PROLETARAI, VfZNYltlTESl
C0J2VBOS scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
Apsvarstyti žurnalistų ruošimo klausimai
1978 m. spalio 13 d. Nr. 29(1054) KAINA 1 KAP.
ŠIAME NUMERYJE: VLKJS 60-MEClUI
KVIEČIA VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETAS
KAIMO KAPELOS VASAROS MARŠRUTAI
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI
Katedros istorijos puslapiai
Nelengva pasakoti apie. Būdinga ir tai, kad visi nueitą kelią kolektyvo, mokslų kandidatai apgynė kuriam truputį daugiau disertacijas, dirbdami kanei dvylika metų. Kated- tedroje. Didžiuojamės su ros istorijoje šis laikotar laukę pirmojo respubliko Prie TSRS Aukštojo pis trumpas. Ne taip jau je ekonomikos mokslu specialiojo vidurinio garsi ir specialybė, esanti daktaro. Tai ilgametis mokslo ministerijos Aukš šios katedros dispozicijor mūsų katedros vedėjas tojo išsilavinimo moko je. Kalbame apie buhalte Jonas Mackevičius. Plenumo dalyvius priėmė rektorius prof. dr. J. Kubilius mosios - metodinės valdy darbuojasi rinės apskaitos ir~saskalKatedroje bos veikia mokslines-me padarė pranešimą apie tiškumui. Studentų pažan nizavimą. Maskvos uni' tybos specialistų rengimą daug įvairių sričių specia todinės tarybos. Tai pa listų. Tačiau pagrindinę gumas 4,2—4,4 balo rodo, versiteto atstovai doc. L mūsų Universitete. tariamieji organai, pade žurnalistų kadrų ruošimą kad jų kokybinis paruoši Kalašukovas ir J. DrozdoTačiau neskubėkime da vietą užima buhalterinė mūsų aukštojoje mokyk dantys ruošti ir pravesti Pažymėtas vas, prof. V. Zdorovega is ryti išvadų. Galimas daly apskaita pramonėje. Be įvairius renginius, kuriais loje. Susirinkusiems įdo mas geras. kaip geras katedros bruo Lvovo kalbėjo apie mo kas ,arčiau susijaažinus su to, dėstomos ūkinės veik mu buvo sužinoti, kaip siekiama didinti mokomo komojo laikraščio leidi specialistų rengimo tech los analizės, revizijos ir žas tai, kad daug jaakviesjo ir auklėjamojo proce Vilniuje organizuotos žur mą, radijo ir televizijos nologija: pažvelgus j ne kontrolės kursas, o nuo ta dėstytojų praktikų, kad nalistikos specialybės stu so aukštosiose mokyklose mokomųjų studijų darbą tolimą praeitį, nuomonė 1976 m. įvesta nauja dis palaikomi ryšiai su LTSR dentų studijos, kas ir kaiD efektyvumą ir kokybę. ciplina — buhalterinės ap ir kita. Kolegos pateikė pasikeis. Jos organizuotos pagal daroma, kad jos būtų Žurnalistų sąjungos val daug klausimų, pareiškė Pradėkime nuo pirmųjų skaitos istorija. dyba, laikraščių ir žurna veiksmingesnės ir efekty atskiras fundamentalias Nemažą reikšmę turi žingsnių. 1965 m savo nuomonę tais klau<^i- katedros ka mokslo ir technikos dis vesnės. Docentas L. V. lų redakcijomis, radijo ir mais. luhalterinės apskaitos ka tai, kad katedra bendra televizijos komitetu. Žeimantas papasakojo ciplinas, taip pat pagal tedros vedėju skiriamas darbiauja su kitomis aukš ty* te< V. Gorochovo nuomo Taryboje buvo svarstą specialybes ar specialybių apie katedroje atliekamą ekonomikos tosiomis mokyklomis, nau ta apie, aukštųjų mokyklų TTocehfaff, metodinį darbą, apie dar ne, Vilniaus V. Kapsuko grupes. Žodžiu, jų daug kandidatas N. Nevinskas. dojasi žymių šalies moks ruošiamų žurnalistų pa buotojų mokslinę veiklą universiteto Žurnalistikos ir įvairių. skirstymą ir jų stažuotes Tai buvo pirmasis (respub lininkų patarimais ir kon Yra ir Žurnalistikos apie katedros pedagogi katedros veiklą apsunkina redakcijose. Palaikomi likoje apskaitos darbuo- sultacijomis. nius kadrus. Taip pat bu tai, kad greta metodinių mokslinė-metodinė taryba. mokslinj glaudūs ryšiai su Lietuvos tojas, turintis Posėdžio dalyviams bu Ji iki šiol rinkdavosi po vo paliestos kai kurios klausimų tenka spręsti ir vo aprodytas mūsų Uni laipsnį. Žemės ūkio akademijos, problemos, su kuriomis organizacinius. rą kartų iper metus: vie Buhalterinės apskaitos Latvijos P. Stučkos uni versitetas. Jie pamatė Fi ną Maskvoje .antrą — tenka susidurti praktinia Pranešėjas pateikė Są lologijos fakultetą, busi katedros iki 1965 m. ne versiteto, Minsko V. Kuikuriame nors šalies uni me darbe. junginei žurnalistikos mojo knygyno patalpas, buvo, tačiau pirmieji dip byševo Liaudies ūkio ins versitete. Per paskuti Po to kalbėjo filologijos mokslinei metodinei tary buvo Lelevelio, Smuglevi lomuoti apskaitos specia tituto buhalterinės apskai niuosius metus jos išva mokslų daktaras V. Goro- bai planus, kurie padėtų čiaus salėse. Svečius šil listai į gyvenimą išleisti tos katedromis. žiuojamieji plenumai bu chovas iš Maskvos uni katedrai jos darbe. Tarp tai priėmė rektorius prof. dar 1956 m. Po šešerių Mokymo prpceso tobu vo Baku, Minske, Tbilisy versiteto. Jis vadovavo jų — Istorijos fakulteto dr. J. Kubilius. Jis pa pa metų Universitetas išleido linimas neįmanomas be je, Kijeve, Taškente, Le tarybos komisijai, kuri rėmuose organizuoti atski sakojo apie Universiteto pirmąją specialistų, baigu intensyvaus metodinio dar prieš plenumą atvyko rą žurnalistikos skyrių, ningrade. sių dieninį skyrių, laidą darbo, kurio pagrindinis praeitį, kalbėjo apie tai, Dabar eilė atėjo Vil į mūsų Universitetą ir do įrengti poligrafijos labo kokias šiandien proble O 1966 m. pavasarį išleis uždavinys — kelti dėsty niui. Šių metų rugsėjo 25 mėjosi, kaip čia sekasi ratoriją. tuves atšventė ir pirmieji tojo pedagoginį meistriš mūs r vakarinio skyriaus absol kumą. Šie klausimai nuo sprendžia —27 dienomis čia vyko dirbti kolegoms, kaip jie Diskusijose kalbėjo Le mas eilinis tarybos plenumas. ruošia busimuosius spau ningrado universiteto Žur mokslininkai, kaip ruošia- ventai. latos svarstomi katedros Jame dalyvavo daugiau dos, radijo ir televizijos nalistikos fakulteto prof. masi sutikti jubiliejų, ko Negausios buvo tų me posėdžiuose, metodinėse kaip trisdešimt profesorių, darbuotojus. A. Berežnojus, Uralo uni tų grupių gretos. Antai konferencijose, paskaitų docentų ir dėstytojų iš aš — Vilniaus universiteto versiteto Žurnalistikos fa kie ateities planai. 1962 m. diplomai įteikti Svečiams buvo sureng 26 buhalteriams. Nedaug ir pratybų metu. Naudo tuoniolikos šalies univer Žurnalistikos katedros pa kulteto dekanas A. Fomijamės parama ir patari sitetų. Daug žinomų savo jėgus dėstytojų kolekty nichas. Jie pabrėžė V VU tos ekskursijos po Vilnių keitėsi studentų Skaičius mais kolegų, turinčių gan dalyko žinovų: prof. A. vas sėkmingai sprendžia žurnalistų paruošimo for ir Kauną. ir vėliau. svarų pedagoginio darbo Berežnojus iš Leningrado, uždavinius, prieš keletą mų įvairumą ir įdomumų. M. MILIEŠKA Palankesnė padėtis pa stažą. Tai ekonomikos prof. V. Zdorovega iš Lvo metų iškeltus TSKP CK Antrasis Tarybos svars staraisiais metais. Užtenka kandidatai docentai Vac vo, prof. I. Kuznecovas iš nutarime dėl žurnalistų tytas klausimas lietė mo Leonardo Skirpsto nuo- pasakyti, jog šiuo metu lovas Konstantinavičius, Maskvos. Ne vieno knv- kadrų ruošimo pagerini komosios praktikos orga- traukos. norinčius studijuoti są- Edmundas Kunevičius, Al Bas yra tekę skaityti, o mo, — pareiškė V. Goroskaitybą atrenkame kon- dona Jankaitienė, Liuddabar — susitikimas su chovas. — Tobulinamas kurso keliu, Pavyzdžiui, garda Androšiūnienė ir iais pačiais. mokymo procesas, vis šiais jubiliejiniais mokslo kiti. Turime daug pavyz organizuojamos metais katedra sukom dingų grupės kuratorių: Rugsėjo 25 dieną-, Meni geriau ninkų rūmų Raudonojoje studentų praktikos, stipriplektavo net šešias pirma tokių kaip ekonomikos kursių — būsimų buhalte kandidatas Albinas Sadecsalėje Maskvos universi narna materialinė ir tech rių akademines grupes: 4 kas, Gražina Savoniekieteto Žurnalistikos fakulte ninė mokymo bazė. Pažy grupes, kuriose dėstoma nė, Edvardas Žižys. to dekanas prof. J. Za- mėtinas katedroje atlieka surskis pradėjo pirmąjį mas metodinis darbas. lietuvių kalba ir 2 — ru Kiekvienam aišku, jog tarybos plenumo posėdį. sų kalba. Geras dalykas, nurody spręstinų klausimų spe Pastebimi ne tik kieky cialistų profesinio rengi— Tai vienintelis Tary ta, kad studentai ruošiami bų Sąjungoje atvejis, kai kryptingai. Ir specializaci biniai, bet ir kokybiniai mo ir auklėj imo darbe žurnalistikos katedra pri ja, ir profilizacija, V. Toposlinkiai tiek studentų, niekad netrūksta, Kitaip klauso Istorijos fakulte richovo nuomone, leidžia tiek pedagoginio persona ir negali būti, Katedrai tui, — jis pasakė. — To kokybiškiau paruošti bu lo. Štai buhalterinės ap ypač kelia susirūpinimą dėl labai įdomu susipažin simuosius žurnalistus, pa skaitos katedroje šiuo me studentų savarankiško ai su jos darbu. deda jiems geriau susipa tu dirba 15 etatinių dėsty darbo organizavimo bei Mūsų Universiteto žur žinti su kuria nors tary tojų. Vienuolikai iš jų su studijų kontrolės klausi nalistikos katedros vedė- binio gyvenimo sritimi, teiktas ekonomikos kandi mai. las doc. L. V. - Žeimantas užkerta kelią jų diletan- Svečlai apžiūri senąjį musų Universitetą. E. doc. p. L. KRIVKA dato mokslinis laipsnis
SKIRIAMA VLKJS 60-MEČIUI
ŽODŽIO ✓"* IKII/I 1 _,| \| |\. — AA f— N| A, X ' »LI 1/
Svarbus komjaunimo uždavinys — jtvirtinli mūsų jaunimo sąmonėje tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo idėjas, skiepyti pa sididžiavimą mūsų TėvyIšmokti naudotis žodžio ne, pasiryžimą ginti sočia- Sinkiu, pajusti įsmeigusiu lizmo iškovojimus. Šiuose žvilgsnius į tribūną žmodarbų baruose jau su- n'U mintis ir įsiterpti laikauptas nemažas patyri- ku taikliu oratoriaus žomas Vilniaus miesto kom- džiu, svarstant ir sprenjaunimo organizacijose džiant tai, kas svarbu ir Vilniaus valstybiniame V reikšminga ne tik tau, bet Kapsuko universitete, ki ir kolektyvui, kraštui, Tė tuose kolektyvuose. Ryš- vYne>- • • Ne kiurksoti kia internacionalinės kampe, kai svarstomi jaudraugystės švente tapo dinantys klausimai, bet neseniai respublikoje jvy- laiku pakilti į tribūną, pakuslos draugystės su bro kreipti klausytojų mintis liškomis socialistinių šalių ir aistras reikiama krypt:jaunimo sąjungomis die- m’ taj ne įspūdinnos, kuriose dalyvavo 2a tai tikrai reikšminlr ga .svarbu, garbinga, Lenkijos, Vengrijos Lektoriaus oratorinis VDR jaunimo pasiuntimenas visais laikais buvo niai. Spalio 18—25 dienomis reikalingas, jis ypač rei (vyks VLKJS 60-mečiui kalingas išsivysčiusio so skirtas sąjunginis komjau cializmo laikais. Kalbos nimo susirinkimas „Lėni kultūra, žodžio menas, gi no priesakams ištikimi" lus savo epochos klausi Partinių organizacijų pa mų suvokimas, mokėjimas reiga — padėti respubli dalykiškai, principingai ir kos komjaunuoliams jgy patraukliai spręsti tribū vendinti šią gražią inicia noj syarstomus klausimus tyvą, kuri turi tapti ko — šį meną propaguoja, j > lektyvine komjaunimo or-. moko Visuomeninių pro> Jaunojo ganizacijų, komjaunuolių|[*e,si................... ,'ų fakulteto ir jaunimo ataskaita par lektoriaus mokykla. • Ji nuėjo trumpą, bet tijai ir liaudžiai.
reikšmingą kelią mūsų Universitete: nuo oratori NAUDINGAS nio meno iki Jaunojo lek toriaus mokyklos. Per ei PASITARIMAS lę metų mokykla įsigijo Antradieni spalio 10 reikalingą patyrimą subūdieną vyko Universiteto re aPbn save 2e ų sb profsąjungos ir ūkinio ak- Clalis h ?r<? ? tyvo pasitarimas. Čia bu- mokslininkų, rašytojų vivo nagrinėjami labai svar- suomemmų veikėjų skal bus klausimai, liečiantys cnĮ' re8PU d-A-ži studentų maitinimą. aDie 300 lektonu' Graži GraZ1 Pirmasis kalbėjo pro- d°vana Universiteto jubirektorius P. Eigminas. Jis ieJul: mokslo metais apžvelgė atliktus per de- T i>ial® vynis mėnesius darbus 3ay?°’°. lektoriaus molankytojai klausys Padaryta tikrai nemažai: Ikyklos mokančių orasuremontuoti 1_____ _ pranešimų, . . meno paslapčių „Žaltvykslė", kitos buitį-1 nės patalpos, pastatyta Paskaitose bus apžvelgta meno daug naujų įrengimų. Ta-. oratorinio ... . . raida nuo čiaui dar yra ir trūkume En|lko? orat?ri'5'į, įvairia Delsiama su Juveidu71laikų žymių kalbėto’4 iki 'addarvmL terybinės epochoS- TuO valgyklos V ’budu klausytojai pasisems trūksta kavos virimo apa ratų. Ūkininkai stengiasi |zžinių iš retorikos istori per likusius kelis mėne- jos, paskaitų ruošimo ir sius ištesėti savo pažadus. ĮJ’ skaitymo metodika. Įdomių faktų pateikė Klausytojai turės progos .j . ūkiskaitines -i-i-i. - •jmo- susupazinti su tokiais svarstudentų klausimaiSr kaip nes direktore I Mikučiokalbos 0 nyte. Šiais metais Univer-__ siteto valgyklose vyko anatomija bei fiziologija nemaža technologin’ų kalbėtojo elgesio etika konferencijų. Populiarios įtaigumas ir poveikio au yra ir kontrolinio virimo ditorijai priemonės, mo dienos. Po tokių renginių komi taisyklingos lietuvių lankytojai tampa daug kalbos ir kt. Kviečiame norinčius da reiklesni. Buvo suorganizuotos lyvauti Jaunųjų lektorių 130 lietuviškų ir 4 kitų mokyklos darbe, kviečiarespublikų patiekalų die me ir tuos, kurie, pamatę nos. Gero įvertinimo su mūsų skelbimus, susidolaukė surengtos šešios mėję vienu ar kitu prane prieššventinės, tematines šimu, atsilankys tik į juos „Saldūs patiekalai" ir ki dominantį užsiėmimą. L. JURGIENĖ, tos parodos. Jaunojo lektoriaus Valgyklos darbuotojai mokyklos vedėja, paruoš mums daržovių sa ekonomikos kandidatė vitarnos stalus. Šiais me tais dar bus visose val gyklose suorganizuotos kontrolinio virimo dienos, neakivaizdinės lankytojų konferencijos. Pasitarimo dalyviai aptarė abone mentinio maitinimo pro blemas ,studentų budėji mo valgykloje ir dietinio maitinimo uždavinius. Profsąjungos ir ūkinio aktyvo pasitarime dalyva vo Vilniaus valgyklų tresto direktoriaus pava duotoja K. Lapienis. „TS"
MOKYKIMĖS VISUOMENINIŲ RIEŠ penkerius metus mūsų Universitete gi Naujuosius mokslo metus VPF sutinka labai sumė naujas padalinys: Visuomeninių profesijų klestėjęs ir išaugęs. Baigiamieji pirmojo penkmečio mokslo metai sutampa su mūsų Alma Md. v fakultetas. Jis išlaikė laiko egzaminą irfakulteto su spėjo Įrašyti Į Alma Mater metraštj gražius pusla ter jubiliejiniais metais. pius. Šaunųjį Universiteto 400 metų jubiliejų VPF suAukštojoje mokykloje VPF sprendžia du uždavi tinka gražiais rezultatais: per savo penkmetį jis pa. nius: 1) padėti studentams kultūringai, (domiai ir ruošė apie 1000 absolventų, iš kurių apie 300 lekloprasmingai organizuoti laisvalaikį ir 2) įsigyti stu rių .daugiau kaip 700 meno, sporto, turizmo, kraš dijų metu antrąją profesiją. totyros, gamtos apsaugos specialistų, fo'.okorespon Kaip rodo TSRS aukštųjų mokyklų praktika, VPF dentų ar VU istorijos ir ekskursijų vadovų. VU ju atlieka didelį ir naudingą darbą, ruošiant gyvenimui biliejiniais metais VPF išleis pirmąją komjaunimo išsivysčiusio socializmo epochos specialistus. organizatorių skyriaus laidą. Daugelis fakulteto ab VPF gimė pokario metais. Tai jauniausias mūsų solventų dirba respublikos ir rajonų kultūriniame Universiteto fakultetas, bet jau suspėjo tvirtai įsira bei liaudies ūkio darbe: VPF lankytojų skaičius kas šyti Į aukštųjų mokyklų fakultetų gretas, kaip sudė met gausėja. 1977/78 m. m. fakultete mokėsi dau tinė kompleksinio jaunųjų specialistų mokslinio, giau kaip 1100 studentų. etinio ir estetinio mokymo ir auklėjimo forma. Prieš Antroji profesija — ne išmonė. Išsivysčiusio so naują fakultetą, jo Tarybą iškyla uždavinys: padėti cializmo epochai reikalinga visapusiškai išsilavinę būsimiems liaudies ūkio, kultūros ir mokslo specia listams įsisavinti meno, kultūros, sporto, tuiizmo, kraštotyros, gamtos apsaugos, fotokorespondentų, vertėjų-informatorių ar kitas profesijas. Jų reikšmę akivaizdžiai rodo gausėjantis mūsų šalies miestų, rajonų, klubų ir kultūros namų liaudies dainų ir šo kių ansamblių tinklas, tapę tradicija sporto, turiz mo, kraštotyros, gamtos apsaugos tūkstančių entu ziastų sąskrydžiai, nesibaigiančios turistų maršrutų trasos ,kas liudija apie visos mūsų tarybinės liau dies smarkų kultūrinį augimą. Šis gaivus reiškinys charakterizuoja ne tik mūsų jaunimą, mūsų studen tiją — jame dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės. specialistai. Tai mokslinės-techninės revoliucijos Šiam reiškiniui skiria rimčiausią dėmesį tarybinė amžiaus normalus reiškinys. Susiformavęs visuome spauda, radijas, televizija, įvairios organizacijos. niniais pagrindais, VPF vis stipriau susisieja su visa Šiais metais pasirodė du svarbūs dokumentai: ba aukštosios mokyklos naujausių mokslo ir kultūros landžio mėn. TSKP CK nutarimas „Dėl priemonių žinių įsisavinimo ir ugdymo sistema. Jis tampa ne saviveiklinei meno kūrybai toliau ugdyti" ir rugsė tik reikalingas, bet ir būtinas tarybinėje aukštojoje jo mėnesio LKP CK nutarimas, numatantis priemo mokykloje. Absolventas, baigęs Universitetą lr įsi nes vykdant TSKP CK balandžio mėnesio nutarimą. gijęs dvi profesijas, dvigubai vertingas. Žinoma, LKP CK savo nutarime reikalauja iš vietinių parti jei abi profesijas jis įsigyja giliomis studijomis o nių ir tarybinių organų, ministerijų ir žinybų visa ne formaliai studentaudamas. Ką apgraibomis įsipusiškai padėti ugdyti meno kolektyvų veiklą, plės gyji, tas lengvai ir išgaruoja. ti ir gilinti ją". „.. .reikia stiprinti partinį vadovavi Baigiantis 1977/78 m. m. Universiteto dėstytojų Ir mą meno saviveiklos ugdymui, — skaitome rugsėjo studentų susirinkimuose nuskambėjo šūkis: PADA mėn. LKP CK nutarime, — laikyti ją svarbia prie RYSIM JUBILIEJINIUS METUS PAVYZDINGO MO mone, padedančia kelti darbo žmonių kultūrą, ska KYMOSI METAIS!" tinti jų politinį ir darbo aktyvumą, gerinti interna Jubiliejiniai metai įpareigoja VPF Tarybą, visus cionalinį ir patriotinį auklėjimą, tobulinti laisvalai fakulteto padalinius gerai pasiruošti naujiems moks kio organizavimą". lo metams, laiku organizuoti mokymo procesą, kad Visas tarybų šalies gyvenimo patyrimas rodo, kad menas ir kitos saviveiklinio darbo formos — tai šūkis „Padarysime jubiliejinius Universiteto melus pavyzdingo mokymosi metais" nepakibtų ore. galinga priemonė, auklėjanti išsivysčiusio socializ Naujieji mokslo metai Visuomeninių profesijų fa mo epochos žvalų, optimistiškai nusiteikusį, ener kultete šiemet prasideda lapkričio mėnesį. Laiko li gingą .atsidavusį savo socialistinei tėvynei žmogų. ko nedaug. VPF dekanatas, skyrių vedėjai, visi fa Visuomeninių profesijų fakultetas yra bendro kulteto Tarybos nariai privalo imtis skubių priemo TSRS plačiųjų liaudies masių dvasinio ir kultūrinio nių, kad būtų laiku sudaryti VPF skyrių tematiniai augimo atspindys. Savo darbą jis grindžia naujau ir kalendoriniai planai, kruopščiai parinkti aukštos siais tarybinio mokslo ir visuomeninio gyvenimo kvalifikacijos dėstytojai, skelbimais, plakatais, kitais patyrimo duomenimis, tai atspindi Aukštojo lr spe būdais plačiai Informuoti studentai, stacionaro de cialiojo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintose kanatai, katedrų vedėjai, kuratoriai ir visuomeninių VPF programose. organizacijų aktyvas apie VPF skyrių darbo profilį, Šitą kilnų VPF uždavinį gerai supranta Universi studijų apimtį, uždavinius, reikšmę, vietą ir laiką, teto ir respublikos mokslo, gamybos ir kultūros iš anksto paruoštos užsiėmimų patalpos, sudarytas specialistai bei darbuotojai, nemažas būrys kurių užsiėmimų tvarkaraštis. yra Visuomeninių profesijų fakulteto dėstytojai. VPF DARBO PLANAVIMAS PRASIDEDA NUO Tai Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo minist SKYRIŲ DARBO PLANAVIMO. Jį reikia atlikti lai ras prof. H. Zabulis, Universiteto prorektorius ku ir kruopščiai. mokslo reikalams doc. J. Grigonis, profesoriai J. Planuojant ir organizuojant skyrių darbą reikia Markulis, C. Kudaba, K. Šešelgls, J. Žėruolis, Filo pasikliauti fakultetų komjaunimo aktyvu. Universi logijos fakulteto dekanas doc. J. Pikčilingis, LTSR teto Komjaunimo komitetas įsipareigojo teikti VPF nusipelnęs gamtos apsaugos veikėjas V. Bergas, rimtą ir visapusišką pagalbą. VPF skyrių vedėjai tu LTSR MA Istorijos instituto v. m. b. A. Tautavi rėtų tuo pasinaudoti. čius ir kiti. PAVYZDINGAS mokymosi proceso organizavi VPF veiklą ir mokymo bei auklėjimo sistemą mas prasideda nuo sklandaus suplanavimo VPF de reglamentuoja bendri aukštųjų mokyklų nuostatai. kanato, skyrių ir fakulteto Tarybos darbo, Tarybos Fakultetas turi savo Tarybą ir, pagal studentų pasi narių drausmingumo ir entuziazmo, numatytų pU rinktą profesiją, dešimt skyrių (katedrų). Tarybą nų vykdymo kontrolės. Šiais dėsniais iki šiol vado sudaro skyrių vedėjai, dekanas, prodekanas ir vi vavosi fakultetas. BE ENTUZIAZMO VISUOMEM suomeninių organizacijų atstovai: Universiteto par NIO DARBO VEŽIMO NĖIŠJUDINSI. Nežiūrint tinės organizacijos, Komjaunimo ir dėstytojų bei sklandaus VPF Tarybos darbo ,deja, vis dar pasitai studentų profsąjungos. Taryba — tai operatyvus ko nuomonių, esą VPF darbas yra „antraeilis daly mokymo ir auklėjimo štabas. Jam priklauso prof. kas", galima kartais ir „pasimuliuotl", „papavėsiauA. Bartusevičienė (prodekanė), meno profesijų sky ti". Pasitaiko studentų nedrausmingumo, užsiėmimų riaus vedėjas prof. V. Germanas, docentai V. Skuo praleidinėjimų. Tokie nuotykių ieškotojai užmiršta dis — gamtos apsaugos, B. Svecevičius — anglų vieną bendrą universitetinių studijų taisyklę: dyki kalbos vertėjų-informatorių, R. Batūra — VU isto nėjimas, disciplinos pažeidinėjimai, sistemingas stu rijos, V. Juodakis — fotokorespondentų, ekonomi dijų praleidimas yra rimčiausias aukštosios mokyk kos kandidatė L. Jurgienė — jaunųjų lektorių, vyr. los žinių įsisavinimo priešas. dėstytojai V. Mačiekus — kraštotyros, A. PaliukaiVisuomeninės organizacijos, visuomeninės moky tis — turizmo, S. Strazdas — sporto, komjau nimo aktyvistas, teisės fakulteto studentas A. Ku mo formos kuriasi ir tvarkosi visuomeniškais pa činskas — komjaunimo organizatorių skyriaus ve grindais, bet tai nereiškia, kad visuomeninių parei gų pažeidinėjimas yra toleruotinas. Aplaidumas Ir dėjas. Tarybos pirmininku yra fakulteto dekanas. disciplinos nesilaikymas yra skaudi yda apskritai, VPF peraugo mėgėjišką saviveiklinę stadiją. Mo VPF darbo sąlygomis ji tampa dvigubu stabdžiu kymasis jame trunka nuo vienerių iki dvejų metų, Užmiršti asmeninę atsakomybę niekam nedera. o jj baigus absolventas gauna liudijimą apie įsigytą Nauji mokslo metai... Kaip daug jie mums ža papildomą profesiją, ir tai įrašoma, baigus absol da! Ir kaip daug iš mūsų reikalauja! Kiek džiaugs ventui Universitetą, j jo charakteristiką. Kaip rodo daugelio metų praktika, antra profesija palengvina mo ir kiek malonaus pasitenkinimo purenant dirvo jaunajam specialistui adaptuotis darbovietėje ir už nus, kai išvarai paskutinę vagą. Malonu prisiminti imti deramą vietą naujame kolektyve. Toks aukštas tuomet Nikolajaus Ostrovskio romano „Kaip grūdi intelektualinės kultūros specialistas tampa pavyz nosi plienas" Pavelo Korčiagino žodžius: „BrangiatiNukelta į 3 psl. džiu kolektyve.
P
įpareigoja
PROFESIJŲ FAKULTETE! ■■ I
*
i:
■ ■■■
■■
ARTĖJA ALMA MATER 400 METŲ JUBILIEJUS
Šiais mokslo metais prieš VPF Universiteto istorijos skyrių iškyla la bai svarbūs uždaviniai. Jo užsiėmimai vyks nuolat gausėjant ekskursijų srau tui iš įvairių TSRS kraštų ir užsienio šalių. Paruošti mūsų Alma Mater istori jos žinovus gidus, konsul tantus, pranešėjus-informatorius, mokančius skai tyti Universiteto žilos se novės metraščių pusla pius, atskleisti juos prieš lankytojų ir klausytojų akis, nušviesti visa tai, kas reikšminga mūsų laikams... Ir ne tik lietuvių, bet ir rusų, užsienio tautų kalbomis uždavinys
——
■
——I
svarbus, didelis ir atsakin gas, o kartu — labai gar bingas. Šios rūšies žinovų laukia ne tik mūsų šalies liaudis, jie reikalingi ne tik Jubiliejiniais metais, Juk Vilniaus ir jo mokslo bei šviesos židinio — mūsų Universiteto garsas sklinda ne tik iš pramogi nės dainos „Buvo dėdė Vilniuj"... O ką parsiveš iš Vilniaus tos dainos he rojus — tai priklausys
■!—
———————
dies buities muziejumi r kitais istorijos, kultūros paminklų, aktualiais da barties klausimais. Studijų metu bus sie kiama, kad absolventai galėtų ne tik patys pagi linti savo istorines ži nias, bet galėtų supažin dinti savo fakultetų ir Universiteto svečius su Universitetu, Vilniaus ir kitomis žymiausiomis res publikos vietomis, reikia
Universiteto istorijos
žinovai nuo mūsų ruošiamų informatorių ir žinovų. Artėjant Universiteto jubiliejui, VU istorijos užsiėmimuose skyriaus bus plačiau susipažįstama su Alma Mater istorija ir paminklų ansambliu, ap žvelgiama istorinė ir kul tūrinė Universiteto raidos aplinka, susiipažįstama su Vilniaus, Trakų, Kauno istorijos ir kultūros paminklais, Rumšiškių liau-
maii reprezentuoti mūsų Universitetą jubiliejiniais metais. Pageidautina, kad užsi ėmimus lankytų po 2—3 darbuotojus ir po 2—3 žemesniųjų kursų studen tus iš kiekvieno fakulte to. Apie Universiteto isto rijos skyriaus darbą gali ma sužinoti Istorijos fa kulteto dekanate. Doc. R. BATŪRA
VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETO STRUKTŪRA
KVIEČIA
SPORTO SKYRIUS Fizinė kultūra — viena patraukliausių, žavingiau sių jaunimo saviveiklos sričių. Tai vyriškumo, fi zinio ir dvasinio užsigrū dinimo, ištvermės, varžo vų jėgų išmėginimo sta dione, bėgimo take, eity nių ir žygių, sporto šven čių .turistinių kelionių poilsio ir įvairių pramogų arena. Tuos, kurie nori įsigyti sporto meistriškumo prašome į Visuomeninių profesijų fakulteto Sporto skyrių. Sporto skyriuje užs;ėmimai vyksta treniruo čių bei varžybų forma. Tuo pačiu studentai susi pažįsta su atskirų sporto šakų technikos ir taktikos naujovėmis, užsiėmimų vedimo nuotaika. Varžy bų organizavimu ir teisė javimu. Mokslas trunka dvejus metus, užsiėmimai vyksta 4—6 kartus per savaitę atskiromis sporto šakomis, įvairiose sportinėse bazė se. Užsiėmimus veda fizi nio auklėjimo katedros dėstytojai, atskirų sporto šakų specialistai. VPF sporto skyriuje veikia šių sporto šakų grupės: akademinio irkla vimo, baidarių — kanojų irklavimo, fechtavimo, futbolo, gimnastikos, krep šinio, kulkinio šaudymo lengvosios atletikos, me ninės gimnastikos, orien tacijos sporto, PDG dau giakovės, plaukimo, ran kinio, slidinėjimo, stalo teniso .sunkumų kilnoji mo, teniso, tinklinio. Norinčius lankyti VPF sporto skyrių prašome kreiptis į Fizinio auklėji mo katedrą, Čiurlionio 21. St. STRAZDAS, VPF Sporto sk. vedėjas, vyr. dėstytojas
„Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka“, „Zarasų kraštas — ežerų meilė", ■.Už Raseinių ant Duby sos". .. Kaip nuostabiai apdainavo mūsų kraštą Maironis. O kiek nuosta bių dar neapdainuotų mū sų krašto, mūsų kaimynų — latvių, estų, baltarusių, ukrainiečių, mūsų milži niškos daugiatautės Tary bų šalies plotų! Ar pažįs tame mes savo kraštą., jo Eamtą? Ar mokam saugo ti los tuntus ir lobius? Šį kilnų darbą turi atlikti ir ruošti kadrus patikėta Gamtos apsaugos skyriui. ■1‘s ruošia visuomeninius gamtos apsaugos organi zatorius, reguliariai ruo šia žygius į įvairias įdo mias gamtos vietas Mokslas jame trunka 2 metus. Skaitomos paskai tos, vedamos mokomosios lr Pažintinės ekskursijos Skyriaus klausytojai atlie ka praktiką gamtoje pa sai Gamtos apsaugos ko miteto, Vilniaus valstybi-
Bukime ,,Terra pura“ draugais nės gamtos apsaugos ins pekcijos, Istorijos institu to ir kultūros paminklų valdybos užduotis. Mokslo metų pabaigoje laiko įskaitą arba egzaminą raštu, kurie vertinami žur nalo „Mūsų gamta" re dakcijoje. Skyriuje dėsto 40 žino mų mūsų šalies gamtos žinovų. Jie dirba įvairio se įstaigose, įvairiose sri tyse. Skyriaus mokymo pro grama praktiškai apima visas mūsų gyvenamosios aplinkos apsaugos proble mas. O visa tai labai pra turtina klausytojų erudici ją ,ugdo visuomeninio darbo įgūdžius, pagrįstus teorinėmis žiniomis. Baigę šį skyrių, gauna Gamtos apsaugos organi zatoriaus valstybinį pažy mėjimą ir Liaudies uni versiteto Gamtos apsau
gos fakulteto baigimo diplomą. Be to tampa klu bo „Terra pura" (švari že mė) nariais. Jais būna ir baigę Universitetą. Gamtos apsaugos orga nizatoriaus visuomeninė profesija tauri,“ įdomi, gi liai prasminga, labai rei kalinga. Ji puikiai pri tampa prie kiekvienos pagrindinės profesijos, o kartais tam tikroms asme ninio gyvenimo aplinikybėms susiklosčius, ji gali tapti ir pagrindine profesija. Gamtos apsaugos skyrių yra baigę arba dabar mo kosi beveik visų mūsų Universiteto fakultetų auklėtiniai. skyriuje Užsiėmimai vyksta 6 kartus per menesį, nuo 19.00 vai. iki 21 vai. Gamtos mokslų fa kultete (Čiurlionio 21), Augalų fiziologijos audi-
tori joje (kieme, II rūmai, įėjimas iš Sierakausko gatvės). Pradedantiesiems pir mieji užsiėmimai ir pri ėmimas į skyrių įvyks š. m. spalio mėn. 26 d. ir 31 d. I skyrių priimami visų fakultetų II—IV kursų (Med. fak. taip pat ir V) studentai, aspirantai, Universiteto darbuotojai. Visus, mylinčius gam tą, norinčius prisidėti prie gyvenamosios aplinkos, mūsų krašto apsaugos, tos aplinkos švirinimo, puošimo ir turtinimo, , kviečiame įsijungti j Gamtos apsaugos skyriaus darbą, Gamtos apsaugos skyrius Jūsų laukia. Doc. V. SKUODIS, VPF Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas
Antroji specialybė — meninė Įkūrus universitete Visuo meninių profesijų fakulte tą (1974 m. sausis), be įvai rių kitų skyrių buvo organi zuotas ir meno profesijų sky rius, kuris ėmė veikti iki tol buvusių atskirų meno žanrų grupių pagrindu. Meno pro fesijų skyriuje yra šios gru pės: choro ir vokalinio an samblio, etnografinio ansamb lio, liaudies instrumentų, pu čiamųjų ir estradinio orkest ro, šokių, dailės, dramos ir meninės agitbrigados. Didžiumai studentų nesveti ma daina, šokis, muzika, teatras, dailė ir, vos įsijungę j gausų studentišką būrj, jie išreiškia norą dalyvauti Uni versiteto centriniuose meno kolektyvuose arba fakultetų meno saviveikloje. Todėl ne nuostabu, kad ir iki VPF įsi kūrimo Universitetas garsėjo pasiekimais meno saviveiklo je. Meno profesijų skyriaus organizavimas suteikė naują impulsą meno saviveiklai vystytis. Rektoratas išskiria kasmet vis didesnes lėšas su stiprinti kolektyvų materiali nę bazę. Antai, vien 1978 m. iš biudžeto lėšų išskirta 50000 rublių rūbams įsigyti, neskaitant lėšų muzikos in strumentams ir kitiems reika lams. Išskiria lėšų meno ko lektyvų išvykoms į broliškas respublikas, j kitas socialisti nes bei kapitalistines šalis. Didesnį dėmesį ėmė skirti meno saviveikios išvystymui fakultetų vadovybė ir dėsty tojai. Nuolatinę paramą tei kia Universiteto partinis ko mitetas, profsąjunginės ir komjaunimo, fakultetų parti nės organizacijos. Visa tai leidžia plėstis me no kolektyvams, jiems gau sėti, bręsti meniškai ir idėjiš kai. Todėl nemaža Universi teto centrinių kolektyvų yra laureatai, laimi prizines vie tas miesto, respublikinėse ir net sąjunginėse meno apžiū rose. Estetinio lavinimo katedrai ir VPF-to meno profesijų skyriui keliamas uždavinys ne tik galimai plačiau vysty ti meno saviveiklą, įtraukiant į ją didesnį studentų skaičių, bet ir paruošti iš esamo gau saus meno mylėtojų būrio specialistus, kurie, dirbdami pagal pagrindinę specialybę, kartu puoselėtų meną tarp dirbančiųjų, organizuotų ir vadovautų meno saviveiklai. Ir šis uždavinys sėkmingai vykdomas. Iki VPF įsikūrimo jame buvo 51 studentas, ku rie ruošėsi antrajai visuome ninei specialybei, o 1977/78 mokslo metais — 175 studen tai, iki 1974 m. paruošta ir gavo atitinkamus diplomus (iš viso 139 studentai, t. y. kasmet vidutiniškai apie 20, tai dabar kasmet gauna dip lomus 40—45 studentai. Būti na pažymėti, kad daugelis absolventų dirba sėkmingai,
jų pavardės minimos spaudo je, meno saviveiklos apžiūro se. Meno profesijų skyriaus studentai, dalyvaudami cent riniuose kolektyvuose, atlie ka svarbų darbą, vystydami ir fakultetų meno saviveiklą. Daugelis jų yra įvairių su manymų iniciatoriai ir orga nizatoriai. Kas nematė fakul teto meno saviveiklos apžiū ros, vykusios šių metų gegu žės mėnesį? įvairiuose meno žanruose matėme daug vei dų, kuriuos dažnai matome dainų ir šokių ansamblyje, mišriame ir vyrų chore, kie mo teatre, kaimo kapeloje, pučiamųjų orkestre, etnogra finiame ansamblyje, dailės studijoje. Geriausi kolekty vai ir atlikėjai buvo atrinkti naujų mokslo metų atidary mo minėjimo koncerte, kurį gerai įvertino Universiteto vadovybė ir svečiai. Taigi galima neperdedant tvirtinti, kad Estetinio lavi nimo katedros ir VPF meno profesijų skyriaus veikla kasmet vis labiau plečiasi, jų dėstytojų ir dalyvių poveikis studentų kultūriniam bei es tetiniam lavinimui yra žy mus. Pradėjome naujus, jubilie jinius mokslo metus. Univer sitetas ruošiasi deramai atžy mėti VU 400 metų jubiliejų. Jam ruošiasi katedra ir VPF meno profesijų skyrius. Jau baigiama sudaryti plati įvai rių meno žanrų programa, kurią galės atlikti tik gausus ir meniškai bei idėjiškai pa siruošęs kolektyvas. Su Uni versitetu atsisveikino, baigę studijas, nemažas būrys meno kolektyvo narių. Išėjusius būtina papildyti nauja pamai na, kuri šalia sutelkto ir brandaus branduolio galėtų sparčiai įsijungti į meno sa viveiklą. Tad kviečiu visus, kas myli šviesią teatro ram pą, šmaikštų ir menišką tep tuką, jungtis į veikiančius Universitete meno kolektyvas pagal potraukį ir pasiruoši mą. Neliūdėkite, jei nepatek site į cėTJtrinius kolektyvus. Plati dirva jūsų gabumams meno srityje pasireikšti yra fakultetų saviveikla. Joje me niškai subrendę jūs būtinai pateiksite į centrinius kolek tyvus, Dėstytojai laukia jūsų! prof. V. GERMANAS, Estetinio lavinimo katedros vedėjas, VPF tarybos narys
Atkelta Iš 2 psl.
šia, ką turi žmogus — tai gyvenimas. Jis duoda mas jam vieną kartą ir pragyventi jį reikia taip, kad nebūtų kankinamai skaudu dėl... smulkmeniš kos praeities ir kad mirštant galėtum pasakyti — visas gyvenimas ir visos jėgos buvo atiduotos tam, kas gražiausio pasaulyje..." Po metų kitų baigsis vyresniųjų kursų studentų universitetinės studijos, įdomiausi jaunystės metai. Kokį kraitį sukrausim ir su savim išsinešlm apleis dami mūsų Alma Mater rūmus? Tai gyvenimo klau simas. Atsakymas priklausys nuo kiekvieno studen to: studentavo jis ar studijavo? Atsakymą nulems tai, kaip mes vadovavomės dėsniu: stropumas, at kaklumas, ryžtas ir entuziazmas. Spręsdamas šį klausimą, Visuomeninių profesijų fakultetas kartu su mūsų Alma Mater profesūra noriai padeda ir padės tiems, kurie trokšta visapu siškai pasiruošti gyvenimui .darbui gamyboj, kultū ros baruose ir kitose srityse. Doc. P. UŽKALNIS Visuomeninių profesijų fakulteto dekanas
200-asis KAIMO
KAPELOS
KONCERTAS ĮSPŪDŽIAI IS KONCERTINES KELIONĖS DALIJASI KAIMO
Šią vasarą Universiteto kaimo kapela grojo „Gaudeamus" šventėje Vilniu je, studentų statybinių bū rių nariams Širvintų, Pas valio, Ukmergės rajonuo se. Smagia daina ir tran kiu šokiu gėrėjosi Smo lensko srities gyventojai, taip pat šaunieji BAM-o statytojai. Tikriausiai ne verta išvardinti miestų, kaimų, gyvenviečių pava dinimus, kur pabuvota, kur koncertuota. Jų gan daug... Verčiau pasikal bėkime su šios kapelos vadovu, nariais. Paprašy kime, kad jie papasakotų, kas iš šių įdomių kelionių įstrigo atmintyje. Tądien mes kalbėjomės su kaimo kapelos vadovu A. Valiu liu ir narėmis Meile Misevlčiūte, Raimonda Matuzaite, Kazyte Mažei kaite.
A. VALIULIS: — Mūsų anksti rytą, o grįždavome amžiaus žmonėms daug ką vėlai vakare. Tekdavo pasako skaičiai. Pateiksiu koncertuoti per dieną po keletą skaičių: per vasa du kartus, o neretai dar rą nuvažiuota įvairiomis vienas koncertas įvykdavo transporto priemonėmis prie autobuso. Mus vis virš 8600 kilometrų, kon dar prašydavo pagroti, certuota 38 kartus, mūsų padainuoti. Tiesa, per Iš koncertų klausėsi per 15 leistuves padarėme cepe tūkstančių žmonių... Na, linų balių: su dviem trin žinoma, įspūdžius nei iš tuvėm reikėjo sutarkuoti matuosi, nei pasversi. bulves ir pagaminti 18'1 Tiesa, dar vienas įdomus cepelinų. skaičius — Tiumenės sri A. VALIULIS: — Viso tyje Surguto mieste ivyko se kelionėse, visuose kon mūsų kapelos 200-asls certuose su mumis buvo koncertas. Lietuvos kino studijos M. MISEVIČIOtE: — operatorius A. Tarvydas. Smagiai prabėgo ši stu Dar teks kartą prisiminti dentiška vasara. Ją ilgai malonią kelionę, peržiūrė prisiminsiu. Kelionės po jus nufilmuotus kadrus. gimtąjį kraštą, plačiuosius Labai sunku viską išsaky Sibiro tolius... Išskirti ti. Tai gan skuboti mūsų Mus tai, kas labiausiai patiko, kelionių įspūdžiai. sunku. Kol kas viskas pakerėjo gamtos didingu įdomu, viskas gera. Ne mas ir žmonių nuoširdu užmiršiu, kaip viename mas. Todėl nieko nuosta miestelyje mus iš autobu baus, kad mūsų kapelos so nešė ant pečių, nes bu nariai nori dar ir dar kar vo labai šlapia, o be spe tą sugrįžti į tas pačias cialių batų ne taip pa vietas, susitikti su tais pa prasta išbristi. Teko ma čiais draugais. Būdavo la tyti ir retą reginį, kai de bai sunku atsisveikinti ir ga nafta .išsiveržusi iš išsiskirti su naujaisiais gręžinio. Ilgam atmintyje draugais. Kai kas net išliks ir mūsų šokis ant ašarą nubraukdavo. naftos vamzdžių. Ne viskas dar išsakyta, R. MATUZAITE: — Ma ne viskas dar užrašyta. lonus buvo susitikimas su Daugiau ir išsamiau jums Tarybų Sąjungos didvyriu kosmonautu Zolobovu. La apie tai galės papasakoti biausiai man kelionėse patys šių kelionių daly patikdavo žmonės, pa viai įvairių susitikimų prasti .nuoširdūs žmonės metu. Jūs tik pašnekinKaip nesižavėsi agitaci nio traukinio viršininku kit juos... A. Makuševu. Tai visa Įspūdžius užrašė da geros nuotaikos, entu L. SKIRMANTAS ziastingas žmogus. Susi gyvenome su to krašto gyventojais. Po mūsų pa sirodymų jie visada atsi stodavo ir šaukdavo „molodei". Kai kur į koncer tus vėluodavome net kele tą valandų, bet žmonės laukdavo... A. Tarvydo nuotraukose iš K. MAŽEIKAITE: — viršaus: kaimo kapela kon Mums teko garbė koncer certuoja Fiodorovkoje ant tuoti Tiumenėje Sąjungi gręžinių vamzdžių; Tarybų nės sporto šventės daly Sąjungos didvyris kosmonau viams bei žiūrovams. Ap tas Žolobovas sveikina kape lankėme keletą pionierių los dalyvius, įteikdamas jiems Sibiro kedrų; Tiumenės Ma stovyklų. Pionieriai mus rytės Melnikaitės staklių ga visada pasitikdavo su gė mykla; Kapelos šokėjos, pa lėmis. Nejausdavome nuo sitinkant svečius, šoka „Ke vargio ,nors keldavomės purinę".
MF iš I kurso studentas A. Montrimas, iš III kurso stu dentas A. Rimševičius. IF iš III kurso studentas, R. Balnys, Už nepažangumą moksle EKFF iš II kurso studentė MaF iš II kurso studentas B. Vidmantaitė. Už elgesį .nesuderinamą su J. Menčimskas, iš III kurso studentė N. Rokaitė, tarybinio studento vardu, iš
PASALINTI NEPAŽANGCS STUDENTAI
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto pašalinti Fizikos fakulteto antro kurso studen tai M. Degtiariovas ir V. Kondratjevas. Jie, turėdami ne po vieną skolą, savo ne sėkmes nutarė „užmiršti" al Studentus, norinčius bū koholyje. O spalio penktą dieną šie neblaivūs vyrukai ti mūsų laikraščio kores drįso ir į paskaitas ateiti. pondentais fakultetuose,
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343,
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
kviečiame užeiti į redak sumoka j Universiteto ka są. Tiražą reikia pranešti cijąir redakcijai. Ar jau užsiprenumera vote jubiliejinių metų Fizikos fakulteto kolek „Tarybinį" Studentą"? At tyvas nuoširdžiai užiaučia profesorių A. BOLOTINA sakingas fakultete už dėl tėvo mirties. spaudos platinimą pinigus Tiražas 2500 LV 11488 Užs. Nr. 2863
I
REDAKCINE
KOLEGIJA