AUTOMATINIS Visu šalių proletarai, vienykitės!
KOSMONAUTAS GRĮŽO Į ŽEMĘ
sccioenuas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų 1970 m. rugsėjo 25 d. Nr. 29 (727) 0 Kaina 2 kp.
Čia ne karsto ramybė — sunki ir tamsi. Čia gimimo tyla. Per mus. Visiems. Ir mums. Vis naujos kartos j savo svajonių rūmus Čiurlens lyg netylanti laiko daina... Ir nelies jos čia nei užmiršimo lygumos nykios, nei kasdienybė — ta landi ir amžinai alkana pelė. -... Čia ne tomai. Čia žmonės! — Ateikim čia patylėt. PRAĖJUSIĄ SAVAITĘ ĮVYKO VVU MOKSLI NES BIBLIOTEKOS 400-MEClO IŠKILMES. Nuotraukose — šventės vaizdai. Kairėje: atidaroma Jubiliejinė knygų paroda. Kalba rektorius prof. dr. J. Kubilius. Apačioje: LTSR Ministrų Ta rybos pirmininkas J. Maniušis (trečias iš kairės) ir Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius (pirmas iš kairės) apžiūri parodą.
APIE
TAI
RAŠĖME. . . Rugsėjo 11 dienos „TS" nu meryje korespondencijoje „Pa guodos sesija" ne visus pa guodžia" buvo rašoma: „Pre kybos fakulteto prodekanas vyr. dėst. L. Butkevičius irgi susirūpinęs: — Nuotaika liūdna. Už ne pažangumą pašalinti trys I k. studentai. Iki šiol 42 studen tai turi skolas." Rugsėjo 22 d. prodekanas L. Butkevičius mūsų korespon dentą pasitiko šypsodamasis: — Liko tik penki studentai, turintys skolas! Ką gi, naujiena tikrai džiu gi. Prodekanas L. Butkevičius mano, kad spalio 1 d. Pre kybos fakultete nebus nė vie no skolininko. O štai kaimyniniame Fi nansų ir apskaitos fakultete skolininkų reikalai taisosi kol kas lėtai. Antradienį prodeka nas doc. B. Kilius mums patei kė štai tokius skaičius: 60 stu dentų turi po vieną skolą. 15 studentų, turinčių po dvi ir daugiau skolų, žadama palikti kartoti kurso, o dar penketui kitų, turinčių po du ir dau giau akademinių Įsiskolinimų, matyt, teks atsisveikinti su Universitetu.
r
GARBINGI APDOVANOJIMAI
Už ilgametį ir nepriekaiš tingą darbą hidrometeorologi jos tarnyboje Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštais apdo vanoti VVU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedė jas doc. E. Cervinskas ir doc. V. Ščemeliovas. Universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra apdo vanota Vyriausiosios Hidro meteorologijos tarnybos val dybos prie TSRS Ministrų Tarybos Garbės raštu.
koridoriuo se tylu: paskaitos. Pro langus pastebiu dėstyto jus, rašančius skaičius, dentų galvas, palinkusias prie užrašų. Matematikos fakultete šiais mokslo metais pradedami ruošti dar vieno profilio — taikomosios matematikos spe cialistai. Įdomu, kaip jiems sekasi? Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanas doc. V. Merkys apie minėtą spe cialybę pasakoja: Iki šiol ruošėme vienos plačios specialybės gamybinio ir pedagoginio profilio mate matikus. Šiais mokslo metais mūsų fakultete pradėjo mo kytis 50 taikomosios matema tikos specialybės studentų. Jie yra ruošiami grynai ga mybininkais. Taikomosios ma tematikos specialistus, galin akulteto
F
1970 metų rugsėjo 20 d. ta* ryblnė automatinė stotis „Lu* na-16" minkštai nusileido Mė nulio paviršiuje, Derlingumo jūros rajone. Vieta, kurioje nusileido au tomatinis Žemės pasiuntinys, buvo šešėlinėje Mėnulio skri ■ tūlio dalyje. Mechaninė ranka su elektriniu grąžtu pagal signalą iš Žemės paėmė Mė nulio grunto pavyzdį ir, tvar kingai {dėjusi jj Į priekinę aparato dalį, kruopščiai užhermetizavo angą. Pasinaudojusi stoties nusi leidimo pakopa kaip starto platforma, kosminė raketa su grąžinamuoju aparatu, kuria me patalpinti Mėnulio uolie nos pavyzdžiai, rugsėjo 21 d. startavo iš Mėnulio. Vakar, rugsėjo 24 d., 8 vai. 26 min. grąžinamasis „Luna16" aparatas minkštai nusilei do Kazachijos TSR teritorijo je. Pirmą kartą kosminės erd vės užkariavimo istorijoje Mėnulio gruntas atgabentas į Žemę automatiniu aparatu.
BUSIMIEJI MATEMATIKAI stu spręsti matematikos pro čius cesų valdymo, planavimo ir informacijos apdorojimo prob lemas, iki šiol ruošė tik Mask vos, Leningrado ir Tbilisio universitetai bei Maskvos fizikos-technikos institutas. Šie specialistai liaudies ūkiui yra labai reikalingai. Paskaičiuo ta, kad per artimiausius 5 me tus šio profilio specialistų rei kės labai ir labai daug. Jie dirbs skaičiavimo centruose. Taikomosios matematikos specialybės studentai mūsų fakultete jau nuo pirmo kurso klauso paskaitas apie elektro ninių skaičiavimo mašinų programavimą. Išklausys loši mų teorijos, operacijų tyrimo, radioelektronikos, optimalaus valdymo metodų kursus.
Pasibaigė TSKP istorijos paskaita. Iš Z. Žemaičio audi torijos pasipylė pirmo kurso matematikai. Fakulteto kori doriuose suskambėjo jaunat viškas juokas. Priėjau prie aukštos tamsiaplaukės mergi nos. Tai Virginija Razmutė, baigusi Kėdainių rajono Sa lantų vidurinę mokyklą. Da bar studijuoja taikomąją ma tematiką pirmame kurse. — Kas jus paskatino pa sirinkti būtent šią specialybę? — Mokykloje mes turėjome papildomas matematikos pa mokas, kurių metu aš sužino jau apie elektronines skaičia vimo mašinas ir jų progra mavimą. Be to, prieš dvejus metus mūsų klasė buvo atva
žiavusi į Vilnių, susipažinome su skaičiavimo centru. Todėl, išgirdusi, jog taikomosios ma tematikos specialistams teks dirbti su minėtomis mašino mis, aš nesvyruodama pasirin kau šią specialybę. Ir nenusi vyliau. Dėstomi dalykai labai įdomūs. Virginijos kolega Saulius Snieška, Panevėžio vidurinės mokyklos auklėtinis, pridu ria: —- Ypatingai matematinė lo gika, elektroninės skaičiavi mo mašinos ir jų programavi mas. Jaunuoliai atsisveikina. Jie skuba į paskaitas. Fakulteto koridoriuose vėl įsivyrauja tyla. R. ZAKSEVSKIS
Lietuvos meteorologija ir Vilniaus universitetas 1970 m. Lietuvos meteorolo gija pažymi net du savo jubi liejus: 400 metų nuo meteoro logijos kurso dėstymo pra džios ir 200 metų nuo mete orologinių stebėjimų pradžios. 1570 m. jėzuitų įsteigtoje aukštesniojo tipo vidurinėje mokykloje (kolegijoje) buvo pradėtas dėstyti filosofijos kursas, kurio sudėtinę dalį sudarė meteorologija. 1770 m. pradėti meteorologiniai stebė jimai Vilniaus universiteto
astronominėje observatorijo je. Tai pirmieji stebėjimai Lie tuvoje ir Pabaltijyje, ir vieni pirmųjų Rusijos imperijoje. 1770 m., vadovaujant M. Počobutui — žinomam Vil niaus universiteto astronomui, vėliau tapusiam Universiteto rektoriumi, astronominėje ob servatorijoje buvo pradėti kasdieniniai oro temperatūros matavimai. Jie atliekami iki mūsų dienų. Vilniaus univer sitetas šalia to atliko didelį
organizacinį vaidmenį, kuriant meteorologinį tinklą. Lietuvos TSR Hidrometeo rologinės tarybos žinioje vei kia 28 stotys, 89 kritulių ma tavimo postai ir radiozondavimo stotis, tirianti mūsų erdves 30 km aukštyje. Plačiai taiko ma šiuolaikinė stebėjimų ir automatinės registracijos tech nika. Hidrometeorologines proble mas sprendžia nemaža res publikos mokslinių įstaigų.
Universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros dar buotojai tiria Kuršių marių hidrologinį režimą, Lietuvos mažųjų upių nuotėkį, kritulių formavimąsi ir jų prognozes, respublikos dirvų klimatą. Respublikoje geografus-meteorologus pradėjo ruošti 1945 m. VVU Gamtos fakultetas. Hidrologijos ir klimatologijos katedra pokariniu laikotarpiu išleido apie 150 specialistų. Antradienį Universiteto
centriniuose rūmuose, kur prieš du šimtus metų pradėti meteorologiniai stebėjimai, įvyko iškilmingas posėdis, skirtas jubiliejinei sukakčiai. Minėjimą pradėjo akademikas prof. K. Bieliukas. LTSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo pirmininko pavaduotojas J. Vildžiūnas grupei geriau siųjų respublikos hidrometeo rologinės tarnybos darbuoto jų įteikė Garbės raštus. Doc. V. SCEMELIOVAS
2 pst.
TARYBINIS STUDENTAS
ŽMONES IR AMŽIAI SUSITINKA
Svečiai apžiūri Universiteto rumus. Antras iš dešinės doc. L. Vladimirovas.
ĮKURTUVES KETVIRTADIENĮ
bibliotekos direktoriui J. Tornau simbolinį raktą. Priimda mas jį, J. Tornau dėkoja parti jai ir vyriausybei už nuolatinį rūpinimąsi liaudies kultūra ir švietimu. Aidi „Gaudeamus". Nuo pilko saugyklos mūro nukren ta balta drobė, dengusi pa minklinę lentą; VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA 1570—1970 KNYGŲ SAUGYKLA Lietuvos TSR Ministrų Tary bos pirmininkas J. Maniušis perkerpa juostelę prie įėjimo į knygų saugyklą. Ant naujosios saugyklos lentynų gula Mažvydo „Kate kizmas". Greta jos — pirmasis lietuvių kalba išleistas Lenino veikalas „Rusų socialistinės revoliucijos uždaviniai" („Ei liniai tarybų valdžios uždavi niai") ir V. Mickevičiaus-Kap suko knyga „Lietuva". Po jų įnešama po vieną kiekvienos broliškos respublikos rašytojų knygą, išleistą Tarybų Lietu voje.
Sruogos gatvė — Universi teto senojo miestelio pietinė riba. Šiandien ši jauki sena miesčio gatvelė — iškilmių vieta. Beveik 10 tūkst. kubinių metrų tūrio statinys apsuptas margos žmonių minios. Susi rinko daug svečių. Atvyko respublikos ir miesto vadovau jantys partiniai ir tarybiniai darbuotojai, Universiteto pro fesoriai, dėstytojai, respubli kos mokslininkų ir kultūros darbuotojų, studentai. Kalba Universiteto rekto rius prof. dr. J. Kubilius. — Mūsų universiteto bib liotekai suėjo 400 metų. Tai didelis įvykis ne tik Universi tete, bet ir visos Tarybų Lietu vos kultūriniame gyvenime. Sis įvykis susilaukė plataus atgarsio ir už respublikos ri bų. Prieš kelerius metus res publikos vyriausybė nutarė pastatyti bibliotekai naują knygų saugyklą. Šiandien mes ją turime. Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie jos atsiradimo! Saugyklą stačiusios Vilniaus ! „PIRMŲJŲ" PARODA pirmojo statybos tresto pir mosios statybos valdybos dar bininkų vardu valdybos virši Ji rugsėjo 17 d. buvo iškil ninkas K. Kluonis įteikia mingai atidaryta Mokslo mu-
Naujoje knygų saugykloje. ziejuje Paroda supažindina su Universiteto bibliotekos isto rija, rodo, kaip šimtmečiai kaupė žmonių išmintį, surašy tą knygose, bibliotekos lenty nose. Salėje po baroko skliautais eksponuojamas 423 metus tu rintis Mažvydo „Katekizmas". Iki šiol pirmoji lietuviška knyga dar nė karto nėra bu vusi parodoje. Čia matome įžvmaus balta rusių humanisto P. Skorinos veikalą „Apaštalas" (Vilnius, 1525 m.). Tai pirmasis spaus dintas leidinys TSRS teritori joje. Žodis „pirmas" palydi vos ne kiekvieną ekspozicijos knygą. Pirmasis lietuviškas žo dynas — K. Sirvydo „Trijų kalbų žodynas" (Vilnius, 1713 m.). Pirmojo Maskvos spaustu vininko Ivano Fiodorovo knygos. Pirmojo Universiteto rektoriaus P. Skargos polemi nis veikalas, kuris kartu yra ir pirmoji Vilniuje išspausdin ta knyga lotynų raidėmis bei pirmas Vilniaus akademijos spaustuvės leidinys. Pirmoji bažnytinė slavų kalbos grama tika, parašyta M. Smotrickio. Pirmasis spausdintas Lietuvos statutas, išleistas 1588 metais. Pirmosios Europoje pasaulieti nės švietimo ministerijos — Edukacinės komisijos — aktai. Naujausi bibliotekos laikai. Pirmųjų marksistinių knygų atsiradimas Lietuvoje, jų ke lias pas skaitytoją. V. Lenino, taip pat V. Mickevičiaus—Kapsuko ir kitų įžymių Lie tuvos revoliucionierių raštai, rašytojų kūriniai. Lietuviškos tarybinės knygos kelias į di džiausias pasaulio bibliote kas. ..
KONFERENCIJA
„KNYGA IR PAŽANGA" Simbolinis saugyklos raktas — musų rankose.
Joje dalyvavo 200 su vir šum žymių respublikos, ša
Universiteto rektorius profe sorius J. Kubilius. Jubiliejinės komisijos vardu jis padėkojo visiems už atsilankymą ir se niausios šalyje bibliotekos pa gerbimą. Už nuopelnus, vystant mokslą ir kultūrą, Universite to mokslinė biblioteka apdo vanota Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo Garbės raštu. Įteikdamas šį apdovanojimą, respublikos Aukščiausiosios Tarybos pir mininkas, Lietuvos KP CK sekretorius A. Barkauskas pa žymėjo bibliotekos reikšmę respublikos kultūriniame gy venime ir palinkėjo bibliote kos kolektyvui sėkmės, sklei džiant mokslo ir tiesos žodį. Pranešimą apie bibliotekos 400 metų kelią padarė jos direktorius J. Tornau. Penktąjį šimtmetį, pasakė pranešimo pabaigoje J. Tor nau, biblioteka pradeda žy miai atjaunėjusi ir labai pra turtėjusi. Nėra abejonės, kad IŠKILMINGAS ir ateityje ji tarnaus tau rioms humanizmo, pažangos SUSIRINKIMAS ir švietimo idėjoms. Viso Universiteto bibliote Rugsėjo 18 dieną, šeštadie nį, Valstybinėje filharmonijo kos kolektyvo ir 16 tūkstan je įvyko iškilmingas susirin čių jos skaitytojų vardu J. kimas, skirtas VVU mokslinės Tornau padėkojo už aukštą apdovanojimą, bibliotekos 400 metų sukaktu vyriausybinį už gerus linkėjimus, pasaky vėms paminėti. Iškilmingame susirinkime tus jubiliejaus dienomis. Šiltu žodžiu Universiteto dalyvavo drg. A. Barauskas, A. Barkauskas, V. Charazo- profesorius, dėstytojus, bib vas, J. Maniušis, K. Mackevi liotekos darbuotojus ir stu pasveikino TSRS čius, V. Morkūnas, Lietuvos dentus TSR Ministrų Tarybos pirmi Aukštojo ir spec. vidurinio ninko pavaduotojas A. Drob-- mokslo ministerijos valdybos nys, Lietuvos TSR Aukščiau viršininkas N. Kurovas. siosios Tarybos Prezidiumo Susirinkimo dalyviai pa pirmininko pavaduotojai J. siuntė sveikinimo laišką Kuzminskis ir J. Vildžiūnas, TSKP Centro Komitetui. Laiš kiti atsakingi respublikos ir ką perskaitė buvęs ilgametis miesto partiniai ir tarybiniai bibliotekos direktorius, Uni darbuotojai, Universiteto sve versiteto bibliotekininkystės čiai iš visų sąjunginių respub ir mokslinės informacijos ka likų ir užsienio. tedros vedėjas L. Vladimiro Susirinkusius pasveikino vas.
lies ir užsienio bibliotekinio rodymų įgyvendinimą biblio tekiniame darbe ir tolesnes darbo specialistų. Visasąjunginę bibliotekinin mokslinių-techninių ir aukštų kystės ir bibliografinės infor jų mokyklų bibliotekų vysty macijos konferenciją „Knyga mosi perspektyvas. Charkovo ir pažanga" atidarė rektorius universiteto mokslinės bib prof. dr. J. Kubilius. Konfe liotekos direktorius M. Kiriurencijoje skaityta nemaža . chinas skaitė pranešimą apie įdomių pranešimų. Juose lie darbo mokslinio organizavimo čiamos knyginio darbo tech problemas, iškilusias aukšto ninio pertvarkymo, rankraščių sioms mokykloms. WU Bib saugojimo, mikroknygos vys liotekininkystės ir mokslinės tymosi, tarptautinio bibliote informacijos katedros vedė kininkų bendradarbiavimo jas doc. L. Vladimirovas savo pranešimą paskyrė tarptauti problemos. WU Mokslinės bibliotekos nių organizacijų ir kitų biblio vyresnysis bibliografas V. Bo tekų ryšiams. Konferencijos dalyviai pri gušis apžvelgė mūsų bibliote kos istoriją, kalbėjo apie jos ėmė rezoliuciją, kurioje susu uždavinius. Apie aukštųjų mavo nuveikto darbo rezulta mokyklų bibliotekų vaidmenį, tus ir pateikė rekomendacijas ruošiant kvalifikuotus specia TSRS Aukštojo ir specialiojo listus, dirbant mokslinio tyri vidurinio mokslo ministerijai, mo darbą, savo pranešime centrinėms bibliotekinį darbą koordinuojančioms organiza cijoms dėl tolesnio aukštųjų mokyklų bibliotekų darbo ge rinimo.
mintimis pasidalijo TSRS aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos atstovas N. Kurovas. TSRS Kultūros ministerijos atstovas G. Fonotovas kalbėjo apie Lenino nu
Viršuje: informaciniame centre — bibliotekos abonemento skyriaus vedėjas V. Ta voras. (pirmas iš kairės). Apačioje: konferencijoje „Knyga ir pažanga".
3 psl.
TARYBINIS studentas
KNYGŲ ŠVENTOVĖJ KONCERTAI
Trečiadienį trimitai iš Jono bažnyčios varpinės paskelbė šventinių koncertų pradžią. Tą dieną, rugsėjo 16, Sarbievi jaus kieme koncertavo Vil niaus miesto pavyzdinis savi veiklinis simfoninis orkestras „Vilnius". Orkestro dirigentas — respublikos nusipelnęs artistas Povilas Bekeris. Kon certas prasidėjo J. Naujalio „Svajone". Pakiliai, įspūdingai nuskambėjo J. Hendelio „Pasakalija". Koncerto pabai goje nuotaikingai buvo atlikta < ekų kompozitoriaus V. Jeroveco simfonijos Es-dur I dalis. Koncertas praėjo su dideliu pasisekimu. Dirigentas per laikraštį prašė perduoti linkė jimus pirmakursiams. Šeštadienis. Skargos kiemas. Čia įvyko Universiteto Aka deminio choro koncertas. Choro dirigentas — respubli kos nusipelnęs artistas Pranas Sližys. -Choras atliko J. Naujalio, C. Sasnausko, K. Kavecko, P. Sližio, lietuvių liaudies dai nas, P. Čaikovskio „Lakštin galą", F. Šuberto „Avė, Mari ja", ištrauką iš J. Hendelio operos „Rinaldas". Chorui akompanavo kon certmeisterė V. Balčiūnienė. Po koncerto sveikinimais ir
apdovanojimais buvo pažy mėtas respublikos nusipelniu sio artisto P. Sližio 25 metų vadovavimo chorui jubiliejus. Šiuo koncertu pasibaigė Universiteto Mokslinės biblio tekos jubiliejaus iškilmės. Garsi ir žymi mūsų biblio teka buvo visais laikais. Daug kartų keitėsi jos praktinės funkcijos, tačiau knygos, sau gomos joje, ir suklestėjimo metais, ir sunkių išgyvenimų laikmečiu švietė žmones, pdėjo jiems kovoti už mokslo ir visuomenės pažangą. Didžiausio suklestėjimo bib lioteka susilaukė Tarybų val džios metais. Vien per pasta rąjį ketvirtį amžiaus jos fon dai padidėjo beveik penkis kartus. Neįkainojamą pagalbą jai suteikė Maskvos, Leningra do ir broliškų tarybinių res publikų bibliotekos, padėju sios surinkti išmėtytus bei iš grobstytus fondus. Šios šventės dienomis buvo tarta daug gražių padėkos žo džių visiems lietuviškos kny gos draugams. Šiomis jubiliejinėmis rug sėjo dienomis mes dar ryškiau išvydome nemarų išminties šviesulį, kurį nuo visų pasau lio negandų ilgus keturis šimtmečius saugojo amžinos žmonių rankos. Ilgiausių metų tau, Biblio tekai
SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE Baigiasi naujųjų mokslo me.ų pirmas mėnuo. Atgijo vi sos visuomeninės organizaci jos, kai kur sukruto ir sien laikraščių redkolegijos. Štai gražus ir turiningas pasirodė Prekybos fakulteto sienlaik raščio „Prekybininkas" nume ris. Jame talpinamas fotoreportažas apie pirmakursių „krikštynas", buvusios darbo ir poilsio stovyklos Ignalinoje viršininkas I. Belkinas dalijasi stovyklos rūpesčiais ir džiaugs mais. įdomus prodekano L. Butkevičiaus straipsnelis apie fakulteteto pirmakursius, ku rių šiais mokslo metais 240.
Didžioji chemikų auditorija pilnutėlė — vyksta bendra paskaita pirmakursiams. O jų — 75. „Kiekviena pradžia sun ki, neįprasta. Vis dėlto baigia me apsiprasti ir su Vilniumi, ir su fakultetu. Kažkaip neju čia ir neblogai susidrauga vom, — sako stambiamolekuiinių junginių spec. I k. gru pės seniūnas R. Šamas. Vilnietė L. Rakuckaitė jau anksčiau turėjo ryšių su fakul tetu — lankė chemikų būrelį moksleiviams prie Universite to, Jauti, kad mergaitei ši specialybė labai patinka. Ti kėkime, kad jos ir kitų pirma kursių entuziazmas neišblės. — Nauji metai — naujos □roblemos, nauji džiaugsmai. Bet pažangumas mūsų ir kiiems fakultetams visada pats aktualiausias ir reikšmingiau sias dalykas, — kalba chemi kų dekanas doc. E. Ramanaus kas. Daugiausia skolininkų pra ėjusiais metais turėjo dabarti nis trečias kursas (11 iš 56). Trys net pašalinti. Žinoma, chemija nelengvas ir ne vi
Šiandien pabandykime nu žerti praėjusių metų dulkes ir pažvelkime į Universiteto sporto klubo praeitį. Prisi minkime pirmuosius mūsų studentų žingsnius pokario metais sporto aikštelėse, sta dionuose, bėgimo takuose.
PORTO klubo užuo mazga buvo 1945 m. komjaunimo organi zacijos iniciatyva įkurtas sporto būrelis. Iš pradžių jis buvo negausus: daugiausia krepšinio ir tinklinio mėgėjai. Apsiribojama vietinio pobū džio veikla. Augant būrelio autoritetui, vis daugiau stu dentų įsitraukia į sportinį darbą. Štai jau 1947 m. prie Vilniaus Valstybinio universi teto buvo įkurtas jungtinis visų Vilniaus aukštųjų mo kyklų sporto kolektyvas — Akademinis sporto klubas. Jo pagrindą sudarė Universiteto sportininkai. Sekančiais me tais atskirai buvo įkurtas VVU Akademinis sporto klu bas (valdybai vadovavo stu dentas L. Perkumas). Sį mo mentą turime laikyti masinio sporto mūsų aukštojoje mo kykloje pradžia. Sporto klu bo valdybai betarpiškai pa deda partinė, komjaunimo, profsąjungos organizacijos, tuometinis Universiteto rekto rius prof. Z. Žemaitis, prof. S. Jankauskas, Fizinio lavini mo ir sporto katedros vedė jas J. Matuiza, dėstytojai. 1948 m. įvyksta pirmoji VVU spartakiada. Jos progra moje buvo lengvosios atleti kos, krepšinio ir tinklinio varžybos. Dėl rektoriaus prof. Z. Žemaičio asmeniškai
S
AR ŽINAI, KAD... i •.. biblioteka yra respubli kos aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų bibliotekų metodinis centras, o taip pat trijų tarptautinių organizacijų (SNO, UNESCO, PSAO) depozitaras, t. y. ji nemokamai liauna jų leidžiamą literatūrą. .. bibliotekai priklauso Penki muziejai — A. Micke vičiaus memorialinis, senų spaudinių, Astronomijos ob
servatorijos, J. Lelevelio fon dų ir Mokslo istorijos muzie jus Jono bažnyčioje. ... bibliotekos senų spaudi nių skyriuje saugoma seniau sia Lietuvoje knyga — Rabano Mauro veikalas „Opus de universo“, 1467 m. išleistas Štrasburge. ... praėjusiais metais bib lioteka keitėsi leidiniais su 149 liaudies demokratinėmis ir 181 kapitalistinių šalių mokslo įstaigomis. Gauta apie 6 tūkst. vertingų leidinių.
Aplamai „Prekybininkas" palieka gerą įspūdį. Kukliai ir kultūringai apipavidalintas, svarbiausiais fakulteto gyve nime faktais jis patraukia stu dentų dėmesį. Pramonės ekonomikos fa kultete taip pat išleistas sien laikraštis. Tačiau, nors apipa vidalinimas palieka gerą įspū dį, jis gana tuštokas. Sienlaik raštyje tik dvi medžiagos: fotoreportažas apie iškilmingą pirmakursių priėmimą ir pri siminimai iš Dotnuvos darbo ir poilsio stovyklos. Sienlaik
Gyvenimo dėsnis
SPORTO KLUBUI „MOKSLAS" — 25
Iškilmingas svečių priėmimas Auloje. Bibliotekos direk torių J. Tornau (kairėje) sveikina M. Asanbajevas, Kirgi zijos Valstybinio universiteto bibliotekos direktorius. Groja VVU pučiamųjų orkestras. J. MAŽEIKIO nuotraukos
NE VISADA IŠ ARČIAU MATOSI GERIAU
sai paprastas mokslas — reikia jam ir gabumų, ir valios, ir kantrybės. Yra trečiame kur se ir labai gerai besimokančių. Kinetikos laboratorijoje suti kau O. Drumstaitę. Ji, dar be simokydama vidurinėje mo kykloje, dalyvavo respubliki nėse ir visasąjunginėse moks leivių chemikų olimpiadose. Dabar treti metai gilina ir ple čia savo žinias Universitete. Jos bendrakursę, irgi gerai besimokančią studentę L. Pet raitytę suradau kitoje, orga ninės chemijos laboratorijoje, kur ji gamino p-nitrobenzoinę rūgštį. „Žmonės, kurie ne mėgsta tiksliųjų mokslų, daž nai pranašauja, kad jie lai kui bėgant atsibostą. Man at virkščiai — kuo toliau, tuo labiau patinka chemija, nes joje tiek daug įdomaus, nesu rasto, neišbandyto. Begalės medžiagų, begalinės jų pritai kymo galimybės", — pasako ja mergaitė. Matosi, jai moks las ne vien pareiga, bet ir ma lonumas. Labai gerai mokosi antrakursiai V. Daujotis, E. Butkus.
raštį padarytų turiningesnių faktai iš fakulteto studentų gy venimo. Tai galėtų būti, pvz., įdomesni kursų komjaunimo organizacijų susirinkimai, eks kursijos, vakarai. Sienlaikraš čio skaitytojus domintų ir me džiagos apie akademinį stu dentų gyvenimą. Galima būtų informuoti apie „Paguodos se siją" fakultete. Patarti galima daug, bet juk pačiai redkole gijai, gyvenančiai ir besimo kančiai savo kolegų tarpe, vis kas matosi geriau. Štai ir rei kėtų, kad aktualiausi fakulteto
gyvenimo faktai ir problemos rastų vietos sieninėje spaudo je. .. .Ilgai ieškojome sienlaik raščių Istorijos bei Filologijos fakultetuose. Neradom, nors pernai jų buvo daug ir labai įvairių. Suprantama, remon tas, vykstantis fakultetuose, reglamentuoja šiek tiek, bet pagrindiniams fakultetų sienlaikraščiams „Jaunystė" (Fil. F.) ir „Istorijos varsos" (IF) vietos atsirastų. Kol kas snaudžiama ir Finansų ir apskaitos fakultete. A. B.
Dekano nuomone, kovoje už pažangumą daugiau akty vumo turėtų rodyti fakulteto komjaunuoliai. Galima pasidžiaugti, kad šiais mokslo metais chemikai gavo gerai atremontuotas, pa ruoštas bandymams laboratori jas. Įvesti nauji darbai pagal mokomąją programą. Tiesa, naujos, šiuolaikinės aparatūros poreikis dar ne visai paten kintas. \ .. ,O penktakursiai Mokslų akademijos chemijbs instituto ar fakulteto laboratorijose ruošiasi diplominiams dar bams. Mūsų respublikos pra monė, mokslinės įstaigos su silauks jaunų, energingų ir neblogų specialistų. Labai ge rai visus metus mokėsi diplo mantai R. Kuncė, B. Šebeka. Mokslai mokslais, o pasi linksminti irgi reikia. Nema ža aktyvių saviveiklininkų IV kurse. V. Paškonis, L Baronaitė suranda laiko ir mokslui (apie ką liudija ne blogi rezultatai) ir noriai da lyvauja visuomeniniame fa kulteto gyvenime. Tikras stu dentas suspės naudingai, įdo miai ir linksmai gyventi. Toks mūsų gyvenimo dėsnis.
TRUMPAI
® Prekybos fakultete įvy ko ataskaitinis-rinkiminis prof sąjungos susirinkimas. Profbiuro pirmininku išrinktas IV k. studentas S.'Jonuška. ® Trečiadienį j Universite tą atvyko Varšuvos Vyriau siosios planavimo ir statistikos mokyklos docentė Alicija Saikevič. Viešnia iš Lenkijos vie šės Vilniuje savaitę ir domė sis ekonomikos bei darbo or ganizavimo klausimais sočia? listinėje gamyboje. R. JAKUTYTE ® Dvi dienas — pirmadie nį ir antradienį — Universite te vyko LTSR paminklų ap saugos ir kraštotyros draugi jos Lietuvių kalbos sekcijos surengtas seminaras vertimo klausimais. O Pirmą kartą šiais mokslo metais Universiteto Auloje su sirinko internacionalinio klu bo nariai. Sulaukta nemaža pirmakursių iš daugumos fa kultetų. Klubo prezidentas J. Ciumačenka supažindino nau jokus su internacionalinio klu bo veikla, pakvietė juos būti aktyviais interklubiečių šei mos nariais. V. KIUBERYTE A. GOGELYTE
Žvilgsnis į praeitį įsteigtos taurės užverda at kaklios kovos. Taurę iškovoja Ekonomikos fakulteto stu dentai, ypač gerai pasirodę lengvosios atletikos varžy bose. Nuo tų metų pradedami ruošti ir masiniai komjaunimo-profsąjungos krosai. Pir masis toks krosas vyko trasa Vilnius—Naujoji Vilnia— Vilnius. Užmezgami ryšiai su kitų respublikų sportinin kais. Kasmet sportinis gyveni mas vis labiau aktyvėja. Universiteto Akademinis SK laimi eilę sostinės varžybų. Pasižymi tinklininkai, esta fečių Vilniaus gatvėmis daly viai. 1949 m. VVU sportininkai dalyvauja LTSR aukštųjų mokyklų spartakiadoje ir tampa jos nugalėtojais. Tų metų rudenį Įsteigiama kom jaunimo taurė. Pirmąsias varžybas, į kurias buvo įtraukta lengvoji atletika, futbolas, krepšinis ir tinkli nis, vėl laimi ekonomistai. Suruošiamas sportinis vaka ras. Į Universitetą įstoja daug gabių sportininkų ir organi zatorių — R. Pajėda, V. Davydova, B. Jakštaitė, J. Gri gonis (dabar Universiteto prorektorius). Patvirtinamas ASK ženk liuko projektas. 1950 m. mūsų krepšinin kai laimi LTSR krepšinio taurę, lengvaatlečiai nugali „Sovietskaja Litva" estafetė je. Pajėgiausi Universiteto plaukikai, lengvaatlečiai,
krepšininkai dalyvauja visa sąjunginėse studentų varžy bose („Nauka"). Universiteto tarpfakultetinė spartakiada tampa visų sportininkų šven te. 1952 m. Akademinis sporto klubas pavadinamas Univer siteto sporto klubu (USK). VVU spartakiadoje naujos sporto šakos — plaukymas, buriavimas, čuožimas, šach matai. Vedamas platus agita cinis darbas, stiprėja ryšiai su Latvijos, Estijos, Leningra do, Maskvos, kitų respubli kos aukštųjų mokyklų stu dentais. 1960 m. sporto klubui su teikiamas „Mokslo" pavadi nimas. VVU studentai LTSR rink tinės sudėtyje dalyvauja vi sose TSRS Tautų spartakiado se, atstovauja TSRS rinktinei tarptautinėse varžybose, olim pinėse varžybose. Universiteto auklėtiniai irkluotojai E. Levickas, P. Liutkaitis, A. Bagdonavičius, P. Karia, lengvaatlečiai A. Vaupšas, K. Orentas 1964 metais startuoja Tokijo olim pinėse žaidynėse. Pastebimai auga sportinin kų kvalifikacija. Laikotarpy je nuo 1945 m. iki 1950 m: paruošta 540 atskyrininkų, 1951—1955 m. — 997, 1956 —1960 m. — 1086, 1961— 1965 m. net 1916. Per šį dvi dešimtmetį paruošti 49 sporto meistrai. Daug laimėjimų pasiekia ma tinklinyje, rankinyje, krepšinyje, šaudymo, irklavi
mo, imtynių ir kitose sporto šakose. Daug triūso, vystant irkla vimo sportą, įdėjo treneriai E. Vaitkevičius, R. Vaitke vičius, J. Pavilionis. Negalima užmiršti ir pir mųjų Universiteto lengvaat lečių: K. Davydovos, J. Pakšytės, J. Dubausko, J. Gri gonio, P. Vaitiekūno, R. Pajėdos ir daugelio kitų. Kam nežinomi G. Astrauskas, V. Gaudešiūtė, A. Rusinovas, A. Vaupšas, K. Orentas. Tai jie kūrė lengvaatlečių tradici jas. Jau nuo 1946 m. VVU sporte stiprias pozicijas už ima gimnastika. Paminėtini N. Šarkis, D. Tamulevičiūtė ir kt. Eilę metų tenisininkai ne turėjo lygių respublikoje. P. Urbonas, J. Samaitis, S. Ufimcevas ir R. Griniūtė ne kartą gynė TSRS rankinio rinktinės spalvas tarptautinė je arenoje. VVU sportą iš garsino ir tinklininkai: V. Ži linskaitė, V. Artamonovas, S. Kšivickis. Daug stambių pergalių pa siekta baltose slidžių trasose. Nuo 1957 m. Universitetas tu rėjo ir savų alpinistų. Aukščiau parašytos eilu tės šykščiai atskleidžia pra eities puslapius. Juk prabėgo ne vieneri metai. Be to, mes gyvename dabartimi. Todėl lai praeitis paskatina VVU studentus naujoms sporti nėms pergalėms. S. BUCHAVECKAS
ZINA KVEDARAITE I k. žurnalistė
ŽVAIGŽDĖ Medžiai šilti vakarėjant. Liguista žolė. Lėtėja ir slenka žaismingas vakaras. Į pievą nukrito Rasos pritvinkus žvaigždė.
Vienintelė ir ryški, Nukrito į ilgą žolę... Sunki, nesudužus, Antkapinė žvaigždė. PRISIMINIMAS Iš gėlos ir tylos, Lyja šešėliais ir lapais Nebūto rudens. Upių bėgsmą, supančiotą Vėjo trinyčiais, Surūšiuos ir laivais išgabens.
/
Senas slenkstis, Lyg tolimos vasaros, Pritvinkę skubėjimo pirmo, Laukia vienintelės išeinančio ašaros.
A. DARGIS
— Kaip gera, kad mes tu rime savo medžius. .. — Tau jie nieko neprime na? — Čia mes pirmą kartą su sitikome. .. Tu buvai toks juokingas, rašaluotais delnais ir suskilusiais akiniais ant riestos nosies... — Ką dar?
SKIRMANTAS VALENTAS I k. lituanistas
Mes atėjom iš žydinčio sodo, Balto rūko, mėnulio aiškaus, Nuvilnijo, nutolo, nutolo Žalias aidas bekraščiuos miškuos. Mes išaugome tiesūs kaip medžiai, Paprasti ir be galo geri. Nuo šakų rasą obelys krečia Žiba mėnuo danguj — žiburys.
Kad pušynai virš sniego žaliuotų! Kas mane ten atras, suieškos? Kaip staiga nuvilnijo, nutolo Tas svaiginantis aidas miškuos!
Tik Kai Kai Per
jūs būkit geri, ir tikėkite mano šilojais, prabėgsite žole, kai prabėgsit mane, praeisite veidu, ugnį mynusios kojos, užkeiktus namus po skeldėta žeme.
Kai manęs nebebus, jau kieno akimis jūs žiūrėsit? O tyla, ta tyla — kaip naktigonės laužo ugnis! Mes dar būsim toli. Nesudegintais medžiais jums šviesim, Kol, perkirstas žaibo, upės veidas užgis.
FOTONOVELE
— Bėgdavome iš paskaitų ir slėpdavomės čia.. . Tu skaitei Paustovskį, o aš, kvai ša, įsimylėjusi iki ausų, klau siausi. . . — Ir tu pasakei, kad didelė laimė — vyrams lyginti marš kinius, ir mes apsivedėme. . . — Deja, buvo ir taip. ..
Apie „Fakto" ateities planus pasakoja ilgametė jo vadovė I. Stravinskienė: — Tik pasibaigė stojamieji egzaminai. Į savo šeimą pri ėmėme dešimt naujų narių. Šie egzaminai — tai tik pirmas turas busimiesiems aktoriams jų kūrybinėje veikloje. Lai kas parodys, ar jie sugebės išsilaikyti kolektyve. „Fak tas", kaip visada, skuba atsi liepti j Universiteto gyvenimo aktualijas. Šiuo metu repe tuojame dviejų dalių detekty vą. Pirmoje dalyje papasako sime apie nuotykius studentų darbo ir poilsio stovyklose. Antroje — apie pirmakursius. Su pirma dalimi supažindin sime žiūrovus darbo ir poilsio stovyklų aptarimo vakare. Galvojam apie literatūrinę
kompoziciją, jau tapusią tra dicine mūsų kolektyvo gyve nime. Dramos studijos vadovas V. Limantas: — Į teatrinę studiją priėmė me 25 naujus narius. Tai stipresnė grupė, palyginus su ankstesnėmis. Žymiai geresnė padėtis su dailiuoju skaitymu. Dabar retas kuris nemoka raiš kiai skaityti. Tai mokyklų nuopelnas. Teatrinės studijos klausytojai 3 metus lankys dramos mėgėjų kursus, kur bus ruošiami teatro režisie riais. Baigę studiją, šalia pa grindinės specialybės, įsigys dar antrą. Galės vadovauti dramos būreliams, organizuo ti saviveiklinius teatrus. Universiteto liaudies teatre šį semestrą prakaituojame su
J. MAŽEIKIO nuoti
ALBINAS VISOCKAS I k. lituanistas
REGINA KIŠKI Tį I k. žurnalistą O
NIEKIENO ŽEME Būna laikas — lyg niekieno žemėj Ligi skausmo vienas esi. Apsiraito lyg pasakų senė Upeliūkščio gyvatė šviesi.
GEDIMINAS GRIŠKEVIČIUS Nepabėgsiu — aušros sulauksiu RYTO METAS Tarp juodų debesų barikadų Kvepia moterys Rytuose pasilieja auksas Obuoliais. (Gal jau naktį į laužą veda?..). Duona. Vaikais. Mėnesienoje ragana šoka. Upių krantuos — Ta miražiška šventė. Gaidžių giesmės. O paparčio šviesa išmoko Duona — krosnyse. Patikėt ir.. . gyventi. Sūnūs Nepasiklysta. .. — O viltis lyg raketų puokštė Toks geras Bloškia naktį ir šildo ilgai. Metas! Ir tiki, jog abipus fronto — Draugai. IRONIŠKA KARUSELE Broliui Įtraukta ligi dugno dagtis. Moterys, vaisių nešančios, Apgraibom suieškome taką.. . Galvoja apie amžinybę. Tuoj kažkas pasikels į • Jau sena — prarasti. ataką — Praradus — atrasti. Tiktai kas? . . Diena ar. .. Kvatokis — žuvelių žvynai naktis. Prieš vandenį virpa ir virpa. Kvatokis — pušys mėnulį ♦ ♦ ♦ Skelia perpus. Būsi nurimęs paukštis, Galvosi, kur tavo šaknis. Šiąnakt Amžių akys sapnuosis. Net mintys rasotos, Kvailas — ne kvailas.-------- Šviečia lyg dulsvi obuoliai, Bet nesijuoksi iš pakasynų Palangėj išaugę Ar nepagaląsto kirvio. Iš Saulės, Mėnulio, Vandens... ♦ ♦ ♦ Rausvam debesų Olimpe Nubudau iš sapnų — Senukas raukšlėtu veidu Neramių ir piktų. Grimzdo, nugrimzdo Jau eisiu. Į žemės Pabučiuosiu Giliausius šulinius-------Senutei ranką: Atbėga padauža — Keik. Kaltas. Vėjas j sodą O jinai, Ir žemėn dulsvais obuoliais Kaip dažnai, Nukrinta. . . Švelniai šyptels: Rausvais kalnais — Takai ne visi Amžinybė Užžėlę... Krūpčiodama ritasi.
Nauji nariai, nauji sumanymai..: Universitete prasidėjo nauji mokslo metai, o taip pat nau jų repeticijų, koncertų, pasiro dymų metai. Apie Akademi nio choro, satyrinio kolektyvo „Faktas", liaudies teatro kas dieninę duoną pasakoja šių kolektyvų vadovai. Estetinio lavinimo katedros vedėjas, Akademinio choro vadovas, LTSR n. a. Pr. Sli žys: — Priėmėme į chorą daug naujų narių. Jų tarpe yra ge rų dainininkų. Tai mokyklų muzikos mokytojų nuopelnas. Ruošiame bendrą koncertą su LTSR n. a. P. Bekerio simfo niniu orkestru „Vilnius". Stengsimės iki Bethoveno 200ųjų gimimo metinių jubilie jaus paruošti žymiojo muziko oratorijos Op 85 finalinį cho rą.
Pro šešto bendrabučio langą...
originalia J. Josadės pjese preliminariniu pavadinimu „Keturiese prie vieno stalo“. Joje gvildenama garbės, atsa komybės prieš visuomenę te ma. Kaip žinia, mūsų teatras eina eksperimentine kryptimi, ir šis spektaklis taip pat bus eksperimentinis. Režisierius P. Bielskis statys spektaklį pa gal vieną J. Grušo novelę. Re žisierė S. Nosevičiūtė ruošia skaitovų teatro spektaklį. Šie met, kaip ir pernai, žadame su Universiteto poetais su rengti dar vieną poezijos spektaklį. Kaip matote, mūsų teatras stengiasi remtis origi naliąja dramaturgija. Galime pasigirti, kad ryšium su knygų perkėlimu į naują saugyklą, liaudies teatrui yra paskirtos naujos patalpos. Kalbėjosi Z. RAMONAVlClUS
O
O
Mes tampam gražesni. Kažkokie mieželaitiški. Svajojam žemę ir pavasarį apglėbt. Atgimstam lietui, bučiniams ir saulei. Atlaidžiai stebime vaikus, Baloj mėginančius vaivorykštę ištėkšt. Kasdien vis bręstame. Ir mėgdžiojam suaugusius. Tik apie meilę nekalbam balsu. Ne visada per lietų Orūs vaikštome. Bet tikim Odisėjo grįžimu.. . O O * Lyja. . . Pirmą kartą rudeniu pakvipo, Obuoliais vogtais ir kriaušėm. Paskutinį vasaros dvelkimą saugo Eglės ties liūdnais pakriaušiais. O aš netikiu nei rudeniu, nei vasara, Ieškau ir surasti negaliu Tos sunkios, kaitrios kaip ašara Tavo lūpų, rankų šilumos. Lyja.. . Pirmą kartą rudeniu pakvipo, Obuoliais vogtais ir kriaušėm, Mūsų vasaros prisiminimai — Lyg tos kregždės — ties tuščiais pakriaušiais. .. O Vėl bobų vasara, Senamiesčių gatvikėm Bėga lietūs. O po rudeniniais medžiais lyg P° skėčiais Bučiuojasi porelės. Vaikai kaštonais mėtos. Toks keistas rudenio laukimas.. . Laikų, jausmų nepastoviausias metas. Vėl bobų vasara.
MĮSLE
Kas žmogų aukština tikrai Nemirštančiu protu? Yra bičiulis mūs toksai — Garbė visų tautų. Ar vardą jo žinai? R. MIRONAS
Pirmas, įminęs šią mįslę, nemokamai gaus vieną „Ta rybinio Studento" numerį. Visi kiti gauna Versiflkacijos pag rindų įskaitą arba „Išmoninga studento" titulą (pasirinktin. il
TURISTŲ SĄSKRYDIS
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
Rytoj vakare Visinčios pa krantėje, Pudelių k. apylinkė se, prasidės XII Universiteto turistų sąskrydis. Sąskrydyje gali dalyvauti visi VVU stu dentai (atvykti patogiausia Lydos ir Benekainių trauki niais iki Kvedarencių gelž. st.). Jo programoje — kliūčių ruožo su orientavimosi ele mentais varžybos, masišku mo konkursas, meninės savi veiklos pasirodymai ir kt. Fakultetas, sąskrydžio nu galėtojas, iškovoja pereinamą ją taurę. Fakultetai prizininkai bei atskirų rungčių nugalėto jai apdovanojami diplomais bei dovanomis.
PF prekių mokslo spec. IV k. studentai nuoširdžiai užjaučia bendrakursę Iną SKIKONAITĘ dėl mylimos sesutės mirties.
PADĖKA
VVU Mokslinės bibliotekos administracija ir visuomeni nės organizacijos nuoširdžiai dėkoja Universiteto rektora tui, administracijai, ūkinėms ir visuomeninėms organizaci joms ir visiems asmenimnuoširdžiai padėjusiems rengti ir švęsti 400-ąsias bibliotekos jubiliejaus metines.
i canvBiois scciDencat REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universite to g. 3. Telefonas 2-58-84. Te lefonas spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15. Užs. Nr. 3643 LV 13643