Universitas Vilnensis, 2006 m. kovo mėn. Nr. 2 (1667) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

universitas

'-f

vilnensis 2006 m. kovo mėn.

Nr. 2 (1667)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame

Tarp Lietuvos mokslo premijų laureatų daugiausia VU mokslininkų

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Skaitykite p. 3

Skaitykite p. 4

n ERASMUS programa: galimybės VU studen tams 2006-2007 metais

Spaudos konferencijoje ir pasirašant sutartį dalyvavo VU rektorius prof. Benediktas Juodka; VU mokslo reikalų prorektorius prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, LNK generalinis direktorius Paulius Egidijus Kovas, AB banko „Hansabankas" valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius,

Skaitykite p. 7-10 V. Naujiko nuotr.

Kiemo teatras pavasarį pradeda naują sezoną

NACIONALINĖ PAŽANGOS premija

Kovo 2 d. Vilniaus universiteto Rektoriaus auloje duotas startas Vilniaus universiteto, LNK ir „Hansabanko“ inicijuotam projektui - Nacio nalinei pažangos premijai. Specialioje spau dos konferencijoje buvo iškilmingai pasi rašytos Pažangos manifesto bei paramos sutartys tarp VĮ „Nacionalinė pažangos premi ja“ ir Nacionalinės pažangos premijos inicia toriaus AB banko „Hansabankas“ bei mecena tų - AB „VST“ ir AB „Lietuvos telekomas“.

Moterų mokslininkių projektas sulaukė Europos Komisijos pripažinimo

Skaitykite p. 12

http://www. vilnensis. vu.lt

Nacionaline pažangos premija bus apdovanojami Lietuvos mokslui nusipelnę žmonės

numeryje:

Kaip sukurta dabartinė rektoriaus toga?

WAS

Vj „Nacionalinė pažangos premija“ direktorius Raimundas Daubaras,

Nukelta j p. 14

Vilniaus universiteto VU bibliotekoje rasti partnere tapo M. K. Čiurlionio Vilniaus jėzuitų kūrinių rankraščiai neabejoja, gimnazija Rankraščių fonduose saugomame Kovo 4 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniaus universitetas pasirašė Partnerystės sutartį su Vilniaus jėzuitų gimnazija. Skaitykite p. 14

Muzikologai net jog VU bibliotekos skyriaus prof. Jadvygos Čiurlionytės archyve surastų kūri nių autorystė priklauso kompozitoriui M. K. Čiurlio niui. Tai unikalūs iki šiol dar muzikologams nežinoti garsiojo menininko kūriniai. Skaitykite p. 12 a J

Kopti į kalnus galima ir Vilniuje Skaitykite

p. 15

Sutartį pasirašo Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorius V. Saulius SJ ir VU rektorius akad. B. Juodka. V. Naujiko nuotr.

(Iš kairės) Ekspertai doc. D. Kučinskas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius S. Urbonas ir doc. J. Bruveris. V. Naujiko nuotr.

univereitas

vilnensis

2006 kovas

VU rektorius apdovanotas Žygimanto Augusto medaliu

PROFESORIUI R. PLEČKAIČIUI GARBINGAS APDOVANOJIMAS

KKiapdovanojimai

2006 m. vasario 16 d. Lietuvos filosofijos istorijos tyrinėtojui, Lietuvos mokslų akademijos nariui ekspertui, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros profesoriui, habilituotam daktarui Romanui Plečkaičiui LR Prezidentas Valdas Adamkus įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję ypač uoliu ir sąžiningu darbu, visuomenine veikla. „U. V.“ inform. Dž. Barysaitės nuotr.

Vilniaus universiteto rektoriui akademikui Benediktui Juodkai iš kilmingame Vilniaus miesto savival dybės tarybos posėdyje Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminė ti, vykusiame Vilniaus rotušėje va sario 15d., buvo įteiktas Žygiman to Augusto medalis. Benediktas Juodka VU vadovau ja trejus metus, anksčiau dirbo VU mokslo reikalų prorektoriumi, buvo ilgametis Lietuvos mokslų akade mijos prezidentas. Rektorius rašo mokslinius straipsnius, skaito pa skaitas užsienio aukštosiose mo kyklose, Gamtos mokslų fakulteto studentams dėsto jau 35 metus. Akademikas šįkart įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus Vilniui, Vilniaus kultūrai ir švietimui. „Žmogui iki laimės, mano nuo

mone, labai nedaug reikia: turėti širdžiai mielą darbą ir darnią šei mą. Man gyvenime pasisekė. O jei gu ką nors darai ir dar ilgą laiką, matyt, kažką padarai. Ir miestas tai pastebėjo. Šis apdovanojimas - tai ilgo visos VU akademinės bendruo menės darbo rezultato įvertinimas“, - džiaugėsi akad. B. Juodka. B. Juodka yra apdovanotas Lie tuvos didžiojo kunigaikščio Gedi mino 4-ojo laipsnio ordinu, T. Grotuso vardo premija, Prancūzijos komandoro ordinu, Lenkijos ko mandoro kryžiaus ordinu, Latvijos trijų žvaigždžių ordinu, Lietuvos mokslo premija. „U. V.“ inform.

VU VIEŠĖS BELGIJOS KARALIUS IR BELGIJOS UNIVERSITETŲ REKTORIAI

Vilniaus meras A. Zuokas ir VU rektorius akad. B. Juodka po apdovanojimo ceremonijos miesto rotušėje. A. Zygavičiaus nuotr.

naapremijos, stipendijos

Kovo 20-21 dienomis Vilniaus universitete viešės daug gar bingų svečių iš Belgijos - 6 universitetų (Briuselio laisvųjų universitetų ULB ir VUB, Gento, Liuveno, Antverpeno, Lježo) rektoriai ir vienuolika profesorių. Belgijos ir Lietuvos akade mikai diskutuos keturiomis temomis: Bolonijos procesas ir ben dradarbiavimas; onkologija; branduolio tyrimai ir medžiagotyra: socialiniai ir humanitariniai mokslai. Diskusijų rezultatai bus pateikti Belgijos karaliui, kuris atvyks į Universitetą kovo 21 d. Taip pat bus pasirašomos sutartys su dviem Briuselio laisvaisiais universitetais - UL8 (valoniškuoju) ir VUB (fla mandiškuoju). Svečiai žada lankytis VU Fizikos fakultete, La zerių tyrimų centre, Vilniaus universiteto klinikose ir Onkolo gijos institute, VU Gamtos mokslų, Filosofijos fakultetuose, TSPMI, taip pat kitose Vilniaus aukštosiose mokyklose. „U. IZ“ inform.

Paskirtos Lietuvos mokslų akademijos 2005 m. premijos Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis kon kurso rezultatais, vardinių pre mijų komitetų pasiūlymais bei mokslų skyrių teikimu, paskyrė 10 premijų jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nuga lėtojams. Humanitarinių ir socialinių

mokslų skyriuje: dr. Jurgiui Pake riui (Vilniaus universitetas) už dar

bą „XVI a. Mažosios Lietuvos spaudinių mišriųjų ir priesaginių veiksmažodžių daryba“.

Matematikos, fizikos ir chemi jos mokslų skyriuje: dr. Sandrai

Pralgauskaitei (Vilniaus universi tetas) už darbą „Lazerinių diodų su nanodariniais triukšmo cha rakteristikų tyrimas žemų dažnių srityje"; dr. Birutei Pranaitytei (Vil

Pagyrimo raštai skirti šiems jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso dalyviams: huma

nitarinių ir socialinių mokslų sky riuje: dr. Giedrei Šmitienei (Vil niaus universitetas) už darbą

„Kūno fenomenologija Alfonso Nykos-Niliūno tekstuose“; mate matikos, fizikos ir chemijos moks

lų skyriuje: doktorantui Andriui Melninkaičiui (Vilniaus universi tetas) už darbą „Ypatingai dide lės galios lazeriams skirtų dielek trinių interferencinių dangų ir netiesinių kristalų optinio atspa

rumo tyrimai“. Taip pat paskirta 15 premijų aukštųjų mokyklų studentų moks linių darbų konkurso nugalėto jams: humanitarinių ir socialinių

doktorantui Tadui Malinauskui (Vil niaus universitetas) už darbą „Krū vininkų pernašos ir rekombinaci

jos optiniai tyrimai skirtingomis technologijomis užaugintuose GaN sluoksniuose“ (darbo vado vas-prof. habil. dr. K. Jarašiūnas); doktorantui Edvinui Orentui (Vil niaus universitetas) už darbą „Chi-

ralinių policiklinių supramolekulių sintezė ir savitvarkos tyrimai“ (dar bo vadovas - prof. habil. dr. E. But

kus); biologijos, medicinos ir geo-

mokslų skyriuje: doktorantei Daivai Dabkevičienei (Vilniaus universitetas) už darbą „Fotosensibilizacijos ir priešnavikinių vais

tų kombinuoto poveikio A-431 ląs telėms in vitro tyrimai ir vertinimas“ (darbo vadovai - doc. D. Kirvelis, prof. V. Kirvelienė), magistrantei In gai Griškovai (Vilniaus universite

„Elektromigracinių ir chromatog-

mokslų skyriuje: doktorantei Rasai Žakevičiūtei (Vilniaus universite tas) už darbą „Triguba stigma: ŽIV/

rafinių atskyrimo metodų tyrimas

AIDS, narkomanija ir teistumas“

ir taikymas“. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: dr. Vaidai Šepu-

(darbo vadovė - doc. I. Juozeliūnienė), doktorantei Eglei Žilinskai

tei (Vilniaus universitetas) už dar

tienei (Vilniaus universitetas) už

bą „Lokacijos raiška Mikalojaus

darbą „Rūgštinio šoko indukuo jamas enterobakterijų asr genas:

Daukšos raštuose (vietos linksniai

bą „Elektros impulsų terapijos po veikis klausos sukeltam kognity viajam P3 potencialui“ (darbo vadovas - K. Dapšys). Pagyrimo raštai skirti šiems

molekulinė analizė ir vaidmuo at

ir prielinksniai)“ (darbo vadovas prof. A. Rosinas), matematikos, fi

aukštųjų mokyklų studentų moks linių darbų konkurso dalyviams:

sake į stresą“.

zikos ir chemijos mokslų skyriuje:

humanitarinių ir socialinių mokslų

niaus universitetas) už darbą

tas, Gamtos mokslų fakultetas, neurobiologijos mag. II k.) už dar

skyriuje: doktorantei Linai Bačiūnaitei (Vilniaus universiteto Kau no humanitarinis fakultetas) už darbą „Čekiškės parapijos XVIII a. vidurio-XX a. vidurio gyvenamųjų vietų vardai“ (darbo vadovė - doc. I. Mickienė); matematikos, fizikos

ir chemijos mokslų skyriuje: ma gistrantui Kęstučiui Aidui (Vilniaus universitetas, Fizikos fak., Aplinkos ir cheminės fizikos mag. II k.) už

darbą „Molekulių elektrinių ir mag netinių savybių skaičiavimas kvan tinės chemijos metodais“ (darbo vadovas - prof. habil. dr. V. Balevičius); doktorantui Tomui Šalkui (Vil niaus universitetas) už darbą

„Li3Sc2.xBx(PO4)3 (čia: x=0-2) su-

perjoninių keramikų mikrostruktūra ir elektrinės savybės“ (darbo va dovas - prof. habil. dr. A. F.

Orliukas); biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: magistrantui Kirilui Lanevskiui (Vilniaus univer sitetas, Chemijos fakultetas, bio chemijos mag. I k.) už darbą „Vais tinių medžiagų susijungimo su

kraujo plazmos baltymais tyrimas in silico“ (darbo vadovas - dr. R. Didžiapetris). Mokslo skyriaus inform.

MINISTRAS PASKYRĖ VALSTYBĖS STIPENDIJAS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras R. Motuzas vasa rio 24 dieną paskyrė valstybės sti pendijas ir aukščiausio laipsnio valstybės stipendijas šalies moks lininkams 2006-2007 metams. Tarp laimėjusiųjų stipendijas - ne mažai VU mokslininkų. Valstybės stipendijos (6 MGL dy džių per mėnesį) 2006 metams skir tos šiems VU mokslininkams:

dr. Natalijai Arlauskaitei - Filologi jos fakulteto docentei; dr. Ernestui Gaidamauskui - Che mijos fakulteto docentui; dr. Vytautui Kardeliui - Filologijos fakulteto vyresniajam mokslo darbuotojui; dr. Karoliui Kazlauskui - Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų ins tituto mokslo darbuotojui. Aukščiausio laipsnio valstybės stipendijos (10 MGL dydžių per mė nesį) 2006-2007 metams skirtos šiems VU mokslininkams: dr. Arūnui Bukančiui - Gamtos mokslų fakulteto profesoriui; habil. dr. Ženonui Norkui - Filosofi

jos fakulteto profesoriui; habil. dr. Feliksui Orliukui - Fizikos fakulteto profesoriui; dr. Sigitui Podėnui - Gamtos moks lų fakulteto profesoriui; habil. dr. Leonui Valkūnui -Fizikos fakulteto profesoriui.

universitas

2006 kovas

vilnensis

Tarp Lietuvos mokslo premijų laureatų - daugiausia VU mokslininkų

2005 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui buvo pateikti 38 mokslo darbai, iš jų 12 taiko mosios mokslinės veiklos (eks perimentinės plėtros) darbai. Pa gal mokslo sritis darbai pasiskirs tė taip: humanitarinių ir sociali nių mokslų - 13; fizinių mokslų 8: biomedicinos - 7 ir technolo gijos mokslų -10 darbų. Daugu ma mokslo darbų, kaip rodo eks pertizės bei Lietuvos mokslo pre mijų komiteto narių vertinimas, buvo reikšmingi atstovauja moms mokslo sritims bei atitiko Europos ir pasaulio mokslo nau jausius pasiekimus, praturtino

Lietuvos kultūrą, mokslo teoriją bei praktiką. Didesnė dalis premijuotų dar bų yra kompleksiniai, juose da lyvavo grupė mokslininkų. Todėl Lietuvos mokslo premijų laure ato diplomai buvo įteikti net 43 mokslininkams. Daugiausia premijuotų darbų yra Vilniaus universiteto - 6, ir po vieną iš kitų institucijų - KTU, VDU, VGTU, Lietuvių literatūros ir tauto sakos instituto. LEI, GGI, VU Eko logijos ir Imunologijos institutų. Lietuvos mokslų akademijoje premijas įteikė ir laureatus svei kino švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas, Lietuvos mokslo premijų komiteto pirmi ninkas prof. Kęstutis Makariūnas, žemės ūkio ministrė prof. K. Prunskienė, LMA Humanitari nių mokslų sekcijos pirmininkas prof. habii. dr. Domas Kaunas. Laureatų vardu kalbėjo Lietuvos MA narys ekspertas prof. Gied rius Uždavinys. V. Naujiko nuotr.

Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Sudėtinių ir išlikimo statistinių modelių asimptotinė analizė ir taikymai patikimumo teorijoje (1988-2004 m.)" suteikta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto pro fesoriams, habilituotiems daktarams Vilijandui Bagdonavičiui ir Vydui Čekanavičiui. Darbų ciklą sudaro 1988-2004 m. Lietuvos ir užsienio moksli nėje spaudoje paskelbti 93 straipsniai. Iš jų 36 straipsniai atspausdinti leidi niuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (ĮSI) sąrašą. 1995 ir 1998 m. Kvynzo universiteto (Kingstonas, Kanada) leidykloje išleistos kny gos bei „Chapman and Hall/CRC" leidykloje (JAV) išleista monografija.

Lietuvos mokslo premija paskir ta už darbų ciklą „Naujos funkcinių oksidinių sluoksnių ir daugias luoksnių sandarų auginimo iš garų fazės technologijos struktūros, sa vybių ir taikomieji tyrimai (19922004 m.)" VU Chemijos fakulteto Bendrosios ir neorganinės chemi jos katedros vyriaus, mokslo dar buotojui, profesoriui habil. dr. Adulfui Abručiui. Premijos laureato dė ka Lietuvoje sukurta nauja moksli nių tyrimų kryptis, apimanti visą kompleksą tyrimų šiuolaikinių me džiagų mokslo srityje: technologi niai cheminio nusodinimo iš garų tyrimai, naujų technologijų kūrimas ir išvystymas šiuolaikinių medžia gų sintezei, taip pat struktūriniai, fi ziniai ir taikomieji funkcinių sluoks nių ir daugiasluoksnių sandarų ty rimai. Kartu su prancūzų mokslinin kais sukurtas naujas oksidinių sluoksnių cheminio nusodinimo iš metaloorganinių junginių garų fazės metodas (užpatentuotas Europo je ir JAV) pavadintas impulsiniu injekciniu MOCVD, kuris per maždaug dešimt metų išvystytas iki universalios technologijos oksidų sluoks niams ir daugiasluoksnėms sandaroms auginti. Metodas leidžia labai lanksčiai ir tiksliai kontroliuoti augimo iš garų procesą, sluoksnio su dėtį, storį ir augimo greitį. Šios metodo ypatybės yra labai palankios sudėtingų daugiasluoksnių sandarų ir supergardelių auginimui įvai riems tikslams. Šiame darbų cikle atliktų technologinių, fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatai paskelbti (kartu su bendraautoriais) 66 spausdintuose darbuose. Jų tarpe 2 patentai (1 tarptautinis patentas, 1 Prancūzijos patentas), 1 monografijos skyrius, išleistos Londono lei dykloje ir žurnaluose, įtrauktuose į IŠI duomenų bazę.

Premija už darbų ciklą „Puslaidinin kių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai (1997-2004 m.)" Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų insti tuto siūlymu suteikta šiems mokslinin kams: VU MTMI vyresn. mokslo dar buotojui habil. dr. Eugenijui Gaubui; VU Puslaidininkių fizikos katedros profesoriui habil. dr. Vaidotui Kažukauskui; VU mokslo prorektoriui prof. habil. dr., Lietuvos MA n. k. Juozui Vidmančiui Vaitkui; Puslaidininkių fi zikos instituto mokslo darbuotojams - prof. habil. dr., Lietuvos MA akade mikui Jurui Požėlai, dr. Karoliui Požė lai ir dr. Aldžiui Šilėnui. Svarbiausi šio darbų ciklo tikslai reikšmingi medžia gų mokslui ir pasaulinės reikšmės eksperimentinės technikos kūrimui. Jie yra susieti su Lietuvos Vyriausybės suformuluota prioritetine kryptimi „1.5. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, skirti Lietuvos pramonės tarptautiniam konkurencingumui didinti: biotechnologijos, mechatronikos, lazerinių, informacijos ir kitų aukštųjų technologijų kūrimas". Taip pat šiame tyrimų cikle atlikti darbai glaudžiai siejasi su Europos komisijos 6BP programoje paskelbtomis prioritetinėmis mokslo vystymo kryptimis: „Nanotechnologijos ir nanomokslai, naujų galimybių daugiafunkcinės medžiagos, naujos technologijos ir prietaisai" bei „Informacinės visuomenės technologijos“. Darbai atlikti bendradarbiaujant su įžymiais pasaulio mokslo centrais. Šio darbų ciklo rezultatai yra apibendrin ti daugiau kaip 100 mokslinių publikacijų. Didelė jų dalis buvo paskelbta tarptautinėse konferencijose ir išspaus dinta tarptautiniuose žurnaluose, turinčiuose ĮSI citavimo koeficientą.

Už taikomosios mokslinės veiklos (eksperimentinės plėtros) darbų ciklą „Išeminės širdies ligos ir dėl jos kilusių komplikacijų diagnosti kos, intervencinio ir chirurginio gydymo įdiegimas ir tobulinimas Vil niaus universiteto Širdies chirurgijos centre 1971-2004 metais“ Lietu

vos mokslo premija paskirta VU ligoninės Santariškių klinikų širdies chirurgijos centro darbuotojams: doc. habil. dr. Loretai Ivaškevičienei (vyr. mokslo darbuot., kardiologei), dr. Gintarui Kalinauskui (vyr. ordina toriui), doc. dr. Eugenijui Kosinskui, dr. Gediminui Norkūnui (vyr. ordi natoriui), prof. habil. dr., Lietuvos MA n. e. Giedriui Uždaviniui (Koronarų chirurgijos skyriaus vedėjui), Jurgiui Verižnikovui (širdies chirurgui), dr. Arūnui Valaikai (širdies chirurgui) ir Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytojams anesteziologams-reanimatologams - doc. dr. Aliui Baubliui (Centro vadovui) ir dr. Robertui Samalavičiui. Darbe nagrinėjami vienos iš klastingiausių ir pasaulyje labiausiai paplitusios išeminės širdies ligos diagnostikos ir chirurginio gydymo mokslinės raidos ir įdiegimo j praktiką klausimai. Tai 34 metų nepertraukiamo darbo rezultatai. Per tą laiką operuota per 7000 ligo nių. Darbe atsispindi kardiologų, širdies zondavimo specialistų, chi rurgų ir anesteziologų reanimatologų mokslinės paieškos ir jų įtaka praktiniams darbo rezultatams. Sukurti ir įdiegti į klinikinę praktiką šiuo laikiniai išeminės ligos diagnostikos, intervencinių procedūrų, medi kamentinio paruošimo prieš operaciją, šiuolaikinės anesteziologijos ir dirbtinės kraujo apytakos bei chirurginio gydymo metodai. Naujausių mokslo pasiekimų įdiegimas į praktiką leido sumažinti komplikacijų ir mirštamumo dažnį iki minimumo ir šie rezultatai prilygs ta geriausioms Europos ir pasaulio klinikoms.

Lietuvos mokslo premija skirta šiems asocijuoto VU Imunologijos instituto mokslininkams: prof. habil. dr., Lietuvos MA akademikui Pranui Sadauskui, Ekologinės imunologijos laboratorijos vedėjai dr. Juzefai Ačaitei, Imunotechnologijos laboratorijos vyriaus, mokslo darbuotojui habil. dr. Juozui Pieškui, instituto direktoriui, Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkui prof. habil. dr., Lietuvos MA n. k. Vy tui Antanui Tamošiūnui. Reikšminga me šalies ūkiui darbų cikle pateikti svarbiausieji mokslinės ir taikomo sios veiklos rezultatai tiriant bendrabiologinę, socialinę ir ekonominę galvijų leukozės problemą. Apro buoti ir įdiegti nauji galvijų leukozės ankstyvos diagnostikos metodai. Šie moksliniai rezultatai paskelbti per 200 publikacijų, kurios spausdintos Lietuvos ir užsienio spaudoje.

Biomedicinos mokslų srityje premi juotas darbas „Genomo įvairovė: lie tuviai Europoje (1987-2004 m.)“. Šio darbų ciklo autorius - VU Žmogaus ir medicininės genetikos katedros ve dėjas, VU ligoninės Santariškių klini kų Medicininės genetikos centro di rektorius prof. habil. dr. Lietuvos MA n. e. Vaidutis Kučinskas. Uetuvos moks lo premijos laureatas 1987-2004 m. ištyrė didelę Lietuvos populiacijos gru pę (iš viso tirta apie 1220 tūkst. asme nų) pagal dermatoglifinius požymius, dvylika kraujo grupių sistemų, astuo nias kraujo serumo baltymų sistemas, branduolio ir mitochondrijų genomus (Alų sekos, Y chromosomos DNR se kos, mitochondrijų DNR sekos), nu statyti pagrindiniai lietuvių populiaci jos struktūros ypatumai, šią struktūrą formavę svarbiausi evoliuciniai veiks niai ir lietuvių genomo vieta Europos genetiniame kraštovaizdyje. Prof. V. Kučinskas glaudžiai bendradar biauja su pasaulio mokslo centrais, dalyvauja tarptautinėse programose, daug dėmesio skiria mokslo pasieki mų genetikoje sklaidai.

Parengta pagal LMA inform.

2006 metų kovo 7 dienų Lietuvos mokslų aka demijoje iškiliausiems šalies mokslininkams buvo įteikti 2005 metų Lietuvos mokslo premi jų laureatų diplomai.

universitas

2006 kovas

vilnensis

iiukonferencijos, projektai------------------------------------------------------Moterų mokslininkių projektas sulaukė Europos Komisijos pripažinimo Doc. dr. Dalia ŠATKOVSKIENĖ, VU FF, projekto koordinatorė įvadinėje konferencijoje dalyva vo apie 40 projekto vykdytojų iš penkių šalių, tarptautiniai eksper tai, Europos Komisijos atstovai ir kiti svečiai. Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos moterų ir vyrų ly gių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, švietimo ir mokslo vi ceministras Raimondas Mockeliūnas, Mokslų akademijos preziden tas akad. Zenonas Rudzikas ir Vilniaus universiteto prorektorė Bi rutė Pociūtė. Moterų moksle problemos esmę sudaro du pagrindiniai glaudžiai

Kovo 6 dienų Vilniuje, viešbutyje „Holiday Inn“, vyko įvadi nė Europos Komisijos projekto FP-6 „Baltijos šalių bendra darbiavimo tinklas: moterys tiksliuosiuose moksluose ir aukštosiose technologijose“ (BASNET) konferencija. Projek to iniciatorės - Lietuvos fizikės. Projektų koordinuoja Vilniaus universitetas. susiję klausimai: didelė moterų ir vyrų mokslininkų disproporcija tiks liuosiuose moksluose bei nepakan kamas moterų atstovavimas įvai riuose mokslo valdymo lygmenyse. Europos Komisijos lėšomis finan suojamas projektas BASNET skir tas antrajam problemos aspektui nagrinėti. Šiuolaikiniam mokslui

Projekto tikslas - koordinuoti Baltijos šalių pastangas kuriant bendrą strategiją, kuri skatintų mo teris aktyviau dalyvauti tiksliuo siuose moksluose ir aukštosiose technologijose ir užtikrintų lyčių ly giateisiškumą įvairiuose mokslo politikos ir valdymo lygmenyse. Šiam tikslui įgyvendinti projekte jun

kurti yra būtinas tiksliesiems moks lams gabių moterų indėlis.

giamos tiksliųjų ir socialinių moks lų bei mokslo politikų pajėgos Bal

tijos šalyse. Tarp projekto partnerių - pagrindiniai Baltijos šalių univer sitetai, mokslinių tyrimų institutai bei visų trijų Baltijos šalių Mokslo ir švie timo ministerijos. Projekte taip pat dalyvauja Lenkijos fizikų draugija ir Bukarešto universitetas. Tikimasi, kad išsamūs sociologi niai tyrimai Baltijos šalyse leis nu statyti, kokios pagrindinės kliūtys iš kyla moterims mokslininkėms siekiant karjeros. Gauti rezultatai bei Europos Sąjungos šalių patirties stu dijos sudarys būsimosios regioninės strategijos pagrindą. Sukūrus Balti jos šalių bendradarbiavimo tinklą, jungiantį moterų mokslininkių dar bo grupes, profesines mokslininkų sąjungas bei atitinkamas valstybi nes institucijas, atsakingas už moks

lo politiką, bus galima koordinuoti nacionalines ir regionines pastan gas formuojant politiką moterų moksle problemai spręsti. Projekte numatoma sukurti informacinę re gioninę moterų, dirbančių tiksliuo siuose moksluose ir aukštosiose technologijose, duomenų bazę bei monitoringo sistemą, periodiškai keistis lygių galimybių įgyvendinimo moksliniuose tyrimuose patirtimi, skatinti moteris dalyvauti moksli niuose tyrimuose, o tuo pačiu ir pa greitinti Baltijos regiono integraciją j Europos mokslinius tyrimus. Europos Komisijos ekspertų ver tinimu BASNET projekto rezultatai turėtų sudaryti Europos Sąjungos politikos moterų moksle klausimu pagrindą.

Projektas UNIQUE: ar galima suvienodinti 5 skirtingų kalbų mokymą? Aušra VALANČIAUSKIENĖ, Lituanistinių studijų katedros asistentė Kas yra projektas UNIQUE? Projektas pavadintas „Rečiau vartojamų Europos kalbų mokymo metodų standartizavimas". Projek to vykdymą Lietuvoje administruo ja Lituanistinių studijų katedros asistentė Lina Vaškevičienė. Kada projektas pradėtas vykdyti? Šis susitikimas buvo ketvirta

sis, o prasidėjo viskas 2005 metų kovo mėnesį Katovicuose. Antra sis susitikimas buvo suorganizuo tas Briuselyje (Belgija) 2005 me tų birželio 5-6 d., o trečiasis Salonikuose (Graikija) 2005 me tų gruodžio 16-17 d. Kas yra projekto partneriai? Projektą UNIOUE koordinuoja Karolio Adamieckio ekonomikos universitetas (Lenkija), projekto vadovė Kasia Hašnik. Projekto partneriai yra iš 5 šalių: Economics of Department of the Haute Ecole Paul-Henri Spaak in Brussels (Bel gija); Naujosios graikų kalbos mo

Vasario 16-18 dienomis Katovicuose, Lenkijoje, vyko Leo nardo da Vinci projekto UNIQUE partnerių susitikimas. kykla Aristotelio universitete (Grai kija, Salonikai); Ekonomikos uni versitetas Bratislavoje (Slovakija), Lituanistinių studijų katedra (VU, Filologijos fakultetas).

kius metodus reikėtų naudoti siekiant geriausio rezultato ir kt. Turint omenyje, kokios skirtingos minėtos kalbos, kyla klausimas, ar galima suvienodinti jų mokymą? Pa sirodo, taip. Žinoma, ne viską, bet lek

Koks yra projekto tikslas? Šio projekto tikslas - parengti

sika, pokalbiai bei komunikacinės frazės, padėsiančios susikalbėti įprastose kasdienėse situacijose, gali būti tos pačios, na, o gramatikos pratimai skirsis pagal kiekvienos kal bos specifiką. Kartu su pamokomis bus pateikta ir šiek tiek sociokultūri nės medžiagos, trumpai paaiškinan čios, kas būdinga kiekvienos šalies kultūrai ir papročiams. Susitikime Lenkijoje buvo susu muoti klausimyno mokytojams re zultatai, sutarta dėl bendros progra mos struktūros. Kitas susitikimas, jau penktasis, vyks Vilniuje 2006 metų gegužės 19-20 dienomis. Čia toliau bus tę

5 kalbų - graikų, olandų, slovakų, lenkų, lietuvių-pradedančiųjų ly gio programą intensyviems kur sams. Programa bus išleista šio mis penkiomis kalbomis, išversta į anglų kalbą bei įrašyta į kom paktinį diską.

Kam skirtas projektas? Ši programa orientuota

SOCRATES (Erasmus) programos studentus, stažuotojus bei darbuo tojus, trumpam atvykstančius į šalį, taip pat lietuvių kalbos kaip negimto sios mokytojams. Kuriant programą bus atsižvelgta į dėstytojų, mokan čių šių kalbų, bei studentų pageida vimus. Tuo tikslu buvo parengti skir tingi klausimynai mokytojams bei studentams, kuriuose jie buvo prašomi atrinkti, kokios temos, jų ma nymu, yra reikalingiausios; kiek turė tų tęstis intensyvūs kalbų kursai; ko

siamas pradėtas darbas: aptaria ma programa su dviejų pamokų pavyzdžiais, diskutuojama, kaip iš platinti programą. Daugiau informacijos apie UNIOUE ir būsimą programą gali te rasti svetainėje http://www.flf.vu.lt/ lsk/unique.

Projektą Lietuvoje kuruoja A. Valančiauskienė (kairėje) ir projekto vadovė L. Vaškevičienė

Indijos ambasada remia indologijos studijas Orientalistikos centre Kovo 9 d. Vilniaus universitete viešėjęs Indijos ambasadorius J. E. Anilas Wadhwa Vilniaus universiteto rektoriui prof. Benediktui Juodkai įteikė 29 000 litų paramą, skirtą įkurti hindi kalbos kabinetą Vilniaus universiteto Orientalistikos centre. Dėl paramos plėtoti indologi jos studijas Orientalistikos centre buvo susitarta 2005 m. spalio mėnesį Universitete viešint Indijos užsienio reikalų ministrui Rao Inderdžytui Singhui. Hindi kalbos kabinete bus įreng ta moderni kalbos mokymui skirta garso ir vaizdo įranga. Jame moky tis galės ne tik Orientalistikos centre rengiami Indijos kalbų ir kultūros spe cialistai, bet ir visi norintys išmokti vie ną iš valstybinių Indijos kalbų. Hindi kalba yra viena plačiausiai pasauly je paplitusių kalbų. 275 mln. pasau lio žmonių hindi kalba yra gimtoji. Orientalistikos centre nuolat moko ma hindi ir sanskrito kalbų, prade dančiųjų grupės sudaromos du kar tus per metus. Tai ne pirmoji Indijos ambasados dovana VU Orientalistikos centrui. Ambasada yra vienas pagrindinių Orientalistikos centro bibliotekos me cenatų, nuolat dovanojanti naujų in dologijos studijoms ir moksliniams ty rimams reikalingų knygų.

Hindi kalbos kabinetą numatoma atidaryti 2006 m. rugpjūčio 24-26 d., Vilniaus universiteto Orietalistikos centre vyksiančios Centrinės ir Rytų Europos indologų mokslinės konfe rencijos išvakarėse. Ši konferencija jau keletą metų kasmet rengiama skir tinguose indologijos studijų centruo se, o šiemet ši garbė teko Vilniaus universitetui. Rektoriaus pokalbyje su ambasa doriumi, be kita ko, buvo aptartos VU ir Džavaharlalo Neru Universiteto Nju Delyje tarpuniversitetinio bendradar biavimo galimybės. 2005 metais Orien talistikos centro inicijuota sutartis su ge riausiu Indijos universitetu sulaukė pritarimo iš Indijos pusės ir tikėtina, kad netrukus sutartis bus pasirašyta. Orientalistikos centre ambasado rius buvo supažindintas su indologi

jos studijų perspektyvomis, pasi džiaugė, kad nuo rudens centre bus vykdoma Šiuolaikinių Azijos studijų

magistro programa, kurioje bus dės tomi ir šiuolaikinei Indijai skirti daly kai. Tai pat sutarta Indijos Respubli kos neprikalusomybės 60-mečio išvakarėse šių metų spalio mėnesį centre surengti diskusiją apie šian dieninės Indijos socialinę, politinę ir ekonominę situaciją. VU Orientalistikos centre indolo gijos studijos vykdomos ir hindi kal ba dėstoma nuo 1995 m. (centras įkurtas 1993 m.). Nuo 2000 m. pra dėta vykdyti lyginamųjų Azijos studi jų programa, kurią sudaro indologi jos, japonologijos, sinologijos, iranistikos ir arabistikos specializa cijos. Šią programą baigę absolven tai indologai 2004 m. Vilniuje įkūrė

Indijos ambasadorius J. E. Anilas Wadhwa (kairėje), VU rektorius ir Orientalistikos centro dėstytojai dr. V. Jaskūnas ir V. Vidūnas. V. Naujiko nuotr. Indijos kultūros ir informacijos cen trą, hindi kalbos žinias taiko bendra darbiaudami su Valstybės sienos ap saugos tarnybos Pabradėje pabėgėlių centru, Lietuvos Raudo nojo Kryžiaus draugija, kitomis vals tybės ir verslo įstaigomis.

Šiuo metu Orientalistikos centre jau veikia trys japonų kalbos audito rijos, įrengtos 2001 m. gavus Japo nijos fondo kultūros paramą, ir kinų kalbos kabinetas, įkurtas remiant Ki nijos LR ambasadai. Orientalistikos centro inform.

universittis

2006 kovas

vilnensis

t itiiatmintis

Paminėtos profesoriaus Vlado Jurgučio 120-osios gimimo metinės Vilniaus universiteto Ekono mikos fakultete buvo pami nėtos profesoriaus Vlado Jurgučio, lito ir Lietuvos finansų mokslo kūrėjo, enciklopedinės erudicijos pedagogo, valstybininko ir patrioto, 120-osios gimimo metinės. Džiugu, kad jubiliejus pažymėtas ir Vilniaus universiteto moksli nėje bibliotekoje surengiant profesoriaus Vlado Jurgučio darbų ir rašinių apie jį ekspozicijų.

Dr. Meilė JASIENĖ, EF Finansų katedros docentė Vladas Jurgutis gimė 1885 m. spa lio 24 d. (pagal naująjį kalendorių lapkričio 5 d.) neturtingų Palangos miestiečių šeimoje. 1897-1901 m. V. Jurgutis lankė aukštu mokymo ly giu pasižymėjusią Palangos progim naziją, buvo labai gabus auklėtinis. Tolesnis gyvenimo kelias jį nuvedė į Žemaičių kunigų seminariją Kaune,

mokslus, sociologiją. 1910 m. V. Jurgutis baigė Peterburgo dvasinę aka demiją, jam buvo suteik tas teologijos magistro laipsnis, ir jis išvyko į Miuncheno universitetą studijuoti socialinių ir eko nomikos mokslų. 1914 m. baigęs mokslus, įgijo filo sofijos, kanonų teisės ir ekonomikos specialy bes. Vėliau V. Jurgutis dir bo pastoracinį darbą Liepojoje, o Pirmojo pa saulinio karo metais pro fesoriavo Saratovo kuni gų seminarijoje. 1918 m. vasarą V. Jurgutis sugrįž ta j Lietuvą ir paskiriamas Kauno kunigų seminari Mylėti Lietuvą, norėti Lietuvos — tai jos profesoriumi. Audrin mūsų politika. V. Jurgutis gi besikuriančios nepri klausomos Lietuvos įvy kiai, išsilavinusių žmonių kurią sėkmingai baigė 1906 m. V. Jur trūkumas paskatino V. Jurgutį įsi gutis išsiskyrė iš kitų bendramokslių traukti į politinį gyvenimą. Jis išren įgimtais gabumais, retu darbštumu ir kamas Krikščionių demokratų parti buvo išsiųstas studijuoti į Peterburgo jos centro komiteto nariu. 1920dvasinę akademiją. Čia išryškėjo 1922 m. buvo Steigiamojo seimo na V. Jurgučio polinkis į ekonomikos rys, Finansų ir Biudžeto komisijų ge

Gyvenimas pašvęstas gimtajai kalbai

Danutė TARVYDAITĖ J. Pikčilingis gimė 1926 m. sausio 3 d. Joniškiuose (Šakių r.), darbščių ūkininkų Antano ir Juzės Pikčilingių šeimoje. Be būsimojo kalbininko, au go dar trys sūnūs: Vytautas, Zigmas ir Antanas. Šeima buvo darbšti, pasitu rinti, darni, šviesi. Tėvas Antanas Pik čilingis iš giminių, buvusių Rusijoje revoliucijos metais, gerai žinojo, kas ten dėjosi, todėl komunizmo bijojo kaip siaubo. Gerai suprato tą prapultį ir visiems apie tai aiškindavo. Visi Pik čilingių sūnūs išaugo dori, darbštūs, tikintys žmonės. Tiesa, į mokslus lei do tik Juozą. 1933 m. rudenį Juozas pradeda mokytis Naudžių pradžios mokykloje, vėliau - Sintautų pradžios mokykla, o 1939 m. rugsėjo 1 d. pra deda mokslus Šakių „Žiburio“ gim

traukia Antrasis pasaulinis karas, vo kiečių okupacija, vėliau sovietinė okupacija. Juozas tiesiogiai nuken tėjo nuo abiejų okupantų. Jį ir brolį Zigmą vokiečiai išsivarė pafrontėje kasti apkasų. Visą žiemą šitaip var gę, išsekę broliai nutarė pasitraukti, nes Juozas jau sirgo, buvo labai nu silpęs. Prie Įsruties juos abu užklum pa sovietų armija. Juozas mobilizuo jamas, o septyniolikmetis Zigmas pa leidžiamas. Puolant Karaliaučių 1945 m. kovo 15 d. Juozas sunkiai sužei

nazijoje. Ramią gyvenimo tėkmę nu

džiamas. Sužeidimas lemtingas. De

Už tiesią laikyseną nacių okupan tai 1943 m. V. Jurgutį, kaip ir dešimtis kitų Lietuvos inteligentų, suėmė, jam teko išgyventi visus Štuthofo koncen

tracijos stovyklos baisumus. Iki 1946 m. dar profesoriavo Vil niaus universiteto Finansų ir kredito katedroje, kurį laiką buvo jos vedė jas. Slogi įtarumo atmosfera, didelis keliaklupsčiavimas stalinizmui V. Jurgučiui trukdė dirbti. Būdamas tvirto būdo, jis negalėjo nusilenkti, paskai tose negailėjo kandžių pastabų dėl nemokėjimo tvarkyti TSRS ekonomi ką, organizuoti pinigų cirkuliaciją. Ži noma, toks profesoriaus elgesys ne galėjo būti ilgiau toleruojamas, jis at leidžiamas iš Universiteto, nors Gu lago išvengia. Tad legendinė asme nybė dvasiškai numarinama anks čiau, negu 1966 m. amžinai atgulė gimtosios Palangos kapinėse. V. Jurgutis savo mokslinę veiklą pradėjo 1920 m. Produktyviausias V. Jurgučio mokslinėje biografijoje laikas - ketvirtasis dešimtmetis. 1938 m. pasirodė V. Jurgučio du kruopščiai parašyti dideli darbai: „Finansų mokslo pagrindai“ ir „Pi nigai" (pastaroji monografija pakar totinai išleista 1996 m.), 1940 m. iš spausdino monografiją „Bankai“. Deja, vėlesni Lietuvos istorijos sū kuriai neleido įgyvendinti sumany mų, atskleisti enciklopedinės eru dicijos, o tai mums nemažas prara dimas. Profesoriaus Vlado Jurgučio moks lo darbai iki šiol liko nepralenkti. Jo monografijose ypač vertinga Euro pos valstybių pinigų ir bankų istorija nuo seniausių laikų iki XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurio. Tokių visaapimančių darbų iki šiol nėra, jų neturi ir kaimyninės šalys.

Kovo 19 dieną Vilniaus universiteto bibliotekoje atidaroma paroda prof. Juozo Pikčilingio 80-mečiui.

vyniolikmetis karysII grupės karo invali das. Sužeidimo pa darinius jautė visą gyvenimą. 1945 m. liepos 31 d. grįžęs į Lietuvą, mokslus tę sia Šakių gimnazijo

Šių metų sausio 3 d. sukako 80 metų nuo Juozo Pikčilingio, lingvistinės lietuvių stilistikos kūrėjo, gimimo. Tų pačių metų spalio 17 d. minėsime 15ąsias Profesoriaus mirties metines. Šios sukaktys vėl paskatina prisiminti Profeso rių, turėjusį, pasak V. Žuko, „savo damą - lietuvių kalbos stilistiką: rūpinosi ja, kalbino ją, kentėjo dėl jos“ (1991).

neralinis referentas, nuo 1922 m. va sario 2 d. iki rugsėjo 28 d. dirbo Lie tuvos užsienio reikalų ministru. Dideli V. Jurgučio nuopelnai ir ban kininkystės praktikoje. Gyvenimas privertė V. Jurgutį 1922-1929 m. pa imti tvirtai į savo rankas pirmą kartą per Lietuvos valstybingumo istoriją steigiamo Lietuvos banko - naciona linių pinigų emitento - vairą ir rūpintis lito tvirtumu, dėl to yra vadinamas lito tėvu. Litas išsaugojo nepakeistą auk so turinį ir buvo viena stabiliausių va liutų pasaulyje. Pradėjęs dirbti Lietu vos banko vadovu, V. Jurgutis visą sa vo gyvenimą paskyrė Lietuvos finan sų, pinigų ir bankų reikalams. 1927 m. V. Jurgutis buvo apdova notas Ldk Gedimino II laipsnio ordi nu, 1934 m. - Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu. Savo vardą V. Jurgutis įrašė į isto riją ir ilgamete pedagogine, moksli ne veikla. Dar būdamas Lietuvos banko vadovu, 1925 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dėstyti Kauno universiteto Teisių fakultete, užimdamas ekstra ordinarinio profesoriaus pareigas, nuo 1930 m. vadovavo Finansų katedrai. 1938 m. V. Jurgutis ėjo or dinarinio profesoriaus pareigas, 1939 m. jam buvo suteiktas Garbės daktaro vardas. Be to, kurį laiką dės tė ekonomiką Aukštuosiuose Vytau to Didžiojo karininkų kursuose. At gavus Vilniaus kraštą, 1940 m. sau sio pradžioje V. Jurgutis pradėjo dirb ti j Vilniaus universitetą perkelto Tei sių fakulteto Finansų mokslo kated ros vedėju. 1941-1943 m. V. Jurgu tis vadovavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetui. Nuo 1942 m. gegužės iki 1943 m. kovo V. Jurgutis taip pat buvo ir Lietuvos mokslų aka demijos pirmininkas.

je, Kauno ir Vilniaus universitetuose. Specialybė-lietuvių kalba ir literatūra. Gabiam studentui pasiūloma aspiran tūra Vilniaus univer siteto Lietuvių kal bos katedroje. Nu matyta mokslo sritis - stilistika. 1951— 1954 m. - Universi teto aspirantas. Nuo 1954 m. iki pat mir ties 1991 m. visas gyvenimas buvo su sietas su šia aukštą ja mokykla. Vilniaus universitete apgintos dvi disertacijos, kaip šiandien saky tume, daktaro disertacija „Žodžių var tojimas perkeltine reikšme R Cvirkos kūryboje“ (1956 m.) ir habilituoto dak taro disertacija „Lietuvių kalbos sti listika“ (1980 m ). 1981 m. J. Pikčilingiui suteikiamas filologijos daktaro laipsnis, o 1984 m. - profesoriaus vardas. 1959-1968 m. - Lietuvių kal bos katedros vedėjas, 1973-1979 m. - Filologijos fakulteto dekanas. Tarnybinėse charakteristikose, fa kulteto vadovybės ir rektoriaus atsi liepimuose, kolegų ir buvusių studen

tų atsiminimuose labai palankiai ver tinama prof. J. Pikčilingio pedagogi nė veikla: paskaitos įdomios, turinin gos, kruopščiai parengtos, labai gy vos pratybos. Taip pat labai nuošir džiai Profesorius dirbo, rodos, tokį ali nantį administratoriaus darbą. Tai bu vo nemažas krūvis, atitraukiantis nuo intensyvios mokslinės veiklos, tačiau Profesoriaus rašytinis palikimas yra kaip reta didelis ir įvairus. J. Adomo nytės sudarytoje bibliografinėje ro dyklėje „Profesoriaus J. Pikčilingio gy venimas ir lingvistinė bibliografija“ (1997) lingvistinės lietuvių kalbos sti listikos klausimais užregistruotos 273 pozicijos. Tai mokslinės monografi jos, mokslo populiarinimo ir publicis tikos knygos, vadovėliai, metodinė medžiaga studentams, mokslei viams, lektoriams ir kt. Liko didžiulis archyvas. VU bibliotekos J. Pikčilin gio fonde saugomi 1988 rankraštiniai vienetai - straipsniai, paskaitų, kalbų konspektai, išrašai iš įvairių šaltinių su Profesoriaus pastabomis, fotogra fijos ir kt. Prof. J. Pikčilingio asmenybės sa vitumas, savotiškas žavesys, peda goginis talentas traukte traukė stu dentus, aspirantus, todėl jų turėjo be galo daug. Net po Profesoriaus mir ties nesiliaujama domėtis jo asme nybe, moksline veikla, apmąstomas jo gyvenimo kelias. Štai studijų drau gas, vėliau kolega prof. Vladas Žu kas 75-ųjų J. Pikčilingio gimimo meti nių proga 2001 m. išleido labai šiltai ir nuoširdžiai parašytą knygą „Gyve nimas gimtajai kalbai. Juozas Pikči lingis“, kurioje atsiskleidžia ne tik stu dijų draugas, mokslininkas, žmogus, bet ir „aktyviausias dvasinio atgimi mo laikotarpio mokslo, kultūros ir vi suomenės veikėjas. Jo veikla - pa vyzdys, kaip prie dvasinio laisvėjimo prisidėjo, jam vadovavo inteligentija, kaip tautos žadinimui, aktyvinimui,

vienijimui buvo panaudota lyg ir neut rali mokslo sritis - gimtoji kalba“ (V. Žukas, 2001,7-8).

Prof. J. Pikčilingio 80-mečiui skirta humanitarinių mokslų dr. Vaidos Knabikaitės monografija „Lingvistinės lie tuvių stilistikos raida XX a.“ (2006), ne seniai pasirodžiusi knygynuose. Kny goje parodoma, kaip lingvistinė sti listika tapo savarankiška kalbotyros šaka, iškeliami prof. J. Pikčilingio nuo pelnai tiek teorinei, tiek praktinei sti listikai, stiliaus kultūrai, funkcinių sti lių tyrimui, kalbos vienetų stilistikai, teksto stilistikai, gretinamajai stilisti kai ir kitų lingvistinės stilistikos pro blemų sprendimui, pirmą kartą taip detaliai nušviečiamos lingvistinės lie tuvių stilistikos kūrėjo J. Pikčilingio te orinės bei metodologinės pažiūros, aprašoma lingvistinės lietuvių stilisti kos plėtotė J. Pikčilingio mokinių K. Župerkos, A. Bitinienės, A. Šoblinsko, J. Abaravičiaus, J. Barauskaitės ir kt. darbuose. Prof. J. Pikčilingio ir jo išugdytų stilistikos tyrėjų darbai leido monografijos autorei išryškinti lingvis tinės lietuvių stilistikos savitumą, kal bėti apie lingvistinės lietuvių stilisti kos mokyklos susikūrimą. Dr. V. Knabikaitė (kartu su V. Sete riu, dirbančiu Brno universitete Čeki

joje) 2004 m. dalyvavo Brno univer siteto Kalbotyros instituto realizuoja mame didelės apimties lingvistinės stilistikos tyrinėjimų projekte ir paren gė internetinį portalą apie lingvistinės lietuvių stilistikos raidą čekų kalba. Taigi prof. J. Pikčilingio ir jo mokinių lingvistinės lietuvių stilistikos darbai aktualūs ir užsienyje. Apie prof. J. Pikčilingio asmeny bę, jo mokslinę veiklą jautriai ir tei singai yra pasakęs bendradarbis doc. A. Pupkis: „Gimtoji kalba buvo Jo gyvenimas, Jo duona ir vanduo, Jo nakties sapnai ir ryto vakaro sva jonės“ (1991).

universitas

2006 kovas

vilnensis

* # k katmintis

_______________________________________________________

Docentui Kazimierui Lukšai Kovo 1 dienq Ekonomikos fakulteto istorijos muziejuje atidaryta ekspozicija, skirta docento Kazimiero Lukšos (19060301-1983 01 02) šimtosioms gimimo meti nėms. Tai vienas pirmųjų darbuotojų, aktyviai dalyvavusiųjų kuriant Ekonomikos fakultetų: fakulteto prodekanas, dekanas, Prekybos ekono mikos katedros vedėjas, docentas.

60 metų jubiliejaus akimirka Universitete

Doc. Bronislovas ČEREŠKA K. Lukša gimė 1906 m. kovo 1 dieną Varėnos valsčiaus Pavardainės dvare, kumečio šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo nublokš tas su šeima j Rusijos gilumą Voronežą, kur mokėsi lietuvių pa bėgėlių gimnazijoje. Po 1917 m. spalio perversmo ir bolševikinės diktatūros įsigalėjimo kartu su gimnazijos internatu grįžo į Lietu vą. 1920 metais, būdamas vos 14 metų, pradėjo mokyti Marijampo lės apskrities Vilkanosių kaimo vaikus. 1921 metais įstojo j Mari jampolės realinės gimnazijos tre čią klasę, aktyviai įsitraukė į auš rininkų visuomeninę veiklą. Kazi mieras 1925 metais už revoliuci nes nuotaikas švietimo ministro įsakymu iš gimnazijos buvo pašalintas. Tais pačiais metais atkaklusis K. Lukša Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje eksternu išlai kė egzaminus brandos atestatui gauti ir įstojo į Kauno universite to Teisių fakulteto Ekonomikos skyrių. 1925 m. spalio mėn. kar tu su kitais kairiųjų pažiūrų stu dentais aktyviai protestavo prieš Lietuvos Seimo priimtą mirties bausmės įstatymą ir dėl to buvo pašalintas iš universiteto. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybi nio perversmo prasidėjus kairių jų pakraipų atstovų aktyvam per sekiojimui, K. Lukša 1927 m. ko vo 4 d. nelegaliai perėjo Lietu vos-Lenkijos sieną, tapo politi niu emigrantu, o 1928 metais iš važiavo j Vokietiją ir įstojo į Kara liaučiaus universiteto Teisės fa kulteto Ekonomikos skyrių, kurį baigė 1932 metais.

Jaunasis K. Lukša 1932 m. gavo Karaliaučiaus universiteto diplomą ir retoriškai savęs paklausė: „O kas toliau?“. Toks užrašas, rašytas jo ranka, išlikęs ant nuotraukos originalo. Kad išgyventų, imdavosi įvai rių darbų, silpnesniems studen tams padėdavo ruošti kursinius projektus ir net diplominius dar bus. Man įstrigo atmintin papa sakota egzaminų laikymo tvarka tuometiniame Karaliaučiaus uni versitete. Studentas egzaminus dažnai laikydavo bibliotekoje, kur galėdavo naudotis visa lite ratūra. Bet dėstytojai reikalauda vo ne aklai pakartoti perskaitytą medžiagą, o vertinti atskirų au torių išdėstytas mintis ir pateikti savo nuomonę. Bet jeigu nebu vo skaitęs tos literatūros, tai pus valandžiui patekusi į rankas kad ir geriausia knyga jokios naudos ir žinių nepridėdavo - egzamino neišlaikydavo. Baigęs Karaliaučiaus universi tetą aktyviai pradėjo ruošti dakta ro disertaciją. Atėjus į valdžią

Paskutinės nuotraukos su šeima, 1982 m. vasara.

A. Hitleriui, K. Lukša 1934 metų pavasarį persikėlė į Vilniaus kraš tą, kur trumpam gavo politinį prie globstį ir darbą Rytų institute, bet kai nepriėmė Lenkijos žvalgybos pasiūlymo bendradarbiauti, buvo lenkų perduotas Lietuvos polici jai, o tai sukėlė dalies Lenkijos sei mo narių protestą. Kauno karo lauko teismas nuteisė 6 metams ka lėti sunkiųjų darbų kalėjime. Gal dėl protestų, gal dėl kitų motyvų laidavus Marcelei Kubiliūtei, 1936 m. gegužę K. Lukša iš kalė jimo buvo paleistas. Po kelių mė nesių įsidarbino Kaune, Lietuvos banko užsienio inkaso skyriuje ekonomistu. 1939 m. atgavus Vilnių K. Luk ša perkeliamas čia, tapo Lietuvos banko valiutinio skyriaus vedėju. Inkorporavus Lietuvą ir visą ban ko struktūrą į sovietinės imperijos sudėtį K. Lukša kurį laiką dirbo TSRS Valstybinio banko Vilniaus skyriaus planavimo ekonominio skyriaus viršininku. 1940 metų spalio 1 dieną pra dėjo veikti Vilniaus universitetas. K. Lukša pakviečiamas į Ekono mikos fakultetą dirbti įmonės eko nomikos ir atskaitomybės kated ros lektoriumi, o nuo 1941 m. bir želio mėnesio - šios katedros do centu. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Lietuvą okupavus na ciams K. Lukša pažeminamas pa reigose ir iki Universiteto uždary mo dirbo vyr. asistentu. 1943 m. uždarius Universitetą K. Lukša dar trumpai dėstė Vilniaus aukštes niuose buhalterijos kursuose, bet, nenorėdamas pakliūti į nacių ran kas, su šeima išsikėlė pas gimi nes j kaimą.

1944 m. liepos 13 d. iš Vilniaus išvejami vokiečių okupantai, o jau liepos 15 d. Lietuvos TSR švieti mo liaudies komisaro įsakymu K. Lukša skiriamas Ekonomikos fakulteto Prekybos ekonomikos katedros docentu. Jam pavedama organizuoti šią katedrą. Drauge ėjo ir fakulteto prodekano parei gas. 1945 m. sausio 16 d. oficialiai skiriamas Prekybos ekonomikos katedros vedėju. 1945-1946 m. dirbo Ekonomikos fakulteto de kanu. Pirmieji pokario metai buvo itin sunkūs. Senosios universiteto pa talpos buvo šildomos krosnimis, studentai ir dėstytojai patys turėjo pasiruošti malkų. Nuo K. Lukšos dekanavimo laikų keičiantis deka nams buvo perduodamas kirvis ir pjūklas, kuriais buvo ruošiamas kuras. Vėliau šitie atributai įgavo simbolišką prasmę. Tačiau prasi dėjus fakulteto transformacijai suskilus į tris savarankiškus pa dalinius ir 1970 m. persikraustant į naujus Saulėtekio mokymo kor pusus - šitie istoriniai eksponatai kažkur dingo. Kazimieras Lukša nebuvo kompartijos narys, todėl vadovo pareigų ilgiau negalėjo eiti ir nuo 1946 m. rudens rengė prekybos ekonomistus kaip eilinis docen tas. Jo skaitomos paskaitos bū davo labai kruopščiai parengtos, tyrinėjami gilūs ir aktualūs klau simai, autoriaus erudicija itin pla ti. Tuometinėmis sovietmečio są lygomis reikėjo vykdyti Maskvoje patvirtintas mokymo programas, kur smulkmeniškai būdavo nuro domos temos, klausimai, literatū ra. Užsienio prekyba pagal tuo metines programas buvo daugiau propagandinis kursas. Docentas K. Lukša, dažnokai nusižengda mas tuometiniams reikalavi mams, sugebėjo sudominti stu dentus, iliustruodamas prieškario Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir ki tų šalių realios užsienio prekybos pavyzdžiais. K. Lukša ilgus metus buvo Uni versiteto tarybos, jungtinės visuo meninių mokslų fakultetų, vėliau Ekonomikos ir Teisės fakultetų ta rybos narys ir mokslinis sekreto rius. Jis buvo vienas pirmųjų „Ži nijos“ draugijos steigėjų fakulte te. Deja, 1951 m. rimtai sušluba vus sveikatai, docentas nebega lėjo plačiau pasireikšti mokslo ti riamajame darbe. Kiek leido jė gos, konsultavo ir vadovavo stu dentų, aspirantų (dabar doktoran tų) ir jaunųjų dėstytojų moksli niams darbams.

K. Lukša visuomet nepaprastai vertino naujovių paieškas. 1958 m. pasiūlė pradėti taikyti matemati nius metodus ekonomikoje, pasiū lymas buvo įgyvendintas įkūrus pirmąją Pabaltijyje matematinių ekonominių metodų taikymo labo ratoriją prie tuometinės Liaudies ūkio tarybos. 1966 metais buvo pradėti ruošti ekonominės kiber netikos specialistai. K. Lukša prisidėjo rengiant po kario metų VU prekybinio profilio specialybių absolventų suvažia vimą, skirtą fakulteto gyvavimo 25mečiui paminėti. Tai buvo įsimin tinas renginys, tiksliau, mokslinė praktinė konferencija. Apie 400 absolventų užtvindė Vilniaus uni versiteto Didžiąją aulą Čiurlionio gatvėje, o pagrindinį pranešimą apie prekybos specialistų vaidme nį šalies gyvenime skaitė visų ab solventų numylėtinis docentas K. Lukša. K. Lukšos iniciatyva prie Pre kybos ekonomikos katedros 1967 m. buvo įsteigta Tarpžiny binė mokslo tyrimo laboratorija, kurioje pagal bendradarbiavimo sutartis buvo vykdomi moksliniai tyrimai ir jų pagrindu ruošiamos disertacijos, tiesiogiai susijusios su praktika. Kazimieras Lukša sovietmečio sąlygomis paragino prie Vilniaus universiteto įkurti autonominį Komercijos institutą ir tokiu būdu išplėsti ir pagerinti įvairaus profilio komersantų ren gimą. 1970 m. K. Lukša išėjo į pensi ją, bet iki pat gyvenimo pabaigos ryšių su Prekybos ekonomikos ka tedra nenutraukė. Kiek leido jė gos, dosniai dalijosi gyvenimo pa tirtimi, dalyvavo katedros, fakul teto ir Universiteto akademinia me gyvenime, šildė bendradarbių ir studentų širdis akademinių iš kilmių ir asmeninių švenčių die nomis. Trumpomis atokvėpio va landėlėmis mėgdavo pasėdėti su kolegomis prie kavos puoduko, kortų kaladės, padiskutuoti apie meną, literatūrą, kultūrą. Rimtu mas, nuoširdumas, geranorišku mas ir santūrumas - šios pagrin dinės Kazimiero Lukšos savybės įstrigo jį pažinojusiųjų atmintyje. Darni ir Kazimiero Lukšos šei ma - jo ištikima bendražygė ir žmona, iškili mokslininkė, soviet mečiu patyrusi represijas ir pa žeminimą už lietuvybės puose lėjimą Meilė Lukšienė, dvi duk ros ir sūnus iki paskutinio Kazi miero atodūsio buvo šalia ir da bar šventai saugo ir puoselėja jo atminimą.

universitas

2006 kovas

vilnensis

SOCRATES/ERASMUS programa: galimybės VU studentams 2006-2007 metais SOCRATES/ERASMUS programos konkursas 2006-2007 m.m. 2006 m. kovo 1-31 dieno mis vyksta SOCRATES/ERASMUS (toliau - ERASMUS) programos konkursas, kurio metu bus atren kami studentai studijoms užsieny je 2006-2007 m. m. rudens se mestrui ir visiems mokslo metams. Konkurse norintys dalyvauti stu dentai pildo elektroninę paraiškos formą, esančią VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus svetai nėje http://www.vu.lt/lt/tprs/. Atrankos rezultatus sužinosite VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus interneto svetainėje ar ba pas fakultetų ERASMUS koor dinatorius ne vėliau kaip po 2 sa vaičių pasibaigus atrankai. ERASMUS programos konkur sas 2006-2007 m. m. pavasario semestrui bus skelbiamas 2006 m. rugsėjo mėnesį.

ERASMUS studijos ERASMUS programa remia 312 mėn. dalines studijas užsienio universitetuose, su kuriais VU fa kultetai yra sudarę dvišales part nerystės sutartis dėl studentų mai nų. 2004-2005 m. m. dalinėms studijoms užsienyje pagal ERAS MUS programą išvyko 254 VU studentai, 2005-2006 m. m. - 373 VU studentai.

ERASMUS studento teisės ERASMUS studentų teisės ir pa reigos išdėstytos ERASMUS stu dento chartijoje. Pagrindinės jų: • ERASMUS studentas nemoka jokių akademinių mokesčių pri imančiai aukštajai mokyklai (mokesčio už mokslą; registra cijos mokesčio; mokesčių už egzaminus; laboratorijų, biblio tekų mokesčių); • studijų užsienio aukštojoje mo kykloje rezultatai visiškai pripa žįstami ir įskaitomi į VU diplomo/laipsnio programą; • per studijų laikotarpį nenutrau kiamas nacionalinės stipendi jos ir/ar paskolų mokėjimas. Taip pat: • galimas papildomas finansavi mas negalią turintiems studen tams (iki 500 EUR/mėn.); • galima papildoma parama ERASMUS intensyviems kalbos kursams.

Dvišalės ERASMUS partnerystės sutartys Studijos užsienyje yra organizuo jamos pagal dvišales partnerystės sutartis, kurias sudaro ERASMUS programoje bendradarbiaujantys universitetai. Šiame puslapyje Jūs rasite sąrašą universitetų, su kuriais mūsų Universitetas sudarė sutartis dėl studentų mainų 2006-2007 m. m., ir informaciją, • kuris Vilniaus universiteto fakul tetas yra studentų mainų orga nizatorius, • kiek Vilniaus universiteto stu dentų galėtų studijuoti užsienio universitetuose 2006-2007 mokslo metais ir kiek mėnesių gali tęstis šios studijos; • dėl kurių krypčių ir dėl kokių stu dijų (pagrindinių, magistrinių ar daktarinių) susitarė bendradar biaujantys universitetai.

Dėl riboto programos finansa vimo ne į visas skelbiamas vietas studentai bus siunčiami. Už stu dentų sąrašų eiliškumą, partnerių ir šalių. į kurias siunčiami studen tai, prioritetus atsakingi fakultetų koordinatoriai.

Kaip pasirinkti universitetq Rinkdamiesi universitetą, kuria me norėtumėte praleisti studijų

periodą, atkreipkite dėmesį į tai, • ar sutartį su šiuo universitetu turi Jūsų fakultetas. Jūs galite preten duoti į studijų vietą tik tame uni versitete, su kuriuo Jūsų fakulte tas turi pasirašęs dvišalę ERAS MUS sutartį; • ar pasirinktame universitete yra galimybės suplanuoti studijų programą, atitinkančią Jūsų stu dijų kryptį ir lygį; • kad nurodyti studijų lygiai (pa grindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra) yra sąlyginiai. Pvz., jei Jūs esate bakalauro ly gio studentas, Jūs galite preten duoti į magistrantams ir doktoran tams skirtas vietas, su sąlyga, jei neatsiras tinkamo nurodyto lygio kandidato ir užsienio universite tas Jus priims.

Kas gali dalyvauti ERASMUS programoje Jūs galite dalyvauti ERASMUS programoje, jei: • esate bet kurios studijų pakopos VU dieninių studijų studentas; • norite išvykti 3-12 mėn. dalinėms studijoms į užsienio aukštąją mo kyklą; • iki planuojamų studijų užsienyje pradžios būsite baigę 2 pirmo sios studijų pakopos kursus; • niekada nebuvote išvykęs dali nėms studijoms pagal ERASMUS programą.

Pagrindiniai ERASMUS atrankos kriterijai Studentų atranka vykdoma fakul tetuose, kurie atsakingi už galuti nius konkurso rezultatus. Pirmenybė turėtų būti teikiama: • studentams, kurių paskutinių dviejų sesijų rezultatų vidurkis ne mažesnis kaip 8 balai; • studentams, pretenduojantiems į vietą tokiame užsienio universite te, kuris sudaro galimybes supla nuoti studijų programą, atitinkan čią jo studijų kryptį ir lygį. Šis stu

dijų užsienyje planas reikalingas pilnam studijų periodo pripažini mui Vilniaus universitete; • studentams, klausiusiems ar klausantiems dalykus užsienio kalba Vilniaus universitete (infor maciją apie šiuos dalykus gali ma rasti Vilniaus universiteto sve tainėje: http://www.vu.lt/en/studies/foreigncourses/); • studentams, gerai mokantiems užsienio kalbą. Kiekvienas fakultetas pats nusta to išvardintų atrankos kriterijų eiliš kumą ir gali juos papildyti.

Kaip bus organizuoja mos studijos užsienyje Konkursą laimėjusiems studen tams Tarptautinių programų ir ry šių skyrius organizuoja informaci nį seminarą, kurio metu suteikia ma išsami informacija apie tolesnį studijų periodo užsienyje organi zavimą. Siekiant užtikrinti studijų užsie nyje periodo akademinį pripaži nimą, VU su kiekvienu studentu susitaria dėl aiškiai apibrėžtos studijų programos, t. y. pasirašo studijų sutartį, kuri prieš studijų laikotarpio pradžią turi būti su derinta ir su priimančia institu cija. Per semestrą studentas už sienio universitete privalo su rinkti 30 ECTS kreditų. Sėkmin gai baigta studijų sutartyje nu matyta ir suderinta programa ga rantuoja studijų periodo pripaži nimą VU.

Finansavimo sqlygos Laimėję ERASMUS atrankos konkursą, studentai gauna ERAS MUS stipendiją, kurios dydis ski riasi priklausomai nuo užsienio šalies. 2006-2007 mokslo metais stipendijų dydis yra nuo 350 iki 450 eurų per mėnesį:

Chemijos fakultetas Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

ERASMUS partneris

ERASMUS kodas

Studijų sritis

Masaryk University Universitat Tubingen Aarhus Universitet

CZBRNO05 DTUBINGE01 DK ARHUS01

Universite D'Orleans Universite D'Orleans The Nonvegian University of Science and Technology (NTNU) Abant Izzet Baysal University

FORLEANS01 FORLEANS01

Chemija 13.3 Chemija 13.3 Chemija 13.3 Cheminė inžinerija 06.3 Chemija 13.3

N TRONDHE01

TR BOLU01

MagistrantBra Studentų Mėnesių skaičius skaičius

1 4

4 36

Chemija 13.3

Doktorantūra Mėnesių Studentų skaičius skaičius

2 1

6 4

Chcmi >s institutas Gdansk University of Technology

PLGDANSK02

Chemija 13.3

Ekonomikos fakultetas EHSAL Europese Hogeschool Brussel

B BRUSSEL05

Cyptus College

CY NICOS IA11

Universitat Augsburg Otto-FriedrichUniversitat Bamberg Emst-Moritz-AmdtUniversitat Greifssvald

D AUGSBUR01

Universitat Mannheim Fachhochschule Osnabriick Handelshpjskolen i Kpbenhavn Syddansk Universitet

DMANNHEI01

D BAMBERG01

D GREIFS01

D OSNABRU02 DK KOBENHA05 DKODENSE01

Universidad de Huelva E HUELVA01 Univerdidad Autonoma EMADRID04 deMadrid

Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0

Ekonomika 14.3 Ekonomika 14.3 Verslo studijos ir vadyba 04.0

Ekonomika 14.3 Verslo studijos ir kalbos 04.1

Ekonomika 14.3 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0

Universite de Savoie Universite de Sciences et Technologie de Lille Universite Jean Moulin Lyon 3 Universite Paris XIIVal de Mante Ecole Superieure de Commerce et de Management Universite de Rouen Universite Louis Pasteur Strasbourg I IECS StrasbourgUniversite Robert Schuman

FCHAMBER01

University of Piraeus Universita degli Studi di Messina Universita Cattolica dėl SacroCuore Universiteit van Amsterdam Universiteit van Amsterdam Ambem Business School Universidade do Minho Akademia Ekonomiczna w Poznaniu Warsaw School of Economics

G PIREAS01

Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0

IMESSINA01

Ekonomika 14.3

IMILANO03

Ekonomika 14.3 Verslo studijos ir vadyba 04.0

Hogskolan Kristianstad

S KRIST1A01

FLILLE01

F LYON03 FPARIS012

F POITIERS07 FROUEN01 FSTRASBO01

FSTRASBO03

NLAMSTERD01

Verslo studijos ir vadyba 04.0 Ekonomika 14.3 Verslo studijos ir vadyba 04.0

Ekonomika 14.3 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0

Ekonomika 14.3

Kadangi ERASMUS stipendija yra dalinė, t. y. nepadengia visų pragyvenimo išlaidų, visi išvyks tantys studentai privalo turėti pa pildomų lėšų.

PLWARSZAW03

350 EUR

400 EUR

Austrija, Belgija, Graikija. Islandija, Ispanija, Italija, Kip ras, Lichtenšteinas, Malta, Nyderlandų Karalystė, Piancūzija, Portugalija, Vokietija Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumu nija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Turkija

Ekonomika 14.3

450 EUR

PLPOZNAN03

Airija, Danija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Norvegija, Suomija, Švedija, Šveicarija

5 9

15 18

Stipen dija per mėnesį

5 18

1 1

3 2

Salių grupės

1 2

NLARNHEM27 P BRAGA01

S LINKOPI01 Linkopings universitet Comenius University in SK BRATISL02 Bratislava

Ekonomika 14.3 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Ekonomika 14.3

NLAMSTERD01

ERASMUS „nulinė“ stipendija

Naudinga informacija

ERASMUS programa siūlo gali mybę vykti studijoms užsienyje su „nuline“ stipendija: šiuo atveju vi sos išlaidos bus dengiamos iš Jū sų asmeninių lėšų, tačiau naudo sitės visomis ERAŠMUS studento

Dalyvavimo ERASMUS progra moje klausimais konsultuoja SOCRATES/ERASMUS institucinė koordinatorė Milda Girdzijauskai tė, tel. 2687048, ei. p. milda.girdzijauskaite@cr.vu.lt, VU CR, 242 kab. kasdien nuo 14 iki 16.30 vai., taip pat fakultetų ERASMUS koordina toriai. ERASMUS fakultetų koordinato rių sąrašą, ERASMUS partnerių są rašą su tiesioginėmis nuorodomis į jų interneto svetaines, taip pat iš samesnę informaciją apie ERAS MUS programą rasite VU Tarptau tinių programų ir ryšių skyriaus svetainėje http://www.vu.lt/lt/tprs/.

teisėmis. Jei Jūs sutiktumėte vykti į užsienio universitetą su „nuline stipendija“, t. y. turėdami tik ERAS MUS studento statusą, būtinai pa žymėkite tai paraiškos anketoje. „Nulinės stipendijos“ laimėtojų mobilumo išlaidos gali būti dengia mos iš privačių fondų, tėvų, kitų šeimos narių, darbdavių lėšų, taip pat imant paskolą iš Mokslo ir stu dijų fondo. Informacijos apie Moks lo ir studijų teikiamas paskolas ra site http://www.vmsfondas.lt.

2006 kovas

8 r izikos fakultetas

ERASMUS partneris

ERASMUS kodas

Studijų sritis

Universiteit Gent Technische Universitat Dresden TU Bergakademie Freiberg Universitat Hannover University of Angers Universite du Maine Universite Louis Pasteur Strasbourg I National & Kapodistrian University of Athens Universita degli Studi di Padova Universita degli Studi dell' Insubria Gdansk University ofTechnology Linkopings universitet Abant Izzet Baysal University University of Glasgow

BGENT01

Fizika 132

DDRESDEN02

Fizika 13.2

D FREIBER01

Filologuos fakultetas

TPS—SIftclį-tiirfj ik.«

„

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

Magistrantūra Mėnesių Studentų skaičius skaičius

Fizika 13.2

Doktorantūra Studentų Mėnesių skaičius skaičius

D HANNOVEOl

Fizika 132

FANGERS01

Fizika 13.2

F LEMANS01

Fizika 132

FSTRASBOOl

Fizika 13.2

G ATHINE01

Fizika 13.2

I PADOVAOl

S UNKOPIOl

Fizika 13.2 Branduolinė fizika 13.5 Gamtos mokslai 13.0 Gamtos mokslai 13.0

TR BOLUOl

Fizika 132

UK GLASGOVVOl

Fizika 132

I VARESE02

PLGDANSK02

FUrrIoa jos fakultetas ERASMUS partneris

Universiteit Antvverpen Universite Libre de Bruxelles Erasmushogeschool Brussel Universite de Fribourg

ERASMUS kodas

Studijų sritis

BANTWERP01

Šiuolaikinės EB kalbos 09.1 Šiuolaikinės EB kalbos 09.1

B BRUSSEL04

Vertimas 09.4 Humanitariniai CH FRIBOUR01 mokslai 08.0 Kalbos ir filo logijos Univerzita CZPRAHA07 mokslai 09.0 Karlova v Praze Kalbos ir Humboldtfilologijos Universitat zu mokslai 09.0 DBERLINI3 Berlin Kalbos ir filologijos Ruhr Universitat D BOCHUM01 mokslai 09.0 Bochum Humanitariniai mokslai 08.0 Universitat Erfurt DERFURT05 Kalbos ir Friedrich-Alexanfilologijos der-Universitat Erlangen-Niimberg D ERLANGE01 mokslai 09.0 Europa Universitat Humanitariniai Viadnna Frankfurt D FRANKFU08 mokslai 08.0 (Oder) Kalbos ir Emst-Moritzfilologijos Amdt-Universitat mokslai 09.0 D GREIFS01 Greifswald Klasikinė Friedrich Schiller filologija 09.5 Universitat Jena DJENA01 Kalbos ir filologijos Universitat DKONSTANZ01 mokslai 09.0 Konstanz Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Aarhus Universitet DK ARHUS01 Kalbos ir filologijos Kpbenhavns DK mokslai 09.0 KOBENHA01 Universitet Šiuolaikinės Universidad de EB kalbos 09.1 Castilla La-Mancha ECIUDAR01 Kalbos ir filologijos Universidad Commokslai 09.0 plutense de Madrid EMADRID03 Mažiau Universidad Compaplitę kalbos plutense de E MADRID03 Madrid Kalbos ir filologijos Universidad de moksliu 09.0 E SEVILLA01 Sevilią Kalbos ir Universite filologijos Catholiąue de mokslai 09.0 FANGERS04 l’Ouest Kalbos ir Universite Michel filologijos de Montaigne F mokslai 09.0 BORDEAUX03 Bordeaux 3 Šiuolaikinės Universite de EB kalbos 09.1 Bourgogne FDUON01 Šiuolaikinės Universite Paris EB kalbos 09.1 FPAR1S012 Xll-Val de Mame Kalbos ir Ari stotie filologijos University of mokslai 09.0 GTHESSAL01 Thessaloniki Kalbos ir filologijos Universita degli mokslai 09.0 IGENOVA01 Studi di Genova Kalbos ir filologijos Universita degli mokslai 09.0 I LECCE01 Studi di Lecce Universita Šiuolaikinės Cattolica dėl Sacro EB kalbos 09.1 I MILANO03 Cuore Kalbos ir filologijos Universita degli mokslai 09.0 1 PAVIA01 Studi di Pavia Mažiau paplitę kalbos 09.8 1 PISA01 Universita di Pisa Kalbos ir filologijos Universita degli IUDINE01 mokslai 09.0 Studi di Udine Kalbos ir filologijos University College mokslai 09.0 IRLCORK01 Cork Šiuolaikinės St. Patrick's EB kalbos 09.1 IRL DUBLIN07 College, Dublin Kalbos ir filologijos LV Daugavpils mokslai 09.0 DAUGAVP01 universitate Bendroji ir lyginamoji Latvijas literatūra 09.2 LV RIGA01 Universitate Kalbos ir filologijos Universitetet i mokslai 09.0 N BERGEN01 Bergen

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

B BRUSSEL46

Magistrantūra Studentų Mėnesių skaičius skaičius

5 10

PLPOZNANOI

Kalbos ir filologijos mokslai 09.0

NOSLOOl P COIMBRA 01

PL KATOWIC01

PLTORUN01

Stokholms universitet

SSTOKHOOl

Šiuolaikinės EB kalbos 09.1 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0

University of Joensuu SFJOENSUU01 University of Joensuu, Savonlinna School ofTranslation Studies SFJOENSUU01 University of Turku Comenius University in Bratislava

SKBRATISL02

Cardiff University

UKCARDIFF0I

SFTURKU01

Vertimas 09.4 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

Magistrantūra Studentų Mėnesių skaičius skaičius

Doktorantūra Studentų Mėnesių skaičius skaičius

r ilosofijos fakultetas Pagrindinės studijos

Karl-Franzens Universitat Graz Katholieke Universiteit Leuven Bemer Fachhoch schule Soziale Arbeit Universite de Fribourg Fachhochschule Nordwestschweiz Universitat Ziirich Cyprus College Evangelische Hochschule fur Soziale Arbeit Dresden Heinrich-HeineUniversitūt Dusseldorf

Universitat Erfurt Evangelische Fachhochschule Hannover Universitat Konstanz Universitat Konstanz Westfalische WilhelmsUniversitat Mūnster Universite Rene Descartes - Paris 5 Universita Cattolica dėl Sacro Cuore

ERASMUS kodas

Studijų sritis

AGRfš/JM

BLEUVEN01

CH BERN11 CH FRIBOUR01

Magistrantūra Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

Humanitariniai mokslai 08.0

Psichologija 14.4

Studentų skaičius

Socialinis darbas 14.5

Filosofija 08.1 Socialinis darbas CHOLTEN01 14.5 CHZURICH01 Psichologija 14.4 CYNICOSIA11 Psichologija 14.4

Mėnesių skaičius

2 1 2

10 10 8

Socialinis darbas D DRESDEN07 14.5

Socialiniai DDUSSELD01 mokslai 14.0 Socialiniai mokslai 14.0 D ERFURT05

DMUNSTER01 Psichologija 14.4

FPARIS005

Socialinis darbas D HANNOVE06 14.5 Socialiniai D KONSTANZ01 mokslai 14.0 D KONSTANZ01 Psichologija 14.4

IMILANO03

Hogskolen i Oslo

NOSLO23

Lunds universitet Hogskolan I Skovde University of Jyvaskyla University of Lapland

SLUND01

University of Turku Abo Akademi University University of Aberdeen Sheffield Hallam University

PLKIELCE02

Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Humanitariniai mokslai 08.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0

University of Silesia Pedagogical University of Kielce Uniwersytet im. Adama Mickiewicza Collegium Minus Nicolaus Copemicus University

ERASMUS partneris

Universitetet i Oslo Universidade de Coimbra

ERASMUS kodas Studijų sritis

Doktorantūra Studentų Mėnesių skaičius skaičius

ERASMUS partneris

S SKOVDE01 SF JYVASKY01 SF ROVANIE01 SFTURKU01

SFTURKU02 UK ABERDEE01 UK SHEFFIELD02

Psichologija 14.4 Socialinis darbas 14.5 Socialiniai mokslai 14.0 Socialiniai mokslai 14.0

Filosofija 08.1 Socialiniai mokslai 14.0 Socialinis darbas 14.5 Humanitariniai mokslai 08.0 Socialiniai mokslai 14.0

Psichologija 14.4 Socialinis darbas 14.5

Doktorantūra Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

Gamtos mokslų fakultetas 2

ERASMUS partneris

Humboldt-Universitat zu Berlin Universitat Bieiefeld Technische Universitat Dresden Christian-AlbrechtsUniversitat zu Kiel ChristianAlbrechtsUniversitat zu Kiel

ERASMUS kodas

Studijų sritis

DBERLIN13

Geografija, geologija 07.1

Pagrindinės Doktorantūra Magistrantūra studijos Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

DBIELEFE01

Biologija 13.1 Aplinkosaugos DDRESDEN02 inžinerija 06.9

D KJEL01

Geologija 07.3

Biologija 13.1 Gamtos mokslai Universitat Rostock DROSTOCKOl 13.0

DKIEL01

universitas

2006 kovas

vilnensis

Socrates/Erasmus programa: galimybės VU studentams 2006-2007 metais Komunikacijos fakultetas

Gamtos mokslų fakultetas Pagriruiinės studijos Doktorantūra MagistrantOra Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius 2 12 2 12

ERASMUS partneris

ERASMUS kodas

Aarhus Universitet Danmarks Tekniske Universitet Universitat de les Ules Balears Uni versite de Sciences et Technologie deLille Universite de Toulouse II Le Mirai! Universita degli Studi dėl Sannio

DKARHUS01 DK LYNGBY01

Geologija 07.3

EPALMA01

Biologija 13.1

Geografija, geologija 07.0

Universita degli Studi di Milano

Universita degli Studi di Trieste Universitetet i Bergen Hogskolen i Telemark Hogskolan I Skovde Karolinska Institute!

Studijų sritis

Biologija 13.1

n i foi

Geografija, FTOULOUS02 geologija 07.1 IBENEVEN02

IMILANO01

ITRIESTE01

NBERGEN01

Biologija 13.1 Mikrobiologija, biotechnologija 13.4 Mikrobiologija, biotechnologija 13.4 Kiti gamtos mokslai 13.9

N PORSGRU01 Biologija 13.1 Kiti gamtos mokslai 13.9 S SKOVDE01 S STOKHO03 Biologija 13.1 Humanitariniai Uppsala Universitet S UPPSALA01 mokslai 08.0 Žemės ūkio University of Helsinki SFHELSINK01 mokslai 01.0 University of Helsinki SFHELSINK01 Biologija 13.1 Kiti gamtos University of Kuopio SFKUOPIOOl mokslai 13.9 Gazi University TR ANKARA02 Biologija 13.1 Gamtos mokslai Abant Izzet Baysal University TR BOLU01 13.0 Kahramanmaras Gamtos mokslai TR Sutcu Imam KAHRAMA01 13.0 University

2 1

16 6

Kartografijos centras

ERASMUS partneris

ERASMUS kodas

Studijų sritis

Pagrirudinės Doktorantūra MagistrantOra stud jos Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

Geodezija, Technische Universitat Dresden DDRESDEN02 kartografija 07.6

Istorijos fakultetas

ERASMUS partneris

Karl-Franzens Universitat Graz Universite Libre de Bruxelles Universitat Basei Universitat Zurich Universitat Erfurt Emst-MoritzAmdt-Universitat Greifswald Universitat Hannover Westfaiische WilhelmsUniversitat MUnster Universitat Siegen Aarhus Universitet

ERASMUS kodas

Studijų sritis

AGRAZ01

Istorija 08.3

1 1 1

6 6 10

DGREIFS01 Istorija 08.3

D HANNOVE01

Istorija 08.3

Istorija 08.3 Istorija 08.3 Istorija 08.3 Kiti humanitariniai mokslai 08.9 Tarptautiniai san tykiai, Europos stu dijos 14.6

1 1 1

10 10 6

Archeologija 08.4

B BRUSSEL04 Istorija 08.3 CH BASEL01 Istorija 08.3 CHZURICH01 Istorija 08.3 DERFURT05

D MUNSTER01

D SIEGEN01 DKARHUS01

Aarhus Universitet DK ARHUS01

Aarhus Universitet Kpbenhavns Universitet Universitat de Barcelona Universite Piene Mendes France Grenoble 2 Universite D'Orleans University of Crete Universita di Bologna Universita degli Studi Suor Orsola Benincasa-Napoli Universita di Pisa Universita degli Studi di Trieste University College Cork Uniwersytet w Bialymstoku Uniwersytet im. Adama Mickiewicza Collegium Minus Nicholas Copernicus University Uniwersytet Warszawski University of Helsinki

Pagrinidinės MagistrantOra Doktorantūra stud jos Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

DKARHUS01 DK KOBENHA01

Humanitariniai mokslai 08.0

EBARCELO01 Istorija 08.3

ERASMUS partneris

ERASMUS kodas

Studijų sritis

Komunikacijos ir informacijos AEISENST01 mokslai 15.0 Komunikacijos ir informacijos Arteveldehogeschool BGENT39 mokslai 15.0 Komunikacijos ir Haute Ecole Libre informacijos du Hainaut Occidental BTOURNAI12 mokslai 15.0 Kiti komunikacijos ir informacijos Sofia University BG SOFIA06 mokslai 15.9 Bibliotekininkystė Humboldt-Univer15.4 sitat zu Berlin D BERUN13 Komunikacijos ir Friedrich-Alexaninformacijos D der-Universitat Erlangen-NUmberg ERLANGE01 mokslai 15.0 Komunikacijos ir informacijos D Fachhochschule HANNOVE05 mokslai 15.0 Hannover Komunikacijos ir informacijos DLEIPZIG02 mokslai 15.0 HTWK Leipzig Komunikacijos ir informacijos Hochschule DMITTWEI01 mokslai 15.0 Mittweida Danmarks Joumalisthpjskolen DKARHUS10 Žurnalistika 15.1 Komunikacijos ir Universidad informacijos Complutense de Madrid EMADRID03 mokslai 15.0 Universidad de Murcia EMURCIA01 Žurnalistika 15.1 Viešieji ryšiai, Universidad de EMURCIA01 reklama 15.3 Murcia Viešasis adminis Universidad de Vigo EVIGO01 travimas 10.6 Universidad de Viešieji ryšiai, EVIGO01 reklama 15.3 Vigo Komunikacijos ir informacijos Universite Rene mokslai 15.0 Descartes - Paris 5 FPARIS005 Komunikacijos ir informacijos Aristotle University of Thessaloniki GTHESSAL01 mokslai 15.0 Komunikacijos ir Universita degli informacijos Studi di Roma "La I ROMA01 mokslai 15.0 Sapienza" Komunikacijos ir informacijos Universita LUMSA I ROMAM mokslai 15.0 di Roma Žurnalistika 15.1 Universita di Siena ISIENA01 Komunikacijos ir informacijos Rigas Stradina mokslai 15.0 Universitate LV R1GA03 Komunikacijos ir SAXION Univer informacijos sity for Professional NL DEVENTE02 mokslai 15.0 Education Komunikacijos ir informacijos Hanzehogeschool NL Groningen GRONING03 mokslai 15.0 Fachhochschule Burgenland

Pagrindinės Doktorantūra studijos MagistrantOra Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

NL Universiteit Utrecht UTRECHT01

Žurnalistika 15.1 Komunikacijos ir informacijos Instituto Politecnico PBEJA01 mokslai 15.0 de Beja Komunikacijos ir Uniwersytet PL informacijos Jagiellonski w mokslai 15.0 Krakowie KRAKOW01 Komunikacijos ir Nicolaus informacijos Copemicus University PLTORUN01 mokslai 15.0 Kiti komunikacijos ir informacijos Uniwersytet PL Warszawski WARSZAW01 mokslai 15.9 Socialiniai mokslai PL Collegium Civitas WARSZAW35 14.0 Bibliotekininkystė 15.4 Hiigskolan I Boras SBORAS01 Komunikacijos ir informacijos S LUNDO 1 mokslai 15.0 Lunds universitet Komunikacijos ir informacijos SF University of JYVASKY01 mokslai 15.0 Jyvaskyla SF University of Žurnalistika 15.1 JYVASKY01 Jyvaskyla Bibliotekininkystė 15.4 University of Oulu SFOULU01 Komunikacijos ir informacijos Bahcesehir TR ISTANBU08 mokslai 15.0 University

Kauno humanitarinis fakultetas FGRENOBL02 Istorija 08.3

FORLEANS01 Istorija 08.3

GKR1TIS01

ERASMUS partneris

Archeologija 08.4

I BOLOGNAOl Istorija 08.3

INAPOLI04 Archeologija 08.4 Istorija 08.3 IPISA01

2 1

10 9

ITRIES'IEOl Istorija 08.3

IRLCORK01 Istorija 08.3 PL B1ALYST04 Istorija 08.3

PL POZNAN01 PL TORUN01

Istorija 08.3

PL WARSZAW01 Istorija 08.3

SF HELSINK01 SF University of Turku TURKU01

Istorija 08.3 Istorija 08.3

Brandenburgische Technische Universitat Cottbus Technische Universitat Dresden Universitat Hamburg

ERASMUS kodas

DCOTTBUS01 D DRESDEN02 D HAMBURGO 1 DK Aalborg Universitet AALBORG01

Studijų sritis

Pagrindinės studijos MagistrantOra Doktorantūra Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0

Ekonomika 14.3 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir F AMIENS05 vadyba 04.0 F Verslo studijos ir CHAMBER01 kalbos 04.1 Kalbos ir filologijos I BOLOGNAOl mokslai 09.0

Groupe Sup de Co Amiens Picardie Universite de Savoie Universita di Bologna Libera Universita di I BOLZANOOl Informatika 11.3 Bolzano Edukacija, moky Hogskolen i Bergen N BERGEN05 tojų ruošimas 05.0 Kalbos ir filologijos Pedagogical University of Kielce PLKIELCE02 mokslai 09.0 Verslo studijos ir Hogskolan Kristianstad S KRISTIA01 vadyba 04.0 SF Verslo studijos ir University of Joensuu JOENSUU01 vadyba 04.0 University Matej Verslo studijos ir SKBANSK01 vadyba 04.0 Bei

10 1

4.5

iversitas

2006 kovas

nensis Medicinos fakultetas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Pagn odinės ERASMUS partneris

Univerzita Karlova v Praze Universitat Leipzig Universitat de Valencia Uniwersytet Jagiellonski w Krakovvie Wroclaw Medical University Wroclaw Medical University Lunds universitet Malmo hogskola University of Kuopio Ondokuzmayis University

ERASMUS kodas

Studijų sritis

CZ PRAHA07 D LEIPZIG01

Medicina 12.1 Medicina 12.1

studjos Magistrantūra Doktorantūra Studentų Mėnesi i Studentų Mėnesi H Studentų Mėnesių skaičius skaičių skaičius skaičių. skaičius skaičius

1 2

10 18

Stomatologija 12.3

E VALENCI01

PL KRAKOW01 Stomatologija 12.3 PL WROCLAW05 Medicina 12.1 PL WROCLAW05 Stomatologija 12.3

S LUND01 SMALMOOl

Medicinos mokslai 12.0 Stomatologija 12.3

1 2

3 10

SFKUOPIOOl

Medicina 12.1

TRSAMSUNOl

Stomatologija 12.

Matematikos ir i nformatikos fakultetas ERASMUS partneris

Fachhochschule Burgenland Katholieke Hogeschool Leuven ETH Zurich Universitat Bielefeld Emst-Moritz-AmdtUniversitat Greifswald Friedrich Schiller Universitat Jena

ERASMUS kodas

Studijų sritis

A EISENST01

Informatika 11.3

B LEUVEN18 Informatika 11.3 CH ZURICH07 Informatika 11.3

DBIELEFE01

DGREIFS01

DJENA01 DK Aalborg Universitet AALBORGOl DK Roskilde ROSKILD04 Handelsskole

Universite de Sciences et Technologie de Lille Athens University of Economics&Business University of Thessaly Libera Universita di Bolzano Universita degli Studi di Ferrara Universita degli Studi di Padova Univversytet Warszawski Uniwersytet Warszawski

Pagri 'ulinės stuchjos Magistrantūra Doktorantūra Studentų Mėnesių Studentų Mėnesit Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

FLILLE01

Matematika, informatika 11.0

Matematika, informatika 11.0 Matematika, informatika 11.0 Dirbtinis intelektas 11.4

Informatika 11.3

Matematika, informatika 11.0

Dirbtinis intelektas 11.4 Dirbtinis intelektas 11.4

I FERRARA01 informatika 11.0

IPADOVAOl Matematika 11.1 PL WARSZAW01 Matematika 11.1 PL WARSZAW01 Informatika 11.3

G ATHINE04

GVOLOSOl

I BOLZANOOl Informatika 11.3

Dirbtinis intelektas Uppsala Universitet S UPPSALA01 11.4

Universitat Wien Universite Libre de Bruxelles Univerzita Karlova v Praze Freie Universitat Berlin Universitat Bielefeld Ludwig-Maximilians-Universitat Miinchen Kpbenhavns Universitet

Universidad de Alcala Universitat de Barcelona Universidad Rey Juan Carlos Institut d'Etudes Politiųues de Lille Institut D'Etudes Politiąues de Rennes

Universita di Bologna Universita degli Studi di Firenze Universita degli Studi di Roma "La Sapienza" Uniwersytet Jagiellonski w Krakowie

Matematika,

ERASMUS partneris

ERASMUS kodas

Studijų sritis

Pagrirulinės stua jos Magistrantūra Doktorantūra Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

Politikos mokslai 14.1 Politikos mokslai BBRUSSEUM 14.1 Politikos mokslai 14.1 CZPRAHA07 Politikos mokslai 14.1 DBERUN01 Politikos mokslai 14.1 DBIELEFE01

AWIEN01

Politikos mokslai 14.1 DK Politikos mokslai KOBENHAOl 14.1 Tarptautiniai santykiai, Europos EALCALH01 studijos 14.6 Politikos mokslai E BARCELOOl 14.1 Viešasis administravimas EMADR1D26 10.6 Politikos mokslai FULLE02 14.1

DMUNCHEN01

Politikos mokslai 14.1 Tarptautiniai santykiai, Europos I BOLOGNAOl studijos 14.6 Politikos mokslai IFIRENZE01 14.1 FRENNES28

IROMA01

PL KRAKOW01

Tischner European University

PL KRAKOW20

Univversytet Warszawski

PL WARSZAW01

Politikos mokslai 14.1 Tarptautiniai santykiai, Europos studijos 14.6 Tarptautiniai san tykiai, Europos stu dijos 14.6 Tarptautiniai san tykiai, Europos studijos 14.6

Kpbenhavns Universitet University of Ljublijana Lunds universitet

ERASMUS kodas DK KOBENHAOl

Kiti humanitariniai mokslai 08.9 Humanitariniai SI UUBUA01 mokslai 08.0 Informatika 11.3 SLUND01

ERASMUS kodas

Studijų sritis

Universitat A SALZBUR01 Teisė 10.0 Salzburg BGENT01 Teisė 10.0 Universiteit Gent Neophit Rilski South-West Uni BG versity Blagoevrad BLAGOEV02 Teisė 10.0 Universite de FriCH FRIBOUROl bourg Teisė 10.0 Universitat Zurich CH ZURICH01 Teisė 10.0 Freie Universitat D BERLIN01 Teisė 10.0 Berlin Humboldt-UniD BERLIN 13 Teisė 10.0 versitat zu Berlin J.W.Goethe-UniD versitiit Frankfurt FRANKFU01 Teisė 10.0 (Main) Albert-Ludwigs Universitat Freiburg D FREIBURG Teisė 10.0 Emst-Moritz-AmdtUniversitat DGREIFS01 Teisė 10.0 Greifswald Ruprecht-KarlsUniversitat D HEIDELBOI Teisė 10.0 Heidelberg Universitat 0 Konstanz KONSTANZOl Teisė 10.0 Westfalische D WilhelmsUniversitat Miinster V1UNSTER0I Teisė 10.0 Universitat de BARCELOOl Teisė 10.0 Barcelona Universidad Publica >AMPLON02 de Navarra Teisė 10.0 Universidad de ZARAGOZŪl 1S teisė 10.7 Zaragoza Universite Piene Mendes France C.RENOBL02 Teisė 10.0 Grenoble 2 Universite Paris X Teisė 10.0 Nanterre t PARIS10 Universita Cattolica Teisė 10.0 dėl Sacro Cuore I M1LANO03 Universita degli Studi di Palermo I PALERMOOl Teisė 10.0 Universita di Pisa I P1SA01 "eisė 10.0 Latvijas ’eisė 10.0 Universitate L V RIGA01 Universiteit Utrecht N UTRECHTO! ’ eisė 10.0 University of Lodz PLLODZOl ’eisė 10.0 Maria Curie-Sklodowska University eisė 10.0 in I nblin P LLUBLIN01 Goteborgs universitet S GOTEBOROl 1 ’eisė 10.0

Pagrindinės Doktorantūra Magistrantūra stud jos Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

2 2

20 10

3 2

27 18

5 45

1 5

stuc jos ERASMUS partneris

Euromed Marseille Ecole de Verslo studijos ir Management FMARSEIL16 vadyba 04.0

Ecole Superieure de Commetce et de Verslo studijos ir Management FPOITIERS07 vadyba 04.0 Verslo studijos ir Universita degli 1MESSINA01 vadyba 04.0 Studi di Messina Verslo studijos ir Instituto Politecnico vadyba 04.0 deBeja PBEIA01 Instituto Superior de Ciencias do Trabalho e da Empresa PLISBON07

HOgskolan i Jonkbping Hogskolan I

Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir PL WARSZAW03 vadyba 04.0 Verslo studijos ir SJONKOPIOI vadyba 04.0

SSKOVDE01 HELSINK27 TAMPERE06

Verslo studijos ir vadyba 04.0

Verslo studijos ir kalbos 04.1

Verslo studijos ir vadyba 04.0

Doktorantūra

Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras Pagrindinės

stud jos

Haaga Polytechnic

Verslo studijos ir vadyba 04.0

GDANSK 10

5 18 10 9

skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

Warsaw School of Economics

Studijų sritis

Tampere College

Magistrantūra

Verslo studijos ir vadyba 04.0 DMAINZ08 Verslo studijos ir DMANNHEI08 vadyba 04.0 Verslo studijos ir Universidad de Castilla La-Mancha ECIUDADR01 vadyba 04.0 Ecole Superieure dės Sciences Commerciales Verslo studijos ir d'Angers FANGERS10 vadyba 04.0

1 2 1

Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių

Fachhochschule Mainz Berufsakademie Mannheim

Gdansk Management College

ERASMUS kodas

Verslo studijos ir FHS Kufstein Tirol AKUFSTEIN01 kalbos 04.1 University of Verslo studijos ir National and World vadyba 04.0 Economy BGSOFIA03 Verslo studijos ir Hochschule D BREMEN04 vadyba 04.0 Bremen

Skdvde

Pagritulinės

Teisės fakultetas ERASMUS partneris

Tarptautinio verslo moky kla

Pagrindinės Magistrantūra Doktorantūra stud jos Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

Studijų sritis

Orientalistikos centras ERASMUS partneris

ERASMUS

partneris

kodas

Studijų sritis

Lunds universitet

SLUND01

Informatika 11.3

Magistrantūra

Doktorantūra

Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių Studentų Mėnesių skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

universitas

2006 kovas

vilnensis

u tu iknaujos knygos

t k k k fakultetuose, centruose

VILNIAUS UNIVERSITETE VYKO TARPTAUTINIS ISTORIKŲ SEMINARAS. APIE GEDIMINAIČIUS

Nerijus PETRAUSKAS, VU TSPMI, Genutė KIRKIENĖ, Istorijos fakultetas Gediminaičių dinastijos kilmę, li kimus bei jų tyrimus analizavo isto rikai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Gudijos ir Rusijos. Seminarą moderavo Vilniaus universiteto Istorijos fa kulteto profesorius Alfredas Bumblauskas bei VU TSPMI direktorius profesorius Raimundas Lopata. Seminare išsakytos mintys pa rodė, jog Gediminaičių idėja suar tina Lietuvą, Lenkiją, Baltarusiją, Ukrainą ir Rusiją, leidžia kartu pri siminti Didžiąją Lietuvos Kuni

AKADEMINEI VISUOMENEI PRISTATYTAS METROLOGIJOS TERMINŲ ŽODYNAS Vasario 22 d. Vilniaus universiteto Senato salėje viešuomenei buvo pristatytas prof. P. J. Žilinsko ir doc. V. Valiukėno sudarytas „Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas“. Šis žodynas pirmasis bandymas į vieną leidinį sudėti ir susisteminti su matavi mais susijusius lietu viškus terminus.

Kovo pradžioje Vilniaus universitete istorikai rinkosi į tarp tautinį seminarą „Kur dingo Gediminaičiai?“ Seminarą or ganizavo Istorinės atminties akademija kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu bei VU TSPMI. gaikštystę, tiesia tiltus tarp tų valsty bių, kuriose yra ir „lietuviškas pėd sakas", o tuo pačiu padeda surasti kitų tautų „pėdsakus" Lietuvoje. „Ge diminaičiai mums svarbūs, nes Lie tuvos Didžiąją Kunigaikštystę j sa vo istorinę atmintį dar privalėsime susigrąžinti su jos paveldu ir istori ne gelme. Tikimės, kad mūsų žvilgs nis j pasaulyje išsibarsčiusius Gediminaičius duos rezultatą", - teigė vienas iš seminaro moderatorių Al fredas Bumblauskas.

Po seminaro VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti tute atidaryta Lietuvos valstybi ninkų galerija - atidengtas Kazi miero Nestoro Sapiegos, žymaus XVIII a. antros pusės LietuvosLenkijos valstybės veikėjo, por tretas. Ateityje galeriją papildys kitų Lietuvos valstybės veikėjų Alberto Goštauto, Ernesto Galva nausko, Stasio Lozoraičio vyres niojo - portretai.

Autorių rankose - šešerių metų darbo vaisius. V. Naujiko nuotr.

TEISĖS FAKULTETAS PARENGĖ DAR KELIAS DEŠIMTIS KVALIFIKUOTŲ TEISININKŲ 2006 m. vasario 24 d. Teisės fakultete buvo įteikti diplomai 8

dieninio ir 54 neakivaizdinio sky

riaus teisės magistrams. „Mums itin svarbu, kad Vilniaus univer siteto Teisės fakulteto auklėtiniai

ne tik puikiai išmanytų teisę, bet

ir gerai suvoktų teisininkų paskir tį visuomenėje, taip pat nepamištų ne tik savo kurso draugų, bet ir dėstytojų, fakulteto", - įteikda

mas diplomus linkėjo dekanas prof. V. Nekrošius.

TF inform.

Teisininko diplomas įteiktas ir VU Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus direktoriui Mariui Zabielskui. V. Naujiko nuotr.

DISKUTUOJAMA APIE ELEKTRONINES PASLAUGAS VU Vasario 23 dieną Vilniaus „Citypark“ viešbutyje įvyko iniciatyvinis seminaras „Vilniaus universiteto elektroninių paslaugų kuriama vertė: dabartis ir galimybės“. Sveikinimo kalboje prof. R. Gu dauskas džiaugėsi, kad pavyko suburti aktyviausių Universiteto padalinių atstovus diskutuoti ir šio renginio iniciatyvą pavadino „švelnia provokacija". Renginy je pranešimus skaitė VU Tarptau tinio žinių ekonomikos ir žinių va dybos centro, Skaičiavimo centro, Karjeros centro, Nuotoli nių studijų centro, Matematikos ir informatikos fakulteto pranešė jai bei svečiai iš VGTU.

Skaičiavimo centro direktoriaus pavaduotojas Marijus Jurgutis pa brėžė, kad Universitetas išgyvena kokybinio šuolio metą, kai visos in formacinės sistemos jau sukurtos, reikiama informacija kaupiama ir dabar metas nukreipti dėmesį į elektronines paslaugas, kurios gali padėti naudotis informacinių sis temų informacija. Labai naudingas buvo svečių iš VGTU pranešimas apie elektro nines paslaugas studentams. Po

pranešimo VU Skaičiavimo cen tro atstovai viešai pažadėjo ne delsdami įdiegti VU kelias nau jas paslaugas, kuriomis jau naudojasi VGTU studentai. „Planuojame tęsti seminarų cik lą ir gerus rezultatus pateikti Univer siteto bendruomenei", - po semina ro teigė renginio organizatorius Tarptautinio žinių ekonomikos ir ži nių vadybos centro informacijos va dybininkas Jonas Milerius. TŽEVC inform.

Metrologija - matavimo mokslas, aprėpiantis visus teorinius ir prakti nius įvairių mokslų ar technikos sri čių matavimų metodus, matavimo vienetus, vienetų etalonus. Matavi mai apima visas žmogaus gyveni mo ir gamybinės veiklos sritis. Di dėjant visuomenės poreikiams, vis didėja ir matavimų poreikis, nes nuolat tobulėja gamybos technolo giniai procesai. Yra nustatyta, kad žmogaus veikla, susijusi su matavi mais, sudaro nuo 3 iki 6 proc. ben drojo vidaus produkto. Unikalaus metrologijos žodyno autoriai ir sudarytojai - VU Fizikos fa kulteto Radiofizikos katedros docen tas dr. Vytautas Valiukėnas ir Kietojo kūno elektronikos katedros profeso rius habil. dr. Pranas Juozas Žilins kas. Mintis rengti žodyną kilo suvo kus, jog skirtingų sričių specialistai turi vienodai vartoti atitinkamus ma tavimo dalykus nusakančius termi nus, nes tik taip įmanoma susikalbė ti. Pirmiausiai buvo nutarta pagal tarptautinių organizacijų žodyną pa rengti lietuvišką „Tarptautinių pagrin dinių ir bendrųjų metrologijos termi nų žodyną“, jis išėjo 1997 m. (pirmas leidimas) ir 1998 m. (antras leidimas). Tačiau buvo įsitikinta, kad tokios ap imties žodyno nepakanka, todėl pra dėti rinkti terminai iš įvairių knygų, va dovėlių, aiškinamųjų žodynų, standartų ir kitų šaltinių. Per šešerius metus sukaupta 7780 su matavimais ir bandymais susijusių lietuviškų terminų, žodyne •

VU KHF SOCIOKULTŪRINIŲ TYRIMŲ CENTRO TVARIOS PLĖTROS GRUPE SUORGANIZAVO JUBILIEJINĮ 25-ĄJĮ SEMINARĄ Seminaro prelegentas - Vilniaus uni versiteto rektorius profesorius B. Juod ka. Seminare dalyvavo svečiai iš Lietu vos ir užsienio universitetų: VU prorektorius prof. R. Lazutka, VU Tarp tautinių santykių ir politikos mokslų ins tituto prof. J. Čičinskas, VDU Ekonomi

kos ir vadybos fakulteto prof. J. Čepinskis, Danijos Roskildės univer siteto prof. P VVolffsenas bei kiti. Renginio pradžioje seminaro va dovas prof. V. Gronskas pabrėžė tris pagrindines Tvarios plėtros grupės organizuojamų seminarų funkcijas. Visų pirma šiuose seminaruose tei kiama informacija apie naujoves darnios plėtros, energetikos, tarptau tinių ekonominių problemų, rinkodaros tyrimų srityse. Antra, seminarai atlieka komunikacinę funkciją, mat į juos susirenka daug dalyvių iš įvai rių Lietuvos bei pasaulio universite tų. Trečia, tokie renginiai jų dalyviams suteikia galimybę įsisavinti pažan gią mokslo mintį, t. y. tobulėti ir kelti

kvalifikaciją.

Vasario 24 dieną Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Sociokultūrinių tyrimų centro Tvarios plėtros grupė, tęsdama profesoriaus V. Gronsko seminarų ciklą „Darnus vystymasis mišrios ekonomikos sąlygomis“, suor ganizavo jubiliejinį 25-qjį seminarą, kurio tema „Universite to vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje: mokslas ir studijos“. Po trumpos įžangos prof. R. Čiegis

pakvietė 25-ojo seminaro prelegen tą VU rektorių prof. B. Juodką pakal bėti apie aukštąjį mokslą šiuolaikinė je visuomenėje. Akademikas trumpai prisiminė Vilniaus universiteto istori ją, išryškindamas, koks svarbus vaid muo tekdavo ir tenka VU visais lai kais: šimtmečius VU buvo mokslo ir kultūros centras ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje! Profesorius ap tarė Lietuvos aukštojo mokslo nūdie nos situaciją, apibrėžė keletą pagrin dinių problemų. Nepakankamas aukštojo mokslo finansavimas - vie na didžiausių šiandienos problemų Lietuvoje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nukenčia studijų kokybė. Kita problema, kurią iškėlė prelegentas,

yra studentų motyvacija, tačiau čia VU turi kuo pasididžiuoti: naujausių tyrimų duomenimis, 96 proc. ap klaustų studentų yra patenkinti arba labai patenkinti savo studijomis šia me universitete. Seminaro dalyviai domėjosi Eu ropos Sąjungos parama Lietuvos aukštajam mokslui, absolventų išvy kimo į užsienį problema, fakultetų in tegracijos į vietinius universitetus klausimu, specializuotų ir privačių universitetų studijų kokybe bei kt. Taigi seminare buvo diskutuota ne tik apie universitetų vaidmenį šiuo laikinėje visuomenėje, bet aptartos ir aukštojo mokslo nūdienos proble mos Lietuvoje. Parengė Jurgita KEDERYTĖ

juos papildo atitikmenys anglų, pran cūzų, vokiečių ir rusų kalbomis ir trumpos apibrėžtys. Prieduose pa teikiamos dažniausiai pasitaikan čios metrologijoje vartojamos san trumpos, SI matavimo vienetai ir jų vartojimo rekomendacijos, dydžių ir jų matavimo vienetų simboliai, pa grindinių konstantų vertės, nemetriniai JAV ir Didžiosios Britanijos ma tavimo vienetai, nemetriniai Lietuvoje vartoti matavimo vienetai. Anot prof. R J. Žilinsko, sunkiausia rengiant žodyną buvo derinti kelių mokslo sričių specialistų nuomo nes. Teko iš terminologų ir kitų kal bininkų mokytis terminų mokslo da lykų, o po to juos tinkamai paaiškinti kolegoms technokratams. Tačiau ši taip bendradarbiaujant žodyne at sirado gerų terminų, kuriuos mata vimų specialistai lengvai priėmė, pvz„ sietis, pamatinis etalonas,/te kis, rodmuo (matavimo priemonės rodmuo), vardinė vertė, akimirkinis greitis ir daug kitų. Žodyną išleido Mokslo ir encik

lopedijų leidybos institutas, lietuviš kus terminus aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Dabar mokslininkų grupė, vado vaujama doc. Vytauto Valiukėno, baigia rengti naują patikslintą ir pa pildytą „Fizikos terminų žodyną“, pradėjo rengti „Daugiakalbį aiškina mąjį elektronikos ir elektrotechnikos gaminių žodyną“, kuris turėtų būti baigtas per trejus metus. „U. V." inform.

• •

RAIMUNDAS LOPATA PRISTATĖ NAUJĄ KNYGĄ Vasario mėnesį VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų in stituto direktorius, profesorius Raimundas Lopata pristatė naują savo monografiją „Įkai to anatomija: Kaliningrado ju biliejaus byla“. Knygos pristatymas, kurį vedė žurnalistas Audrius Siaurusevičius, vyko VU TSPMI. Mintimis apie naująją knygą dalijo si LR Užsienio reikalų ministerijos sek retorius Albinas Januška, Lietuvos is torijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavi

RAIMUNDAS

KALININGRADO JUBILIEJAUS BYLA

čius, VU TSPMI profesorius Alvydas Jo kūbaitis, VU TSPMI docentas Vladas Sirutavičius. Į klausimus ir pasta bas atsakinėjo ir pats knygos autorius. Knygoje prof. Raimundas Lopata nagrinėja, kokie buvo Kaliningra do 750-ųjų įkūrimo metinių iškilmių, vykusių 2005 m. liepos 1-3 d. RF Kaliningrado srityje, organizatorių ketinimai. Knygos autorius savo at sakymą grindžia geopolitinio įkaito koncepcija, atskleidžiančia, jo ma nymu, šių ketinimų esmę. Monografija „Įkaito anatomija“ - septintoji prof. R. Lopatos knyga. Ši knyga taip pat bus išleista anglų ir rusų kalbomis. Parengė Nerijus PETRAUSKAS

universitas

2006 kovas

vilnensis

g a/kultūra Kiemo teatras pavasarį pradeda naują projektą Laurynas PAPLIAUŠKA Koks tai projektas ir kuo jis ypatingas? Visų pirma projektas unikalus tuo, kad šį kartą bendradarbiau sime su kito Lietuvos universiteto teatru. Su užsienio trupėmis esa me pripratę kurti bendrus projek tus ir rengti kūrybines dirbtuves, o tų, kurie yra greta, dažniausiai nepastebime. Antra, tokių projek tų Lietuvoje neteko regėti, mat jungiamas O. Kesmino psicholo ginės dramos metodas su A. Pul kauninko fiziniu teatru. Tačiau juk vyksta studentų Ir jaunimo teatrų festivaliai, jūs patys praėjusiais metais laimėjote Didžiąją taurę Šiaulių teatrų festivalyje

Naujas mėnuo, nauji ir vėjai Kiemo teatre. Šį kartą nenurimstantis režisierius A. Pulkauninkas ir jo trupė pradėjo naują bendradarbi avimo etapą - tarpuniversitetinį projektą: kartu su Vilniaus Gedi mino technikos universiteto trupe „Palėpė“ stato naują spektaklį „Skelbimai“. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Ki emo teatro režisierius A. Pulkauninkas. „Po saule“. Studentai ben drauja, keičiasi patirtimi. Festivaliai, aišku, labai gerai, jauni žmonės pamato vieni kitų darbus, bendrauja, įgyja pasitikė jimo savo jėgomis, tačiau visa tai laikinas dalykas. Vykdant bendrą projektą bendradarbiaujama ge rokai glaudžiau, ne tik asmeninia me, bet ir metodikos lygmenyje. Ypač kai tai visiškai skirtingos te atro pakraipos, reikalaujančios daug specifinių gebėjimų. Be to, į festivalį žmonės važiuoja vedini

kitokių tikslų, nori pasirodyti, pa matyti kitus, o vykdant bendrą pro jektą pasikeičiama patirtimi ben dro spektaklio vardan. Kaip yra dirbama? Mes daug improvizuojame, dis kutuojame ieškodami bendrybių, ieškodami judesio ir psichologinės motyvacijos sintezės. Kol kas pro cesas tik prasideda, nes pats pro jektas vyksta nuo vasario pabaigos, ir rezultatas dar labai toli, tačiau dir bama labai entuziastingai, studen tai noriai gilinasi į problematiką.

Kokia toji problematika? Tai jauno žmogaus, gyvenančio dabartiniais laikais, aktualijos - re alybės šou ir reklaminių skelbimų temos. Mane kaip režisierių domi na šiuolaikinės visuomenės mitai superžmonės, supergalimybės, superlaimėjimai. Juk mūsų aplinka yra hiperbolizuojama, viskas perdeda mą, tarsi tai būtų vienas nesibai giantis reklaminis klipas.

Kada spektaklio premjeros? Tai sunkus klausimas, nes Kie mo teatras važiuoja į Ispaniją, „Pa lėpė" - j Kroatiją ir Ispaniją, o ge gužę vyks studentiškų teatrų forumas, tad laiko bendroms repe ticijoms surasti sunku. Tačiau premjerą planuojame rudenį, spek taklis bus rodomas ir VGTU studi joje „Palėpė", ir VU Teatro salėje.

Kaip sukurta dabartinė rektoriaus toga? Kristina URBAITYTĖ

Rektoriaus toga: sku biai, bet puikiai Šios rektoriaus togos istorija pra sidėjo tuomet, kai rektoriaus parei gas ėjo prof. Rolandas Pavilionis. Jis buvo pakviestas dalyvauti Itali joje, Bolonijos universitete vyksian čioje universitetų rektorių konfe rencijoje. Ten rektorius turėjo pasirašyti Didžiąją Europos univer sitetų chartiją. Kvietime buvo įra šyta, kad universitetų vyriausieji turi dalyvauti pasipuošę togomis, o Vil niaus universiteto rektorius tokios dar neturėjo. Šio darbo skubiai

ėmėsi dailininkė Irena Vabalienė. Toga kartu su pelerina, kepure ir grandine yra rektoriaus valdžios žen klai. VU rektoriaus toga ir pelerina pa siūtos pagal Jono Kazimiero Vilčins kio paveikslą. Priekyje - odos mezginiai, kuriuose, pasak dailininkės, pavaizduotas išminties arba žinių me dis - lapas, žiedas, vaisius. Togai pa siūti dailininkė sunaudojo dešimt met rų medžiagos. Ji juokiasi, kad rektoriai, kuriems teko dėvėti togą, autorę keiks noja - drabužis labai sunkus. Dailinin kė aiškina, kad reikėjo pasiūti ne kokią vakarinę moterišką suknelę, o rekto riaus togą, puikios formos ir iškilmin gą. Rektoriaus kepurė pasiūta pagal išlikusį originalų modelį. Papuošalas taip pat originalus - jį pagal seną for mą išliejo J. Bumeika. Vilniaus univer

Vasario 23-kovo 14 dienomis meno galerijoje „Arka“ dai lininkė tekstilininkė Irena Vabalienė surengė savo darbų pa rodą. Parodoje buvo eksponuojamos Lietuvos universitetų rek torių togos, tarp kurių - ir Vilniaus universiteto rektoriaus toga. siteto dokumentai, išlikę daiktai buvo impulsas, kuriuo kurdama galėjo rem tis menininkė.

Dailininkė tekstilininkė sukūrė ir Vilniaus universiteto Senato narių aprangą bei išsiuvinėjo Vilniaus uni versiteto vėliavą.

Toga siūta ligoninėje Ši rektoriaus toga siūta 1991 metais. Buvo praėję tik metai po Lietuvos Respublikos Nepriklau somybės atkūrimo, taigi dar buvo jaučiama prekių įvairovės stoka. I. Vabalienė šypsosi, kad tuomet bu vo galima rasti tik juodos, pilkos ir rudos spalvų medžiagų. Raudo nas rektoriaus togos pamušalas buvo specialiai gamintas Kauno tekstilės institute. Sunkiausia bu vo surasti aksomo kepurei - jis tu rėjo derėti prie togos pamušalo. I. Vabalienė siuvo togą ligoninė je, nes po Sausio 13-osios įvykių su sirgo. Menininkė pasakojo, kad gy dytojas jai sukdavo rankinę „Singer" mašiną, jo kolegės padėjo karpyti medžiagą. Rektorius R. Pavilionis at eidavo matuotis togos į ligoninę. „Kuo darbas sunkesnis, tuo ge riau išeina“, - teigia autorė ir prisime na, kad, grįžęs iš rektorių konferenci jos Italijoje, R. Pavilionis džiaugėsi, nes jo toga buvo ne prastesnė už kitų rektorių togas, kurių apdailai buvo pa naudoti netgi kailiai.

APDOVANOTAS VU LEIDYKLOS IŠLEISTAS VADOVĖLIS

Vėliau - dar penkių universitetų togos Be Vilniaus universiteto rektoriaus togos, I. Vabalienė dar yra sukūrusi kitų penkių universitetų rektorių to gas: Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos muzikos aka demijos, Lietuvos žemės ūkio uni versiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos. Kaip ir Vilniaus univer siteto rektoriaus togą, dailininkė teks tilininkė kūrė jas su nuostata, kad tai yra žinybiniai drabužiai, ir stengėsi įsigilinti į tai, kokios rūšies specialis tus ugdo universitetai, kokios univer sitetų vertybės.

Darbai: buvę ir dabartiniai I. Vabalienė save vadina „dau giaplane“, nes penkiolika metų dir bo modelių namuose dailininke mo deliuotoja, tačiau tuo neapsiribojo. Beveik 20 metų dirbo kino studijo-

Atkelta iš p. 1

VU leidyklos direktoriaus pavaduotojos Vidos Vaidakavičienės rankose - prizas ir diplomas. V. Naujiko nuotr.

je, ten kūrė kostiumus kino filmams. Tarp filmų kūrimo būdavo pertrau kos, kai nereikėdavo dirbti, taigi I. Vabalienė domėjosi tekstile. Kili mų siuvinėjimas - kitas etapas, ku ris, pasak menininkės, yra džiaugs mas dvasiai. Be Vilniaus universiteto vėliavos, menininkė yra siuvinėjusi miestų Pasvalio, Ukmergės, Šiaulių ir kt. -

bei įvairių organizacijų, pvz., Lietu vos kariuomenės lauko pajėgų ir kt. vėliavas, tačiau kūryba to nevadina, tai esąs tik darbas - tereikia tik kuo tiksliau atvaizduoti tam tikrą eskizą, pritaikyti spalvas. Apie tai, kad galėtų baigti darbus ir gyventi be kūrybos, dailininkė tekstili ninkė net pagalvoti negali. Jos žodžiais tariant, toliau yra begalinė diena.

VU BIBLIOTEKOJE RASTI M. K. ČIURLIONIO KŪRINIŲ RANKRAŠČIAI Ona MACKONYTĖ

ŠMM Aukštųjų mokyklų bendrų jų vadovėlių komisija kovo mėnesį apdovanojo VU leidyklą, išleidu sią VU Klasikinės filologijos kated ros darbuotojos Dalios Dilytės va dovėlį „Antikinė literatūra“. Pri zas skirtas už geriausią dizainą ir poligrafinę kultūrą. Knygos daili ninkas - Gediminas Markauskas.

Dailininkė I. Vabalienė rektoriaus togą siuvo pagal J. K. Vilčinskio paveikslą. V. Naujiko nuotr.

Kūrinių atradimas buvo labai neti kėtas tiek pačiam muzikologui, KTU Humanitarinių mokslų fakulteto Gar so ir vaizdo menų technologijų kated ros vedėjui doc. Dariui Kučinskui, tiek visiems kitiems besidomintiems M. K. Čiurlionio kūryba. Daugiau kaip še šiolika metų šio kompozitoriaus gy venimą ir kūrinius analizuojantis mu zikologas D. Kučinskas rankraščius atrado po to, kai bibliotekoje sumanė pasitikslinti kelių kitų rankraščių duo menis. Bibliotekoje jam buvo atneštas visas pluoštas kompozitoriaus se sers J. Čiurlionytės bibliotekai per duoto fondo rankraščių, tarp kurių tu rėjo būti tie, kuriuos muzikologas norėjo aprašyti. Atidžiai vartydamas senuosius rankraščius muzikologas atkreipė dėmesį į kai kurias rašyse nos ir braižo subtilybes, kurias jis ži nojo esant būdingas tik Čiurlioniui. Pasak muzikologo, rastame doku mentų pluošte-atskiri muzikiniai frag mentai. Rasti vienuolika lapų su nato

mis. Du lapai su kūriniais M. K. Čiur lionio muzikos specialistams jau bu vo žinomi: tai daina balsui ir fortepijo nui „Susimąstė angelėliai“ ir fugetė fortepijonui lietuvių liaudies dainos „O kur josi brolužėli" tema. Kiti kūriniai - staigmena M. K. Čiur lionio kūrybos tyrinėtojams. Tai 1898 metais komponuoto styginių kvarte to antroji dalis - „Antante“, viena for tepijoninių variacijų arba fortepijoni nės sonatos trečioji dalis, sonatos smuikui ir fortepijonui pirma ir antra dalys (pirminiai juodraščiai, užrašy ta ne iki galo), preliudas fortepijonui (klavyras orkestrui) d-moll, visiškai nežinomo orkestrinio kūrinio frag mentas, kur vietoj akoladžių užrašy ta raidė „K“ ir kol kas daugiausia ne aiškumų keliantis rankraštis, pavadintas „Largo". Rastų kūrinių parašymo metai taip pat ganėtinai aiškūs: maždaug 1897-1900 metai. į klausimą, kodėl nekyla abejonių, kad tai - Čiurlionio

rankraščiai, muzikologas gan užtik rintai atsakė, jog kompozitorių išduo da pirmiausia braižas.

„Stilius, pieštuko plonumas, šrifto pasvirimas. Pavyzdžiui, „K“ raidė taip ją rašė tik Čiurlionis. Yra dar ir

kūrinių kompozicinių ypatybių. Yra raudonu pieštuku perbrauktų ran kraščių - raudonu pieštuku nubrauk damas likusią tuščią dalj popieriuje Čiurlionis žymėjo kūrinio pabaigą. Kai rašiau į kompiuterį natas, pastebė jau, jog vienas taktas yra pusįnis, jis yra iš keturių ketvirtinių, bet Čiurlio nis sutrumpina jį nenurodydamas jo kių pasikeitimų - toks kūrybos bruo žas buvo būdingas taip pat tik šiam kompozitoriui. Nekyla jokių abejonių, kad čia - Čiurlionio rankraščiai“, aiškino muzikologas D. Kučinskas. Lietuvos muzikos ir teatro akademi jos muzikologas doc. Jonas Bruveris taip pat visiškai įsitikinęs Čiurlio nio autoryste. Anot jo, rasti rankraščiai yra gana intriguojantis dalykas, praplečia supratimą apie kompozitoriaus kūrybinę veiklą“, dėstė J. Bruveris. Mokslininkai planuoja, jog rasti rankraščiai bus toliau tyrinėjami, ap rašomi, paskelbti. Atrastą smuiko kū rinėlį galima bus panaudoti koncerti niam atlikimui.

universitas

2006 kovas

vilnensis

11 >> /nes - studentai--------------------------------------------------------------------------------Tokiu šūkiu buvo pristatyti Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Studentų atstovy bės organizuojami šventi niai renginiai, vykę kovo 10-qjq. Tačiau kyla klausi mas, ar mes tikrai švenčia me Kovo 11 -qjq? Ar ši data tebėra aktuali šių laikų vi suomenei, jaunuomenei? Konferencijos pavadinimas „Lietuva, jaunimas, Sqjūdis: Kovo 11 -osios ištakose“ skatino jaunimų aktyviai dalyvauti šiame renginyje. Apmaudu, tačiau konfe rencija didelio jaunimo dė mesio nesusilaukė. Konferencijoje buvo siekiama suvokti jaunimo vaidmenį kovoje už Lietuvos nepriklausomybę ir suprasti šio įvykio reikšmę mūsų istorijai. Pasak Universiteto rekto riaus B. Juodkos, nors mes, Uni versiteto žmonės, svarbiausia da ta laikome Vilniaus universiteto įkūrimą, Kovo 11-oji yra reikšmin giausias įvykis Lietuvos istorijo je. Tada įvyko stebuklas. Kaip da bar, taip ir tada viskas buvo jauno žmogaus rankose. V. Landsber gio žodžiais tariant, visas Sąjūdis

Aš švenčiu Kovo 11 -qjq! Istorijos fakulteto Studentų atsto vybės organizuojamus šventinius renginius. Naujos mados, hipiai, netradicinė muzika, noras išsi skirti, išsivaduoti iš sovietinio režimo - tokie mes buvome 6-8 dešimtmečiais. Apie tai savo pa skaitoje „Jaunimas kontrkultūroje“ kalbėjo A. Jakubčionis. Puikiai perteiktos tų laikų idėjos ir nuo taikos atsiskleidė kino sesijoje ro dytame R. Banionio filme „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Šiuolaikinį jaunimą šia šven

Istorijos fakulteto Studentų atstovybė žadina bendraminčių politinę savimonę buvo jaunimas. Permainos prasi dėjo roko koncertais, sukrėtusiais Lietuvą. 1986 m. pastatytas filmas „Kažkas atsitiko" (jį galėjote pa matyti šio renginio antroje dalyje: kino sesijoje ^Iššūkis sistemai"). Taip, tada KAŽKAS ATSITIKO. O dabar? Ar šių laikų jaunimas vertina Lietuvą ir žino jos istoriją? Ši problema visą laiką buvo ak

centuojama konferencijoje. Pa sak B. Valionytės, konferencijoje pasakojusios apie Žaliųjų judėji

mą Lietuvoje, labai mažai vyres niųjų klasių mokinių domisi ir ži no apie šią Lietuvai svarbią datą. „Ateik, prisimink, kokie mes bu vome, ir pamąstyk, kokie esame!“ - tokie žodžiai buvo įrašyti skra jutėje, informavusioje apie šiuos

te galima sudominti tik tada, kai Katedros aikštėje surengiamas koncertas, kur dalyvauja popu liariausios Lietuvos estrados žvaigždės. Pramoginiai, lengvo turinio renginiai daug labiau pa traukia jaunus žmones. Jie užmiršta Kovo 11-osios svarbą savo pačių gyvenime. Ką šių laikų jaunimas mano apie Kovo 11 -ąją, klausia V. Land sbergis. Kai mąsto apie ją, ar ma to šią dieną, ar 1990 m. kovo 11 ąją, kada buvo atstatyta Lietuvos nepriklausomybė? Gal reikėtų at eiti ten, kur jaunimas būtų mato mas ir išsakytų savo nuomonę apie šią dieną?

Patriotu būti nepatogu, teigia B. Valionytė. Jau nekalbant apie tai, kad jaunimas nežino Lietuvos istorijos, net negerbia jos. Kyla klausimas - ar reikia naujo sukrė timo, kad jaunimas pabustų? Ta čiau, kaip palinkėjo Š. Pečeliūnas

(taip pat dalyvavęs konferencijo je), būtų gerai, jei nebereikėtų tre čio signatarų klubo. Juk jaunystė visada kūrė Lietuvą, jaunystė yra Lietuvos ateitis. Tad koks dabar yra jaunas žmogus? Ar jis pabaigs gyveni mą taip beprasmiškai, kaip Beat ričė R. Banionio filme „Džiazas“ (jis taip pat buvo rodytas kino se sijoje „Iššūkis sistemai“), palikda mas niūrų pėdsaką kiekvieno šir dyje? Tačiau filme „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ kaip upė pro betoną laisvės idėja prasiveržė iš jaunimo širdžių. Tad gal ir šįsyk išdrįsime būti patriotais ir nebijo sime eiti į rimtus renginius, skir tus paminėti Lietuvos valstybin gumui. Tikėkimės, o gal geriau padarykime taip, kad šio renginio šūkis „Aš švenčiu Kovo 11-ąją!“ taptų tiesa.

IF SA inform.

Užgavėnių šėlsmas su Filologijos fakultetu Rimantas UKNEVIČIUS, FilF SA narys Jau trečius metus vykęs „Blynkepis“ subūrė ne tik Filolo gijos, bet ir Istorijos, Filosofijos, Fizikos bei Matematikos ir infor matikos fakultetų studentus. Ren ginyje dalyvavo ir dėstytojai, ku riems nuotaiką kelianti muzika ir gardžių karštų blynų kvapas ne leido praeiti pro šalį. Linksmybės, kuriose svarbiausi buvo blynai, privertė suklusti ir kartu džiaug tis ERASMUS programos studen tus. Anglų filologijos studentai, iš kilmingai sudeginę Morę, išvijo žiemą iš Sarbievijaus kiemo. Kar tu pabėgo ir Lašininis, kuris grei-

Vasario 28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto stu dentai Sarbievijaus kiemelyje šventė Užgavėnes. Šventė buvo skirta visiems, kurie pasiilgo „jau saulelės vėl atko piančios ir žiemos šaltos triūsus griaunančios“. čiausiai išsigando kovos su Ka napiniu - pavasario sergėtoju. Pastarasis tuo metu linksmino stu dentus ir džiaugėsi jau kitą dieną ateisiančiu pavasariu. Šiek tiek sušilę ir jau spėję iš alkti studentai negalėjo atsispirti ką tik iškeptiems blynams su uo giene. O pasistiprinę sustojo ra teliu ir lyg padūkę šoko pagal lie tuvių liaudies muziką. Nors Sarbievijaus kieme buvo daug sniego, tai nesutrukdė įsilinksmi nusiam užgavėniautojų būriui

skambant ritmingiems polkos akordams susikabinus už rankų sukti ratus ir gyvatėles. Renginiui baigiantis, kai blynų gerokai sumažėjo, šventės daly viai ėmė klausinėti, ar ir kitais me tais bus surengtas toks, o gal ir dar geresnis renginys. Filologijos fakulteto Studentų atstovybė (FilF SA) pažadėjo, kad ir kitais metais džiugins studentus bei visą Filo logijos fakulteto bendruomenę Užgavėnių šėlsmu ir padūkusia programa.

Kas nugalės: filologės su fizikais ar jungtinė filologų, istorikų ir filosofų komanda? V. Naujiko nuotr.

g a ta rengimai

Filologų dieną š EKONOMISTAI KVIEČIĄ | JAUNOJO VERSLININKO KONKURSĄ“

Pagrindinis tikslas -- studentų teorinių žinių, logikos bei greitos orientacijos pritaikymas praktikoje, varžantis simuliuojamoje verslo aplinkoje Konkurse varžysis geriausi ekonomikos ir vadybos specialy bių studentai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Baltijos regiono šalių. JVK yra skirtingų-užduočių, kurios visapusiškai padės patikrinti dalyvių sugebėjimus. Pirmiausia visi norintys rašo atrankinį rašinį, siūlydami aktualių verslo ir ekonomikos problemų sprendimus. Kitame konkurso etape dalyvių lauks simuliacinis žaidimas ir praktinė užduotis, kurią atliekant bus galima ne tik įvertinti savo žinias, bet ir išbandyti savo įgūdžius praktiškai. Praktinę užduoti konkursui pateikia konkursą remianti įmonė. Pernai tai buvo mobiliojo ryšio bendrovė „Omnitel". Dalyvių komandos turėjo ieškoti atsakymo i firmos iškeltą klausimą: „Kaip įdiegti 3G paslaugas Lietuvos rinkoje?' Antroji užduotis - verslo simuliacinis žaidimas „Celemi" Viena iš „Celemi " verslo imitacijų „Decision Base" (dviejų dienų trukmes versto simuliacija) šiais metais vėl leis dalyviams vadovauti įmonei per imituojamą dešimties melų laikotarpi. Komandos dalyvaus konkurencinėje kovoje dėl klientų, rinkų ir pelno, pačios spręs gamybos, pardavimų, finansų, rinkodaros. inovacijų klausimus pajus savo strategi nių bet finansinių sprendimu padarinius Verslo simuliacija baigiama Įgytų koncepcijų ir žinių aptarimu Šis konkursas leidžia studentams teorines žinias pritaikyti praktikoje, išmoko komandinio darbo bei veikimo konkurencinėje rinkoje ypatumų. Tai ir gera proga įmonėms „išsiauginti“ savo būsimą darbuotoją, kuris sugeba panaudoti savo žinias besikeičiančiose ekonominėse situacijose. Jaunojo verslininko konkurso svarbiausias ateities tikslas - pritraukti dar daugiau pasaulio universitetų ekonomikos vadybos ir verslo administravimo studentų, kurie norėtų dalyvauti tokiame renginyje. įgyti patirties bendraujant su skirtingu; kultūra dalyviais Dar vienas tikslas - renginys, kuris padėtų sujungti Baltijos ir Vakarų Europos šalių rinkodaros, verslo organizavimo tradicijas

Kovo 30 d. VU Filologijos fakulteto akademinis jaunimas švęs kasmetinę plačiajai visuomenei skirtą šventę Filologų dieną (Chicken day). Dvieju dalių - dieninės ir vakarinės - šventeje visų laukia įvairios atrakcijos, rungtys, koncertas ir puiki nuotaika. O nuostabiosioms filologėms talkins tikri vyrai - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. PROGRAMA: 12 vai. Odminų aikštėje (prie viešbučio CiTYPARK. Stuokos Gu cevičiaus g. 3) - dieninė dalis. Koncertuos grupes „Vanilla" ir „Emile", vyks akcijos-atrakciįos. įvairios rungtys su kariūnais, visi norintys galės nusifotografuoti su šventės simboliu - višta.

21 vai. - „Ring Bar’ klube (Didžioji g. 28) vyks vakarinė dalis.

Joje: varžytuvės dėl filologės širdies, gyva muzika (Rokas Meškėla ir kiti), įvairūs žaidimai, konkursai ir šėtionės iki ryto!

universitas

2006 kovas

vilnensis

* < ^susitikimai------------------------------------------------------------------------------------------Studijų draugės ir dėstytoja susitiko po trisdešimt trejų metų Algimanta RAILAITĖPRANCKEVIČIENĖ

Neda Kameneckaitė gimė 1926 m. kovo 28 d. Kaune, inteli gentų šeimoje. Mokėsi M. Pečkauskaitės gimnazijoje ir, dar jos nebaigusi, 1939-1940 m. buvo tėvų išsiųsta mokytis j Londoną. Karo pradžioje sugrįžus j Lietu vą, su motina teko trauktis j Rusi jos gilumą, dirbti karo ligoninėse (nespėjęs evakuotis jos tėvas buvo pasmerktas mirti), o vėliau jauna gabi mergina buvo priimta mokytis Maskvos svetimų kalbų institute. Karo pabaigoje sugrįžu si į Lietuvą, baigė studijas Vil niaus universitete ir nuo 1946 m. ėmė dirbti Romanų-germanų fi lologijos katedroje, dėstė anglų kalbos leksikologiją ir stilistiką. 1961 m. apgynusi kandidatinę di sertaciją N. Kameneckaitė buvo patvirtinta Anglų kalbos katedros docente ir čia dirbo beveik tris de šimtmečius. 1971 m. Maskvos leidykla išleido N. Kameneckaitės sudarytą Anglų kalbos frazeologinių sinonimų žodyną, ji bu vo daugelio straipsnių autorė, diplominių darbų vadovė. Mūsų laidos studentams teko laimė būti paskutiniais docentės N. Kameneckaitės studentais

Laiko tėkmė nuneša į užmarštį daugybę ivykių, datų ir vardų, tačiau kartais prabėgę metai neleidžia jiems nublukti, o dar labiau išryškina jų kontūrus. Toks nepamirš tamas vardas - Neda Kameneckaitė, buvusi Vilniaus uni versiteto Anglų kalbos katedros docentė; tokia data 1973-ieji metai, mūsų anglų kalbos ir literatūros kurso baigiamieji metai, sutapę su mūsų dėstytojos paskutiniais darbo metais; mat po to ji su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Lietuvoje. Tuo metu jai nebuvo ly gių savo srityje; iki šiol nepamirš tame įstabių jos pamokymų ir pa stabų. Žavėjomės nepaprasta dėstytojos erudicija, įžvalgiu pro tu, tvirtu charakteriu, sąmoju, vi dine ir išorine elegancija. Vesda ma anglų kalbos užsiėmimus, ji tryško išmintimi ir stebėtinu išra dingumu, o jos stilistikos paskai tos būdavo tokios sklandžios, kad sutirpdavo kaip kvapnus saldai nis burnoje. 1973-ieji metai N. Kameneckaitei buvo ypatingi ir dėl to, kad mūsų kurso gretose Universitetą baigė ir jos vienintelė dukra Leo ną Stražaitė, labai talentinga ir daug žadanti studentė. Izraelyje Nedda Strazdas-Kameneckaitė drauge su vyru Aba Strazhas daug metų dirbo Haifos universi tete. 1990 m. buvo išleista jos mokslinė knyga apie frazeologiz mus darbo tema penkiose kalbo se. Šiuo metu dėstytoja gyvena

Jeruzalėje. Tokia pat žvali ir ener ginga, greita ir linksma, ji pakvie tė mus, tris dukros bendramoks les ir savo studentes, pietų ir priėmė kaip mieliausias viešnias. Jos dukra, mūsų draugė Leoną Toker, yra ilgametė Hebrajų uni versiteto Jeruzalėje anglų litera tūros profesorė, keleto puikių kny gų ir gausybės straipsnių autorė, žinoma švietimo darbuotoja Izra elyje. 1989 m. išleidusi garsiąją savo knygą apie Nabokovo kūry bą (Leoną Toker, Nabokov, the mystery of literary structures, Cornell University Press.1989), Leo ną tapo gerbiama garsiausių pa saulio universitetų literatūros žinovų sluoksniuose; ji nuolat kviečiama į įvairių pasaulio šalių universitetus dalyvauti konferen cijose ir skaityti paskaitų. Leonos redaguojamas žurnalas „PARTIAL ANSVVERS, a journal of literature and history of ideas", skir tas išprususiems literatūros

(Iš kairės) Algimanta Railaitė-Pranckevičienė, Gražina NainytėMatukevičienė, doc. Neda Kameneckaitė ir Alina RabašauskaitėGutauskienė susitiko po daugelio metų žinovams ir kritikams, skrieja į vi sus pasaulio kraštus, o vienas eg zempliorius (Leonos pastangų dėka) atkeliauja ir į Vilniaus uni versiteto biblioteką. Netikėtas ir sunkiai įsivaizduo jamas buvo tas mūsų kurso minisusitikimas Izraelyje po daugiau kaip trisdešimties metų (jame da lyvavo ir mus atvykusias globojo dar viena mūsų kurso draugė Rufa Mordel-Savičiūtė, gyvenanti ir dirbanti Tel Avive), tarsi koks ste buklas Šventojoje Žemėje. Buvo

ypatingai gražu ir graudu vaikš čioti po nuostabias baltosios Je ruzalės vietas, klaidžioti siauro

mis senojo miesto gatvelėmis, kopti į žavingas užmiesčio kal vas ir girdėti Leonos komenta rus: „Čia mano Antakalnis, ten mano Žvėrynas, o štai čia aš at važiuoju savaitgaliais pavaikš čioti, - čia mano Vingio parkas...“ Ir nors būtent ten, Jeruzalėje, taip pat skaidraus grožio ir vais kaus grynumo kupinoje Sina jaus dykumoje, Leoną Toker jaučiasi kaip namuose, tačiau mes pajutome, kaip svarbu žmogui jo ištakos, kokį neišdil domą įspūdį palieka jaunystės metai ir tuomet sutikti ypatingi žmonės.

* > ukronika-------------------------------------------------------------------Vilniaus universiteto partnere tapo Vilniaus jėzuitų gimnazija Atkelta iš p. 1 Vilniaus jėzuitų gimnazija įkur ta 1570 m. (Collegium Vilnense Societatis Jesu), o 1579 m. kolegijai suteikta Universiteto privilegija. Tad ši Partnerystės sutartis - jau pra dėtų ir šias mokyklas vienijančių darbų tąsa. Vilniaus universitetas įsiparei gojo Vilniaus jėzuitų gimnazijai nemokamai teikti informacinę bei reklaminę medžiagą apie Univer sitetą, priimti mokytojų ir mokinių delegacijas Universitete, ne rečiau kaip kartą per metus pristatyti mo kiniams Universiteto studijų pro

gramas bei paaiškinti priėmimo į Universitetą tvarką, rengti gimna zijoje Universiteto dėstytojų pa skaitas, kitus užsiėmimus, teikti metodinę pagalbą gimnazijos mo kytojams; priimti mokytojus ir moki nius dalyvauti mokslinėje tiriamo joje veikloje, ekspedicijose; sudaryti sąlygas gimnazijai naudo tis Universiteto intelektualine baze (biblioteka, metodinėmis priemonė mis ir kt.). Gimnazija įsipareigojo sudaryti sąlygas Universiteto studentams at likti gimnazijoje pedagoginę prak tiką, padėti gimnazijoje vykdyti Uni versiteto organizuojamus tyrimus,

bendradarbiauti vykdant neforma liojo suaugusiųjų švietimo progra mas, leisti Universitetui numatyta tvarka naudotis gimnazijos stovyk la, intelektualine baze (biblioteka, metodinėmis priemonėmis ar kt.). Vilniaus jėzuitų gimnazija siūlo priimti fizikos, matematikos, che mijos, lietuvių, vokiečių, anglų kalbų, istorijos, informatikos stu dentus atlikti pedagoginės prak tikos, tirti vertybių ugdymo progra mų ir socialinės praktikos vykdymo kokybę, mokinių psicho loginių problemų priežastis, taip pat siūlo studentams įsijungti į gamtamokslinį projektą Giedan

čio kryžiaus labirintai, vykdomą gimnazijos stovyklavietėje prie Guopstų ežero bei vykdyti čia mokslinius tyrimus. Gimnaziją ypač domina VU Fizi kos, Komunikacijos, Matematikos ir informatikos fakultetai, lazerių labo ratorija, biblioteka. Tikimasi, jog jo se galės apsilankyti jų auklėtiniai. Mokiniai ir mokytojai pageidauja da lyvauti archeologiniuose kasinėji muose, kuriuos vykdo VU archeo logai. Jie taip pat tikisi istorikų pagalbos įrengiant gimnazijos isto rijos muziejų. Sutartį pasirašęs VU rektorius akad. B. Juodka šį įvykį pavadino

istoriniu, nes sutartį pasirašė dvi se niausios švietimo institucijos, su

kurių veikla ir tikslais susieta vals tybės žmonių protai ir ateitis. Gimnazijos direktorius Virgilijus Saulius SJ džiaugėsi vėl atgaivin tu bendradarbiavimu. Jis tikisi, kad nuo šiol šias dvi akademines ins titucijas jungs ne tik buvusi ben dra praeitis, iki šių dienų išlikusi simbolika (jėzuitų vėliavoje yra vienas iš pagrindinių jėzuitų sim

bolių - saulutė, kurį galima pama tyti VU bibliotekoje - rektorių at spauduose), bet ir abipusis noras kartu žengti į ateitį.

Nacionaline pažangos premija bus apdovanojami Lietuvos mokslui nusipelnę žmonės Atkelta iš p. 1 Nacionalinės pažangos premijos mecenatai AB „VST“ teisės ir ad ministravimo tarnybos direktorius Arūnas Bivainis ir AB „Lietuvos telekomas“ generalinio direkto riaus pavaduotojas Nerijus Iva nauskas, Nacionalinės pažan gos premijos partnerių „Norcous & Partners“ seniūnas dr. Irman tas Norkus. „Mes skelbiame mokslo ir ver slo sąjungą, siekdami efektyvaus bendradarbiavimo Lietuvos pa žangos ir gerovės vardan, nes ži nome: tik vertinanti ir gebanti iš mintingai pasinaudoti mokslo pasiekimais valstybė atsakingai kuria savo krašto ATEIT)“, - skel biama Pažangos manifeste. Ma nifestą pasirašė Nacionalinės pažangos premijos iniciatoriai, mecenatai ir partneriai. Vėliau pasirašyti Pažangos manifestą bus kviečiamos ir kitos šalies ver slo bei mokslo institucijos. Origi

toti efektyvius ir ilgalaikius moks nali Pažangos manifesto kopija lo ir verslo ryšius, skatinti pilietiš nuo šiol saugoma Vilniaus uni kai atsakingo ir brandaus verslo versiteto bibliotekoje. indėlį į Lietuvos intelektualinę, „Visų mokslų Lietuvoje pradžia kultūrinę ir socialinę pažangą, yra mūsų senojoje Alma Mater, kartu prisidedant prie šalies inte sakė akad. B. Juodka. - Todėl ne atsitiktinai Vilniaus universitetas, ' lektualinio progreso, mokslo, kul tūros ir visuomenės augimo. seniausia ir prestižiškiausia moks „Visų kūrėjų darbo rezultatuo lo ir studijų institucija, yra viena iš šios puikios idėjos iniciatorių. Šian se atsispindi jų talentas ir sunkus darbas. Taip šie žmonės tampa dien mes esame naujos mokslo matomi ir girdimi visame pasau premijos įsteigimo liudininkai.“ lyje, tačiau ypatingai svarbūs to Nacionaline pažangos premi kie darbai, kurie sukuria gėrybes ja bus pagerbiami Lietuvos pa savo kraštui. Darbai, dėl kurių ge žangai nusipelnę žmonės: tie, ku rėja šalies gyvenimo kokybė, ug rie savo idėjomis, atradimais, domi nauji talentai, šalies gyve originaliais sprendimais ir pasau nimas tampa dar dinamiškesnis liniais laimėjimais prisidėjo prie ir konkurencingesnis “, - įvardin teigiamų pokyčių ir paskatino Lie damas pagrindinį Nacionalinės tuvos gyvenimo kokybės ir šalies progresą. Šia premija siekiama pažangos premijos siekį teigia Vil niaus universiteto mokslo reikalų plėtoti efektyvius mokslo ir verslo prorektorius prof. Juozas Vaitkus. ryšius, skatinti pilietiškai atsakin AB banko „Hansabankas“ val go ir brandaus verslo indėlį į Lie dybos pirmininkas Giedrius Dutuvos intelektualinę, kultūrinę ir sevičius išreiškė viltį, kad ši ini socialinę pažangą. Nacionalinės ciatyva sulauks visuomenės pažangos premijos tikslas - plė

pritarimo bei palaikymo ir ateityje taps ilgalaikiu projektu. 70 tūkst. litų vertės Nacionali nės pažangos premijos bus trys nominacijos:

• Mokslo pažangos premi ja bus skiriama už mokslo ir Lietuvos intelektualinio po tencialo vystymą. Premija skir ta mokslininkams ar jų gru pėms, kurių atradimai ir darbo rezultatai turi didelę įtaką Lie tuvos pažangai.

• Partnerystės pažangos premija - už indėlį į gyveni mo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą. Premija bus skiriama moksli ninkams ir verslininkams už sėkmingą bendradarbiavimą diegiant praktikoje pažangiau sias technologijas ir inovaci jas, už sėkmingą drąsiausių eksperimentų taikymą versle.

ir savo talento sklaidą ugdant Lietuvos ateities kartas viso se kultūros formose.

Nacionalinei pažangos premi jai nominuotus darbus vertins NPP komitetas, kurį sudarys 14 narių: 8 mokslo, 4 verslo ir 2 kultūros at stovai. NPP komiteto nariais taps kandidatai, atrinkti iš mokslo insti tucijų, verslo, kultūros asociacijų ir visuomeninių organizacijų de leguotų atstovų. NPP komiteto su dėtis šiuo metu formuojama ir bus paskelbta kovo 17 d. Kandidatus Nacionalinei pažangos premijai gauti iki ba landžio 20 d. gali siūlyti mokslo institucijos ir mokslininkų grupės, verslo, meno ir kultūros asociaci jos, visuomeninės organizacijos. Laureatai bus paskelbti iškilmin goje apdovanojimų ceremonijoje, kurią 2006 m. gegužės 21 d. tie siogiai transliuos LNK televizija.

• Kultūros pažangos pre mija - už pasaulinės patirties

„U. V.“inform.

universi tas

2006 kovas

vilnensis

iiiisportas

Kopti į kalnus galima ir Vilniuje Lietuva - lygumų kraštas, čia nėra nei stačių uolų, nei aukštų kalnų, net ir didelių akme nų maža. Nepaisant to, Lietuvoje vis tiek atsiranda žmonių, kurie mėgsta kalnus, trokšta į juos kopti. Nemažų tokių „kalniečių“ būrį vienija Vilniaus universiteto Žygeivių klubas.

Juras JORUDAS

Ieškant vietos, tinkamos kopi mo technikos treniruotei, žygeivių žvilgsnis nukrypo j sniego kepu

Visus mokslo metus klubas

rengia kalnų kelionių technikos

rėmis pasidabinusius Vilnios upės šlaitus. Žiemą Vilniaus kal

treniruotes, dalyvauja keliautojų ir uolų laipiotojų varžybose, kiek

nų parkas visai tinka kalnų keliau tojų treniruotėms. Šlaitai čia sta

vieną vasarą organizuoja žygius

tūs, sniegas slidus, o vaizdai nuo

j kalnus. Sudėtinga Lietuvoje mo

kalvų viršūnių - kerintys.

kytis kopimo technikos ir kitokių alpinistinių gudrybių. Žygeiviai

Vos pavasario semestrui pra sidėjus gero oro sulaukęs ener gingas žygeivių būrys susirinko

laipioja specialiomis sienomis, sporto salės konstrukcijomis, me džiais ir net apgriuvusiais pasta

Kalnų parke. Susitempė studen

tais. Sudėtinga lipant į medį įsi

tai krūvą virvių, alpinistinių apraišų, ledkirčių ir kitokių įdomių žais

vaizduoti, kad kopi į aukštą kalną,

lų prie Trijų kryžių kalno ir ėmė

o sporto salės palubė visai nepa naši į kalno viršūnę... Be to, salė

ruoštis jo šturmui. Treniruotės tiks

je neišmoksi naudotis ledkirčiu ar ledsraigčiu.

las - ne kuo greičiau į viršūnę už bėgti, o užlipti kuo statesniu ir su dėtingesniu šlaitu. Žinoma,

lietuviškų kalvų šlaitai menkai pa vojingi, bet ir čia galima mokytis organizuoti saugą, eiti susirišus ryšiais ar leistis nuo kalno virve. Taip pat labai naudinga buvo pa simokyti naudotis ledkirčiu, kurio ledynuose labai dažnai prireikia. Juk mokytis visada geriau ant saugaus šlaito nei virš bedugnės. Kalnuose nebuvusius naujokus mokė jau ne vieną kalnyną iš vaikščioję klubo nariai. Treniruotėje įgyta patirtis tikrai pravers kelionėse, o svajojantys apie kalnus studentai žengė dar vieną mažą žingsnelį jų link. Jei kurią žiemą vaikštinėdami po Kalnų parką sutiksite virvėmis ir visokiais geležgaliais apsikars čiusių studentų būrį, nenustebki te - tai tik nenuoramos žygeiviai.

Aistros ant kovos kilimo Kovo 5 dienq į A. Zulono sporto klubq „Pelėda“ rinkosi imtynių mėgėjai. Tarp jų buvo ir VU sambo rinktinės na riai. O ir žiūrovų buvo kaip niekada daug - po Vilniaus miesto sambo čempionato nugalėtojų apdovanojimo jų laukė kovinės savigynos varžybos.

Irena SINIAUSKAITĖ, MF III k. studentė Nors kai kuriems mūsų Universi teto studentams tai buvo pirmosios varžybos ant Vilniaus miesto imtynių kilimo, drąsos ir ryžto, aistros kovoti ir pasitikėjimo savimi jiems pavydėti galėjo ne vienas. O ir labiau patyrusiems studentams netrūko troškimo nugalėti - gal tik įžvalgumo ir trupu tėlio sėkmės pagailėjo Fortūna. Vis dėlto net septyni VU studentai pasipuošė Vilniaus miesto sambo čempionato medaliais. Tai

Irena Siniauskaitė(MF III k.) - II vieta svorio kategorijoje iki 48 kg; Rasa Puzinaitė (FFI k.) - II vieta svo rio kategorijoje iki 68 kg; Dalia Erzelytė (FF II k.) - II vieta svorio kategorijoje iki 78 kg; Ala Grinkevič (OCIV k.) - III vieta svo rio kategorijoje iki 78 kg; Jonas Kvedaris (MIF II k.) - III vieta svorio kategorijoje iki 90 kg; Denisas Sokolas (ChF I k.) - I vieta svorio kategorijoje iki 100 kg.

Beje, Denisui tai jau nebe pirma sis čempiono titulas. Šį titulą jis iško vojo ir vasario 18 d. Šiauliuose vyku siame jaunimo sambo čempionate. Po to, kai buvo apdovanoti visi šio čempionato nugalėtojai ir prizininkai, prasidėjo kovinės savigynos varžy bos. Prieš tai dalyviams buvo primin tos taisyklės: galima panaudoti visus

Nusileidimo virve pamokos

Ir į lietuvišką kalvą kopiant praverčia ledkirtis. Laimučio Jašinsko nuotr.

sambo imtynių veiksmus, smūgiuoti rankomis ir kojomis, tačiau tą daryti griežtai draudžiama, jei priešininkas jau parkrito, arba prilaikant galvą ki ta ranka smūgio metu. Visi imtyninin kai, be įprastos sambo aprangos, mūvėjo šalmus ir pirštines, segėjo blauzdų apsaugas. Tokia apranga suteikė pikantiškumo varžyboms, o jau per pirmąsias kovas pasirodęs kraujas dar labiau kaitino žiūrovų aist ras. Verdant aistroms ir ant kovos kili mo, vienas imtininkas už neleistinus veiksmus buvo diskvalifikuotas, dar keletas atsipirko įspėjimais. Šiose varžybose dalyvavo ir Ignas Lėlys (MIF III k.). Jis svorio kategori joje iki 90 kg iškovojo II vietą. Džiugu matyti džiaugsmu spindin čias kovotojų akis, kai ant kaklo jau kabo medaliai, gražu, kai jie atsikve pia po teisėjo švilpuko, skelbiančio jų pergalę. Ir norisi visiems jiems pa linkėti kovos ryžto ir pasitikėjimo sa vimi, ištvermės ir dar daug sūraus prakaito, kad pergalė taptų dar sal desnė. Visi 7 mūsų Universiteto studen tai, tapę Vilniaus miesto sambo čem pionato ir kovinės savigynos varžy bų prizininkais, iškovojo teisę dalyvauti ir Uetuvos sambo čempio nate, vyksiančiame kovo 25 d. Vil niuje. Linkime jiems sėkmės, ištver mės, gražių akimirkų ir, žinoma, pergalių.

VU sambo rinktinė Vilniaus miesto čempionate

Studentai nori fechtuotis Vilma RĖBŽDAITĖ Vasario 25 d. Vilniaus specia lizuotoje fechtavimosi salėje vy ko antrasis nepriklausomoje Lie tuvoje aukštųjų mokyklų studentų fechtavimosi čempionatas. Tary biniais laikais studentų čempio natai vyko iki 1987 m., tačiau dėl inventoriaus stokos buvo nutrauk ti. Komandų įskaitoje taurę ir nu galėtojos vardą iškovojo VU ko manda, surinkusi 94 taškus. Antri (pelnę 45 taškus) liko Kauno VDU fechtuotojai, treti - pernykščio čempionato nugalėtojai - LKKA studentai, surinkę 40 taškų. Ket virti buvo KTU (28 taškai), penkti - VGTU (13 taškų), šešti - LŽŪA (3 taškai) sportininkai. Na, o kaip vyko asmeninės ko vos? Pirmosios j takelį išėjo špagininkės. Po kovų grupėse (iki 5 dūrių, kiekvienas prieš kiekvieną)

pagal pajėgumą suskirstytos fechtuotojos susitiko atkrentamo siose varžybose. Čia kaunamasi

jau iki 15 dūrių. Nugalėjusios vi sas savo priešininkes dėl meda lių špagas sukryžiavo keturios sportininkės, LR rinktinės narės: kaunietė Gryta Mečiūtė (VDU) ir vilnietė Vilma Rėbždaitė (VU) bei kaunietės Rasa Augustinaitė (KTU) ir Namida Puikytė (LKKA). Šusitikimus laimėjo Gryta ir Na mida. Tarpusavio ginčą rezultatu 15:12 laimėjo N. Puikytė ir tapo 2006 m. pirmąja fechtavimosi čempione. Dvi trečiąsias vietas laimėjo V. Rėbždaitė ir R. Augus tinaitė. Penktąją-aštuntąją vietas iškovojo VU fechtuotojos, labai prisidėjusios prie bendros VU ko mandos pergalės. Tai Ilona Tarasevič, Laima Voitichovaitė, Ona Mėlynytė ir Viktorija Šmi-

gelskaitė.

Antri į takelį stojo špagininkai. Čia irgi netrūko aštrių, intriguojan

čių kovų. Dėl medalių kovojo VDU atstovas, gamtos mokslų doktorantas iš Prancūzijos Ema nuelis Wirhas ir VU dvikovininkas Vytautas Grincevičius. Nugalėjo prancūzas. Antram susitikimui į ta kelį išėjo Tomas Makarovas (VPU) ir Tomas Krasikovas (LKKA). Lai mėjo LKKA sportininkas. Finale jis rezultatu 15:12 įveikė Wirhą ir ant rus metus iš eilės tapo varžybų čempionu. Kitas dvi prizines vie tas užėmė V. Grincevičius ir T. Ma karovas. T. Krasikovas ir N. Puiky tė - 2005 m. studentų universiados Izmyre (Turkija) dalyviai. Tarp studentų populiaraus ko vojimo kardu čempione tapo N. Puikytė (LKKA), nugalėjusi V. Šmigelskaitę (VU). Dvi tre čiąsias vietas iškovojo V. Rėbždai tė (VU) ir R. Augustinaitė (KTU).

Komandų įskaitoje taurę ir nugalėtojos vardą iškovojo VU komanda Vaikinų rungtyje čempiono var dą iškovojo VGTU atstovas Vilius Januška, įveikęs kaunietį T. Krasikovą (LKKA). Dvi trečiąsias vie tas laimėjo Linas Mackonis (VDU) ir E. VVirhas (VDU).

Fechtuotojų šventė baigsis

varžybų uždarymu pirtyje. Visus

norinčius fechtuotis kviečiame į LAM (Žemaitės g. 6) fechtavimo si salę.

2006 kovas

a a nepaskutinis puslapis

w įrenginiai

„Studijos 2006" sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus

Kovo 20-23 d. filosofų dienos FilosDi

Vasario 23-25 dienomis Lie tuvos parodų centre LITEXPO vyko 4-oji tarptautinė aukš tojo mokslo, profesinio mo kymo ir kvalifikacijos kėlimo paroda „Studijos 2006“. Jos moto šiemet - „Ateitį rinkis šiandien“, o akcentas „Mokslas visq gyvenimą“.

Per tris dienas parodą aplan kė rekordinis lankytojų skaičius daugiau nei 45 tūkst. abiturientų, studentų, pedagogų, darbdavių bei samdomų darbuotojų net iš 45 Lietuvos miestų. Iš 106 paro doje dalyvavusių mokymo įstaigų, organizacijų, institucijų 24 buvo iš užsienio šalių. Paroda domėjosi ir studijas bei profesinę karjerą planuojantys moksleiviai (56 proc. lankytojų), ir norintys kelti kvalifikaciją ir pla nuoti karjerą suaugusieji (apie 46 proc.). Čia buvo galima sužinoti

ne tik apie tai, kur galima stoti, bet

Nors fakultetas gali didžiuotis savo garbiu amžiumi ir patirtimi, filosofų dienos FilosDi - jauna, nenuspė jama, bet pamažu vis labiau isiliejanti j fakulteto istoriją šventė. Šiemet ji jau trečius metus džiugins visą mūsų bendruomenę. Net keturioms dienoms (kovo 20-23 d.) Filosofijos fakulteto kasdienybė oriai užleis vietą šventinei nuotaikai, jaukiam šurmu liui ir kuždėjimui „O kas bus rytoj?". Didingas FilosDi atidarymas - disputas.Tai - nuo antikos laikų gy- | vuojanti gan griežtos formos kova su vieninteliu ginklu - žodžiu, kurio- | je įtampos neišlaikę žiūrovai triukšmu paskelbia nuosprendį. Šiai dvi- ,

kovai taip pat reikia pasirengti. Iš pradžių paskelbiamos teigiančiojo tezės, kurioms prieštaraujantysis oponuos, pateikdamas savo kon- I trargumentus. Ši autentiška ginčo forma yra Vilniaus universiteto dalis, |

Busimiems studentams išdalinta arti 3 tukst. leidinių „Kviečia Vilniaus universitetas“ ir kokių profesijų atstovai reikalin giausi, kokios įsidarbinimo per spektyvos. Nemažai lankytojų do mėjosi studijomis užsienyje, galimybe tęsti nebaigtas studijas arba studijuoti antrą kartą, taip pat tęstiniu mokymu - kalbų ir verslo kursais.

VU rektoriaus regalijomis ir VU suvenyrais domėjosi LR Premjeras su žmona

kuria negali pasigirti kiti universitetai. Tai mūsų pasididžiavimas, „mes | esam istorija ir mes esam elitas", ir esame tie, kurie ją atkurs.

Vilniaus universiteto stendas Kovo 20 d. 14 vai. Filosofijos fakultete, Konferencijų salė traukė parodos lankytojų dėmesį je, optimistas ir pesimistas susirungs tema „Kas yra Univer senosiomis VU rektoriaus regali siteto bendruomenė?". jomis - skeptru, žiedu, kurios pla tesnei visuomenei parodytos pir Kovo 21-ąją galėsime lengviau atsipūsti ir pasinerti į bar- i mą kartą. Parodytos ir sidabrinės dų muzikos, dainuojamosios poezijos ir studentiškos impro- , monetos su VU atvaizdu, kiti suve vizacijos vakarą „Bard'akas“. Be jaunųjų talentų, dalyvausiančių ' konkurse, skambės ir vakaro svečio S. Bareikio melodijos. Šiemet fa- I nyrai. Besidomintiems studijomis VU abiturientams išdalinta arti 3 kulteto sienas puoš ir studentų fotografijos bei tapybos darbai. tūkst. leidinių „Kviečia Vilniaus uni versitetas", informacinė fakultetų Kovo 22 d. 12 vai. Filosofijos fakulteto konferencijų salė medžiaga. Baigusiesiems pagrin je bus galima išgirsti jaunųjų mokslininkų filosofų pranešidines studijas šiemet siūlomos net ' mų įvairiomis pačių pasirinktomis temomis. O tą patį trečiatrys naujos magistrantūros progra I dienį 16 vai. „Skalvijos“ kino teatre prasidės trumpametražių mos - šiuolaikinės Azijos studijos | filmų festivalio geriausių darbų peržiūra. Studentų ir moksleiOrientalistikos centre, programų i vių kurti filmai tema „Mano žymės - tavo žymės, kūno žymės - sielos sistemos Matematikos ir informa žymės” bus rodomi visų FilosDi metu per pertraukas Filosofijos fakul tikos fakultete bei dalykinė teisės tete. kalba Filologijos fakultete, mat įvairioms Briuselio tarnyboms rei FilosDi, kaip ir visos studentiškos linksmybės, baigsis va kia profesionalių vertėjų. karėliu. Dar gyvi praėjusių metų svingo bei rokenrolo stiliaus vakarė Pirmą kartą parodoje dalyva lių įspūdžiais, šiemet studentai paskutines jėgas atiduos disko stiliaus vo Lietuvos pramonininkų kon vakarėliui klube „Artistai", koncertuojant grupei „Magic Mushrooms". • • • federacija, pristačiusi šiandien Smulkesnės informacijos apie FilosDi galite rasti reikalingiausias profesijas ir orga ne tik internetiniame tlnklalapyje www.fsf.vu.lt, bet nizavusi diskusiją apie svarbiau ir specialiai šioms dienoms išleistame laikraštyje. sias gyvenimo profesijas. Jaunuo liai buvo skatinami renkantis studijas pagalvoti ir apie būsimą karjerą, taip pat nepamiršti gali mybės kurti savą verslą. Šiemet pirmą kartą pristatyta

ir oficiali baigiamųjų egzaminų medžiaga elektronine forma „j pagalbą abiturientui". Čia patei kiama ne tik valstybinių bei mo kyklinių egzaminų užduotys bei klausimai, bet ir jų sprendimai bei komentarai. Visas parodos dienas vyko gausybė informacinių renginių bei pramogų. „U. V.“ inform. V. Naujiko nuotr.

Visas tris dienas parodoje neslūgo lankytojų srautas

;———— Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Auksinės ^Universiteto bendruomenės mintys i Rektorius B. Juodka:

„Ar žinote, kur

i i i

dabar mano toga?“

Studijų

direktorius

Dikčius:

„Turbūt skalbykloj“. Rektorius: „Ne. Parodoje“. ' _ (pokalbis rektorato posėdyje)

f? '

2005 metų mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Giedrius Uždavinys: „Visų mokslininkų vardu noriu padėkoti tom kantriom, mylinčiom žmonom, kurios leido mums sėdėti ir sėdėti, nepareiti ir nepareiti, o parėjus - nieko ne sugebėti, tik pavalgyti ir miegoti“. (Mokslų akademijoje teikiant Lietuvos mokslo premijas)