Darbo skaitęs ,.Analizinės jos skyrių. užpuolus mūsų šalį, 1942 m. didato disertaciją. Būna ir taip, kad ilgai kai — Į pirmą kursą priimda J. Kudaba buvo atleistas iš daug ir pareigos atsakinges- jos" (dar S. Batoro universi kuriems tenka „pavaikščiot" vo 30—35 studentus, o studi Universiteto. Bet tai nepa nės: 1956 m. dirbo Bendro teto NChK), „Organinių me įskaitos ar egzamino. . . jos tęsėsi ketverius metus. laužė jo, jis tikėjo tuo, ką sios chemijos (vėliau Bend džiagų cheminės technologi Parašai penketą, o po kiek rosios chemijos ir cheminės jos", „Bendrosios cheminės laiko Retai kam pavykdavo per darė, ir tai teikė jėgų. sužinai, kad studentas technologijos", „Stambiamotechnologijos) katedros ve tiek metų baigti universite — Niūiūs tai buvo metai, dėju, ir iki 1956 m. buvo lekulių junginių fizikos nusirašė. Negera esti širdyje ir tą, nepavyko ir man. Be stu bet ir juos reikėjo pragy ir vienu, ir antru atveju. . . dijų, buvo ir kitokių rūpesčių, venti __ prisimena docentas. KPI Vilniaus vakarinio sky chemijos", „Organinių dažų Visą gyvenimą atidavęs riaus pirmuoju dekanu. Nuo chemijos", „Pigmentų che o ir studijuojant ne viskas 1944 metų liepos 13 dieną 1959 m. jau docentas ir iki mijos". . . Tą sąrašą galima mėgiamai specialybei — che priklausydavo nuo tavo norų. mijai, doc. J. Kudaba negali Pavyzdžiui, laboratorinius buvo išvaduotas Vilnius, o 1971 metų VU chemijos fa būtų tęsti ir tęsti. Taip pat pateisinti aplaidumo, silpnos po trijų mėnesių Universite docentas yra dviejų laidų V. kulteto dekanas. darbus galima buvo atlikti „Neorganinės žinios negali būti įvertintos. Metai — nugyvento gyve Verchovskio tik tada, kai atsirasdavo lais tas vėl atvėrė duris. Vyr. fadėstytojas J. Kudaba buvo chemijos" vadovėlio vertėjas, Dabartiniams Chemijos nimo liudininkai, jie nelei va vieta. Mažai mums skai kulteto studentams jis skai keleto brošiūrų autorius, tri paskirtas Neorganinės ir or džia nieko ištrinti atminčiai. tydavo ir literatūros paskai to „Gamtinių polimerų" ir tų, be to. .. reikėjo perpras ganinės chemijos technologi Gal todėl ir atrodo, kad vis jų mokymo priemonių bend „Cheminės technologijos" pa jos katedros vedėju ir iki raautoris, vadovavo dviems kas buvo taip neseniai. . . ti terminologiją lenkų. Kny skaitas. gų buvo nedaug: kelios kny 1946 metų kartu buvo ir Nenori docentas Jeronimas disertantams, paskelbė apie — Mėgstu knygas, labai Chemijos fakulteto prodekaKudaba girtis savo darbais. šimtą mokslinių darbų. gos iš specialybės, o studen daug skaitau: naujausią gro — Dabar galvoju, galėjau žinę literatūrą, tų, norinčių jas skaityti, de nas. Pokariniame Universite O padarydavo šis žmogus per mokslinę, šimt kartų daugiau. Bet tai te (1944—45 m.) mokėsi 986 vienerius metus tiek, kiek daugiau padaryti. Ar buvo spaudą skaitau reguliariai. studentai, dirbo 145 mokslo kitam gal nelemta per visą sunkumų? Nelengva buvo ir buvo laimingi metai — bu Turiu savo biblioteką. . . Dar personalo nariai. Tai jau is gyvenimą nuveikti. Tik išsi sąlygos moksliniam darbui mėgstu muziką, tiesa, rimto vome studentai, jauni. . . torija, o mes tokio nedidelio barstė tie metai į kasdieni dirbti ne visada buvo pa sios nesuprantu. Gyvenu kaip 1937 m. Jeronimas Kuda ba baigia S. Batoro universi studentų ir dėstytojų būrio nio įtempto darbo mėnesius, lankios. Gal dešimt, o gal ir visi. -— sako Chemijos fa įsivaizduoti lyg ir neįveikia savaites, dienas. . . daugiau metų tokių nedėkin tetą, įsigyja filosofijos ma Prasidėjus liaudies ūkio gų buvo, — girdėti kartėlio kulteto docentas Jeronimas gistro laipsnį chemijos srity me. Kudaba. — Nuniokotas buvo Uni chemizacijai. docentas supra gaidelė. je. Jį priima Neorganinės Lėtai pakyla nuo kėdės ir chemijos katedros asistentu. versitetas. Trūko ne tik dės to, kad būtina tam ruošti Deš'mt metų. . Istorijoje link, iniciatyva tai labai mažas laiko tarpas, pasuka laboratorijos 1938—39 m. mokytojauja tytojų, bet ir knygų, įrengi specialistus. Jo kur dirba keli studentai. Dar mų. O Chemijos fakultete per 1958—1971 metus buvo Vilniaus gimnazijose. bet sutikime, kad vieno žmo vieni nauji turiningo darbo 1940 metais prasidėjo nau mokėsi tik penki studentai. paruošta 12 inžinierių chemi gaus gyvenime dešimt metų metai prasidėjo vyriausiajam Padėjo mums Maskvos, Le kų laidų. Rūpestingiausias jas Universiteto istorijos lai ištaigos. jų globėjas fakultete — doc. — daug. Gal ir buvo docento Chemijos fakulteto darbuo kotarpis. Galbūt tada dar ningrado mokslo Chemijos fakultetas kone vi J. Kudaba. Visi rūpesčiai gu gyven me metų kada jis ne tojui, docentui Jeronimui Ku nežinojo J. Kudaba, kad šie sus įrengimus gavo iš Mas lė ant jo pečių: tai jis tarė rašė mokslo darbų, gal tie dabai. — 1940ieji metai ir bus tie metai neleido pasiekti skam Eugenija VITKIENĖ kvos Lomonosovo Universite si, kur, kokioms gamykloms metai, nuo kurių jis pradės skaičiuoti savo . darbą Che to. Pamažėl viskas įėjo į sa reikia tokių specialistų, o su sitarus, padėdavo savo auklė mijos fakultete. Kad būtent vo vėžes. . . 1945—49 m. J, Kudaba tiniams Įsikurti. Brangi našta nuo šitų metų jis ateis kas \ UNIVERSITETE SU KURIUO DRAUGAUJAME *■ dien čia, kad niekada neieš LTSR MA chemijos ir chem tai buvo docentui ir turbūt nesunki, jeigu šiandien tuos instituto kos kito darbo ir kitoks gy nės technologijos venimas nesuvilios jo. Buvo poskyrio vadovas ir moksli metus prisimena su gera Naujo6 šypsena. Nuo tada apie do įkurtas lietuviškasis Vilniaus nis bendradarbis. universitetas, J. Kudaba pa pareigos, daugiau darbo. O centą Jeronimą Kudabą jo mūsų skiriamas laisvai samdomu metai po metų daugėjo ir no kolegos sako: ,,Tai neetatiniu visų chemijos sky rinčių studijuoti Chemijos fa technologas".
® UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI ®
Žmogui reikia svajonės
TARTU UNIVERSITETO MATRIKULOS
VAKARAS KIEMO TEATRE Sail ėję — prieblanda ir šurmulys. Tyliai tyliai užgema liūdina melodija. Ir rimsta triukšmas, ir stip rėja daina. Tirpsta scenos pusapskritimis, šviesa it rūkas liejasi į salę. Visa apimanti dainos nuotaika. Skaidrus graudumas... Taip prasidėjo Kiemo teatro kūrybos vakaras. Dainavo ne teatro akto riai, jie klausėsi. Dainavo „Ratilio". Mediniai ornamentuoti — Kiemo teatro vaka Skliautai. Iš tamsos išplėš rai — sena tradicija. — tas scenos pusapskritimis. Vyr. režisierius Vladas
Kažin, ar būdavo nau dinga, kad kiekvienas kursas ar net grupė savo darbo planuose užrašyda vo „šefuoti” (ką nors), šefavimas turi būti abe jiems naudingas. Todėl svarbu, ką šefuosime. Šiais mokslo metais Isto rijos fakultetas bendraus su Vilniaus miesto vaikų ekskursine-turistine baze. Nors visos darbo formos dar nenumatytos, tačiau tai turėtų būti abejiems naudinga. Fakultete ruo šiami ekskursijų vadovai, — jie turės kur praktiš kai padirbėti, paįvairinti valkams organizuojamas keliones, renginius. Rugsėjo 27 d. vaikų ekskursinė - turistinė bazė
paminėjo Pasaulinę turiz mo dieną. Pirmąkart pas juos viešėjo IF studentai. „Ant aukšto Nemuno kranto..." — D. Urbana vičiūtės ir R. Poderio dai nuojamoji poezija bei „Tamsi naktis, mėnesie na, gera joti..." — fa kulteto etnografinio an samblio lietuvių liaudies dainų pynė maloniai nu teikė vaikus, taip pat dai nuojančius savo išvykų metu. Kryptinga ir naudinga veikla turėtų tapti šiais mokslo metais pradėti daugumos Universiteto fa kultetų panašūs darbai.
Jflratė MARKELlUNAlTĖ Autorės nuotrauka.
Limantas. Iš pradžių tek davo rūpintis vadovams, dabar šiuos reikalus tvar ko teatro magistratas. Ką duoda tokie vakarai? Te atro studija jungia didelį jaunų žmonių būrį. Ne dažnai visi susirenka. Kū rybos vakaras stiprina ry šius tarp teatro narių, prasiplečia mūsų akiratis, kviečiami aktoriai, režisie riai, kitų mokyklų meni niai kolektyvai. Kūrybos vakaras — mūsų aktorių saviraiškos priemonė: parodyk, ką sugebi.
Scenoje — linksmi etiu dai. Šaunaus orkestro di rigentas, dresiruoti žvėrys, Romeo and... — Tokiam vakarui ilgai nesiruošiam, — režisie rius Antanas Bernotas. — Aktorius scenoje impro vizuoja, žaidžia. Tai duo da daug: galimybę džiau gtis, galimybę būti tikram, gyventi valandą iliuzijų — svajonių šaly. .. .Viena po kitos gęs ta šviesos. Nutrūksta dar na. Tik aidas dar klai džioja senojo Universite to koridoriais. . . Baigėsi vakaras.. . Nina SEMIONOVA
Su mažaisiais vilniečiais
Istoriškai universitetai laikomi savitomis respublikomis, kurių piliečiai buvo profesoriai ir studentai. Istorijai ir jos profesorių tyrinėtojams vardai labiau žinomi nei studentų. Tačiau kultūros, universitetų istorijos ty rinėtojai svarbiu šaltiniu laiko studentų imatriku liacijų knygas. Kad jose užfiksuoti duomenys būtų labiau prieinami, matrikulos dažnai publilkuojamos, atskleidžiamos studentų biografijos. Ypač tai atsiskleidžia XVI— XVIII a. matrikuilose. Tais amžiais universitetai (taip pat Vilniaus, Tartu)) buvo labai intemacionalūs stu dentų bei profesorių su dėtimi. Tam tikslui tarna vo bendra paskaitų, mo kslo darbų kalba (lotynų), studentų ir profesūros ke lionės iš vienos valstybės universiteto į kitos vals tybės universitetą. Taigi Europos universitetai isto riškai yra labai susieti ir dėl to šiuo metu atlieka mi vieno universiteto is torinio palikimo tyrinėji mai įdomūs ir naudingi kitiems universitetams. Nots Tartu ir Vilniaus universitetuose vyravo visiškai skirtingos teolo ginės idėjos (Tartu — protestantai, Vilniuje — katalikai), tai netrukdė bendrauti ir bendradar biauti dviejų tautų kultū roms. Apie tai kalba šiepubilikuotos Tartu
universiteto matrikulos. (Arvo Tering. Album Academicum der Universitat Dorpat (Tartu) 1632 —1710. — Talinn.: Val gus, 1984.). Jose duome nų pirmieji šaltiniai — tai duomenys iš daugiau kaip 20 Europos universitetų ir gimnazijų, medžiaga iš 16 rankraščių ir archyvų. Matrikūlose, kurių paren gimui Arvo Tering skyrė dvidešimt metų, atskleis tos 1705 Tartu universite to studentų biografijos (tai juk nemažas skaičius XVII amžiuje!) Imatrikuliacijų knyga registruota pagal geografinius pavadinimus ir stu dentų vardus. Įvadinė da lis užima 120 knygos pus lapių ir vertingu nagrinėj imu pelno mokslininkų dėmesį. Tartu universitete jau 1889 metais buvo išleista XIX amžiaus studentų imatrikuliacijos knyga (Album Academicum der kaiserlichen Universitat Dorpat. Bearbeitet A. Hasselblatt und G. Otto. Dorpat, 1889.). Šiuo metu Estijos TSR mokslininkai toliau rengia XX a. pradžios Tartu universiteto studentų ima trikuliacijų knygą. Tai pasitarnaus ne tik Tartu, bet ir kitų univer sitetų istorijos tyrinėtojų darbams. Peteris JARVELAIDAS Tartu universiteto aspirantas
V STUDENTŲ % S FOTODARBAI ■«
Kalbėti juodai baltom spalvom
Studentiškos šventės! Minios linksmų veidų, klegesio, juoko... Skubi, leki visą šią tūrio pilnatvę sutalpinti į juodai baltą plokštumą. Ir pavyksta. Imi nuotrauką — mažylį gabalėlį to mįslingo popierėlio — ir viskas atgyja, prasiplečia. Ir erd-
MOŠŲ
PAŠNEKOVAS V
Ką reiškia sapnuoti jūrą Šiltas arbatos puodelis su- ti. Mums tai buvo nuostabi šildo, atgaivina ir, rodos, šventė — su Neptūnu ir un kad už lango nėra nei lie dinėmis. taus,nei žvarbaus vėjo. — ? — Salta? O man patinka — Tikrų tikriausių undi toks oras, primena gimtąją nių rolę puikiai atliko mūsų Klaipėdą. Ten nedaug šiltų virėjos. O mano „krikštatė dienų, bet. . . ten yra jūra, o vis" buvo toks mažas vaiki ji nuostabi bet kokiu oru. nukas, tai jam teko pasikan Gal dar arbatos? — Romual kinti, kol buvau įmurkdytas. das nutraukia tylą. Po viso šito gauni pažymėji — Ačiū, bet.., geriau pa mą, kad jau „krikštytas", kur, kalbėkime. Pakalbėkime apie kada.. . Taip ir prasidėjo ke jūrą, kuri nenusakoma jėga lias į jūrą. Pabuvojau Grai studentas. Jau antrame kurse traukia žmones, pakalbėkime kijoj, Ispanijoj, du kartus buvo išrinktas Prekybos fa apie Universitetą, apie Vil Peru. 1981 metais su grupe kulteto komjaunimo organi nių. Apie save papasakok, jūrininkų išskridau iš Mask zacijos sekretoriumi. Romualdai. .. — Atsakysiu į tradicinį vos pakeisti ekipažo. Paskui — Mes jau, atrodo, susipa — pusės metų sunkus reisas klausimą: visuomeninė veik žinome — aš studijuoju Pre Ramiajame vandenyne. Rimti la netrukdo mokslui. Be to, kybos fakultete, materialinį- išbandymai laukė mūsų. . . juk ne aš vienas vadovauju techninį aprūpinimą. Nežinau, Jeigu per mokymosi laiką fakulteto komjaunuoliams — gal tiems, kas pažįsta mane, Jūreivystės mokykloje iš- Vladas Sipaila, Ramunė Kakeistas atrodys šis mano pa plaukiojai 15 mėnesių, tuo dyšiūtė, Aldona Verseckaitė sirinkimas — visada svajojau met, baigęs mokyklą, turi —< mano pirmieji pagalbinin plaukioti po jūrą, o studijuo teisę plaukti šturmanu. Ro kai. Daug aktyvių komjau ju Prekybos fakultete. dos, 15 mėnesių nedaug, bet nuolių yra fakultete. Kai — Bet jūra irgi buvo. . . toli gražu ne visiems pasise ruošiame kokį renginį, komp — Buvo ir tebėra. Aš ją ka suderinti ir mokslą, ir lektuojame SSB, važiuojame naktimis sapnuoju. Kartais plaukiojimą jūra. Man pavy į rudens talkas — jokių pro vidunaktį pašoku, rodos, esu ko — 1982 metais baigiau su blemų nebūna. Žinoma, ne bangų supamas. Tik turbūt pagyrimu Jūreivystės mokyk viskas ir ne visada gerai. Ir prisimena Romualdas reikia iš eilės pradėti? Bai lą. gęs vidurinę mokyklą, įstojau Kaip toliau sekėsi Romual Prekybininko dieną, kuri šį į Klaipėdos Jūreivystės mo dui, rodos žinome. Vasarą met pirmą kartą buvo orga kyklą. Kaip ir visi pamario buvo Vilnius, Universitetas, nizuota fakultete. Šventė pa berniokai, svajojau apie jūrą, stojamieji egzaminai i Preky vyko prekybininkams, gal ir o čia dar tėvas, kuris tuomet bos fakultetą. Ir vis dėlto, tradicija taps. Tik štai po plaukiojo. Dienos bėgo gena kodėl Prekybos fakultetas? šventės neatsirado norinčių sutvarkyti fakultetą. Dirbo mos vienos minties — grei Susimąsto Romualdas. čiau išplaukti į jūrą. Ir štai, — Vilnių visada mylėjau keliese' — iki paskaitų viskas 1980 metais, svajonė išsipil ir mokytis norėjau Universi buvo sutvarkyta. Bet, jeigu dė. Pavasarį su grupės drau tete. Tik po vidurinės aš dar būtų daugiau talkininkų, auš gais, tuomet su didžiausiu mažai tikėjau savo jėgomis. rą sutikti jiems nebūtų tekę burlaiviu „Kruzenšteinas", iš O jūra suteikia žmogui tvir fakultete. Smulkmena? Ka plaukiau į kelionę aplink Eu tumo, tikėjimo savimi. Gal žin. . . O kaip takiais žmonė ropą. O tų pačių metų rug būt niekur kitur taip neatsi mis kitą kartą patikėti? Bet... sėjo pabaigoje — „krikštas". skleidžia žmogus, kaip išplau Romualdas patikės. Su dau Nepamirštamos ir sunkiai pa kus į jūrą. Ir tikrini ne kitus geliu iš jų dirbo šįmet SSB pasakojamos akimirkos. Pa — visų pirma save. Tikiuosi, ,,Saulėtekis-84". Druskinin mėginti? kad naujoji mano specialybė kuose. Nesigailėjo draugai, Plaukėme per ekvatorių, papildys pirmąją, kad sugrį išrinkę Romualdą būrio vadu. prie Afrikos. Tokia tradicija žęs prie jūros, galėsiu būti O žiemą Romualdas su fakul — jauni jūreiviai „krikštija reikalingesnis. Bet tai ateitis. teto komjaunimo komjauni mi» būtinai plaukiant per ek Kiekvienas savaip išbando mo komiteto nariais surengė vatorių. Laivas mūsų vadino save, pasveria, kiek gali, ko žygį „Tarybinės liaudies re si „Litkės sala", gražus lai jis vertas. Čia nesumeluosi voliucijos, kovų ir darbo šlo vas. Laive buvo įrengtas ba — vienintelis teisėjas — ta vės vietomis" j Šiaulius. Su seinas, negilus, gal pusantro vo sąžinė. Dabar Romualdas sipažino su miestu, lankėsi metro, į ten mus turėjo mes- Tamošiūnas — trečiojo kurso miesto X vidurinėje mokyk
vė, ir laikas, ir nuotaikos čia pat: šypsenos per lietų, kermošiaus lipdiniai, išraiškingos akys. .. Raimundas Dilys, V kurso teisininkas, nuo savo studijų Universitete fiksuoja tas lekiančias akimirkas „Tarybinio studento" puslapiuose daž
nai matome Raimundo nuotraukas. .. .Ir kitas žvilgsnis, galbūt ramesnis, pilnas švelnaus pasakojimo apie vakarinės žaros atšvaitus senamiesčio mūruose, apie vienišus medžius, išbėgu sius į palaukes. Žiūri: tau akyse, o paskui ir
kažkur giliau įsirėžia že mė, bekraštė toluma ly riško medžių polėkio. Ke lias, laukai, nubarstyti lengvučių žiedų. Ir jauti, kad jie dar ilgai bus, il gai tvyros tas pavasariš kas kvapas. Rodos, žemė visąlaik turi būti graži.. . M. JURAITE
loje, pasakojo apie studijas. ■■ SENOJO UNIVERSITETO LABIRINTUOSE ’■ — Į namus kartą per mė nesį visada parvažiuoju. Tu riu seserį abiturientę. Domi si fotografija, o svajoja apie jūrą. Neprimetu aš jai savo nuomonės — gyvenimo kelią Įvairiai kalbėta apie Uni viena turėjo būti įkurta apie žmonės turi patys pasirinkti. Dabar greit vėl važiuosiu i versiteto studentų tradicijas, 1600 m., antroji — 1687 m. 1773 m. Universiteto vais namus, nors į teatrą, į kiną profesorių gyvenimą ir dar tinė užėmė keletą kambarių norisi savaitgalį nueiti. Mėgs bus. Garsi buvo ir Universiteto dviejuose aukštuose (dabar tu gerus filmus, bet j juos einu, kai nuslūgsta „bumas". vaistinė. Yra žinių, kad jau tiniuose centriniuose VU rū Po aistrų, kalbų ramiau žiū XV—XVI a. Vilniuje bei muose, Universiteto gatvė rėti. kituose Lietuvos stambiųjų je). Pavydžiu draugams, kurie feodalų gyvenvietėse buvo XXX plaukioja. Tiesa, po pirmojo vaistinės. 1832 m., uždarius Vilniaus kurso, kad nepamiršt įgūdžių, Reikšminga Vilniaus uni universitetą, vaistinė atiteko vieną mėnesį plaukiojau po versitetui 1758 metų kovo medicinos-chirurgijos akade Baltijos jūrą, gaudėme žuvis. 14 dienos Lietuvos Didžiojo mijai. Farmacijos dėstytojas Dabar, kai paviešiu Klaipėdo kunigaikščio ir Lenkijos ka Stanislovas Gorskiis tapo jos je, nežmoniška jėga traukia raliaus Augusto III suteikta vedėju. Už vaistinės nuomą į Universitetas. Jūra visada privilegija. Joje Tašyta, kad valstybės iždą reikėjo mokė liks su manim, o štai studi vaistinė egzistuoja apie pu ti 300 sidabrinių rublių per jų atidėlioti nereikia. Turiu santro šimto metų, ten dirbo metus. draugų, kurie vis dar kalba: savo darbą išmanantys jėzui Lietuvos medicina skau „Paskui, gal kitąmet stosiu". tų vaistininkai. džiai nukentėjo 1842 m. Žiūriu, kad tas „paskui" gali Vaistinė buvo steigiama ne Rugpjūčio pirmąją dieną už reikšti niekada. Žinoma, kar tik Universiteto reikalams, daryta Vilniaus medicinostais juokais pasiūlau — va bet ir tam, kad ja galėtų chirurgijos akademija. Vais žiuok į Universitetą, o aš — naudotis Vilniaus apylinkių tinė atiduota privatiems as į jūrą.. . Bet, manęs laukia gyventojai. menims. .. čia, be Universiteto, studi Vaistinės tiksli įkūrimo da Tačiau vaistinė egzistavo jų neįsivaizduoju savęs. dar penkiolika metų, iki Ir rieda traukinys „Klai ta nežinoma. Spaudoje rašyta, kad aka 1857-ųjų. pėda—Vilnius", veždamas Romualdą nuo vienos svajo demijoje buvo dvi vaistinės. nės link kitos. Ir jo studen Paged privilegijos duomenis, Parengė Aldona SlLALYTE tiškas gyvenimas tampa pa našus į mūsų visų: paskaitos, kursiniai, seminarai. .. Reikia jimą Nr. 790309, išduotą dirbti, svajoti nėra kada. Ne FF studentei Litai KRUŽAItik kiną mėgsta Romualas — TEI, laikyti negaliojančiu. patinka sportuoti, ypač krep Dingusį studento pažymė šinį žaisti, vakarais gera Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820921, išduotą knygą paskaityti, pažiūrėti jimą Nr. 810964, išduotą FilF studentei Lolitai JANUŠ televizorių, o naktimis, sap FilF studentei Aelitai ŠOVAI- KEVIČIŪTEI, laikyti negalio ne, sugrįžti prie jūros... jančiu. — O ką reiškia sapnuoti TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jūrą? — klausiu ir išgirstu Dingusį studento pažymė jimą Nr. 840412, išduotą PF paprastą sapno „aiškinimą": jimą Nr. 810155, išduotą — Matyt, Universiteto bai studentei Jolantai BORKY- IF studentui Vytautui TINI gimo diplomas man padės TEI, laikyti negaliojančiu. MUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė geriau suprasti ir jūrą, ir bū Dingusį studento pažymė ti reikalingesnių žmonėms, jimą Nr. 691242, išduotą PE jimą Nr. 801418, išduotą studentei Mildai EGLINSKAIkurie atiduoda jai save: lai PF studentui Andriui PETROvininkystei, Žuvies pramonės TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė KUI, laikyti negaliojančiu. ministerijai reikalingi specia Dingusį studento pažymė listai su aukštuoju išsilavi jimą Nr. 820515, išduotą GF studentei Laimai LILIŪTEI, jimą Nr. 801323, išduotą nimu. PEF studentei Birutei SVALJokios mistikos, viskas pa laikyti negaliojančiu . Dingusį studento pažymė KUTEI, laikyti negaliojančiu. prasta ir aišku. O lauke te belijo ir rūkas pakilo. Atro jimą Nr. 810571, išduotą Dingusį studento pažymė dė, kad visai greta, už kele FilF studentei Birutei VYŠ jimą Nr. 830679, išduotą to žingsnių, yra jūra, kurią NIAUSKAITEI, laikyti nega FilF studentei Irenai RAMA kasnakt sapnuoja Romualdas. liojančiu. NAUSKAITEI, laikyti nega Dingusį studento pažymė liojančiu. Augė GEINYTE
Akademijos vaistinė
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 11582. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2563. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. «CoBeTCKnū cryAeHT» — oprau napncoMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Autbm, npotpKOMa opAeHon TpyAonoro KpacHoro 3H3MeHH h Apy>x6u HapoA<» BHASHioccKoro yHHBepcuTe-ra hm, B. Kancysaca. Ha ahtobckom H3MKe. PeAaKTop R. BapamnnĮKafrre.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE