VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Prie stalo, apkrauto formulėmis išmargintais la pais, parimęs jaunuolis skaito paslaptingą, bet tuo pačiu ir be galo įdomią gamtos knygą. ■ Kartais galima nugirsti studentus kalbant apie nuo latinę laiko stoką, ir tuo met nejučiomis iškyla pa minėto draugo paveikias. Fizikai diplomantai, be abejo, gali atpažinti čia savo kurso draugą — mokslo pirmūną Z. Rudziką. Zenonas yra aktyvus SMD narys. Jis fizlkų-teo-. retikų būrelio pirmininkas, aktyviai prisideda orga nizuojant studentų moksli nes konferencijas, be to Ir pats daro pranešimus. Nelieka nuošaly Ir nuo visuomeninio gyvenimo. Yra kurso komjaunimo sekpats daro pranešimus. Pradėtą sąrašą dar ga lima nemažai pratęsti, tu rint galvoje, kad Zenonas yra vakarinio Marksizmoleninizmo universiteto filo logijos fakulteto pirmo Icurso studentas;- dirba la borantu. C. RADVILAVICIUS V k. fizikas Alg. Zurbos nuotr.
*rllLNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO on ARTIMO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS pa en . i Eina nuo 1950 metų Kaina 2 kap. Nr. 29 (408) 1961 m. gruodžio 11d.
Ar negalėtų būti geriau? IEKVIENAS žemdirbys, pa sėjęs javą, apsidairo, ar gerai užakė‘a sėkla, ar dirtinkama javui subujoti. Pa■ęs naują detalę, darbininkas, lį pirma, ją pats apžiūri iš vipusių, spręsdamas, kaip )i laryta: ar qerai, ar ne, ir vin tada Jau pa.eidžia savo ran;ial kūrinį keliauti po platų pa ltį. Taip elgiasi geras šeimi<as. O kaip gi mes? Mes iršeimininkai esame. Tik mums w"> ?nka čiupinėti vinies ar krunačio, netenka purenti pasėsss laukų. Užtat mums reikia KTęsti daug daug sudėtinaesnę Hltblemą — mokslo problemą, llums patikėta toliau plėsti Klkslą, stumti mokslo pegasą į || kslų olimpą. O tai įpareigoja Į® ai ir labai rimtai. Visų pir|® , įpareigoja kovoti už TSKP f® II suvažiavimo nutarimų jqyįB idinimą. Siekti, kad Partijos ektyva ugdyti ir plėtoti moks„ — šį komunistinės visuome>: ;? s sukūrimo musų šalyje pai s indų pagrindą — būtų įgy_______ ___ Tai ji ridinama kuo geriausiai.• ■: Lai . r-» z-4-i 11 z-< iir v e\/lziii pn a nedaug sykiu rr nepaprasdaug. Nedaug, nes tai pri| iuso nuo mūsų kiekvieno ūmo ir pastangų, ir labai ug, nes visų pastangos, visų ; lia, sutelkta l vieną visumą, rdan vieno ir to paties tikslo oda liaudžiai didelę naudą, da jai greitesnę pergalę jos ✓oje už šviesią rytdieną. Kaip gi mes atliekame savo eigą? Kain ir kiek stumiame ikslus į jiems prideramas vir usines? Patenkina mus tai, ką i pasiekėme, ar ne? Padėjus nką ant širdies tenka ištarti dną neiginį. Visų pirma. Unirsitete nei dėstytojų kolektys, nei studentija TSKP XXII važiavimo garbei neprisiėmė ek rimtesnio, svarbesnio įsir-eigojimo. O po suvažiavimo ji tyluma, nors daug darbinin! kolektyvų soclenktyniauja irtijos suvažiavimo garbei ir iau, pasiekdami apčiuopiamų zultatų. Mūsg Universitete, de. įvairiose katedrose vis dar bai lėtai stumiasi mokslinių oblemų nagrinėjimas, mokslis-tiriamasis darbas vis dar ne
K
Tik
BRANGUS SVEČIAI
Nemirštančią revoliucinę dainą mums atvežė revoliu cinio Judėjimo da'yvių — pa nevėžiečių pensininkų chorhs. Kartu su kovų prisiminimais svečiai perdavė studentijai linkėjimus. Juozas Sakalauskas, seniau sias choro dalyvis, šturma vęs žiemos rumus ir stovėles Lenino asmens sargyboje: ..Mes džiaugiamės atnešę į ■ senąjį Universitetą revoliucirię dainą“. Juozas Aižinas, pilietinio choro jkūrėkaro dalyvis, pagrindinius jas: „Dabar pečių sunkumus nuo savo branperkeliame ant jūsų, gus draugai." Albertas Grimža, kėlės ko munistinio Judėjimo vėliavą Brazilijoje, Ispanijoje ir Por tugalijoje: ..Mes durtuvais rpgynė revoliucijos pergalę. <ad jūs nuoširdžiu darbu pastatvtumėt komunizmą“. DĖKOJAME UŽ LINKĖJIMUS IR DAINA. JŪSŲ VĖLIAVA MES NU NEŠIME | KOMUNIZMAI R. _ RAKAUSKO tekstas ir nuotr.
ra tiek suaktyvėjęs, kiek to reikalauja mūsų dienų nauji už daviniai. Universiteto Partinis komitetas pravedė patikrinimą tik trijuose fakultetuose, tačiau ir to pakan ka, kad paaiškėtų visa padėtis. O ji neleidžia1 nusiraminti. Prie šingai, faktai verčia susirūpinti. Tenka konstantuoti, kad fakul tetų partinės organizacijos visu moje dar nevaidina joms pride ramo vaidmens toliau išvystant mokslinį ir mokslo-tiriamąjį darbą. Jeigu Istori jos-f iio'noi ’ns fakultete partinė organizacija bei partinis biuras ir domėjosi minėtu klausimu, tai ir čia įžy mesnio persilaužimo vis dar ne simato- Lėtai Puošiamos kandi datinės disertacijos, dar lėčiau rašomos daktarato disertacijos. Daug aspirantų dar lieka skoli ninkais, mokslinių darbų laiku neparašo. Tokių skolininkų aps tu ir kituose fakultetuose. O Gamtos mokslų fakultete šiuo atžvilgiu padėtis dar liūdnesnė. Komunistai čia turėtų patys tarp savęs pasikalbėti, atvirai ir griežtai pareikalauti iš ilgametę dėstytojo praktiką turinčių par tijos narių, kad jie dirbtų ir mokslinį darbą. Dėstyti studen tams yra tik viena darbo pusė, antroji — mokslininko darbo pu sė, tikriau ji yra pirmučiausioji, — dirbti mokslinį-tiriamąjį darbą ir, tuo pačiu, įnešti indėlį į ko munizmo statybą. Ko reikalauja iš dėstytojo pats darbas aukštojoje mokyk loje, atrodo, bus nesuprato ir dar ne vienas dėstytojas, nere tai, nešiojantis partinį bilietą. Tuo tarpu, visi, kas dirba Uni versitete, privalo dirbti moksli nį-tiriamąjį darbą. gausi Universitete mokosi ________ ,__ armija. daug studentijos Yra įvairių mokslinių būrelių. Deja, vis dar negausu rimtai studijuo jančių ir dirbančių mokslinį dar beveik bą jaunų draugų. Tik ‘ ” parašo trečdalis SMD narių dažnai mokslinį darbą, ir tai dar jie būna silpnoki. O reikėtų. ___ _____ __________ kad daug didesnė dalis studen tų stotų j SMD ir čia padirbėtų daugiau tikrai uoliai, parašytų mokslinių darbų. Ypač svarbu, kad SMD nariai burtųsi draugėn sunkiau ir kolektyviai spręstų bendrai Įkandamas temas, kad imtųsi spręsti sudėtingesnes problemas ir tuo atneštų prak tinės naudos moks'ui. Tada pa tys pajustų kūrybinį patosą ir darbo pergalės džiaugsmą. Iš gabių SMD narių galėtų būti at rinktos kandidatūros augančiai mokslininkų armijai papildvti. Šiuo klausimu be SMD turėtų tarti savo žodi mūsų komjauni mo organizacija. Jos ba'so. labai gaila, vis dar nesigirdi. O me tas butų prabilti visu balsu! Tačiau Asunku tikėtis moks’i ninko iš to studento, kuris iš vis nemėgsta darbo, mokosi tik dėl to. kad reikia. Studento var dą nešiota, o studiiuoti nenori. Ve’tui. atrodo, duone’ę aadina IFF IV kurso rusist^i. FMF III bei II kursų prekybininkai. Partija reikalauja iš mūsų mokslinių darbuotojų nesiqai’ėti pastangų moks'ui toliau plėtoti ir vystyti, dirbti taip, kad moks las teiktų kuo daugiau praktinės paramos komunizmo statyboje. Iš Universiteto, pagrindinės respublikoie moks’inių kadru ka'vės, reikalaujama ir tikimasi labai daug. 0 'eigų ’au tikimasi, tai mūsų pareiga pateisinti tą didį pasitikėjimą. Visi proceso riai ir kiti mokslininkai, oa'ėtų konkrečiai tarti įsipareigoiantį žodį. Geriau vadovauda mi aspirantams ir studentams —
SMD nariams, jie galėtų nemažai nuveikti. Visų fakultetų partinių orga nizacijų, SMD ir komjaunimo or ganizacijų pareiga ateiti kated roms į pagalbą, sudarant mokslinio-tiriamojo darbo planus. 0 suplanavus dirbti taip, kad žodis taptų tikrove, kad geri norai ir siekimai butų apvainikuoti gale.
Į Lenino partijos gretas Gruodžio 6 d. Universiteto Partinis komitetas Į šlovingą sias Lenino partijos eiles priėmė GMF biologijos specialybės II kurso studentą E. Skorupską. Jonavos raj. „Žeimių“ kolūkio kolūkiečio sūnus, baigęs vidurinę žemės ūkio mo kyklą Šiauliuose, dirbo agronomu savo gimtinėje. Atitar navęs Tarybinėje Armijoje, pradėjo studijas Universitete. Nuo šiol savo gyvenimą E. Skorupskas sujungė su Komu nistų partija. Kandidatu į TSKP narius buvo priimtas astro nomijos katedros vyr. laborantas Antanas Juodokas. Juodokas dabartiniu metu dirba palydovų stebėjimo stotyje ir pradėjo ruošti disertaciją. Tai jaunojo specialisto atsaky mas į TSKP XXII suvažiavimo raginimą mokslininkams — aktyviau dalyvauti naujos ateities statyboje.
Remiantis TSRS Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo mi nisterijos direktyva, visose aukštosiose šalies mokyklose prave dami fakultetų dekanų rinkimai. Dekanų kandidatūras fakulte tų mokslinėms taryboms gali pasiūlyti aukštųių mokyklų visuo meninės organizacijos katedros ir dėstytojai. Visų fakultetų de kanų rinkimai įvyko ir mūsų Universitete.
Fakultetų dekanais Išrinkti: 1. Ekonomikos mokslų fakulteto — docentas J. Pauliukoniš; 2. Fizikos-matematikos mokslų fakulteto — fizikos-matemati kos mokslų kandidatas V. Kybartas; 3. Gamtos mokslų fakulteto — docentas V. Chomskis; 4. Chemijos mokslų fakulteto — chemijos mokslų kandidatas L. Simanavičius. 5. Istorijos-filologijos mokslų fakulteto — istorijos mokslų kandidatas A. Bendžius; 6. Medicinos mokslų fakulteto — docentas S. Pavilionis. 7. Teisės mokslų fakulteto — teisės mokslų kandidatas K. Vansevičius.
PLOJO KOLŪKIEČIAI Neseniai mes, Ekonomikos moks’ų fakulteto saviveik’ininkai, lankėmės Ra seinių rajono ..Šim kaičių“ kolūkyje. Žiūrovų buvo la bai daug ir kiek vienas širdyje paju tom. kad turime naatrodyti, kiek gali ma geriau, kad studentiška daina ir juokas išjudintų
visus. Ir tai mums pavyko: bendro pa silinksminimo metu šoko ne vienas jau sidabru išmarginta galva kolūkietis. Kolūkiečiai ploji mais parodė, kad patenkinti mūsų koncertu. Tai na tvirtino ir kolūkio pirmininko padėkos žodžiai, ir kvieti mas dar kartą ap-
Penktojo kurso fizikai visu moje istorinio materializmo seminaruose dalyvauja neblo gai. Kartais išsivysto labai gy vos diskusijos, keliami aktua lūs klausimai. Lankomumas ir gi geras. Seminaruose akty viau pasireiškia studentai Ka karas, Baubaltė, Janavičius, Paradauskaitė, Rudzikas, Se rapinas ir kt. Džiugu, kad II grupėje lankomumas ir akty vumas yra g'-ren-s neru 1. Deja, seminaruose dar yra ir trūkumų. Dar daugelis stu dentų nepakankamai savisto viai studijuoja istorini mate rializmą ir XXII suvažiavimo medžiagą. Tai matyti iš pasi sakančiųjų seminaruose. Žiū rėk, klausai, kalba žmogus il gokai, o medžiagos, aiškiai
1 ■■■'
silankvti kolūkyje. Pernakvoję, links mi, išvažiavome na mo, pažadėję būti nai dar aplankyti naujuosius savo Įspūdžių draugus, buvo tiek ’ daug, kad kelionė atgal pasirodė per trumpa jais pasidalinti. S. BUŠYTĖ EMF II k.
T r limpa i Tarptautinės padėties klausi mais domisi Ekonomikos moks lų fakulteto studentai. Čia ne retai surengiami pokalbiai ir paskaitos tarptautinio gyvenimo problemoms ' apsvarstyti. Anie šių dienų tarptautinę padėtį pa skaita buvo organizuota pra ėjusio sekmadienio vakarą. Gai la, kad kiti draugai atėjo vėliau, tik pasišokti. A.
GROBOVAS
DIALEKTINIO MATERIALIZMO SEMINARAS V K. FIZIKUA GRUPĖJE
matyti, gerai nežino. 0 kiek dar yra tokių, kurie nė karto nekalbėjo arba pakviesti — atsisakė, kaip nepasiruošę! Kai kurie studentai aiškiai pervertina savo žinias, ir ne supranta seminarų paskirties. Jie ateina tik gauti žinių, bet nenori nieko duoti. Seminarai gali atnešti nau dos, jeigu visi ruošiasi jiems ir aktyviai juose dalyvauja. Vienas iš komjaunimo akty
:> ■ ž
59
DEKANŲ RINKIMAI
vistų kartą pasakė, jog Isto rinio materializmo egzaminą galima išlaikyti nesiruošiant seminarams ir nepasisakant. Tai parodo labai žemą šio žmogaus sąmoningumą. Mato mai pagrindinis jo tikslas — kaip nors išlįsti egzaminų me tu. Kad gyvenime tos žinios bus reikalingos, apie tai nepa galvoja. Tarybinė mokymo sistema,priešingai buržuazinei, taip
.Tarybinio studento“ redakciioie ivvko Universiteto sienlaikraščių redaktorių bei redkolegijų narių pasltarimhs,. Buvo apsvarstytas klausimas, kaip pagerinti sieninės spau dos darbą, kaip pakelti sien laikraščių kovingumą pada rant juos aktualesniais ir veiksmingesniais.
p..t.r!irkyta. pacj aukštoioie mo kykloje ruošiami visapusiškai išsilavinę inteligentai, o ne vien siauro savo amato žino vai. Ne amatininkas turi išeiti iš Universiteto, o aktyvus, pla čios erudicijos, sąmoningas komunistinės visuomenės kūrėjas! Vadinasi, privalo daugiau domėtis filosofija. Kad daugeliui reikia dar uoliau mokytis ir nepervertinti savo žinių, rodo ir toks faktas. Karta i gruDėie keli studen tai labai atkakliai Įrodinėjo, jog kapitalistinėse šalyse ūkis irgi planuojamas, nes ten yra valstybinis biudžetas. Ir tai, V kurse, -praėjus TSKP istoriją, kapitalizmo ir socializmo politinę ekonomiją, ir Įpusėjus istorinio materializ mo kursą! Pasirodo, kai kas įsigudrino išlaikyti egzaminūs ir nežinodamas pačių ele mentariausių dalykų: kas tai per biudžetas kapitalistinėse šalyse, kaip vyksta gamyba, kokie ten veikia dėsniai. Yra studentų, kurie mėgsta praleidinėti seminarus. Tai Blažinskas, Voronovas, Žindulis, Mudinas. Ir akademinių užsiėmimų praleidimas yra toks pat valstybinės drausmės laužymas, kaip ir įmonėje pla no neįvykdymas arba n ea tvykimas į darbą. Kiek su tuo grupė taikstysis? Nurodyti trūkumai kalba, kad komjaunimo organizacijai reikia gerokai padirbėti, ko vojant už intensyvų savistovų darbą ir geresnę drausmę. Reikia siekti, kad mes būtume pirmose komunizmo statytojų gretose. Dėst. B. PALUBINSKAS
TĘSIAME DISKUSIJĄ
LIETUVOS KP CENTRO KOMITETO IR LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBO,
GALVOKIME VISI
MOKYKLOMS - AUKŠTOS
abai nuc ABAI nudžiugome „Tagrupėse svarbiausioje Just. KAROSAS studente“ rybiniame; grandyje. IFF profbiuro pirmininkas diskusija prasidėjusia ♦ K ♦ apie komjaunimo ir studentų Čia reikalas šiek tiek su profsąjungos veiklos suderini Kultūrinio darbo komisijos dėtingesnis nes daugumoje mą. Sis klausimas domina mus atstovas (biuro narys atsakin Lietuvos KP Centro Komi mokyme. Neakivaizdiniu bū seniai, nes dirbdamas visuome gas už kultūrinį darbą) rūpi grupių apie 80 proc. studentų tetas ir respublikos Ministrų du mokosi mažiau kaip pusė institutas nuo sekančių mul lo metų turi pradėti ruo ninį darbą su juo pasitaiko nasi, be tiesioginio darbo, yra komjaunuoliai ir tik at Taryba apsvarstė klausimą dėl penktų-vienuoliktų klasių pe susidurti. Mes turime tai dar ir fakulteto saviveikla. skiri asmenys nepriklauso priemonių bendrojo lavinimo dagogų, neturinčių aukštojo pramoninio profilio garny mokymo dėstytojus. spręsti, spręsti atsimindami Tais klausimais jis tariasi su ai mokykloms aprūpinti mokyto išsilavinimo. Daugelis neaki nioŽemės ūkio minister organizacijai. jų kad TSKP Programoje tiek proforgais, duoda jiems kon komjaunimo kadrais. Priimtame nutari vaizdininkų blogai mokosi, įpareigota nuo 1962 — 19 komjaunimo, tiek ir profsąj- krečius nurodymus. Panašiai Nors, žinoma, atsiras viena me pažymima, kad reikiamo mokymo planų. To mokslo metų pradėti ruo Jungos organizacijų veiklai galėtų tvarkytis ir kiti sek antra grupė, kur nekomjau- skaičiaus aukštos kvalifikaci neįvykdo dėl aukštųjų mokyklų neaki Lietuvos Žemės ūkio akader skiriamas didelis dėmesys. toriai. Tokiu būdu būtų iš jos pedagogų paruošimas yra vaizdiniai skyriai išleidžia ma joje žemės ūkio profilio j Joms pavedamas vienas iš spręstas komjaunimo ir prof nuolių skaičius bus didesnis. labai svarbi sąlyga liaudies žai specialisti’ jų paruošimas mybinio rpokymo dėstytoju: svarbiausių barų komunizmo sąjungos organizacijų darbo Atrodo, kad būtų teisinga švietimui sėkmių .ai vystyti. brangiai kainuoja. Nutarime numatytos prien sfatyboje — žmonių auklėji suderinimas fakulteto mastu. tose grupėse, kur nekomjauĮgyvendinant visuotinį pri Lietuvos KP Centro Ko nės neakivaizdiniam ir vaka mas komunizmo idėjų dvasia. Komisijos, vadovaujamos fa nuolių yra nedaug, dirbtl tiek valomą aštuonmetį mokymą, mitetas ir respublikos Minist mokymui pedagoginit Aišku, kad tai įpareigoja kultetų partinių organizacijų, plečiant mokyklų-internat' rų Taryba įpareigojo Valstybi niam se institutuose ir Vilnia mus žymiai pagerinti šių or galėtų būti to ar kito, darbo komjaunimo, tiek profsąjun- prailgintos darbo dienos gru nę plano komisiją, Švietimo gos organizacijoms kartu. Tik __ pių ir mokyklų, neakivaizdi ministeriją. Valstybinį aukšto universitete pagerinti. T ganizacijų darbą. Reikia ieš vykdymo centru. Komisijos grupės tikslu Valstybiniam aukšti komjaunimo organiza nių, vakarinių (pamaininių) jo koti būdų pagerinimui, gal- nariai jaustų dvigubą atsa ir specialiojo vidurinio ir specialiojo vidurinio mok: vnti apie tai ir kalbėti vi komybę — ir prieš komisiją, cijos darbe skirti daugiau darbininkų ir kaimo jaunimo mokslo komitetą iš esmės pa siems. „Pagerinti? Bet mes ir prieš bhirą, kuris dažnai dėmesio idėjiniam studentijos mokyklų tinklą, vis daugiau gerinti pedagogų kadrų paruo komitetui kartu su Svtetii ministerija pavesta apsvarsto dažnai nežinome, ką turime auklėjimui, mokymuisi, o pro- reikia mokytojų ir auklėtojų. planavimą. Patikslinus pedagoginių Institutų vaka dirbti“, — skundžiasi profor- išklausytų savo nario ataskai forgas (lyg ir sekretoriaus Tačiau, sudarant priėmimo į šimo perspektyvinį mokytojų ir nių skyrių organizavimo štai ar pavaduotojas) daugiau domė gal biuro posėdžių ar pasita tos apie darbą vienoje aukštąsias mo auklėtojų kadrų pareikalavi biuose respublikos miestuo rimų metu. Jie teiraujasi, pra kitoje komisijoje svarstytų tųsi buitiniais kultūriniais pedagogines kyklas ir universitetą planus, mą, metiniuose ir perspektyvi klausimą, padidinti konsult šo pagalbos, deja, dažnai ne savo posėdžiuose grupes, ku grupių reikalais. (Tarp kita Valstybinė plano komisija, niuose reikia numaty elnių punktu skaičių ir pas galime jiems kuo nors padėti, rios nevykdo komisijos (ar ko, nereikėtų skaityti, kad rū- Švietimo ministerija ir Valsty ti, kad planuose būtų žymiai padidintas rinti Jų veiklą. nes ir patys nieko tikro neži jos nario) įpareigojimo. pinimas buitiniais-kultūrinials binis aukštojo ir specialiojo vi priėmimas į vidurinių lr aukš Iš kartot kyla klausymas, o reikalais nėra -Alėjimas). Švietimo ministerijai )e = nome. Na, ką, pavyzdžiui, pa durinio mokslo komitetas silp tųjų pedagoginių mokymo 1962 ir 1963 metais, reikal sakysi proforgui apie jo dar kaip tuomet planuos darbą nai tiria pedagoginių kadrų Stralpnis neprentenduoja J įstaigų dieninius, vakarinius ir esant, Įkurti prie geriaus bą grupėje, Komjaunimo komi, fakultetų komjaunimo bei pareikalavimą, nepakankamai neginčijamą bet jis paremtas neakivaizdinius skyrius, taip bendrojo lavinimo mokyk fetas. savo ruožtu, reikalauja profsąjungos biurai? Mūsų atsižvelgia J išaugusius, per pat į atitinkamus Vilniaus uni- metines pedagogines klas darbo plano ir jo vykdymo iš nuomone, šis klausimas gali kelių metų visuomeninio dar tvarkant mokyklą, mokvmo versiteto fakultetus, ’ --- -’-l.-1.----- Nuo se pradžios mokyklų mokvtojar sekretoriaus. Grupėj, saky būti sprendžiamas taip: be bo praktika bei pastebėjimais. įstaigų poreikius šiems kad sime, tik trys nekomjaunuo- bendrų fakulteto priemonių, iš Aiškus dalykas, kad yra dar rams. Dėl to, kad neužtenka kančių mokslo metų būtina ruošti iš vidurinių mokyk išplėsti Šiaulių pedagoginio abituriėntų taspo. Šių klas lial (bet jie profsąjungos na kurių vienas organizuos kom gan daug įvairių būdų ir for kadrų, respubli instituto profilį, pradėti ruoš moksleiviams bus mokamos s riai). Proforgui neleidžiama jaunimas, kitas — profsąjun mų Jam vykdyti. Pavyzdžiui, kvalifikuotų kos mokyklos šiais mokslo me dubliuoti komjaunimo organi ga, į planus įtraukiamos prie kai kas siūlo, remdamiesi V. tais buvo priverstos paskirti ti jame fizikos-matematikos ir pendijos, kaip ir pedagogin zacijos plano. Jo planas turi monės jau daugiau ar mažiau Lenino teiginiais apie profsą mokytojais asmenis, neturin kitų specialybių mokytojus. mokyklų klausytojams. Nutarimas įpareigola Vals Nutarimas Įpareigoja part hūti originalus. Tokiu būdu specifiškos komjaunimui ir junga, kaip komunizmo mo čius pedagoginio išsilavinimo. tybinį aukštojo ir specialiojo nlus kyklą, kaip grandį, kuri jun ir tarybinius organu jam, vargšui, belieka viena Nutarime taip pat pažymi vidurinio mokslo komitetą im profsąjungai. liaudies švietimo darbuotoji — sustatyti planą darbui su gia partiją su masėmis, visų ma, kad Valstybinis aukštojo tis priemonių Vilniaus Pedago tais trimis nekomjaunuoliais! pagerinti da^bą keliant m ■ ■ Tačiau neatkris profsąjun auklėjamąjį darbą profsąjun specialiojo vidurinio moks ginio instituto kabinetams ir kytojų Išeina liūdnas paradoksas — gai toks klausimas, kaip do gose vesti per buitinlus-ūki- ir dalykine kvalifikacij lo komitetas, Švietimo ministe dirbtuvėms išplėsti, sukurti organizuojant jiems kursus konferencijoje, susirinkimuose mėjimasis visų profsąjungos nius momentus. Auklėti žmo rija, Lietuvos LKJS Centro Jame materialinę bazę poli- seminarus. Paskaitas bei pasitarimuose reikalauja narių akademiniu auklėjimu, gų kiekvienam žingsnyje: ir jien me, svarstome, o praktikoje jų elgesiu, buitimi. Ji per bendrabuty, ir auditorijoje Komitetas, partijos miestų ir technlnio ir gamybinio moky skaityti turi labiausiai pritvi rajonų vykdomieji komitetai turime labai miglotą ir neapi įvairias priemones vykdys paskaitų metu, ir poilsio va nesiima reikiamų priemonių mo dalykų mokytojams ruošti ir kvalifikuoti aukštųjų mok brėžtą šio darbo kryptį. studentijos auklėjimą komuniz karų metu. Taip, čia labai pedagoginio mokslo įstaigų Be to, Kauno Politechnikos mo įstaigų darbuotojai. Apie studentų profsąjungos mo dvasia. Tokiu būdu gautu teisinga mintis ir ji turi būti kontingentams K komplektuoti, darbo metodiką iki šiol deja, me lyg ir tokią sistemą: polit- vykdoma. / mažai rūpinasi tuo, kad į šias hevelk nieko nekalbama. (Tu masinis darbas fakultete dirba -'S Mes manome, kad pasisa rima galvoj ne tik mūsų res mas pagrindinai politmasinio kys ir kiti draugai. Jie siū aukštąsias mokyklas stotų dau giau kaimo jaunimo. publika, bet ir kitas šalies darbo komisijoje, kurioje da lys diskutuos. Svarbiausia, Esminių trūkumų yra ir aukštąsias mokyklas). tiek komjaunimo, tiek kad galvotume visi. neakivaizdiniame mokytojų Lankantis Maskvos, Lenin lyvauja ir profsąjungos atstovai (biu ■ ■ Jis pats buvo pirmas uni Gausus literatūros mylėto A] grado bei Lvovo aukštosiose ro versitetas", — taip didysis lyri būrys susirinko paminėti liai ir lygiagrečiai gru mokyklose teko domėtis ry pėsenariai) kas A. Puškinas savo laiku atsi — atskirai komjaunimo Sav liepė apie M. Lomonosovą. Mask dies rašytoją J. žemaitę. šiais tarp komjaunimo ir M ir profsąjungos biurų, atsiatsi vos universiteto įsteigėją, rusų atsiminimus papasakojo atvyĮ — profsąjungos organizacijų. žvelgiant mokslo korifėjų Ir pradininką. i svečius P. Lastienė, I. Jablon Į šių organizacijų (Abi organizacijos daugumo M. Lomonosovui paminėti buvo je aukštųjų mokyklų bendros specifiką. skirtos mokslinės konferencijos, kytė-Petkevičienė, prof. Z. ž _ sušauktos Įvairiuose mūsų Uni maitis, prof. B. Pranskus. Taip dirbant būtų galima — jungia ir dėstytojus, ir versiteto fakultetuose. nuomonės ir prak studentus). Ten taip pat yra atsikratyti i Apie liaudies rašytoją nui įdomi buvo bendrauniversitetendencija, kad profsąjungos tikos, kad komjaunimas tik tinė mokslinė konferencija, skir širdų žodį tarė Pedagogini organizacija rūpinasi daugiau ideologinio darbo centras, o ta plačiai ir didelei M. Lomo instituto dėstytojas filologljo nosovo veiklai aptarti. ūkiniais-kultūriniais klausi profsąjunga — vien tik akamokslų kandidatas Umbr. mais, o komjaunimo — idėji deminis-ūkinis sektorius. Abu niais. Sutinkame, kad toks pa šie momentai yra svarbūs ir siskirstymas neteisingas ir da vienas su kitu tampriai susi ro organizacijas vienpusiško ję. O skaidyti juos organiza mis. Juk jos (tiek komjauni cijų tarpe, tai lygiai tas pats, mą. tiek ir profsąjungos) rūpi kaip iš tvirto audinio traukyti nasi žmogum* o dalinti žmo siūlus ir tuo ardyti jį. gų pusiau ir rūpintis tik jo Analogiškai, mūsų suprati dalimi — tai kažkoks biologi nis, nesakąs požiūris, ir mu, galima organizuoti šių mums, besirūpinančiais har organizacijų darbą ir Univer moningu žmogaus auklėjimu, siteto mastu. Norisi k<ais žodžiais pa visiškai nepriimtinas. Tad kaip gi elgtis, kad liesti ir šio darbo suderinimą tiek komjaunimo, tiek ir prof sąjungos organizacijos galė Ištisas šešias paras po mumis dundėjo vagono ratai, už lar tų padedamos viena antrai ge qo vis keitėsi vaizdai. Pervažiuota Europos upių motina Volga rinti savo veiklą? Perkirtome Nemuno pločio Uralo upę. Mums atrodo, kad sektina, Apima keistas jausmas, kai traukinys įvažiuoia l Azijos žemę, kai kurių Maskvos aukštųjų pilną, mūsų supratimu, nuostabių dalykų, netikėtumų bei ro mantikos. Deja, jokio esminio skirtumo antrame Uralo upės mokyklų darbe kryptis. Ji kai krante nesimatė. Tik kitą rytą mus nustebino akinantys šviesos kuriuose darbo baruose prigi gausumu beribiai plotai, su retais skurdžiais žolės kupsteliais. jusi jau ir pas mus. Čia turi Ant pakelės laidų, nebijodami traukinio, tupėjo gražuoliai bi tininkai — plačiai po Vidurinę Aziją paplitę paukščiai. Abipus ma galvoje akademines komi Atviras komjaunimo organizacijos susirinkimas įvyko kelio spindėjo sūrūs ežerai, o juose bolavo baltųjų garnių taš sijas fakultetuose ir bendraukeliai. Bet neužmirštamą įspūdį paliko Aralo jūra — aiškiai mė III kurso bibliotekininkystės pirmojo kurso germanistų grupėje. Tema: „Apie moralę...“ nlversitetinę akademinę komi lyna, praskiesto rašalo spalvos, pakibusi gelsvo smėlio fone, o specialybės studentai pasikvietė Pradžioje susirinkimas buvo šiek tiek abstraktus, kalbėta virš jos — švelniai žydras dangus. . . siją. O ar nebūtų galima paį svečius filosofijos katedros pakrypsta našias komisijas sudaryti pi10Iki Diušarr’ė, įbu/usju S i a I UI b a a O) mūsų kelionės tikslo, dar dėstytoją V. Rybakovą, kuris ne daugiau žinomais klausimais. Pamažu kalba buvo toli. įgriso kelionė traukiniu. Ir, kad grečiau bėgtų lai seniai su tarybinio jaunimo de apie savos grupės draugų moralę, apie draugiškumą, pa litmasiniam, kultūriniam bi>ei kas, rašėm dienoraščius, kūrėm mūsų ekspedicijos planus. Vis legacija lankėsi Prancūzijoje. reigos jausmą, darbštumą, apie tikrąją studentų draugys kitam darbui? Į jas Įeitų atko, žinoma, nebuvo qalima numatyti, tačiau, žūt būt, reikėjo išSvečias labai įdomiai papasako tę kokia ji turėtų būti ir kokia ji yra pačioje grupėje. stovai (sektoriai) nuo visų orfiildyti zoologijos katedros užduotį — surinkti paukščių, ropliu jo savo (spūdžius apie šalį, iš r bestuburių gyvūnų kolekcijas, užmegsti ryšius su Tadžikijos vienos pusės tokią viliojančią, Kai kuriems draugams teko išgirsti karčių priekaištų jų ganlzacijų (ir nuo partinio biu ir Uzbekijos universitetais. bet iš kitos — pilną didžiulių adresu. Tačiau draugai taip ir pasakė: „geriau karti tie ro, ir nuo komjaunimo bei vidinių prieštaravimų, apie po Sunku būdavo atitraukti žvilgsnį nuo lango — viskas taip sa negu saldus melas. . . “ Tckie pokalbiai grupėje — la profsąjungos). Tokia komisija kalbius su Paryžiaus darbinin neįprasta, pirmą kartą matoma. įdomu, sykiu ir juokinga stebė turėtų savo darbo planą, kuris kais, studentais-alžyriečiais ir bai gera, sektina auklėjimo priemonė. MIKUCKAS ti tadžiką, jojantį asiliuku, o apie karavanus mes buvome tik pasakose skaitę. Stebino pirmas pamatytas tiurbanas ant azijiečio kartu būtų ir bendrafakulteti‘ SPAIČIŪTĖ A. galvos, suvyniotas iš 12 metrų ilgio šilko. nis, ar bendrauniversitetinis. Temstant priartėjom prie Piandžo — upės skiriančios TSRS Fakultetuose komisijos na nuo Afganistano. Bet buvo jau tamsu, ir mes negalėjome įžiūrėti riai, būdami drauge komjauni net pačios upės. o mo bei profbiuro nariais, tu Aušo. Netikėtai per kalnų dantis persirito saulė, nušvito „Klausimų Ir atsakymų“ va medvilnės laukai. Budo gamta. Ore pasirodė žalio smaragdo spal rėtų rūpintis atitinkamai jų karą surengė IFF ateistų bū vos bitininkai, kėlėsi pirmųjų saulės spindulių pabudinti žmo darbui priklausančiais klausi Salėje visiems — ir kol relis. Tai gera, sveikintina, nės. mieųoję tiesiog kieme, vynuogių paūksmėje. Vakare j Dargužiu sep mais ir neįeinančiais į komisi Mes važiavome slėniu, suspaustu kalnų grandinės. Pakelyje priemonė. Tačiau kaip tik šis vien medvilnės laukai. Medvilnė — Tadžikistano baltasis auksas. jos darbo planą. Pvz. komjau tynmetę mokyklą susirin ūkiečiams ir mums — buvo vakaras parodė ir kai kuriuos Sekančią dieną pasiekėme Diušambės miestą. Mus nustebino di nimo komiteto atstovas rūpi labai gera. Gal todėl jie ko Pirčiupio apylinkių gy džiulis miestas, išdygęs kalnų slėnyje vos prieš 30 metų. Anks jų darbo trukumus. nasi, kad grupėse būtų svars mums ir plojo taip karštai, didelius čiau čia buvo kišlakas Diušambe, kas lietuvių kalboje reiškia ventojai apsvarstyti nau Po tikrai įdomių prof. P. Sla toma TSKP Programa, XXII pirmadienį. Iš aplinkui ........................................ plytinčių kalnų, raiti ................ asilais, tadžikai atgabendavo pirmadieniais savo gėrybes į turgų kišlake. Nuo to jąją TSKP Programą. O o atsidėkodami dar kartą vėno ir dlalektinlo-materlallzsuvažiavimo medžiaga ir kt., ir kilo jo pavadinimas. mo katedros dėst. R. Skiaute pakvietė į svečius. profbiuro atstovas rūpinasi, kad susirinkimas būtų įdo Tadžikistane, Įsikūrus tarybų valdžiai ____ ____ _____ .išvijus ____ paskutinius ______ -„,7T _baMes tvirtai nusprendėme rio atsakymų susirinkusieji ne nekomjaunuolių politiniu jus, iš esmės pasikeitė liaudies gyvenimas. Moteris nusiėmė nuo mesnis, pas kolūkiečius at palaikyti glaudžius ryšius surado daugiau klausimų, ne auklėjimu, mokymusi ir pade veido juodą parandžą. Lengviau atsiduso valstietis: jam jau ne vyko IFF fakulteto studen- su naujaisiais mūsų drau užsimezgė jokia gyvesnė dis reikėjo prieš einantį bajų kristi kniūbščiom į kelio dulkes. Tuo da komj, org. sekretoriui. metu buvo pradėta kurti Tadžikistano sostinė. Dabar joje išvys tai-cavivf>ikli cinkai. kusija. Patys ateistai beveik gais. tyta pramonė, daug kultūrinių įstaigų, aukštuių ir specialiųjų Šiandien Pirčiupio žemę vidurinių mokyklų. Kartu išlieka ir nacionaliniai, rytietiški bruo „Iki greito pasimatymo, visai nepasisakė, be to, į akis krito mažas vakaro dalyvių žai: pastatai statomi plokščiais stogais, sienos ornamentuotos dieną saulė sušildo, o va pirčiuplečial!“ rytų stiliumi, o žmonės — margai apsirengę. skaičius, tiesa, padidėjęs. .. M. kare ir naktį — elektros Jau Diušambės apylinkėse, pradėiome rinkti faunistinę me šoklų metu. O. Skuolytė, džiaga. Su šautuvais ir kuprinėm ant pečių išvykdavome j kai šv nunliė'-kia, atbėgusi E. VINKLERIS nų upeliūkščius, priekalnes, šaudydavom paukščius, ieškoda Z. Zepčlkas laidais nuo Kauno jūros. vom skorpionų ir nuodingųjų vorų karakutkų. Tuo metu Diu
L
KVALIFIKACIJOS KADRUS
Universitetas paminėjo...
I
36
IS
ŽINIOS
Pasakojimas apie Prancūziją
TADŽIKISTANE
IFF
TEISINGA LINKME
VĖL PASIKVIETĖ Į SVEČIUS
Mokytis iš klaidų!
0
DIENOS TEMOMIS *> v
<
LITERATŪRINIS SKYRELIS
Redakcija laukia JŪSŲ LAIŠKŲ
J. LEVICKAS
u L Ę I SA Nuo Žemės atplyšęs,
n \
rv . m. te 1 "UO dei ) į
>ju ien ika iiii nia T :što oks Btir "SV ika štai tuo jult 'eis kai n
yk las jar yk las ss jin
bto Ii ai Sa» /yĮ. lon 2 nut |ini jijo br
E ai qa. nę,
rolės sos lis. bi lus ašnė-
saulę ro debesies kraštus žemę įrūdijančios aulės stygos remias, jžta, trykšta iš Žemės algai. r pakyla,
Žmogus. Ir vėl Į saulę kyla, Kad išgirstų, kaip skamba jos stygos, Kad išgirstų gyvybės balsą Ir iš arti pamatytų Didelę saulę.
P'”'o kasos gelsvos tarsi linas, Iššukuotos vėjų dvelkimu. Ir saulutės spindulius Įpynus, Tu nešiojai vietoj kaspinų. Mano pirštai tarsi arfos stygom Grojo džiaugsmą girdimą tik tau. Įsiklausęs tų garsų daugybėj, Tavo tylų balsą supratau. Bet, pritvinkę skambesio, nutrūko Vos užgautos rankų svetimų. Liūdės’ pelikes, tamsu rūką — Savo džiaugsmo pasitikt einu. Buvo kasos tarsi miglos švelnios, Gelsvos kasos tarp visų kasų. Aš į jas ir šiandien savo delnus PaskutlnĮ kart paglostyti tiesiu.
REIKIA DAUGIAU NAUJOVIŲ Istorijos-filologijos fakultete veikia 13 moi’inių būrelių. Juose dalyvauja apie 350 narių. Tai apima daugiau kaip trečdali visų fakluteto studentų. Visuose būreliuose seniai praėjo ataskaiti niai susirinkimai, apsvarstyti nauji darbo pla KVIEČIAME nai ir pradėta dirbti. Daug naujų minčių apie SMD darbą buvo pareikšta neseniai SISAKYTI Universitete įvykusiame respublikos aukštų jų mokyklų SMD aktyvistų pasitarime. Įvai rių mokyklų studentai pasidalino darbo pa KITŲ tirtimi, nurodė pasitaikančius trūkumus ir priemones jiems pašalinti. AKULTETŲ Naujoji TSKP Programa reikalauja Iš aukštosios mokyklos spręsti sudėtingas moks yiD VADO- lines problemas. Studentų mokslinės draugi • jos tūri tapti pačiu svarbiausiu šių uždavinių vykdytoju, SMD veikloje reikia atsisakyti VUS vien specialybinio studentų paruošimo. Pasi tarime teisingai buvo pastebėta, kad kiek vienas būrelis privalo ypač domėtis ideologi niu darbu. Be mokslinio-tiriamojo darbo bū reliai dar turi tapti mokslo žinių ir laimėji mų propagandos centru. Tokia linkme ir siekia nukreipti savo veiklą IFF fakulteto ■nbėje buvo pastovi temperatūra, maždaug +38o ir tai — pavė|e. Smėlis įkaisdavo iki tokios temperatūros, kad basas atši lti ant jo ir nemėgink. Ore neišpasakytas karštis ir nė ma lusio vėjelio. O dirbti reikėjo. Tadžikijos Lenino vardo universiteto vadobė sudarė mūsų tolesnės veiklos programą. Bi”’o pasiūlyta ankyti rezervatą „Tigrovaja balka". Tai viena iš beveik laliestų Tadžikistano vietovių su natūraliai išlikusiais tugas — beveik nepraeinamais brūzgynais — ir Įvairia jo fauna, nant universitete, staiga nepaprastos Jėgos smūgio sukrėstas degtukų dėžutė susiūbavo namas, susimėtė palubėje kabanti įpūtė, žmonės spruko pro duris. Išskubėjome ir mudu su nu. Taip pirmą kartą susipažinome su žemės drebėjimu. Po pietų, pilni ką tik pergyventos gamtos stichijos įspūdžių, ykome. Ir vėl tolome nuo Lietuvos. Dar 250 kilometrų turėie pasistūmėti į pietus. Per autobuso langus vėl tie patys zdai: medvilnė, vynuogės, persikai, o mūsų autobusas tikBaį,'lio bokštas. Sėdi pagyvenę tadžikai ir turkmėnai, gal: pridengę tibiteikomis, apsukę tiurbanais, o šalia mūsų — :achė su dviem kūdikiais ant kelių. Europiečiai tik mes du. įtėm jų smalsius žvilgsnius. Juos stebino mūsų apranga, fo_______________ _____ ______ paratai, šautuvai_ ir ________ žiūronai. _____ Mums .patiko ryškios ... jų chalatų ilvos. Ypač originaliai buvo apsirengus kazachė su vaikais. turėjo iš kietos raudonemedžiagos padarytą : <galvos ■ ■ •• didžiulį ....... .................. —- ------■-------- ------*----- *<ą, papuoštą akmenėliais ir sidabro plokštėm. Rankos iki alūų papuoštos sidabrinių apyrankių eilėmis. įdomiausias gi karas, Įvertas nosyje, tikriausiai iš qryno sidabro. Vaikai >ogi aprengti raudonai, o ant jų rankučių užrišti amuletai —
Gyvybės jėga Žmonės išmūrijo akmeninę sieną. Aukštą, ilgą, dailią sie ną, Stovi tvirta, savo amžiny be Įsitikinusi. Gležni auga lėliai ilgai bijojo prisiglausti prie nlūraūs ir šalto mūro. NaktJ vijoklis išsitiesdavo šalia jos, bet, saulutei su spindus, vėl greitai susisukda vo 1 spiralę. Kartą atkaklusis vijoklis įsidrąsino. Užsikabino viena riesta kojele už akmens krašto. Paskui antra, trečia. Vijoklis kėlė savo viršūnę aukščiau ir aukščiau. Jo ko jelės giliau skverbėsi t kietą negyvą kūną, ardė akmenį. hiena, kuri dar taip nese niai didžiavosi tvirtumu ir egoistiškai gėrėjosi saule, už gožė vijokliai. Dingo jos išdi dumasGyvybės jėga nugalėjo.
!Bendrauniversltetlnė kom jaunimo konferencija savo nutarime tarp kitko užrašė:
Juozas STASINAS moksliniai būreliai. Gerai apgalvotas, įdo lius. Iš viso jų net keturi: rusų, anglų vo mias ir naudingas priemones savo darbe nu kiečių ir prancūzų. Vertėjų darbe yra daug matė kraštotyrininkų- būrelis (pirm. A. Stra bendrų problemų, visiems vienodai rūpinlmų vinskas). Spalio mėnesį kraštotyrininkai or klausimų. Kodėl nepanagrlnėti jų kartu? ganizavo žvalgomąją ekspediciją Varėnos ra Eilė būrelių užmezgė ryšius su mokyklo jone. Rudnios vidurinės mokyklos mokiniai mis, gamyklomis, kolūkiais. Tai gera priemo ilgai prisimins nuoširdų draugystės vakarą nė skleisti masėse mokslo pasiekimus, padėti su Universiteto kraštotyrininkais. Numatvta kitų kolektyvų būreliams. Ateizmo būrelis organizuoti tematinį vakarą, pasikviečiant j padeda Technologijos technikumo mokslei svečius Didžiojo Tėvynės karo dalyvius. Bū viams ruošti ateistinę konferenciją, kraštoty relio nariai jau pradėjo ruoštis ataskaitinei rininkai numatė Ištirti vieno Vilniaus fabriko konferencijai, kuri vyks balandžio mėnesį darbininkų buitį. Susitikimus su respublikos Kelmės rajono „Kražių“ kolūkyje. Konferen literatais nuolat organizuoja tarybinės cijos tema: „Senos ir naujos tradicijos“. Vie rajonų lietuvių būrelis. Visa tai rodo, tos gyventojai bus supažindinti su savo kol kad SMDliteratūros veikla ne tik teoriškai, bet ir ūkio praeitimi, papročiais. Būrelis ruošia praktiškai Išėjo už Universiteto ribų. vertingus pranešimus XV moksliniai konfe Didelį vaidmenį populiarinant SMD veik rencijai. Tai toli gražu ne visos priemonės. Kraštotyrininkų darbo plane daug žvalgo lą turi atlikti spauda. Vieną iš svarbių SMD būrelių darbo sąly mųjų ekspedicijų, išvykų, ekskursijų. Tokių būrelių, kurie panašiai tvarko savo gų — masiškumas. Tačiau iki šiol beveik du trečdaliai filologų nėra SMD nariai. Lai darbą, fakultete yra ir daugiau. SMD atstovų pasitarimo dalyviai pasisakė kas būtų SMD tarybai pagalvoti ir apie tai, už glaudesnį respublikos aukštųjų mokyklų kokiu būdu SMD veiklą įjungti vakarinio bei ryšį, kuris vis dar labai menkas, atsitiktinio neakivaizdinio skyriaus studentus. pobūdžio. Tą patį galima būtų pasakyti ir Daug padaryti šiais mokslo metais užsibrė apie mūsų fakulteto būrelius. Dar Iki šiol daugumas būrelių dirba uždarai, nesidomėda žė Istorijos-filologijos fakulteto SMD. Daug mi kitų darbu. O daugelį priemonių būtų jau padaryta. Būrelių pirmininkais visur bu lengviau pravesti bendrai susitelkus dviems vo Išrinkti darbštūs, sugebą vadovauti žmo trims ar daugiau būrelių. Sveikintina krašto nės. Tikėkimės, kad jie nebekartos klaidų, tyrininkų iniciatyva. Jie numatė suruošti bendrą ateistinį vakarą kartu su Istorijos ir pasitaikiusių praeitais metais. Daugiau kū ateizmo būreliais. Vakarą Muziką ir religi rybiškumo, daugiau naujovių! ją“ ateizmo būreliui padės paruošti konser F. PAJAUJYTE vatorijos studentai. Tačiau tokių priemonių dąr nedaug. Štai paimkime vertėjų būre III k. stud. virtinėlė glūdintų akmenėlių, tariamai apsauganti nuo bloąo žvilgsnio. Mūsų kelionė užsitęsė ilgiau, negu mes buvome numatę. Iš tisas dvi paras laukėme pravažiuojančios mašinos, kuri mus ga lėtų nuvežti į rezervato centrą, esantį už 20 km. Tiesa, tai ne didelis nuotolis, bet eiti įkaitusiu smėliu ir be lašo vandens mes nesiryžom, tuo labiau, kad su mumis visa mūsų kelionės laboratorija. Pagaliau, mes vietoje. Mus sužavėjo rezervato ąamta. Kont rastai visuomet palieka neišdildomą įspūdį. Prieš akis plytėjo siauras ir ilgas ežeras, primenąs upę. Tai būdingas šiam rajonui ežeras. Saulė buvo netoli laidos, artėjo prie kalnų keteros. Nuo kalnų krito šešėlis į tolumoje plytinčius krūmokšnius ir ežerė lius. O kaimuko mūrų sienos buvo gausiai apšviestos, spindėlo sidabru. Nuo pakrantės į vandenį sviro laibos, baltai spindinčios, nendrės. Buvo tylu. Nesijautė jokio vėjelio, tik žuvėdra, staiga sustingus ore, o po to, krisdama į vandenį sutrikdydavo ramybę Bet tyla buvo apgaulingr Mus, įžengusius Į mišką, privertė su stoti nelauktas šlamesys. Visai šalia jautėme kažką šuoliuojant, tačiau per nendrių sieną nieko negalėjome Įžiūrėti. Netrukus virš nendrių viršūnių pasirodė Išdidžiai nešama elnio galva, pasi puošusi stambiais ragais, po to — antra, trečią, . . Visas būrys elnių, tolo nuo mūsų. Vėliau mes Juos susitikdavome dažniau. Rezervatas „Tigrovaja balka“ vienintelė pasaulyje vieta, kur išliko žmogaus rankos nepaliesti tugajai — savotiški sunkiai praeinami brūzgynai. Prieš keletą metų čia dar laikėsi tigrai. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad tigras nesunkiai šuoliuoja per neaukštus krūmus ant nugaros užsimetęs karvę. Šiuo metu re zervato tugajuose tigrų nėra — jie pasistūmėjo j Afganistaną. Todėl dabar čia gausu elnių, šakalų, fazanų. Pastarieji ne įpratusį keliautoją gąsdina savo riksmu ir garsiu sparnų plasno jimu. Vienas iš Jų savo auksinėm plunksnom papuošė mūsų ko lekciją, o jo mėsa buvo tikrai skani. Tartum keletas dienų prabėgo dvi savaitės. Pagausėjo mūsų paukščių kolekcija. Salia fazano kailiuko, vatoje gulėjo ro jaus musinukė, kormoranas Ir nemažai kitų retų paukščių Net kelis indus su spiritu užėmė skorpionai, dabar lau nepavojin gais geluonimis. Bet gyvačių pagauti nepavyko. Kobra, giurza medžioja naktĮ ir mes prieš aušrą, apsiginklavę dvišakėm laz dom ir prožektoriais, atkakliai ieškojom jų. Tačiau viskas buvo veltui — rasdavom tik pėdsakus. Bet gal tame glūdėjo mūsų laimė — jų Įkandimas mūsų sąlygomis nepagydomas. Į Diušambę grįžome pilni nauių įspūdžių, o čia ir vėl laukė nauja kelionė, šį kartą į rytų Tadžikistano kalnu rajoną. Va žiavom kartu su medžiotojų grupe. Jie medžiojo meškas, šernus, o mus labiausiai domino paukščiai, žinoma, mes nebuvome abe jingi kalnų galiūnams — keletą naktų išsėdėjome su paruoštais šautuvais. Vienam medžiotojui pasisekė — užžioplino meška. Ry tą ją radome negyvą. Net mirtinai sužeista, ji dar spėjo nubėgti 200 metrų. Ne tik gyvūnija įdomūs kalnai. Jie nuostabūs savo grožiu. Pakilusios daugiatonės uolos, tarp jų putolantys kriokliai ir sau lė, kylanti rytais iš už kalnų dantų, sužavės ir visiškai abejingą gamtai žmogų. Bet žavėtis kalnais nebuvo kada. Keldavomės dar su tamsa, o kai tekančios saulės spinduliai pradėdavo dažyti kal nų viršūnes, pripildydavom šovinyną ir *atraukdavom tarpekliu arba kildavom i viršų šniokščiančio upelio vaga. Pusryčiauda vom pakely, vaišindamiesi vynuogių keke ar graikiškais riešu tais. Per 5—6 vai. visuomet sumedžiodavom po keletą retų paukščių, kuriuos grįžę vos spėdavom apdirbti. Laikas bėgo labai gretai. Savaitė kalnuose praslinko lyg vie na diena, o 36 dienos, kurias mes praleidome Tadžikistane at rodė visai trumpos. Grįžę Į Diušambę, ir dar parą išbuvę gar siame Kandoro tarpeklyje, pradėlome ruoštis namo. žinoma, tokia diena atėjo. Supakavom savo daiktus, ko lekcijas. Sunku buvo skirtis su puikiais draugais, kurių prieš pusantro mėnesio net nepažinojom. Apdovanojo mus knygo mis. vynuogėmis, tadžikišku vynu. Sunku buvo skirtis su žmo nėmis, kurie mums visur ir visada padėdavo. Stotyje ilgai spau dėme rankas... Rechmat — ačiū! R. LEKEVICIUS. J. STAŠAITIS GMF IV k. studentai
GERA PRADŽIA Neseniai Gamtos mokslų fa kultete įvyko pirmoji gamtos apsaugos sekcijos prie SMD konferencija. Be studentų ir dėstytojų čia dalyvavo Ir Res publikinės gamtos apsaugos Komiteto atstovai. Didelį susidomėjimą sukėlė Gamtos apsaugos K omlteto pirmininko drg. Bergo prane šimas apie dabartinius gamtos apsaugos tikslus ir uždavinius. Iš pranešimo matyti, kokie mil žiniški tiriamieji darbai atlie kami respublikoje gamtos ap saugos klausimais, planuojant naujas pramonės įmones, hid rotechninlus įrengimus ir t. t. Mūsų tikslas ne tik išsaugoti, bet racionaliai naudoti ir gau sinti gamtos turtus. Pranešė jas pabrėžė, kad šioje srity je didelį mokslinį-tlriamąj’ darbą gali atlikti studentai, ne tik tokiuose jau seniai lau kiančiuose rekonstrukcijos ob jektuose, kaip Vingio parkas, Belmanta*. Valakampiai, bet ir daugelyje kitų mūsų respub likos kampelių. Tolimesni studentų praneši mai parodė, kad šiais klausi mais atliktus ne taip jau ma žas darbas. Sekciją į Vilnelės baseiną suruošė keletą komp leksinių ekskursijų ir nuodug niai Jį ištyrė. Pagal surinktą medžiagą buvo parašyti prane šimai. Po pranešimų sekė gyva diskusija. Prieš konferenciją ir jos metu veikė fotoparoda. Tikėsimės, kad ši gamtos draugų sekcija ir toliau ak tyviai vykdys mokslo-tiriamajį darbą, propaguos gamtos apsaugos klausimus, kovos su brakonieriais. P. BLLU.zJA GMF, III k.
. .Įpareigoti visas aka deminių grupių komjauni mo organizacijas išskirti viena t miannuolį „iaryb’n-i studento“ korespon dentu“. Deja, šis nutarimas dar vis tebėra popieriuje, dar nei gyvendinamas. O laikas ! eina, eina nesulaikomai. Gyvenimas kasdien atneša naujovių, kasdien gausu įvairiu ivvkiu, gerų, vertin gų Ir labai sektinų priemo nių bei pramogų, kurios yra vertos, kad apie jas sužinotu kuo didesnis stu dentu būrys. s Gerus darbus nedera < slėpti ar nutvlėti. Apie vlį są pilnakrauii akademinio į jaunimo gyvenimą, apie į komjaunimo ir profsalunj gos veikla, apie mokslinę į ir kultūrine studentuos j veiklą reikia informuoti kuo plačiau Ir kuo geriau. Kas buvo gero ir sektino vienos grupės darbe, tai gali būti įgyvendinta lt ki toj grupėj. Reikia vieno, kad apie nuveiktą darbą būtu painformuota, naskelb< ta kuo plačiau. Vadinasi, į būtina anie viena ar kitą ? įvyki studentų grupėse pra! nešti visiems. Tam geriauį šia tribūna — dauglatlrą.< žinis laikraštis. Kai kada būna Ir liūd! nų, peiktinu dalvku. Deja. J dar ne viskas gyvenime, ką < mes sutinkame, blizga Ir < nusipelnė pagyrimo. Stu dentas „sugeba“ ir pažangą į padaryti. Ir tai būna ne be priežasties. Reikia nepra eiti pro blogi ir darantį i blogai... Bet dar svarbiau ? — užbėgti blogiui už aklų, > perspėti draugus. Kur taip į daroma — nežinia. Daug į pasitarnauti visuomenei ga < 11 *as pats. . . studentu lalkJ raštls. Tegul tiesa apie gėI ri Ir tiesa anie vis dar na< sitalkantl blogi, pasiekia į didesnį studentu ratą. Va? dinasl, reikia rašyti. Sena žmonių Išmintis saĮ ko: „kas galva — tai razu5 mas“. Kiek galvų, tiek s nuomonių. Todėl apstu Jvalj rių įvairiausių nuomonių, j gausu polemikos, ginčų. S Per ginčus išaiškėja tiesa. Bet mūsų jaunimas neretai paslglnčlna tarp savęs, kai į. kada tik prie keturių akių, i kai kada savo akademinėse ) grupėse, ir tuo viskas pasi5 baigia. Būna Ir taip, kad ! ginčas lieka neužbaigtas, i neįrodyta lieka tiesa. O reiį ketų, kad tiesa nugalėtų, J neteisusis — pasitrauktų Įveiktas ir Įtikintas. Reikia < besiginčijantiems talkos, į Neretai ginčijamasi, pole mizuojama dėl itin svar bių problemų. Jos yra ver tos visuomenės dėmesio, tu ri visuomenei svarbią reikš mę. Tad, kreipkimės i vii suomenę. Tam yra spauda. Ivisų pirma, sava, studentų spauda.
< S ? į j ( : ! į į 1>
< <
Į }
O kur darbas, mokslas, moksliniai būreliai, kultū rinė kronika, drausmės klausimai, paskaitų lankomumas, pažangumas moksle ir kiti labai labai svarbūs studentų gyvenimo klausimai! Apie tai vis reikia kalbėti spaudoje, tik tada mes pasieksime tikslo: Iš pirmūno pasimokysim, atsiliekančius — paraginsime. Tr vėl spauda — studentų paslaugoms. Tad, nieko negaišdami, visose akademinėse grupė se išskirkime „Taryljinio studento“ korespondentus ir apie tai praneškime savo fakultetų komjaunimo biu rams. O svarbiausia, kad korespondentai kuo daup’au pasiųstų informacijų įlaikrašti. Tada ir laikraštis bus įdomesnis, ir geras pavyzdvs taps visu turtu, o blogiui nebus vietos suželti. V. Dėnas
Draugystės įstatymu ŠIANDIEN. . .
VAKAR. . .
M. Sukacko pieš.
LDAALR KONFERENCIJAI ARTĖJANT Pirmakursis: !!! Ketvirtakursis: Nesistebėk, fukse, auginame efles. Be to, kišenei sveikiau. Įstojamasis mokesnario tis tekainuoja 15 kap., o jeigu mokėčiau mokestį, reikėtų išmesti 30 kap.
Pirmakursis: Kur taip skubi Bonifacai? Ketvirtakursis: Kur taip skubi Bonifacai? Piramkursis: Rodos pernai įstojai? Ketvirtakursis: Taip, kasmet. Dabar jau ketvirtą kartą.
Po laiminga V-------zva -J • ••Į JUMORESKA
Man visada namiškiai ir draugai sako, kad aš gimiau po laiminga žvaigžde. Ilgai vis Kdavau, prieštarau davau, ginčydavausi, kai kada net susipykdavau, bet taip ir likdavo. Jie tvirtina savąsias, aš jiems tvirtinu savąsias. Premisos pasilikdavo neįrody tos. Tačiau nepe. seniai turėjau nusilenkti daugumos nuomo nei. Atsitiko viskas taip.. . Iš namų atsiuntė siuntini. O jame — kiauliena. „Ačiū alachui, manęs neužmiršo. Su sitaupys pinigai“ — apsi džiaugiau. Gavęs stipendiją — brūkšt į kromą. Nusipirkau naujus batukus. Pabrūkšt pas batsiuvį — prašau pakaustyti. Einu atlašus, į save nepana šus, kaukšiu apkaustais pa kauštais. . . Beeidamas i Uni versiteto centrinius rūmus už sisvajojau, ir kad jau dėsiu kulniuką dėstytojui ant kojos pirštų. Sis tik susirietė, pačiu po koją į glėbį ir straksi, šo kinėja. Aš sprukau nuo jo. Ir vos vos nepargrioviau prorek toriau'; Tslbėp’ėlę's tain jau trinktelėjau į prorektorių, jog rakušete nuskriejau per visą koridorių. (J jis tik susverdėjo lyg pašautas, atsitokėjo ir nu lingavo sau. Žinoma, po to — jau nežiopsok. .. Skuodžiu Apie JAV politinių vei kėjų populiarumą univer sitetuose liudija tai, kad iš 500 apk.austų Niujorko studentų 95 nežinojo nė vieno ministro, o 7 — net prezidento pavardės. (Iš laikraščių) Aš atvirai pasakysiu: Geriausiai būtų, atrodo, Jei jų vardų ir viso Pasaulis mus nežinotų.
*** (Iš laikraščių) Pensilvanijos universite te skaitomas speckursas apie karyoą Stumtu usnis, kurios ruošiasi tekėti už kariškių. Paruošė
J.
LAURINAVIČIUS
Naujos knygos 1. APIE TbKP FnOGRAM/. (Rinkinys). D. 1. — M., 1961., 652 p. (rusų k.). 2. IŠ MAKKolZMO ISTORI JOS. (Rinkinys. 140-osioms F. Engelso gimimo metinėms. M., 1961. 48/ p. (rusų k.). 3. PENĖJIMO iŠ SOLIAL.ZMO Į KuMvNiZMĄ DĖSNIN GUMAI. (Kinkinys). M., 1961. 248 p. (rusų k.). 4. GALAKHONOVAS A. ir NIKANDKOVAs M. F. ISTORIJA. ff. FILOsOriJOS 1961. 459 p. (rusų k.), 5. LITERATŪRA ir DaBARM., 1961. (Rinkinys). TIS. APIE Rink. 2: STHA1PSN1AI — LITErtATURĄ 1960 — 1961 m., 1961. 415 p. (rusų k.). 6. BuLriuULv u. fc.uc.KTRINIŲ IK MAGNETINIŲ LAUKŲ SKAIČIAVIMAS. Vert, iš vok. M., 1961. 712 p.» su brėž. (rusų k.). 7. GLESSTON S. ATOMAS. BRANDUOLYS. ATOMIN.S ENERGIJA. Vert. ATOMINE M., 648 p., su iii. iš angių k. (rusų k.).
LV 12142
abonomentą. Bet čia lyg tyčia vos nepargrioviau specialybės seminarų vadovo. Visa laimė, kad buvo daug studentų ir dar didesnė laimė — tamsus koridoriai. Ačiū mūsų ūkio da lies rūpintojėliams, kad jie laiko koridorius pusiau priebmnuoje. laigi, seminaro var’n',7as r,npr>?ir>o, O aš irgi pasistengiau kuo greičiau dingti lyg adata šiene. Kaip dabar nesutiksi su na miškiais ir draugais, jeigu jų teisybė. Aš tikrai po laiminga žvaigžde gimiau. V. Vaišnys
ŽĄSIENĄ
MĖGSTANTIS SŪNŪS Taip norisi Arunui į namus pas mamytę parvažiuoti, keletą nerūpestingų dienelių ant kai miško pečiaus praleisti, riebių žąsino kulšelių patręškinti... Parėmė studentas kumštim galvelę, kitoj rankoj paruoštas parkeris. Svarsto, d ejoja. Prieš Gegužės šventes rašė: „Mama, zvimbtelk telegramą, kad mirė senelė“. Prieš Spalio — kad mirė tėvelis. Pernai taip dėdę numarino. Dabar liko tik mama. Atsiduso sūnelis ir parašė: Mama, jei nori, kad parva žiuočiau Konstitucijos dienos švęsti, atsiųsk telegramą, kad numirei ir tu. Tave mylintis sūnus Arūnai. B. BROGA (Iš IFF sienlaikraščio ,.Už tarvbin; wni/c’p“ \
AIP jau yra gyvenime: kiekvienas žmogus siekia laimės, ypač jaunuolis stengiasi pa žinti save. Čia į pagalbą jam ateina menas. Knygoje ar kino filme, dailininko paveiksle ar muziKOS kūrinyje mes ieškome savęs. Skaitome knygą, jos herojuose nejučiomis ieškome panaI šaus charakterio, panašių svajų, siekių, likimų. ’ Ir džiaugiamės radę, tarytum aptikę kažkur pa mestą savo dienoraštį. O jei skubame į dailės parodą, juk tikimės pamatyti kažką gražaus, ko, gal būt, nepastebėjome savyje. Į ekraną žiū rime lyg į veidrodį ir matome save. Ir iš knygų, ir iš dailės kūrinių, iš ekrano į mus prabyla amžininkas, žmogus kartu su mu mis gyvenąs nuostabiomis mūsų epochos dieno mis. Jis priverčia mus susimąstyti: ar aš pa našus į sa.o vienmetį, savo draugą, tik ką ma tytą ekrane. Nesvarbu, kokios jis profesijos, ko kiame mieste begyventų, kokia kaba bekal bėtų, mes turime daugybę bendrų interesų, mu myse gyvena tos pačios svajos apie ateitį, tas pats laimės troškimas, kaip ir jo, to nepažįsta mo brangaus ir artimo žmogaus, kurio mintis mes skaitėme ekrane. Apie jį ir apie nuostabią epochą, kurioje mes gyvename pasakoja menininkas. Ir kas jis be būtų — kino režisierius ar rašti jas, dailinin kas ar muzikas — jis negali nepasakoti apie tai, kas svarbiausia — apie žmones. _ Šiuo metu mezgasi daug ginčų, koks turi būti mūsų dienų herojus. O jis — tas pats, kurt mes kasdien sutinkame gatvėje, darbe: paprastas, kasdieniškas, žemiškas, bet ir didis, nes ji* ku ria istoriją. .. v Musų kino studijos filmuose irgi yra amzinfR*ko paveikslas. Gaila, kol kas tik dokumenti niuose. V. Starošas — režisierius-operatorius — vienas geriausių Tarybų Sąjungos kino doku mentalistų, beveik visuose savo stambesniuose darbuose su didele meile pasakoja apie amžinin ką. Jo kino apybraižoje „Jie kauniečiai“, „Mano draugai“, „Svajos ir likimai“ — tai vienas kitą papildantis pasakojimas apie jaunimą. ■z, karyba abai ivairi tematiniu atžvil giu, kiekvienas herojus atskleidžiamas kitokio mis dramaturginėmis ir kinematografinėmis priemonėmis. Štai apybraiža „Jie kauniečiai“ savo šaknimis siekia netolimą praeitį, („Mano draugai“ pasakoja tik apie šiandieną, „Svajos ir likimai“ — tarytum tiltas tarp šių dviejų apybraižu nes čia dramaturginio kontrasto princi pu priešpastatoma praeitis su šiandiena. Pažiū rėjus šias apybraižas, režisieriaus kūryboje ne sunku nast^p^ti prasmingą kryptingumą. Visa V. Starošo kūryba — tai mintys, susimąstymas apie gyvenimą, žmones, apie amžininką. Reži sierius ne gyvenimo stebėtojas, jis aktyvus gy venimo dalyvis. Amžininkas jo kūryboje iškyla įvairiais mūs Tėvynės gyvenimo etapais. Apyb raiža . Jie kauniečiai“ — jaudinantis pasakojimas apie Kauno komjaunuolius, didvyriškai kovoju sius ir žuvusius nuo vokiečių okupantų kulkos Jų — Aleksonio, Borysos, Čeponio — vąrdai krauju įrašyti į istorijos puslapius, vardai žmo nių. kurie žuvo nenugalėti. Režisierius ir scenarijaus autorius L. Braslavskis pasakoja apie žmones, kurių nėra gyvų ekrane, ir vis tik jie gyvi praeina pro mūsų - kovn’A n-’e* ’audi^^m^s dėl jų likimo, nors žinome, kad jie žuvo didvyriškoje nelygioje kovo?e. Autoriai meistriškai, grynai kinematografi nėmis priemonėmis atkuria žuvusių žmonių bio grafiją, priverčia žiūrovą su retu susidomėjimu sekti ekrano vaizdą. Hero’us parodomas fotografilole arba pąyeiksle. Tačiau tai nėra neayva fotoqrafija: ii reži sieriaus organiškai įpinta į veiksmą. Kad vaiz das prieš žiūrovo akis praslenka nepaprastai įtemptai, bene didžiausias montažo nuopelnas. O ir visos kinematografinės priemonės — rakur sas, kameros judesys, šviesos efektai, padaliau intymus ir nuoširdus dil <oriaus tekstas atkuria tų rūsčiu laiku nuotaika. Autorius sugebėio tiek pakilti vaizdu, kad apybraiža nuskambėjo su visa dokumentinio ki no jėga. Argi mums, žiūrovams, nebrangi tikro ji motinos ašara, nuriedėjusi Kauno komjaunuo lio J. Aleksonio motinos skruostu, kai iai pionie riai įteikė sūnaus p. otretą. Ir dėl šio, ir dėl dauge’io kitu laiku užfiksuoju gyvenimo momentų mus jaudina kino apybraiža. Antroji apybraižos dalis apie amžininkus.
«/» 4 z Z >N
£ 4 4
o.
apie ką papasakosime, įvyko N. karo mokykloje. . . .Pavakario "saulė maloniai šypsojosi dangaus mėlynėje ir dosniai žėrė spindulius per ka reivinių langus. Klasėje ant sta lo vikriai šokinėjo spindulėliai. Jie glostė prie knygų parimu sių kursantų nugaras. Komjaunuolio Anatolijaus Sumcovo, kurį draugai Toliku vadino, klasėje nebuvo. Jis, bū rio vadui leidus, ,sėdėjo sode lyje ant suoliuko po klevu ir jau visą dieną rymojo prie knygos. Pagaliau užvertė pas; kutinį puslapį. Paėmęs kitą va dovėlį, jis vėl skaitė. Kartais raidės susiliedavo į vieną ka muolį, puslapiai patamsėdavo. Bet vaikinas mirktelėdavo blaks tienomis, minutėlei dirstelėdavo į šalį, ir vėl vieną po kitos se kė eilutės. Slinko dienos. Saulė dar dos niau žėrė spindulius žemei, bet Tolikui atrodė, "kad dangus niaukiasi, ir jis neišeidavo į so delį, o mokėsi klasėje. Vieną kartą Tolikas skaityti jau nebegalėjo. Didelis skaus mas užgulė akis. Ir staiga kareivinėse nuaidėjo komanda: — Rikiuotis pietums!. . Kursantai šoko iš vietų: pro duris į koridorių. Tik Sumco vas kažkodėl neatkreipė dėme sio, o sėdėjo prie knygos, smilkinius delnais suspaudęs. — Tolikai, skubėk! — paragino jį Vladimiras Dašukas. Šalia sėdėjęs Anatolijus Demidovas papurtė Sumcovą, pakėlė jį iš vietos. Abu bendravardžiai išsku^ėjo į koridorių. Stovėdamas rikiuotėje, Sumcovas matė dūmuose besisukantį gelsvą saulės obuolį, kurį juo das debesys vis labiau temdė, o pagaliau visai nuskynė. „Sutemo, o mus dar tik pie tų pašaukė“, — pagalvojo Tolikas, eidamas kursantų gretoje į valgyklą. Einant Toliko akis užgulė dar .didesni skausmai. Vaikinas ėmė delnais glostyti jas, bet lengvumo nejautė. Per valgyklos langus veržėsi pavasario saulės spinduliai, o Tolikas jų nematė. Akyse — juoda naktis. Kursantai ratu ap supo jį. Visų širdis užgulė gai lestis, užuojauta draugui, sun kus nerimas dėl jo likimo. Po valandos Sumcovas gulėjo ligoninėje. — Nesisielokite, — ramino To likas draugus, — aš pasveiksiu. Jaučiau, kad skaitydamas kas dien vis silpniau įžiūriu eilu tes. o šiandien rytą jau nebema______________
čiau jų. Stodamas vį rikiuotę pietums, netikėjau, l<ad visiškai apakau. Ir dabar netikiu, kad aklas esu. Kiekvienas Sumcovo žodis ku pinas optimizmo ir vilties. Mei lė karinei tarnybai, komjaunuo liškas ryžtas neleido jam suabe joti, nusiminti. Jis ir aklas įsi vaizdavo save rikiuotėje, tarp draugų. .. Kursantų būrys, kuriame mo kėši Anatolijus Sumcovas, ki tą popietę susirinko pasitarti. Būrio vadas, giliai susimąs tęs, iš lėto ėjo prie savo auklė tinių. „Demobilizuoti iš armijos? Tai baisu. Koks smūgis bus To likui!“ — galvojo jis, žinoda mas, kad retkarčiais šitaip pa galvoja ir karinės mokyklos vadovai. Kursantai kalbėjo drąsiai, atvirai. Juos jaudino draugo sveikata. — Draugai! — visus pritildė Anatolijaus Demidovo baisas.— Aš ir Vladimiras Dašukas kas dien eisime į ligoninę ir skaity sime Tolikui, o jis klausysis ir įsimins. Šitaip pasiruošime egza minams. — Bet jeigu sveikata pakiti mų nedarys. . . — kažkas bandė suabejoti. — Jis pasveiks!. . Šiuos žodžius Anatolijus Demidovas ištarė su tokiu įsitiki nimu, lyg jo bendravardis ne būtų apakęs. . . .Kitą ‘dieną, kai būrio vadas kursantams skirstė leidimus poilsiui į miestą, Anatolijus Demidovas paprašė: — Išduokite man leidimą tik į ligoninę. Tą patį pakartojo ir Vladimiras Dašukas. . . Po valandžiukės Jie jau sėdėjo prie Toliko lovos, Vaikinai pasikeisdami skaitė vadovėlius, užrašus. Taip prasidėjo kova dėl Ana tolijaus Sumcovo. Gydytojams nerimą kėlė jo regėjimas, drau gai rūpinosi mokslu. Kiekvieną dieną gydytojo balsas skambėjo vis linksmiau, su didesne viitimi ir įsitikinimu. Kursantai Anatolilus Demidovas su Viadimiras Dašuku kasdien būrio vadą prašydavo leidimo tik į ligoninę. . . Po tris mėnesius trukusios nakties išaušo saulėta diena. Ją, o pirmiausia gydytoją žils telėjusiais paausiais pamatė ir Tolikas. Iš džiaugsmo ir egzminai ne tokį nerimą kėlė, kaip anksčiau, nors tik savaitė liko iki jų.
Kauno komjaunuolius, kurie šiandien gyvena kartu su. mumis. Ir visada pirmose eilėse nau jo gyvenimo statyboje: kolūkio pirmininkas, vykstantis į atsilikusį kolūkį, pasišventusi savo profesijai aydytoia-chirurgė, Kauno HES sta tytojas. Jie kiek mažiau įsimenami. Už tai pasku tinioji Starošo apybraiža „Svajos ir likimai“ duoda nepakartojamus tokių amžininkų paveiks lus, kurių likimai organiškai perpinti su kito kiais, jų tėvų, rūsčiais likimais. Apybraiža tri jų novelių. Pirmoji jų — apie jauną baleriną. Tačiau prasideda novelė nuo balerinos tėvo — paprasto kiemsargio. Nebuvo jo giminėje talen tų. O gal ir buvo? Tik niekas apie tai nežinojo. O štai jo duktė baigė Leningrado choreografinę mokyklą. taDo balerina-soliste. Atkurdami baleri nos biografiją, autoriai labai išradingai, įtiki nančiais pasakoja apie tuos balerinos gyver.Tmo momentus, kurie nebuvo užfiksuoti kino juosto je. Panaši mergytė, kaip ir jos apybraižos hero jė, ta pačia gatve skuba į mokyklą. Pirmieji ne drąsus jos žingsniai šokyje. Ir štai — pilnutėlė Operos ir baleto teatro salė, aplodismentai. Nep n a vpha *ožė. Joie ba erinos tėvai, sesutė. Gal prisiminė kartų savo likimą, gal iš džiaugs mo motinos skruostu nurieda ašara. . . Antroji novelė apie studentą Sergiejų Macke vičių — pradedama fotografija. Joje herojaus tė vai su mažu sūnumi. Pro žiūrovo akis praslen ka epochos dokumentai: laikraščiai, fotografi jos, fi’motekinė medžiaga apie Tarybų valdžios paskelbimą Lietuvoje, Didžiojo Tėvynės karo kadrai. Visa tai sujungdamas energingu monta žu, režisierius atkuria epochos paveikslą. Sergiejus. . . Toks buvo tėvo partinis slapyvar dis, taip tėvai atminimui pavadino sūnų. Nove“ tėvo lėje praeina visas žmogaus — Sergieiaus — gyvenimas. Kraujo kaina tėvas pelnė sunui ateitį. Vis tik pagrindiniu novelės herojumi lieka tokia sūnus. Jis mūsų amžininkas, tas. kuris brangia kaina gavo tą teisę į laimę. Ir nebe____ . reikšmiai diktoriaus žodžiai, kad Sergiejus Mac kevičius puikus studentas, Lenino v. stipendi ninkas. Jis brangina tą teisę į laimę, tėvo iško votą. Novelė baigiasi Rusijoje, prie tėvo kapo. Kukli gėlių puokštė ant sniego, primena apie didelę sūnaus meilę tėvui-didvyriūi. Trečioji novelė aDie dvidešimtmetį jaunuolįkolūkio agronomą. Jis vienmetis su laisva Tary bų Lietuvos žeme. „Tu dabar šios žemės šeimi ninkas“, — sako autoriai ir pradeda rustų pasa kojimą apie ilgaamžę liaudies kovą dėl žemės. Ekrane praeina 40-tieii. Matininkai išdalina dvarininkų žemes valstiečiams. Karas, o no ka ro, miškuose krauio ištroškę buržuazinių na cionalistų gaujos. Apie juos ka’ba fotografijos. Fotografijos, tarytum gyvos, perduodamos tarp medžių šakų, naudojant šviesos efektus. Nuo buržuazinių nacionalistų kulkos žūsta ir nau jakurys Jonas Žilys, apybraižos herojaus tėvas, žmogžudystė palieka sukrečiantį jspudį. Vieni ša trobelė naktį, prožektoriaus šviesa atveda prie lovos. Suvis. . . Iš kažkur pasigirsta vaiko verksmas.
— Taigi, — atsiduso gydyto jas. — Dabar vėl matysi... Tik ateityje skaitydamas nenuvarJ gink akių, kaip šį kartą. Ke letą mėnesių turėsi neskaityti knygų, draugai padės mokytis. O mes jau padarėme, ką gaiėJ jome. Iš susijaudinimo Sumcovas ijj tarė tik „ačiū“, bet gydyto šiame žodyje jautė didelę padej ką už nerimą ir triūsą. . . Anatolijus ir Vladimiras kiek] vieną dieną aplankydavo SurnJ covą ligoninėje, o vėliau jiJ persikėlė po vienu stogu — I kareivines. Draugai kolektyviai] ruošėsi egzaminams. j .. .Atėjo ir pirmasis egzar I nas. Dėstytojas pašaukė SumcoJ vą. Vaikinas ištraukė bilietą iri tarė: — Galiu atsakinėti nesiruošęsJ Kitokios išeities nebuvo. Kaip! gi ruoštis, jei gydytojas užl draudė skaityti ir rašyti? — J_abai gerai, — egzaminai torius linktelėjo galva, — kai Tolikas nutilo. | Draugai stebėjosi Sumcovul O šis, išėięs iš egzamino, kieki vieną kartą Ištiesdavo abi ranl kas Domidovui ir Dašukui I sakydavo: I — Ačiū jums, mano broleliai! Gyvenimas atnešė ir pačia gražiausią dieną kursantams! karinia Jiems buvo suteikti laipsniai. Bet, kaip paprastai, linksmy bės baigiasi ne visai malonia nuotaika. Taip ir šį kartą J draugams reikėjo išsiskirstyti Demidovas gavo paskyrimą tar nybai į Tolimuosius’Rytus, SumJ covas ir Dašukas buvo nukreipi ti Pabaltijo karinėn apygarda Tolikas ėmė dirbti N. karinid dalinio komjaunimo sekretoriuj mi. . . .Greitieji traukiniai išveža jaunuosius karininkus į tarnyj bos vietas. Laikas ir atstumai abu Anatolijus ir Vladimirą dar] labiau surišo į vieną šeimą! Laiškai, telegramos teka neiš-l senkama upe. Ir kai Sumcovas] Demidovas, Dašukas laiške per] skaito įprastąjį „Mielas broleli-] visada prisimena karinėje moj kykloje praleistas dienas, J širdį dar labiau užlieja broly] bės jausmas. R. DUBONIS Tarybinės Armijos karminio] VVU studentas-neakivaizdininkal J. JARMAVICIUS istorijos-filologijos fakultet] III kurso studentas P»<”altijo karinė apygarda I
Ir štai vėl matome Romą. Rankoje jis gniaul žia gimtos žemės saują, aplaistytos jo tėvo i] tūkstančio kitų kovotojų už laisvę krauju. — Saugok šią žemę, Romai! Ji tavo, tava brolių ir seserų, tavo liaudies. Saugok ją! Apybraižoje „Mano draugai“ autorius jau nei begrįžta j praeitį. Apybraiža pasakoja tik apia amžininkus, gyvenančius šiandien. Apybraižoj hero us parc.jos pasauktas važiuoja kolūkir] pirmininku, ir ten suburia abiturientų brigadą] f Jei apybraižoje „Jie kauniečiai“! herojų paveiks] į lai kuriami grynai kinematografinėmis priei oi I nėmis, tai šioje apybraižoje tą vaidmenį atlieki siužetas. Filmas praskamba nenutrūkstančiu hel r rojaus vidiniu monologų. Tai jo godos ir abejo] I nės, džiaugsmai ir rūpesčiai. Štai jis atvyksti kolūkin, išeina į laukus, „žemė čia buvo tokii < pat kaip ir kaimyniniuose kolūkiuos^ Ir taip pal augino ^isa. ką nuo seno sėio šiame kraštl Bet kodėl kaimyniniuose kolūkiuose nokdavi derlius, o čia, kai aš atvažiavau, tik vėjas švill pavo po laukus?“ į Pirmieji žingsniai visada nelengvi. Neri] mastingu virpuliu širdyje pirmininkas kalbėjosi su mokiniais. i ’S Per visą filmą eina herojaus vidiniai perqyj 1 venimai. Diktoriaus tekstas — jo mintys. Mintyl organiškai derinasi su ekrano vaizdu. Tai bent 1] charakteringiausia režisieriaus operatoriaus '1 Starošo savybė, kad jis sugeba atskleisti heroj jaus psichologiją, vidinį jo pasaulį per diktoj riaus tekstą, neretai su potekste. | U Džiugu, kad režisierius myli savo amžininkėj stengiasi pažinti jo svajones, suprasti mintis. V| Ilt dinius herojų pergyvenimus jis paryškina stanj biais planais, naudoja daug išieškotų kinematcj grafiškų detalių. Kartais operatorius pasitelki! gamtą vidiniams herojų pergyvenimams išreikš ti — tai kontrastingą, tai organiškai su ja •j sijusią. Lieka atmintyje puikiai nufilmuo:! audra: skrenda gandras, dangų, juodais debesį mis, pakibusį virš žemės, raižo žaibai, krenti įstrižos lietaus čiurkšlės.. . J Visas fi’mas tai nuoširdus pasakosimas apl jaunus žmones, pamilusius svajonę. Ir nesvari bu, kad jie nepratę prie sunkaus darbo, mirti nai pavargsta, jų širdyse yra nenugalima svajl apie žygdarbį. vieni Šiuo metu V. Starošas filmuota dar naują apybraižą apie Nauiosios Akmenės cemH to fabriko darbininkus. Vėl režisieriaus dėm4 šio centre musų amžininkas._ V. Starošo filmai kelia žiūrovui daug čių. Režisierius moka nuoširdžiai, šiltai, o kan tais be galo rūsčiai ir vyriškai pasakoti apij savo amžininką. Jo filmuose jauti tikrovę, ?a stebėta tikro menininko, ir džiaugiesi, kad tie] daug gražaus, patrauklaus, įdomaus jis suran| da gyvenime. lln S. BACIULYTĖ '6
Redaktorius V. DENAS
STUDENTE!
Ik Ika Į o
I c
Ina fsa U J tiii t*1 lėni P raš ten Įau lo [lėr fdv grupėse,] kai j pai ase S
Ar užsiprenumeravai savo laikraštį? Jei nesuspėjai, tai paskubėk, „Tarybinis studentas" nebus pardavinėjamas. Užsiprenumeruok visiems mokslo metams. Laikraštį užsisako: studentai savo KAINA-60 kap dėstytojai — katedrose.
Rinko ir spaudė LKP CK La ikraščių ir žurnalų lfcldykla.Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 .TapHOHHHC cTyfleHTac* («CoseTCKHH CTyneHT.).
V f iz
OpraH Bn/ib HioccKoro focyA. YHHBepcMTeTa
hm.
B. Kancynaca.
Užs. Nr. 06028, lyti