?
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! 1966 m. spalio mėn.
aid iii s] M rą iri nė liol
12 d.
TREČIADIENIS
iri ir I y I ut. ė s. ia t
I I I I I I I
NR. 29 (576) Eina nuo 1950 metų VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAU NIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
jiiiiinnninmiiiiiiiiiiiiioiiiiitiiiiiinę
=
KĄ GALVOJA IFF KOMJAUNIMAS APIE KOMJAUNIMO PASYVĄ — 2 psl.
Teisės fakulteto studentai, būsimleji teisingumo organų darbuotojai. Tai žmonės, ku riems, be abejo, reikia būti tvirtai politiškai ir idėjiškai subrendusiais. Iš čia — kom jaunimo organizacijos darbo svarba. Per ataskaitinį laikotarpį fa kulteto komjaunimo biuras savo pagrindiniu darbo baru laikė komjaunimo organizaci jos sustiprinimą organizaci niu požiūriu. Galima drąsiai pasakyti, jog padaryta buvo tikrai nemaža. Ir rezultatai yra matomi. Teisininkai Įsiti kinę, kad gera tvarka mūsų
Kaina 2 kp.
VVU XIV-OSIOS KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS DELEGATŲ ŽINIAI! XIV-oji ataskaitinė-rinki minė komjaunimo konfe rencija įvyks spalio 15 d. VVU Aktų salėje (Čiurlio nio 21). Delegatai nuo pa skaitų atleidž ami. Darbotvarkė: 1. VVU komjaunimo ko miteto ataskaitinis prane šimas (pranešėjas P. Vait kevičius). 2. „Komjaunimo prožek toriaus“ štabo ataskaitinis pranešimas (pranešėjas A. Zaborskis).
TEISININKŲ ATASKAITINIS pačių namuose — komjauni mo organizacijoje — yra sėk mės laidas ir kituose darbuo se. Dar ne viskas tvarkoje pas teisininkus. Per ataskaitinį laikotarpį buvo nemaža bausta. Pamesti net keturi komjaunimo bilietai. Kas galėtų pagyvinti visų pirminių komjaunimo organi zacijų darbą? Visų pirma, reikalingas kruopštus darbas. O komjaunimo biurams ir ko-
mltetams reikia tapti šios dar bo grandinės smagračiu, ku ris suktų visą visuomeninio gyvenimo verpetą. Fakulteto komjaunimo orga nizacija surengė vakarą-susitikimą su pirmaisiais LTSR teisingumo darbuotojais, su LTSR Saugumo komiteto dar buotojais, su Kauno milicijos mokyklos auklėtiniais, stengė mės patikrinti, kaip vykdo mas Vilniaus m. DZDT Vyk domojo komiteto sprendimas
3. Komjaunimo komiteto rinkimai. 4. Revizijos komisijos rinkimai. 5. „Komjaunimo prožek toriaus“ štabo rinkimai. Delegatų registracila nuo 9 iki 9.30 vai. Konfe rencijos pradžia 9.30 vai. (ėjimas į salę su laikinais pažymėjimais, pakvieti mais ir komjaunimo arba partiniais bilietais. t VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS t .u
dėl nepilnamečių buvimo gat vėse. Visas Teisės fakulteto kolektyvas išėjo tą vakarą į Vilniaus gatves. Prie „Vilniaus" klnoteatro buvo įsteigta juridinė konsul tacija. Atsakymus davė Tei sės fakulteto komjaunuoliai. Susirinkimas pažymėjo, jog reikalingi efektyvūs darbo metodai. Fakultetas pažangu mo atžvilgiu yra pirmaujantis Universitete. Tai mažo mūsų kolektyvo didelis pasiekimas. Šio kolektyvo ir ateityje lau kia daug konkrečių darbų. Teisininkai stengsis visus Juos atliktt J. ŽILYS
SAUGOKIME VALSTYBĖS TURTĄ — 2 psl. 500 ABONEMENTŲ Į V. A. MOCARTO „DIDŽIĄSIAS MIŠIAS" — 2 psl. S
=
ŽINIOS
IS ALMA MATER AUDITORIJŲ — 3 psl.
ŽMOGAUS IR MOKSLININKO KELIAS — 3 psl. ORIENTACININKAI RESPUBLIKOS ČEMPIONAI — 4 psl. S
a
MEDIKAI RUOŠIASI = SMD KONFERENCIJAI Į — 4 psl. „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS" — 4 psl.
1
f į
5llllUUJIIIIIIIIIIIIilllllIIIIIIIIIIIII|||||Ili7.
Nauji partinio švietimo metai Universiteto partinio švieti mo tinkle mokosi apie 800 žmonių, neskaitant studentų, kurie studijuoja ir TSKP isto riją, ir politinę ekonomiją, ir marksistinę filosofiją bei mokslinio komunizmo teoriją. Pagrindinė partinio švietimo forma Universitete yra teori niai metodologiniai semina rai, kurių čia yra 17. Semi naruose savo teorines žinias ir idėjinį bei metodologinį lygį kelia 482 žmonės-dėstytojai, docentai ir profesoriai, jų tarpe apie 300 komunistų. Be to, Universiteto administ racijai ir aptarnaujančiam personalui veikia 10 politinio lavinimo ratelių, šiuose rate liuose apie 300 žmonių nagri nėja einamosios politikos, TSKP plenumų ir XXIII suva žiavimo medžiagą, moralinio bei estetinio pobūdžio temas, 12 jaunų mokslinių bendra darbių ir dėstytojų lanko va-
karinį marksizmo - leninizmo universitetą prie Vilniaus miesto partinio komiteto. Tačiau pagrindinis partinio švietimo darbo baras Univer sitete yra teoriniai metodolo giniai seminarai, kurių tema tika atitinka auklėjamojo bei mokslinio darbo profilį. Eko nomikos fakultete turime 4 teorinius-metodologinius se minarus, nagrinėjančius eko nomikos mokslo metodologi nius klausimus, tokius, kaip ekonomika ir technika, optimalumo principas ekonomi niuose tyrimuose, ekonomi kos, politikos ir teisės santy kis socializmo ir komunizmo statyboje, nuosavybės formos problema socialistinės visuo menės sąlygomis, objektyvio ji socializmo bei komunizmo statybos pusė, vertės ir kainos santykis socializmo sąlygomis ir kitos aktualios dabartinės problemos. Be to, seminaras
PROFESORIUS V. FALKENHANAS — UNIVERSITETE Praėjusį penktadienį Istori jos ir filologijos fakulteto dėstytojai ir studentai Kolo nų salėje susitiko su Tarybų Lietuvoje viešinčiu Berlyno V. Humbolto universiteto profesoriumi dr. Viktoru Falkenhanu. Profesorius dr. V. Falkenhanas — žymus vokiečių kal bininkas baltistas, polonistas. Visas jo gyvenimas ir moks linė veikla susiję su Lietuva, lituanistika. Dar 1924 m. jis talkininkauja Vydūnui, išlei džiant „Vadovą lietuvių kal bai pramokti" (II leidimą). 1931 m. baigęs Tilžės gimna ziją, Karaliaučiaus universi tete studijuoja indologiją, slavistiką, baltistiką. 1948 m., prof. Ernsto Fren kelio pakviestas, kurį laiką skaitė paskaitas Hamburgo universitete, vėliau — Berly no. V. Humbolto universitete. Stambiausias prof. V. Falkenhano mokslinis darbas — 1939 m. apginta disertacija apie lietuvių raštijos kūrėją Joną Bretkūną ir jo talkinin kus. Studijoje su nepaprastu kruopštumu sukaupta labai gausi archyvinė medžiaga iš dabar mums neprieinamų šal tinių, išaiškinta daugelis probleminių klausimų. Be li tuanistikos, prof. Falkenhanas tyrinėjo ir tebetyrinėja slavų ir baltų kalbų ry šius, ugrų-finų kalbas, yra parašęs nemaža straipsnių apie lietuvių, latvių, estų, lenkų literatūras. Yra VDR
baltistų sekcijos pirmininkas. Keletas prof. V. Falkenhano minčių, pasakytų per su sitikimą su IFF dėstytoiais ir studentais. — Susipažinęs su Lietuva, su lietuvių liaudies dainomis, kultūra, supratau, kad mano gyvenimas bus prasmingai pragyventas, jeigu aš jį pa skirsiu šios tautos, turinčios tokią kalbą, tokią tautosaką, labui. Teisingai pasakė prof. Rožė VDR baltistų kongre se: tai, ką egiptiečiai sukūrė, pastatydami piramides, baltų tautos tai padarė, sukurda mos savo dainas. Jūs esate maža tauta, bet jūsų indėlis į pasaulinę kultūrą labai di-
delis. Koks dvasios milžinas tas jūsų Čiurlionis! Ne kiek viena tauta yra turėjusi tokių genijų. Vydūnas! Jo didi išmintis, aukšta asmenybės kultūra man padarė tokią įtaką, kad nulėmė gyvenimo kryptį. Aš drįstu sakyti, kad jo „Ne sau žmonės" — šeks pyriškos dvasios kūrinys. Ga lingi ir kiti Vydūno kūriniai. Tik jis dar nesuprastas. — Iš mano lūpų jūs girdi te demokratinės Vokietijos balsą, — sako prof. V. Falkenhanas. — Mes jus, jūsų kultūrą ginsime kaip mūsų, ginsime savo krauju, nes mes jus mylime. Doc. J. PIKCILINGIS
prie Mokslinio komunizmo katedros užsiima sociologiniais tyrinėjimais. Į jį atvyksta dėstytojai iš kitų ištaigų, aukštųjų mokyklų, netgi iš Kauno miesto. Čia studijuo jamos tokios temos, kaip „Konkretūs sociologiniai tyri mai. ir mokslinis vadovavimas komunizmo statybai", „Ideologinio darbo efektyvumo sociologiniai tyrimai", „Konkrečių sociologinių tyri' mų metodika (kolūkiečių darbo pobūdžio tyrimo pagrindu)" ir kt. Istorijos ir filologijos fakultete veikė trys kalbinio ir vienas literatūros bei esteti kos profilio seminarai. Pasta rajame daug vietos buvo ski riama socialistinio realizmo teorijai. Fizikos, Matematikos ir me chanikos fakultetuose semina rai buvo pritaikyti prie šių fakultetų specifikos. Čia nag rinėjamos tokios temos, kaip „Skaičiavimo matematikos vaidmuo mokslui ir technikos progresui", „Matematinis švie timas", „Teorijos filosofiniai klausimai", „Matematikos dės tymo ir įsisavinimo klausimai" ir kt. Gamtos fak. teoriniuose se minaruose buvo skiriama daug dėmesio ekonominės teorijos metodologinėms problemoms ir genetikos teoriniams klausi mams. Medicinos fak. be teori nių metodologinių medicinos mokslo problemų buvo skir tas specialus ciklas (3 užsi ėmimai) genetikos ir medici nos sąryšio klausimams. Visuose teoriniuose seminaruose buvo po vieną papildomą užsiėmimą, skirtą XXIII partijos suvažiavimo medžia-
Teorinių seminarų darbą daugiausia tikrina partinių biurų ideologinio darbo sekto riai arba ideologinės komisi jos. Be to, šiais metais Uni versiteto partinis komitetas patikrino seminarus Gamtos, Medicinos ir Ekonomikos fa kultetuose. Pastaraisiais partinio švieti mo mokslo metais darbas pa gerėjo. seminarai darosi įdo mesni, nes teorinių seminarų tematikoje galima paliesti tuos teorinius klausimus, kurie iš kyla dėstytojams jų kasdieni niame darbe. Tačiau tenka pažymėti, kad teorinių seminarų darbe dar yra ir gana rimtų trūkumų. Pagrindinis iš jų yra tas, kad daugelyje seminarų, pvz. Ekonomikos fakulteto konk rečiosios ekonomikos discipli nų katedrose, filologijos kal binėse katedrose bei istorijos katedrose, o taip pat nagrinė jant biologijos, fizikos, mate matikos arba medicinos prob lemas, teorijos-metodologinis aspektas nagrinėjamų proble mų dažnai nepagaunamas nei klausytojų nei pranešėjų. Dar gana dažnai nukrypstama j gi ynai specialybės sritį. O tai vėl iškyla pavojus, kad seminarai gali pradėti kartoti katedrų posėdžius. XXIII partijos suvažiavimas iškėlė reikalavimą visose mūsų šalies praktinės ir teori nės veiklos srityse remtis moksline metodologija. Teori niai seminarai čią taip pat turi padėti fakultetų dėstyto jams. (MOSŲ koresp.)
1946 m. Universitete 45 komjaunuoliai. 1950 m. — 1955 m. • — 1960 m. — 1964 m. — Šiemet Universitete 5024 komjaunuoliai.
buvo
1033, 2385, 2345, 4023. yra
Neseniai spaudoje buvo paskelbtas kreipimasis J visus respublikos darbi ninkus, kolūkiečius, tar nautojus, Jaunimą, kom jaunimo ir pionierių organizacilas, moksleivius, vi sus gamtos bičiulius — surengti respublikoje nuo š. m. spalio 5 d. iki laokričio 5 d. sodų sodini mo, miestų ir gyvenviečių apželdinimo mėnesį. „Jaunime, moksleiviai, aktyviai dalyvaukite ju biliejinėse gamyklų, kol ūkių. tarybinių ūkių, Įmo nių ir organizacijų komJaunimo-Jaunimo talkose! Įveikime naujus sodus, parkus, skverus, pasodin kime draugystės alėjas, apželdinkime dekoratyvi niais krūmais ir vaisme džiais komjaunimo staty bų. kultūros namų, klubų, kolūkių gyvenviečių ir ga mybinių centrų teritori jas“, — sakoma Jame. Ar visi mes Išgirdome šį kreipimąsi? Pasižvalgy kime po fakultetų kiemus, nueikime prie bendrabu> čių — ar Jau viskas paĮ daryta, kad mūsų aplinka ibūtų dar gražesnė? Paga liau, būkime ne tik savo kiemo „patriotais“!
Girdėlau, IV kurso litua nistai akademines valan das dirbo Nemenčinės plente — sodino šalikelėse medelius. Visi pasekime Jų pavyzdžiu, štai kur be galės darbo tiems komjau- > nuoliams — verkšlento jams „mūsų abejingumu“. Išeikime i gimtąją žemę, Į Jos rudenį. Mylėkime ir puoškime gimtąjį kraštą! Auditorijoje ant suolo virpa rudeniu gelsvas kle vo lapas — kažkas atnešė jį ir pamiršęs paliko. Prie centrinių rūmų kaž kas, nepabūgęs rudens šal nų, pasodino švelnias gė lytes. Ne, mes neabejingi gamtos grožiui. Tik dau giau patikėkime tauria sa vo žmogiškąja prigimtimi. Nesidairykime, kol kas nors „iš viršaus“ para gins. Turime laisvo laiko, imkime kastuvą, kauptu ką ir eikime į kiemą. Mū sų laukia MOŠŲ ŽEMĖ.
Savo viešnagę Lietuvoje tebetęsia A. Bimba. Pra ėjusią savaitę jis vėl skai tė, šįkart Jau ketvirtąją, paskaitą ap‘e Jungtinių Amerikos Valstijų profesi nes sąjungas ir jų vaidme nį. Mes labai dėkingi, kad Jūs. Gerbiamas Istnrllos mokslų garbės daktare, nepamirštate mūsų ir visų studentų vardu tariame nuoširdų, studentišką „ačiū“.
Universitete svečiavosi ir Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mo pirmininko pavaduoto jas J. Baltušis. Pokalbiui Jį pakvietė Istorijos ir fi lologijos fakulteto studen tai. Su Kolonų salėje susi rinkusiais studentais rašy tojas pasidalino mintimis apie Jaunimo problemas, atsakė į studentus domi nančius literatūros vysty mosi klausimus. Gerai, kad nepamiršta me tų. kurie tik šiemet atėjo l Universitetą. Ge rai, kad jie jaučia vyres niųjų draugų rūpestį. pa ramą. Tai gyvai iliustruo ja neseniai įvykęs vakaras pirmakursiams. Sį kartą vakaro iniciatoriumi buvo garsusis „Faktas". Pirma kursiams meninė abitbrigada parodė miniatiūrų spektaklį „Infantiliadą". Pirmakursiai dėkingi „Fakto" vadovei I. Stra vinskienei, visiems agitbrigados nariams ir linki kolektyvui sėkmės naujų ieSkojimų kelyje. Ta proga apie tolimes nius pianus. Pasakoja ko lektyvo dalyvis. V kurso lituanistas R. Šavelis; — Jau kelinti metai vyksta meninės agltbrigados pasirodymai. Dabar ruošiamės naujai progra mai. Apie ką ji? Apie mū sų amžiaus meilę.
SPALIO 15 VVU XIV-OJI KOMJAUNIMO KONFERENCIJA Doc. V. Statulevičius su Matematikos ir mechanikos fak. ruošiamus SMD konferencijai pranešimus.
studentų grupe aptaria J. GIRDVAINIO nuotr.
2 psL
/*/*^*^**/**/*/*z**/*/*,*/******/*^*****4 TARYBINIS STUDENTAS ^»*^***^w-***^*«*^w*^%/w^^«
1966 m. spalio mėn. 12 d.
A dauguma, sprendžiant iš cha jiems į snapą bus įdėtas mais ziau ar daugiau patrauktų vi rakteristikų, — visuomeninin tas, o kai atsitinka kas nors sus pirminės organizacijos-na kai. O iš tikrųjų — nežymi negero — visą kaltę suvers rius. Mūsų fakulteto komjau dalis dirbo visuomeninį dar ti komjaunimo komitetui. An- nimo komiteto nuomone, — bą ir turi šiokių tokių įgū perdaug juo švaistomės, da Meškąusko nuomone ir pri-■ tai, pirmo kurso rusistas Asa- reikia ruošti bendro pobūdžio džių. Kaltas šiuo atveju ne lindami į kairę ir į dešinę duriam — yra nekūrybingii čiovas rugsėjo pradžioje pasi- priemones, kurios iš šalies at Universitetas, o kalti neprin- kaip kokią smulkią dovaną. komjaunimo aktyvistai, kurie: gėrė ir kvietė bendrabutyje rodo gal kiek ir nerimtai. Tai cipingi mokytojai, kurie „pa Štai čia ir reikia kalbėti siekia visus padaryti panašiaisl „į dvikovą" dėstytoją, už ką „krikštynos“, susipažinimas su daro" savo auklėtinius visuo apie neprincipingumą — ir į save, kurie nemoka suprastii ir buvo pašalintas iš bendra Universitetu ir jo istorija, su menininkais, įrašydami vi mokytojų (tarp kitko, jie irgi neposėdžiaujančių, neorgani bučio. Čia irgi komjaunimo sitikimas su vyresnių kursų siems į charakteristikas taip aukštųjų mokyklų auklėti zuojančių žmonių. aktyvo kaltė? Istorijos ir fi studentais, jvairios ekskursi maloniai skambantį sakinį: niai), ir dėstytojų, ir komjau Aišku, mes netvirtiname, lologijos fakultete už įvairius jos ir išvykos. Svarbu sudary „Aktyviai dalyvavo visuome nimo aktyvistų. kad pasyvumo problemos nusižengimus iš bendrabučių ti pirmakursiams sąlygas kuo niniame gyvenime". Taip pra Taigi, pasyvumo priežasties nėra. Komjaunimo organiza kasmet pašalinami daugiau daugiau bendrauti tarp savęs, tinami mokiniai — busimieji straipsnio autorius neišaiški cijoje — ne išrinktieji. Kom sia pirmakursiai. Daug pirma kad jie susipažintų ir susi studentai prie liberalumo ir no. jaunime yra daugiau aktyvių kursių svarstoma už girtuok draugautų, skiepyti jiems O iš viso, kas yra pasyvu ir mažiau aktyvių, yra tokių, liavimą, chuliganizmą. Čia meilę Universitetui ir jo tradi „Tarybiniame studente" ne atlaidumo. Jeigu spręsti pagal charak mas, pasyvas? Ar ne per daž kurie nemoka, yra ir tinginių! taip pat komjaunimo ak cijoms, pagarbą savo specia seniai perskaitėme H. Valukonio straipsnį su intri teristikas, tai Universitetas iš nai mes, komjaunimo aktyvis Ir reikia siekti, kad kuo dau tyvo kaltė? Žinoma, kiek lybei. Čia — pamatas, ant ku guojančiu pavadinimu: „Pa leidžia daugiau visuomeninin tai, jį vartojame? Ar nema giau komjaunuolių būtų įtrau vieno konkretaus atvejo ne rio ateity bus dedami „dide tuojame mes visus, kurie ne kiama į visuomeninį gyveni galima nepriskirti prie to ar lio svorio" uždaviniai. Trijųsyvą gimdo... komjaunimas" kų, negu priima. ir daug su kuo nesutinkame. Per penkerius metus visi gali ar nemoka aktyviau pa mą, bet pavestas darbas turi priešingo teiginio apie kaltę ir keturių mėnesių laikotarpyje Autorius rašo: „Taigi, vieną spėja „pabuvoti" ar grupor- sireikšti, šituo štampu? Mums atitikti jų norus ir sugebėji- atsakomybę. Čia, matyt, reikia šitas tikslas gali būti pasiek mus. pasyvumo priežastį mes išaiš gais, ar proforgais, ar seniū atrodo, taip. pasirinkti vidurį. Už savo el tas. O tada jau pirminės kom Kalbant apie komjaunuo- gesį, dalyvavimą visuomeni- jaunimo organizacijos, jų biu kinome". Ta priežastis — trys nais. ar sportininkais, ar savi IFF komjaunimo konferen ketvirtadaliai Gamtos fakulte veiklininkais. O faktiškai? Gal cijoje doc. E. Meškauskas liūs, kurie neĮtraukti j visuo- niarpe gyvenime, už save — rai jaus komjaunimo darbo to pirmakursių dar neturi vi jis ir piršto nepajudino tam, klausė, kodėl mes taip liūd meninį gyvenimą, kaltinamas visų pirma atsako pats kom specifiką, pripras prie stu suomeninių įpareigojimų, tuo kad atliktų pavestą darbą! O nai žiūrime į komjaunimą, ko komjaunimo aktyvas. Tuo bū jaunuolis. O ir draugai, ko dentiško gyvenimo režimo ir tarpu kai mokykloje daugu geri dėdės rašo — „buvo". dėl mes taip dažnai vartoja du, nuo pačių komjaunuolių lektyvas turi teisę pareika galės savarankiškai planuoti ma iš jų dirbo visuomeninį Taip ir „iškepam" visuomeni- me žodžius „abejingumas, pa nuimama atsakomybė už jų lauti iš kiekvieno atsiskaityti savo darbą. : darbą". riinkus. O jie, pradėję dirbti, syvumas"? : Nėra visai abejin elgesį, už jų gyvenimą. O juk už visą jo gyvenimo būdą. Aišku, ir tada fakultetų biu Faktas, be abejo, liūdnas. nepateisina žmonių pasitikėji- gų ; žmonių, nėra visai pasy pirmoje eilėje už save, kaip Komjaunimas, pirminių orga rai turės patarti, padėti ir Ir vis tik pažiūrėkim, ar mo ir vilčių. Aišku, žodį „vi- vių ' žmonių. Visi kažko sie ir kiekvienas žmogus, atsako nizacijų biurai turi sudaryti kontroliuoti pirminių organi pats komjaunuolis, o ne kom sąlygas kiekvienam žmogui zacijų darbą, ypač pirmais ir Universitetas taip „Sugadino" suomenininkas“ reikia supras- kia, 1 apie kažką svajoja. „buvusius" aktyvistus. Taip, ti plačiąja jo prasme, bet mes Pilnai sutinkame su doc. E. jaunimo organizacija. Ir pa pasireikšti, t. y., kad pavestas antrais metais. geidavimai. kuriuos kelia darbas atitiktų jo interesus ir Taigi, nenorėdami įžeisti Gamtos fakulteto pirmakursiai kad komjaunuolis būtų pajė minėto straipsnio autorių, taip „operatyvumo", „aktyvumo", gus jį atlikti. kruopščiai surinkusį duome „daugiau konkretaus darbo", Tam ypatingą dėmesį rei nis, linkime jam ir visiems „neapsiriboti nario mokesčio kia skirti darbe su pirmųjų kit’ems panašiai galvojantiems rinkimu", turi būti pateikti ne kursų komjaunimo organizaci draugams optimistiškiau žiū komjaunimą ir į jo. • Didelius ir atsakingus už ros posėdyje. Visi katedros perforuotos kortelės — make abstrakčioms komjaunimo or jomis (žinoma, fakultetų biu rėti į davinius aukštajai mokyklai nariai yra vieningos nuomo to ir iš karto nustatoma, ku ganizacijoms (jie patys ir yra rai neturėtų užimti „auklės"' veiklą ir daugiau dirbti kom iškėtė partijos XXIII suvažia nės, kad tokių disciplinų dės rie klausimai atsakyti teisin komjaunimo organizacija), ne pozicijų). Į aukštąją mokyklą jaunimo labui. vimas. tyme, kaip ūkinės veiklos gai, kurie ne. kemjaunimo aktyvui, o visų ateina žmonės nevienodo Istorijos ir filologijos fak. Norint pagerinti specialistų analizė, skaičiavimo mašinos Jeigu klaus'mas atsakytas amžiaus, nevienodo pasiruo komjaunimo komiteto vardu paruošimą aukštosiose mo ir jų panaudojimas, buhalte- teisingai, užtušuotas skaičius pirma — sau. kyklose, mano manymu, mo rlnė apskaita, galima ir būti- perfcracinėje kortelėje tiksliai Labai bloga tendencija įsi šimo, ir svarbiausias fakulteto B. KLIUKAITE, kymo procese svarbu ne tik na naudoti technines priemo- atitiks pramušimą kortelėje- vaizduoti pirmakursius be ir pirminių organizacijų biu J. LAK1S gerai išdėstyti dalyką, bet ir nes ir programuoto mokymo makete. Klaidingi atžvmėjimai IFF komjaunimo komiteto pastoviai sekti, ar studentai metodus. perforacinėje kortelėje, su plunksniais paukščiukais, ku rų uždavinys — pasiūlyti to Programuotam mokymui prantama, neatitiks makete rie išsižioję laukia, kada kią darbo kryptį, kad ji masuprato praeitą kursą. Tam nariai
<5 Z©
Mes-nesutinkame
jr
Plačiau taikykime programuotą mokymą
reikia nuolat kontroliuoti įsi savintas žir.ias. Koliokviumų metu dėstyto jas patikrina, kaip studentai įsisavino išdėstytą kursą, o reikalui esant, konsultuoja Juos vienu ar kitu klausimu. Priimant įskaitas, prave dant koliokviumus bei tikri nant studentų žinias prieš la boratorinius darbus ar egza minus, sugaištama gana daug laiko. Dėstytojai susiduria su dviem sunkumais: pirma — neturima galimybės vienu metu aoklausti didelio stu dentų skaičiaus; antra — dėl laiko stokos negalima ištisai pagal patikrinti visų žinių temą, kiekvieną išdėstytą Šiuos sunkumus įveikti kaip tik padėtų platus techninių priemonių ir programuoto mokymo metodų pritaikymas. Pribrendo reikalas (ten kur yra įmanoma) turėti iš anks to paruoštus programuotus klausimus, į kuriuos įskaitų arba koliokviumų patikrinimo metu studentui tereikėtų at sakyti „taip“ arba „ne“. Programuoto mokymo ir techninių priemonių taikymo galimybės mokymo procese neseniai buvo aosvarstytos Buhalterinės apskaitos kated-
raiiii™
ANTRAJAME BENDRABUTYJE Gyvena studentas bendra butyje. Kambariai didoki. Juose trūksta elektros roze čių. Nori studentas išsilyginti drabužį, turi bėgti į prausyk lą, o čia — eilutė. Tenka vaikščioti suglamžytomis kel nėmis. Kenčia studentas, gal geri dėdės padės. Argi negalima būtų atida ryti bendrabutyje skaityklą. Teko girdėti, yra išskirtas kambarys, bet ten kažkas gy vena. Bufetas bendrabutyje dirba nuo 14 iki 20 valandos. Stu dentai būtų labai patenkinti, kad jis ir rytą nors porą va landų dirbtų. Kad ir nuo 8 iki 10 vai. Bufete tik du stalai. Nori greitai pavalgyti — ne išdegs. Retai būna pirkti pi gių bulkučlų. Be to, reikia platesnio _ maisto produktų asortimento. Ar nereikėtu raudonojo kampelio? Turėdamas laisvo laiko, studentas pabendrautų su kitais gyventojais-studentais. Dabar tik susitinka prau sykloje arba... B. VAINYS
ypač dideles perspektyvas, tikrinant studentų žinias, at veria perforacinių kertelių panaudojimas. Pirmieji žings niai šia kryptimi Jau padary ti. Rugsėjo 30 d. pramonės ekonomikos ir darbo ekono mikos specialybių vakarinio skyriaus III kurso studentų žinios buvo patikrintos, pa naudojant perforacines kor teles. Nors tai buvo pirmasis ban dymas, tačiau norime pasida linti savo mintimis apie žinių patikrinimą perforacinių kortelių pagalba. Iš temos „Buhalterinės apskaitos ob jektas ir metodas“ buvo pa rinkta dešimt klausimų. Kiek vienam klausimui duota ketu ri atsakymai. Iš tų atsakymų vienas teisingas, o kiti trys — netikslūs arba net klaidin gi. Atspausdinti klausimai ir atsakymai prieš žinių patikri nimą išdalinami kiekvienam studentui. Jis kartu gauna ir vieną perforacinę kortelę. Šiam tikslui naudojamas 45 arba 80 kolonėlių perforacinės kortelės. Kiekvienam klausimui perfcracinėje kortelėje skiriame keturias kolonėles, t. y. tiek, kiek duota atsakymų. Studento uždavinys iš ketu rių atsakymų išrinkti vieną teisingą, po to perforacinės kortelės atitinkamoje kolonė lėje ir eilutėje užtušuoti skai čių atitinkantį tam tikro klau simo numerį. Tokiu būdu per 10—20 mi nučių visi studentai atsako į 10 klausimų. Atžymėjimų, t. y. atsakymų į duotus klausimus, teisingu mas patikrinamas gana pa prastai. Kiekviena perforacinė kortelė su studento atžymėjimais pridedama prie at-
padarytų pramušimų. Iš minėtos temos buvo pa žinios. tikrinta 41 studento Rezultatai sekantys: į visus 10 klausimų teisingai atsakė 4 studentai; 12 studentu atsakė teisingai į 9, 10 — į 8, 7 - į 7, 3 — ‘į 6, 5 — į5 klausimus. žinių Įvertinimo metu akty viai dalyvavo kiekvienas stu dentas. Operatyvus ir akivaiz dus atsakymo įvertinimas su kėlė didelį studentų susido mėjimą. Vienas šio metodo privalu mų yra tas, kad dėstytojai, ruošdami programuotus klau simus, gali tarpusavyje pa siskirstyti atskiromis temo mis. Tokiu būdu, yra reali galimybė per trumpą laiką atlikti programuotą temos paru-šimą visam kursui. Mūsų katedros kolektyvas ėmėsi šio darbo. Greta žinių patikrinimo, panaudojant per foracines korteles, esame nu matę pavasario semestre orą dėti naudoti ir technines prie mones. Numatome įsigyti epidioskopą Ir siauraluostį kino projektorių, kurie bus panau doti vaizdinių priemonių de monstravimui. Reikia tikėtis, kad techninių priemonių ir programuoto mokymo metodų taikymas įgalins pakelti dėstymo lygį ir pagerins kvalifikuotų eko nomistų paruošimą. Norėtųsi, kad į programuo to mokymo ir techninių prie monių panaudojimo aktualių klausimų nagrinėjimą akty viai įsijungtų visi Universite to dėstytojai, o taip nat savo samprotavimus pareikštų ir musų studentai L. KRIVKA Ekonomikos fak. Buhalterinės apsk. katedros vyr. dėstytojas
iiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiinnnniiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiinniniiiiiiiiiiiiiininiiiiiinniM
Saugokime valstybės turtą! Mes — studentai. Mums patikėtos auditorijos ir bend rabučiai, kurie ištisus penke rius metus bus mūsų namais. Tačiau studentai dažnai elgiaLYGIAI TRYS PROBLEMOS Jau nemažai buvo rašy ta apie mūsų naująjį bend rabutį. Skaitytojams bus I pravartu susipažinti su | nauja sporto šaka — ati rakcionu. Taisyklės pa1 prastos — nori mokytis J šio bendrabučio skaityklo je. tai imk kėdę, užsidėk 1 ant pečių ir visu greičiu įmauk laiptais, nes prie stalo gali negauti vietos, stalai — tik 5,' o kėdžių skaitykloje lygiai... 0. Nugalėtojus butų skyrius žada apdovanoti naujomis pažadų srovėmis. O kas toliau? Šio bendrabučio gyven tojai „nemėgsta“ klausy tis... radijo programų. Mat, visam bendrabučiui išskirta lygiai ... 30 ra dijo taškų. i O už valgyklą „labai ačiū“, nes mes jau sotūs I nuo pažadų ir baltų kenu- , račių, kurios švytruoja. Deja, už... užrakintų du- | rų. ( J. RIMAS
MES PATYS KALTI Pasyvumo priežastys, iš da lies, išnagrinėtos H. Valukonio str. „Pasyvą gimdo... komjaunimas“. („T. studentas“ Nr. 28 (575). Bet tik iš da lies. Mat, autorius straipsnyje palietė vien pirmojo kurso studentus. O kiti kursai? Ne gi juose vien tik aktyvas? Pastaruoju metu kai kas kal ba. kad komjaunimas — for mali organizacija. Pasyvo yra ir vyresniuose kursuose. Pa nagrinėkime — KAS GIMDO FORMALIZMĄ? Deja, čia atsakymas trum pas: mes patys. Būtent. Susi rinkimuose stebina auditori jos „gausumas“ — pavyzdžiui: iš 40 I! k. lituanistų komjau nuolių grupės į susirinkimą ateina apie 26 žmonės. Šiais mckslo metais kurso komjaunimo ataskaitiniame susirinkime vyravo, žinoma, tie patys tradiciniai klausi mai: a) praeitų mokslo metų
darbų įvertinimas; b) naujų organų rinkimai; c) einamieji reikalai. Nesiims:me giliau analizuo ti II k. lituanistų grupės dar bo. čia atliktų ir neatliktų darbų vidurkis — 1:1. Kada kolektyvas imasi darbo entu ziastingai — rezultatai aki vaizdūs. Visi prisimena gra žiai pravestą antrakursių li tuanistų vakarą revoliucine tematika, pokalbius apie pro fesiją. etiką ir estetiką, bend rą išvyką į Trakus. Neatlikta — neišleistas kurso dienoraš tis, kolektyviai neaplankytas „Skirgailos“ spektaklis. Trūksta entuziazmo? Ne, li tuanistai tai įrodė ne kartą. atlGaila, kad entuziazmas ati duodamas ne kiekvienai ruo šiamai priemonei. Pasidaro gal'a, kad nė vie nas rimčiau nesusimąsto: O KA AS DAVIAU KOMJAUNIMUI? Sutinku su drg. H. Valu-
koniu: Į pirmuosius kursus ateina žmonės, vidurinėje mo kykloje vos ne visi buvę vi aktyvūs suomenininkai. Ir visuomenin inkai. Kas Ateina į Universitetą, veža, tam krauna? Ir ' plėšosi kursol Ki— du, trys. Iš viso ti — gi abejingai spokso j „veikėjus“. pavartyti O ar nevertėtų ,Įstojusio __ ,____ . į ________ . mokyklą aukštą'ą dokumentus, pažiūrėti, ką jis veikė vidurinėje mokykloje, ir pagal sugebėjimus, norus nu kreipti j visuomenini darbą Universitete? 1S67 metų sausio mėnesi prasideda komjaunimo doku mentų keitimas. Tada ir iškils anksčiau pa teiktas klausimas. Mano nuo mone, tebūna gretose — ge riausi. Pasyvas nereikalingas. Formalizmas — taip pat. Rei kalinga tik kokybiška organi zacija. G. AURONIS
si nešelmlninkiškai: laužo suo lus, rašinėja, išmargina pie šiniais ir net peiliais išpiausto vardus ir datas. Žinoma, pas kui net patiems nemalonu sėsti j tokius „gražius" suolus. Auditorijoje šviesa degs nors ir visą parą, jei dėstytojas ar valytoja jos neužgeslns. Mat, „valdiška", ir todėl niekam galvos dėl to neskauda. Dažnai galima pamatyti,
kaip vaikinai gesina nuorūkas Į palanges ar duris. Ar daug atsiras, kurie tokius sugėdin tų? O reikėtų. Ir ne tik sugė dinti. Draugai studentai, Universi tetas — mūsų namai, kuriuos mums davė valstybė. Tad branginkime ir saugokime tą turtą, kuris mums patikė tas. S. SVANYTĖ, J. lekeckaitE
Ką pasakė Mocartas? Abonementas į simfoninių koncertų ciklą nustebino dau gelį. Vieni buvo laimingi, kiti (o jų, deja, dauguma) gūžčio jo pečiais ir nepatenkinti mur mėjo: „Ką, mūsų amžiuje sim foninė? .. Už jokius pinigus!" Ir vis tik abonementus iš pirko. Ir spalio 6 dieną dau gelis vietoj futbolo nuėjo į filharmoniją pasiklausyti Mo carto. Scenoje Leningrado meno meistrai. Dirigavo žymus mū sų laikų dirigentas I. Mininas, pakerėjęs savo meistriškumu visą Europą. Salėje mačiau verkiančią merginą. Ji visai nesigėdijo savo ašarų. Tą akimirką ji pa juto grožį — amžinąjį genia lios muzikos grožį. Po kon certo ji ištiesė dirigentui ne didelę, tamsiai raudoną rožę. Tai atsitiko užkulisyje, seniai nutilus Mocartui, o žmogaus širdyje ji tebeskambėjo. Pertraukos metu mūsų stu dentų būrelis turėjo laimę su sitikti su nepaprastu žmogu mi, praėjusiu Osvencimo, Terezino siaubą, kažkada buvu siu Vienos filharmonijos sim foninio orkestro muzikantu. Yra pasaulyje Terezlnas. Is torija nėištrins jo vardo. Fa šistai jį vadino „geto etalonu". Kaliniams leido sukurti netgi savo kamerinį ansamblį. „... Ir tik muzika... Ba-
chas, Mocartas, Llstas padėjo mūsų nedaugeliui Ištverti tuos baisumus. Kaliniai, išgirdę mu ziką, jausdavo, kad šiame pa saulyje yra ne tik mirtis, bet Ir gyvenimas. Tą tikėjimą do vanojo muzika..." Vėlai vakare, būriu grįžda mi iš koncerto, mes Ilgai gin čijomės: „Ar reikia tokios muzikos?" Kažkas pasakė: „Muzika — jūra. Kiekvieną kartą, kai po Ilgos žiemos grįžtame prie jū ros, ji mus vėl nustebina Ir sužavi savo didybe, rimtimi... Ir taip norisi su ja pasikalbė ti. .. Pakalbėti su Mocartu.. O ką gi pasakė Mocartas tą vakarą? Ateikite į sekantį koncertą Ir jūs sužinosite. Būtinai atei kite. A. DAUGIS
Problema ar apsileidimas Mokausi Teisės fakultete. Jau keleri metai, kai noriu įsigyti Universiteto ženkliuką, bet. .. Sako, buvęs konkursas, bu vę sunešta nemažai projektų. O esamasis laikas tyli. Gaila! Nejaugi Universitetas negali turėti savo ženkliuko? Daugelis respublikos aukš tų lų mokyklų Jau seniai turi savo ženkliukus, o čia nėra ir tiek. Nejaugi tai neišsprendžiama problema?
D. UMBRASAS
TARYBINIS STUDENTAS -*^*<*^*^**^*^****^*^*^**^*^%^%^w^
1966 m. spalio mėn. 12 d.
Svečiai iš Erfurto Ne vieno studento aki pa traukė jau kelinta diena ka bantis skelbimas, kuriame kiekvienas galėjo perskaityti, jog sekmadieni Universiteto Aktų salė susilauks mielų sveč.ų iš Vokietijos. VDR septyniol.ktųjų metinių proga ( mūsą respubliką atvyko gau sus būrys saviveiklininkų iš gėlių miesto — Erfurto, su kuriuo musų sostinę sieja draug.ški ryšiai. Gaus.ais plojimais studentai sutiko svečių delegaciją. Pro rektorius J. Grigonis Univer siteto vardu pasveikino sve čius, atsilankiusius pas mus vokiečių tautos didelės šven tės proga. Atsakomąjį žodi tarė Erfurto apygardos par tijos sekretorius.
MINTYS IR AFORIZMAI Ąr Baisiausia iš visų avarijų — susidūrimas su kvailiu. •F Jeigu nebūtų Prometėjaus, nebūtų ir ugniage sių. 4* Kas įsimylėjęs pats save, gali nebijoū konku rentų. 4* Kieno sąžinė nešvari, tas ir skruzdžių trepsėji mą girdi. 4> Nors šimpanzę išmo kė piešti abstrakčius pa veikslus, vis dėlto žmogu mi Jos neoadarė. 4* Apdairumas visada pilnai išeikvojamas, todėl jis deficitinis. 4* Velnias niekada ne snaudžia, net susirinki muose.
Ir štai scenoje — Erfurto saviveiklininkai. Gerai sukom ponuota programa, nuoširdus atlikimas susilaukė karšto studentų pritarimo, šiltai bu vo sutiktas sesučių Pokler kvartetas ir Jų subtiliai atlik ta lietuvių liaudies daina „Motule sengalvėle44, kurią Jaunosios atlikėjos dainavo lietuviškai. Plojimų banqa il gai neatslūgo, kai vyrų kvar tetas, ir visas ansamblis trau kė smagiąją „Šėriau, šėriau sau žirgelį44. Programa tikrai buvo parengta tautų drau gystės dvas.a: rusiškas „Matrionkų44 šokis, vengrų šokis, čekų daines. „Mes saulę nešame ant pe čių44, — dainavo choras, ku rio daugumą sudarė FDJ (Laisvosios Vokiečių Jaunimo s-ges nariai). Šypsenų, geros giedrios nuotaikos vakare tik rai netrūko. Koncerto pabaiga tapo tik ru vokiečiu-lietuvių tautų draugystės aktu. Ilgais ploji mais susirinkusieji sveikino Theo Noibergerio vardo an samblio vadovą, Valstybinės premijos laureatą Volfgangą Štalį, dirigentą Karlą Ditrichą, choreografijos vadovą Gerdą Calevskį. „Iš mūsų respublikos že mės niekada nekils naujas karas44, pasakė draugai vokie čiai, įteikdami interklubui savo taikaus darbo įrodymą —- Erfurte gaminamų staklių modelį. Mūsų ansamblio atstovai padėkojo šauniems saviveik lininkams už puikų koncertą, įteikė tautinę įurštą. Vis stiprėjant draugiškiems VDRTSRS ryšiams, tvirtės ir jau nimo draugystė. J. KUNČINAS
Gamtininkai nesnaudžia [vairiuose mūsų plačiosios Tėvynės kampeliuose praėju sią vasarą pabuvojo gamti ninkai. Keliauta Kryme, Ura le, Karelijoj, Kaukaze. O III kurso geologai su K. Dumčiu priešaky šturmavo Elbrusą. Ir nors Jau keli metai iš eilės gamtin nkai la ko Universite to .turizmo pereinamąją tau rę, tačiau fakulteto turizmo sekcija nekoordinavo fakulte to turistinio gyvenimo. Viskas vyko atskirų aktyvistų R. Oigrio, R. Krupicko, T. Sidiškio ir kitų dėka. Neseniai Gamtos fakulteto turistai susirinko aptarti savo veiklos rezultatus, numatyti ateities planus. Fakulteto turistai turi pe reinamąją turistinę vėliavą. Suvedus rezultatus už vasa ros keliones, vėliava pelnytai atiteko II kurso geologams.
Dabar kiekvieno mėnesio ga le bus suvedami rezultatai išaiškinti fakulteto turistiškiausią grupę. Be to, Gamtos fakulteto turistai nutarė įste.gti fakulteto turistinę emb lemą. pastoviai leisti foto vit riną, daryti žygius „Tėvų ko vų keliais“, kad sekančiais metais dar aktyviau galėtų dalyvauti Visasąjunginiame turistų sąskrydyje, kuris vyks Leningrade. Spalio švenčių metu numa toma suruošti draugystės žy gi su Rygos ir Tartu turis tais po Latviją. O kad visos gruDės geriau Įsijungtų Į turistini gyveni mą, išrinkta taryba. Sekcijos pirmininku turistai išsirinko aktyvų keliauninką Kęstuti Dumčių. K. TURONIS
>> I >
I
Žinios is
Į
PIRMOJI KONFERENCIJA Spalio 4 d. 648 komjaunuo liai, išrinkti delegatai, susi rinko Medicinos fakulteto di džiojoje auditorijoje j pirmą ją savo konferenciją. Fakulteto komjaunimo or ganizacijos sekretorius S Tarbūnas ataskaitiniame praneši me papasakojo apie per me tus nuveiktą darbą. Ataskaito je buvo paliesti svarbiausi komjaunimo darbo barai: aka deminis, kultmasinis, ideologi nis darbas, sportas, darbo ir poilsio stovyklos. Akademinis sektorius, vadovaujamas stu dento Damaševičiaus, nuveikė didelį darbą. Sektorius leido paskaitų lankomumo lentelę, organizavo patikrinimo rei dus paskaitų metu. Geriausius studentus atžymėdavo Garbės lentoje. Sekretorius pažymėjo, jog ypač žemas pažangumas yra pirmuose kursuose. Štai, pavyzdžiui, paskutinę vietą užėmė buvęs pirmas kursas, surinkęs 40 dvejetų. Labai že mas visuomeninių mokslų eg zaminų vidurkis III kurse. Saviveiklos apžiūroje medi kai iškovojo pirmąją vietą. Sportininkų turime irgi daug. Kursuose vyko daug susirin kimų ateistine tematika. Ta-
čiau kartais sunku sukviesti studentus į vakarus, kurių pirmoji dalis — paskaita. Yra ir tokių studentų, kurių jokiu būdu negalima įtraukti į vi suomeninį darbų. „Bendrabu čio nereikia, stipendijos neduodat, tai ko norit?" — Jų atsakymas. „Koiųjaunimo prožekto riaus" pirmininkė Indriejaitytė pasidalino mintimis apie darbo rezultatus ir sunku mus. Daug studentų, dėstytojų dalyvavo diskusijose. SMD tarybos pirmininkas P. Šileikis nusiskundė, jog ataskaitoje visai neminima SMD veikla. O tuo tarpu pa dėtis kelia susirūpinimą. Dir bančiųjų moksliniuose būre liuose skaičius tesudaro vos 14,3 procento, kai tuo tarpu Rygos Medicinos Institute — 33 procentai. Visame V kur se tik 3 žmonės paruošė mokslinius darbus artėjančiai konferencijai. Prodekanas doc. A. Svičiulis paminėjo svarbią kovos su nepažangumu priemonę — studentų susitikimus su tė vais. Dažnai tėvai sužino apie padėtį tik tada, kai studen
pirmąsias mokslo metų die nas. Viskas nauja, įdomu. O dabar apsilankykime šeštojoje mechanikos la boratorijoje, kur dirba pir makursiai. Pasijuntame kažkaip nejaukiai. Daugelį prietaisų pažįstame tik iš vadovėlių Ilgai ruošėmės pirmajam darbui. Ir vis tik daugelis pagalvoja: „O jei gu nepavyks?" Trūksta pa tyrimo. Bet čia pataria dėstytojai, padeda laborantas. Susikaupęs dirba Arvydas Tamulis (žiūr. nuotraukoje). — Dar kažko trūksta, kažkas ne taip. Tuoj duomenis peržiū rės Angelė Rudminaitė ir jau bus aišku, kur padary ta klaida. Toliau, prie svarstyklių,
tas metamas iš universiteto. Vyresnieji studentai turėtų padėti jauniesiems — juk pir mieji žingsniai visada sunkūs. Doc. A. Svičiulis pastebėjo, kad studentams dar labai trūksta geros elgesio kultū ros, mandagumo. Fakulteto dekanas doc. E. Nekrašas kal tina studentus per dideliu lengvabūdiškumu moksle. Apie komjaunuolio pareigą, apie abejingumą kalbėjo Uni versiteto komjaunimo komite to narė A. Ulčinskaitė. Dalis konferencijoje minėtų trūkumų priklauso ne tik nuo studentų. Mūsų fakultete klesti saviveikla. Bet ar il gai taip bus? Iš medikų žada atimti muzikos instrumentus, kuriuos dovanojo 6-oji ligo ninė. Arba dar. Blogai buvo organizuotos darbo ir poilsio stovyklos. Atrodo, čia kaltės dalis tenka ir teisininkams, kurie, būdami tiesioginiais stovyklos viršininkais, nepasi tarė su medikais. O dabar prieš akis nauji įtempto darbo metai. Komjau nuoliams darbo yra labai daug. D. SURVILAITE (Mūsų koresp.)
Ir užsidegė „inkvizicijos“ šviesos Krikštynų sėkmė paprastai priklauso nuo organizatorių išradingumo. „Krikštytojais" pas mus būna šeštakursiai. Jau koridoriuje „fuksus" pasitiko agituojantieji, pata riantieji ir perspėjantieji šūkiai, plakatai, karikatūros. Pvz: „Pirmakursi, paskaitų metu kino bilietai pigesni, o sutaupyti rubliai atiteks prof sąjungai, SMD, LDAALR, Raudonam kryžiui, vestuvėms, krikštynoms, varduvėms, gim-
tadieniui, knygų platinimui, prenumeratai ir kt." Pasirodo žilas barzdotas se nis. Elgiasi jis be ceremonijų, kaip tikras šeimininkas: susi stato priekyje visus „fuksus", paskiau išsikviečia du „inkvi zitorius", panašius į Afrikos vergų pirklius. Prie ilgo stalo susėdo dak tarų kolegija. Senis ir sau pa siliko stalelį,. ant kurio atsi rado žąsies plunksna ir raša linė,z pergamentas su antr.pau-
FOTOREPORTAŽAS
į
Stojamieji egzaminai, įkyri mintis: „Busiu priim tas ar ne?" jau tapo pra eitimi. Štai ir pirmosios paskai > tos, pirmieji įspūdžiai. Dažnai per visus metus ne (■' pastebi tiek daug, kiek per
'IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
PAŽINTIS
I c
3 psL
jau kelintą kartą sustoja M. Taurinskas. — Na, tikriausiai jau užteks. O R. Purlys ir V. Ruškytė netiki gautais skaičiavimais. Jie pabandys kūno masę išmatuoti tikssvarstyklėmis Iesnėmis (žiūr. nuotr.) Ir taip pamažu viskas tampa pažįstama, ir prietaisai nebe tokie sudėtingiDarbas atliktas, bet tai dar ne viskas. Dėstytojai turi įsitikinti, ar tu tikrai viską gerai žinai. Darbų gynimas ne mažiau svar-
bus dalykas už patį ekspe rimentą. Artėja ketvirta. Studen tai baigia apginti paskuti nius darbus. Laikas į na mus. Reikia ruoštis kitiems darbams. Kai kas dar žvilgteri į naująsias laboratorijas. Čia dirba trečiakursiai. Dabar sunku įsivaizduoti, kad po poros metų ir mes sėdėsi me tose pat kėdėse, prie tų pačių prietaisų. O kol kas einame ruoštis rytojui... V. MARTISAUSKAS, J. RĖKLAITIS I kurso fizikai
8 i
Mūsų kolegai
| Neseniai Teorinės fizi-š Ekos katedros vedėjas do-S 3 centas A. BolotinasE 3 Minske, BTSR MA jungti-E Enės mokslinės tarybos po-s įsėdyje apgynė mokslus | daktaro disertaciją apieį E kvantinį-mechaninį sūdė-j E tingų organinių molekulių^ = išskaičiavimą. = E Docentas A. BolotinasE E yra Vilniaus fizikų-teore-j į tiku mokyklos, vadovau-į = jamos prof. A. Juciaus, at-E = stovas. g = Adolfas Borisovičius B o-S E lotinas priklauso tai tary-j Ębinių žmonių kartai, kuriųj 3daliai teko dideli išbandy-E Emai. Jo gyvenimo keliass § nebuvo rožėmis klotas. | E Visa tai, kas pasiekta, —g ^atkaklaus darbo, kasdie-E sninės kovos vaisius. 3 Komjaunuolis A. Boloti-E Enas iš aštuntos klasėsE E patenka į Taškento karinęE = pėstininkų mokyklą. O| 3greitai jaunutis leitęnantasE Ę vadovauja būriui prieša-E E kinejė fronto linijoje. E = Tarybinė Armija baigėE E vaduoti mūsų gimtąją že-E Ėmę nuo fašistų. Ir šfm'S 3 broliškosios Moldavijos^ E laukuose būrio vadą d. g EBolotiną tykojo vokiškas E kulka. Karas nuslinko S j toliau prie Berlyno. O = -Adolfui jau prasidėjo po-E = karinis laikotarpis su vi- 3 Esais jo vargais. 3 E Baigęs vidurinę mokyk-E Elą, įstojo į Vilniaus uni-s Ęversitetą. Fizikos-matema-^ 3 tikos fakultete mokytis^ E dar sunkiau. Nebuvo kny-s sgų. Auditorijose šalta. Irį E studentai, ir dėstytojai^ E sėdi su paltais. Studentus 3 nedaug. 3 3 1949 m., baigęs Univer-E = sitetą, jis paliekamas = E Teorinės fizikos katedroje j 3 laborantu. Vėliau vyrės- E 3 nysis laborantas, asisten- S = /as, vyr. dėstytojas. Pro-s Efesoriaus Juciaus vado-s Evaujamas A. Bolotinasj Ę žengia pirmuosius žings-E = nius mokslo kelyje. 1954E Ęm. jis sėkmingai apgynės Ę kandidato disertaciją, vė-E Ęliau jam suteikiamas do-E E cento laipsnis. - Sunku įsivaizduoti, kaip^ 3 Adolfas Borisovičius su- 3 3 spėdavo viską padaryti. 3 | Reikia ruoštis paskaitai,į E katedros vedėjas reikalau-E 3 ja mokslinio tiriamojoj Ędarbo ataskaitos, labai di-E E dėlę laiko dalį užima par-s Etinis darbas. Fakulteto 3 Ę partinė organizacija daugį įkartų rinko draugą A. Bo-E į lotiną savo sekretoriumi.E 3 Būdavo nepasisekimus E moksliniame darbe, b ūda- S Ęvo konfliktų, susidūrimų^ Esu žmonėmis. Gyvenimasį E nepadarė jo sužiedėjusiu j E moksliniu atsiskyrėliu. JisE = moka ne tik atkakliai 3 j dirbti, bet ir Ilsėtis, ne tikį E pasakyti griežtą, teisingą 3 Ęžodį, bet ir pajuokauti. 3 = Mokslų daktaro diserta-E įcijos apgynimas parodo', E žmogaus brandumą, tai] Ędidelis laimėjimas žmo-\ E gaus gyvenimo kelyje.-, į Adolfas Borisovičius Bo-'; E lotinas pilnas kūrybinių] E jėgų ir energijos. Aplink : E jį buriasi jaunųjų karta,: E siekianti nueiti moksle] 3 dar toliau. Tad palinkėsimi E visiems jiems ir naujajam'. E mokslų daktarui daug lai-: įmėjimų ir džiaugsmo šia-\ Erne nelengvame kelyje. j
du, mikstūra su kilometriniu popierium prie jos, butelys pieno su čiulptuku, steriliza torius su švirkštais ir kiti bū tini reikmenys. — Uždegti inkvizicijos šviesas! — sukomandavo se nis, ir tapo šviesu. — Įvesti pirmąjį eretiką! „Inkvizitoriai" atitempė pir mą auką užrištomis akimis. Deja, kelias vedė pro katilą su skysčiu ir „eretiko" kojos buvo sušlapintos. Kankiniai visuomeniniais pagrindais — seniūnai pradėjo eiti kryžiaus kelius už savo grupes. Na, ir pasipylė klausimai: ANATOMIJA: Kuo „fuksas“ panašus į ožką? „FUKSAS"": Tuo, kad jis egzaminų metu mekena. ANATOMIJA: Į klausimą neatsakyta. Tuo, kad skabo tik viršūnes. Į klausimą neatsakyta... neatsakyta... neatsakyta... py lėsi iš visų šonų. Tačiau jei pirmas seniūnas šiaip taip „persirito" per įskaitą, tai antrajam teko praktinę už duotį atlikti — suleisti pelei vaistų. Vargšas „fuksas", gal tik zoologijos sode baltąją pelę matęs! O ji bėgioja, cy pia ir kandžiojasi. Menkas malonumas. „Fukselis" net kaklaraiščio mazgą atsilaisvi no, suprakaitavo visas. Tiesa, kiekvienas „fuksas" buvo karčiąją mikstūra girdo mas. O paskui pieneliu pro čiulptuką. Gi grupės nariai gavo kasdieninės duonos. (Apie patiekalų skonį prašo me teirautis ragavusių). Pagaliau ir pergamentas buvo perskaitytas. Prie seno jo tradicinio testamento šešta kursiai savo patarimų pridė jo: „Labai neliūdėk, kai akademi nių darbo valandų dirbtuvėse metu teks vamzdžius nešioti iš vienos vietos į kitą. Jūsų draugai nešios juos atgal". Ir taip toliau ir pan. Gal ir pravers jums, „fuksai", pamokymai. Kaip bebū tų, o savo „krikštynas" ilgam atminsite. S. DAUGVILAITE B. SUGUROVAS (Mūsų koresp.) 3iiiiiiiiiiiiiiiiuiiuiiiiiiiiiiniuuiinnni
i
■ MEDIKŲ MOKSLINĖJE DRAUGIJOJE
Pradedant naujus darbus, norisi pažvelgti J tai, kas padaryta per praėjusius moks lo metus. Šiuo tikslu aš krei piausi j kelių būrelių pirmi ninkus, kurie man sutelkė in formacijas apie savo darbą. Mūsų fakultete yra 10 bū relių, juose dirba studentai nuo I iki VI kurso. SMD narių skaičius siekia 200, vien tik chirurgijos būrelyje dirba apie 100 studentų — tai bene didžiausias būrelis. Žinoma,
jis skirstosi | bendrosios chi rurgijos būrelius, fakultetinės chirurgijos ir hospitalinės chi rurgijos. Jie padarė taip pat gana daug. Šiuo metu Uni versiteto studentų mokslinei konferencijai yra paruošta 16 darbų. Studentai šiame būre lyje dirba labai noriai: čia mes rasime ir „fuksą", ir be penkių minučių gydytoją. Darbų tematika labai Įvairi — daugiausia eksperimentai. Gausūs ir akušerijos, ir tera pijos būreliai. Gaila, kad aku šerijos būrelis, galima sakyti, miršta. Mat, V kurso studen tai turi imunitetą prieš darbą būreliuose. Okulistai konferencijai pa ruošė vieną darbą — gi onkologal nė vieno. Sunku pasakyti, kodėl. Sako, onkolo gijos būrelio pirmininkas kal tinąs studentus. Nors ir labai gaila, ir gėda prisipažinti, kad V kurso studentai nedirba būreliuose, bet taip Jau yra:
daugiausia akušerijos būrelio nariai yra VI kurso studentai. Bet j'le šiemet baigia. O IV kursas dar nepradėjo mokytis akušerijos kurso. Bet būrelio pirmininkė per daug nenusi mena. Ji ir taryba tiki, kad vis tik akušerijos būrelj iš gelbės IV kursas. Žinoma, ga lima juo patikėti, juk mūsų fakultete onkologijos kurso neskaito. Gal todėl taip už leistas šis baras. Būrelis egzis tuoja nuo pereitų mokslo me tų, būrelyje narių—du! On kologijos mokslinis institutas siūlo geras temas mūsų dar bams, bet nėra žmonių. Norė tume pasiūlyti mūsų fakulteto visų kursų studentams pagal voti apie darbą šiame būrely je. Geru žodžiu galima paminė ti anatomijos, fiziologijos bū relius. Anatomijos būrelyje daugiausia dirba pirmų kursų studentai. Taip turėtų būti ir fiziologijos būrelyje, kur Irgi
dirba jaunesnių kursų stu dentai. Bet... baigę II kursą, išlaikę fiziologijos egzaminą, studentai atsisveikina ir su darbu būrelyje. O fiziologija irgi dėkinga mokslo sritis ir daug ką galima dar padaryti. Kiekvienas studentas turi ne tik perai mokvtis. bet ir dirbti
mokslinį darbą. Kai kas mėgi na pasišaipyti iš dirbančių. Nekreipkite dėmesio — juo kiasi paprastai tie, kurie blo gai mokosi, kurių mūsų fakul tete labai mažai.
I. SKERNEVlClŪTĖ MF SMD tarybos narė
Pirmosios draugiškos Istorijos ir filologijos fakul teto ir Vilniaus Tallat-Kelpšos vardo muzikos technikumo krepšinio komandų varžybas stebėjo tik atsarginiai žai dėjai. Svečiai, muzikos techniku mo moksleiviai, pradžioje žai dė padrikai, netiksliai perdavinėjo kamuolį, mažai buvo pataikymų iš po krepšio. Pas kui komanda apsiramino ir antrą kėlinį žaidė daug rezul tatyviau. Bet čia jau nieko nepadėjo ir aktyviausio žaidė jo V. Ločerio metimai: rung tynės pralaimėtos rezultatu 55:84. Filologams tai buvo pirmos draugiškos varžybos šiais me tais. Atrodo, reikalai eina į gerąją pusę. Tikėsimės, kad kitą kartą ir filologai susi■ lauks gausesnio „sirgalių“ bū rio. V. TEBELlSKIS
MASKVOS RINKTINĖ — „MOKSLAS“ Šiemet pirmą kartą orien tacininkai suruošė draugišką Lietuvos rinktinės mačą su šalies vicečempionais — Maskvos rinktine. Varžovai buvo verti vieni kitų. Juk Lietuvos rinktinė — šalies eksčempionas. Maskviečiai juokavo, kad Jų varžovai — tai sustiprinta Vilniaus Universiteto rinktinė. Iš tikro, už Lietuvos rinkti nes startavo po penkis „Moks lo“ vyrus ir merginas ir po du „Politechnikos“ atstovus. Varžybos vyko labai raižy tose Ignalinos apylinkėse. In dividualaus orientavimosi trasoje, kurios ilgis mergi noms siekė 10 km, prizines vietas pasidalino trys „Moks lo“ atstovės. Nugalėjo šalies pirmenybių prizininkė, eko nomistė V. Aliulytė, antra bu vo matematikė B. Girgždytė, o trečia — chemikė D. Navickaitė. Labai sunkioje 16 km tra soje vyrams pirmas dvi vie tas iškovojo maskviečiai, o trečias buvo „Mokslo“ atsto vas, daugkartinis respublikos čempionas G. Juška.
TURISTIŠKIAUSIA GRUPĖ Gamtos fakulteto turistai suvedė išeiginės dienos turis tinių kelionių rezultatus. Pa sirodė. kad aktyviausiai kelia vo III geografijos kurso stu dentai. Jiems atiteko pereina moji turistinė vėliava. Buvę vasaros ke'Ionių nugalėtojai — II geologijos kursas pasili ko II-oje vietoje.
KVIEČIA ORIENTACININKAI Jei norite būti greiti, nie kad neprarasti nuovokos, ug dyti pastabumą ir atminti, ateikite treniruotis l orienta cinio sporto sekciją. Mūsų Universiteto orienta cininkai 'vieni pajėgiausių mieste, respublikoje, o kai kurie — šalyje. Kviečiame ir pirmakursius! Treniruotės: Trečiadieniais 18 vai. Penktadieniais 18 vai. Sekmadieniais 10 vai. •Rinktis sporto katedroje. Orientacinio sporto sekcija
STEIGIAMAS MUZIEJUS Istorijos ir filologijos takui tete steigiamas fakulteto isto rijos muziejus. Visus Univer siteto dėstytojus, administraci ją ir studentus prašome padėti rinkti Informacinę medžiagą b eksponatus (nuotraukas, al bumus, knygas) ir t. L Fakulteto komjaunimo ko mitetas tikisi Jūsų pagalbos. IFF KOMJAUNIMO KOMITETAS
PIRMASIS PACIENTAS. Antrą dieną vyko orienta vimosi estafetės. Merginų 3 etapų trasa siekė 15,5 km il gi. Mūsų merginos iškovoJ» dvi pirmąsias vietas. Vy rams sekėsi kiek blogiau — Jie iškovojo antrą ir ketvirtą vietas. Susumavus abiejų die nų rezultatus, paaiškėjo, kad abi komandos surinko po 13 taškų. Teko susumuoti laikus. Čia laimė nusišypsojo mask viečiams, tad jie ir išsivežė pereinamąją taurę. Tačiau ly giosios su šalies vicečempio nais — didelis mūsų orienta cininkų pasiekimas. Už respublikos rinktinę startavo šie „Mokslo“ atsto vai: V. Atiulytė, J. Dobrovols kytė, B. Girgždytė, V. Krivickaltė, D. Navickaitė, L. Staro lytė, G. Juška, V. Januškls, G. Juozapavičius, V. Nekrašas ir J. Vaitkus. V. JANUSKIS LTSR rinktinės treneris
SKELBIMAI
V ė 1 čempionai Tris dienas atkakli kova vyko Druskininkų miškuose. Pajėgiausi respublikos orien tacininkai dalinosi medalius. Moterų individualiame orientavimesi duota kryptimi čem pione tapo „Politechnikos“ atstovė M. Gausmanaitė. Si dabro medalj iškovojo VVU matematikė J. Dobrovolskytė; o bronzų — šalies pirmeny bių prizininkė matematikė L. Starolytė. Į geriausiųjų de šimtuką pateko dar keturios „Mokslo" atstovės. Vyrų grupėje aukso meda li pirmą kartą iškovojo aštuo niolikmetis mūsų fizikas Vid mantas Bumelis, pralenkęs daug pajėgių atstovų. Antrąją dieną „Mokslo" vyrai, startuodami už Vilniaus I rinktinę (kolektyvai nestar tavo), apgynė pajėgiausių respublikos orientacininkų vardą. Trijų etapų orientavi-
Drauge liūdime ir už jaučiame MMF III kurso III grupės studentę Leoka diją KETURKAITĘ, mirus mylimai mamytei.
mosi estafetėje respublikos čempionų aukso medalius iš GRUPĖS DRAUGAI kovojo: gamtininkas G. Juo zapavičius, fizikas G. Juška ir STUDENTŲ ŽINIAI! dėstytojas V. Januškls. Primename, kad Kultūros Merginų grupėje nugalėjo dar galima gauti bilie Kauno I komanda. Mūsų mer klube tų j Jaunimo Teatro 14 dienos ginos (V. Aliulytė, V. Krivic- spektakli „ROMEO IR DŽIUL kaitė, L. Štarolytė) iškovojo J ETA“. Spektaklio pradžia 15.30 vai. Bilietų kaina 30— sidabro medalius o antra ko 60 kap. manda (B. Girgždytė, S. KaVVU KULTŪROS KLUBAS parkalija, J. Dobrovolsky tė) — bronzos medalius. „Mokslo" orientacininkai, startuodami už Vilniaus I Redaktorius ir II komandas, iškovojo pusę J. GIRDVAINIS visų čempionato medalių — 4 aukso, 4 sidabro, 4 bron zos. Tuo pačiu trečią kartą iš Mūsų adresas: eilės Vilniaus miestui buvo VILNIUS, Universiteto g-vė. 3. iškovota taurė. Dabar mūsų orientacininkai Rinko ir spaudė ruošiasi Pabaltijo aukštųjų LKP CK spaustuvė mokyklų varžyboms, kurios netrukus |vyks Rygoje. TIRAŽAS 2500 egz. S K koresp. LV 12992 Užs. Nr. 5751
Komjaunuoli, kur tavo rankos, jei...
.. .prie Aktų salės centrinio įėjimo kažkas kažkada pastatė elektros įrenginį ir... paliko suverstus plytga lius. O tas vėjas, niekadėjų padėjėjas, sunešė į šį kam pą visas gatvės šiukšles.
.. .bendrabučio Nr. 6 gyventojai kiekvieną rytą žvilg čioja pro savo langus, ar dar kolegos iš bendrabučio Nr. 4 nepradėjo sunkti „velnio ašarų“. Nes tikriausiai tam reikalui Jau nuo neatmenamų laikų čia pastatytos šios „bačkos“.
.. .prie Ekonomikos fakulteto durų jau daug savai čių praeiviui pastoja kelią žemių ir silikatinių plytų krūva.
Bs
: L f |
. . .chemikai prie savo fakulteto durų jau seniai de monstruoja m -------------------silikatines plytas (girdi, jei ne chemija, Jos nebūtų n< ‘ ' - sukurtos).
L. ...Chemijos fakultete garbingoje vietoje kabo ne vi sai garbingai atrodanti Garbės lenta.
. .. .priešais Fizinio lavinimo katedros langus, atrodo, meška (o gal Medicinos fakulteto remontuotojal) susi ruošė žiemai „guolį“.