Tarybinis Studentas, 1987 m. spalio 2 d. Nr. 29 (1408)

Page 1

visu savią vnovec&nM,vienyuires!

caR'/Binis sr,ci nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

BALANDŽIO 15 D. *

Nr. 29 (1408)

1987 M. SPALIO 2 D.

PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.

I|||||||||||||!IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIIII!IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1IIIIIIII1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII!IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII

UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Rugsėjo 24 d. (vykusiame iš­ plėstiniame Universiteto komjau­ nimo aktyvo pasitarime j komi­ tetą kooptuoti nauji nariai: Daiva AUKCINAITė — MF stu­ dentė, interklubo „Juventus" prezidentė. Gintaras BARTKUS — TF stu­ dentas. Romas JACKEVIČIUS — EKFF darbuotojas, darbuotojų komjau­ nimo organizacijos sekretorius. Eglė JARMOKAITĖ — EKFF studentė, VU įskaitos sekto­ riaus vedėja. Saulius JURŠĖNAS — FF dar­ buotojas, VU SMD pirmininkas. Gitana JANUSKAUSKAITĖ — MaF studentė. Rimantas JURKSAS — skaičia­ vimo centro inžinierius. Vytautas KUČINSKAS — IF darbuotojas. Valerijus SKINDERSKIS — VU studentų profsąjungos komiteto pirmininkas. Posėdyje svarstytas VPP reor­ ganizavimas. Numatyta sudaryti naujų VPP nuostatų projektą ir lapkričio mėnesį pateikti jį svar­ styti visiems Universiteto stu­ dentams. Svarstytos personalinės bylos. Už komjaunimo bilieto pameti­ mą papeikimas su įrašymu j įskaitos kortelę, pareikštas FilF studentei Audronei Žukauskai­ tei, MaF studentas Filipas Gelbakas pašalintas iš VLKJS eilių už elgesį, nesuderinamą su komjau­ nuolio vardu, už alkoholinių gė­ rimų vartojimą IF studentui Vy­ tautui Tavorui pareikštas griež­ tas papeikimas su įrašymu j įs­ kaitos kortelę.

„T. S." inf.

Grupės, fakultetų komi­ tetai jau baigė atas­ kaitinė-rinkiminę kampaniją, įvyko išplėstinis Universiteto komjaunimo organizacijos akty­ vo pasitarimas. Dar fakultetuo­ se, VU komjaunimo komitete neapibendrinti konferencijų įs­ pūdžiai. nespėjome qiliau paa­ nalizuoti, aptarti iškeltų pasiūlymų, iniciatyvų, kriti­ kos, (vertinti šiemetinių mūsų organizacijos rinkimų bei atas­ kaitų organizavimo, ir vis dėlto kai kuriomis mintimis, kilusio­ mis lankantis grupių susirinki­ muose. konferencijose, norėčiau pasidalinti. Daug ir plačiai ne tik res­ publikoje, bet ir visoje šalyje (tiek prieš VLKJS XX-ąjį suva­ žiavimą, o dar labiau po jo) šnekama apie komjaunimo auto­ ritetą, jo vaidmenį. Visose ap­ lankytose konferencijose, susi­ rinkimuose mūsų komjaunuoliai

Komjaunimo tribūna

taipogi gan aktyviai diskutavo šiuo klausimu. Juk nuo to, ar kompetentinqi, išradingi, ar su­ geba tinkamai ginti savo drau­ gų interesus, būti jiems pavyz­ džiu moksle, visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime visi tie, kurie renkami į grupių aktyvą l fakultetų, Universiteto kom­ jaunimo komitetus ir priklauso studentijos požiūris į komjauni­ mą, mūsų organizacijos popu­ liarumas ir autoritetas. Įsiminė vienos istorijos faktf?teto komjaunimo konferencijos delegatės, berods, grupės kom­ jaunimo organizacijos sekreto­ rės, pasisakymas. Si komjau­ nuolė pasiūlė fakulteto komjau­ nimo organizacijos darbą įver­ tinti nepatenkinamai. „Fakulte­ te, be sekretoriaus, mes visai nematėme kitų komiteto narių veiklos.“ — kalbėjo ji. Ir U» tie­ sų, apie kokj bent kiek rimtes­ nį istorijos fakulteto komiteto darbo įvertinimą galima kalbė­ ti, jeigu gražiose fakulteto tra­ dicijose, naujuose studentų su­ manymuose menkai arba visai nematyti — kaip originalių, gerų renginių organizatoriaus, inicia­ toriaus. — fakulteto komjauni­ mo. O juk fakultete, sėkmingai subūręs bendraminčių grupę, veikia paminklosaugos klubas, nenuilstamai propaguoja mūsų

KAIP RUOŠIAMI ISTORIKAI? VVU Istorijos fakultete jau sena) dėstomi Įvairūs speckureai. nagrinėjantys kultūros, is­ torijos bei gamtos paminklus, i'i ?Psaugą (šie kursai taip pat “Kaitomi visuomeninių mokslų takultete). Studentai noriai tyri­ nėja šluos paminklus, ruošia Pranešimus SMD konferencil°ms, rašo kursinius bei diplo­ minius darbus. Su studentų pa­ kalba tyrinėjant rašytinius šal­ tinius surandami senųjų pamjhKlu interjerai, padedami nu­ statyti kultūros paminklai. Toil. .Įabal svarbu populiarinti storiko-kultūros paveldėtojo bei ?ūra)°tO*° reikSrne (doc, R BaMokymo procese svarbi ir ars.,!.°loKlnė praktika Jos metu “stiprinamos archeologinės ži­ lį“*8 , susipažįstama, o vėliau ir raa.i Stama vesti lauko dienokonservuoti archeologi0I'“8 radinius. Surinktos archen=.,es medžiagos duomenys °jami mokslinėse konferenPagrindu rašomi kur­ siniai bei diplominiai darbai. Be mA. archeologinių ekspedicijų zanši atliekamas didelis propavioH , s ~ agitacinis darbas: to®1!" ’ants gyventojams skalį,,o°s Paskaitos populiarinant i„ nuros ir istorijos paminklus. nlu2,psaug9. archeologinių tyribertas) svarbą (doc M Mlchel ist°rljos fakultete iš tridir>i„°,rin|U katedrų apie 80«/„ vo Jį*"*“ darbų tenka LietuuX.TSR bei TSRS istorijos kaspecializantams; Ypač rasv?0®.,- Vietine tematika paasyti diplominiai darbai (mies-

pabalqą. Pradžia Nr. 28.

tų. miestelių. Įmonių, Įstaigų, kolūkių bei Įvairaus profilio mokyklų Ir mokymo Įstaigų is­ torijos). Surenkama didelė pir­ minė. archyvinė medžiaga, tu­ rinti respublikos kultūros rai­ dai išliekamąją vertę. Studentų atkaklumas renkant medžiagą parodo jų troškimą dirbti, su­ formuotus savarankiško darbo Įgūdžius. Kad tikslingai būtu panaudoti diplominiai darbai kad juos turėtų tos organizaci­ jos), galima panaudoti šefavimą — Universitetui su tomis įstaigoms sudarant sutartis (prof. A. Bendžius). Visuotinės istorijos kursinių bei diplominių darbų temų pa­ sirinkimas — sudėtinga proble­ ma studentams: kyla kalbos barjeras ir šaltinių klausimas. To­ dėl dažniausiai remiamasi publi­ kuotais šaltiniais bei verstine literatūra (doc, A. Vaitkūnas). Senovės istorijos dėstymą sie­ kiama dar labiau susieti su praktika. Seminarų metu sten­ giamasi priartėti prie mokinių lygio: išaiškinti paprastai. su­ prantamai - tuo būdu rengti studentus praktikai. Stu­ dentai. kaip paprastai, mėgs­ ta keliauti. todėl jei jie iš anksto bus tinkamai supažindinti ir sudominti su žymių muziejų fondais, Jų saugo­ momis kultūrinėmis vertybė­ mis muziejų lankymas studen­ tams taps būtinu poreikiu. Ta­ čiau istorinių žinių Įtvirtinimą apsunkina silpna materialinė bazė: trūksta žemėlapių, nėra mokomųjų filmų. mažai verti­ mų j lietuvių kalbą, be to Ir turima literatūra nėra kokybiš­ ka (Ist m. k. B. Daščioras) (nukeltą j 2 psl.)

tautos tradicijas ir meną folklo­ ro ansamblis. Deja, realios pa­ galbos iš fakulteto visuomeni­ nių organizacijų šie studentai nesulaukia. .. Abejingumu savo fakulteto studentų reikalams, pasyviu da­ lyvavimu konferencijos diskusi­ jose nustebino medikai. Fakul­ tete. turinčiame gerą studentų mokslinės draugijos veiklos pa­ tirtį. užimančiame gan tvirtas pozicijas organizuojant studen­ tų savarankišką mokslinį dar­ bą, neatsirado nė vieno norin­ čio nors kiek išsamiau pakalbė­ ti apie medikų SMD kylančias problemas, mokslinių darbų perspektyvą, jų pritaikymą praktikoje. Nesulaukė rimtos analizės ir įvertinimo faktas, jog medikų pažangumas vienas žemiausių Universitete. Aktyviau, problematiškiau ataskaitinė-rinkiminė konferen­ cija įvyko teisės fakultete. Džiu­ gu, kad kalbėję delegatai nepa­ gailėjo gerų žodžių fakulteto komjaunimo komitetui, pateikė dalykiškų pasiūlymų dėl visuo­ meninės politinės praktikos to­ bulinimo, efektyvesnės MAK-o veiklos, buvo pareikšta jdomiij minčių apie ideologinį-auklėjamąjį darbą. Tai gerai. Tačiau ir daug kuo įpareigoja. Norėtųsi tikėti, kad teisininkų ryžtas įkurti bendrabučio Nr. II patal­ pose studentų kavinę bus įgy­ vendintas ir tuo patvirtins kon­ ferencijoje keltą žodžių ir dar­ bų vienybės idėją. Kalbantis su komjaunuoliais, lankantis ataskaitiniuose susi­ rinkimuose paaiškėjo, kad ne tik eiliniai mūsų organizacijos nariai, bet ir aktyvistai gan miglotai įsivaizduoja, ką reiškia savivalda, kokių studentai iqyja teisių, ir, juolab, pareigų. Neži­ no studentai ir vyriausybės bei kitų direktyvinių organų nutari­ mų, skatinančių plėsti savivaldą aukštojoje mokykloje. Tai rim­ tas signalas tiek VU komjauni­ mo komitetui, tiek ir fakultetų aktyvui. Galbūt tokios informa­ cijos stoka ir buvo viena iš priežasčių, sukėlusių gan aš­ trias diskusijas (tai© prt ir apie studentu savivaldą) PEF konfe­ rencijoje. kur, tiesa, tokie ak­ tualus klausimai kaip pvz. stu­ dentų laisvalaikio organizavi­ mas, statybinių būrių formavi­ mo. komplektavimo, jų gamybi­ nės veiklos problemos aptarti buvo gana paviršutiniškai. Saulius POVILAITIS LLKJS VU komiteto sekretorius

Skirta TSRS užsienio politikai Rugsėjo 17—18 dienomis Universitete vyko visasąjun­ ginė mokslinė konferencija „Tarybinei užsienio politikai 70 metų" (išvados perspek­ tyvos, mokslinio vystymo ir propagandos uždaviniai, bur­ žuazinių falsifikacijų kritika)". Konferencijoje dalyvavo žy­ miausi šalies istorikai, nagri­ nėjantys TSRS užsienio politi­ kes problemas. Darbas vyko penkiose sekcijose: TSRS ir tarptautiniai santykiai tarpu­ kario ir antrojo pasaulinio karo pericdu; TSRS užsienio politikos ir tarptautinių san­ tykių istorijos ir teorijos bendrieji klausimai; TSRS draugystės ir bendradarbiavi­ mo su socializmo šalimis už­ simezgimas ir tvirtėjimas; ko­ lonializmo sistemos likvidavi­ mas ir TSRS santykiai su iš­ sivėdavusiomis šalimis; TSRS ir kapitalistinis pasaulis: tai­ kaus sambūvio, nusiginklavi­ mo ir tarptautinio saugumo problemos. Perskaityta apie penkiasdešimt pranešimų. Iš VVU mokslininkų pranešimus skaitė profesoriai K. Navic­ kas bei R. Žiugžda. Jie bei doc. A. Bacys buvo sekcijų kopirmininkais.

VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ

Bartkuškio dvaro liekanos (XIX a.). Šiandien išvažiuojam j kolū­ kius. „Kolūkis" — tas žodis vie­ nų veide palieka šypsnį, kiti rau­ kosi; prisiminę pernykščius var­ gus, treti. . .

pažįstami. Pramonės įmonių pla­ navimo katedroje randame doc. Z. Dubauskaitę. — Bartkuškis?... Buvom, bu­ vom. .. Pernai ten nugaras len­ kė pramonės planavimo ir dar­ bo ekonomikos specialybių stu­ VAKAR dentai. Trikdė darbo organizavi­ Nutarta aplankyti Širvintų ra­ mas: j laukus vežiojo tik viena jono Bartkuškio daržininkystės mašina, o žmonių daug. Paskuti­ tarybinį ūkį ir Trakų rajono nioji grupė lauke atsiduria tik Tiltų t. ū. Ieškom studentų ar (nukelta į 3 psl.j vadovų, kurie su šiais ūkiais jau

A. Kublickas su moksleiviais aptaria dienos įvykius.


1 Tarybini* studentas

PENKTAKURSIŲ PRAKTIKA

CHEMIKAI... * Chemijos fakulteto biochemijos specialybės penktakursiams Lolitai Jurevičiūtei, Vydūnui Stukoniui ir Ingai Zilporytei šis ruduo prasidėjo neįprastai. Jie, kaip ir visi kiti šios specia-

lybės diplomantai, atlieka priešdiplominę gamybinę praktiką Universiteto biochemijos ir biofizikos katedroje. Lino JONUŠO nuotr.

Ruqs4jo 27 dieną staiga mirė fizinio auklėjimo katedros vy­ resnysis dėstytojas, TSKP narys Vytautas Vygontas. Netekome žmogaus, kuris trisdešimt teta­ rius metus atidavė sportui, stu­ dentų fiziniam lavinimui. Apžvelgdami Vytauto Vygonto nueitą gyvenimo kelią, prisi­ minkime jo pirmuosius žings­ nius sporte, darbą Universitete. Dar besimokydamas Lietuvos valstybiniame kūno kultūros in­ stitute Vytautas, būdamas auktto ūgio, stiprus, Ittvermingas, greitai Įsisavino kreptlnio pa­ grindus ir buvo pakviestas j respublikos kreptlnio rinktinės treniruotes. Instituto baigimo metais komanda tapo talies čem­ pione. Kreptlniui buvo skirti Ir pir­ mieji pedagoginės veiklos Vil­ niaus universitete metai. Vytau­ tas keletą metų treniravo VU kreptlnio komandą. Tačiau ne­ trukus jis savo žinias, patyri­ mą Ir organizacinius sugebėji­ mus nukreipė naujos sporto ta­ kos propagandai ir vystymui: Vytautas vienas pirmųjų atkrei­

V ytautas V Y GON T AS pė dėmesį i respublikoje tuo metu nekultivuojamą rankinį. Jo suburta ir vadovaujama Uni­ versiteto studentų komanda it karto pradėjo pirmauti Vil­ niaus, o netrukus ir respubli­ kos pirmenybėse. Universiteto rankininkai net penkis kartus Itkovojo respublikos čempionų vardus. Karstam rankinio entu­ ziastui 1956 metais buvo pati­ kėta vadovauti Vilniaus ranki­ nio rinktinei, kuri tais metais išsikovojo teisę žaisti TSRS auktčiausiosios lygos pirmeny­ bėse. 1959 metais Lietuvos sos­ tinės atstovai pateko j pajėgiau­ sių talies komandų ketvertuką. Treniruodamas reprezentaci­ nes Vilniaus komandas darbttus pedagogas Vytautas Vygontas ituųdė ne vieną aukttos klasės sportininką, sporto meistrą.

Nemažai Vytautui teko dar buotls ir visuomeninėse pa­ reigose. 1956—1960 metais Ils buvo respublikos rankinio fe­ deracijos trenerių tarybos pir­ mininkas. vėliau vadovavo Vil­ niaus miesto federacijai. Dažnai buvo renkamas įvairioms parei qoms fizinio auklėjimo katedros ir VU sporto klubo padaliniuose. Vytauto Vygonto nebėra. Nebesutiksime jo Universiteto rū­ muose. fizinio auklėjimo kate­ droje, bet mūsų atmintyje jis visada bus žalia: geros nuotai­ kos, sąmojingas, kupinas opų. mizzno žmogus.

FIZINIO AUKLĖJIMO KATEDROS IR SPORTO KLUBO DARBUOTOJAI

PORYT — MOKYTOJO DIENA Alytuje pasukau j 7-ą viduri­ nę mokyklą. Irma budėjo pio­ nierių kambaryje: mažutė, švie­ siaplaukė, labai panaši į mano lietuvių kalbos mokytoją. Kalbė­ jomės ir vaikščiojom po mokyk­ lą: medžio raižiniais ir gobele­ nu išpuoštą aktų salę, vitražais bei dekoratyvinės dailės kūri­ niais apipavidalintais koridoriais. — Dabar jau nieko, — sako Irma, — antrus metus dirbu, o iš pradžių visko buvo. Pavadavau vieną mokytoją. Toji buvo kie­

tais, žino, kad tie „keli" yra ir „kažką" sugalvos. Tai kaip mes galim reikalauti aktyvumo iš vai­ kų, jei patys kartais nieko ne­ darom? Sakom, susirinkimai neį­ domūs, formalūs. Na gerai, kom­ jaunimo susirinkimas, vaikai triukšmauja. O kai susirenka mo­ kytojai? Sakysim direkcinio susi­ rinkimo metu, argi nebūna, kad „galiorkoj" vyksta diskusijos vi­ sai kitomis temomis. O gal pa­ čios problemos jau atsiboju­ sios?

šešios mergaitės (paprastai mergaitės būna aktyvesnės už berniukus), sunku ką nors suor­ ganizuoti. Nors dėstyti gal ir geriau; mažiau reikia darbų tai­ syt, mažesnis šurmulys. Ne tarp, kaip Irmos mokykloje. Vakare prisiminėm Vilnių, nu­ krypom j studijų laikus. „Kad rinksiuos matematiką — žinojau seniai, tik negalvojau, kad būsiu mokytoja, — sakė I. Ruzgienė. Abu penktame kurse atlikom praktiką Alytaus antrojoje vidų-

KELYJE Į GYVENIMĄ sės auklėtoja, aišku, vaikai įpra­ tę prie jos... Dabar žinau ką reiškia „užsiaugint" sau klasę. Visai kitoks bendravimas. Sa'ii mokytojai jie turbūt nebūtų r asakę „kokia ji mokytoja Ruzgie­ nė, jai tik Ruzgyte dar būt..." — Kas nedirba mokykloj, —to­ liau pasakojo Irma, — nesuvo­ kia, kaip yra iš tikrųjų.. . Žmo­ nės skirtingi. Prisimenu praėjusių metų abiturientus, verkė visi mo­ kytojai, kad jie išeina — klasė buvo labai išradinga, sumani. Jie mus paskatino bendram vaidini­ mui — per naujametinį karnava­ lą, pasivadinę 13 a klase, pagal mano scenarijų „Karaliai viską gali", pasirodėm neblogiau už mokinius. Po tokių bendrų va­ karų pamatai, kad į tave visai kitaip žiūri mokiniai, pakyla mokytojo autoritetas. Arba. .. buvo „šim­ tadienis", mokytojai taip pat tu­ rėjo dalyvauti programoje. O kas gi išėjo? Visų renginių ini­ ciatorių tik keli. Kitiems nė mo-

(atkelta iš 1 psl.) Tartu universitete naujai sprendžiami ir studentų auklėji­ mo bei Jų veiklos klausimai. Il­ gą laiką, esant silpnoms komjau­ nimo ir profsąjunginėms orgazacijoms, pagrindinė studentų veiklos kryptis buvo SMD. Šiuo metu studentų veikla labai sus­ tiprėjusi: išrinkti fakultetų ats­ tovai dalyvauja universiteto ta­ ryboje (atstovus renka patys stu­ dentai Iš Iškeltų 3—4 kandidatų). Pavasarj studentai organizavo priešrinkiminę kampaniją: kandi­ datais i vietines tarybas buvo keliami dėstytojai. Bendrabučių gyventojai Iš 3 pasiūlytų kandi­ datų iškėlė vieną (balsavo apie 70% studentų, tačiau šimtapro­ centinio balsavimo ir nebuvo reikalaujama). Manoma koopera­ tyvų veiklos pagrindu organi­ zuoti studentų bendrabučius. Taip pat kuriama Estijos studen­ tų draugija bei kultūros Ir Isto­ rijos paminklų klubai. Jau pra­ dėti koreguoti Estijos TSR kul­ tūros Ir Istorijos paminklų drau­ gijos {statai. Tartu universitetas — šios draugijos branduolys, iniciatoriai — tik ką baigę ar besimoką studentai. Kultūros ir Istorijos paminklų draugijos veikla aktyviai pasireiškė jau Gegužės 1-osios minėjime: stu­ dentai pasisakė prieš fosforitų kasimą Estijoje (aišku, plakatai ir šūkiai buvo koreguoti uni­ versiteto vadovybės). Studentų aktyvumas Tartu universitete delikačiai nukreipiamas atsižvel­ giant | jų nuomonę bei (tikinant studentų lyderius — tai duoda teigiamą rezultatą: gerėja

rinėje mokykloje. Čia pajutom, kad galime būti reikalingi. Nors buvom paskirti j gamybinį profi­ lį — Arvydas „kultivavo" geo­ metriją ir topologiją, o aš skai­ čiavimo matematiką — mums bu­ vo leista pasirinkt pedagoginį profilį. O kad dirbame ne vie­ noj mokykloj — gerai. Trintis vistiek daro savo. Mokytojo dar­ bas — juodas darbas. Mokytojo menas — mokėjimas atiduoti, gebėjimas žmoguje išugdyti žmo­ gų— Gyvenimas — didysis moky­ tojas, — sako Arvydas. — Todėl ir mokytojui svarbiausia nebijot pripažinti savo klaidų, mokėt su­ prasti save ir kitus. Ateis Mokytojo diena. Moky­ tojų rankose, Irmos ir Arvydo rankose, žydės daug gėlių. Gal­ — Sakyčiau perdaug prikrau­ būt tada atklys moksleiviški pri­ ta posėdžių. Antradienį vienas, siminimai, iškrėstas pokštas, pir­ penktadienį kitas. Užsisėdim iki moji nesėkmė.. . O širdyje buc 16 vai. Geriau daugiau su vai­ gera, nes tai ir bus gyvenimas... Jolanta NARBUTYTĖ kais dirbtume. Mano klasėje tik

— Kai mokiausi Universitete, — sako Arvydas Ruzgas, — ne­ maniau, kad mokytojo darbe bus tiek popierizmo. (vairiausių planų rašymas... Suprantu, pa­ mokos planas — reikalingas, nors ir jį aš galiu pakeist pamo­ kos eigoj. O kaip galiu planuoti, ką darysiu po trijų mėnesių, pusmečio, metų, jei nežinau, kas bus rytoj? Arvydas dirba Alytaus rajono Makniūnų vidurinėje mokykloje matematikos mokytoju. Mokinių tik 89, mokytojų — 19. Jis— 11 klasės auklėtojas. „Žada padary­ ti pavyzdinę mokyklą, — sako Arvydas, — atsivežė iš Šiaulių kompiuterių". (Atvažiuok, kai kompiuterius sumontuos, parašy­ si, kad išsipildė mano vyro sva­ jonė, — šmaikštauja Irma).

pažangumas, aktyvėja visuome­ ninė veikla. Pertvarkant aukštąjį mokslą, sumažinus valandinj paskaitų skaičių, daug laiko lieka indivi­ dualiam savarankiškam darbui. Tačiau tik kryptingas savaran­ kiškas darbas gali duoti teigia­ mų rezultatų. Studentų savaran­ kiško darbo problemas nagrlnė-

KAIP RUOŠIAMI ISTORIKAI? jo prof. A. Varslavanas (Latvijos universitetas), proi. R. Žiugžda (Vilniaus universitetas) ir 1936 —39 m. mokęsis Vilniaus uni­ versitete prof. J. Marašas (Gardi­ no universitetas). Latvijos universitete, indivi­ dualizuojant darbą, siekiama su­ formuoti studentų materialisti­ nę pasaulėžiūrą bei savarankiš­ ko darbo (gūdžius, nes Jie vie­ nas su kitu glaudžiai susiję: sa­ varankiškumo stoka darbe turi įtakos ir pasaulėžiūros formavi­ muisi. Savarankiškam darbui stu­ dentams patelkiama kruopščiai atrinkta ir tuo pačiu sumažinta informacinė literatūra. Informa­ cinės paskaitos nebeturi tos svarbios reikšmės kaip anksčiau, vietoj jų — probleminės. Prak­ tinių užsiėmimų metu siekiama, kad studentai mokėtų naudotis reikiama literatūra, šaltiniais. At­ siskaitymams už savarankišką

darbą paruošti pranešimai (iki 10 min.) analizuojami. Taip sie­ kiama, kad studentas, būsimas pedagogas; mokėtų analizuoti is­ torinius reiškinius, o ne tik ži­ notų faktus. Tuo pačiu būtų išgyvendintas mokyklose kaip asodalinis reiškinys vis dar gyvuojantis receptuallnis meto­ das, kurio pagrindu laikosi au­ toritarizmas. WU savarankiškam darbui mažai literatūros. Todėl buržuazi nio laikotarpio tyrinėjimams kaip vieni iš šaltinių naudojami bur žuazlnės Lietuvos laikraščiai Studentai turi galimybę susipažin 11 su reikalinga, dėstytojo nurody­ ta medžiaga. Pagrindinės atsiskai­ tymo už savarankišką darbą for­ mos: pasisakymai, referatai, pra­ nešimai. Gardino universitete jau antri metai sumažintas paskaitų skai­ čius (maždaug 5G% speckursų saskalta). Tačiau pablogėjus stu­ dentų žinioms, keliamas paskai tų skaičiaus didinimo klausi­ mas. Universitete sudarytos gali­ mybės savarankiškam darbui: studentai per savaitę turi vieną laisvą dieną — savarankiškam darbui, už kurį vakare turi atsis kaityti moksliniam vadovui. Kryptys savarankiškam darbui nurodomos metodinėse konsulta­ cijose. Savarankiškame darbe studentai vadovaujasi metodolo­ giniais nurodymais — atmenomis. Metodiniai nurodymai yra Išleisti taip pat kiekvienam speckursui. Plečiant studentų sava­ rankišką darbą, j dėstytojo pas-

(nukelta į 3 psl.)


3 Taryfeiala studentu

(atkelta iš 2 psl.)

Uitą įjungiami trumpi studentų pranešimai. Studentų moksliniai darbai propaguojami periodinėje spaudoje. Be to ruošiamas Bal­ tarusijos TSR miestų Ir miestelių Istorijos leidinys (vien Gardino sričiai numatyta 100 spaudos lan­ kų), j š| darbų {traukiami Ir stu­ dentai Visuose fakultetuose jau (vestas Baltarusijos TSR Istori­ jos kursas su konsultacijomis, Įskaitomis, egzaminais (Tadžiki­ jos universitete taip pat visuose fakultetuose skaitoma Tadžiki­

KAIP RUOŠIAMI ISTORIKAI? jos Istorija). Daug fakultatyvų bei speckursų, nušviečiančių at­ skirus Baltarusijos kultūros lai­ kotarpius, skaitomi pagal stu­ dentų pageidavimų. Pabaltijo tarybinių respubli­ kų, Baltarusijos TSR Ir Kalinin­ grado srities universitetų moksilnė-metodlnė konferencija atsk­ leidė praktinio ir teorinio Istori­ jos mokslo dėstymo patirti per sltvarkymo laikotarpiu, konfe­

rencijos paruoštos rekomendaci­ jos turės svarbios reikšmės is­ torijos mokslo dėstymo toles­ niam vystymui bei universitetų bendradarbiavimui. Doc. V. LESClUS Istorijos fakulteto dekanas A. VASILIAUSKIENE Lietuvos TSR istorijos katedros mokslinė bendradarbė

VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ (atkelta Iš 1 psl.) apie pusiaudienį, normos — di­ delės. Nesuspėdavom. Kentėjo ir uždarbiai, ir dirbt studentams noras prapuola — atskaičius už maistų, kautais išeidavo, kad die­ nos darbas vertas šešių kapei­ kų... Gyvenimo sųlygos... Labai nesiskundžiam. Gal tik nebuvo pagalvota, kur palikti ar išsi­ džiovinti darbo rūbus. Aktualiau­ sia problema — vanduo. Gyve­ nusieji senajame dvare naudojo­ si tik dviem praustuvais. Pirtis — kas dvi savaitės. Patys su­ prantate. .. Pernai Tiltuose dirbusius fizi­ kus lydėjusių dėstytojų paieškos nesėkmingos... Pataikom, ma­ tyt, j patj darbymetį — verstom kabinetų duris. Visur „tik kų bu­ vo. .." Ir kai penktų valandų visi profsųjungos nariai užsidaro j auditorijų posėdžiui, nusvyra rankos — dėstytojų jau nebesugausim Griebiamės paskutinio šiaudo, ir — vos nešoktelim j viršų — vėl pasiseka. Sustab­ dom vaikinų — taip, radiofizikas, antrakursis. Žilvinas Lauri­ navičius. Taip, Tiltuose buvęs. Rinkę morkas ir kopūstus. Dide­ lių nusiskundimų neturėję. Vy­ rams tik, visų dienų lauke dir­ bus, maisto būdavo mažoka — skanu, bet mažoka. Darbo nor­ mas vykdydavo. Vakarai? .. Lai­ svalaikis? .. Kaip čia pasakius... Sportuoti beveik nėra kur ir in­ ventoriaus trūko, o renginių — jokių. Gal tik... savaime kylan­ tys konfliktai su vietos jauni­ mu. .

ŠIANDIEN Blaškomės po autobusų stotį. Tokio Bartkuškio niekas nežino. Pasiekiam pačias Širvintas ir tik ten išsiaiškinam — apie dešimt kilometrų atgal senuoju keliu ir kokie keturi j šonų... Savo pyk­ čiui vėl perkertam naujųjų auto­ stradų — matyt, rodyklę į Bartkuškj pražiopsojom. Ūkio direktorius M. Raižys už­ siėmęs, Sako atsiųsiųs partinės organizacijos sekretorių. Jo be­ laukdami susirandam Ukmergės rajono Veprių 65-osios VPTM Iosios grupės gamybinio moky­ mo meistrų A. Kublickų. Bartkuškyje dabar dirba arti keturių šimtų talkininkų, tarp jų ir vepriškiai. Vadovas parodo gyvenamųsias patalpas — vaikinukų kambarys mažesnis, merginų — 9*1 dešimties-dvylikos lovų, bet T'Hi, tvarkingi. Viena bėda, jau minėta anksčiau, — vanduo. Ši­ tokia gausybė žmonių, ir prie *° praustuvo grūstis rytų vaka’š — kaip sau nenorit... Ir čia ^ūta konfliktų su vietiniais... Maistas, Užsakam į valgyklą. Vyr. virėja S. Kukanauzienė ri­ kiuoja mergaites — Svetų, Rena-

Laukia krepšinio aikštelės. tų, Rimų, Dianų. Moterys be jų pagalbos neišsiverstų. Šitiek žmo­ nių! Darbu merginos patenkin­ tos. Vakarais visos apgalvoja rytdienos meniu. Valgytojai atei­ na pamainomis, maistu kol kas nė vienas nesiskundė... .. .Partinės organizacijos sek­ retoriaus dar nėra. Laikas. Su­ kam keliu plento link ir__ priešpriešiais susitinkam ūkio direktorių su sekretorium R. Sinkevičium. Sudedam taškus ant „i" — pernai buvusius dar­ bo organizavimo nesklandumus ūkio vadovai sakosi išsprendę. Uždarbis?. . „Perspėkit savuo­ sius, kad atvažiuotų dirbti ne galva, o rankomis". Sudarytos galimybės per dienų uždirbti iki dešimties rublių. Taigi, — kaip dirbu, Iš'pturį... Mūsų studentai gyven. kitame bendrabutyje — ten jokių buitinių problemų nebūsiu nei dėl šilumos, nei dėl vandens. Laisvalaikis?.. „Darbo yra tiek, kad apie laisvalaikį gal­ voti laiko nebus, — užtikrina ūkio vadovai. — Morkos ir ko­ pūstai laukia..." .. .Iš Bartkuškio Trakų plentų pasiekiam sunkvežimiu. Iš ten — j Rūdiškes. Rūdiškėse, atrodė įstrigsime — bemaž vienintelis Tiltų kolūkį siekiantis autobu­ sas išvyko prieš 15 minučių. Stovim kryžkelėje. Ne, visgi se­ kasi — iki Tiltų kryžkelės sutin­ ka pamėtėti pienovežis. Nuo kryžkelės buvom nusiteikę pluoš­ ti pėsti — iki ūkio dar ketu­ ri kilometrai, bet ir vėl „nusky­ la" — sunkvežimis atveža iki pat valgyklos. Paklibinam duris — užrakinta. Matyt, ruošiamasi vakarienei. Einam į kontorų. Ten

Gintaro KUDABOS nuotr. mums padeda susirasti kolūkio vyriausiųjj agronomų Vidų Vasi­ liauskų — žmogus paskendęs darbuose. „Vienas, — sako, — likau. Visi serga, o darbų — begalės", — aiškina vaikinas ir skuba prie telefono. Aštrokas pokalbis su Vilniaus AT| Nr. 5 — atvežama mažai konteinerių. Dalį talkininkų ūkis nuomotais autobusais vežioja į Vilnių. Vie­ toje — Lieponyse — dabar gy­ vena Vilniaus kultūros mokyklos ir 10-osios profesinės technikos mokyklos moksleiviai. Atvažiuojam j laukų. Morkų lauke stumia vageles į priekį Vilniaus kultūros mokyklos III kurso choreografės. Spaudžiam prie konteinerio R. Skubiejūfę — gyvenimo sųlygos, normų vykdymas, maistas? Mergina gūž­ teli pečiais — viskas gerai! Ir prideda — dažniau galėtų j pir­ tį nuvežti. Nusiprausimas — di­ džiausia problema... Atsisukam j kolūkio valdžių — sako, mes nieko prieš. Tarkitės su savo vadovu, mašinų visuomet duosi­ me. Dėl maisto trūkumo mergi­ nos irgi nesiskundžia — čia, matyt, vaikinų rykštė. Bet maisto normas irgi galima padidint, iš anksto susitarus. Tik. .. sutarti su vietos jaunimu ir dabartiniai tal­ kininkai kažkodėl negali. O gal nemoka?..

RYTOJ Diena kita, ir šiandieninius talkininkus pakeis studentai. Ži­ nom, kad laukiama „darbo ne galva, o rankomis", Ir kad apie laisvalaikį maža bus laiko galvo­ ti.. . O vis dėlto — ko tikimės mes? . .

Renita PETRAITYTE

TAVO BENDRAAMŽIS UŽSIENYJE ^Laikoma, kad studijų metai s..rt2?tensyvaus dalyvavimo viai;rne.n,n,ame ir kultūriniame gyvenime, kontaktų žmonė__ '\uiiianiu SU su iiiiuiic metai. Tuo tarpu Varšuvos universiteto Pedagogikos Insti­ tuto darbutoio Lešeko Rovinskio ?*llkt| tyrimai atskleidžia visai kitokį lenkų studentų gyveni­ nio vaizdą. Didžioji dauguma studentų 8 valandas per dieną skiria mlequ|. Kitas laikas skiriamas nu­ važiavimui | mokymo Įstaigą, užsiėmimams ĮoĮe bei namuose.

STUDENTŲ LAIKAS Kartą per dvi-tris dienas lenkų studentas eina apsipirkti, kartą per keturias dienas skaito beletristiką. Tokiais pat intervalais tvarko b’.'tą, kartą per savaitę eina pasivaikščioti, kartą per dešimt dienų — ( svečius. Tokį gyvenimo būdą studentai aiškina labai plačiomis mokymo programomis. Laiko trūkumu ryšium su tuo skundžiasi 75 procentai studentų. Nenuostabu,

studentų kad tik 5 procentai kinoteatnuolat lanko teatrus, muzieįus. rus. filharmonijas. Tiesa, sekmadieniais ir šeštadie­ niais jie ten būna dažniau. Kur kas aukštesni dalyvavi­ mo taip vadinamoje studentiško­ je kultūroje rodikliai. Pusė stu­ dentų sistemingai lanko studen­ tų klubus. Priešingai kitoms gy­ ventojų grupėms, televizija iš studentų neatima laiko. Tik kas trečias studentas žiūri televi­ zorių. ..Iš ..Studenčeskij meridian“

Jurgis ŽEMAITIS

Apsakymas

SAP NAS Senis nuėjo i virtuvę, pravė­ rė šaldytuvų .susirado pieno buteli ir įsitaisė svetainėj prie židinio. Šiaip jis labiau mėgda­ vo sėdėt savo darbo kabinete, tačiau širyt jam nesinorėjo kiūtot knygų lentynų apsupty, kur šimtai tūkstančių raidelių ant knygų nugarėlių tarsi gyvos įvairiaspalvės akys sekė jį, ap­ žiūrinėjo, kažką teigė ir patarinė­ jo. Kieme karaliavo šiltas ir sau­ lėtas spalis, koks, anot sinop­ tikų, pasitaiko tik kartą per dešimt-dvylika metų, tad senis la­ biau iš įpročio, o ne šalčio ve­ jamas, prisitraukė arčiau židi­ nio fotelį. „Ryt spalio penkiolikta, — mąstė senis, — man sueis sep­ tyniasdešimt devyneri, susirinks draugai, bendradarbiai. Tik­ riausiai teks padėkos kalbą pa­ sakyti, — ech..." Senis netroš­ ko to nereikalingo šurmulio, prieštaravo prieš šį kolegų su­ manymą darbe — nei čia jubi­ liejus, nei šiaip kas ypatingo. „Va, jei sulauksiu aštuoniasde­ šimties. .." — gynėsi jis. Ta­ čiau Stasys ir Povilas, du ge­ riausi draugai, kolegos, dirban­ tys tame pačiame kabinete, dau­ gelio jo darbų, knygų ir straips­ nių recenzentai, tik numojo į šiuos argumentus ranka. Senis prisipylė stiklinę pie­ no, lėtai, pasimėgaudamas išgė­ rė. Įprotis gerti daug pieno — vienintelis požymis, rodąs vai­ kystę .prabėgus kaime. Vėliau studijavo universitete. Senis pa­ sirąžė, patogiau jsitaisė fotelyje, ištiesė kojas. Senatvė. Kaskart vis dažniau nuklysdavo į atsimi­ nimų tankumynus. Antras kur­ sas. Pavasaris. Milžiniškas betoninis pasta­ tas. Didžiuliai truputį melsvo stiklo langai. Aptrinti, platūs laiptai žemyn į pusiau po žeme esantį .pirmą aukštą. Pilko be­ tono sienos gaudžia nuo paky­ lančių lainerių. Minios įvai­ riaspalviai apsirengusių žmonių. Labai gera, džiugu, tarsi stovint prie įvairiaspalvių dovanų krū­ vos - ir viskas tavo! Būsimo skrydžio laimė. Mažas negriukas su šortais. Juodas veidas, ran­ kos. Negriukas nebesišypso. Jo veidas nebe juodas, o nusėtas keistom dėmėm, panašiom į pe­ lėsių spalvą. Krūtinę spaudžia neaiškus nerimas. Žmonių minia dar labiau pakrinka, zuja šen ir ten, keista — mirtina tyla. Nesigirdi net būdingo žingsnių tauškėjimo aido — tarsi vaikš­ čiotų guma. Raumenis sukausto baimė, bet nieko baisaus ne­ matyti. Priešingai, danguj pa­ sirodo taškeliai, kurie netrukus virsta raudonais, mėlynais, ža­ liais, geltonais parašiutų kupo­ lais. Vienas desantininkas su­ lenkta koja beveik palietė že­ mę ir aš pajutau, jog baigiu su­ stingti nuo neaiškios baimės. BALSAS: „Bandymą nutraukia­ me. Jei sutinki, pratęsim po ke­ leto minučių. Pasistenk vėl už­ migti," Prabundu. Su palengvėjimu at­ sidustu .Prie lovos tiksi laikrodis. Lygiai antra valanda. Apsiver­ čiu ant kito šono. Užsimerkiu. Desantininko koja paliečia žemę, šalia šlepteli parašiutas. Viskas trumpam dingsta. Sėdžiu važiuojančiame troleibuse. Vi­ sos vietos užimtos, bet nė vie­ no stovinčio. Keleiviai tyli. Pra­ deda brautis neaiškus nerimas. Gatvėje beveik tamsu ir tuščia. Spingsinčios lemputės meta kraupius šešėlius ant rausvų mū­ rinių namų, tarsi suaugusių vie­ nas su kitu į nesibaigiančią sie­ ną. Dešinėj išsirikiavę medžiai, be lapų, o turėtų būti vasara. Už medžių neįžvelgiama tamsa, tokia tiršta, jog lempų apšviesti medžiai atrodo lyg iškirpti iš popieriaus ir priklijuoti ant juo­ do lapo. Medžiai šmėkščioja vis greičiau. Troleibusas didina greitį. Tolydžio didėjanti baimė sukausto raumenis. Neįmanoma pakelt ranką ar pajudint koją. Žmonės sėdėjo įsitempę, mačiau tik jų nugaras, tačiau juste jutau kenčiant panišką siaubą. Tarsi regėjau išplėstas

akis ir persikreipusius veidus. Vairuotojo kabina buvo tuščia. Girgždėdamos varstėsi durelės. Troleibusas šniokštė pasiutusiu greičiu siaura, tamsia, žemyn vedančia gatvele. BALSAS: „Bandymą nutrau­ kiame. Pratęsime po penkių mi­ nučių. Jei sutiksi." Prie“ lovos, ant kėdės, rami­ nančiai tiksi laikrodis, tarsi ra­ gindamas manei „Mikl Mik! Mik! Mik! Mik. . ." Pravėręs kambario duris išei­ nu i koridorių. Niūrios, atšilaupiusials dažais sienos. Pasiklys­ tu., Dešimtas aukštas. Man rei­ kia i šešioliktą. Pasieniais slan­ kioja vyriškos žmogystės išpur­ tusiais. klaikiai atstumiančiais veidais. Niūrius jų žvilgsnius aš pradedu Jausti fiziškai. Neapy­ kantos ir bejėgiškumo gestai pradėjo dusinti nesuvokiamu siaubu. Negaliu rasti savo kam­ bario. Man reikia į 209-ą. Penk­ tas aukštas po .žeme. Septintas aukštas po žeme. Iš kur? Trūk sta oro. Svaigsta galva. BALSAS: „Bandymas baigtas Lauk atsakymo." Laikrodis šneka nepabaigiamą šneką.

Kažkokie rudos spalvos įren­ giniai. Vaizdas man panašus į senovės Romos griuvėsius. Ge­ riau įsižiūriu. Ne. Tai ne griuvė­ siai. Nesuprantama architektūra. Kam ji reikalinga? Čia negyve­ nama. Statinių aukštis tik iki krūtinės. BALSAS. .„Einami". „Kur?" BALSAS:" Pamatysi. Be­ je, gali neklausti balsu. Mes gir­ dim mintis". „Kas tie jūs?“ •— pagalvoju. Tyla. Keistas balsas — lyg ir girdi jį, lyg ir negirdi. Nei vyriškas, nei moteriškas. Bendras. Dirbtinis. Būtent, dirbti­ nis! Erdvus ir šviesus laukiama­ sis. Aklinos sienos. Lempų ne­ matyti, bet šviesu lyg dieną. Retkarčiais tai vienas, tai kitas įeina vidun. BALSAS: „Gali at­ sisėsti." „Aš pas gydytoją?" „Ne" „Bet mane tirs?" BALSAS: „Taip „Ką man darys?" Tyla. „Kodėl aš negaliu žinoti, ką man darys?" BALSAS: „Nebijok! Nieko baisaus, bet tu neprivalai žinoti. Kas čia bus, tu neatsi­ minsi." „O visą kitą? „BALSAS: „Atsiminsi" „Papasakot kam nors galėsiu?" BALSAS: „Uždraust negalime". Dar vienas žmogus įėjo ten. Keista. Iš kur jie žino kada eiti? BALSAS: „Visi jie, kaip ir tu, turi vadovą" „Ką jie čia veikia?" BALSAS: „Mes juos išbandom." „Ar jie mane mato?" BALSAS: „Kaip ir tu juos. Eik!" Vėl tie keisti, Romos griuvėsius, o gal metro kontro­ linę ar rūbinę primenantys įren­ giniai. Kelios eilutės žmonių. Vienoje iš jų pamačiau Ritą. Mes kartu baigėm mokyklą, įstojom į universitetą. „Ji taip pat bandoma?" BALSAS: „Taip." Priė­ jo mano eilė. Rankose atsirado pusės plaštakos dydžio žetonas. Vienoj pusėj skaičius „79", ki­ toj — „236". „Ką jie reiškia?" BALSAS: „Pirmas — amžių, ku­ rį išgyvensi, antras — perspek­ tyvumą. Tau reikia keisti gyve­ nimą" — pridūrė po trumpos pauzės. „Gal aš privalau eiti į baž­ nyčią, melstis?" BALSAS: „Žmo­ nės ne taip įsivaizduoja dievą." Balse išgirdau apmaudą. „Tu tu­ ri pasikeisti viduje. Jei ne, mes turime teisę tave išsikviesti dar kartą, bet tada viskas gali pasi­ keisti." „Ką aš privalau daryti?" BALSAS: „Sąžiningai dirbti sa­ vo mėgstamą darbą, tobulėti." „Tai viskas?" BALSAS: „Viskas! Tu nejausi nuovargio, oūsi žva­ lus ir laimingas. Tai tavo misi­ ja." „Dar vienas klausimas, — jau balsu sušukau, — kodėl vi­ są tai atlikot man miegant?" BALSAS: „Kitaip žmogus neišt­ vertų siaubo." Atsidūriau bendrabutyje. Kori­ doriumi neyčia praėjau duris. Lyg neregys ištiesiau ranką ir — kiaurai perėjau sieną. Susto­ ju kambary prie savo lovos. Jole ramiai miegojau aš pats. Ty­ liai. nenorėdamas savęs pabu­ dinti. atsigulu greta. Paliečiu save ranka, bet aš jau vėl bu­ vau susiliejęs su savimi. Laikrodis rodė penktą. Aušo Spalio 15-os rytą du instituto darbuotojai — Stasys Kalvaitis ir Povilas Eigminas užsuko pas savo kolegą aptarti ruošiamo gimtadienio detalės. Senis sėdė­ jo fotelyje prie židinio ir kaž­ kam šypsojosi plačiai atmerktom akim. Salia, ant stalelio, stovėjo stiklinė ir nebaigtas gerti pieno butelis. ..


4 Tarybinis studentas

PRAVARTU ŽINOTI

JEI PASAULIS TAU NEMIELAS“ dainavo populiarioje dainelėje Vytautas Kernagis, siūlydamas nuolat galvoti, kaip savo sveika­ tą „tvirtai saugoti". Autorius, žinia, ironizavo, tačiau pašiepė ne patį rūpinimąsi sveikata, o organizmo priežiūros kultą. O jeigu rimčiau? ...LTSR MA epidemiologijos mikrobiologijos ir higienos moks­ linio tyrimo instituto mitybos la­ boratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė, biologijos mokslų kandidatė Ona Piktelytė pasako­ ja mums apie žmogaus mitybos ypatumus: — Mūsų amžius žmonijai „pa­ dovanojo" tokius lig tol negir­ dėtus ir mažai ištirtus negalavi­ mus, kaip širdies bet kraujagys­ lių aterosklerozė, tarp kurios priežasčių — ir nutukimas. Pa­ starąjį skatina hipokinezė — ne­ pakankamas fizinis aktyvumas, kuomet sumažėja energijos išei­ kvojimas. Sutrinka gaunamos ir eikvojamos energijos balansas. Gausiai, bet neracionaliai maiti­ nantis, mūsų amžininkui įprasta gauti daugiau riebalų, bei ang­ liavandenių, nei reikėtų. O vi­ taminų — medžiagos, kuri neslntezuojama organizme ir todėl turi būti gaunama su maistu — trūksta ypač C, B|, B= grupių — tai patvirtino ir VVU medicinos fakulteto prodekano, higienos

katedros docento Jeronimo Masbiocheminlai atllktl kellūno studentų. Nors tarp tyrimai visiško vlavitaminozės malste — laminu trukumo nepasitalmūsuose atvejų ko, hipovitamlnozė — dalinis jų trūkumas — tarp studentų ypač dažna. Ji gali tapti bendro orga­ nizmo išsekimo, nusilpimo prie­ žastimi, mat, trūkstant vitaminų, sumažėja fizinis bei protinis aktyvumas. Tačiau dėl to ne vien hipovitamlnozė gali būti kalta, Negerai, kai ne namų sąlygomis besimaitinantys nereguliariai studentai dar „j.pataiso" sveikatą rūkydami. O štai hipokinezės Iš­ vengti yra vienas paprastas bū­ das: nesigrūsti rytais Į troleibu­ są, o nueiti kokias 3—4 stoteles pėsčiomis. — Ką konkretaus galėtumėte patarti studentams, sureguliuojant savo mitybą? — Suprantu, kad studentai — žmonės, kuriems nuolat trūksta laiko, trūksta viskam, taigi ir val­ giui. Be to, gyvenantys bendra­ bučiuose dar ir neturi ypatingai gerų sąlygų laikyti ir gaminti maistą. Tačiau mitybą nesunku sąlygopakoreguoti turimomis mis, ir tuo pačiu nesugalštant daug laiko. Pradėkime nuo pusryčių, kurių

vengia dažnas studentas todėl, kad Jų paprasčiausiai „nesinori". Pusryčiai turėtų sudaryti ketvir­ tadalį paros raciono. Čia svar­ biausia — pradėti... Kaip žino­ me, apetitas auga bevalgant, o rytinis valgis— BOTINAS. Val­ gyti reikia keturis kartus per dieną: priešpiečiams 15, pietums 35 ir vakarienei 25 procentus dienos raciono. Per gausiai vartojama gyvulinės kilmės riebalų, pasigendama augalinės — aliejaus, marga­ rino. Valgytlnos visos pigios žu­ vys (menkė, jūrų lydeka, kar­ piai), liesa bei 9% riebumo varš­ kė, veršiena, liesa jautiena, varškės, „Sėtos'i" sūriai, pupos, pupelės, kopūstai, žirniai, liesos vištos. O štai vienas praktiškas pasiulymas: niekuomet nebus sunku bendrabutyje pasitaisyti įvairių daržovių mišrainę su aliejumi. Tiks bet kokios daržovės, pasi­ taikiusios po ranka, taip gausi­ me daug trūkstamų vitaminų. O štai, kad jie būtų gaunami kom­ pleksiškai, rekomenduotini polivltamlnai, ypač pavasarį, anksty­ vą vasarą. Apskritai, kasdien reiktų suvartoti po 25 — 30 gramų aliejaus ir apie 400 gramų daržovių.

Rokas PETKEVIČIUS

„Krikštynos“ Valkininkų miške Šeštadienio popietę per ne­ pilną pusvalandį pasiruošiu žy­ giui: apsirengiu, sumetu Į kup­ rine mantą: šiitus rūbus, mieg­ maiši. maistą. . Prieš akis — mano pirmas turistinis žygis su UTK ^.Universiteto turistų klu­ bų) Geležinkelio stotyje, tradicinė Įe vietoje prie geležinių turėk­ lų. jau stovi galybė studentų. Visi i Valkininkus! Traukinyje mezgasi pirmos pažintys Ant kuprinių sėdin­ čios merginos dalijasi prisimini­ mais apie kelionę valtimis na­ cionalinio parko ežerais. Nebus prastesnis ir šis savaitgalis. Juk Valkininkų girioje krikštys mus — turistus ..fuksus“. . . Atvažiavę Į Valkininkus. su siskirstome i keturias gausias grupes: žemaičiai eis pirmi. Įais seks aukštaičiai, suvalkiečiai ir dzūkai. EĮome gražia giria viena ran­ ka 1 maišelius dėdami vove-

ruškas Ir ūmėdes, kita - l bur­ ną brukdami mėlynes ir ger­ vuoges. stabtelėdami prie bras­ tos. kur mes „fuksai". lėtai judėdavome rąstigaliu į kitą pusę. O kur upelis buvo seklesnis dalis savanoriškai nutarė, kad verčiau ii perbristi, nei gėdin­ gai nukristi nuo klastingo rąs­ to. Sukorė dvigubai daugiau, nei reikėjo, kilometrų, įveikę visas kliūtis (vadai mat norėjo iš­ bandyti mus), dainuodami dai­ nelę apie boružę septyntaškę Įžengėme Į stovyklavietę. įsikūrę, padainavę ir sušilę prie laužo, pasistiprinę, sulau­ kėme savo krikštynų pradžios. Visi mes. ..fuksai" ir turistai senbuviai, patraukėme Į trasą su kliūtimis. kurių buvo arti dešimties. Nakties tylą sutrikdė mūsų ryžtinga daina, šnabžde­ sys kai prieidavome brastą su. kaip mums atrodė, vis klastin gesniu rąstu, aikčiojimai. žen-

Prieš savaitę Pilies skersgatvyje .. .Mes ir neįtarėme, kad rug­ sėjo 25-ąją atsivers vartai j ro­ jų. . . Iš Tiesos gatvės nukloję taką laikraščiais dėstytojams iki Pilies skersgatvio, prie vartų puolame ant kelių — kitaip tė­ vas Danas grasina nejsileisiąs.. .

Y

i

R2

glant iuo pirmuosius žingsnius. šūkčioĮImal ar riksmas. . . Įkri­ tus I vandenį. . . Kai visi alel vieno sušlapome kolas brisdami per pelkėtą vie­ priėjome ežerą. Čia Įvyko tą svarbus krikštynų aktas — „savanoriškas priverstinis" išsimaudymas. . Po visu nuotykių nuotykėlių. grįžę Į stovyklavietę, mes. ..fuk sai". suklaupėme po Išlakia pu šimi ir prisiekėme būti tikrais turistais. Tada, prie didžiulio laužo prasidėjo linksmybės. Kiekviena etnografinė grupė, pa­ rodė ką sugebanti. Žemaičiai dainavo ir vaidino, aukštaičiai vaišino tortu ir kopūstu, dzūkai pasakojo, suvalkiečiai parodė tikrą ispanišką koridą. . . ir kol degė laužas, skambėjo Valkininkų giria nuo dainų, žai­ dimų. šokjų. juoko. . .

Viltis MERKYTĖ

v r

r Trimis grupėmis priimam krikštą — pirmieji po Daratos, antrieji po Jevlampijaus, tretieji — po Celestinos vardu. Į viršų prie vaišių stalo irgi pakliūti neleng­ va: ausis spaudžia firmos,,Fux'us Fui" „auskarai", į burną grūda acto ir pipirų mišinį.. . Aukcionas. Kam dar liko Dinigų nuo taip, atrodo, jau se­ niai buvusios stipendijos, skuba įsigyti pernykščių pirmakursių konspektų ir .. . vieną kitą pir­ mūno kojinę, kuria apsiavus yra šansas gauti penkis iš, sakysim, doc. L. V. Žeimanto egzamino. . . Po aukciono — diskoteka. į būrį susilieja ir „naujai iškepti" Fux'ai, ir Oberfux’ai. Virš galvų pykšteli balionai. Pro visus lan­ gus liejas muzika — linksma! . . Gintaro KUDABOS nuotr.

■ <

A. DISERTACIJOS RAŠYMAS 1. Nerašyk daug. Disertacija ne ,.Karas ir taika", o tu ne Le­ vas Tolstojus. Stora disertacija neigiamai veikia oponentą, kaip raudona spalva bulių. 2. Nerašyk trumpai. Tai liudi­ ja apie didelį talentą, arba skur­ dų mąstymą. Nei vieno, nei ant­ ro oponentai tau nedovanos. 3. Disertacijos pavadinimas — tas pats kas skrybėlaitė pagy­ venusiai moteriai. 4. Jausk ribą parinkdamas li­ teratūrą „už" ir .prieš". Kada disertacijoje daug medžiagos „prieš", kyla abejonių tavo samprotavimų teisumu. Jeigu mi­ nimos nuomonės tik „už" — ne­ suprantama, kur tavo nuopelnai. 5. Netapšnok per petį gamtos mokslų klasikams. 6. Nesididžiuok. Negalvok, kad visi aplinkiniai kvailiai, o tu vienas protingas,. Venk asmeninių įvardžių, Pakeisk ne­ kuklų „aš manau", 1kukliu „mes galvojame", „mums atrodo". 7. Disertacijos kokybę patik­ rink ant namiškių ir bendradar­ bių. Normali disertacija klausy­ tojams turi iššaukti nuobodulį, pereinantį į miegą. Skyriai, iš­ šaukiantys linksmumo potrūklus ar susijaudinimą, turi būti per­ dirbti. Nesidžiauk, jeigu neišsi­ lavinęs klausytojas sako, kad jam viskas suprantama: tai tikras požymis, kad tavęs nesupras mokytų auditorijoje.

B. OPONENTŲ PARINKIMAS 8. Oponentas — centrinė figūra, ginant disertaciją. 9. Optimalus oponentas turi turėti bendrą supratimą apie di­ sertacijos objektą, bet neturi bū­ ti tavo nagrinėjamo klausimo specialistu. Visai nesusipažinęs su nagrinėjamu klausimu opo­ nentas gali suteikti „meškos pa­ slaugą", girdamas kaip tik tai, ką reikia saikingai papeikti. Specialistas gali įsigilinti į deta­ les, nepageidautinas viešam ap­ tarimui. 10. Nekviesk oponentais jau­ nų kandidatų ir daktarų. Jie dar tik kovoja už savo vietą „po saule" ir visada džiaugiasi, ga­ lėdami pasinaudoti proga dar kartą parodyti save. 11. Galimus neoficialius opo­ nentus pasistenk padaryti diser­ tacijos gynimo bendrininkais. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830264, išduotą ChF stu­ dentei Jūratei 5LAPELYTEI, lai­ kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840774, išduotą FilF studen­ tei Daliai 5PORAITEI, laikyti ne­ galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831695, išduotą TF studentei Liudmilai SEREBRENIKOVAI, lai­ kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831704, išduotą TF studentei Svetlanai CHUSAINOVAI, laikyti negaliojančiu.

y*

z

SEPTYNIOLIKA MSU PATARIMŲ ASPIRANTUI

?"

Tam kreipkis į juos patarimo ir dėkok už vertingą idėją. Tuo pademonstruosi savo kuklumą ir jų pranašumą. Tokiu būdu prie­ šą padarysi suinteresuotą sėk­ minga gynimo baigtimi, kadan gi, kadangi niekam nesinori pa­ sisakyti prieš savo rekomenda­ cijas. C. DISERTACIJOS GYNIMAS 12. Nėra didesnio priešo di­ sertantui, kaip pats disertantas. Kaip tik jis sava disertaciją pa­ teikia kreivo veidrodžio tikslu­ mu. Šio dėsningumo pa­ sitvirtinimas visu 100% ver­ čia su juo skaitytis. Todėl tai įvertindamas, prieš oficialų gy­ nimą, namuose daug kartų re­ petuok iki automatizmo. 13. Katedroje laikykis ramiai Nėkrapštyk ausų, nemakaluok rodykle virš galvos sėdintiems prezidiume, negerk vandens daugiau kaip vieną stiklinę. 14. Jeigu pranešimas parašy­ tas — nesistenk atpasakoti, o skaityk. Stenkis kalbėti monoto­ niškai, nes kuo daugiau tarybos narių miegos arba svajos apie asmeninius reikalus, tuo grei­ čiau ir sėkmingiau praeis gyni­ mas. 15. Labai svarbu iliustracinė medžiaga. Stenkis naudoti ep.diaskopą. Čia galima sublizgėti faktinės medžiagos skaičiumi. Todėl garsiai komanduok me­ chanikui „Kreivė Nr. 25", „Len­ teles nuo Nr. 8 iki Nr. 24 pra­ leisti!". Suprantama, nebūtinai atrinkti tiksliai lenteles pagal temą, tinka, kas papuolė. Mecha­ nikui vis viena, ką praleisti, o auditorijai imponuoja gausios medžiagos pats faktas. Jeigu turi schemų, lentelių ar diagramų, kabink kuo daugiau Savaime aišku, kad apsistoti rei­ kia tik prie kai kurių. Kitos duoda didelio eksperimentinio darbo foną. 16. Baigiamajame žodyje dė­ kok ir linkčiok, linkčiok ir dė­ kok. Griežtai laikykis rangų ei­ liškumo. Tiems, kurių nėra, dė­ kok mažiau, dalyvaujantiems daugiau. 17. Po sėkmingo gynimo, ban­ ketą organizuok tik po 3—4 sa vaičių. Parinko doc. Romualdas RAZAUSKAS. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840340, išduotą ChF studen­ tui Raimundui OLECHNOVICIUI, laikyti negaliojančiu.

Perduodamas kolektyvinis so­ das „Ąžuolyno" bendrijoje. Yra rūsys. Skambinti tel.: 42 04 72 nuo 21 vai.

Nuoširdžiai užjaučiame pa­ talpų remonto baro viršinin­ ką Juozą GRAŽj mirus moti­ nai. BENDRADARBIAI

BE ATGARSIO

Į

S;

1

Prieš metus mūsų savaitraštyje („Tarybinis studentas" 1986 m. spalio 14 d., Nr. 30) buvo iš­ spausdinta publikacija „Duoną į šiukšlių dėžę!" Praėjo metai. Kas pasikeitė! Ogi nieko. Matyt, niekam Universitete nerūpi, kad kasdien daugelyje bendrabučių išmetama nemažai kilogramų su­ džiovusios duonos. Susidaro toks įspūdis, kad besirūpindami aukš­ tais ir kilniais idealais, visai pa­ mirštam savo kasdienybę, buitį. Šias eilutes, gerbiamieji mūsų skaitytojai, perskaitysite beva-

žiuodami į ūkius ar jau laukų vagose. Niekam nereikia aiškin­ ti kiek kainuoja ir kiek kainavo duona šįmet. Ne tik tal' kininkaudami žemdirbiams n>e! turtinam mūsų aruodus. T’1 kos per metus organizuojamo! vieną kartą, o apdžiūvusią, ap­ kramtytą duoną be jokio Širdies sopulio metam į šiukšlių dėže* kone kasdien. Kaip gi optimaliai Išspręsti M problemą!

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2134 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas-. 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoaeTCKHH cryAenT* — opraH napncoMa, peKTopa-ra, KOMHTėTa noMcoMOAa, npotįiKOMa opachob TpyAosoro Kpacnoro sHaMetra n ĄpyiKŪu aapoAOB BHAbmoccKoro vHHBepcHreTa hm. B. KancyKaca. Bhabhioc. PeAaKTop A. Annurrac. Ha ahtobckom »3UKe.

Jonas MOCKėNA*

Redaktorius A. UPSTAS


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.